CP v2

Blog

  • Portugalijos didžiausią saulės elektrinę valdanti britų bendrovė „Welink“ kreipėsi dėl nemokumo

    Portugalijos didžiausią saulės elektrinę valdanti britų bendrovė „Welink“ kreipėsi dėl nemokumo

    Portugalijoje pradėta nemokumo procedūra britų bendrovei Welink Energy Portugal 2 UK, kuri valdo didžiausią šalies saulės elektrinę Solara4 Algarvėje. Apie tai rugpjūčio mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodė konsultacijų bendrovė BDO, o informaciją paviešino Portugalijos žiniasklaida.

    Solara4 saulės elektrinė įrengta Alcoutim savivaldybėje ir, pagal pačios grupės skelbtus duomenis, jos įrengtoji galia siekia 219 megavatų. Objektas oficialiai pradėjo veikti 2021 metais ir buvo pristatomas kaip vienas svarbiausių Portugalijos žingsnių plečiant atsinaujinančios energetikos apimtis.

    Kas nulėmė nemokumą?

    BDO vertinime teigiama, kad elektrinė susidūrė ir su eksploataciniais, ir su rinkos iššūkiais, kurie neigiamai paveikė finansinius srautus. Viena pagrindinių priežasčių įvardijama tai, kad elektros gamyba nuolat atsiliko nuo pirminių prognozių.

    Kartu išryškėjo ir platesnė tendencija Iberijos elektros rinkoje: pastaraisiais metais sparčiai augant saulės generacijos pajėgumams, didėjo pasiūla ir dažnėjo itin žemų didmeninių kainų periodai. Tokiais momentais kainos gali priartėti prie nulio ar net tapti neigiamos, todėl gamintojų pajamos tampa gerokai mažesnės nei planuota.

    „Elektros gamyba nuosekliai nesiekė pradinių prognozių, o didėjanti pasiūla rinkoje smukdė kainas, todėl pajamos buvo mažesnės nei tikėtasi“, – teigiama BDO apžvalgoje.

    Ginčai, gaisrai ir techninės problemos

    Portugalijos spauda taip pat nurodė papildomus veiksnius, apsunkinusius elektrinės veiklą: ginčus tarp projekto savininkų ir rangovo China Triumph International Engineering, taip pat gaisrus ir kitus techninius nesklandumus. Tokios problemos energetikos infrastruktūroje paprastai reiškia prastovas, papildomas remonto sąnaudas ir sunkiau prognozuojamą gamybą.

    Šis atvejis atkreipia dėmesį į tai, kad vien įrengtoji galia ne visada užtikrina stabilų pelningumą: atsinaujinančių išteklių projektų rezultatus lemia ir realus gamybos profilis, ir tinklo pralaidumai, ir kainodaros dinamika, ypač regionuose, kur saulės generacija auga itin sparčiai.

    Planai plėtrai ir investuotojų paieška

    Dar 2024 metais buvo skelbta, kad „Welink“ svarstė elektrinę paversti hibridine, numatant apie 400 milijonų eurų investiciją. Idėja buvo didinti saulės generaciją, papildomai įrengti vėjo jėgainių parką ir 100 megavatų baterijų energijos kaupimo sistemą, kad gamyba taptų tolygesnė.

    Vis dėlto Portugalijos aplinkosaugos vertinimo procese projektas sulaukė kritiškos išvados dėl poveikio saugomoms gamtinėms vertybėms, todėl planas buvo koreguotas. Galutinio sprendimo dėl atnaujintos versijos, remiantis viešai skelbta informacija, tuo metu dar nebuvo.

    Nemokumo procedūros kontekste pagrindinis tikslas dabar yra rasti investuotoją ar pirkėją, galintį perimti elektrinę ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Energetikos rinkos dalyviai pažymi, kad dideli saulės parkai išlieka patrauklūs, tačiau jų vertę vis labiau lemia galimybė derinti generaciją su kaupimu ir lankstesniais pardavimo kontraktais.

  • Husių smūgis Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje: kas žinoma ir kas toliau

    Husių smūgis Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje: kas žinoma ir kas toliau

    Jemeno husiai pirmadienį pranešė balistine raketa smogę Saudo Arabijos naftos tanklaiviui Raudonojoje jūroje. Grupė teigia, kad smūgis sukėlė gaisrą laivo denyje, o netoliese buvę kiti laivai esą pasitraukė iš rajono.

    Apie incidentą beveik tuo pačiu metu pranešė ir Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO): jos duomenimis, tanklaivį prie Saudo Arabijos krantų kliudė nežinomas sviedinys, kilo gaisras. Tarnyba nurodė, kad įgula nenukentėjo ir apie aplinkosaugines pasekmes tuo metu nebuvo pranešta.

    Kur įvyko ataka

    UKMTO teigimu, incidentas įvyko maždaug 63 jūrmyles į vakarus nuo Janbu miesto Saudo Arabijoje. Janbu yra svarbus Raudonosios jūros pakrantės pramonės ir logistikos taškas, o regionu eina dalis naftos ir krovinių srautų.

    Britų jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ taip pat skelbė, kad Saudo Arabijos vėliava plaukiojantis laivas buvo apšaudytas raketa ir užsiliepsnojo. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkretaus laivo pavadinimo ar žalos masto iš karto nebuvo pateikta.

    Blokados ir spaudimo taktika

    Husiai tvirtina, kad ataka yra jų paskelbtos „jūrinės blokados“ Saudo Arabijai dalis. Pareiškime jie teigė, jog taikinys buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant riboti Saudo Arabijos jūrų laivybą.

    „Smūgis buvo tikslus ir tiesioginis, laive kilo gaisras, o kiti laivai, buvę taikinio zonoje, pasitraukė“, – sakė husiai.

    Rizika pasaulinei prekybai

    Incidentas vyksta įtampos fone prie Bab el Mandebo sąsiaurio, jungiančio pietinę Raudonosios jūros dalį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kaklelių“, per kurį juda reikšminga dalis tarptautinės prekybos.

    Pastaraisiais mėnesiais husiai nuolat kelia grėsmę laivybai, o jų išpuoliai ir grasinimai didina draudimo kainas, verčia vežėjus perplanuoti maršrutus ir ilgina pristatymo grandines. Tai ypač jautru energijos išteklių rinkoms, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje greitai atsispindi naftos transportavimo kaštuose.

    Tekste minima, kad Saudo Arabija yra paskelbusi apie tarptautinės jūrų gynybos koalicijos kūrimą, siekiant sustiprinti laivybos apsaugą Raudonojoje jūroje. Toks žingsnis rodo, kad rizika regione vertinama kaip sisteminė, o ne pavienė.

    Kol kas viešai pateikiama informacija apsiriboja pirminiais tarnybų pranešimais ir husių pareiškimu. Tolimesni vertinimai priklausys nuo to, ar bus patvirtinta raketos kilmė, žalos mastas bei ar incidentas taps platesnės eskalacijos dalimi.

  • Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danijos vyriausybė nusprendė išmokėti kompensacijas 13-ai žmonių, kurie vaikystėje patyrė smurtą jaunimo globos namuose „Solgarden“. Apie tai pranešė Danijos Socialinių reikalų ministerija, pabrėžusi, kad kalbama ir apie seksualinį smurtą.

    Nukentėjusieji, kurių tapatybės neviešinamos, skundą valstybei pateikė kovo mėnesį. Ministerijos teigimu, valstybė pripažįsta, kad tuo laikotarpiu institucijų priežiūra buvo nepakankama ir neužtikrino vaikų saugumo.

    Kiek bus išmokėta nukentėjusiesiems?

    Kiekvienam iš 13 buvusių globos namų gyventojų numatyta išmokėti po 300 000 Danijos kronų, tai yra apie 40 000 eurų. Bendra kompensacijų suma sieks apie 520 000 eurų.

    Ministerija sprendimą grindžia tiek asmeniniais liudijimais, tiek archyviniais dokumentais. Jose, anot institucijos, matyti rimti ir sisteminiai trūkumai, kai „Solgarden“ veikė valstybės prižiūrimoje sistemoje.

    Ką nustatė ministerija?

    Danijos Socialinių reikalų ministerija nurodė, kad nuo 1949 iki 1976 metais buvusi praktika atskleidžia „rimtas ir sistemines nesėkmes“ globos namuose. Taip pat pripažinta, kad valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos.

    Tokie atvejai Skandinavijos šalyse pastaraisiais metais vis dažniau vertinami ne tik kaip pavienės nusikalstamos veikos, bet ir kaip institucinių spragų pasekmė. Dėl to daugėja iniciatyvų, kai valstybės ieško būdų prisiimti atsakomybę, įskaitant kompensacijas, atsiprašymus ir archyvinių bylų peržiūras.

    Vieši liudijimai ir atsiprašymas

    Apie patirtą smurtą viešai yra kalbėjusi viena buvusi gyventoja Tove Dohn Lauridsen. Ji 2024 metais Danijos visuomeniniam radijui pasakojo, kad būdama aštuonerių kartu su seserimi patyrė sisteminį išnaudojimą, kurį, anot jos, vykdė globos namų vadovas.

    „Valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos, o per ilgą laiką buvo padaryta sisteminių klaidų“, – teigiama Danijos Socialinių reikalų ministerijos pozicijoje.

    „Solgarden“ valdžiusi organizacija Lutheran Mission 2024 metais atsiprašė visų buvusių šių globos namų gyventojų. Sprendimas dėl kompensacijų laikomas dar vienu žingsniu siekiant pripažinti padarytą žalą ir suteikti nukentėjusiesiems bent dalinį teisingumo jausmą.

  • Londonas uždraudė taršius automobilius: po 5 metų – stulbinantys pokyčiai vaikų plaučiuose

    Londonas uždraudė taršius automobilius: po 5 metų – stulbinantys pokyčiai vaikų plaučiuose

    Kas pasikeitė Londone?

    2019 metais Londonas pradėjo taikyti itin mažos taršos zoną, vadinamą Ultra Low Emission Zone, siekdamas sumažinti transporto sukuriamą oro taršą miesto centre. Ši priemonė papildė anksčiau įvestą vadinamąjį taršos mokestį, orientuotą į labiausiai teršiančias transporto priemones.

    Per penkerius metus sukaupti duomenys leido mokslininkams įvertinti, ar realūs oro kokybės pokyčiai atsispindi gyventojų sveikatoje. Didžiausias dėmesys skirtas vaikams, kurių plaučiai vis dar vystosi, todėl aplinkos veiksniai daro ypač didelę įtaką.

    Įrodymai: geresnė oro kokybė siejama su plaučių augimu

    Jungtinės Karalystės tyrėjai stebėjo 3 414 šešerių–devynerių metų amžiaus moksleivių plaučių funkciją ir jos pokyčius per kelerius metus. Maždaug pusė vaikų gyveno centrinėje Londono dalyje, o kita dalis – Lutone, mieste, kuriame tuo metu analogiška švaraus oro zona nebuvo įvesta.

    Kasmetinių apsilankymų mokyklose metu vaikų plaučių funkcija buvo vertinama standartiniu medicininiu metodu, matuojant, kiek oro vaikas gali išpūsti per vieną sekundę. Šis rodiklis klinikoje plačiai naudojamas vertinant kvėpavimo sistemos būklę ir, vaikų atveju, plaučių augimo trajektorijas.

    Tyrėjai nurodė, kad iki zonos įvedimo Londone vaikų plaučių augimas vidutiniškai atsiliko nuo Lutono bendraamžių, o su transportu siejamos taršos lygis buvo didesnis. Vėlesniais metais Londone plaučių funkcijos augimas paspartėjo ir vidutiniškai didėjo 10 mililitrų per metus sparčiau nei Lutone.

    „Kiek žinome, pateikiame pirmuosius įrodymus, kad oro kokybės pagerėjimas po švaraus oro zonos įvedimo siejasi su geresnėmis vaikų plaučių augimo trajektorijomis“, – teigiama tyrimo autorių publikacijoje.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu?

    Oficialiais Londono vertinimais, po zonos įvedimo prie gatvių matuojamas azoto dioksido lygis miesto centre sumažėjo 54 proc., o visame mieste – 27 proc. Tyrime taip pat fiksuota, kad centrinėje Londono dalyje azoto dioksidas kasmet mažėjo sparčiau nei Lutone.

    Dar vienas reikšmingas pokytis – sumažėjo vaikų, kurių plaučių funkcija klinikiniu požiūriu laikoma sutrikusia, dalis: nuo 14 proc. iki 9 proc. per penkerius metus. Po ketverių metų Londono vaikų plaučių funkcijos vidurkis jau buvo panašus į Lutono vaikų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad oro tarša yra siejama ne tik su astma ar lėtinėmis kvėpavimo ligomis, bet ir su ilgalaikėmis pasekmėmis visam gyvenimui. Vaikystėje sutrikęs plaučių vystymasis didina riziką ateityje susidurti su lėtinėmis ligomis ir prastesniais sveikatos rodikliais.

    Be to, pastebėta elgsenos kaita: gerėjant oro kokybei Londone vaikai buvo apie keturis kartus labiau linkę į mokyklą eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu nei Lutone. Tai svarbu, nes aktyvus judėjimas paprastai siejamas su geresne širdies ir kvėpavimo sistemos būkle.

    „Jau žinojome, kad ši zona sumažino oro taršą, tačiau dabar matome, kad tuo pačiu metu gerėjo ir vaikų plaučių sveikata, o tai labai svarbu vaikams ir tėvams“, – sakė tyrimo vadovė, kvėpavimo fiziologė Helen Wood.

    „Vis dėlto negalime atsipalaiduoti: oro tarša ir Londone, ir kituose miestuose vis dar viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus lygius, tad darbo dar yra“, – pridūrė ji.

  • Pušų spygliai – sodo „atliekos“, kurias šilauogės dievina: derlius gali nustebinti

    Šilauogės laikomos vienais lepiausių uogakrūmių, nes jų šaknys jautriai reaguoja į dirvos reakciją. Kai pH tampa per aukštas, augalas prasčiau pasisavina maisto medžiagas, lapai gali gelsti, o uogų būna mažiau ir jos būna smulkesnės. Todėl sodininkai vis dažniau ieško paprastų būdų palaikyti rūgštesnę terpę.

    Viena praktiškiausių priemonių – po pušimis ir eglėmis randami spygliai, kuriuos daugelis tiesiog išmeta. Spygliai, naudojami kaip mulčias, padeda stabilizuoti dirvos drėgmę, mažina temperatūros svyravimus prie šaknų ir palaipsniui prisideda prie rūgštesnės aplinkos formavimo. Toks sprendimas ypač naudingas vasarą, kai dirva greitai perdžiūsta.

    Kaip naudoti spyglius po krūmais?

    Dažniausiai rekomenduojama spyglius berti kaip mulčio sluoksnį aplink krūmą, nepriartinant prie pat stiebo. Praktikoje patogu formuoti maždaug 5–10 centimetrų sluoksnį, o mulčią papildyti, kai jis suslūgsta. Mulčiuojama tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau svarbiausia – nepalikti plikos, greitai išdžiūstančios žemės.

    Spygliai nėra greitas, vienu kartu pH pakeičiantis sprendimas – jų poveikis labiau ilgalaikis ir susijęs su organinės medžiagos irimo procesais. Dėl to sodininkai, siekiantys tikslaus rezultato, pH paprastai tikrina specialiais testais ir sprendimus derina su laistymu bei tręšimu. Šilauogėms dažnai geriausiai tinka rūgštoka, stabili dirva, o ne staigūs pokyčiai.

    Ką svarbu žinoti apie tręšimą?

    Spygliai gali padėti sukurti palankesnę terpę, tačiau jie neatstoja pilnaverčio tręšimo. Šilauogėms, ypač derėjimo metu, reikia subalansuotų maisto medžiagų, o vien organinė paklotė dažniausiai neužtikrina pakankamo azoto, fosforo ir kalio kiekio. Dėl to spyglius verta vertinti kaip pagalbinę priemonę, o ne vienintelį sprendimą.

    Taip pat svarbu nepersistengti su buitiniais „triukais“, kurie kartais pristatomi kaip universalūs dirvos rūgštintojai. Pavyzdžiui, kavos tirščiai gali būti naudojami komposte, tačiau jų poveikis pH dažnai būna nepastovus, o per dideli kiekiai gali pabloginti dirvos struktūrą. Patikimiausias kelias – nuosekliai mulčiuoti, užtikrinti drėgmę ir stebėti augalo būklę.

    Jei šilauogės auga lengvoje, greitai išdžiūstančioje dirvoje, mulčias iš spyglių gali tapti vienu iš svarbiausių sezono darbų. Jis padeda išlaikyti drėgmę, saugo paviršines šaknis ir mažina piktžolių konkurenciją. Ilgainiui toks paprastas įprotis gali prisidėti prie stabilesnio augimo ir gausesnio, kokybiškesnio derliaus.

  • Sodininkai rugpjūtį masiškai apverčia vazonus: paprastas triukas padeda atsikratyti amarų

    Rugpjūtis sode daugeliui reiškia ne tik derliaus piką, bet ir didžiausią amarų, voratinklinių erkučių bei kitų kenkėjų aktyvumą. Vis dažniau sodininkai vietoj cheminių purškalų pasirenka paprastą sprendimą: sode pakabina arba ant kuoliuko užmauna apverstą seną vazoną.

    Idėja paremta biologine augalų apsauga, kai skatinami natūralūs kenkėjų priešai. Apverstas vazonas, pripildytas šiaudų, sausos žolės ar susukto popieriaus, tampa patogia slėptuve auslindoms, kurios naktimis aktyviai medžioja amarus ir kitus smulkius kenkėjus.

    Kaip veikia apverstas vazonas?

    Auslindos dieną ieško tamsių, vėsių ir šiek tiek drėgnų vietų, o apverstas vazonas tokią aplinką sukuria natūraliai. Sutemus jos išeina maitintis ir gali padėti sumažinti amarų populiaciją ant vaismedžių, rožių, pupelių ar kitų dažnai puolamų augalų.

    Šis metodas vertinamas ir dėl to, kad jis tausoja sodo ekosistemą. Plataus veikimo insekticidai dažnai paveikia ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, todėl vėliau kenkėjai gali sugrįžti dar gausiau, kai natūrali pusiausvyra būna sutrikdyta.

    Kaip pasidaryti slėptuvę per kelias minutes

    Reikia seno molinio arba plastikinio vazono, saujos šiaudų ar sausos žolės ir virvelės. Užpildą įdėkite laisvai, kad vabzdžiai galėtų lengvai įlįsti, o per drenažo skylę perverkite virvelę, kad užpildas neiškristų.

    Vazoną apverskite ir pakabinkite ant vaismedžio šakos arba užmaukite ant kuoliuko prie labiausiai kenkėjų pažeidžiamų augalų. Kad slėptuvė būtų patrauklesnė, užpildą galima vos sudrėkinti vandeniu, tačiau per didelė drėgmė nereikalinga.

    Kodėl tai ypač aktualu rugpjūtį?

    Vasaros pabaigoje augalai dažnai būna nusilpę po karščių ir nelygaus laistymo, todėl amarai ir erkutės greitai dauginasi, o pažeisti lapai prasčiau vykdo fotosintezę. Tuo pat metu naudingi vabzdžiai aktyviai ieško saugių dienos slėptuvių, tad apverstas vazonas „dirba“ tada, kai to labiausiai reikia.

    Sodininkai šį sprendimą sieja ir su ryškėjančia tendencija mažinti chemijos naudojimą kiemuose bei daržuose. Integruota augalų apsauga, kai pirmiausia taikomos mechaninės ir biologinės priemonės, laikoma patikimesniu keliu ilgalaikei sodo sveikatai.

    Vis dėlto verta stebėti situaciją: jei auslindų vienoje vietoje prisiveistų labai daug ir trūktų grobio, jos kartais gali apgraužti švelnesnius žiedus. Privalumas tas, kad vazoną lengva perkelti į kitą vietą, jei viename augale kenkėjų jau sumažėjo.

    Praktinis patarimas paprastas: kelias tokias slėptuves išdėstykite ten, kur amarų židiniai kartojasi kasmet. Tai ne stebuklas per vieną naktį, bet dažnai tampa pastebima pagalba, ypač kai derinama su laistymo režimo sureguliavimu ir pažeistų ūglių pašalinimu.

  • Nepirkite daigų: surinkite šias gėlių sėklas ir kitą sezoną žydės nemokamai

    Sėklų rinkimas iš pačių užaugintų gėlių yra vienas paprasčiausių būdų sutaupyti ir kartu praplėsti gėlyno įvairovę. Tačiau skubėjimas čia kainuoja: per anksti nuskintos sėklos dažnai būna nesubrendusios, o per vėlai paliktos gali išbyrėti ar tapti paukščių grobiu.

    Lietuviškame klimate dauguma dekoratyvinių augalų sėklas subrandina nuo vasaros antros pusės iki ankstyvo rudens. Dažniausiai tai būna rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai, o ankstyvesnių rūšių sėklos kartais tinkamos jau liepos pabaigoje.

    Brandą paprastai išduoda parudavę ir išdžiūvę žiedynai, sukietėjusios, patamsėjusios sėklos ir lengvas jų atsiskyrimas nuo apvalkalų. Rinkti verta sausą, šiltą dieną be stipraus vėjo, nes drėgmė vėliau skatina pelėsį ir dygimo praradimą.

    Kada rinkti, kad nepavėluotumėte?

    Jei žiedynai jau traška, o stiebai akivaizdžiai džiūsta, dažniausiai tai signalas, kad laikas artėja. Vis dėlto dalis augalų sėklas išbarsto itin greitai, todėl geriau stebėti kasdien, ypač karštomis ir saulėtomis savaitėmis.

    Praktinis orientyras paprastas: jei palietus sėklos lengvai byra į delną, rinkimas dažniausiai jau vėluoja. Tokiais atvejais verta užmauti ant žiedyno orui laidų maišelį ar marlę ir tik tada nukirpti visą galvutę.

    Rinkimui naudokite švarias žirkles ar sekatorių, kad neplatintumėte augalų ligų. Taip pat patogu turėti popierinius maišelius ar vokus, nes plastikas linkęs sulaikyti drėgmę.

    Kaip surinkti skirtingų gėlių sėklas

    Skirtingi žiedynai ir vaisiai reikalauja skirtingo priėjimo. Vienų augalų sėklas galima tiesiog išpurtyti iš sausų dėžučių, kitų reikia išlukštenti ar ištrinti iš nudžiūvusių galvučių.

    Aguonų ar panašių augalų sėklas patogiausia surinkti apvertus subrendusį žiedyną virš popierinio maišelio ir švelniai papurčius. Astrinių šeimos gėlėms, pavyzdžiui, medetkoms ar ežiuolėms, dažnai tinka paprastas ištrynimas pirštais, kai galvutė paruduoja.

    Jei augalas subrandina ankštis ar ilgas dėžutes, svarbu nuskinti prieš joms visiškai išdžiūstant ir sprogstant. Tokios ankštys saulėje kartais atsiveria staiga ir sėklas išbarsto per kelias minutes.

    Laikymas: čia žmonės dažniausiai suklysta

    Net ir gerai surinktos sėklos gali tapti bevertės, jei bus supakuotos per drėgnos. Pirmiausia jas reikėtų 3–7 dienas padžiovinti plonu sluoksniu ant popieriaus, pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje.

    Laikymui geriausiai tinka popieriniai vokai ar maišeliai, ant kurių užrašomas augalo pavadinimas ir rinkimo metai. Kad drėgmės būtų kuo mažiau, vokus galima sudėti į sandarų indą ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar šaldytuvo stalčiuje.

    Verta prisiminti ir tai, kad iš hibridinių veislių sėklų išaugę augalai ne visada pakartoja motininio augalo savybes. Tačiau būtent tai neretai tampa malonia staigmena, nes gėlyne gali atsirasti naujų, netikėtų spalvų ir formų.

  • Arbūzo žievė sode daro stebuklus: vakare padėkite, ryte šliužai patys susirenka

    Saldi atlieka, kuri vilioja kenkėjus

    Vasarą arbūzas dažnai suvalgomas iki pat žievės, o likučiai keliauja į bio atliekas. Tačiau storą žievę verta pasilikti, nes ji gali tapti paprasta, chemijos nereikalaujančia priemone sode.

    Šliužus traukia drėgmė ir saldžiai rūgstantis vaisių kvapas, todėl arbūzo likučiai veikia kaip masalas. Tinkamai padėta žievė sukuria vėsią, drėgną slėptuvę, po kuria kenkėjai susirenka per naktį.

    Kaip žievė virsta šliužų spąstais

    Praktika paprasta: ant žievės palikite ploną minkštimo sluoksnį ir vakare padėkite ją ten, kur šliužų daugiausia. Dažniausiai tai būna tarp salotų, braškių, pomidorų ar kitų tankiau augančių augalų.

    Žievę geriausia guldyti minkštimu į apačią, kad apačioje išliktų drėgna ir vėsu. Ryte žievę pakelkite ir surinkite susirinkusius šliužus, kad jų nereikėtų naikinti granulėmis ar kitomis priemonėmis.

    Trąša ir pagalba kompostui

    Arbūzo minkštime ir žievėje yra augalams svarbių medžiagų, ypač kalio ir magnio, o taip pat kitų mineralų. Dėl to žievę galima panaudoti kaip organinę žaliavą, kuri, yrant dirvoje, papildo ją maisto medžiagomis.

    Jei turite daugiau likučių, jie tinka kompostui, nes yra drėgni ir turi natūralių cukrų, kurie pagreitina irimo procesus. Kad kompostas nepradėtų vilio­ti vabzdžių, vaisių likučius verta uždengti žemės, žolės ar subrendusio komposto sluoksniu.

    Ką svarbu įvertinti prieš dedant į lysves

    Saldūs vaisių likučiai dieną gali pritraukti vapsvas, todėl šliužų spąstus geriausia dėti prieš sutemstant, o ryte iš karto surinkti. Taip sumažinsite ir kenkėjų, ir nepageidaujamų vabzdžių aktyvumą aplink daržą.

    Jei arbūzas pirktas parduotuvėje, žievę verta nuplauti, kad ant jos neliktų nešvarumų ar galimų apdorojimo pėdsakų. Sode naudokite tik nesupelijusius likučius, o didesnius kiekius geriau kompostuoti, o ne palikti paviršiuje.

  • 4 įgūdžiai, kurių vaikai šiandien beveik nebeįgyja: pasekmės stebina net tėvus

    4 įgūdžiai, kurių vaikai šiandien beveik nebeįgyja: pasekmės stebina net tėvus

    Per pastaruosius kelis dešimtmečius vaikų kasdienybė smarkiai pasikeitė: daugiau laiko praleidžiama prie ekranų, sumažėjo savarankiško judėjimo mieste, o buities darbai dažniau patikimi technikai. Dėl to dalis kadaise įprastų įgūdžių šiandien formuojasi rečiau arba vėliau, nei tikisi tėvai.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia prastesnį auklėjimą. Tiesiog pasikeitė aplinka, mokymosi metodai ir šeimų rutina, o kartu atsirado ir naujų kompetencijų, pavyzdžiui, ankstyvas skaitmeninis raštingumas.

    Sėdėjimas ramiai ir dėmesys

    Anksčiau vaikų gebėjimas ilgai ramiai sėdėti mokykloje ar viešose vietose buvo laikomas savaime suprantamu. Dabar daug kur labiau akcentuojamas aktyvus mokymasis, trumpesnės užduotys ir dažnesnės judėjimo pertraukos, nes fizinis aktyvumas siejamas su geresne savijauta ir dėmesio valdymu.

    Vis dėlto tėvams ir pedagogams tenka ieškoti balanso: vaikams svarbu išmokti susikaupti tada, kai to reikalauja situacija, pavyzdžiui, pamokoje, teatre ar restorane. Praktikoje tai dažnai reiškia ne griežtą draudimą judėti, o aiškias taisykles, išankstinį susitarimą ir galimybę vėliau išsikrauti.

    Pusiausvyra ir koordinacija

    Pusiausvyros lavinimas anksčiau natūraliai vyko kiemuose: vaikai lipdavo, šokinėdavo, balansuodavo ant bortelių ar nuvirtusių medžių. Šiandien tokio laisvo judėjimo mažėja, ypač miestuose, o dalis vaikų dažniau vežami automobiliu, rečiau patys eina pėsčiomis ir turi mažiau spontaniškų fizinių žaidimų.

    Dėl to tėvai neretai pastebi, kad vaikams sunkiau sekasi koordinacinės užduotys, tokios kaip šokinėjimas ant vienos kojos ar stabilus stovėjimas. Gera žinia ta, kad šie įgūdžiai yra lavinami ir vėliau, o reguliarus judėjimas, žaidimai lauke ir sporto būreliai paprastai duoda greitą progresą.

    Batų raištelių rišimas

    Batų raišteliai ilgą laiką buvo vienas svarbiausių savarankiškumo simbolių: išmokęs užsirišti batus vaikas lengviau susitvarkydavo kasdienėse situacijose. Tačiau rinkoje daugėjant batų su lipukais ar kitais greitais užsegimais, dalis vaikų su raišteliais susiduria vėliau, todėl įgūdis natūraliai nusikelia.

    Šis pokytis turi ir praktinių pasekmių ugdymo įstaigose, kur laikas ribotas, o grupėse daug vaikų. Pedagogai ir tėvai pabrėžia, kad raištelių rišimas vis dar vertingas smulkiosios motorikos ir kantrybės lavinimui, todėl verta skirti tam laiko namuose, be skubėjimo ir spaudimo.

    Indų plovimas rankomis

    Daugelyje namų ūkių indaplovė tapo įprasta buities dalimi, todėl vaikai rečiau mokomi plauti indus rankomis. Kasdieniai darbai dažniau automatizuojami, o vaikų pareigos namuose neretai apsiriboja daiktų susitvarkymu ar pagalba trumpose užduotyse.

    Vis dėlto mokėjimas išplauti indus rankomis išlieka praktiškas įgūdis, kuris praverčia sugedus technikai, kelionėse ar gyvenant bendrabučio sąlygomis. Be to, tai gali būti paprastas būdas ugdyti atsakomybę ir supratimą, kad namų tvarka yra visos šeimos bendras darbas.

    Ekspertai sutaria, kad svarbiausia ne nostalgija praeičiai, o sąmoningas sprendimas, ko iš tiesų norime išmokyti vaikus šiandien. Kai kurie įgūdžiai pasikeitė dėl technologijų ir gyvenimo tempo, tačiau daugumą jų galima ramiai ugdyti namuose, pasirenkant vaikui tinkamą laiką ir būdą.

  • Turite lazdyną sode? Šį rugpjūčio darbą padarykite dabar – rudenį riešutai tiesiog byrės

    Paprastasis lazdynas yra vienas ištvermingiausių sodo krūmų, tačiau gausus ir kokybiškas derlius dažniausiai neprasideda nuo sėkmės. Rugpjūtį, kai riešutai intensyviai pildosi, net keli teisingi veiksmai gali lemti, ar rudenį skinksite pilnus, ar vadinamuosius tuščius riešutus.

    Lazdynas geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje ir laidžioje dirvoje. Augalui taip pat palankus neutralesnis ar silpnai šarminis dirvos rūgštingumas, todėl soduose dažnai pabrėžiama kalcio svarba ir vengiama užmirkimo.

    Laistymas per sausrą

    Rugpjūtį didžiausia klaida yra manyti, kad lazdynas visada apsieina be papildomo vandens. Jauni krūmai jautresni dirvos išdžiūvimui, o per karščius ir ilgesnes sausras drėgmės trūkumas gali atsiliepti riešuto branduolio formavimuisi.

    Praktiškiausia taisyklė tokia: laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį. Lengvose, smėlingose dirvose tai ypač svarbu, nes vanduo greitai nuteka ir šaknys ilgai lieka sausos.

    Tręšimas be azoto

    Vasaros pabaigoje lazdynui reikia ne auginti naują žalią masę, o pasiruošti rudeniui ir žiemai. Dėl to rugpjūčio pabaigoje dažniau rekomenduojamos trąšos, kuriose daugiau kalio ir fosforo, o azoto išvengiama.

    Kalis siejamas su augalo atsparumu ir audinių branda, o fosforas svarbus šaknims ir bendram augalo energijos balansui. Per vėlai panaudotas azotas skatina vėlyvą augimą, kuris nespėja sumedėti ir gali labiau nukentėti nuo šalčių.

    Lengvas vasaros genėjimas

    Rugpjūtį tinka ne stiprus formavimo genėjimas, o švelnus vainiko praretinimas. Tikslas yra įleisti daugiau šviesos ir oro į krūmo vidų, kad mažėtų ligų rizika ir geriau bręstų riešutai.

    Pirmiausia verta pašalinti stačiai į viršų augančius, nederančius ūglius, dažnai vadinamus vilkūgliais. Taip pat pravartu išpjauti šaknų atžalas prie pat žemės, nes jos atima vandenį ir maisto medžiagas iš derančių šakų.

    Jei pastebite pažeistus, nudžiūvusius ar į krūmo vidų besitrinančius ūglius, juos taip pat geriau išimti dabar, nelaukiant rudens. Svarbu naudoti švarius, aštrius įrankius ir pjauti tvarkingai, kad žaizdos greičiau užsitrauktų.

    „Jei lazdynas auga vienas, derlius dažnai būna menkas, nes dauguma veislių geriau dera, kai netoliese auga skirtingos veislės ir vyksta kryžminis apdulkinimas“, – pažymi sodininkystės specialistai.

    Rugpjūtį taip pat verta reguliariai apžiūrėti krūmą dėl amarų ir kitų kenkėjų, o nukritusius pažeistus riešutus surinkti ir pašalinti. Sezono pabaigoje, kai žalsvas apvalkalas ima gelsti, o riešutai pradeda kristi, juos geriausia rinkti dažnai, kad neįdrėktų ir nepradėtų pelyti.

    Skyrus lazdynui vos keliasdešimt minučių iki vasaros pabaigos, rezultatas dažnai matomas rudenį. Tinkamas laistymas per sausrą, tręšimas be azoto ir lengvas praretinimas yra trys paprasti dalykai, kurie padeda pasiekti gausesnį ir pilnavertesnį riešutų derlių.