CP v2

Blog

  • Karinės pratybos Marijampolės rajone: gegužės 9 dieną planuojami imitaciniai šūviai

    Karinės pratybos Marijampolės rajone: gegužės 9 dieną planuojami imitaciniai šūviai

    Marijampolės savivaldybės teritorijoje gegužės 4–22 dienomis vyksta Lietuvos kariuomenės organizuojamos tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai. Tokie mokymai planuojami iš anksto ir yra skirti karių sąveikai bei pasirengimui įvairiems scenarijams.

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad gegužės 9 dieną nurodytose apylinkėse bus naudojami imitaciniai šaudmenys, todėl aplinkinėse teritorijose gali girdėtis šūvių garsai. Kariškiai pažymi, kad tai suplanuota pratybų dalis, skirta realistiškesnėms treniruotėms užtikrinti.

    Imitaciniai šaudmenys sukuria garsinį ir vizualinį efektą, tačiau nėra skirti koviniam taikymui, todėl įprastai nekelia grėsmės gyventojams, jei laikomasi saugos reikalavimų. Pratybų metu taip pat gali padaugėti karinės technikos judėjimo regiono keliuose ir laukuose.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir, prireikus, sekti oficialią informaciją apie mokymų eigą. Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos vykdomos pagal nustatytas procedūras, o pavojaus gyventojams nėra.

  • Marijampolėje laukia Sūduvos ir Vilniaus „Žalgirio“ mūšis: organizatoriai taikosi į rekordą

    Marijampolėje laukia Sūduvos ir Vilniaus „Žalgirio“ mūšis: organizatoriai taikosi į rekordą

    Futbolo vakaras Marijampolėje

    Sekmadienį Marijampolėje vyks A lygos rungtynės tarp Sūduvos ir Vilniaus „Žalgirio“. Organizatoriai renginį pristato kaip futbolo šventę ir kviečia atvykti ne tik sirgalius, bet ir šeimas bei draugų kompanijas.

    Pagrindinis akcentas šįkart ne vien sportinis principas, bet ir ambicija tribūnose pasiekti šio sezono FK „Sūduva“ rungtynių lankomumo rekordą. Klubo teigimu, kuo pilnesnis stadionas, tuo didesnis postūmis komandai aikštėje.

    Ko tikėtis rungtynių dieną?

    Be pačių rungtynių žiūrovams žadama fanų zona su pramogomis ir veiklomis įvairaus amžiaus lankytojams. Taip pat numatyti konkursai, kuriuose bus galima laimėti prizų, todėl į stadioną kviečiami ir tie, kurie futbolą dažniau stebi tik per didžiąsias progas.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad siekia sukurti pilnos dienos patirtį, o ne vien 90 minučių susitikimą. Toks modelis tampa vis dažnesnis Europos stadionuose, kai rungtynių bilietas reiškia ir papildomas pramogas prieš startą bei per pertrauką.

    Naujas akcentas stadione

    Šiose rungtynėse Marijampolės stadione turėtų debiutuoti modernios LED reklaminės juostos. Tokie sprendimai dažniausiai leidžia dinamiškai keisti informaciją, geriau matyti rėmėjų žinutes ir suteikia transliacijoms profesionalesnį vaizdą.

    Klubas ragina sirgalius prisidėti prie atmosferos ir parodyti, kad Marijampolė gyvena futbolu. Anot organizatorių, stipriausias sezono įspūdis gimsta tada, kai kova aikštėje sutampa su pilnomis tribūnomis.

  • Startuoja Europos egzaminas 2026: 10 klausimų per 10 minučių ir prizai aktyviausiems dalyviams

    Gegužės 8 dieną startuoja Europos egzaminas 2026, į kurį kviečiami įsitraukti tiek moksleiviai, tiek suaugusieji. Tai jau 17-ąjį kartą rengiamas žinių testas, skirtas pasitikrinti supratimą apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą galima laikyti internetu nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos. Dalyviams pateikiami 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, tad visas testas užtrunka apie 10 minučių.

    Kaip vyks dalyvavimas?

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas pritaikytas skirtingo amžiaus žmonėms ir nereikalauja išankstinės registracijos kiekvienam dalyviui atskirai. Užduotis galima spręsti nuotoliu pasirinktu metu per nurodytą laikotarpį, todėl dalyvauti patogu ir mokyklose, ir darbovietėse, ir namuose.

    Klausimai paprastai apima temas nuo ES istorijos ir institucijų veikimo iki kasdienių europinių iniciatyvų, kurios daro įtaką švietimui, vartotojų teisėms, kelionėms ar skaitmeninėms paslaugoms. Tokia struktūra leidžia ne tik pasitikrinti faktines žinias, bet ir geriau suprasti, kaip ES sprendimai veikia kasdienybę.

    Kviečia mokytojus ir organizacijas

    Šiemet daugiau dėmesio skiriama bendruomenėms, kurios gali paskatinti platesnį dalyvavimą. Mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir įtraukti mokyklų bendruomenes, o organizacijoms parengtas atskiras iššūkis, skatinantis suburti kolegas ar narius bendrai iniciatyvai.

    Toks modelis pastaraisiais metais ypač pasiteisina, nes trumpas formatas ir aiškus laiko limitas leidžia egzaminą integruoti į pamoką, renginį ar vidinę organizacijos veiklą. Be to, bendra dalyvavimo patirtis dažnai tampa proga aptarti europines temas plačiau nei vien tik teste pateikiami klausimai.

    Prizai ir apdovanojimai

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių. Taip pat bus įvertinta 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla, taip skatinant ne tik individualų, bet ir bendruomeninį įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti iš anksto gali atlikti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su mokomąja medžiaga apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Zarasų savivaldybė svarstys želdinių šalinimą kelių ir vėjo elektrinių projektams: kur ir kada vyks posėdis

    Zarasų savivaldybė svarstys želdinių šalinimą kelių ir vėjo elektrinių projektams: kur ir kada vyks posėdis

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 12 dieną 11.00 valandą šaukiamas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis. Jame bus svarstomi prašymai dėl leidimų šalinti želdinius, susijusius su dviem infrastruktūros projektais.

    Posėdis vyks Zarasų rajono savivaldybės administracinio pastato Didžiojoje salėje, antrame aukšte. Nurodytas adresas: Sėlių aikštė 22, Zarasai.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Pirmuoju klausimu komisija svarstys leidimo išdavimą želdinių šalinimui pagal valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas ruožo nuo 0,00 iki 6,04 kilometro kapitalinio remonto techninį darbo projektą. Tokie sprendimai paprastai reikalingi, kai darbų zona patenka į pakeles, sankasas ar kelio juostą, kur augantys medžiai ir krūmai trukdo rekonstrukcijai.

    Antruoju klausimu bus nagrinėjamas leidimas šalinti želdinius, susijęs su privažiavimo kelių prie vėjo elektrinių įrengimu Zarasų seniūnijoje. Projekte minimos vietovės: Bernatkų, Kavoliškių, Riešutinės I, Šapaukos, Kalinaukos kaimai ir Obeliškės viensėdis.

    Kodėl tokie sprendimai svarbūs?

    Leidimai šalinti želdinius savivaldybėse paprastai vertinami per viešojo intereso prizmę, derinant infrastruktūros plėtrą su aplinkos apsauga. Komisijos posėdžiuose įprastai vertinama, ar želdinių šalinimas yra pagrįstas projektu, ar numatytos kompensacinės priemonės ir kaip bus užtikrinta želdynų atkūrimo tvarka.

    Gyventojams tai aktualu dėl galimo poveikio kraštovaizdžiui, eismo saugai ir gyvenamajai aplinkai, ypač kai darbai vykdomi šalia gyvenviečių ar dažnai naudojamų vietinės reikšmės kelių. Galutiniai sprendimai priklausys nuo komisijos išvadų ir projektų dokumentacijos atitikties taikomiems reikalavimams.

    Informaciją apie posėdį paskelbė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų rajone gegužės 7 dieną surengtas žurnalistų infoturas tapo savotiška jubiliejinio sezono įžanga: skirtingų redakcijų komandos per vieną dieną aplankė bendruomenes, kultūros erdves, dvarus ir vietos verslus. Savivaldybė siekia, kad 520 metų miesto sukaktis būtų pasakojama ne tik per renginių programą, bet ir per žmones bei vietas, kurios kuria krašto tapatybę.

    Tokie vizitai pastaraisiais metais tapo įprasta turizmo rinkodaros praktika Lietuvoje: regionai konkuruoja dėl vietinio turizmo srautų, todėl vis dažniau akcentuoja autentiškas patirtis, gastronomiją, kultūrą ir trumpus savaitgalio maršrutus. Zarasų atvejis išsiskiria tuo, kad į vieną pasakojimą sujungiami ežerų krašto gamtos motyvai ir ryškūs kultūros taškai.

    Svetingumas ir skoniai

    Vienas šilčiausių susitikimų įvyko Salako bendruomenės „Sakalas“ namuose, kur svečius pasitiko vietos gyventoja Matilda Klonienė. Ji pristatė totoriško šimtalapio kepimo tradiciją ir vaišino ką tik paruoštu kepiniu, primindama, kad kulinarinis paveldas regione dažnai gyvas ne muziejuose, o žmonių namuose.

    Šlyninkos vandens malūne infoturas sutapo su Šv. Stanislovo diena, dar vadinama Cibuliniu, todėl svečiai buvo vaišinami gira ir pyragu. Tokie kalendorinių švenčių akcentai vis dažniau integruojami į turistinius maršrutus, nes padeda lankytojams patirti vietą per konkrečią progą, o ne vien per ekspoziciją.

    Dvarai ir naujos patirtys

    Antazavės dvaras pristatytas kaip paveldo objektas, kuris veikia ne tik kaip istorinis pastatas, bet ir kaip kultūrinė erdvė. Dvarui vadovaujanti Lina Brogaitė-Kažemėkienė žurnalistams akcentavo, kad šiandien tokių vietų sėkmę lemia gebėjimas suderinti paveldosaugą, renginius ir bendruomenės įtraukimą.

    Vasaknų dvare šį sezoną numatomi gastronominiai akcentai: planuojama, kad vasarą dvaro virtuvei vadovaus šeima iš Italijos, kuri kurs patiekalus iš vietinių produktų. Dvaro savininkas Alfonsas Kevišas pristatė ir ateities idėjas, tarp jų – pirties bei SPA kryptį, kuri daugelyje regionų tampa papildomu argumentu keliauti ne tik vasarą.

    Vasaknų dvare pristatyta ir žolelių gira „Herbafizz“, kurią kuria Andrius Vilkas. Degustacijos ir vietinių gamintojų istorijos atliepia platesnę tendenciją, kai regionai kelionių patirtį papildo mažųjų kūrėjų produktais, edukacijomis ir sezoniniais renginiais.

    Kultūra, gamta ir bendruomenė

    Tarp ryškiausių kultūrinių stotelių paminėta Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, kuri daugeliui svečių paliko stiprų įspūdį dėl ekspozicijos ir atmosferos. Tokios erdvės tampa traukos centrais ne tik meno gerbėjams, bet ir tiems, kurie ieško netikėtų maršrutų už didžiųjų miestų ribų.

    Infoturo metu lankytasi ir poilsio bei sveikatinimo erdvėse, tarp jų – NerDas Villa SPA Resort, kur pristatytos procedūros ir parodomasis masažas. Sveikatinimo paslaugos regionuose dažnai padeda prailginti turistų viešnagę, ypač jei jos derinamos su gamtos maršrutais ir kultūros programa.

    Gamtinių patirčių kryptį papildė susitikimas su „Lapės slėnis AVM“ atstove, kuri pasakojo apie gyvenimą arti gamtos, žvaigždėto dangaus stebėjimą ir žirgininkystę. Šiaurės rytų Lietuvoje tokios patirtys ypač patrauklios dėl mažesnės šviesos taršos ir ežerų kraštovaizdžių.

    Sporto bendruomenės pulsą žurnalistai pajuto susitikę su Zarasų rankinio klubo „Ežerietis“ atstovais, kurie įsitraukė į jubiliejinės šventės komunikaciją. Sporto klubai regionuose dažnai tampa ne tik varžybų organizatoriais, bet ir bendruomenės tapatybės dalimi, telkiančia savanorius, jaunimą ir rėmėjus.

    Dar viena stotelė buvo UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų skyrius, kur pristatyti vykstantys pokyčiai ir siekis erdvę labiau atverti lankytojams. Tokie objektai, turintys aiškią istoriją ir infrastruktūrą, gali tapti svarbiu traukos tašku, jei pasiūlo daugiau nei vien ekskursiją, pavyzdžiui, edukacijas ar renginius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad jubiliejinis sezonas Zarasuose bus kuriamas iš daugybės mažų istorijų, o 520 metų sukaktis taps proga į regioną pažvelgti kaip į gyvą, besikeičiančią vietą. Pasak jų, infoturo metu užfiksuotos patirtys vėliau virs publikacijomis ir reportažais, kurie padės planuojantiems kelionę susidėlioti savo maršrutą.

    Tekstas parengtas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.

  • Zarasuose startuoja kurortinis sezonas: trys dienos renginių prie Zaraso ežero Didžiosios salos

    Zarasuose startuoja kurortinis sezonas: trys dienos renginių prie Zaraso ežero Didžiosios salos

    Zarasuose gegužės 28–30 dienomis planuojamas vasaros kurortinio sezono atidarymas, apjungsiantis kultūrinius renginius, sportą ir bendruomenines iniciatyvas prie Zaraso ežero. Pagrindiniai veiksmai vyks Zaraso ežero Didžiojoje saloje, o dalis programos persikels į Zarasų rajono savivaldybės viešąją biblioteką.

    Organizatoriai akcentuoja ne tik pramogas, bet ir tvarumą: renginių ašyje – „Darom prie ežerų“ idėja, kviečianti tvarkyti pakrantes bei prisidėti prie švaresnės rekreacinės aplinkos. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau integruojamos į miestų šventes, siekiant, kad renginiai paliktų ne atliekas, o apčiuopiamą naudą vietovei.

    Kultūra ir parodos bibliotekoje

    Gegužės 28 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje numatyti Poezijos pavasario skaitymai „Būties šviesoj“ ir Zarasų rajono savivaldybės literatūrinės Felikso Jakubausko premijos teikimas. Kitą dieną toje pačioje erdvėje vyks Latvijos fotografų parodos „Greitis, grožis, švelnumas“ atidarymas.

    Bibliotekos programa tampa tarsi įžanga į savaitgalio šurmulį prie vandens: ji orientuota į ramesnį, turiningą laisvalaikį ir sudaro galimybę į renginius įsitraukti skirtingoms auditorijoms. Praktika rodo, kad kurortinių miestų sezono pradžia vis dažniau jungiama su kultūros turiniu, o ne vien koncertais.

    Žygis, sportas ir „Darom prie ežerų“

    Gegužės 29 dieną vakare Kupolėje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, suplanuotas Zarasų fortepijoninio trio klasikinės muzikos koncertas. Ši vieta taps pagrindiniu tašku ir intensyviausią dieną – gegužės 30-ąją.

    Šeštadienio rytą numatytas Didysis Zarasų žygis nuo Kupolės, o dieną paplūdimyje ir sporto erdvėse vyks Zarasų sporto centro organizuojamos veiklos. Programoje – ZUMBA treniruotė, parko tinklinio 3 prieš 3 varžybos ir vyrų krepšinio 5 prieš 5 varžybos, registruojantis vietoje.

    Taip pat suplanuota „Darom prie ežerų“ veikla – Zaraso ežero dugno ir pakrančių tvarkymas. Tokios talkos kurortuose dažniausiai siejamos su sezono startu, nes vasarą padidėję turistų srautai reiškia didesnį krūvį pakrančių infrastruktūrai ir atliekų tvarkymui.

    Šeimų erdvės ir vakaro koncertai

    Dienos programoje numatytas vaikų bėgimas skirtingoms amžiaus grupėms, dalyvių registracija ir apšilimas prieš startą. Organizatoriai nurodo, kad vaikų bėgimui reikalinga išankstinė registracija iki gegužės 28 dienos.

    Nuo popietės Didžiosios salos paplūdimio erdvėje planuojamas Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ edukacinis interaktyvus spektaklis visai šeimai „Peliuko Švariuko atostogos“. Greta numatytos tvarumo dirbtuvės, rūšiavimo edukacijos, kūrybinės ir pažintinės veiklos, pritaikytos tiek vaikams, tiek tėvams.

    Vakarinėje dalyje skelbiami koncertai ir pasirodymai: grupė „Cherry Cake“, Viktoras Prapras kartu su Vladu Kovaliovu, programoje numatant ir legendinės grupės „Hiperbolė“ dainas, taip pat Karinos Krysko pasirodymas. Renginių kulminacijoje planuojamas lazerių šou ir diskoteka po atviru dangumi.

    Organizatoriai kviečia savaitgalį planuoti Zarasuose ir primena, kad kurortinio sezono pradžios renginiai paprastai sutraukia daug lankytojų, todėl verta iš anksto pasidomėti atvykimo, parkavimo ir dalyvavimo sąlygomis. Sezono atidarymo renginių programa orientuota į tris kryptis – poilsį gamtoje, bendruomeniškumą ir švaresnę pakrančių aplinką.

    Informaciją apie programą pateikia Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras.

  • Ščecine be leidimų pradėti degalų rezervuarai: gyventojai reikalauja stabdyti statybas

    Ščecino Podjušės rajone keli šimtai gyventojų surengė protestą dėl šalia gyvenamųjų namų pradėtos degalų rezervuarų statybos. Vietos bendruomenė teigia, kad darbai vyko nepradėjus privalomų procedūrų, todėl keliamas klausimas dėl saugumo ir teisėtumo.

    Protestuotojai pabrėžia, kad tokio tipo objektas, ypač tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kelia papildomų rizikų ir reikalauja griežtos kontrolės. Žmonės siekia, kad statybos būtų galutinai sustabdytos, o, jei pažeidimai pasitvirtintų, objektas būtų pašalintas.

    Statybos pradėtos nelaukiant leidimų

    Pagal viešai aptariamą informaciją investicija Ul. Szklana gatvėje buvo pradėta nelaukiant esminių administracinių sprendimų. Investuotojas anksčiau kreipėsi dėl poveikio aplinkai procedūrų, vėliau dėl teritorijų planavimo sąlygų, tačiau statybos darbai buvo fiksuojami dar iki galutinio sprendimų priėmimo.

    Gyventojams kreipusis į institucijas, objektą tikrino statybų priežiūros pareigūnai. Pranešama, kad darbai buvo sustabdyti, o investuotojas vėliau inicijavo įteisinimo procedūrą, kuri tokiais atvejais paprastai reiškia papildomą vertinimą ir galimas sankcijas.

    Kas žadama laikyti ir kodėl tai svarbu?

    Investuotojo atstovai pripažino, kad situacija turi savavališkos statybos požymių, tačiau teigė, jog projektą rengė specialistai, o darbai esą buvo prižiūrimi kvalifikuotų asmenų. Taip pat akcentuojama, kad rezervuaruose planuojama laikyti ne benziną ar dujas, o mažiau lakias degalų rūšis, pavyzdžiui, dyzeliną.

    Vis dėlto vietos bendruomenė pabrėžia, kad net ir mažesnės rizikos produktai, laikomi dideliais kiekiais, reiškia papildomus reikalavimus priešgaisrinei saugai, avarijų prevencijai, transporto srautams ir teritorijos suderinamumui su gyvenamąja aplinka.

    Ką toliau spręs institucijos?

    Tolesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar pavyks gauti trūkstamus sprendimus ir ar institucijos pripažins, kad objektą galima įteisinti. Tokiais atvejais vertinamas atitikimas statybos techniniams reglamentams, aplinkosauginiams reikalavimams ir vietos planavimo dokumentams.

    Gyventojai savo ruožtu siekia, kad sprendimai būtų priimami skaidriai, o rizikos įvertintos realiai, o ne formaliai. Bendruomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar degalų bazė išvis gali atsirasti šioje vietoje, ir kokios būtų pasekmės, jei pažeidimai bus patvirtinti.

  • PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį: kaip jis padės tiksliau prognozuoti elektros kainas

    Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį ir jį pasitelkti elektros sistemos valdymo uždaviniams, pirmiausia – tiksliau prognozuoti paklausos lankstumą ir geriau išnaudoti tinklo resursus. Bendrovės atstovai apie tai kalbėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, aptardami, kaip keičiasi energetikos investicijų logika ir technologijų vaidmuo.

    Pagrindinė mintis, kurią pabrėžė diskusijos dalyviai, yra energijos sistemos decentralizacija: nuo kelių didelių gamintojų modelio ji juda link situacijos, kai elektrą gali gaminti ir kaupti verslas, savivaldybės ar net namų ūkiai. Kartu daugėja duomenų, o sprendimai turi būti priimami greičiau, nes kainas vis labiau veikia trumpalaikiai svyravimai ir balansavimo poreikiai.

    Kas yra paklausos lankstumas?

    Paklausos lankstumas – tai vartotojų (ar jų agregatorių) galimybė trumpam sumažinti, perkelti ar padidinti elektros vartojimą pagal sistemos poreikius. Tokie sprendimai padeda išvengti brangių pikinių pajėgumų įjungimo, mažina avarinių režimų riziką ir leidžia efektyviau integruoti nepastovius atsinaujinančius išteklius.

    Kuo tiksliau prognozuojama, kada ir kiek vartotojai gali reaguoti į kainų signalus ar tinklo apkrovas, tuo lengviau planuoti tinklo darbą ir investicijas. Praktikoje tam reikia pažangių modelių, kurie apjungia meteorologinius duomenis, vartojimo istoriją, pramonės ciklus, baterijų ir elektromobilių įkrovimo elgseną.

    Kvantinis skaičiavimas energetikoje

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai minimi tada, kai reikia spręsti labai sudėtingus optimizavimo uždavinius, kuriuose yra milžiniškas galimų kombinacijų skaičius. Energetikoje tai gali būti tinklo režimų optimizavimas, gamybos ir vartojimo balansavimas, apkrovų valdymas, kaupiklių darbo grafikai ar sudėtingas logistikos planavimas.

    Vis dėlto kvantinis skaičiavimas daugeliu atvejų dar yra ankstyvoje stadijoje: reali nauda priklauso nuo konkretaus uždavinio, algoritmo ir to, ar sprendimas gali būti efektyviai suformuluotas kvantiniam įrenginiui. Dėl to energetikos įmonės dažnai renkasi hibridinį kelią, kai kvantiniai metodai bandomi kartu su įprastais superkompiuteriniais ir DI modeliais.

    „Priėmėme sprendimą pasitelkti kvantinį kompiuterį, kad galėtume prognozuoti paklausos lankstumą“, – sakė PGE Dystrybucja strategijos viceprezidentas Tomasz Małecki.

    Transformacijos kaina ir praktiniai iššūkiai

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos energetikos pertvarka reikalauja milžiniškų investicijų per artimiausią dešimtmetį – nuo tinklų modernizavimo iki naujų generacijos šaltinių, kaupimo ir skaitmenizavimo. Kuo labiau sistema remiasi atsinaujinančiais ištekliais, tuo svarbesni tampa lankstumo sprendimai: baterijos, balansavimo paslaugos, išmanieji skaitikliai ir vartojimo valdymas.

    Kalbėta ir apie tai, kad projektų įgyvendinimo modeliai keičiasi: dalis didelių projektų skaidomi į mažesnes dalis, kad atsirastų daugiau konkurencijos ir būtų lengviau įsitraukti specializuotoms įmonėms. Tuo pat metu statybų ir energetikos sektorius susiduria su inžinerinių kompetencijų trūkumu, o tai gali tapti vienu didžiausių „butelio kaklelių“ didelio masto modernizacijoje.

    Atskirai paminėta, kad dujos dažnai įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau technologijų tiekimo terminai ir ribota tiekėjų pasiūla apsunkina greitą naujų projektų startą. Todėl energetikos įmonės vis dažniau ieško alternatyvų – nuo kaupimo iki paklausos valdymo – kurios gali duoti efektą greičiau nei stambūs generacijos projektai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į vartotojų edukaciją: kai kainos rinkoje smarkiai svyruoja, finansinė nauda atsiranda ne tik gamyboje, bet ir vartojimo elgsenoje. Vartotojui tai reiškia paprastą dalyką – daugiau informacijos realiu laiku ir galimybę automatizuotai perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas.

    Jei PGE kvantinio kompiuterio projektas pasiteisins, jis galėtų tapti vienu iš įrankių, padedančių tiksliau „nuspėti“ sistemos elgesį ir sumažinti brangiausius balansavimo kaštus. Galutinis poveikis kainoms priklausys nuo to, kiek plačiai lankstumo paslaugos bus įdiegtos ir kaip greitai modernizuosis tinklai bei rinkos taisyklės.

  • Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Gegužės 6 dieną, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos apdovanojimų ceremonija „Bibliotekų blyksniai“ 2025.

    Renginyje įvertintos bibliotekų iniciatyvos, kurios stiprina skaitymo kultūrą, plečia paslaugas ir telkia vietos žmones. Tarp laureatų šiemet išsiskyrė Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Didžiasalio filialas.

    Jis laimėjo kaimo padalinių kategorijoje „Bendruomeniškiausia biblioteka“. Iš 12 nominuotų bibliotekų Didžiasalio filialas pastebėtas dėl aktyvios bendruomeninės veiklos, kūrybinių iniciatyvų ir gebėjimo suburti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Apdovanojimo organizatoriai akcentavo ir bibliotekos bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, socialinės atskirties mažinimą bei vietos tapatybės stiprinimą. Tokios kryptys pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės viešosioms bibliotekoms, kurios vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės erdvės.

    Didžiasalyje biblioteka įsitvirtino ne tik kaip knygų skolinimo vieta, bet ir kaip susitikimų bei dialogo centras. Čia gimė veiklos, kuriose gyventojai dalijosi asmeninėmis istorijomis ir kartu kūrė „Molio salą“, įprasminančią krašto atmintį.

    Bibliotekos iniciatyvos taip pat padėjo atgaivinti Senosios Katinautiškės istoriją, subūrusią gausų būrį vietos žmonių. Mažiesiems skaitytojams kurtos veiklos su „Mįsliuku“ tapo priemone atrasti skaitymo ir kūrybos džiaugsmą, o skaitytojų klubas išaugo į nuolatinę, jaukią bendravimo erdvę.

    Filialo bendradarbiavimas su mokykla per bendras pamokas ir projektus sustiprino ryšį tarp ugdymo ir kultūros. Tokie sprendimai ypač reikšmingi mažesnėse gyvenvietėse, kur biblioteka neretai tampa viena pagrindinių vietų neformaliam mokymuisi ir bendruomenės veikloms.

    „Bendruomeniškiausios bibliotekos apdovanojimas mums reiškia patvirtinimą, kad biblioteka gali būti gyva vietos susitikimų erdvė, kurioje kuriami ryšiai ir stiprinama bendruomenė“, – sakė Didžiasalio filialo atstovės.

    Įvertinimas taip pat išryškina bibliotekininkių Audronės Filipavičienės ir Gintarės Jurgelėnienės indėlį. Jų darbas apima ne tik bibliotekines paslaugas, bet ir partnerių telkimą, kultūrinių iniciatyvų koordinavimą bei dėmesį žmonėms, kuriems bendruomenės palaikymas svarbiausias.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.