CP v2

Blog

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A-: kokias rizikas mato dėl energijos kainų ir geopolitikos

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P Global Ratings paliko Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą užsienio valiuta ties A- lygiu ir išlaikė stabilią perspektyvą. Agentūra pabrėžė, kad vertinime susiduria palankesnės artimiausių metų augimo prielaidos ir didėjantys fiskaliniai bei išoriniai rizikos veiksniai.

    S&P sprendime atkreipė dėmesį, kad rizika ekonominėms perspektyvoms padidėjo dėl brangstančios energijos ir įtampos Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vertinimu, tokie veiksniai gali didinti infliacijos ir sąnaudų spaudimą, o tai jautriai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    „Stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp žadančių augimo perspektyvų ir didėjančio pažeidžiamumo dėl sparčiai augančios viešosios skolos“, – nurodė S&P Global Ratings.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinio laikotarpio augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų arba atsinaujintų didesni makroekonominiai disbalansai. Papildomu neigiamu scenarijumi įvardyta galimų išorinių šokų grėsmė, susijusi su užsitęsusiais geopolitiniais konfliktais.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas ir tuo atveju, jei eskaluotų Rusijos karas prieš Ukrainą, tai labiau paveiktų viešuosius finansus ir ekonomikos augimą bei didintų saugumo rizikas“, – teigiama agentūros vertinime.

    Kada reitingas galėtų kilti?

    S&P nurodė, kad reitingo didinimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi aiškių veiksmų mažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti skolos trajektoriją. Agentūrų praktikoje tai paprastai reiškia ne vien trumpalaikes priemones, o nuoseklų fiskalinį planą, paremtą patikimomis pajamų ir išlaidų prielaidomis.

    Teigiama įtaka, pasak S&P, galėtų būti siejama ir su institucijų valdymo stiprinimu, atsargesne biudžeto politika bei stabiliu ES lėšų srautu. Reitingų agentūros taip pat vertina, ar šalis išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir geba pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios didina potencialų augimą.

    Augimo prognozės ir skolos rizika

    S&P vertinimu, Lenkijos ekonomika ir toliau turėtų augti tvirtu tempu, o reikšmingą vaidmenį čia vaidina investicijos, finansuojamos ES lėšomis. Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 proc.

    Kartu agentūra pabrėžė, kad politinės darbotvarkės poliarizacija gali apsunkinti sprendimų priėmimą dėl fiskalinės drausmės ir institucinių reformų. Tokia aplinka dažnai didina neapibrėžtumą dėl to, kaip greitai valstybė galėtų grįžti prie mažesnio deficito.

    Pagal S&P scenarijų, viešoji skola Lenkijoje artimiausiais metais gali didėti sparčiai, o grynoji skola iki 2029 metų priartėti prie 70 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūra taip pat prognozuoja, kad reikšmingesnės fiskalinės konsolidacijos prieš 2027 metų parlamento rinkimus gali nebūti, o deficitas 2026 metais gali siekti 6,9 proc., 2027 metais – 6,4 proc.

    Finansų ministro komentaras

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis sprendimą įvertino kaip signalą apie ekonomikos atsparumą. Jo teigimu, net ir esant geopolitinei įtampai bei brangstant energijos ištekliams, augimą palaiko investicijos ir vidaus paklausa.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą. Nepaisant geopolitinės įtampos, augančių naftos kainų ir silpnesnės Europos aplinkos, Lenkija išlaiko aukštą augimo tempą, kurį remia investicijos ir stipri vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys didžiosios reitingų agentūros Lenkiją vertina panašiai, tačiau skirtingais laipteliais. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, „Moody’s“ Lenkijai yra suteikusi A2, o „Fitch“ ir S&P – A- reitingą.

  • Be investicijų į elektros tinklus transformacija neįvyks: kodėl svarbūs kaupikliai ir lankstumas

    Energetikos transformacija dažniausiai siejama su naujomis vėjo ir saulės elektrinėmis, tačiau vis dažniau akcentuojama kita grandis – perdavimo ir skirstomieji elektros tinklai. Be jų modernizacijos auganti atsinaujinančios energijos gamyba susiduria su ribojimais, o sistemos valdymas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.

    Šią problemą aptarė energetikos sektoriaus atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pagrindinė mintis – į sistemą ateina vis daugiau nepastovių šaltinių, todėl vien papildomų generacijos pajėgumų nepakanka: reikia lankstumo, išmanių tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.

    Augant OI, auga ir atsakomybė

    Perdavimo sistemos operatoriai pabrėžia, kad didėjant atsinaujinančių išteklių gamybai daugėja rinkos dalyvių, kurie anksčiau su energetikos sistema tiesiogiai nedirbo. Dėl to išauga reikalavimas, kad gamyba būtų derinama su vartojimu, o energija būtų patiekiama tada, kai jos realiai reikia.

    Didžiausiu lūžiu laikomi energijos kaupikliai, kurie leidžia sugerti perteklinę gamybą ir ją atiduoti piko metu. Atskirai akcentuojami šilumos kaupikliai, nes jie gali būti pigesnis būdas didinti sistemos lankstumą, ypač ten, kur veikia centralizuotas šilumos tiekimas.

    Tinklų skaitmenizacija ir dinaminės kainos

    Skirstomųjų tinklų operatoriai akcentuoja, kad didžioji dalis atsinaujinančių išteklių pajėgumų prijungiama būtent prie skirstomųjų tinklų, todėl tikrasis transformacijos „mūšio laukas“ yra arčiau vartotojo. Tam reikia automatizacijos, duomenų ir realaus laiko valdymo sprendimų, ypač vidutinės įtampos tinkle.

    Viena iš priemonių mažinti sistemos sąnaudas yra vartojimo elgsenos pokyčiai, kuriuos gali skatinti dinaminiai tarifai. Tačiau praktikoje tokiomis kainodaromis dar nesinaudoja masiškai, todėl potencialas išlieka didelis, ypač pramonėje ir energijai imliuose sektoriuose.

    Kodėl atsiranda OI gamybos ribojimai?

    Augant vėjo ir saulės generacijai dažnėja situacijos, kai dalį pagamintos elektros tenka riboti. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad ribojimus ne visada lemia „siauri“ tinklai – neretai problema yra balansavimas: tuo metu pagaminama daugiau, nei sistema gali suvartoti ar sukaupti.

    Todėl energijos kaupikliai tampa ne tik investicija į vartotojo savarankiškumą, bet ir į visos sistemos stabilumą. Kartu keliami klausimai, kaip turėtų būti reglamentuotas kaupiklių darbas, kad jis padėtų tinklui, o ne kurtų papildomų kaštų, kurie vėliau atsispindėtų tarifuose.

    Diskusijose pabrėžta ir viešųjų lėšų tema: jei kaupikliai įsigyjami su parama, operatoriams turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrais atvejais koordinuoti jų naudojimą sistemos poreikiams. Tai siejama su tikslu, kad visuomenės investicijos grįžtų per mažesnes sistemos sąnaudas ir patikimesnį tiekimą.

    Galiausiai akcentuojamas finansavimo klausimas: didelio masto tinklų ir kaupimo plėtra reikalauja ilgalaikio prognozuojamumo. Bankams ir investuotojams svarbu aiškūs pajamų modeliai, o rinkos taisyklių kaita ar neapibrėžtumas apsunkina projektų planavimą ilgesniam laikotarpiui.

    Be techninių sprendimų aptarta ir pramonės nauda: tinklų modernizacija gali tapti reikšmingu impulsu vietos gamintojams, inžinerinėms kompetencijoms ir tiekimo grandinėms. Sektorius siekia, kad investicijų banga būtų tolygi, o ne trumpalaikė, nes tik taip galima stabiliai auginti pajėgumus ir darbuotojų kvalifikaciją.

  • DI bankuose, medicinoje ir pramonėje pagaliau duoda naudą: kodėl vien pilotų nebeužtenka

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas bankuose, sveikatos apsaugoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje, tačiau didžiausią grąžą organizacijos pamato tik tada, kai sprendimai pradedami naudoti kasdienėje veikloje. Ekspertai pabrėžia, kad vien bandymai ir pilotiniai projektai dažnai tampa patogia stotele, kuri nepakeičia nei procesų, nei rezultatų.

    Diskusijose, vykusiose Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, akcentuota, kad technologijų brandą šiandien dažniau riboja ne įstatymai ar infrastruktūra. Lemiamu veiksniu tampa žmonių ir vadovų pasirengimas keisti darbo įpročius, persitvarkyti procesus ir prisiimti atsakomybę už diegimą.

    Nuo pilotų prie masto

    „Accenture“ atstovas Dawidas Osiecki teigė, kad reali verslo nauda atsiranda tik tuomet, kai DI sprendimai įdiegiami produkcinėje aplinkoje ir ima veikti dideliu mastu. Jo vertinimu, daugelis įmonių apsiriboja bandomaisiais etapais, kurie padeda suprasti galimybes, bet savaime nepakeičia veiklos modelio.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažna klaida yra pradėti nuo įrankio pirkimo, o ne nuo procesų analizės. Jei organizacija neįsivardija, kuriuos pasikartojančius veiksmus verta automatizuoti ir kaip bus matuojamas efektas, DI tampa dar vienu eksperimentu, o ne produktyvumo šaltiniu.

    Bankai ir medicina rodo kryptį

    Finansų sektoriuje DI jau perėjo nuo pavienių eksperimentų prie valdomų, pakartojamų diegimų. ING Banko Šląsko atstovė Alicja Żyła pasakojo, kad bankuose DI seniai taikomas rizikos vertinime, sukčiavimo prevencijoje ir pinigų plovimo prevencijos procesuose, o dabar vis dažniau naudojamas ir klientų aptarnavime.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali padėti apdoroti klientų užklausas ar skundus ir parengti atsakymų juodraščius, kuriuos vėliau patikrina darbuotojai. Bankams ypač svarbus reguliacinis atitikimas, todėl modeliai turi būti tikrinami, periodiškai peržiūrimi ir diegiami taip, kad būtų užtikrintas duomenų saugumas.

    Sveikatos apsaugos srityje DI nauda siejama ne tik su greitesnėmis užduotimis, bet ir su galimybe efektyvinti klinikinius tyrimus. „GSK“ atstovas Bartłomiej Kopacz akcentavo, kad medicinoje klaidos kaina yra itin didelė, todėl DI sprendimai turi būti įkomponuoti į procesą taip, kad galimos modelių klaidos nedarytų įtakos galutiniam rezultatui.

    Jo teigimu, įmonės kuria uždarose aplinkose veikiančius vidinius DI įrankius darbui su procedūromis, literatūra ir ataskaitomis, o tolesnės kryptys apima efektyvių tyrimų centrų identifikavimą bei pažangesnius modeliavimus. Tokie sprendimai gali padėti mažinti augančius kaštus ir trumpinti kai kurių etapų trukmę, tačiau galutinė atsakomybė išlieka žmogui.

    Pramonei DI tampa būtinybe

    AGH universiteto atstovė Joanna Jaworek-Korjakowska pabrėžė, kad pramonė vis aktyviau jungia DI su robotika ir jutikliais, nes tai leidžia automatizuoti užduotis, kuriose trūksta žmonių arba kuriose darbas yra pavojingas. Tarp dažniausių pritaikymų minimos vaizdo analizės sistemos, defektų paieška, anomalijų aptikimas ir kokybės kontrolė.

    Pasak jos, rinkoje vis ryškesnė kryptis į lankstesnę robotizaciją, kai sprendimai veikia ne vienoje izoliuotoje stotyje, o kaip tarpusavyje susietos sistemos. Humanoidų panaudojimas gamyboje jau nebėra vien futuristinė idėja, tačiau realus proveržis priklausys nuo saugos standartų, patikimumo ir ekonominio pagrįstumo.

    Diskusijose taip pat pabrėžta, kad DI galima išmokti ir prie jo prisitaikyti, tačiau jis neįsidiegs pats. Svarbiausia yra nuosekliai pasirinkti konkretų procesą, turėti aiškų tikslą, užtikrinti duomenų kokybę ir įtraukti darbuotojus, kurie kasdien dirbs su sprendimu.

    Valstybės pusėje dėmesys vis dažniau kreipiamas į perėjimą nuo tyrimų ir prototipų prie realių diegimų. Ministerijos atstovai akcentuoja, kad šalia technologijos reikia kantrybės, aiškių prioritetų ir specializuotų sprendimų, kurie spręstų konkrečias problemas, o ne konkuruotų su universaliais modeliais visose srityse vienu metu.

  • „Destinus“ ateina į Lenkiją: Europoje gaminami dronai ir sparnuotosios raketos jau išbandytos Ukrainoje

    Nyderlanduose įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Destinus“ pradeda veiklą Lenkijoje ir ieško partnerių vietos pramonėje. Įmonė siekia sudominti Lenkijos gynybos ministeriją sprendimais, skirtais oro gynybai ir smūgiams į tolimus taikinius.

    Bendrovė viešai pabrėžia, kad jos tiekimo grandinė ir gamyba yra sutelkta Europoje, o padaliniai veikia keliose šalyse. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje mažinti priklausomybę nuo neeuropinių komponentų, ypač gynybos sektoriuje.

    Fokusas į dronus ir oro gynybą

    „Destinus“ portfelyje minimi du pagrindiniai segmentai: smūginės sistemos ir artimojo nuotolio oro gynyba. Pastarajai priskiriami sprendimai, skirti kovai su mažais bepiločiais orlaiviais, kurie Ukrainos kare tapo kasdieniu grėsmių šaltiniu.

    Lenkijoje įmonė teigia pradedanti nuo pokalbių su vietos gynybos pramonės atstovais dėl bendradarbiavimo. Praktinis tikslas yra įsitraukti į projektus, kuriuose ieškoma efektyvių priemonių prieš dronus ir kitas žemai skrendančias grėsmes.

    „Visa tiekimo grandinė, visi komponentai ir technologinė mintis yra Europoje, todėl esame nepriklausomi nuo bet kurio pasaulinio tiekėjo“, – sakė „Destinus“ veiklą Lenkijoje koordinuojantis Michałas D. Kalinowskis.

    Smūginės sistemos ir nuotolio klausimas

    Kalbėdama apie smūgines galimybes, bendrovė nurodo kurianti sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia kelis šimtus kilometrų. Interviu metu taip pat buvo minimi tikslai virš 500 kilometrų, o ambicijos apima ir didesnius atstumus.

    Tokios deklaracijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame daugėja bendrų iniciatyvų didinti ginklų gamybą ir kurti naujas platformas, ypač atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas. Dronų, valdymo sistemų ir autonominių sprendimų plėtra yra viena sparčiausiai augančių krypčių, o integracija su oro gynybos tinklais tampa esmine.

    Ukrainos patirtis ir įmonės kilmė

    Įmonės atstovas teigia, kad „Destinus“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, o viešojoje erdvėje minimos „Ruta“ šeimos sparnuotosios raketos. Pasak pašnekovo, tai yra vienas iš signalų potencialiems klientams, kad produktai jau yra išbandyti realiomis sąlygomis.

    „Tai, kas viešai žinoma, yra faktas, kad mūsų sistemos yra Ukrainoje“, – teigė M. D. Kalinowskis, kalbėdamas apie naudojimą kare.

    „Destinus“ buvo įkurta 2021 metais, o bendrovės vadovybė pastaraisiais metais įsitvirtino Nyderlanduose. Įkūrėjas Michailas Kokoričius yra gimęs Sibire, tačiau, pasak bendrovės atstovo, šiuo metu jis siejamas su Ispanija, o ne su Rusija, o įmonė akcentuoja tarptautinę komandą, kurioje yra įvairių Europos šalių inžinierių.

    Įėjimas į Lenkijos rinką gali tapti dar vienu žingsniu stiprinant gynybos pramonės bendradarbiavimą regione. Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina išlaidas gynybai ir ieško sprendimų, galinčių greitai sustiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    JAV žiniasklaida praneša, kad pastaraisiais mėnesiais JAV Maisto ir vaistų administracijoje (FDA) buvo sustabdytas kelių mokslinių tyrimų, vertinusių vakcinų saugumą, publikavimas. Šie sprendimai sukėlė naują diskusijų bangą dėl politinės įtakos visuomenės sveikatos politikai.

    Skelbiama, kad tarp pristabdytų darbų buvo du didelės apimties, mokesčių mokėtojų lėšomis finansuoti tyrimai, paremti milijonų pacientų medicininių įrašų analize. Tyrėjų išvados rodė, jog rimti nepageidaujami reiškiniai po COVID-19 vakcinų yra itin reti.

    Kas aiškinama oficialiai?

    JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento atstovas spaudai Andrew Nixonas teigė, kad tyrimų publikavimas buvo sustabdytas dėl esą pernelyg apibendrintų išvadų, kurių nepagrindžia pirminiai duomenys. Pasak jo, taip siekta apsaugoti mokslinio proceso vientisumą ir užtikrinti, kad darbai atitiktų aukštus FDA standartus.

    Tuo pačiu mokslo bendruomenėje keliama daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų, nes, kaip pranešama, dalis žurnalų jau buvo sutikę publikuoti šiuos tyrimus. Kritikai pabrėžia, kad publikacijų stabdymas be aiškaus, viešai patikrinamo pagrindimo gali mažinti pasitikėjimą institucijomis.

    Antivakserių įtaka ir politinis fonas

    Ši istorija vystosi platesniame kontekste: po COVID-19 pandemijos JAV sustiprėjo antivakserių judėjimai, o socialiniuose tinkluose išaugo klaidinančios informacijos apie skiepus sklaida. Visuomenės sveikatos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios nuotaikos gali turėti tiesioginių pasekmių skiepijimo apimtims ir užkrečiamųjų ligų protrūkiams.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas per 2024 metų rinkimų kampaniją žadėjo suteikti ryškų vaidmenį vakcinų skeptikams, o vėliau į Sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį. Jo kandidatūra sulaukė plataus atmetimo iš dalies medicinos bendruomenės, tačiau Senatas paskyrimą patvirtino.

    Pokyčiai JAV vakcinų politikoje

    Pranešama, kad naujoji sveikatos politikos kryptis apėmė sprendimus, kurie sulaukė aštrios kritikos, įskaitant viešos komunikacijos apie sezoninius skiepus ribojimą ir rekomendacijų peržiūras. Dalis ekspertų įspėja, kad staigūs pokyčiai, ypač kai jie suvokiami kaip politizuoti, didina riziką, jog visuomenė dar labiau abejos oficialiomis sveikatos rekomendacijomis.

    Viešosios sveikatos organizacijų atstovai JAV atkreipia dėmesį, kad vakcinų politika remiasi ilgalaikiu duomenų rinkimu, nepriklausoma ekspertize ir aiškiu rizikos bei naudos vertinimu. Todėl, jų teigimu, bet kokie sprendimai, galintys riboti mokslinių išvadų sklaidą, turėtų būti maksimaliai skaidrūs, kad nekiltų įtarimų dėl politinio kišimosi.

    Nors oficialūs pareiškimai tikina, jog sprendimai susiję su metodologiniais nesutarimais, pati publikacijų stabdymo praktika jau tapo politinės kovos objektu. Artimiausiu metu tikėtina, kad Kongrese ir akademinėje bendruomenėje bus reikalaujama daugiau paaiškinimų, o ginčas dėl vakcinų politikos JAV dar labiau aštrės.

  • Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    By&nbspSerge Duchêne&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    On Tuesday Burkina Faso, an ally of neighbouring Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all led by military juntas, banned the broadcast of TV5 Monde.

    Niger, ruled by a junta hostile to Western countries, on Friday suspended nine French media outlets that could “seriously endanger public order”.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    A statement broadcast on state television said the suspended media had repeatedly broadcast content “likely to seriously endanger public order, national unity, social cohesion and the stability of institutions” in Niger.

    They are France 24, Radio France Internationale, France Afrique Média, LSI Africa, AFP (Agence France-Presse), TV5 Monde, TF1 Info, Jeune Afrique and Mediapart.

    The suspension is “immediate” and applies to “satellite packages, cable networks, digital platforms, websites and mobile applications”.

    RFI and France 24 had already been suspended a few days after the coup d’état in July 2023 that brought the junta to power.

    In December 2024, the British BBC was suspended.

    Bans in Burkina Faso and Mali

    On Tuesday, Burkina Faso, an ally of Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all ruled by military juntas, banned the broadcasting of the TV5 Monde channel.

    The junta accuses the French television channel of “disinformation” and “apology for terrorism” in its coverage of jihadist violence in this West African country and in Mali. Reporters Without Borders condemned “a ban based on opaque elements”.

    Mali, shaken by unprecedented jihadist and rebel attacks, has also banned French media.

    Niger’s decision comes just days before an important summit between France and African countries in Kenya. None of the three junta-ruled countries is taking part.

    Anti-French sentiment is running high in some of Africa’s former colonies, at a time when the continent is once again becoming a diplomatic battleground, marked by the growing influence of Russia and China.

    Press freedom in free fall

    Several Western media outlets have already been suspended since the new government came to power in Niger in a coup d’état in July 2023. Since then, this vast Sahelian country has begun a divorce with France, the former colonial power, notably by obtaining the departure of its army engaged in the fight against the jihadists.

    The government in Niamey has turned to other partners, including Russia, and regularly denounces “imperialism”, asserting its “sovereignty”.

    Nigerien journalists working for foreign or local media are also targeted by the junta.

    This week, two Nigerien journalists, Gazali Abdou, correspondent for the German radio station Deutsche Welle, and Hassane Zada, editor-in-chief of a regional newspaper, were released after having been imprisoned for several months.

    In 2025, 13 journalists were arrested in Niger, according to the UN, which had called for their release.

    According to the local media, six journalists are still being held in Niger, notably on charges of undermining national defence and plotting against the state.

    In 2026, Niger fell 37 places in the Reporters Without Borders (RSF) world press freedom index, to 120th out of 180 countries.

    RSF and Amnesty International have repeatedly expressed their deep concern about press freedom violations in Niger.

    In 2024, Niger enacted a law criminalising the online dissemination of “information likely to disturb public order”.

    The country also suspended nearly 3,000 local and foreign NGOs in 2025, accusing them of a lack of transparency and of supporting “terrorists” or armed groups.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Franciscan order with 300 flats in Madrid preaches poverty and evicts elderly man


    Europe Day: 40 years of ups and downs in Spain’s relationship with the European Union


    Péter Magyar sworn-in as Hungary’s new prime minister after landslide April election victory