CP v2

Blog

  • Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, Trakų rajono bibliotekose šiemet virto renginių ciklu, kvietusiu bendruomenes prisiminti lietuviško žodžio kelią ir skaitymo svarbą. Į veiklas įsitraukė vaikai, mokytojai, bibliotekininkai, taip pat knygų kūrėjai.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai carinė valdžia leido vėl legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Bibliotekos, minėdamos sukaktį, akcentavo ne tik istoriją, bet ir šiandien aktualias temas: skaitymo įpročius, kalbos kultūrą bei medijų raštingumą.

    Susitikimai su iliustruotojais

    Tiltų ir Šklėrių bibliotekose su moksleiviais bendravo vaikų knygų iliustruotojas Gintaras Jocius. Jis pristatė iliustracijų kūrimo procesą, pasakojo apie skirtingas technikas ir tai, kaip piešinys padeda vaikui „perskaityti“ istoriją dar prieš įsigilinant į tekstą.

    Renginiuose vaikai dalyvavo viktorinose, vaidino knygų personažus, piešė kartu su autoriumi ir stebėjo kūrybinius piešimo sprendimus. Tokie užsiėmimai, pasak bibliotekininkų, ypač padeda jauniesiems skaitytojams lengviau užmegzti ryšį su literatūra ir ugdyti vaizduotę.

    Kūrybinės dirbtuvės ir vaizduotė

    Onuškio ir Senųjų Trakų bibliotekose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėjo susitikimu su iliustratore Ieva Juknyte. Viešnia pasidalijo savo kūrybinio kelio patirtimis, papasakojo, kaip gimsta personažai ir kaip iliustracijos padeda atskleisti nuotaiką bei prasmę.

    Mokiniai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, piešė svajonių gyvūnus, fantazavo ir pristatė vieni kitiems savo idėjas. Bibliotekų atstovai pabrėžė, kad tokios veiklos stiprina kūrybiškumą ir skatina vaikus drąsiau reikšti mintis gimtąja kalba.

    Skaitymai mažiausiems ir parodos

    Rūdiškių biblioteka tęsė iniciatyvą „Keliaujanti bibliotekėlė“ ir apsilankė Rūdiškių lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Priešmokyklinukams buvo skaitoma Evelinos Daciūtės knygelė „Lėtapėdis Loris“, o po skaitymo vaikai aptarė veikėjus ir dalijosi įspūdžiais.

    Diskusijose akcentuota ir gamtos pažinimo tema, nes istorija supažindina su nykstančiu gyvūnu loru bei atsakingo požiūrio į aplinką svarba. Bibliotekininkai pastebi, kad ankstyvas garsinis skaitymas dažnai tampa pirmu žingsniu į savarankišką skaitymą ir didesnį dėmesį knygoms.

    Tuo metu Grendavės ir Šventininkų bibliotekose lankytojų laukė spaudos ir literatūros parodos, skirtos lietuviško rašto istorijai ir skaitymo tradicijoms. Bibliotekos priminė, kad šiandien jos veikia ne vien kaip knygų skolinimo vietos, bet ir kaip bendruomenių susitikimų, edukacijų bei kultūrinių patirčių erdvės.

    Renginių organizatoriai pabrėžė, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie tai, kaip išsaugoti skaitymo kultūrą sparčiai kintančiame informacijos sraute. Trakų rajono bibliotekose vykusios veiklos parodė, jog gyvas susitikimas su knygų kūrėjais vaikams dažnai palieka ilgalaikį impulsą rinktis knygą ir domėtis kalba.

  • Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose, Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje, Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje atidaroma nauja Šarūno Saukos kūrinių paroda. Joje pristatomi darbai iš privačios menininko sesers kolekcijos, apimantys kelis kūrybos laikotarpius.

    Organizatorių teigimu, lankytojai išvys ir kūrinius, kurie iki šiol beveik nebuvo rodyti viešai. Ekspozicija rengiama galerijai minint trejų metų veiklos sukaktį, todėl paroda siekia papildyti nuolatinę galerijos programą nauju turiniu.

    Kodėl parodoje tiek įvairovės?

    Pasak Šarūno Saukos, idėja surengti naują ekspoziciją kilo iš noro, kad žmonėms netektų kas kartą matyti tos pačios nuolatinės ekspozicijos. Parodai atrinkti kūriniai kaupti ilgą laiką, be iš anksto suformuotos koncepcijos ar vieno atrankos principo.

    „Yra pastovi ekspozicija ir man graužia sąžinė, kad žmonėms tenka tą patį žiūrėti“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Menininkas ekspozicijos pobūdį apibūdina vaizdžiai, pabrėždamas skirtingų laikotarpių ir nuotaikų dermę. „Darbai ten visokie, kaip balta mišrainė“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Ankstyvieji kūriniai ir laikmečio ženklai

    Parodoje greta vėlesnės tapybos eksponuojami ir ankstyvieji 1979–1985 metais sukurti darbai, tarp jų ir studijų laikotarpio kūriniai. Tai suteikia progą pamatyti, kaip formavosi menininko braižas ir kokie motyvai jo kūryboje atsirado anksčiausiai.

    Ankstyvieji darbai leidžia atpažinti temas, vėliau tapusias ryškiomis Šarūno Saukos kūrybos ašimis: žmogaus figūrą, kūniškumą, grotesko ir trapumo įtampą, dramatišką, kartais ironišką būseną. Pats menininkas skirtumus tarp etapų sieja ne tiek su stilistika, kiek su amžiumi ir savijauta skirtingu metu.

    „Buvau trisdešimties ir tapiau lyg būdamas septyniasdešimties, o dabar, būdamas septyniasdešimties, tapau kaip trisdešimties. Tuo jie skirias“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Paklaustas apie studijų metais sukurtus kūrinius, autorius savo tuometinę būseną apibūdino trumpai. „Jaunas ir durnas“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Asmeninis parodos fonas

    Parodą lydi specialiai jai parašytas asmeniškas Šarūno Saukos tekstas apie atmintį, laiką ir ryšį su seserimi, kurios namuose darbai buvo saugomi daugelį metų. Šis sluoksnis parodai suteikia intymesnį foną, tačiau pats menininkas pabrėžia paprastą jos atsiradimo priežastį.

    „Sesuo yra mano artimiausias žmogus. Didelės koncepcijos čia nėra“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Parodos kuratorė Monika Saukaitė akcentuoja, kad kūriniai labai skirtingi ir nėra sujungti viena tema, tačiau žiūrint juos kaip visumą atsiveria savotiška laiko perspektyva. Jos teigimu, ekspozicija leidžia patirti pojūtį, lyg vienu metu būtų gyvenama skirtinguose gyvenimo tarpsniuose.

    „Paveikslus sieja kone nematomas saitas – tai, kad jie jau daugelį metų gyvena vienuose namuose, ir todėl, galbūt, kaip ir žmonės, gyvenantys drauge, kažkuo supanašėja“, – sakė Monika Saukaitė.

    Parodos atidarymas vyks gegužės 30 dieną 15 valandą ir sutaps su Zarasų miesto kurortinio sezono atidarymo švente. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos.

  • Aktorinio meistriškumo akademija Zarasuose: registracija jaunimui iki rugpjūčio 1 dienos

    Aktorinio meistriškumo akademija Zarasuose: registracija jaunimui iki rugpjūčio 1 dienos

    Zarasuose šią vasarą startuoja aktorinio meistriškumo vasaros akademija, skirta Zarasų krašto ir platesnio Utenos regiono jaunimui. Programa rengiama kaip dalis iniciatyvų, susijusių su Zarasų siekiu antrą kartą tapti Lietuvos kultūros sostine 2028 metais.

    Užsiėmimai vyks 2026 metų rugpjūčio 10–13 dienomis Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre. Organizatoriai akcentuoja, kad keturių dienų formatas orientuotas į intensyvų praktinį darbą ir dalyvių įsitraukimą, o vietų skaičius ribotas.

    Akademijos užsiėmimus ves Lietuvos aktorė Emilija Latėnaitė. Kviečiami jauni žmonės, kurie domisi teatru ar kinu, svarsto aktoriaus profesiją, mokosi teatro krypties programoje meno mokykloje arba lanko teatro būrelį kultūros centre.

    Planuojama, kad grupėje bus apie 15 dalyvių, o kasdienės sesijos truks po kelias valandas. Tokios dirbtuvės paprastai apima scenos kalbos, kūno plastikos, dėmesio valdymo, partnerystės scenoje ir improvizacijos praktikas, kurios praverčia ne tik scenoje, bet ir viešojo kalbėjimo situacijose.

    Registracija vyksta el. paštu info@zkc.lt nuo informacijos paskelbimo dienos iki 2026 metų rugpjūčio 1 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dalyvių skaičius ribotas, o atrankoje dažniausiai svarbiausias kriterijus yra motyvacija ir noras nuosekliai dalyvauti visose dienose.

    Projektas įtrauktas į programą „Menų banga“, kurios tikslas – vasarą Zarasuose reguliariai rengti kūrybines dirbtuves jaunimui ir formuoti ilgalaikę tradiciją. Pasak organizatorių, tokios iniciatyvos didina regiono kultūrinį patrauklumą ir suteikia jaunimui galimybę gauti profesionalų grįžtamąjį ryšį neišvykstant į didmiesčius.

  • Trakų vasara 2026: paskelbta visos šventės programa su koncertais, sportu ir veiklomis šeimoms

    Trakų vasara 2026: paskelbta visos šventės programa su koncertais, sportu ir veiklomis šeimoms

    Trakai skelbia pilną renginio Trakų vasara 2026 programą, kuri apims kelias dienas koncertų, kultūros renginių ir aktyvių pramogų prie ežerų. Organizatoriai kviečia iš anksto susiplanuoti apsilankymą, nes dalis veiklų tradiciškai sutraukia daug žiūrovų.

    Šventės akcentas – vakariniai pasirodymai ir susitikimai miesto erdvėse, tačiau programa žada ir dienos veiklų: sporto iniciatyvas, užsiėmimus vaikams bei šeimoms, bendruomenines pramogas. Tokia struktūra leidžia pasirinkti tiek ramesnį, tiek aktyvesnį savaitgalio scenarijų.

    Ką žada renginio turinys?

    Renginių kalendorius sudėliotas taip, kad veiklos vyktų skirtingu paros metu ir apimtų kelias temas: muziką, kultūrą, sportą ir edukaciją. Tai įprasta didesniems vasaros festivaliams Lietuvoje, kai lankytojai ieško ne vieno koncerto, o visos dienos patirčių.

    Organizatoriai rekomenduoja programą peržiūrėti iš anksto ir pasižymėti dominančius pasirodymus, nes kai kurios veiklos gali turėti ribotą vietų skaičių arba priklausyti nuo oro sąlygų. Atvykstantiems iš kitų miestų verta įsivertinti ir didesnį srautą populiariausiais vakarais.

    Kur rasti programą ir ką žinoti?

    Visa Trakų vasara 2026 programa pateikiama oficialiame šventės skelbime ir platinama kaip dokumentas. Savivaldybė ragina sekti naujienas, nes atskirų renginių laikai ar vietos gali būti tikslinami artėjant šventei.

    Trakų rajono savivaldybės teigimu, vasaros renginiai mieste tradiciškai orientuoti į skirtingas auditorijas, todėl planuojama, kad veiklų ras tiek šeimos su vaikais, tiek muzikos gerbėjai, tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjai.

    „Peržiūrėkite programą, pasižymėkite savo favoritus ir susitikime Trakuose“, – teigiama Trakų rajono savivaldybės informacijoje.

  • Mokinių pavėžėjimas Zarasuose po Vaiko dienos renginių: papildomi autobusai nuo 18.00 val.

    Mokinių pavėžėjimas Zarasuose po Vaiko dienos renginių: papildomi autobusai nuo 18.00 val.

    Zarasuose gegužės 14 dieną po Vaiko dienos renginių organizuojamas papildomas mokinių pavėžėjimas į namus. Miesto mokyklų autobusai ir Uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ autobusai tądien vykdys ne tik įprastus rytinius ir popietinius reisus, bet ir papildomus išvykimus nuo 18.00 valandos.

    Visų papildomų reisų pradžia numatyta nuo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos Savanorių gatvėje, aikštelėje prie gimnazijos. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad autobusai, kurie įprastai vykdo du popietinius maršrutus, antrąjį reisą gali pradėti vėliau nei 18.00 valandą.

    Pagrindiniai reisai nuo 18.00 val.

    Nuo 18.00 valandos į skirtingas kryptis pajudės keli papildomi autobusai, aptarnausiantys tiek miesto, tiek kaimiškąsias vietoves. Maršrutai suplanuoti taip, kad po renginių mokiniai galėtų grįžti į namus pagal popietinių maršrutų logiką, o dalyje krypčių numatyti keli vežėjai.

    Uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ autobusai numatyti kryptimis į Jaktiškes, Minauką, Šaulius I, Kopūstinę ir Rūsteikius, taip pat į Raistiniškes, Murmuliškes, Baibius, Vajasiškį, Ūženiškes ir Čepeliškes. Kitas reisas apims sustojimus Aušros skersgatvyje, Saulėtekio gatvėje Magučiuose, prie socialinės globos namų Aušros gatvėje ir Turmanto gatvėje.

    Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos mokykliniai autobusai numatyti maršrutams į Asavitus, Durpyną, Degučius, Biržūnus, Rudakiškes, Salaką, Jakiškių kaimą, Luodžių kaimą ir Vyželius. Kitas tos pačios mokyklos reisas važiuos per Julijanavą, Raginę, Raudinę, Suvieką, Savėnus ir Samanius.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokykliniai autobusai papildomai veš mokinius ir miesto, ir priemiesčio kryptimis. Vienas reisas numatytas per Kauno gatvę, Valstiečių gatvę ties ESO bei toliau į Sasnauką ir Gaideliškes, kitas reisas apims Kiviškes, Julijanavą, Stumbrinę, Laužadžius, Vosyliškį, Milžinus ir Imbradą.

    Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos mokykliniai autobusai nuo 18.00 valandos vyks į Dimitriškes bei Laukesą, o papildomas reisas 18.25 valandos numatytas per Šaltupės gatvę, Sodų teritoriją, Štadvilius, Sniegiškes, Avilius I ir Šaulius. Dar vienas progimnazijos reisas apims Magučius, Bernotiškes, Kirkliškes, Smalvas, Degutiškes, Bondą, Lapeliškes ir Turmanto kryptį, įskaitant geležinkelio stotį bei Turmanto pradinę mokyklą.

    Kuris reisas tądien nevažiuos

    Organizatoriai pabrėžia, kad įprastai kasdien vykdomas vakarinis maršrutas 17.30 valandos kryptimi per Durpyną, Degučius, Salaką, Vyželius ir Ūžėniškes gegužės 14 dieną nebus vykdomas. Vietoje jo 18.00 valandos Salako kryptimi mokinius veš du autobusai: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos ir Uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, kuriame sustojime patogiausia laukti autobuso, ir atvykti keliomis minutėmis anksčiau. Jei po renginių mokinių srautai bus didesni nei įprastai, tvarkaraščiai gali būti tikslinami pagal faktinę situaciją.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Portalo „Delfi“ pristatytame „Savivaldybių reitinge 2026“ Zarasų rajono savivaldybė bendroje įskaitoje užėmė 43 vietą iš 60. Nors bendras rezultatas rodo, kad kai kuriose srityse dar yra kur augti, vienoje kategorijoje Zarasų rajonas išsiskyrė visos šalies mastu.

    Būsto srityje Zarasų rajono savivaldybė užėmė 1 vietą Lietuvoje ir surinko 55,59 taško iš 70 galimų. Šis įvertinimas signalizuoja, kad gyvenamosios aplinkos ir būsto rodikliai rajone šiuo metu yra vieni stipriausių tarp visų savivaldybių.

    Kas lėmė pirmą vietą?

    Vertinant būsto sritį buvo atsižvelgta į rodiklius, susijusius su būsto įperkamumu, kainomis, renovuotų namų dalimi, šilumos kaina, gyvenamuoju plotu vienam gyventojui. Taip pat vertinti statybos leidimai, naujai pastatyti būstai ir kiti gyvenimo kokybę bei būsto rinką atspindintys parametrai.

    Tokie kriterijai dažnai išryškina regionų pranašumus prieš didmiesčius, ypač kalbant apie kainų lygį ir didesnį gyvenamąjį plotą vienam gyventojui. Kita vertus, pirmoji vieta būsto srityje nereiškia, kad visos problemos išspręstos, tačiau rodo aiškią konkurencinę stiprybę.

    Aukšti įvertinimai ir kitur

    Be lyderystės būsto kategorijoje, Zarasų rajono savivaldybė gana tvirtai pasirodė ir kitose srityse. Kultūros ir sporto srityje savivaldybė reitinguota 7 vietoje, švietimo srityje užėmė 11 vietą.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Zarasų rajonas įvertintas 26 vieta, o infrastruktūros srityje – 29 vieta. Šie rezultatai rodo, kad bendras reitingas ne visada atskleidžia stipriausias savivaldybės puses, todėl svarbu vertinti ir atskirų sričių pjūvius.

    Kaip sudaromas savivaldybių reitingas?

    „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ parengtame tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Reitingas sudarytas remiantis 140 rodiklių, kurie suskirstyti į 12 sričių, apimančių viešąsias paslaugas, socialinę ir ekonominę situaciją, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę.

    Toks palyginimas savivaldybėms tampa ne tik viešu įvertinimu, bet ir praktiniu įrankiu planuojant prioritetus. Aukštos pozicijos atskirose srityse leidžia aiškiau matyti, kur sukaupta kompetencija ir geriausios praktikos, o žemesnės – kur reikalingi nuoseklūs pokyčiai.

    Zarasų rajono savivaldybei pirmoji vieta būsto srityje tampa stipriu signalu gyventojams ir investuotojams, kad rajonas gali būti patrauklus gyventi. Kartu bendras 43 rezultatas primena, jog siekiant tvaresnio proveržio svarbu išlaikyti stiprybes ir kryptingai gerinti silpnesnes grandis.

    „Šis įvertinimas parodo, kad būsto srityje turime aiškių pranašumų, tačiau kartu matome ir kryptis, kuriose būtina toliau dirbti“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Tekstas parengtas pagal portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ informaciją.

  • Avilių Žaliojoje gatvėje sutvarkyti vandentiekio klausimai: Zarasų savivaldybė sulaukė padėkos

    Avilių Žaliojoje gatvėje sutvarkyti vandentiekio klausimai: Zarasų savivaldybė sulaukė padėkos

    Zarasų rajono savivaldybę pasiekė gyventojų padėka už išspręstą situaciją Aviliuose, Žaliojoje gatvėje. Laiške akcentuojama, kad klausimas, susijęs su vandentiekio tinklais, po įsitraukimo pajudėjo iš vietos ir buvo užbaigtas be papildomų konfliktų.

    Padėkoje išskirtas Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės dėmesys ir skirtas laikas sprendžiant vietos bendruomenei svarbius klausimus. Gyventojai nurodė, kad susitikimas vietoje padėjo aiškiau įvardyti problemą ir susitarti dėl tolimesnių žingsnių.

    Pasak savivaldybės pateiktos informacijos, po susitikimo darbai vyko sklandžiai ir dalykiškai: sutvarkyti reikalingi dokumentai, aiškiai nustatytos atsakomybės ribos ir įgyvendinti suplanuoti veiksmai. Tai leido užbaigti procesą be papildomų neapibrėžtumų dėl to, kas ir už ką atsako.

    „Džiaugiamės, kad situaciją pavyko užbaigti geranoriškai ir rasti sprendimą, tinkantį visoms pusėms“, – rašoma padėkoje.

    Savivaldybė pabrėžė, kad tokie atvejai dažniausiai sprendžiami greičiausiai tuomet, kai gyventojai, atsakingos institucijos ir paslaugų teikėjai laiku apsikeičia informacija ir aiškiai susitaria dėl dokumentų, darbų apimties bei priežiūros. Gyventojams taip pat padėkota už pasitikėjimą, geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą.

  • Už grąžinta per 1 mlrd. pakuočių: užstato sistema kelia ginčus, bet ministerija kalba apie saugumą

    Lenkijoje veikianti užstato sistema, kuri formaliai startavo 2025 metų spalio 1 dieną, tačiau realiai įsibėgėjo 2026 metų pradžioje, jau davė apčiuopiamą rezultatą: gyventojai grąžino kiek daugiau nei 1 milijardą PET butelių ir skardinių. Kartu tai išryškino įtampą tarp gamintojų, atliekų tvarkymo sektoriaus ir savivaldybių, kurios baiminasi didesnių komunalinių atliekų tvarkymo kaštų.

    Seimo pakomitečio diskusijose gamintojai ir dalis rinkos dalyvių akcentavo, kad sistema buvo paleista nepakankamai pasiruošus, o labiausiai tai pajuto savivaldybės. Iš jų surinkimo srauto ištraukiamos vertingiausios frakcijos, pirmiausia PET ir aliuminis, todėl mažėja pajamos iš antrinių žaliavų ir didėja rizika, kad mokesčiai gyventojams gali augti.

    Užstatas ir ROP: kas keičiasi?

    Užstato sistema, pasak Klimato ir aplinkos ministerijos, yra tik vienas žingsnis link žiedinės ekonomikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama perdirbimui ir perdirbtų žaliavų naudojimui. Kitas etapas yra planuojama gamintojų atsakomybės plėtra, kai už pakuočių surinkimą ir sutvarkymą didesnę finansinę naštą prisiimtų į rinką pakuotes išleidžiantys verslai, o ne vien savivaldybių gyventojai per vietinius mokesčius.

    Ministerijos siūlomame modelyje numatoma, kad gamintojų įmokos būtų administruojamos per Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, o vėliau paskirstomos savivaldybėms. Diskusijose nuskambėjo ir konkrečios sumos, siejamos su gyventojų skaičiumi bei papildomu finansavimu už selektyviai surinktas atliekas, tačiau gamintojai šį mechanizmą kritikuoja, vadindami jį nauju mokesčiu.

    „Esame finišo tiesiojoje rengiant įstatymo dėl gamintojų atsakomybės plėtros projektą ir dedame pastangas, kad jis būtų aukštos kokybės“, – sakė klimato ir aplinkos viceministrė Anita Sowińska.

    Savivaldybių ir rinkos kritika

    Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad užstato sistema pakeitė atliekų srautų ekonomiką: iš komunalinio srauto „iškeliauja“ brangiausiai parduodamos medžiagos, todėl likusią infrastruktūrą išlaikyti darosi brangiau. Tai ypač aktualu didmiesčiams, kuriuose atliekų surinkimo ir apdorojimo sutartys dažnai sudarytos ilgesniam laikotarpiui, o kainodara paremta ankstesniais atliekų sudėties skaičiavimais.

    Atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai taip pat kelia klausimą dėl aiškių taisyklių ir skaidrumo, kaip bus nustatomi tikslai bei dalijamos lėšos. Kritikai teigia, kad sprendimų priėmimas turi būti labiau apibrėžtas, kad nebūtų vietos skirtingoms interpretacijoms ir nelygioms konkurencijos sąlygoms.

    „Užstato sistema pablogino savivaldybių padėtį, nes iš jų sistemos dingo vertingiausios frakcijos, o tai reiškia realų pajamų kritimą ir didesnius kaštus“, – sakė savivaldybių poziciją pristatęs Piotr Kruszewski.

    Ar užstato sistema gali būti atšaukta?

    Diskusijose pasigirdo siūlymų užstato sistemą koreguoti iš esmės, o kai kurie politikai svarstė net pasitraukimo scenarijų. Vis dėlto atliekų prevencijos ir aplinkosaugos organizacijų atstovai primena, kad užstato mechanizmas tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kryptimi mažinti taršą ir didinti pakuočių surinkimą, todėl realistiškesnė kryptis yra sistemos tobulinimas, o ne jos panaikinimas.

    Tuo pat metu dalis stebėtojų akcentuoja greitai pastebimą efektą viešosiose erdvėse: mažiau paliekamų skardinių ir PET butelių parkuose, pakelėse ar gamtoje. Tokie pokyčiai dažniausiai pasimato greičiau nei finansiniai sistemos rezultatai, kurie priklauso nuo supirkimo kainų, infrastruktūros kaštų ir surinkimo apimčių.

    Ministerija akcentuoja žaliavų saugumą

    Klimato ir aplinkos ministerija bei pakuočių sektoriaus dalis užstato sistemą gina kitu argumentu: ji esą padeda užsitikrinti švaresnę antrinę žaliavą ir sutrumpina tiekimo grandines. Tai ypač svarbu, kai pasaulinė prekyba patiria sukrėtimų dėl geopolitinių rizikų, o žaliavų kainos ir prieinamumas tampa mažiau nuspėjami.

    Ministerijos pozicija remiasi tuo, kad užstato sistema sukuria didelį, stabilų srautą perdirbimui tinkamų medžiagų, todėl didėja galimybės vietoje gaminti pakuotes iš perdirbtų žaliavų. Tokiu būdu, anot ministerijos, mažėja priklausomybė nuo importo ir jautrumas pasauliniams tiekimo sutrikimams.

    „Užstato sistema didina Europos žaliavų saugumą, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai tampa strateginiu klausimu“, – sakė viceministrė Anita Sowińska.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks sumažinti įtampas dėl savivaldybių finansų ir kaip praktiškai veiks planuojamas gamintojų atsakomybės plėtros modelis. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik atliekų tvarkymo sistemos kaina, bet ir tai, ar užstato sistema taps tvirtu pagrindu žiedinei ekonomikai, o ne dar vienu ginčų šaltiniu.

  • Krzysztofas Bondarykas traukiasi iš MSWiA ryšių projekto: neoficialiai minimas jo vaidmuo Exatelyje

    Buvęs Lenkijos Vidaus saugumo agentūros vadovas Krzysztofas Bondarykas nustojo vadovauti MSWiA vykdomai saugaus valstybės ryšio programai, kuri laikoma vienu jautriausių nacionalinio saugumo projektų. Šia sistema siekiama užtikrinti patikimą valdžios, tarnybų ir krizių valdymo struktūrų komunikaciją karo ar didelės krizės atveju.

    Lenkijos žiniasklaidos ir saugumo sektoriaus šaltinių teigimu, pasikeitimas nereiškia Bondaryko pasitraukimo iš saugumo darbotvarkės. Jis ir toliau eina MSWiA Saugumo ir gynybos reikalų departamento direktoriaus pareigas, o viešai akcentuojama, kad jam pavestos kitos užduotys, susijusios su kritinės infrastruktūros parengtimi grėsmėms.

    Projektas įstrigo dėl interesų

    Šis sprendimas priimtas programai atsidūrus sudėtingoje fazėje: užkulisiuose jau kurį laiką kalbama apie institucinius ginčus ir skirtingų organizacijų lūkesčius. Nors technologinis tikslas aiškus, praktikoje tai reiškia bandymą suvienodinti skirtingas ryšio sistemas, procedūras ir atsakomybių ribas.

    Tokiuose projektuose dažnai kebliausia ne įrangos pasirinkimas, o valdymo modelis: kas turės galutinę kontrolę, kas finansuos plėtrą ir kas prisiims atsakomybę už kibernetinę riziką. Įtampa didėja, kai institucijos, turinčios savo ryšio grandines, nenori prarasti autonomijos ir įtakos.

    Exatel vėl minimas kaip ašis

    Neoficialiai kalbama, kad Bondarykas artimiausiu metu gali gauti reikšmingą vaidmenį Exatel – valstybei svarbioje telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo infrastruktūrą vystančioje bendrovėje. Toks žingsnis būtų reikšmingas todėl, kad Exatel laikomas vienu iš pagrindinių saugaus valstybės ryšio programos techninių ir organizacinių ramsčių.

    Kadangi Bondarykas išlieka MSWiA departamento vadovu, realistiškesnis scenarijus – ne vykdomosios valdysenos pareigos, o priežiūrinis vaidmuo. Toks modelis leistų išlaikyti politinį ir institucinį svorį, bet formaliai nesikirsti su kasdieniu įmonės valdymu.

    Pinigai ir signalai apie prioritetą

    Exatel pastaraisiais metais stiprino pozicijas kaip kritinės infrastruktūros operatorius: plėtoja šviesolaidinius tinklus, duomenų centrų pajėgumus ir sprendimus, skirtus valstybės institucijų tinklų apsaugai. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai valstybės ryšio ir kibernetinio atsparumo projektai vis labiau remiasi centralizuojamomis, audituojamomis platformomis ir tiekimo grandinių kontrolės principais.

    Viešai skelbta, kad Exatel buvo papildomai kapitalizuota reikšminga suma, kuri, perskaičiavus iš zlotų, siekia apie 52 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai siunčia aiškų signalą, kad bendrovės vaidmuo strategiškai svarbiuose projektuose ne mažinamas, o priešingai – stiprinamas.

    Jeigu Bondaryko perėjimas į Exatel pasitvirtintų, tai galėtų tapti ženklu, kad saugaus valstybės ryšio programa perkonfigūruojama, o jos įgyvendinimo centras stumiamas arčiau kritinę infrastruktūrą valdančių pajėgumų. Tai taip pat galėtų pakeisti jėgų balansą tarp administracijos, saugumo tarnybų, kariuomenės ir telekomunikacijų sektoriaus, kurie iki šiol varžėsi dėl įtakos projekto architektūrai.

  • Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Ignalinos delegacija Serocke: 27 metus trunkanti partnerystė stiprinama kultūra ir mainais

    Gegužės 7–10 dienomis Ignalinos rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama vicemero Imanto Umbražiūno, lankėsi Serocke Lenkijoje. Vizitas tapo proga atnaujinti ilgalaikius ryšius ir aptarti tolesnį savivaldybių bendradarbiavimą kultūros, sporto ir jaunimo mainų srityse.

    Ignalinos ir Serocko partnerystė tęsiasi 27 metus ir skaičiuojama nuo 1999 metų, kai per Vasario 16-osios minėjimą Ignalinoje buvo pasirašyta kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Per šį laiką bendradarbiavimas išaugo į nuolatinius vizitus, bendrus renginius ir tarpusavio pažinimą, kuris ypač svarbus savivaldybių lygmens diplomatijoje.

    Delegacija dalyvavo oficialiame Serocko burmistro Artūro Borkovskio priėmime, o gegužės 9 dieną prisijungė prie miesto globėjo Šv. Voicecho šventės renginių. Šventė prasidėjo vandens ir žuvų tematikos eisena, vėliau vyko sveikinimai, koncertas ir susitikimai su kitų šalių delegacijomis.

    Renginiuose dalyvavo svečiai iš Lenkijos, Italijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Čekijos savivaldybių, todėl Serockas tapo tarptautine platforma savivaldos ryšiams megzti. Tokių susitikimų metu dažniausiai tariamasi dėl praktinių mainų: jaunimo stovyklų, sporto turnyrų, kultūros kolektyvų gastrolinių apsikeitimų ir bendrų projektų, kuriuos vis dažniau skatina ir Europos Sąjungos programos.

    Delegacijos tradiciškai apsikeitė simbolinėmis dovanomis, reprezentuojančiomis jų kraštą. Serocko burmistrui Artūrui Borkovskiui vicemeras Imantas Umbražiūnas įteikė kalvio Arnoldo Samogito Kairio darbą, skirtą pabrėžti ilgalaikę dviejų savivaldybių draugystę ir jos tęstinumą.

    „Simboliška, kad Serocką ir Ignaliną vienija vandens tema: jis jungia krantus ir tautas, o draugystei linkiu išlikti giliai kaip vanduo, gyvai kaip upė ir stipriai kaip istorinis ryšys“, – sakė Imantas Umbražiūnas.

    Kartu su vicemeru į Lenkiją vyko savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Petkūnienė, renginiuose vertėjavusi, bei vairuotojas Juozas Stalyga. Delegacijai buvo parengta kultūrinė programa, į kurią įtraukta pažintinė ekskursija po Serocką ir išvyka į Varšuvą.

    Tokio pobūdžio vizitai savivaldybėms suteikia ne tik reprezentacinę vertę, bet ir praktinę naudą, nes leidžia derinti konkrečias iniciatyvas ir iš anksto planuoti bendrus kalendorius. Ilgalaikės partnerystės dažniausiai išlieka tada, kai jos paremtos reguliariais susitikimais, aiškiais mainų tikslais ir realiu vietos bendruomenių įsitraukimu.