CP v2

Blog

  • Pomidorai derės kaip niekad: kada ir kuo tręšti, kad išvengtumėte klaidų ir ligų

    Pomidorai derės kaip niekad: kada ir kuo tręšti, kad išvengtumėte klaidų ir ligų

    Pomidorai laikomi vienomis reikliausių daržo kultūrų, todėl sėkmingam sezonui vien tik laistymo dažnai neužtenka. Kad augalai sukrautų daug žiedų ir užaugintų kokybiškus vaisius, jiems reikia nuoseklaus maitinimo, pritaikyto augimo tarpsniui. Svarbiausia pradėti nuo dirvos paruošimo, o ne gelbėti augalus tada, kai jau pasirodo trūkumo požymiai.

    Geriausiai pomidorai auga purioje, vandeniui laidžioje, humusingoje žemėje, kurios reakcija yra nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Prieš sodinimą verta įterpti subrendusio komposto, o jei naudojamas mėšlas, saugiausia rinktis gerai perpuvusį ir jį įterpti iš anksto. Tokia bazė padeda išlaikyti tolygesnį maisto medžiagų tiekimą ir sumažina staigių svyravimų riziką.

    Pagrindiniai elementai ir požymiai

    Pomidorams augant labiausiai reikia azoto, fosforo ir kalio, tačiau ne mažiau svarbūs ir kalcis bei magnis. Azotas skatina lapijos augimą, fosforas padeda šaknims ir žydėjimui, o kalis lemia vandens balansą, vaisių dydį ir skonį. Kalcis siejamas su vaisių audinių tvirtumu, todėl jo trūkumas dažnai siejamas su viršūniniu vaisių puviniu.

    Trūkumus galima įtarti iš augalo išvaizdos, bet svarbu nepersistengti su išvadomis iš vieno požymio. Azoto stoka dažnai pasireiškia bendru pašviesėjimu ir lėtesniu augimu, o kalio trūkumas gali sietis su lapų pakraštėlių džiūvimu. Jei simptomai kartojasi, patikimiausias kelias yra dirvožemio tyrimas ir tręšimo korekcija, o ne nuolatinis trąšų didinimas.

    Organinės ar mineralinės trąšos?

    Organinės trąšos, tokios kaip kompostas, biohumusas ar perpuvęs mėšlas, veikia lėčiau, bet ilgainiui gerina dirvos struktūrą ir didina humuso kiekį. Jos padeda stabiliau sulaikyti drėgmę, palaiko dirvožemio mikroorganizmų veiklą ir mažina tikimybę staiga pertręšti. Dėl to jos ypač tinka kaip ilgalaikė pomidorų mitybos bazė šiltnamyje ar darže.

    Mineralinės trąšos leidžia tiksliau ir greičiau papildyti konkrečias medžiagas, ypač intensyvaus augimo ir derėjimo metu. Tačiau netinkamai dozuojant galima uždruskinti substratą, pažeisti šaknis ir išprovokuoti problemų grandinę, kai augalas nebeįsisavina dalies elementų. Todėl mineralines trąšas verta rinktis tada, kai reikia tikslaus koregavimo, o normas derinti prie realios situacijos, o ne pagal įprotį.

    Kada pradėti ir kaip nepadaryti klaidos

    Tręšimas prasideda dar prieš sodinimą, kai ruošiama dirva, o vėliau turi būti tęsiamas pagal augalo fazę. Daigams per didelės dozės dažnai kenkia, todėl pirmieji papildomi maitinimai turi būti švelnūs, ypač jei naudojamas maistingas substratas. Pasodinus į nuolatinę vietą, įprastai paliekama laiko įsišaknyti, ir tik po to pradedamas saikingas papildomas tręšimas.

    Didžiausias maisto medžiagų poreikis paprastai prasideda nuo žydėjimo ir tęsiasi vaisių augimo metu, kai ypač svarbus kalis, taip pat azotas, kalcis ir magnis. Šiuo laikotarpiu tręšimo klaidos atsispindi greičiausiai, todėl verta stebėti ne tik lapus, bet ir žiedų bei vaisių kokybę. Sezono pabaigoje, kai dauguma vaisių jau užsimezgę ir noksta, poreikis pamažu mažėja.

    Praktikoje daug problemų kyla ne dėl vieno elemento trūkumo, o dėl netolygaus laistymo ir maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimų. Ypač šiltnamiuose svarbu palaikyti tolygesnę drėgmę, nes staigūs džiūvimo ir gausaus laistymo ciklai gali išbalansuoti kalcio pasisavinimą. Todėl tręšimas geriausiai veikia kartu su stabilia drėgmės kontrole ir saikingu, nuosekliu režimu.

  • Auksinė taisyklė po persodinimo: ką įpilti į vandenį, kad daigai greičiau įsišaknytų

    Auksinė taisyklė po persodinimo: ką įpilti į vandenį, kad daigai greičiau įsišaknytų

    Persodinimas augalams beveik visada yra stresas: net ir atsargiai išimant iš vazono ar daigyklos pažeidžiamos smulkios šaknelės, kurios atsakingos už vandens įsiurbimą. Dėl to lapai gali suglebti net tada, kai žemė atrodo drėgna, nes šaknys kurį laiką nespėja aprūpinti antžeminės dalies.

    Dažniausia klaida po persodinimo yra kraštutinumai: substrato perdžiovinimas arba gausus laistymas iš anksto. Per šlapia, sunki žemė išstumia orą, šaknims ima trūkti deguonies, o tai lėtina atsistatymą ir didina puvinių bei grybelinių ligų riziką.

    Pirmas laistymas po persodinimo

    Pirmasis laistymas svarbus todėl, kad vanduo padeda žemei priglusti prie šaknų ir panaikina oro tarpus aplink šaknų gumulą. Laistyti reikėtų nukreipiant srovę į dirvą aplink augalą, o ne ant lapų, ypač šiltomis ir saulėtomis dienomis.

    Praktikoje geriausiai tinka nusistovėjęs, aplinkos temperatūros vanduo. Šaltas vanduo iš čiaupo gali papildomai šokiruoti pažeistas šaknis, o ant lapų užsilikusi drėgmė sudaro palankesnes sąlygas ligoms, jei oras tvankus ir drėgnas.

    Ką galima įpilti į vandenį?

    Po persodinimo dažnai naudojami šaknų atsinaujinimą skatinantys preparatai su huminėmis medžiagomis, jūrų dumblių ekstraktais ar kitais biostimuliatoriais. Jie gali padėti, tačiau nėra būtini kiekvienu atveju, jei dirva derlinga, o priežiūra stabili.

    Norint švelniai paremti daigus, kai kurie sodininkai renkasi paprastesnius sprendimus ir vandenį papildo natūraliais priedais, turinčiais antiseptinių savybių. Dažniausiai minimi cinamonas ir medus, taip pat kepimo soda, tačiau svarbu nepersistengti ir prieš tai įvertinti augalo jautrumą bei dirvos sudėtį.

    Kaip prižiūrėti persodintus augalus?

    Pirmomis dienomis po persodinimo svarbiausia palaikyti tolygią drėgmę: geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius sluoksnius. Lengvas kasdienis paviršiaus sudrėkinimas dažnai skatina šaknis laikytis viršuje, todėl augalas tampa jautresnis karščiui.

    Verta stebėti lapus: trumpalaikis suglebimas per kaitrą nebūtinai reiškia bėdą, jei vakare augalas atgauna turgorą. Nerimą turėtų kelti ilgai trunkantis vystymas, lapų geltimas, džiūstantys kraštai ar būklės negerėjimas, nors dirva drėgna.

    Prie stabilumo prisideda ir mulčiavimas, tačiau jį geriausia daryti po gausesnio laistymo, kai žemė jau sudrėkinta. Plonas žievės, šiaudų ar komposto sluoksnis mažina garavimą ir svyravimus prie šaknų, o tai ypač aktualu šiltesniais ir sausesniais laikotarpiais.

  • Padarykite šią klaidą ir krūmai nežydės: kada tiksliai genėti pavasarį žydinčius augalus

    Padarykite šią klaidą ir krūmai nežydės: kada tiksliai genėti pavasarį žydinčius augalus

    Pavasarį žydintys krūmai dažnai nuvilia ne dėl prastų sodinukų ar trąšų, o dėl neteisingai parinkto genėjimo laiko. Jei šiuos augalus apkarpysite anksti pavasarį ar rudenį, kartu galite pašalinti ir jau suformuotus žiedinius pumpurus, todėl kitą sezoną žiedų gali beveik nelikti.

    Daug pavasarį žydinčių krūmų žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių. Tai reiškia, kad žiediniai pumpurai susiformuoja vasaros pabaigoje ar rudenį, o per žiemą išlieka ant šakų. Nupjovus ūglius netinkamu metu, augalas energiją skirs lapams ir naujoms šakoms, bet ne žydėjimui.

    Kada genėti pavasarį žydinčius krūmus?

    Pagrindinė taisyklė paprasta: pavasarį žydinčius krūmus genėkite iškart po žydėjimo. Tuomet augalas dar turi pakankamai laiko per vasarą užauginti naujus ūglius ir ant jų suformuoti pumpurus kitų metų žydėjimui.

    Genint iškart po žydėjimo, verta pašalinti per tankiai augančias, pažeistas ar į krūmo vidų krypstančias šakas. Jei reikia formuoti krūmo aukštį, šakos trumpinamos saikingai, kad liktų pakankamai lapijos fotosintezei ir atžėlimui.

    Kokiems augalams tai ypač svarbu?

    Ypač jautrūs netinkamam laikui tokie krūmai kaip forsitijos, paprastosios alyvos, ankstyvosios lanksvos ir japoniniai svarainiai. Šie augalai dažniausiai žydi ant pernykščių ūglių, todėl genėjimas ankstyvą pavasarį dažnai reiškia, kad žiedus tiesiog nupjaunate.

    Dalis dekoratyvinių krūmų, pavyzdžiui, veigelės ar kai kurios deucijų veislės, taip pat dažnai priskiriamos prie po žydėjimo genimų augalų. Vis dėlto konkreti taktika gali skirtis pagal veislę, todėl pravartu įsivertinti, kada augalas realiai suformuoja pumpurus ir ant kokio amžiaus šakų gausiausiai žydi.

    Ką daryti po genėjimo?

    Po genėjimo krūmui svarbu padėti greičiau atauginti naujus ūglius. Sausros laikotarpiais pravartu laistyti reguliariai, tačiau vandens nepilti tiesiai ant šviežių pjūvių, kad sumažėtų grybinės infekcijos rizika.

    Pjūvius, ypač storesnių šakų, galima apsaugoti sodo tepalu, o krūmą pamaitinti subalansuotomis trąšomis. Praktikoje dažnai pasirenkamos kompleksinės pavasario ir vasaros trąšos, o dirvožemiui gerinti tinka ir kompostas ar granuliuotas mėšlas, jei jis naudojamas saikingai.

    Specialistai taip pat primena, kad vėlyvas rudeninis ar žiemos genėjimas gali būti rizikingas: po jo paskatinti nauji ūgliai lengviau nukenčia nuo šalnų, o žaizdos ilgiau gyja. Dėl to pavasarį žydintiems krūmams saugiausias ir efektyviausias laikas paprastai lieka laikotarpis iškart po žydėjimo.

  • Šalti sodininkai 2026: kodėl gegužės 12–15 dienomis lietuvių daržuose laukiama paskutinių šalnų?

    Šalti sodininkai 2026: kodėl gegužės 12–15 dienomis lietuvių daržuose laukiama paskutinių šalnų?

    Kas yra šalti sodininkai?

    Vadinamieji šalti sodininkai yra senas Vidurio Europos liaudies meteorologijos reiškinys, siejamas su gegužės viduriu, kai po šiltesnių dienų neretai trumpam sugrįžta vėsa ir pasitaiko naktinių šalnų. Ši tradicija dažniausiai minima gegužės 12–14 dienomis, o iškart po jų kai kuriose šalyse išskiriama ir gegužės 15 diena.

    Nors pavadinimas skamba tarsi būtų susijęs su sodininkyste, iš tikrųjų jis kildinamas iš katalikiškame kalendoriuje tų dienų minimų šventųjų vardų. Šiuolaikiniai sodininkai šią datą dažnai naudoja kaip orientyrą, kada saugiau sodinti jautresnius augalus į atvirą gruntą.

    Kodėl būtent gegužės vidurys?

    Meteorologai pabrėžia, kad gegužės viduryje orai gali staigiai keistis dėl atmosferos cirkuliacijos: šiltesnį, ramesnį periodą kartais pakeičia ciklonai, atnešantys šaltesnį poliarinės kilmės orą. Tokiu atveju naktimis, ypač giedromis ir ramiomis sąlygomis, temperatūra prie žemės paviršiaus gali nukristi iki šalnų.

    Ilgamečiai stebėjimai Vidurio ir Rytų Europoje rodo, kad maždaug gegužės 10–17 dienomis padidėja trumpalaikių atšalimų tikimybė. Vis dėlto tai nėra garantuotas scenarijus kiekvienais metais: vienais sezonais atvėsta anksčiau, kitais šalnos apskritai gali nepasikartoti.

    Ką tai reiškia sodui ir daržui?

    Praktinis šios tradicijos pagrindas paprastas: nemaža dalis daržovių ir gėlių yra jautrios net ir silpnoms šalnoms. Dėl to daug sodininkų šilumamėgius augalus, tokius kaip pomidorai, agurkai ar moliūginiai, į lauką perkelia tik praėjus rizikingiausiam laikotarpiui.

    Jei prognozėse matoma galimų šalnų rizika, apsauga dažniausiai būna paprasta: augalai dengiami agroplėvele, laikinais gaubtais arba pernešami į šiltesnę vietą. Taip pat svarbu prisiminti, kad šalna gali pasitaikyti net tada, kai oficiali oro temperatūra matuojama aukščiau nulio, nes dirvos paviršiuje ji gali būti žemesnė.

    „Šalti sodininkai nėra stebuklinga taisyklė, o patogus orientyras, primenantis, kad gegužės viduryje dar galimi trumpi atšalimai“, – sako meteorologijos specialistai.

    2026 metais šis laikotarpis vėl bus aktualus visiems, planuojantiems ankstyvus sodinimo darbus. Patikimiausias sprendimas išlieka derinti tradicinį orientyrą su trumpalaikėmis orų prognozėmis ir vietovės ypatumais, nes šalnų rizika skiriasi priklausomai nuo reljefo, dirvožemio ir miesto šilumos salos poveikio.

  • Bieszczadų judantis miškas: kodėl šlaitas „keliauja“ ir kaip medžiai išlaiko vertikalią padėtį

    Bieszczadų judantis miškas: kodėl šlaitas „keliauja“ ir kaip medžiai išlaiko vertikalią padėtį

    Kas yra judantis miškas?

    Bieszczadų kalnuose mokslininkai fiksuoja retą reiškinį, vadinamą judančiu mišku, kai šlaito gruntas labai lėtai slenka žemyn kartu su ant jo augančiais medžiais. Pokytis plika akimi beveik nepastebimas, nes per metus gruntas pasislenka tik keliais centimetrais.

    Įdomiausia tai, kad net ir judant pagrindui daugelis medžių išlaiko gana vertikalią kamieno padėtį. Tai nėra „stebuklas“, o augalų prisitaikymo mechanizmas, leidžiantis reaguoti į nuolat kintančią atramą.

    Kas verčia šlaitą slinkti?

    Tokį lėtą šlaito „keliavimą“ dažniausiai lemia keli veiksniai: status reljefas, didelė drėgmė ir birūs dirvožemio sluoksniai. Kai gruntas prisigeria vandens, jo dalelės praranda sukibimą, o gravitacija pradeda stumti masę žemyn.

    Bieszczadų regione procesą sustiprina Karpatų geologinė sandara: sluoksniuotos uolienos ir dirvožemiai lengviau įmirksta, o intensyvesni krituliai didina šlaitų nestabilumą. Dėl to šlaito judėjimas gali tęstis metų metus, net jei jis nėra staigus ir nevirsta akivaizdžia nuošliauža.

    Kaip medžiai išlieka „tiesūs“?

    Kai šlaitas juda, medžių šaknys slenka kartu su gruntu, todėl kamienai gali pradėti krypti. Medžiai į tai reaguoja koreguodami augimą: intensyviau storina ir augina audinius toje pusėje, kuri padeda „atsitiesti“ ir išlaikyti vertikalesnę padėtį.

    Ilgainiui šis prisitaikymas gali palikti atpažįstamus ženklus: švelnų kamienų išlinkimą ties pagrindu, netaisyklingą medžių išsidėstymą, smulkias terasėles ar deformuotas dirvožemio bangas. Lankytojui tai dažnai atrodo kaip atsitiktinė miško struktūra, tačiau specialistams tai yra aiškūs aktyvaus šlaito signalai.

    Tyrėjams tokie plotai svarbūs dėl praktinės naudos: jie padeda geriau suprasti nuošliaužų formavimosi mechanizmus ir įvertinti rizikas kalnuotose teritorijose. Ilgalaikiai stebėjimai taip pat prisideda planuojant infrastruktūros apsaugą, miškotvarką ir gamtosaugos sprendimus vietovėse, kuriose šlaitų stabilumas yra jautrus kritulių ir drėgmės pokyčiams.

  • 235 metų porceliano tradicija ir unikalus Porceliano turgus: kuo ši vietovė traukia lankytojus?

    235 metų porceliano tradicija ir unikalus Porceliano turgus: kuo ši vietovė traukia lankytojus?

    Porceliano turgus – miesto vizitinė kortelė

    Lenkijos Šventokščių vaivadijoje esantis Ćmielów iš pirmo žvilgsnio primena ramų mažą miestelį, tačiau jo centre laukia netikėtas akcentas – Porceliano turgus. Čia įrengti suoliukai, primenantys puodelius, o pagrindinė fontano kompozicija su arbatinuku sukurta taip, kad vandens srovė tarsi „pila“ arbatą į puodelį.

    Ši erdvė sąmoningai siejama su vietos porceliano istorija ir dizaino tradicijomis, o miesto centras paverčiamas ne tik susitikimų vieta, bet ir turistiniu objektu. Toks sprendimas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai mažesni miestai investuoja į aiškiai atpažįstamas, su vietos tapatybe susietas viešąsias erdves.

    Gyvasis porceliano muziejus ir išskirtinė technika

    Be miesto centro traukos, Ćmielów lankytojai dažnai renkasi Gyvąjį porceliano muziejų, kuriame pristatomas rankų darbo porceliano gamybos procesas. Ekspozicijose aiškinama, kuo porcelianas skiriasi nuo keramikos, kokios žaliavos naudojamos ir kodėl dalis etapų iki šiol sunkiai automatizuojami nepakenkiant kokybei.

    Muziejuje rengiamos edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose galima susikurti puodelio, puodelio su lėkštute ar figūrėlės dekorą. Tokios patirtys tampa svarbia kultūrinio turizmo dalimi, nes keliautojai vis dažniau ieško ne vien „ką pamatyti“, bet ir „ką nuveikti“.

    Vienas labiausiai aptariamų objektų – vadinamoji smaragdinė porceliano technologija, kai į masę įmaišoma smulkintų smaragdų. Tokie eksponatai pateikiami kaip išskirtinis pavyzdys, kaip tradicinė medžiaga gali būti derinama su neįprastais sprendimais, kuriant kolekcinę vertę turinčius darbus.

    Pilies griuvėsiai ir miesto ištakos

    Porcelianas čia nėra vienintelė priežastis užsukti. Ćmielów apylinkėse išlikę ir Szydłowieckių pilies griuvėsiai, kurių istorija siekia XIV amžių, o vėlesniais laikotarpiais kompleksas buvo pertvarkomas ir pritaikomas ne tik gynybai, bet ir rezidencijai.

    Istoriniai šaltiniai rodo, kad miestas formavosi kaip regiono administracinis ir amatų centras, o pilis ilgainiui tapo svarbia vietos galios ir prekybos atrama. Pastaraisiais metais čia vykdomi archeologiniai tyrimai ir atnaujinimo darbai, kurie turėtų didinti objekto prieinamumą lankytojams.

    235 metų tradicija ir kolekcinė vertė

    Įmonės „Ćmielów“ šaknys siejamos su XVIII amžiaus pabaiga, kai vietos meistrai pradėjo nuo molio dirbinių ir fajanso, o vėliau perėjo prie porceliano gamybos. Laikui bėgant susiformavo atpažįstamos formos ir dizaino kryptys, o XX amžiuje įsitvirtino modeliai, tapę kolekcionierių taikiniu.

    Šiandien seni komplektai ir tarpukario laikotarpio servizai aukcionuose ar kolekcinėje rinkoje gali pasiekti reikšmingas sumas. Pavyzdžiui, 24 000 Lenkijos zlotų suma sudaro apie 5 500 eurų, 15 600 zlotų – apie 3 600 eurų, o 16 800 zlotų – apie 3 900 eurų, priklausomai nuo euro ir zlotų kurso pardavimo metu.

    Kainas dažniausiai lemia komplektiškumas, būklė, dekoro retumas, autorius, gamybos laikotarpis ir kilmės žymėjimai. Kolekcinė rinka pastaraisiais metais rodo augantį dėmesį autentiškumui, dokumentuotai proveniencijai ir riboto leidimo serijoms, todėl istoriniai porceliano dirbiniai tampa ne tik interjero detale, bet ir investiciniu objektu.

  • „n8n“ vertė per metus beveik padvigubėjo iki 4,8 mlrd. eurų: strateginis SAP žingsnis su DI agentais

    „n8n“ vertė per metus beveik padvigubėjo iki 4,8 mlrd. eurų: strateginis SAP žingsnis su DI agentais

    Berlyne įsikūręs procesų automatizavimo startuolis „n8n“ pranešė, kad po strateginės SAP investicijos jo vertė per mažiau nei metus išaugo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki apie 4,8 mlrd. eurų. Investicija atlikta per antrinį akcijų pardavimą, todėl į įmonės akcininkų gretas SAP įžengė pirmą kartą.

    „n8n“ neatskleidė, kokio dydžio sumą investavo SAP, tačiau sandoris išryškino rinkos tendenciją: didžiosios verslo programinės įrangos bendrovės vis aktyviau perka arba integruoja įrankius, kurie padeda greičiau diegti DI sprendimus į kasdienius verslo procesus. Tokie įrankiai ypač vertinami, kai reikia sujungti daug skirtingų sistemų ir duomenų šaltinių.

    Kas yra „n8n“ ir kuo jis patrauklus?

    „n8n“ save pristato kaip DI orkestravimo platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti šimtus programų ir paslaugų bei automatizuoti pasikartojančius darbus. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali kurti automatizuotus procesus, kurie apjungia vidines sistemas, išorines programėles ir didžiuosius kalbos modelius.

    Augant DI agentų populiarumui, vis svarbesnė tampa infrastruktūra, kuri leidžia agentams veikti patikimai ir valdomai, o ne tik atlikti pavienes užklausas. Tokiose platformose akcentuojamas procesų nuoseklumas, integracijų stabilumas, prieigos kontrolė ir valdymas, kad automatizacija būtų pritaikoma realioje įmonių aplinkoje.

    Integracija su „Joule Studio“

    Kartu su investicija „n8n“ ir SAP sudarė daugiametį komercinį susitarimą. Pagal jį „n8n“ bus pasiekiamas SAP DI agentų kūrimo ir valdymo pasiūloje „Joule Studio“, kur vartotojai gali kurti, jungti ir prižiūrėti savo DI agentus.

    Šis sprendimas gali sumažinti poreikį perjunginėti skirtingus įrankius, nes sudėtingesni DI darbo srautai bus kuriami SAP aplinkoje, pasitelkiant „n8n“ vizualų procesų kūrimo lauką. Verslui tai reiškia greitesnį automatizavimo diegimą ir aiškesnį procesų suvaldymą, ypač kai agentai turi veikti su kritiniais duomenimis.

    „SAP sprendimas tapti strateginiu investuotoju ir integruoti mus į „Joule Studio“ rodo pasitikėjimą mūsų platforma ir vizija“, – sakė „n8n“ įkūrėjas ir vadovas Janas Oberhauseris.

    „Kad mastu būtų pasiekti tikslūs ir saugūs rezultatai, agentinis dirbtinis intelektas turi remtis giliomis procesų žiniomis, patikimais duomenimis ir įmonės lygio valdymu. Integruodami „n8n“ į „Joule Studio“, spartiname klientų galimybes kurti, sujungti ir išplėsti agentinį DI pagrindiniuose procesuose“, – sakė SAP vadovas Christianas Kleinas.

    Rinkoje tai signalizuoja, kad DI agentų banga pereina į kitą etapą, kuriame vien modelių ar pokalbių sąsajų nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip DI realiai įsilieja į įmonių procesus, kaip jis audituojamas, prižiūrimas ir kaip užtikrinamas saugumas bei atsakomybė.

  • Londono fintech „Adfin“ pritraukė apie 16,6 mln. eurų: plečia DI valdomą verslo mokėjimų valdymą

    Londono fintech „Adfin“ pritraukė apie 16,6 mln. eurų: plečia DI valdomą verslo mokėjimų valdymą

    Londone įsikūrusi fintech bendrovė „Adfin“ pritraukė 18 mln. JAV dolerių, arba apie 16,6 mln. eurų, A serijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs DI pagrįstos pinigų judėjimo ir pinigų srautų valdymo platformos plėtrai verslui.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Visionaries Club ir nauji investuotojai Stéphane Kurgan bei Andrey Khusid. Po šio raundo „Adfin“ bendrai pritraukta suma viršija 27,7 mln. eurų, praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo veiklos pradžios.

    Ko siekia „Adfin“ platforma?

    „Adfin“ teigia kurianti agentinę finansų platformą, kuri automatizuoja sąskaitų išrašymo, apmokėjimų surinkimo, priminimų ir kitų su mokėjimais susijusių procesų eigą. Praktikoje tai reiškia, kad sistema pagal kontekstą parenka veiksmus, kada ir kaip priminti klientui, kaip nukreipti į apmokėjimą ir kaip registruoti mokėjimų būsenas.

    Bendrovės idėja remiasi tuo, kad finansų komandos įmonėse vis dar daug laiko skiria pasikartojantiems administraciniams darbams, o mokėjimų informacija dažnai išskaidyta per skirtingus įrankius. „Adfin“ žada daugiau matomumo apie gautinas sumas ir mažiau rankinio darbo, išlaikant audituojamumą bei žmogaus priežiūrą.

    Vėluojantys mokėjimai išlieka problema

    „Adfin“ akcentuoja Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realybę, kur reikšminga dalis sąskaitų apmokama pavėluotai. Tokiose situacijose lėtesnis apmokėjimas tiesiogiai veikia apyvartinį kapitalą, planavimą ir galimybes investuoti į augimą.

    Įmonė tikina, kad jos sprendimas sujungia nuosavą mokėjimų infrastruktūrą ir DI valdomas darbo eigas, kurios automatizuoja skolų išieškojimo „minkštąją“ dalį: priminimų logiką, komunikacijos seką ir mokėjimo veiksmų inicijavimą. Tokia automatizacija ypač aktuali įmonėms, kurios neturi didelių finansų skyrių, bet turi daug sąskaitų.

    Plėtra, komanda ir tarptautinės ambicijos

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas išplėsti platformą nuo apmokėjimų surinkimo iki platesnio pinigų srautų valdymo. Taip pat planuojama samdyti daugiau inžinerijos ir pardavimų specialistų bei pasiruošti plėtrai į kitas rinkas.

    „Mokėjimų ir pinigų srautų darbo eigų automatizavimas gali sumažinti rutiną finansų komandose, kartu išlaikant skaidrumą, audituojamumą ir žmogaus kontrolę“, – sakė „Adfin“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tom Pope.

    Fintech sektoriuje DI taikymas vis dažniau nukreipiamas ne į vien tik ataskaitas ar prognozes, o į procesų vykdymą realiu laiku. „Adfin“ atvejis rodo, kad investuotojai toliau ieško sprendimų, kurie mažina vėluojančių mokėjimų poveikį ir padeda įmonėms greičiau paversti pardavimus realiomis įplaukomis.

  • Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos statybų technologijų startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią vedė fondai Earlybird Venture Capital ir Base10 Partners. Prie raundo prisidėjo ir Italian Founders Fund, o bendra įmonės pritraukta suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Investicija gauta praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams po viešo produkto starto, todėl rinka signalizuoja aiškų poreikį: statybų sektoriuje vis dar trūksta vieningos, realiu laiku veikiančios valdymo sistemos. „Pillar“ teigia kurianti DI paremtą operacinę platformą rangovams, kuri automatizuoja administracines ir „back office“ užduotis.

    Ką daro platforma rangovams?

    „Pillar“ sprendimas orientuotas į kasdienius procesus, kurie statybose dažnai vyksta per atskiras skaičiuokles, skirtingas programas ir rankinius veiksmus. Platforma siekia automatizuoti sąmatų ir pasiūlymų rengimą, maržos sekimą, darbo jėgos valdymą bei ataskaitų parengimą vykstant projektams.

    Įmonės tikslas yra suteikti rangovui operacinį matomumą vienoje vietoje, kad sprendimai būtų priimami remiantis nuolat atsinaujinančiais duomenimis. Tokia logika ypač svarbi projektiniame versle, kur pinigų srautai, terminai ir pakeitimai objekte tiesiogiai veikia pelningumą.

    Statybos dar atsilieka nuo skaitmenizacijos

    Statybos išlieka viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau skaitmenizacijos tempas joje dažnai lėtesnis nei gamyboje ar logistikoje. Praktikoje tai reiškia fragmentuotus duomenis, skirtingas sistemas ir ribotą kontrolę tarp biuro ir statybvietės, o klaidos kainuoja brangiai.

    „Pillar“ akcentuoja, kad dalis informacijos statybų komandose vis dar keliauja per susirašinėjimo kanalus, todėl bendrovė kuria integracijas, leidžiančias sujungti duomenis iš apskaitos sistemų, banko išrašų ir komunikacijos su statybviete į vieną sąsają. Tokiu būdu rangovui neturėtų reikėti kardinaliai keisti įpročių, kad gautų aiškesnį projekto vaizdą.

    „Kiekvienas projektas remiasi fragmentuotais duomenimis, rankiniais procesais ir beveik nulinio lygio matomumu nuo rangovo biuro iki komandos objekte. Mes kuriame numatytąją operacinę sistemą, nuo kurios ši industrija priklausys Italijoje, Europoje ir visur, kur statybos vis dar vyksta chaotiškai“, – sakė „Pillar“ vadovas ir vienas įkūrėjų Gabrielis Guinea Montalvo.

    Kam bus panaudoti 12 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas sustiprinti pozicijas Italijoje, plėtrai į tarptautines rinkas ir produkto ekosistemos vystymui. „Pillar“ planuoja plėsti platformą papildomais moduliais, apimančiais pirkimus, konkursų ir pasiūlymų valdymą, subrangovų koordinavimą, bankinius procesus bei susijusias statybų paslaugas.

    Ilgalaikė kryptis yra tapti centrine statybų sektoriaus operacine platforma, apimančia projektų valdymą, atsiskaitymus ir darbo jėgos operacijas. Jei tokios sistemos bus sėkmingai pritaikytos rinkoje, jos gali sumažinti administracinę naštą ir pagerinti finansinę kontrolę, kuri statybose dažnai tampa silpniausia grandimi.

  • „Paymentology“ pritraukė apie 160 mln. eurų: kur bendrovė mato naujas augimo kryptis

    „Paymentology“ pritraukė apie 160 mln. eurų: kur bendrovė mato naujas augimo kryptis

    Bankams ir finansų technologijų įmonėms mokėjimų išdavimą ir apdorojimą teikianti platforma „Paymentology“ pritraukė 175 mln. JAV dolerių investiciją, kuri sudaro apie 160 mln. eurų. Finansavimą bendrai vedė fondai „Apis Partners“ ir „Aspirity Partners“.

    Bendrovė kuria realaus laiko kortelių ir mokėjimų apdorojimo technologiją, skirtą skaitmeniniams bankams, fintech įmonėms ir mažmeniniams bankams, veikiantiems skirtingose rinkose. „Paymentology“ akcentuoja, kad jos sprendimas mažina priklausomybę nuo senų sistemų, kurios daliai sektoriaus vis dar apsunkina inovacijas ir greitą pokytį.

    Kas keičiasi mokėjimų rinkoje?

    „Paymentology“ teigimu, kelių debesų kompiuterijos aplinkų platforma leidžia klientams pritaikyti kortelių ir skaitmeninių mokėjimų programas prie skirtingų reguliavimo bei rinkos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia galimybę greičiau diegti naujas funkcijas ir valdyti mokėjimo patirtį realiu laiku.

    Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama lankstumui ir greitam produktų paleidimui, ypač kai finansų paslaugos plečiasi už tradicinių bankų ribų. Įmonės vis dažniau ieško platformų, kurios leidžia vienu technologiniu pagrindu aptarnauti kelias šalis ir skirtingus mokėjimo scenarijus.

    „Sukūrėme mokėjimų išdavimo platformą, orientuotą į augimą, kuri padeda skaitmeniniams bankams, fintech įmonėms ir finansų institucijoms užtikrintai paleisti, plėsti ir auginti kortelių programas. Derindami globalų pajėgumą su lankstumu prisitaikyti vietoje, suteikiame klientams greitį, kontrolę ir efektyvumą vis dinamiškesnėje aplinkoje“, – sakė „Paymentology“ vadovas Jeffas Parkeris.

    Kur planuojama plėtra?

    Bendrovė nurodo augimą skaitmeninės bankininkystės, įterptųjų finansų, su skaitmeniniu turtu susietų kortelių programų ir išlaidų valdymo platformų segmentuose. Kartu pabrėžiama, kad paklausa kyla ir tarp įsitvirtinusių finansų institucijų, kurios modernizuoja senąsias sistemas.

    „Paymentology“ klientų bazė geografiškai diversifikuota, o didesnė dalis veiklos siejama su sparčiau augančiomis rinkomis Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione. Tokiose rinkose dažnai svarbus greitas produktų pritaikymas, mastelis ir atitiktis skirtingoms taisyklėms.

    Gautas kapitalas bus nukreiptas tarptautinei plėtrai, produktų kūrimui ir komandos augimui, didėjant debesų kompiuterija paremtų mokėjimų apdorojimo sprendimų paklausai. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į kreditavimo sprendimus, stabilios vertės kriptoturto infrastruktūrą, tokenizaciją ir DI paremtas finansines paslaugas.