CP v2

Blog

  • Egertonas ir McAvoy suvienija jėgas: naujame trileryje žada sąmokslo šoką

    Aktoriai Taronas Egertonas ir Jamesas McAvoy prisijungė prie naujo sąmokslo trilerio, kurio scenarijų rašo ir filmą režisuos Armando Iannucci. Projektas kol kas neturi oficialaus pavadinimo, tačiau jau dabar išsiskiria ambicinga kūrybine komanda ir žanro pažadu.

    Prie pagrindinių vaidmenų taip pat prisideda Alicia Vikander, jau turinti „Oskaro“ laureatės titulą. Nors Vikander yra dirbusi tiek su Egertonu, tiek su McAvoy atskiruose filmuose, tai bus pirmas kartas, kai visi trys susitinka viename projekte.

    Armando Iannucci labiausiai žinomas kaip aštrių politinių satyrų autorius ir režisierius, todėl naujasis trileris gali įgauti netikėtą toną. Pastaraisiais metais vis daugiau rimtų trilerių skolinasi satyros ir juodojo humoro elementus, taip išryškindami manipuliacijos, propagandos ir informacinių karų temas.

    Filmo prodiuseriu tapo BAFTA laimėtojas Kevinas Loaderis, anksčiau dirbęs su Iannucci ne viename projekte. Tai leidžia tikėtis nuoseklios kūrybinės krypties ir aiškios autorinės vizijos, kuri dažnai tampa pagrindiniu koziru konkurencingoje trilerių rinkoje.

    Kol kas nėra skelbiama nei filmavimo pradžios data, nei planuojamas premjeros laikas. Kūrybinė komanda ketina projektą pristatyti industrijai American Film Market renginyje Los Andžele, kur dažnai sprendžiami finansavimo, platinimo ir tarptautinių pardavimų klausimai.

    Pastaruoju metu sąmokslo trilerių paklausa auga tiek kino teatruose, tiek srautinių transliacijų platformose, o žanras vis dažniau jungiamas su politine drama ir technologijų grėsmėmis. Dėl to žvaigždžių trio ir Iannucci pavardė gali tapti stipriu argumentu, kad projektas greitai sulauks studijų ir platintojų dėmesio.

  • 189 min. Tomo Hankso drama „Žalioji mylia“ po 27 metų tapo žiūrimiausiu filmu platformoje „Tubi“

    Praėjus beveik trims dešimtmečiams po premjeros, Franko Darabonto režisuota drama su fantastikos elementais „Žalioji mylia“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Tomas Hanksas, pastaruoju metu pakilo į žiūrimumo viršūnę nemokamoje transliacijų platformoje „Tubi“.

    „Žalioji mylia“ sukurta pagal Stepheno Kingo 1996 metais publikuotą to paties pavadinimo romaną. Veiksmas nukelia į 1930-ųjų JAV mirties bausmės skyrių, kur prižiūrėtojas Polas Edžkombas susiduria su nauju kaliniu Džonu Kofiu, kurio istorija pamažu ima kelti vis daugiau klausimų.

    Apie ką pasakoja filmas

    Istorijos centre – moralinė dilema ir žmogiškumo tema, išryškėjanti kalėjimo sistemos fone. Kofis, kurį suvaidino Michaelas Clarke’as Duncanas, pristatomas kaip paslaptingas žmogus, turintis neįprastą dovaną, o tai dar labiau supainioja įvykius, artėjant egzekucijos dienai.

    189 minučių trukmės filmas sąmoningai neskuba, daug dėmesio skiria personažams ir atmosferai. Nors siužetas daugiausia vystomas vienoje vietoje, pasakojimas balansuoja tarp kalėjimo realybės, psichologinės įtampos ir subtilių fantastikos motyvų.

    Nuo kino teatrų iki transliacijų viršūnės

    Filmas į kino teatrus atkeliavo 1999 metų gruodžio 10 dieną ir tapo komerciškai sėkmingas. Pasaulinės pajamos siekė apie 271 000 000 eurų, o biudžetas buvo maždaug 57 000 000 eurų, todėl juosta greitai įsitvirtino kaip vienas didžiųjų metų hitų.

    Apdovanojimų sezone „Žalioji mylia“ sulaukė keturių nominacijų, tarp jų – už geriausią filmą ir geriausią antro plano aktorių Michaelui Clarke’ui Duncanui. Kritikai dažniausiai gyrė emocinę istorijos konstrukciją, nors dalis jų akcentavo ilgą trukmę kaip galimą minusą.

    Kodėl sena juosta vėl tapo hitu?

    Pastaraisiais metais transliacijų platformose ryškėja tendencija, kad žiūrovai iš naujo atranda 1990-ųjų ir 2000-ųjų pradžios filmus. Prie to prisideda ir nemokamų, su reklama finansuojamų platformų populiarėjimas, kai auditorija ieško žinomų pavadinimų be papildomų prenumeratų.

    „Žaliosios mylios“ sugrįžimą į topus sustiprina ir Tomo Hankso filmografijos aktualumas: jo 1990-ųjų darbai dažnai laikomi karjeros aukso standartu. Ilgesnės trukmės filmai taip pat vis dažniau žiūrimi namuose, kur žiūrovai gali patogiau skaidyti peržiūrą į kelias dalis.

  • „Netflix“ prikelia „Notre Dame“ klasikos herojų: naujas anonsas žada tamsią istoriją Paryžiuje

    „Netflix“ pristatė pirmąjį prancūzų kalba kuriamo filmo „The Hunchback: Soul of Paris“ anonsą, kuriame iš naujo interpretuojama istorija, daugeliui pažįstama iš „Disney“ 1996 metais sukurto animacinio miuziklo. Šįkart kūrėjai renkasi ne pasakišką toną, o realistišką, istoriniais įvykiais paremtą pasakojimą apie visuomenės atstumtą žmogų.

    Filmo režisierius Jean-François Richet, o vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Vincentas Casselis. Premjera platformoje numatyta lapkričio 27 dieną, o anonse užsimenama, kad siužetas vyks 1830 metais Paryžiuje, kai miestą ir visą Prancūziją purtė politinė įtampa ir visuomenės neramumai.

    Tamsesnis Quasimodo variantas

    Anonso centre atsiduria Quasimodo, čia vaizduojamas kaip akmentašys, slepiamas ir persekiojamas valdžios. Pasakojime svarbi vieta skiriama epidemijai: valdžios atstovai ieško žmogaus, kuris, kaip teigiama, gali būti atsparus ligai ir tapti priverstinių bandymų objektu.

    Istoriškai choleros protrūkiai Europoje ypač smarkiai plito XIX amžiaus pirmoje pusėje, o Prancūzijoje jie sukėlė didelį mirtingumą ir socialinę įtampą. Kūrėjų pasirinkimas remtis epidemijų laikotarpiu leidžia klasikinei istorijai suteikti šiandienos žiūrovams atpažįstamo nerimo ir moralinių dilemų.

    „Norėjome sukurti žemišką, tikrovišką istoriją apie žmogų, kurį visuomenė paverčia monstru vien dėl jo išvaizdos“, – teigiama filmo kūrėjų pristatyme.

    Victor Hugo motyvai, bet kita kryptis

    Nors filmas įkvėptas Victor Hugo romano, anonsas leidžia suprasti, kad tai ne tiesioginė adaptacija. Čia akcentuojama ne katedros romantika, o žmogaus teisių, atskirties ir valdžios prievartos temos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda didžiųjų platformų istoriniuose draminiuose projektuose.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnę transliavimo rinkos tendenciją: auditorijai siūlomos atpažįstamos istorijos, tačiau jos perpasakojamos tamsesniu, suaugusiųjų dramai artimesniu tonu. Tai leidžia platformoms išnaudoti žinomą kultūrinį pamatą, kartu kuriant naują vertę žiūrovui, ieškančiam ne nostalgijos, o aktualumo.

    Ne vienintelė pasakų „perkrova“

    „Netflix“ pastaruoju metu aktyviai investuoja į gerai žinomų pasakų ir klasikinių istorijų perdirbinius, nes jie lengviau pasiekia tarptautinę auditoriją. Greta „The Hunchback: Soul of Paris“ platforma ruošia ir kitus projektus, kurie perkelia dėmesį į šalutinius personažus ar pakeičia įprastą moralą.

    Žiūrovams tai reiškia vieną dalyką: artimiausiais mėnesiais srautinio turinio kataloge daugės filmų, kurie pasitelkia vaikystėje girdėtas istorijas, tačiau kalba apie suaugusiųjų pasaulį, baimę, valdžią ir pasirinkimų kainą.

  • Naujas filmas „Christmas at the Kringles“ pasiekė „Rotten Tomatoes“ dugną: 0 proc.

    Naujas siaubo komedijos ir veiksmo elementus maišantis filmas „Christmas at the Kringles“ startavo itin nesėkmingai: „Rotten Tomatoes“ platformoje jis kol kas turi 0 proc. kritikų pritarimą. Toks įvertinimas laikomas retu, nes ilgainiui net ir prastai sutiktos premjeros dažniausiai sulaukia bent kelių palankių recenzijų.

    Platformoje skelbiamais duomenimis, nulinis rezultatas susiformavo susumavus 19 kritikų apžvalgų. Nors tai dar nėra didžiulis vertinimų kiekis, tokia pradžia paprastai signalizuoja apie aiškų kritikų konsensusą, kurį vėliau pakeisti būna sunku.

    Kalėdos ir siaubas viename

    Filmo siužetas sukasi apie šeimą, kuri šalia gyvenančius kaimynus užklumpa švenčiančius Kalėdas ištisus metus. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas apsilankymas greitai virsta naktine kova dėl išlikimo, o gelbėjimo operacijai prireikia ciniško, taisyklių nepaisančio prekybos centro Kalėdų Senelio.

    Tokia Kalėdų estetikos ir siaubo žanro sintezė pastaraisiais metais tampa vis ryškesne tendencija, nes studijos ir kūrėjai ieško išskirtinumo perpildytoje rinkoje. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad vien idėjos nepakanka, jei scenarijus ir tonas neišlaiko pasirinktos krypties.

    Kritikai: idėja skambi, bet neveikia

    Dalis recenzentų pažymi, kad filmas nukenčia dėl nenuoseklaus tono ir silpno teksto. Vertinimuose kartojasi mintis, jog siužetas primena skirtingų, geriau pavykusių filmų fragmentų mišinį, o Kalėdų motyvai dažnai lieka tik dekoracija.

    „Filmas atrodo lyg surinktas iš daugybės kitų, daug geresnių juostų, tikintis, kad patyrę komedijos aktoriai viską suklijuos į vieną visumą. Tai primena gražiai įpakuotą dėžutę, kurioje nėra nieko“, – teigiama vienoje kritikų apžvalgoje.

    Aktoriai gelbsti, bet ne viską

    Tarp ryškesnių filmo pliusų dažniausiai įvardijamas aktorių ansamblis, kuriame – Ronas Livingstonas, Thomasas Lennonas, Rachel Bilson ir Robas Riggle. Kritikai sutaria, kad būtent aktorių pastangos suteikia filmui bent kiek energijos, tačiau jos nekompensuoja scenarijaus spragų.

    Režisierius Kevinas Lewis interviu yra sakęs, kad siekė sukurti beprotiškos nuotaikos, lengvai žiūrimą kalėdinį filmą, prie kurio žiūrovai galėtų grįžti kasmet. Visgi ar „Christmas at the Kringles“ taps šventiniu favoritu, ar papildys vadinamųjų kultinių blogųjų filmų lentyną, greičiausiai spręs ne kritikai, o auditorija.

    Praktika rodo, kad ypač prastai įvertintos juostos kartais atranda antrą gyvenimą transliavimo platformose, kur žiūrovai ieško lengvo, keisto ar sąmoningai absurdiško pramoginio turinio. Šiuo atveju 0 proc. startas gali tapti ne tik nuosprendžiu, bet ir paradoksalia reklama tiems, kuriuos traukia filmai, apie kuriuos kalbama vien dėl jų nesėkmių.

  • Jenna Ortega filmo „Klara ir Saulė“ nesėkmė: „Sony Pictures“ stabdo premjerą Europoje

    Jenna Ortega naujausias distopinis mokslinės fantastikos filmas „Klara ir Saulė“ susidūrė su rimtais sunkumais jau pirmąją rodymo savaitę. Po silpnų bilietų pardavimų Jungtinėse Valstijose platintojai pradėjo koreguoti tarptautinės premjeros planus, o dalyje rinkų kino teatrų rodymas stabdomas.

    Filmas kurtas pagal Nobelio premijos laureato Kazuo Ishiguro romaną, o prie scenarijaus dirbo ir režisierius Taika Waititi. Projekte taip pat vaidina Amy Adams, Natasha Lyonne ir kiti žinomi aktoriai, todėl lūkesčiai prieš premjerą buvo dideli.

    Vis dėlto kritikai į filmą reagavo itin skeptiškai, o tai atsiliepė ir komerciniams rezultatams. Apžvalgose dažniausiai kartota, kad istorija ekrane išsiplėtė per plačiai ir prarado emocinį svorį, o komedijos tonas užgožė rimtesnes idėjas, kurias žadėjo literatūrinis šaltinis.

    „Tai tikėjimo istorija be sielos“, – sakė kritikė Kristy Puchko.

    Tuo pat metu žiūrovų vertinimai buvo palankesni: dalis auditorijos pabrėžė, kad filmas paveikus ir emocingas. „Šis filmas privertė mane verkti“, – teigė vienas žiūrovas.

    Finansiškai startas buvo kuklus: per atidarymo savaitgalį, viešai skelbiamais duomenimis, filmas surinko apie 650 000 eurų. Pranešama, kad rodymas Jungtinėse Valstijose buvo planuotas maždaug 1 900 kino teatrų, tačiau dėl prastų išankstinių atsiliepimų mastas sumažintas iki maždaug 880 salių.

    Tarptautiniu mastu labiausiai aptariamas sprendimas susijęs su Ispanija, kur planuota kino teatrų premjera buvo atšaukta. Teigiama, kad „Sony Pictures“ sprendimą grindė ir silpnais pardavimais, ir nepalankiais kritikų atsiliepimais, o galimybė premjerą perkelti vėlesniam laikui kol kas palikta atvira.

    Pati istorija pasakoja apie dirbtinę draugę Klarą, kuri ieško vietos, galinčios tapti namais. Ji užmezga ryšį su gedinčia paaugle Josie ir jos motina, o Klaros lojalumas bei naivus smalsumas tampa tarsi katalizatoriumi šeimos bandymui susitaikyti su praeitimi.

    Kino rinkoje tokie sprendimai tampa vis dažnesni: studijos, matydamos silpną startą, greitai peržiūri planus ir mažina brangaus rodymo kino teatruose apimtis. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna antrasis filmo gyvenimas skaitmeninėse platformose, kur kai kurie projektai po nesėkmingo starto kino teatruose sugeba pasiekti platesnę auditoriją.

    Kol kas neaišku, ar „Klara ir Saulė“ bus plačiau perplanuota kitoms Europos šalims, tačiau situacija rodo, kad net garsūs vardai ir prestižinis literatūrinis pagrindas negarantuoja sėkmės. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar filmas sugebės atsitiesti per vėlesnius rodymus ir galimą pasirodymą transliavimo paslaugose.

  • Milijonas žmonių išsitikrino sveikatą: gydytojai įspėja, kurios bėdos plinta sparčiausiai

    Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių sveikatos patikrų duomenų analizė parodė, kad širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai išlieka itin paplitę. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad daugeliui nustatytų pakitimų ilgą laiką nebūdingi aiškūs simptomai.

    Analizėje skelbiama, kad beveik kas antram tirtajam fiksuotos arterinio kraujospūdžio reikšmės, būdingos hipertenzijai. Dar dažniau nustatyti lipidų apykaitos sutrikimai, susiję su padidėjusiu cholesteroliu, jie paveikė daugiau nei 60 proc. dalyvių.

    Kodėl tylūs rodikliai pavojingi

    Padidėjęs kraujospūdis ir pakitęs cholesterolio profilis neretai progresuoja nepastebimai, todėl vien gera savijauta negarantuoja, kad kraujotakos sistema veikia sklandžiai. Būtent dėl to gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą, ypač kai rizikos veiksniai kaupiasi metų metus.

    Hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo tikimybę. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas MTL arba LDL, siejamas su ateroskleroze, kai kraujagyslių sienelėse formuojasi plokštelės, galinčios susiaurinti spindį ir sukelti ūmias komplikacijas.

    Specialistai pabrėžia, kad prastas vieno tyrimo atsakymas dar nereiškia neišvengiamos ligos, tačiau rizika didėja priklausomai nuo amžiaus, rūkymo, fizinio aktyvumo stokos, cukrinio diabeto ir paveldimumo. Dėl to svarbiausia ne tik išsitirti, bet ir aptarti rezultatus su gydytoju, įvertinant bendrą rizikos profilį.

    Augantis svoris ir pilvinis nutukimas

    Tyrime išskiriama ir kita dažna problema, per didelė kūno masė. Nutukimas, vertinant pagal kūno masės indeksą, nustatytas daugiau nei 27 proc. dalyvių, o pilvinis nutukimas, vertinamas pagal liemens apimtį, fiksuotas net maždaug trims ketvirtadaliams tirtųjų.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolinių sutrikimų rizika, įskaitant atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas. Dėl to vis dažniau pabrėžiama liemens apimties svarba, nes vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi riziką.

    Riebalinis audinys nėra tik energijos atsargos, jis veikia kaip aktyvus organas, dalyvaujantis hormonų, uždegiminių procesų ir apykaitos reguliavime. Po menopauzės jis taip pat tampa reikšminga estrogenų susidarymo vieta, todėl perteklinis riebalinis audinys gali turėti platesnių padarinių nei vien svorio pokytis.

    Inkstų funkcija, šlapimo rūgštis ir PSA

    Analizėje nurodoma, kad maždaug kas šeštam tirtajam nustatytas sumažėjęs eGFR rodiklis, mažesnis nei 60 ml per minutę. Šis rodiklis naudojamas inkstų filtracijos funkcijai įvertinti, tačiau vieno tyrimo nepakanka galutinei diagnozei, reikalingas vertinimas laike ir papildomi duomenys.

    Gydytojai pabrėžia, kad lėtinė inkstų liga dažniausiai nustatoma tuomet, kai pakitimai išlieka mažiausiai tris mėnesius arba yra kitų organo pažeidimo įrodymų. Ankstyvose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų, todėl rizikos grupėms, ypač sergantiems hipertenzija ar diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrintis.

    Dar viena dažnai nustatyta problema, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija, ji fiksuota maždaug kas penktam dalyviui. Hiperurikemija ne visada sukelia simptomus, tačiau daliai žmonių gali būti susijusi su podagros išsivystymu.

    Vyrų grupėje daliai tirtųjų nustatytas padidėjęs PSA rodiklis, naudojamas prostatos ligų diagnostikoje. Specialistai primena, kad padidėjęs PSA automatiškai nereiškia prostatos vėžio, tačiau toks rezultatas visada turėtų būti aptartas su gydytoju ir, jei reikia, tikslinamas papildomais tyrimais.

    Skirtumai tarp vyrų ir moterų

    Tyrimo duomenimis, tarp programoje tirtų žmonių moterys sudarė apie 59,1 proc., o vyrai apie 40,9 proc. Didesnis moterų aktyvumas profilaktikoje gali rodyti, kad jos dažniau pasinaudoja galimybe išsitirti dar iki atsirandant nusiskundimams.

    Kartu pažymima, kad dauguma nustatytų rizikos veiksnių dažniau pasitaikė vyrams. Jiems dažniau fiksuotas antsvoris ir nutukimas, hipertenzija, hiperglikemija, lipidų apykaitos sutrikimai, taip pat kai kurie kepenų rodiklių pakitimai ir padidėjusi šlapimo rūgštis.

    Ką praktikoje reiškia prevencija

    Gydytojai pabrėžia, kad kraujospūdį verta matuoti reguliariai nepriklausomai nuo amžiaus, o padidėjusios reikšmės turėtų būti vertinamos ne vienkartiniu matavimu, bet stebint dinamiką. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti cholesterolio ir gliukozės rodiklius, o tyrimų dažnumą derinti su gydytoju pagal rizikos veiksnius.

    Kasdieniai įpročiai išlieka kertiniai: pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir mažesnis druskos, pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų kiekis gali padėti mažinti riziką. Svarbus ir miegas, nes lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne kraujospūdžio, apetito ir medžiagų apykaitos kontrole.

    „Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės per dažnai išsitiria per vėlai, jau atsiradus simptomams, nors didžiausia prevencijos vertė yra tada, kai ji užbėga ligai už akių“, – sakė prof. Jakub Swadźba, apibendrindamas analizės išvadas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys dera su platesnėmis visuomenės sveikatos tendencijomis, kai didžiausią naštą sveikatos sistemoms sudaro lėtinės neinfekcinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas, nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos išlieka veiksmingiausios priemonės mažinant sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Vitamino D trūkumas – dažnesnis, nei manėte: 4 grupėms jos gali reikėti daugiau

    Vitaminas D svarbus kaulams, dantims ir raumenų funkcijai, nes padeda įsisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o ilgalaikis trūkumas siejamas su kaulų minkštėjimu suaugusiesiems ir rachitu vaikams.

    Didžiąją dalį vitamino D organizmas gali pasigaminti odoje veikiant saulės spinduliams, tačiau šaltuoju metų laiku to dažnai nepakanka. Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, nuo rudens iki pavasario saulės ultravioletinių spindulių intensyvumas dažnai per mažas, todėl trūkumo rizika išauga.

    Įprastai suaugusiesiems rekomenduojamos vitamino D normos priklauso nuo amžiaus, kūno masės, mitybos ir buvimo saulėje. Vis dėlto naujesnėse tarptautinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad daliai žmonių standartinių dozių gali nepakakti arba papildymas gali turėti daugiau apčiuopiamos naudos.

    Kam dažniau prireikia didesnių dozių?

    Viena iš grupių yra nėščiosios, nes vitamino D atsargos svarbios ir moters, ir vaisiaus poreikiams. Tyrimų apžvalgos rodo, kad papildomas vitaminas D gali būti siejamas su mažesne preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir dalies naujagimio komplikacijų rizika, tačiau vienos universalios dozės visoms moterims nėra.

    Didesnio dėmesio verti ir vaikai bei paaugliai nuo 1 iki 18 metų, nes šiuo laikotarpiu intensyviai formuojasi kaulų audinys. Kai kurie tyrimai taip pat sieja pakankamą vitamino D kiekį su mažesne kvėpavimo takų infekcijų rizika, nors svarbūs išlieka ir kiti veiksniai, tokie kaip miegas, mityba bei fizinis aktyvumas.

    Trečioji grupė – vyresni nei 75 metų žmonės, nes su amžiumi oda prasčiau sintetina vitaminą D, o mityba ne visada užtikrina pakankamą jo kiekį. Ekspertai pabrėžia, kad šio amžiaus grupėje individualiai parinkta papildoma dozė gali būti siejama su geresnėmis sveikatos baigtimis.

    Ketvirtoji grupė – asmenys, turintys priešdiabetę būklę ir didelę 2 tipo diabeto riziką. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vitamino D papildymas kai kuriais atvejais gali sumažinti perėjimo į 2 tipo diabetą tikimybę, tačiau tai nepakeičia mitybos korekcijų, judėjimo ir gliukozės rodiklių stebėsenos.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnio poreikio gali turėti ir žmonės, sergantys nutukimu, turintys įsisavinimo sutrikimų ar tam tikrų lėtinių ligų. Reikšmės turi ir vartojami vaistai, nes kai kurie jų gali veikti vitamino D apykaitą organizme.

    Svarbu nepamiršti, kad daugiau ne visada reiškia geriau: per didelės dozės gali sukelti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje ir didinti inkstų pažeidimo riziką. Todėl, ypač priklausant rizikos grupėms ar planuojant vartoti didesnes dozes, saugiausia sprendimus priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.

    Nors vitamino D tyrimas kraujyje tapo populiarus, tarptautinės rekomendacijos daugumai sveikų žmonių nesiūlo jo atlikti profilaktiškai be aiškios priežasties. Tačiau esant trūkumo simptomams, rizikos veiksniams ar lėtinėms būklėms, 25(OH)D tyrimas gali padėti tiksliau parinkti papildymo taktiką.

  • Manėte, kad tai danties skausmas? Tikroji priežastis gali slėptis visai kitur

    Ne kiekvienas danties ar žandikaulio skausmas reiškia, kad kaltas sugedęs dantis. Viena dažnų, bet dažnai pražiūrimų priežasčių yra seilių liaukų uždegimas arba užsikimšę seilių latakai, kai skausmas plinta į ausį, smilkinį ar apatinį žandikaulį.

    Seilių liaukos gamina seiles, kurios drėkina burną, padeda ryti ir saugo dantis bei gleivinę. Didžiausios yra paausinės, pažandinės ir poliežuvinės liaukos, o uždegimas gali prasidėti bet kurioje iš jų.

    Uždegimas dažniausiai išsivysto dėl infekcijos, sutrikusios seilių gamybos arba užsiblokavus jų nutekėjimui. Praktikoje svarbiausia atskirti, ar būklę sukėlė virusai, bakterijos, ar mechaninė kliūtis, pavyzdžiui, akmenukas latake.

    Kas dažniausiai sukelia uždegimą

    Vaikams viena žinomiausių virusinių priežasčių yra epideminis parotitas, dar vadinamas kiaulyte, tačiau seilių liaukas gali paveikti ir kiti virusai. Tokiais atvejais gydymas dažniausiai yra simptominis, o ligos eiga priklauso nuo bendros būklės ir skysčių vartojimo.

    Suaugusiesiems dažniau pasitaiko ūmus bakterinis seilių liaukų uždegimas, ypač vyresniems ar dehidratuotiems žmonėms. Dažnas sukėlėjas yra auksinis stafilokokas, o gydytojas, įvertinęs būklę, gali skirti antibiotikų.

    Kita dažna priežastis yra seilių liaukų akmenligė, dažniausiai pažeidžianti pažandines liaukas. Akmuo latake trukdo seilėms nutekėti, todėl jos užsistovi, o skausmas ir patinimas ryškėja valgant, kai seilių išsiskiria daugiau.

    Seilių liaukų padidėjimas ir skausmingumas kartais siejamas ir su sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, Sjögreno sindromu ar sarkoidoze. Seilių gamybai taip pat gali pakenkti galvos ir kaklo srities spindulinė terapija, kai kurie mitybos sutrikimai ar kitos lėtinės būklės.

    Kaip atpažinti, kad problema ne dantyje

    Simptomai priklauso nuo to, ar uždegimas ūmus, ar užsitęsęs. Dažniausiai pasireiškia vienos pusės skausmas ir patinimas po žandikauliu ar prie ausies, nemalonus skonis burnoje, burnos džiūvimas, kartais karščiavimas.

    Seilių latako užsikimšimui būdingas skausmo šuolis valgant, ypač rūgštaus ar seiles skatinančio maisto metu. Gali atsirasti spaudimo jausmas, o patinimas po kurio laiko sumažėja, kai seilių gamyba nurimsta.

    Vien burnos džiūvimas dar nereiškia, kad prasidėjo uždegimas, tačiau jis didina infekcijų riziką. Panašiai ir akmuo latake ne visada sukelia infekciją, bet sudaro sąlygas uždegimui, nes seilės nepašalina bakterijų taip efektyviai.

    Ką daro gydytojai ir kada nedelsti

    Gydymas parenkamas pagal priežastį: virusinių infekcijų atveju taikomas simptominis gydymas, bakterinių atveju gali būti skiriami antibiotikai. Kai įtariamas latako užsikimšimas, svarbiausia atkurti normalų seilių nutekėjimą.

    Diagnozei paprastai būtina apžiūra ir anamnezė, o prireikus atliekami vaizdiniai tyrimai. Echoskopija dažnai padeda nustatyti akmenis, pūlinius ar kitus pakitimus, kurie iš išorės gali atrodyti kaip danties problema.

    Kai kurie atvejai reikalauja skubios pagalbos, nes pūlinis uždegimas gali plisti į gilesnius kaklo audinius. Ypač pavojinga būklė yra greitai progresuojanti burnos dugno ir pažandinės srities infekcija, galinti sutrikdyti kvėpavimą.

    Jei sparčiai didėja kaklo ar burnos dugno patinimas, atsiranda dusulys, ryjimo sutrikimai, trizmas ar aukšta temperatūra, delsti negalima. Taip pat būtina pakartotinė konsultacija, jei gydant simptomai nemažėja arba ryškėja.

    Riziką mažina kasdieniai įpročiai: pakankamas skysčių vartojimas, gera burnos higiena ir dėmesys burnos džiūvimą didinantiems veiksniams. Jei skausmas kartojasi valgant ar nuolat tinsta viena pusė po žandikauliu, vertėtų kreiptis į gydytoją, o ne apsiriboti vien odontologo vizitu.

  • Dujinės viryklės grotelės apanglėjusios? Pakanka 2 virtuvės produktų – rezultatas nustebins

    Dujinės viryklės grotelės apanglėjusios? Pakanka 2 virtuvės produktų – rezultatas nustebins

    Dujinės viryklės grotelės greitai pasidengia pridegusio riebalo sluoksniu: užtenka kelių kartų, kai išbėga pienas, padažas ar ant kaitvietės nutyška aliejus. Vėliau nešvarumai pakartotinai įkaista, sukietėja ir paprasta kempinė dažnai nepadeda, ypač aplink degiklius.

    Vietoje agresyvių valiklių galima pasitelkti įprastas virtuvės priemones. Dažniausiai pakanka valgomosios sodos ir vandens, o įsisenėjusioms dėmėms švelniai atlaisvinti tinka ir stambiagrūdė druska. Svarbu įvertinti grotelių medžiagą, kad valymas nepadarytų žalos.

    Sodos pasta ir 10 minučių

    Pagrindinis būdas yra paprastas: į dubenėlį įberkite 3 arbatinius šaukštelius valgomosios sodos ir po truputį pilkite vandens, kol susidarys tiršta pasta. Ji gerai kimba prie paviršiaus ir padeda suminkštinti riebalų apnašas bei pridegusius maisto likučius.

    Nuimkite atvėsusias groteles nuo viryklės ir užtepkite pastą ant labiausiai užterštų vietų. Palikite maždaug 10 minučių, tada nuvalykite drėgna kempine ar šluoste, kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite prieš dėdami atgal.

    Druska vietoje šiurkštaus šveistuko

    Jei ant grotelių liko nedidelių, bet stipriai pridegusių dėmių, gali padėti stambiagrūdė druska. Jos kristalai veikia kaip švelni abrazyvinė priemonė ir kai kada leidžia išvengti metalinių šveistukų, kurie braižo paviršių.

    Šiek tiek sudrėkinkite nešvarią vietą, užberkite nedaug druskos ir švelniai trinkite drėgna šluoste sukamaisiais judesiais. Nespauskite per stipriai ir šio metodo nenaudokite, jei grotelės emaliuotos, turi pažeistą dangą ar yra lengvai subraižomos.

    Ketaus ir emalio taisyklės

    Dujinėse viryklėse dažnai būna ketaus arba emaliuotos plieninės grotelės, todėl valymo pabaiga tokia pat svarbi kaip ir pats šveitimas. Ketaus grotelės gali pradėti rūdyti, jei ilgai laikomos drėgnos arba paliekamos mirkti valandų valandas.

    Po plovimo ketaus groteles būtina labai gerai nusausinti, ypač kampus ir sujungimus, ir leisti joms visiškai išdžiūti. Emaliuotoms grotelėms saugiausia rinktis minkštą kempinę ir švelnesnes priemones, vengiant druskos ar kitų abrazyvų.

    Kad pridegusio riebalo sluoksnis nekietėtų, verta groteles perbraukti dar tą pačią dieną, kai viryklė atvėsta. Reguliariai nuimant ir nuplaunant grotelių apačią sumažėja nemalonių kvapų ir dūmijimo rizika kitą kartą kaitinant.

  • Atrodo kaip egzotiškas menas, bet pirmos šalnos gali pražudyti: ką būtina padaryti su kalijomis

    Atrodo kaip egzotiškas menas, bet pirmos šalnos gali pražudyti: ką būtina padaryti su kalijomis

    Kalijos, dar vadinamos kantedeskijomis, vasarą žavi išraiškingais žiedynais ir ryškiomis spalvomis, tačiau rudenį šioms gėlėms reikia daugiau dėmesio. Spustelėjęs šaltis ir per drėgnos laikymo sąlygos gali pažeisti šakniastiebius, o pavasarį augalas tiesiog nebeišleis naujų ūglių.

    Dauguma sode auginamų spalvotų kalijų veislių kilusios iš šiltesnio klimato, todėl nėra atsparios šalčiui. Palikti šakniastiebius dirvoje net ir po lapų ar žievės sluoksniu dažniausiai nepakanka, nes pavojingos ne tik minusinės temperatūros, bet ir užsitęsusi rudeninė drėgmė, skatinanti puvimą.

    Kada kasti kalijas rudenį?

    Signalas pradėti darbus dažniausiai būna gelstantys ir džiūstantys lapai. Praktikoje tai dažniausiai nutinka rugsėjo ar spalio mėnesiais, tačiau tikslus laikas priklauso nuo oro: geriausia ne laukti stipresnių šalnų, o veikti iš anksto.

    Šakniastiebius patogiausia kasti sausą dieną, atsargiai įrankį smeigiant kiek toliau nuo augalo, kad neperpjautumėte požeminių dalių. Iškastus šakniastiebius reikėtų nuvalyti nuo žemių pertekliaus ir kelias dienas apdžiovinti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.

    Apžiūrėkite, ką ketinate laikyti per žiemą: tinkami tik tvirti, sveiki šakniastiebiai be pelėsio, puvinio ar minkštėjančių vietų. Dirbant verta mūvėti pirštines, nes kalijų sultys gali dirginti odą.

    Kaip laikyti per žiemą, kad nesupūtų?

    Apdžiovintus šakniastiebius galima sudėti į kartoninę dėžę, medinę dėžutę ar popierinį maišą, o tada lengvai užberti sausu durpių substratu, smėliu arba pjuvenomis. Svarbiausia, kad aplinka būtų sausa ir pralaidi orui, nes perteklinė drėgmė yra dažniausia žiemos nuostolių priežastis.

    Tinkama laikymo temperatūra dažniausiai yra nuo 2 iki 10 laipsnių Celsijaus, todėl tinka vėsi, neįšąlanti patalpa, pavyzdžiui, rūsys ar garažas. Šviesa šiuo laikotarpiu nebūtina, nes augalas būna ramybės būsenoje, tačiau kas kelias savaites verta patikrinti šakniastiebių būklę ir įtartinus egzempliorius atskirti.

    Jei kalijos augo vazonuose, dalį veislių galima žiemoti ir neperkasant, tiesiog pernešant vazoną į vėsią patalpą. Tokiu atveju laistymą reikia smarkiai sumažinti, kad substratas nebūtų nuolat šlapias.

    Kada vėl sodinti ir kaip paskatinti augimą?

    Žiemojusias kalijas galima pradėti žadinti nuo žiemos pabaigos iki balandžio, priklausomai nuo sąlygų namuose. Šakniastiebius sodina į lengvą, laidų substratą ir iš pradžių laiko vėsesnėje aplinkoje, apie 15–16 laipsnių Celsijaus, laistydami saikingai.

    Pasirodžius pirmiesiems ūgliams, vazonus geriausia perkelti į šviesesnę vietą, o į lauką sodinti tik praėjus šalnų rizikai. Dažniausiai tai būna antroji gegužės pusė, o prieš persodinant į lysvę augalus verta kelias dienas palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų.

    Pavasarį kalijas galima ir dauginti, dalijant didesnius šakniastiebius. Kiekviena dalis turėtų turėti bent vieną gyvybingą pumpurą, o pjūvio vietoms pravartu leisti apdžiūti kelias dienas, kad sumažėtų infekcijų ir puvinio rizika.