Blog

  • Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Ketvirtadienį, gegužės 14 dieną, nuo 8.00 iki 10.00 valandos vyks nuotolinė konsultacija žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo klausimais. Jos metu ūkininkai galės realiu laiku gauti atsakymus apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, reikalavimus ir paraiškų teikimo eigą.

    Tiesioginėje transliacijoje konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Praktikoje būtent šios institucijos dažniausiai padeda išspręsti tiek deklaravimo taisyklių, tiek su paraiškų suvedimu susijusius neaiškumus.

    Klausimus deklaravimo temomis organizatoriai kviečia siųsti ir el. paštu tiesiogines@zum.lt. Taip pat aktualią informaciją apie deklaravimą galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros parengtame informaciniame laikraštyje, kurį institucija skelbia elektroniniu formatu.

    Jei kyla techninių trikdžių ar neaiškumų dėl Paraiškų priėmimo informacinės sistemos veikimo, rekomenduojama kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą telefonu 0 5 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt. Specialistai paprastai padeda spręsti prisijungimo, duomenų pateikimo, laukų sužymėjimo ir kitus sistemos naudojimo klausimus.

    Deklaravimo terminai ir pavėlavimas

    Šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 12 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau tokiais atvejais svarbu įsivertinti galimas pasekmes ir papildomas sąlygas, kurios gali būti taikomos pavėlavus.

    Nuotolinės specialistų konsultacijos rengiamos visą deklaravimo laikotarpį ketvirtadieniais. Ūkininkams tai galimybė greitai pasitikslinti dėl reikalavimų, dokumentų, paramos schemų niuansų ar techninių veiksmų sistemoje, dar nespėjus padaryti klaidų paraiškoje.

    Kam konsultacija gali būti aktualiausia?

    Konsultacija ypač naudinga tiems, kurie deklaruoja didesnį laukų skaičių, keitė ūkio struktūrą ar šiemet pirmą kartą teikia paraišką. Daug klausimų paprastai kyla ir tais atvejais, kai reikia tikslinti pasėlių deklaraciją, atnaujinti duomenis ar suderinti faktinę situaciją su žemėlapiais.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad aiškūs atsakymai dar deklaravimo proceso metu dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir užsitęsusių derinimų. Dėl to ūkininkams rekomenduojama klausimus formuluoti kuo konkrečiau ir, jei įmanoma, iš anksto pasiruošti su paraiška susijusią informaciją.

  • Kaišiadoryse rekonstruojama skalbykla: planuojami 2 turtiniai vienetai ir savavališkos statybos įteisinimas

    Kaišiadoryse rekonstruojama skalbykla: planuojami 2 turtiniai vienetai ir savavališkos statybos įteisinimas

    Kaišiadoryse, J. Basanavičiaus gatvėje, rengiamas komercinės paskirties (paslaugų) skalbyklos rekonstravimo projektas. Projektu numatoma pertvarkyti esamą pastatą ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus: skalbyklą ir viešbutį.

    Dokumentuose nurodoma, kad kartu sprendžiamas ir statinio dalies savavališkos statybos įteisinimas. Tokia procedūra paprastai reiškia, kad dalis atliktų darbų ar statinio elementų anksčiau buvo įgyvendinti be reikiamų leidimų, o dabar siekiama situaciją sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka.

    Projekto statytoju įvardijama UAB „Aruneta“. Rekonstravimo objektas registruotas kaip skalbykla, pastato paskirtis priskiriama paslaugų veiklai, o sklypo naudojimo būdas nurodomas kaip komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti nurodytu laikotarpiu darbo dienomis iš anksto sutarus su projekto vadove. Pasiūlymai dėl projektinių sprendinių teikiami el. paštu iki 2026 metais gegužės 29 dienos.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metais gegužės 29 dieną 15.00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu. Gyventojams ir suinteresuotoms šalims tai yra pagrindinė proga įvertinti projektą, užduoti klausimus ir pateikti pastabas dar iki sprendinių tvirtinimo.

  • Kaišiadorių rajonas skelbia stipendiją jauniesiems menininkams: kas gali gauti 125 eurus per mėnesį

    Kaišiadorių rajonas skelbia stipendiją jauniesiems menininkams: kas gali gauti 125 eurus per mėnesį

    Kaišiadorių rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas jaunųjų menininkų stipendijai, kuri skiriama konkurso būdu iš savivaldybės biudžeto. Stipendija skirta 18–29 metų kūrėjams, gyvenantiems, dirbantiems arba besimokantiems Kaišiadorių rajone.

    Vieno mėnesio stipendijos dydis siekia 125 eurus, o jos skyrimo trukmė numatyta vieniems metams. Tokia parama paprastai padeda jauniems kūrėjams planuoti veiklas, padengti kūrybines išlaidas ir nuosekliau įgyvendinti pasirinktą projektą.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti jauni menininkai, užsiimantys meno kūryba ir (ar) menine veikla, nepriklausomai nuo pasirinktos srities. Nurodoma, kad stipendija gali būti siejama su muzika, teatru, šokiu, literatūra, vaizduojamuoju ir kitomis meno kryptimis.

    Esminė sąlyga yra ryšys su Kaišiadorių rajono savivaldybe: pareiškėjas turi čia gyventi, dirbti arba mokytis. Tai reiškia, kad stipendija orientuota į vietos jaunųjų kūrėjų bendruomenę ir jų veiklų stiprinimą regione.

    Ką reikia pateikti konkurse?

    Konkursui būtina pateikti kūrybinės veiklos programą, kuri apibrėžia planuojamą kūrybinį ar meninį veiksmą stipendijos laikotarpiu. Praktikoje tai gali būti naujo kūrinio sukūrimas, pasirodymų ar renginių ciklas, parodos parengimas, leidybinis projektas ar kita aiškiai suplanuota meninė veikla.

    Paraiškų priėmimo informacija skelbiama Kaišiadorių rajono savivaldybės interneto svetainės naujienose. Dėl papildomos informacijos pareiškėjai gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę Eglę Grendienę telefonu +370 620 13056 arba el. paštu egle.grendiene@kaisiadorys.lt.

  • Birželio 8–14 dienomis pratybos „Tvirtas skydas 2“: apie 1 000 karių judės per 7 savivaldybes

    Birželio 8–14 dienomis pratybos „Tvirtas skydas 2“: apie 1 000 karių judės per 7 savivaldybes

    Kur ir kada vyks pratybos

    2026 metų birželio 8–14 dienomis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė rengs vertinamąsias lauko taktikos pratybas „Tvirtas skydas 2“. Veiksmai vyks Kaune ir Kauno, Prienų, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės bei Vilkaviškio rajonų teritorijose.

    Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 1 000 karių, taip pat NATO sąjungininkai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Tokios pratybos skirtos įvertinti dalinių pasirengimą ir suderinti veiksmus su partneriais realioms sąlygoms artimoje aplinkoje.

    Ką gyventojai gali pastebėti

    Nurodytose savivaldybėse kariai judės ginkluoti tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis, ir tai vyks visą parą. Pratybų metu bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir dūmai, todėl kai kuriose vietose gali būti girdimi garsai, matomos dūmų uždangos.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybų metu bus laikomasi Kelių eismo taisyklių, priešgaisrinių ir aplinkosaugos reikalavimų. Gyventojų kasdienė veikla, kaip nurodoma, neturėtų būti trikdoma, o karinė technika judės tik keliais.

    Kokie ribojimai taikomi kariuomenei

    Skelbiama, kad sunkioji vikšrinė technika pratybose nebus naudojama. Taip pat neplanuojami grunto kasimo ar kiti inžineriniai darbai, todėl neturėtų būti pažeidžiami laukai, miško paklotė ar kita infrastruktūra.

    Jeigu pratybų laikotarpiu vietos bendruomenės ar organizacijos yra suplanavusios renginius ir veiklas, kariuomenė prašo apie tai informuoti atsakingą kontaktinį asmenį. Tokia praktika taikoma siekiant suderinti judėjimo maršrutus ir sumažinti galimus nepatogumus.

  • Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos gegužės 6–8 dienomis lankėsi Danijoje, kur susipažino su Kopenhagos ir aplinkinių teritorijų sprendimais, skirtais dviračių transportui plėtoti. Vizitas vyko įgyvendinant projektą „Bicycle routes towards greener regions (Dviračių takai link tvaresnių regionų / regionai dviračiams)“, kuriuo siekiama stiprinti tvarius susisiekimo ryšius ir didinti regionų patrauklumą.

    Didžiausias dėmesys Danijoje buvo skirtas strateginiam miestų planavimui ir dviračių infrastruktūros integracijai į bendrą susisiekimo sistemą. Savivaldybės atstovai analizavo, kaip dviračių takai jungiami su viešuoju transportu, kaip planuojami srautai ir kaip užtikrinamas patogus bei saugus judėjimas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Susitikimuose su Danijos kelių direkcija aptarti infrastruktūros planavimo principai, sprendimai sankryžose ir maršrutų tęstinumo užtikrinimas, kad dviratininkams nereikėtų „nutrūkti“ nuo takų ties administracinėmis ribomis. Taip pat vertinta, kaip kaimyniniai rajonai koordinuoja investicijas, kad susisiekimas dviračiu būtų patogus ne tik miesto centre, bet ir kasdienėse kelionėse tarp gyvenviečių.

    Su organizacija „Cycling Embassy of Denmark“ diskutuota apie tai, kaip ilgalaikės dviračių politikos priemonės keičia miestų mobilumą ir gali kurti ekonominę naudą. Aptarta praktika rodo, kad nuosekliai suplanuoti maršrutai, aiškus ženklinimas ir patikima infrastruktūra prisideda prie vietos paslaugų sektoriaus augimo, didesnio lankytojų srauto ir patrauklesnės turizmo pasiūlos.

    Projektu siekiama suvienyti kaimyninių šalių pajėgas plėtojant modernią dviračių infrastruktūrą, kuri jungtų regionus, skatintų ekologišką turizmą ir mažintų priklausomybę nuo automobilio trumpoms bei vidutinėms kelionėms. Kaišiadorių rajono savivaldybė nurodo, kad perimamos gerosios praktikos bus vertinamos planuojant tolesnius sprendimus, susijusius su dviračių maršrutais ir jų ryšiu su kasdiene gyventojų judumo sistema.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Tokie vizitai paprastai naudojami ne tik idėjoms rinkti, bet ir palyginti skirtingų šalių techninius standartus, planavimo procesus bei institucijų bendradarbiavimo modelius.

  • Mirabelės grįžta į virtuvę: kuo šie užmiršti vaisiai pranašesni už bananus ir kam tinka chutney

    Mirabelės daugeliui primena senus sodus ir vasaros pabaigą, kai geltoni vaisiai krenta nuo medžių, greitai suminkštėja ir neretai taip ir lieka nepanaudoti. Tačiau mitybos požiūriu tai ne tik kvapnus sezono skanėstas, bet ir gana maistingas pasirinkimas, kurį verta prisiminti ir šiandien.

    Mirabelėse yra kalio, kuris svarbus normaliai širdies veiklai ir padeda palaikyti kraujospūdžio kontrolę. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai gali šiek tiek skirtis, tačiau dažnai nurodoma apie 200 miligramų kalio 100 gramų vaisių porcijoje, o tai mirabeles priartina prie kitų kasdienių vaisių.

    Dar vienas privalumas, dėl kurio mirabelės vėl atsiduria mitybos rekomendacijose, yra skaidulos. Jos siejamos su geresne virškinimo sistemos veikla ir didesniu sotumo jausmu, todėl mirabelės gali būti patrauklesnis užkandis, kai norisi saldumo, bet ne per didelio.

    Lyginant su bananais, mirabelės dažnai įvardijamos kaip mažiau saldžios, o jų cukrų kiekis paprastai būna mažesnis. Dėl to jos gali geriau tikti žmonėms, kurie sąmoningai riboja pridėtinį cukrų ir ieško natūraliai gaivesnių, mažiau saldžių skonių.

    Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse mirabelės anksčiau dažnai keliaudavo į kompotus ar uogienes, tačiau dabar vis dažniau atrandami ir pikantiški variantai. Vienas universaliausių yra chutney, saldžiarūgštis pagardas, kuris tinka prie sūrių, keptos mėsos ar naminių paštetų.

    Kaip parinkti mirabeles chutney?

    Chutney skoniui labai svarbus vaisių prinokimas. Kietesnės, dar ne iki galo prinokusios mirabelės paprastai būna rūgštesnės ir turi daugiau pektinų, todėl padažas greičiau tirštėja ir išlaiko ryškesnį, gaivesnį vaisių charakterį.

    Visiškai prinokusios mirabelės yra minkštesnės, aromatingesnės ir saldesnės, todėl rezultatas dažniau primena švelnią uogienę. Dėl to geriausią balansą dažnai duoda dviejų tipų vaisių mišinys, kai dalis suteikia rūgšties ir tirštumo, o dalis saldumo bei kvapo.

    Chutney gaminimo principas

    Chutney verta virti lėtai, ant nedidelės kaitros, kad skoniai susijungtų ir nesviltų cukrus. Jei norisi vientisesnės konsistencijos, masę galima trumpai sutrinti, o tada dar kelias minutes pakaitinti, kad pagardas būtų tirštas ir stabilus.

    Dažniausiai naudojami priedai yra svogūnai, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, lauro lapai, apelsinų sultys ir obuolių actas. Paruoštą chutney patogiausia dar karštą sudėti į švarius stiklainius, sandariai užsukti ir atvėsinti, o ilgesniam laikymui pasirūpinti tinkamu konservavimu.

  • ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma įvesti amžiaus ribą socialiniams tinklams, o kai kurios šalys jau ruošia konkrečius planus. Diskusijas įkaitino Australijos sprendimas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų – tai buvo vienas pirmųjų tokių bandymų pasaulyje.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 12 dieną pareiškė, kad Bendrija gali pasiūlyti visai ES taikomą sprendimą dar šią vasarą. Pasak jos, technologijos vystosi žaibiškai ir vis giliau įsiskverbia į vaikystę bei paauglystę, todėl minimalaus amžiaus klausimo nebegalima atidėlioti.

    „Matome, kaip greitai technologijos keičia vaikų ir paauglių kasdienybę, todėl diskusijų dėl minimalaus amžiaus nebegalima ignoruoti“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką sako ekspertai?

    Neuropsichiatras Theo Compernolle, siejamas su Belgijos iniciatyvomis dėl vaikų skaitmeninių įpročių, tokį ribojimą vertina palankiai. Jo teigimu, ilgas slinkimas telefone dažnai pakeičia veiklas, kurios yra svarbios raidai: sportą, gyvą bendravimą, pomėgius ir poilsį.

    Compernolle taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose paaugliai gali lengvai susidurti su žalingu turiniu, o platformos turi priklausomybę skatinančių savybių. Dėl to, anot jo, socialiniai tinklai turėtų būti reguliuojami panašiai kaip kitos rizikingos vartojimo sritys, kuriose taikomos amžiaus ribos.

    „Tai panašu į alkoholį ar rūkymą: net suaugusiesiems tai nėra geras įprotis, todėl turime amžiaus ribas“, – sakė Theo Compernolle.

    Vis dėlto EU Kids Online tyrimų tinklo atstovė, sociologė Giovanna Mascheroni perspėja, kad draudimas ne visada duoda lauktą rezultatą. Remdamasi Australijoje publikuotais duomenimis, ji teigia, kad amžiaus patikra praktikoje stringa: nors dalis nepilnamečių paskyrų dingo, didelė dalis vaikų vis tiek randa kelių likti platformose.

    Kitas pavojus, apie kurį kalba Mascheroni, yra migracija į mažiau prižiūrimas erdves. Jei populiarios platformos tampa neprieinamos, dalis nepilnamečių pereina į alternatyvias, kur saugumo taisyklės silpnesnės, o turinio moderavimas – menkesnis, įskaitant pokalbių sistemas, paremtas DI.

    „Problema ta, kad tokios sistemos gali būti įtikinamos vien dėl bendravimo manieros, o ne dėl to, kad pateikia patikimą informaciją“, – sakė Giovanna Mascheroni.

    Jos siūlomas kelias – ne absoliutus draudimas, o griežtesnė platformų atsakomybė: saugumo ir privatumo reikalavimai, vaikų teisių apsauga, privalomas rizikų vertinimas ir veiksmingesnės priemonės prieš žalingą turinį. Toks požiūris dera su ES kryptimi stiprinti skaitmeninių paslaugų kontrolę ir didinti didžiųjų platformų atsakomybę.

    Ką galvoja patys paaugliai?

    Paauglių nuomonės taip pat išsiskiria. Dalis jų pritaria minčiai, kad jaunesniems vaikams socialiniai tinklai gali būti per ankstyvi, tačiau 16 metų riba kai kam atrodo per aukšta ir neatitinkanti realybės, kurioje bendravimas ir informacija persikelia į skaitmenines erdves.

    Kiti paaugliai draudimą palaiko būtent dėl turinio, kuris daro spaudimą savivertei ir kūno įvaizdžiui. Jie pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose dažnai dominuoja idealizuotos išvaizdos, griežtų dietų ar intensyvaus sporto pavyzdžiai, o kontekstas ir rizikos lieka nutylėtos.

    Artimiausiais mėnesiais ES diskusija suksis apie tai, kas praktiškai būtų laikoma veiksminga amžiaus patikra, kaip nepažeisti privatumo ir kaip užkirsti kelią vaikų perėjimui į mažiau saugias platformas. Tuo pat metu kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ar Graikiją, svarsto nacionalinius sprendimus, kurie galėtų tapti bandomaisiais modeliais visai Bendrijai.

  • Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Kainas kelia energijos šokas

    JAV vartotojų kainos balandį augo sparčiau, o metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai rodo JAV Darbo departamento paskelbtas vartotojų kainų indeksas, kurį reikšmingai pakėlė pabrangusi energija.

    Per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc., o degalų kainos per tą patį laikotarpį augo 5,4 proc. Nors mėnesinis tempas lėtėjo, energijos komponentas išliko pagrindiniu infliacijos varikliu.

    Degalai brango, atlyginimai nebespėja

    Vyriausybės duomenimis, degalų kainos per metus šoktelėjo daugiau nei 28 proc. Tai reiškia, kad namų ūkių biudžetams didžiausią spaudimą daro būtent kasdienės, sunkiai išvengiamos išlaidos.

    Įvertinus infliaciją, vidutinis valandinis darbo užmokestis balandį buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis realių atlyginimų smukimas per maždaug trejus metus.

    „Dabar infliacija yra pagrindinis JAV ekonomikos stabdis. Pirmą kartą per trejus metus kainų augimas suvalgo visą atlyginimų prieaugį“, – sakė „Navy Federal Credit Union“ vyriausioji ekonomistė Heather Long.

    Branduolinė infliacija ramesnė, bet rizikos išlieka

    Atmetus labiausiai svyruojančias maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija augo nuosaikiau: per mėnesį siekė 0,4 proc., o per metus – 2,8 proc. Šie skaičiai signalizuoja, kad energijos brangimas kol kas ne visur persidavė į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Vis dėlto maisto kainos parduotuvėse per mėnesį pakilo 0,7 proc., o didesnį šuolį lėmė brangesnė mėsa. Tokie pokyčiai dažniausiai greitai pastebimi kasdieniuose pirkiniuose ir didina infliacijos pojūtį.

    Karas ir palūkanų normų dilema

    Infliacija JAV pastaraisiais metais buvo mažėjusi po 2022 metų birželį fiksuoto 9,1 proc. piko, kurį skatino tiekimo grandinių sutrikimai po pandemijos, taip pat energijos šokas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Tačiau kainų augimas vis dar viršija JAV Federalinio rezervo 2 proc. tikslą.

    Tekste minima, kad konfliktas su Iranu ir įtampa dėl strateginių energijos tiekimo kelių išaugino naftos rinkos rizikos priedą, o tai tiesiogiai atsiliepė degalų kainoms. Tokiose situacijose rinkos jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimų signalus, todėl kainų šuoliai gali būti staigūs.

    Dėl šių rizikų Federalinis rezervas elgiasi atsargiau, vertindamas, ar energijos brangimas neįžiebs platesnės infliacijos bangos. Investuotojams ir vartotojams tai reiškia ilgiau išliekančią didesnių palūkanų normų tikimybę, o tai brangina skolinimąsi ir gali slopinti vartojimą.

    Verslas ir vartotojai jau jaučia pasekmes

    Kai kurios bendrovės signalizuoja apie prastėjančias nuotaikas. Buitinės technikos gamintoja „Whirlpool“ pranešė, kad jos pajamos per ketvirtį krito beveik 10 proc., o karo nulemtą rinkos situaciją pavadino recesijos lygio pramonės nuosmukiu.

    Vartotojai taip pat perskirsto išlaidas: augant maisto ir degalų kainoms, mažėja nebūtinų pirkinių dalis. Tokia tendencija dažniausiai pirmiausia smogia mažmeninei prekybai ir vartojimo prekių sektoriui, nes namų ūkiai pradeda taupyti.

  • Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Projektas sustabdytas Gold Coast

    Australijoje sustabdytas planuotas 91 aukšto viešbučio ir apartamentų bokštas, kurį ketinta vystyti su „Trump Organization“ vardu. Projekto vertė siekė apie 940 mln. eurų, o jį planuota statyti rytinėje šalies pakrantėje, Gold Coast regione.

    Vasario mėnesį „Trump Organization“ buvo pranešusi apie ambicingą projektą, akcentuodama prabangą ir išskirtinę pajūrio lokaciją. Tačiau po kelių mėnesių susitarimas subyrėjo, o vystytojas pripažino, kad sprendimą lėmė reputacinės rizikos.

    Vystytojas: vardas tapo toksiškas

    Australų nekilnojamojo turto bendrovės Altus Property Group vadovas Davidas Youngas teigė, kad planai buvo atšaukti todėl, jog „Trump“ prekės ženklas vietos rinkoje tapo toksiškas. Pasak jo, toks kontekstas apsunkino projekto įgyvendinimą ir didino riziką pritraukti pirkėjus bei partnerius.

    „Buvo aišku, kuo viskas baigsis, todėl pradėjau kalbas su daugeliu aukščiausios klasės prabangos prekės ženklų“, – sakė D. Youngas.

    Jis pabrėžė, kad sieks tęsti statybas, tačiau su kitu vardu ir kitu licencijavimo partneriu. Tai reiškia, kad pats nekilnojamojo turto projektas gali būti išgelbėtas, tik pakeitus prekinį ženklą ir rinkodaros kryptį.

    Skirtingos versijos dėl pasitraukimo

    D. Youngas aiškino, kad tarp jo ir „Trump Organization“ konflikto nėra, o sprendimas esą buvo grynai verslo. Jis taip pat pažymėjo, kad organizaciją valdo suaugę Donaldo Trumpo sūnūs, o ne pats JAV prezidentas.

    „Tarp manęs ir Trumpo šeimos nėra jokio priešiškumo. Tai grynai verslas“, – sakė D. Youngas.

    Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad būtent „Trump Organization“ pasitraukė iš susitarimo. Organizacijos atstovė nurodė, jog projektas priklausė nuo licencijavimo partnerio įsipareigojimų, tačiau jie esą nebuvo įvykdyti.

    Visuomenės spaudimas ir reputacijos kaina

    Projektui kliudė ne tik verslo derybos, bet ir visuomenės nuotaikos. Internetinė peticija, raginusi vietos valdžią nepritarti projektui, surinko daugiau nei 124 000 parašų, o joje kritikuotas D. Trumpo požiūris į demokratines normas.

    Ši istorija atspindi platesnę tendenciją, kai dideli nekilnojamojo turto projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal ekonominę logiką, bet ir pagal reputacinę riziką. Prabangos segmente prekės ženklas gali tapti tiek pagrindiniu pardavimo argumentu, tiek didžiausia kliūtimi, ypač kai jis susijęs su stipriai poliarizuojančiais politiniais vertinimais.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.