CP v2

Blog

  • Fizikai apsiriko dėl kvantinės medžiagos: atrado visiškai naują, ne kvantinę medžiagos būseną

    Fizikai apsiriko dėl kvantinės medžiagos: atrado visiškai naują, ne kvantinę medžiagos būseną

    Kas buvo laikyta kvantine medžiaga

    Fizikai dešimtmečius ieško vadinamųjų kvantinių sukinio skysčių – medžiagų būsenų, kuriose magnetiniai momentai nesusirikiuoja į įprastą tvarką net labai žemoje temperatūroje. Tokios sistemos laikomos perspektyviomis tiek fundamentaliems magnetizmo tyrimams, tiek ilguoju laikotarpiu galint prisidėti prie stabilesnių kvantinių technologijų.

    Naujas tarptautinės tyrėjų grupės darbas parodė, kad viena iš anksčiau daug žadėjusių kandidačių iš tikrųjų nėra kvantinis sukinio skystis. Vietoj to mokslininkai teigia aptikę iki šiol neaprašytą, ne kvantinę medžiagos būseną, kuri gali pakeisti tai, kaip vertinami tokie kandidatai.

    Medžiaga, kuri suklaidino tyrėjus

    Tyrime analizuotas kristalas cerio magnio heksaaliuminatas CeMgAl11O19 anksčiau buvo priskirtas kvantinio sukinio skysčio kandidatams dėl dviejų požymių. Pirma, matuota sužadinimų kontinuumo struktūra, antra, nebuvo aptikta įprastinė magnetinė tvarka.

    „Ši medžiaga buvo priskirta kvantiniam sukinio skysčiui pagal du požymius: kontinuumo stebėjimą ir magnetinės tvarkos nebuvimą“, – sakė Rice universiteto fizikas Bin Gao.

    Pasak autorių, išsamesni matavimai parodė, kad šie požymiai nebūtinai reiškia kvantinę kilmę. Kitaip tariant, kriterijai, kuriais iki šiol dažnai remtasi ieškant kvantinių sukinio skysčių, gali būti mažiau patikimi, nei manyta.

    Ką parodė išsamūs matavimai

    Tyrėjai taikė kelis eksperimentinius metodus, įskaitant rentgeno ir neutronų sklaidą, temperatūros mažinimą ir išorinio magnetinio lauko poveikį. Tokie matavimai leidžia atskleisti, kaip elgiasi sukiniai ir kokia yra sužadinimų, pavyzdžiui, sukinio bangų, sandara kristale.

    „Atidesnis stebėjimas parodė, kad šių reiškinių priežastis nebuvo kvantinio sukinio skysčio fazė“, – sakė Bin Gao.

    Autorių teigimu, QSL primenančius signalus sukūrė konkuruojančios magnetinės sąveikos ir neįprasta atomų sandara, o ne kvantinė sukinio skysčio būsena. Dėl to CeMgAl11O19 atmetamas kaip QSL pavyzdys, tačiau pats atrastas režimas laikomas nauju ir svarbiu reiškiniu.

    „Tai nebuvo kvantinis sukinio skystis, tačiau matėme elgseną, kurią buvome linkę sieti su kvantiniu sukinio skysčiu“, – sakė Rice universiteto fizikas Tong Chen.

    Kodėl tai svarbu kvantinėms technologijoms

    Kvantinių sukinio skysčių idėja siejama su galimomis praktiškomis kryptimis, nes tokiose sistemose gali atsirasti neįprasti kvazinariai ir topologiniai efektai. Teoriškai tai galėtų būti naudinga kuriant atsparesnius informacijos nešėjus, o kvantinių skaičiavimų kontekste tai siejama su siekiu mažinti klaidų tikimybę ir jautrumą trikdžiams.

    Tačiau naujasis rezultatas pabrėžia, kad vien tik kontinuumo požymis ir magnetinės tvarkos nebuvimas nėra pakankamas pagrindas tvirtai teigti, jog aptikta būtent kvantinio sukinio skysčio būsena. Mokslininkams tai reiškia griežtesnį kandidatų patikrinimą ir didesnį dėmesį alternatyvioms, ne kvantinėms interpretacijoms.

    „Tai nauja medžiagos būsena, kurią, kiek žinome, pirmieji aprašėme mes“, – sakė Rice universiteto fizikas Pengcheng Dai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šis darbas padės tikslinti eksperimentinius kriterijus ir geriau atskirti, kur iš tiesų pasireiškia kvantinis sukinio skystis, o kur panašius signalus sukuria sudėtinga, bet klasikinė magnetinė dinamika. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Science Advances.

  • AB „Kelių priežiūra“ keičia pranešimų liniją: nauji numeriai duobėms ir kliūtims valstybinėse trasose

    AB „Kelių priežiūra“ praneša atnaujinusi kontaktus, kuriais gyventojai gali informuoti apie pavojingas kliūtis ar kelio dangos pažaidas valstybinės reikšmės keliuose. Bendrovė ragina apie pastebėtas problemas pranešti nedelsiant, kad būtų galima greičiau įvertinti situaciją ir organizuoti darbus.

    Nuo šiol apie duobes, dangos deformacijas, užtvindytus ruožus, ant kelio atsiradusias kliūtis ar kitus eismui pavojų keliančius incidentus galima pranešti trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001. Pasak bendrovės, šie kanalai skirti operatyviam informacijos priėmimui ir pranešimų nukreipimui atsakingoms tarnyboms.

    Skambinant trumpuoju numeriu 1801 taikomas minutinis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ryšio operatoriaus. Tuo metu skambučio kaina numeriu +370 3 778 8001 priklauso nuo turimo ryšio plano, o pati linija naudojama pranešimams priimti ir jų apdorojimui užtikrinti.

    Kaip dar galima pranešti?

    Norint pranešti nemokamai, bendrovė siūlo užpildyti pranešimo formą savo interneto svetainėje. Šis būdas patogus tais atvejais, kai svarbu pateikti daugiau detalių, pavyzdžiui, tikslią vietą, kryptį, laiką ar pridėti papildomą paaiškinimą.

    AB „Kelių priežiūra“ taip pat primena apie veikiančią integraciją su navigacijos programėle „Waze“. Vairuotojų pažymėtos kliūtys joje gali pasiekti kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur pranešimai peržiūrimi, įvertinami ir, esant poreikiui, perduodami nedelsiant šalinti.

    Kaip sprendžiama, kas tvarkoma pirmiausia?

    Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieno pranešimo svarba vertinama pagal kelių priežiūros normatyvus. Vertinamas kliūties pavojingumas, pažaidos ribinės reikšmės ir tai, ar situacija kelia tiesioginę grėsmę eismo saugai.

    Jei nustatoma, kad pažaida pasiekė arba viršija ribines reikšmes, arba kliūtis kelia didelį pavojų, darbai organizuojami skubos tvarka. Tai aktualu ir sezonų sandūroje, kai po temperatūrų svyravimų kelio danga dažniau skyla, atsiveria duobės ar atsiranda vandens sankaupos.

    AB „Kelių priežiūra“ prižiūri daugiau kaip 21 500 kilometrų valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje. Bendrovė nurodo, kad priežiūros ir remonto darbai planuojami bei vykdomi vadovaujantis patvirtintais kelių priežiūros dokumentais ir nustatyta tvarka.

  • STASIS sistema www.stasis.lt: interaktyvus žemėlapis parodo, kiek viešieji pastatai pritaikyti negaliai

    Po to, kai Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją, valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų savarankiškai gyventi ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių – prieinamumas: fizinė aplinka, transportas, informacija ir ryšiai turi būti pasiekiami lygiai su kitais.

    Šį principą taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, numatantis teisę į prieinamą aplinką ir jos įgyvendinimo mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos taip, jog žmogus su judėjimo, regos, klausos ar kitais sunkumais galėtų į jas patekti ir jomis naudotis be papildomų kliūčių.

    Siekiant nuosekliai stebėti pažangą ir aiškiau matyti, kur problemos išlieka, sukurta Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema STASIS. Ji pasiekiama internetu adresu www.stasis.lt ir skirta tiek prieinamumo stebėsenai, tiek patogiam informacijos pateikimui visuomenei.

    Viena pagrindinių STASIS dalių – interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami duomenys apie viešąsias paslaugas teikiančių pastatų prieinamumą. Informacija grupuojama pagal negalios pobūdį, todėl žmogus gali greičiau įvertinti, ar konkretus objektas atitinka jo poreikius, pavyzdžiui, ar yra pritaikytas įėjimas, judėjimo maršrutai ar kiti svarbūs elementai.

    Duomenys STASIS sistemoje pildomi savideklaracijos principu. Viešąsias paslaugas teikiančios institucijos ir įstaigos pirmiausia pačios įsivertina jų valdomų pastatų prieinamumą pagal parengtą klausimyną ir suveda informaciją į sistemą.

    Užsiregistravus STASIS sistemoje, suvesti duomenys automatiškai įvertinami pagal nustatytus kriterijus ir parodomas objekto prieinamumo lygis. Toks modelis leidžia greičiau sukaupti didesnės apimties informaciją, tačiau kartu pabrėžia atsakomybę įstaigoms teikti tikslius, atnaujinamus duomenis.

    Dėl naudojimosi STASIS metodinę pagalbą ir konsultacijas teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Klausimais, susijusiais su registracija ar duomenų pildymu, galima kreiptis elektroniniu paštu info@stasis.lt.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad tokios sistemos padeda vienoje vietoje sutelkti informaciją apie viešųjų pastatų pritaikymą ir geriau planuoti priemones, kai prieinamumo trūksta. Gyventojams tai tampa praktišku įrankiu iš anksto pasitikrinti, kur galima tikėtis patogesnio patekimo ir paslaugų gavimo.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė gegužės 11–15 dienomis: 35 vietos visoje Lietuvoje

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Prie iniciatyvos prisijungia 35 socialinės dirbtuvės, kviečiančios gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis ir kuriama produkcija.

    Socialinės dirbtuvės veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Institucinės globos pertvarka“ kontekste. Šios dirbtuvės yra viena iš bendruomeninių paslaugų, padedančių žmonėms su negalia stiprinti savarankiškumą ir ryšį su darbo aplinka.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina bei palaiko darbinius įgūdžius. Veiklos orientuotos į konkrečius rezultatus: gaminamas produktas arba teikiama paslauga, todėl dalyviai mokosi darbo ritmo, atsakomybių ir kokybės standartų.

    Kartu ugdomi ir bendrieji įgūdžiai, kurie dažnai tampa lemiami siekiant išlikti aktyviems: laiko planavimas, komunikacija, darbas su specialistų pagalba. Praktika rodo, kad nuoseklus palaikymas ir įprasta darbo rutina gali didinti motyvaciją, o kai kuriais atvejais tapti žingsniu į platesnes užimtumo galimybes.

    Kam ši paslauga skirta?

    Paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kuriems dėl negalios aplinkybių sudėtinga įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Ji taip pat aktuali tiems, kurie šiuo metu negali pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga arba kuriems reikalingas ilgesnis įgūdžių stiprinimo laikotarpis.

    Socialinės dirbtuvės padeda palaikyti užimtumą ir kasdienę struktūrą, o tai ypač svarbu siekiant mažinti socialinę atskirtį. Tokios paslaugos dažnai kuriamos taip, kad būtų lengviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir palaikyti savarankiškumo įgūdžius.

    Kodėl verta apsilankyti atvirų durų dienomis?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik artimiesiems ar žmonėms, ieškantiems užimtumo galimybių, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei institucijų atstovams. Tai proga gyvai pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie produktai ar paslaugos kuriami ir kokios partnerystės galėtų būti prasmingos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimai vietoje padeda geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą ir praktinę naudą bendruomenei. Vizitai taip pat gali tapti pradžia bendriems projektams, užsakymams ar kitoms bendradarbiavimo formoms, kurios stiprina tvarią šių dirbtuvių veiklą.

    Dalyvaujančių socialinių dirbtuvių sąrašas ir konkreti apsilankymų tvarka paprastai pateikiami organizatorių informaciniuose kanaluose. Planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto pasitikslinti laiką ir registracijos poreikį pasirinktoje vietoje.

    „Atvirų durų savaitė yra galimybė iš arčiau pamatyti, kaip žmonės su negalia ugdo darbinius įgūdžius ir kuria realius produktus bei paslaugas bendruomenei“, – teigiama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros pranešime.

  • „INA“ po daugiau nei dešimtmečio derasi dėl grįžimo į Siriją: kas lems naftos ir dujų restartą

    „INA“ po daugiau nei dešimtmečio derasi dėl grįžimo į Siriją: kas lems naftos ir dujų restartą

    „INA“ ir „MOL Group“ atstovai pradėjo derybas su Syrian Petroleum Company dėl „INA“ naftos ir dujų veiklos Sirijoje atnaujinimo. Bendrovė regione buvo sustabdžiusi darbus 2012 metais, o dabar siekia įvertinti, ar įmanomas saugus ir ekonomiškai pagrįstas sugrįžimas.

    Šių metų pradžioje „INA“ ir Syrian Petroleum Company sudarė bendrą techninę komandą, kuri analizuoja veiklos, technines, komercines ir reguliavimo sąlygas. Komandos užduotis yra parengti saugos prielaidas darbų atnaujinimui ir sutarti dėl strateginio kelio žemėlapio tolimesniam bendradarbiavimui.

    Tokio pobūdžio sugrįžimas po ilgos pertraukos reiškia ne tik techninių pajėgumų patikrą, bet ir teisinį bei reguliacinį įvertinimą. Naftos ir dujų projektams būtinos aiškios licencijų, mokesčių, eksporto, draudimo ir tiekimo grandinių taisyklės, o Sirijos atveju papildomą riziką kelia saugumo ir politinio stabilumo veiksniai.

    „Džiaugiamės pažanga derybose su Sirijos puse ir konstruktyvia šių pokalbių dvasia, tačiau grįžimas po daugiau nei dešimtmečio yra sudėtingas procesas: dar liko neišspręstų reguliavimo, teisinių ir operacinių klausimų“, – sakė „INA“ valdybos pirmininkė Zsuzsanna Ortutay.

    „MOL Group“ pabrėžia, kad Sirija anksčiau buvo svarbi tarptautinio portfelio dalis, kurioje pavyko atrasti naujų angliavandenilių telkinių ir juos įvesti į gavybą. Pasak bendrovės, iki 2011 metais „INA“ Sirijos koncesijose pasiekta 37 300 barelių naftos ekvivalento per dieną gavyba.

    Investicijų mastas rodo, kodėl bendrovės grįžimo galimybę vertina strategiškai: iki veiklos sustabdymo Sirijoje buvo investuota apie 1,0 milijardo eurų, o Hayan dujų telkinyje pastatyta nauja dujų paruošimo gamykla buvo šių investicijų dalis. Tokie objektai dažnai tampa pagrindiniu argumentu siekiant atnaujinti projektus, jei tik atsiranda realios galimybės juos eksploatuoti.

    Praktikoje sprendimą lems keli veiksniai: saugumo situacija vietoje, infrastruktūros būklė po ilgos pertraukos ir aiškus reguliacinis režimas, leidžiantis planuoti gavybą bei pardavimus. Ne mažiau svarbu ir tai, ar pavyks suderinti komercines sąlygas, kurios užtikrintų investicijų grąžą, atsižvelgiant į dabartinę energetikos rinkų volatilumą ir regiono rizikos kainodarą.

  • Pelėsis ir drėgmė ant sienų: paprastas folijos testas per 1–2 dienas parodo tikrąją priežastį

    Drėgmės židiniai ant sienų ilgai gali likti nepastebėti po dažais ar tapetais, tačiau ilgainiui jie skatina pelėsį, gadina apdailą ir didina kvėpavimo takų dirginimo riziką. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra kuo anksčiau atskirti, ar tai patalpų kondensatas, ar vanduo į sieną patenka iš konstrukcijų ar vamzdynų.

    Vienas paprasčiausių būdų tai patikrinti namų sąlygomis yra folijos testas. Tam nereikia brangių matuoklių: užtenka nedidelio aliuminio folijos lapo ir lipnios juostos, kad būtų galima sandariai uždengti įtartiną sienos plotą.

    Foliją reikia priglausti prie sienos ir kruopščiai užklijuoti kraštus, kad pro juos nepatektų oras. Tuomet palikite ją 24–48 valandoms ir stebėkite, kurioje pusėje susidaro vandens lašeliai.

    Jei lašeliai atsiranda folijos pusėje, kuri liečiasi su siena, tai dažniau rodo problemą pačioje konstrukcijoje: drėgmė gali kilti dėl pratekėjimo, vandens skverbimosi per išorines atitvaras, drėgstančio mūro ar kitų gilesnių priežasčių. Tokiu atveju vien vėdinimo paprastai neužtenka, nes šaltinis slypi ne patalpų ore.

    Jeigu lašeliai matomi išorinėje folijos pusėje, labiau tikėtina, kad tai įprastas kondensatas, susidarantis dėl prastos ventiliacijos, per didelės drėgmės patalpoje ar šalčio tiltų. Dažniausiai taip nutinka voniose, virtuvėse, miegamuosiuose ar kampuose, kur sienų paviršius atvėsta labiau.

    Praktikoje folijos testas padeda greitai pasirinkti kryptį, ką daryti toliau: ieškoti galimo pratekėjimo ar sandarumo problemų, ar pirmiausia gerinti oro apykaitą ir drėgmės kontrolę. Jei drėgmės dėmė didėja, juntamas pelėsio kvapas, matomos juodos dėmelės arba ima luptis dažai, verta neatidėlioti ir įvertinti situaciją su specialistais.

    Kol aiškinamasi priežastis, patariama drėgną vietą gerai išdžiovinti vieną ar dvi paras, kad būtų mažiau palanki terpė pelėsiui. Tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo šaltinio: kondensato atveju dažniausiai prireikia reguliaraus vėdinimo, efektyvesnės ištraukimo ventiliacijos ir stabilesnės patalpų temperatūros, o pratekėjimo atveju būtinas remontas ir konstrukcijų džiovinimas.

  • Ką apie asmenybę pasako mėgstamiausia violetinė spalva: psichologė išskyrė 7 būdingus bruožus

    Violetinė spalva dažnai siejama su paslaptimi, prabanga ir dvasiniais ieškojimais, tačiau psichologijoje ji pirmiausia vertinama kaip sudėtingas signalas apie žmogaus vidinį pasaulį. Spalvų psichologė Michelle Lewis teigia, kad šio atspalvio pasirinkimas neretai išduoda ne paviršutiniškas madas, o gana stabilias nuostatas ir mąstymo kryptį.

    Violetinė gamtoje sutinkama rečiau nei žalia ar mėlyna, todėl istorijoje ji ilgai buvo laikoma išskirtine. Tai prisidėjo prie asociacijų su išskirtinumu, kūryba ir noru matyti daugiau nei akivaizdūs faktai, o šios asociacijos iki šiol veikia ir mūsų kasdienius pasirinkimus.

    Psichologų vertinimu, spalvų pomėgis nėra diagnozė, tačiau gali atspindėti emocines reikmes ir tai, kaip žmogus nori būti matomas. Violetinė, esanti tarp mėlynos ir raudonos, simboliškai jungia racionalumą ir impulsą, todėl neretai patinka tiems, kurie mėgsta derinti logiką su intuicija.

    Tokie žmonės dažniau ieško prasmės ir konteksto, o ne vien greitų atsakymų. Dėl to violetinė jiems tampa ne tik estetiniu pasirinkimu, bet ir savotiška „kalba“, kuria išreiškiamas santykis su pasauliu.

    Vieni ryškiausių bruožų, minimų spalvų psichologijoje, yra stipri intuicija ir jautrumas aplinkai. Violetinę mėgstantys žmonės dažnai greitai pajunta nuotaikas, įtampą ar neišsakytas emocijas, net kai pašnekovas to tiesiogiai nerodo.

    Kitas dažnai pastebimas bruožas yra atvirumas naujovėms ir idėjoms, kurios išeina už įprastų rėmų. Tokiems žmonėms paprastai įdomios filosofinės temos, psichologija, asmeninis augimas, o kartais ir mažiau apčiuopiami reiškiniai, kuriems reikia daugiau vaizduotės.

    Psichologė taip pat išskiria kūrybišką mąstymą ir gebėjimą jungti skirtingas idėjas. Violetinę mėgstantys žmonės neretai mato ryšius ten, kur kiti mato tik atskiras detales, todėl jiems lengviau kurti originalius sprendimus ar net tapti „tiltu“ tarp skirtingų nuomonių.

    Dar viena pasikartojanti tendencija yra polinkis į gilesnius dvasinius ar egzistencinius klausimus. Tai nebūtinai susiję su religija, dažniau su asmeniniu vertybių ieškojimu, poreikiu suprasti, kas žmogui suteikia kryptį ir vidinę ramybę.

    Galiausiai, dažnai minimas ir toliaregiškumas: noras planuoti plačiau, mąstyti apie ilgalaikes pasekmes ir matyti potencialą anksčiau nei jis tampa akivaizdus. Tokie žmonės paprastai vengia šablonų, o patogumas jiems rečiau būna svarbiausias kriterijus.

    Michelle Lewis atkreipia dėmesį, kad violetinę mėgstantys žmonės kartais susiduria su aplinkinių nesupratimu. Dėl vaizduotės, netradicinio požiūrio ar intuityvių sprendimų jie gali būti palaikyti pernelyg svajingais arba „nutolusiais“ nuo realybės.

    Be to, jiems ne visada lengva aiškiai paaiškinti, kodėl vieną ar kitą dalyką jaučia kaip teisingą, nes dalis sprendimų ateina ne per loginius žingsnius, o per nuojautą. Tai gali kelti vienišumo jausmą, ypač aplinkoje, kur vertinami tik greitai pamatuojami argumentai.

    „Violetinė dažnai rodo žmogų, kuris ieško prasmės, jungia idėjas ir pasitiki intuicija, net kai kiti remiasi vien faktais“, – sakė spalvų psichologė Michelle Lewis.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad spalvų preferencijos kinta priklausomai nuo gyvenimo etapo, patirčių ir net aplinkos. Todėl violetinė gali būti ir laikinas pasirinkimas, ir ilgalaikis asmenybės atspindys, tačiau bet kuriuo atveju ji dažnai signalizuoja norą matyti pasaulį giliau nei vien paviršiuje.

  • Dietologė įvardijo baltymų lyderį lieknėjant: kodėl pupelės gali pranokti mėsą ir kiaušinius

    Lieknėjant dažnai kalbama apie baltymų kiekį, tačiau dėmesys neretai nukrypsta į brangius baltymų miltelius. Dietologai primena, kad panašų efektą gali duoti ir kasdieniai produktai, ypač ankštinės daržovės. Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – pupelės.

    Specialistų teigimu, pupelės patrauklios tuo, kad viename produkte derina du sotumui svarbius dalykus – baltymus ir skaidulas. Toks derinys gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir rečiau užkandžiauti tarp valgymų, o tai svarbu kontroliuojant bendrą kalorijų kiekį.

    „Pupelės yra ne tik nebrangus ir universalus ingredientas, bet ir geras skaidulų bei mikroelementų, tokių kaip kalis, folatai ir magnis, šaltinis“, – teigiama dietologės Deborah Murphy įžvalgose, publikuotose „EatingWell“.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad pupelėse paprastai būna mažai sočiųjų riebalų, o cholesterolio jos neturi, todėl jos dažnai įvardijamos kaip palankesnis pasirinkimas širdies ir kraujagyslių sistemai nei dalis gyvūninės kilmės baltymų. Be to, pupelių patiekalus paprasta derinti su daržovėmis ir pilno grūdo produktais.

    Duomenų bazėse, kuriose kaupiama informacija apie maistinių medžiagų sudėtį, nurodoma, kad vienas puodelis virtų pupelių gali suteikti apie 15 gramų baltymų ir apie 15 gramų skaidulų. Būtent skaidulos yra viena priežasčių, kodėl sotumas po ankštinių dažnai išlieka ilgiau.

    Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas siejamas su palankesniais kūno svorio pokyčiais ilgesnėje perspektyvoje. Viename 2023 metais publikuotame darbe pastebėta, kad žmonės, dažniau įtraukiantys ankštinius į racioną, per daugelį metų vidutiniškai priaugo mažiau svorio nei tie, kurie jų beveik nevalgė.

    Kitas argumentas – širdies sveikata. 2021 metais publikuotame tyrime dalyviams kasdien vartojant pupeles, fiksuoti pagerėję bendrojo cholesterolio ir MTL cholesterolio rodikliai, nors mitybos rezultatai visada priklauso nuo viso raciono ir gyvenimo būdo.

    Baltymai lieknėjant reikalingi ne vien dėl sotumo. Mitybos specialistai akcentuoja, kad pakankamas baltymų kiekis padeda išsaugoti raumenų masę, kuri mažinant svorį gali kristi kartu su riebalų mase, ypač jei trūksta jėgos treniruočių ir baltymų racione.

    2020 metais apžvalginiame straipsnyje nurodyta, kad raumenų masei išlaikyti lieknėjimo laikotarpiu kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama apie 1,3 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per dieną. Vis dėlto individualus poreikis priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir bendro kalorijų deficito.

    Praktiškai pupeles patariama įtraukti kelis kartus per savaitę, keičiant jų rūšis ir paruošimo būdus. Žmonėms, turintiems virškinimo jautrumą ar specifinių sveikatos būklių, verta didinti ankštinių kiekį palaipsniui ir prireikus pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Japonija vėl perka rusišką naftą: dėl Artimųjų Rytų krizės ieškoma alternatyvių tiekimų

    Japonijos energetikos bendrovė „Idemitsu Kosan“ įsigijo rusiškos naftos krovinį, apie tai pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Tai jau antras atvejis per trumpą laiką, kai Japonijos įmonė grįžta prie pirkimų iš Rusijos, anksčiau panašų žingsnį žengė „Taiyo Oil“.

    Šie sprendimai siejami su išaugusiu neapibrėžtumu pasaulinėse energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Artimuosiuose Rytuose didina rizikas laivybai ir logistikai, todėl valstybės ir įmonės ieško papildomų tiekimo maršrutų bei šaltinių.

    Rinkos spaudimas ir valdžios prašymas

    Pasak pranešimų, pirkimas įvyko valdžios prašymu: Japonijos Gamtos išteklių ir energetikos agentūra ragino įmones imtis veiksmų, kad būtų išlaikytas tiekimo stabilumas. „Idemitsu Kosan“ atstovas, cituotas Rusijos agentūros TASS, teigė, kad tikslas yra užtikrinti patikimas naftos produktų tiekimo apimtis.

    Japonijai tai jautrus klausimas, nes šalis beveik neturi savų energijos išteklių ir didelę dalį naftos importuoja. Kai logistikos grandinėje atsiranda papildomų rizikų, net ir pavieniai kroviniai tampa svarbia priemone amortizuoti kainų šuolius bei galimus tiekimo sutrikimus.

    „Sachalin-2“ ir sankcijų išimtys

    Skelbiama, kad krovinys atgabentas tanklaiviu „Voyager“, plaukiojančiu su Omano vėliava, o nafta yra „Sakhalin Blend“ tipo. Ji siejama su Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiu energetikos projektu Sachalin-2, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka „Gazprom“.

    Japonijos įmonės „Mitsui“ ir „Mitsubishi“ šiame projekte turi mažesnes dalis, todėl Tokio požiūris į šį tiekimo kanalą istoriškai buvo pragmatiškas. JAV anksčiau buvo pritaikiusi specialią sankcijų išimtį, leidžiančią teisėtai vykdyti prekybą nafta iš Sachalin-2, tačiau jos galiojimas yra ribotas laike.

    Kodėl Japonija ieško alternatyvų

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Japonija smarkiai sumažino rusiškos naftos pirkimus, tačiau visiškai jų neatsisakė. Vyriausybė periodiškai svarstė mažesnių kiekių importą kaip saugumo priemonę, kai rinkoje daugėja sukrėtimų ir rizikų.

    Dabartinėje situacijoje Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų. Japonija tradiciškai didžiąją dalį naftos gauna iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai pagrindiniuose laivybos keliuose verčia aktyviau naudoti alternatyvius šaltinius, įskaitant tiekimą iš JAV ir kitų partnerių.

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.