CP v2

Blog

  • 20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    Europos Sąjunga nuo 2022 metų vasario nuosekliai griežtina sankcijas Rusijai, siekdama apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Priemonių paketas apima energetiką, finansų sektorių, prekybos ribojimus, technologijų eksportą ir asmenines sankcijas pareigūnams bei įmonėms.

    Po maždaug 20 sankcijų etapų Briuselyje vis dažniau kalbama apie pastebimus Rusijos ekonomikos silpnėjimo ženklus. Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad sankcijų poveikį sunku atskirti nuo paties karo ekonomikos pasekmių ir vidaus politikos sprendimų.

    Rodikliai, kurių nebeignoruosi

    Rusijos Ekonominės plėtros ministerija skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais ekonomika susitraukė 0,3 proc., tai pirmas fiksuotas nuosmukis nuo 2023 metų pradžios. Kartu pranešama apie didėjantį biudžeto deficitą, o infliacija, išliekanti apie 6 proc., spaudžia gyventojų perkamąją galią.

    Šalies centrinis bankas išlaiko labai aukštas palūkanas, siekdamas stabdyti kainų augimą, tačiau tai brangina skolinimąsi ir vėsina civilinę ekonomiką. Be to, finansų reguliuotojai vis garsiau kalba apie darbo jėgos trūkumą, kurį didina mobilizacija, emigracija ir perorientuota pramonė.

    ES lyderių signalai ir nauji planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešuose pasisakymuose teigia, kad sankcijos vis labiau kanda Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Panašiai kalba ir dalies ES valstybių ministrai, pabrėžiantys, kad spaudimas turi būti didinamas.

    „Taip, sankcijos daro skausmingą poveikį Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis labiau gula ant žmonių pečių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat ieško būdų, kaip sutelkti G7 partnerius dėl papildomų ribojimų, susijusių su Rusijos naftos logistika ir paslaugomis. Tokių priemonių tikslas yra didinti transportavimo sąnaudas, mažinti pelnus ir siaurinti galimybes apeiti jau galiojančius ribojimus.

    Kodėl Rusija dar nesugriuvo

    Nepaisant įtampos, Rusija kol kas išvengė scenarijų, kurių Vakarai labiausiai baiminosi pirmosiomis karo savaitėmis: ilgalaikės gilios recesijos, nekontroliuojamo valstybės nemokumo ar masinių protestų dėl staiga smukusio gyvenimo lygio. Analitikai tai aiškina karo ekonomikos modeliu, kai didžiulės valstybės išlaidos gynybai palaiko gamybą, užimtumą ir dalį vidaus paklausos.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais Rusijos ekonomika gali augti apie 1,1 proc., o 2025 metais augimas siekė apie 1 proc. Tai nėra spartus tempas, tačiau jis rodo, kad ekonomika, nors ir tampa mažiau efektyvi bei labiau priklausoma nuo valstybės užsakymų, vis dar pajėgi palaikyti veiklą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcionuotos ekonomikos dažnai nesubyra greitai, tačiau ilgainiui prastėja jų produktyvumas, technologinė pažanga ir investicijų patrauklumas. Ilgalaikė rizika Rusijai siejama su ribota prieiga prie aukštųjų technologijų, brangstančiu finansavimu, mažėjančiomis atsargomis ir vis ryškesne dviejų greičių ekonomika, kurioje karinis sektorius auga, o civiliniai atsilieka.

    „Sankcionuotos ekonomikos dažnai išsilaiko ilgai: jos tiesiog nebeveikia taip gerai, bet retai žlunga staiga“, – sakė Chatham House asocijuotasis bendradarbis Timothy Ash.

    Artimiausią kryptį daug lems energijos eksporto pajamos ir tai, kaip griežtai bus užkardomi apėjimo keliai. ES diplomatai pabrėžia, kad spaudimas bus tęsiamas, nes derybose nematyti Rusijos pasirengimo realioms nuolaidoms.

  • 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas šokiruoja kainomis: bilietai brangsta iki 190 000 eurų

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas šokiruoja kainomis: bilietai brangsta iki 190 000 eurų

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas JAV, Kanadoje ir Meksikoje žada būti didžiausias istorijoje, tačiau kartu vis garsiau kalbama ir apie kainų šuolį. Sirgaliai bei fanų organizacijos perspėja, kad gyvas futbolo šventės patyrimas daugeliui tampa sunkiai įkandamas.

    Turnyras pirmą kartą vyks su 48 rinktinėmis ir didesniu rungtynių skaičiumi, o tai reiškia daugiau kelionių tarp miestų, didesnius saugumo ir logistikos kaštus. Kartu FIFA vis plačiau taiko kainodarą, kurią gerbėjai įprastai sieja su JAV sporto ir pramogų rinka.

    Bilietų kainos ir nauja kainodara

    Pirmieji oficialiai skelbiami bilietų etapai rodo didžiulį kainų diapazoną. Pigiausias vadinamasis sirgalių įėjimo lygis kai kuriais atvejais startuoja maždaug nuo 55 eurų, tačiau tokie bilietai yra itin riboti ir taikomi tik konkrečiomis sąlygomis.

    Paklausiausiems mačams, ypač didžiuosiuose JAV miestuose, kainos greitai šoka į šimtus ar tūkstančius eurų. Didžiausią atotrūkį kuria VIP ir svetingumo paketai, kurie apima atskiras zonas, maitinimą bei papildomas paslaugas.

    Antrinėje rinkoje kainos dar labiau išsikraipo ir, panašu, orientuojasi į itin pasiturinčius pirkėjus. Kai kur pasirodė skelbimų, kuriuose bilietai į finalą įkainoti dešimtimis tūkstančių eurų, o atskirais atvejais fiksuotos ir iki maždaug 190 000 eurų siekiančios kainos.

    Kaip keitėsi kainos ankstesniuose čempionatuose

    Palyginimui, 2014 metais Brazilijoje finalo brangiausios vietos dažnai neperžengdavo maždaug 900 eurų ribos. 2018 metais Rusijoje aukščiausios kategorijos bilietai buvo dar brangesni, bet vis tiek dažniausiai sukosi apie 1 000 eurų.

    2022 metais Katare kainos, ypač aukštesnėse kategorijose, jau aiškiai signalizavo posūkį į brangesnį produktą. Vis dėlto 2026 metų čempionatas, sprendžiant iš skirtingų kategorijų ir paketų, šį procesą kilsteli į kitą lygį, nes skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių pasirinkimų tampa milžiniškas.

    Kodėl bilietai brangsta ir ką sako sirgaliai

    Vienas pagrindinių veiksnių yra turnyro mastas: daugiau rungtynių, ilgesni atstumai tarp miestų ir didesni organizaciniai reikalavimai. Kitas aspektas yra dinaminė kainodara, kai bilietų suma gali kisti priklausomai nuo paklausos, o pirkėjai mato skirtingas kainas skirtingu metu.

    Europos sirgalius vienijanti Football Supporters Europe viešai kritikuoja, kad tokia praktika tolina čempionatą nuo tradicinių gerbėjų. Organizacija atkreipia dėmesį, jog dalies grupės rungtynių kainos gali siekti šimtus eurų, o finalo kategorijose skaičiai šokteli į kelis tūkstančius.

    „Pasaulio čempionatas neturi virsti renginiu, į kurį realiai patenka tik korporacijos ir itin turtingi keliautojai“, – sakė sirgalių organizacijų atstovai, ragindami FIFA aiškiau pagrįsti kainodarą ir užtikrinti didesnę prieigą eiliniams fanams.

    Tuo pat metu FIFA pabrėžia, kad susidomėjimas yra rekordinis, o paraiškos bilietams esą atkeliavo iš daugiau nei 200 šalių. Artėjant turnyrui, diskusija dėl kainų, perpardavimo kontrolės ir realios sirgalių prieigos greičiausiai tik aštrės.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad galutinę kelionės kainą daugeliui nulems ne vien bilietas, bet ir skrydžiai, apgyvendinimas bei kelionės tarp miestų. Dėl to 2026 metų čempionatas gali tapti precedentu, kaip ateityje bus formuojamas didžiųjų futbolo renginių prieinamumas.

  • Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Karas Irane apvertė įprastą investuotojų logiką: vietoje tradicinio bėgimo į auksą rinkos šį kartą pasirinko naftą. Nuo vasario 27 dienos, dieną prieš prasidedant operacijai „Epic Fury“, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 37 proc., o aukso vertė smuko maždaug 10 proc.

    Toks išsiskyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškas, nes abu aktyvai dažnai laikomi apsauga nuo infliacijos ir geopolitinių sukrėtimų. Vis dėlto dabartinėje situacijoje kainas labiau nei geopolitika lemia palūkanų normų lūkesčiai ir tai, kaip į energijos šoką reaguoja centriniai bankai.

    Naftos brangimą paaiškinti paprasčiau: rinkoje susiformavo pasiūlos trūkumo baimė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, dėl konflikto iš Persijos įlankos rinkos laikinai neteko apie 14,5 mln. barelių per dieną gavybos, o balandį pasaulinės atsargos, banko vertinimu, traukėsi rekordišku tempu.

    Tokiais atvejais veikia elementari ekonomika: kai pasiūla krenta, kainos kyla, kol paklausa prisitaiko. „Brent“ pakilo nuo maždaug 70 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį, piko metu buvo priartėjusi ir prie 126 JAV dolerių, o tai sudaro atitinkamai apie 62–111 eurų ir apie 140 eurų.

    Aukso dinamika – sudėtingesnė, nors ir logiška, jei žiūrima per palūkanų normų prizmę. 2025 metais auksas buvo pabrangęs apie 65 proc., o jį aktyviai pirko centriniai bankai, todėl daugelis strategų metalą laikė universalia apsauga nuo karo rizikų.

    Vis dėlto auksas neturi palūkanų, dividendų ar kupono, todėl jo patrauklumą stipriausiai formuoja alternatyvių investicijų grąža. Kai realios palūkanos kyla, auga ir vadinamoji galimybės kaina: investuotojas atsisako palūkanas mokančių obligacijų tam, kad laikytų nulinę grąžą generuojantį metalą.

    Per pastarąsias savaites rinkos vis aiškiau signalizavo, kad JAV bazinės palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau. CME „FedWatch“ duomenys rodo, kad palūkanų mažinimas šiais metais nebėra dominuojantis scenarijus, o tai tiesiogiai spaudžia aukso kainą.

    Nuo vasario 27 dienos auksas, Euronews pateikiamais skaičiais, nukrito nuo 5 275 JAV dolerių iki 4 735 JAV dolerių už Trojos unciją. Perskaičiavus, tai yra maždaug nuo 4 660 eurų iki 4 180 eurų, arba apie 480 eurų kritimas per dešimt savaičių.

    „Kai konfliktas sukelia energijos pasiūlos šoką ir sumažina viltis dėl mažesnių JAV palūkanų, nenuostabu, kad auksui šį kartą sunku atlikti saugaus prieglobsčio vaidmenį“, – sakė „Morgan Stanley“ žaliavų strategė Amy Gower.

    Šis argumentas išryškina esminį pokytį: aukso kainą vis labiau valdo pinigų politika, o ne pati geopolitinė antraštė. Kitaip tariant, rinka vertina ne įvykį, o centrinio banko reakciją į jį ir jos poveikį realioms palūkanoms.

    Ką auksas iš tiesų „draudžia“

    Dažnai sakoma, kad auksas saugo nuo infliacijos, tačiau praktikoje jis dažniau saugo nuo pasitikėjimo praradimo institucija, kuri privalo infliaciją suvaldyti. Kai kainos kyla nuosaikiai, rinka paprastai tiki, kad centrinis bankas turi priemonių ir valios išlaikyti politiką griežtą, todėl auksas gali net silpti.

    Aukso „valanda“ ateina tada, kai infliacija tampa nebekontroliuojama arba atsiranda įtarimų, kad pinigų politika nebesugebės apginti valiutos perkamosios galios. Dabartinis Irano karo sukeltas šokas labiau primena pasiūlos sutrikimą, kurį Federalinis rezervų bankas, rinkų akimis, yra linkęs „absorbuoti“ palūkanas laikydamas aukštesnes.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Naftos šokas infliaciją pakelia tiesiogiai, nes energija yra reikšminga vartotojų kainų krepšelio dalis ir daro įtaką logistikos bei gamybos sąnaudoms. Todėl nafta tampa ta retąja priemone, kuri gali brangti būtent dėl pačios infliacijos priežasties.

    „Goldman Sachs“ išlieka palankūs aukso perspektyvai ilgesniu laikotarpiu ir prognozuoja apie 5 400 JAV dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, tai yra apie 4 770 eurų. Tačiau bankas perspėja, kad artimiausiu metu aukso kainas gali slėgti užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ir dėl jų ilgiau išliekantis spaudimas palūkanų normoms.

    Jei Hormūzo sąsiaurio pralaidumas normalizuotųsi, naftos kainų įtampa greičiausiai sumažėtų, o tai atvertų daugiau erdvės švelnesnei pinigų politikai. Tokiu atveju galėtų apsiversti ir dabartinis santykis: naftai silpnėjant, auksas vėl turėtų šansą atsigauti, nes jo pagrindinis „degalas“ istorijoje dažnai būna krentančios realios palūkanos.

  • Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Europos baterijų lenktynėse siurprizas: Turkija planuoja šuolį, Vokietija pirmauja dabar

    Elektros kaupimo baterijos tampa vienu svarbiausių Europos energetikos perėjimo prie saulės ir vėjo energijos elementų. Jos leidžia sukauptą elektrą atiduoti tinklui tada, kai gamyba krenta, o paklausa išauga, todėl mažėja poreikis iškastiniam kurui.

    Naujausia energetikos analitikų „Ember“ apžvalga rodo ryškų skirtumą tarp šiandienos lyderių ir valstybių, kurios dar tik ruošiasi didžiausiam proveržiui. Dalis šalių jau turi reikšmingą veikiančią baterijų galią, tačiau kitose išsiskiria itin dideli projektų planai.

    Kas lyderiauja šiandien?

    Pagal veikiančią baterijų galią Europoje pirmauja Vokietija, kurios rodiklis siekia 2,8 gigavato. Antroje vietoje rikiuojasi Italija su 2 gigavatais, o toliau matyti kelios šalys, jau perkopusios pusės gigavato ribą.

    Į 0,5–1 gigavato grupę patenka Airija, Švedija, Bulgarija ir Prancūzija, o kiek žemiau rikiuojasi Rumunija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Turkija. Šie skaičiai atspindi jau veikiančius pajėgumus, kurie realiai dalyvauja sistemos balansavime.

    Turkijos planai išsiskiria mastu

    Įtraukus projektų vamzdyną, vaizdas iš esmės pasikeičia: didžiausias plėtros ambicijas demonstruoja Turkija. „Ember“ skaičiuoja, kad Turkijos projektų portfelis siekia 32,8 gigavato ir daugiau nei tris kartus lenkia artimiausius varžovus.

    Vokietijos projektų vamzdynas vertinamas 10,5 gigavato, Lenkijos 10,4 gigavato, Italijos 10,2 gigavato. Jei didžioji dalis planų būtų įgyvendinta, Turkija pagal bendrą baterijų galią taptų ryškiu Europos lydere.

    „Turkijoje esminis lūžis įvyko tada, kai reguliuotojas atvėrė neribotą tinklo pajėgumą kaupimą integruojantiems vėjo ir saulės projektams, ir tai sukėlė investuotojų susidomėjimo bangą“, – sakė „Ember“ regiono vadovas Ufukas Alparslanas.

    Kodėl baterijos taip greitai pinga?

    Analitikų vertinimu, baterijų plėtrą labiausiai stumia krintančios kainos ir gerėjanti projektų ekonomika. „Ember“ nurodo, kad 2025 metais tinklo masto baterijų kaštai pasiekė rekordines žemumas ir per metus sumažėjo 45 proc., o ilgalaikė kritimo tendencija tęsiasi apie dešimtmetį.

    „Stabilūs politikos rėmai atrakina baterijų potencialą, nes sukuria nuspėjamus pajamų srautus, kurie leidžia pritraukti kapitalą“, – teigė „Ember“ analitikė dr. Beatrice Petrovich.

    Kartu pabrėžiama, kad vien technologijos nepakanka: investuotojams svarbios tinklo mokesčių taisyklės, balansavimo rinkų dizainas, rezervų pirkimo mechanizmai ir leidimų išdavimo greitis. Dėl šių priežasčių skirtingose šalyse baterijų bumas vystosi nevienodu tempu.

    Prancūzija, nors ir planuoja augimą iki maždaug 1,12 gigavato, pagal ambicijas išlieka tarp kukliausiai atrodančių valstybių. „Ember“ sieja tai su dideliu branduolinės energetikos svoriu šalies elektros gamyboje, todėl kaupimo poreikis vystomas atsargiau.

    Vertinant Turkijos planus, analitikai atkreipia dėmesį į rizikas: projektų patvirtinimas dažnai reiškia garantuotą tinklo pajėgumą, bet ne būtinai realią statybą. Be to, „Ember“ pažymi, kad nors pasaulyje baterijų kaupimo trukmės vidurkis siekia apie 2,5 valandos, daug Turkijos projektų planuojami su maždaug vienos valandos kaupimu.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • DI robotai keičia e. prekybos sandėlius: 600 siuntų per valandą ir klausimas – kas toliau?

    DI robotai keičia e. prekybos sandėlius: 600 siuntų per valandą ir klausimas – kas toliau?

    Robotai sandėlyje dirba be pertraukų

    Netoli Berlyno veikiančiame didžiuliame e. prekybos sandėlyje jau naudojami DI valdomi robotai, galintys apdoroti daugiau nei 600 vienetų per valandą. Jie patys atpažįsta prekės tipą, dydį, formą ir svorį, o taip pat įvertina pakuotę ir parenka optimalų paėmimo būdą.

    Tokie sprendimai leidžia greičiau surinkti užsakymus, sumažinti klaidų skaičių ir stabilizuoti procesus, kai užsakymų srautai šokinėja. Logistikos įmonės pabrėžia, kad automatizacija tampa esminiu konkurenciniu pranašumu, ypač pikinių periodų metu.

    „Robotai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Lyginant su žmonėmis, jiems nereikia pertraukų, o rezultatai yra nuoseklūs“, – sakė „CEVA Logistics“ operacijų vadovas Nitin Annam.

    „Tai nebūtinai yra žmonių pakeitimas automatizacija. Labiau tai būdas apdoroti didesnį kiekį už mažesnę kainą ir dirbti efektyviau“, – sakė Nitin Annam.

    Kodėl e. prekybai to vis labiau reikia?

    E. prekybos logistika dažnai susiduria su nepastovumu: vieną savaitę užsakymų skaičius gali būti vidutinis, o kitą, dėl akcijų ar sezoninių išpardavimų, šoktelėti kartais. Dėl to sudėtinga tiksliai suplanuoti pamainas, o personalo trūkumas daugelyje Europos šalių dar labiau aštrina problemą.

    Vieno iš sandėlio naudotojų atstovai teigia, kad be automatizuotų sprendimų dalis e. prekybos modelių prarastų gyvybingumą, nes pristatymo greitis ir sąnaudų kontrolė tapo pirkėjų lūkesčių standartu. Robotai, jų vertinimu, padeda greitai įveikti piko valandas neauginant komandos tiek, kiek reikėtų vien rankiniu darbu.

    „Mūsų e. prekybos verslas labai nepastovus, todėl itin sunku tiksliai suplanuoti darbuotojų poreikį. Robotų privalumas tas, kad jie visada yra vietoje ir lengvai padeda atlaikyti apimčių šuolius“, – sakė e. prekybos įmonės logistikos vadovas Klaus Lichtenfeld.

    DI mokosi iš kiekvieno paėmimo

    Robotų sprendimą kūrė ir bandė Varšuvoje veikiantis startuolis, turintis apie 140 darbuotojų. Jo kuriamos debesijos technologijos leidžia robotams mokytis iš kiekvienos operacijos, kaupiant jutiklių duomenis ir vaizdus iš realių darbo situacijų.

    Kūrėjai pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra universalumas: sandėlyje tenka dirbti ir su minkštomis pakuotėmis, ir su kietomis dėžėmis, ir su skirtingų medžiagų kombinacijomis. DI turi atpažinti ne tik objektą, bet ir tai, kaip jį suimti nepažeidžiant prekių ar pakuotės.

    „Kai robotas dirba, renkame visus įmanomus rodiklius: jutiklių duomenis, vaizdus, informaciją apie kiekvieną dėžę, kurią jis mato. Šiuos duomenis naudojame mokyti modelį ir jį toliau tikslinti“, – sakė startuolio „Nomagic“ programinės įrangos inžinerijos ir vartotojo patirties direktorė Ewa Maciaś.

    „Robotai gali prisitaikyti prie naujų prekių, kurias pamato pirmą kartą, ir prie skirtingų formų, dydžių bei rūšių“, – sakė Ewa Maciaś.

    Startuolis skelbia per kelerius metus patrigubinęs veiklos apimtis ir klientų skaičių, tarp jų minimi ir stambūs mažmenininkai. 2025 metais įmonė pranešė pritraukusi apie 50 000 000 eurų investicijų DI inovacijoms robotikoje spartinti.

    Vis dėlto tiek kūrėjai, tiek sandėlių operatoriai pabrėžia socialinį aspektą: automatizacijai plečiantis, vis svarbiau užtikrinti darbuotojų perkvalifikavimą, priežiūros kompetencijas ir saugą. Praktikoje tai reiškia, kad sandėlių darbuotojų rolės vis dažniau keičiasi iš fizinių užduočių į įrangos priežiūrą, kokybės kontrolę ir procesų valdymą.

    „Sandėlis be žmonių yra neįmanomas. Tai niekada neveiks, todėl sandėliuose visada bus darbuotojų“, – sakė Klaus Lichtenfeld.

    „Mes nebūtinai keičiame žmogų mašina. Labiau kalbame apie darną ir judėjimą į priekį“, – sakė Nitin Annam.

  • Europos Komisija smogia avialinijoms: po pirkimo kuro priemokų nebus – ką daryti keleiviams?

    Europos Komisija smogia avialinijoms: po pirkimo kuro priemokų nebus – ką daryti keleiviams?

    Europos Komisija paskelbė gaires transporto sektoriui, kuriose aiškiai nurodoma: už Europos Sąjungoje įsigytą skrydžio bilietą avialinijos negali vėliau pareikalauti papildomų kuro priemokų, net jei degalų kainos staigiai šokteli dėl geopolitinių įvykių. Komisijos vertinimu, keleiviui pirkimo metu turi būti pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Pasak Komisijos, bilieto kaina turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei priemokas. Jei vežėjas po pirkimo prideda kuro priemoką, tai laikoma nepateisinama praktika, nes keičia sutartines sąlygas keleiviui jau priėmus sprendimą ir sumokėjus.

    „Volotea“ atvejis ir pasekmės

    Komisijos pozicija išryškėjo po to, kai Ispanijos pigių skrydžių bendrovė „Volotea“ pastarosiomis savaitėmis taikė iki 14 eurų siekiančias priemokas, siejamas su aviacinio kuro kainų šuoliu. Bendrovė aiškino, kad likus maždaug savaitei iki skrydžio peržiūri rinkos kainas ir, joms pakilus, prideda privalomą mokestį, o kainoms kritus žada grąžinti skirtumą.

    Vartotojų teisių gynėjai Ispanijoje paragino įvertinti, ar tokia tvarka neprieštarauja vartotojų apsaugos ir kainodaros skaidrumo principams. Komisijos gairės signalizuoja, kad panašios praktikos plitimas kitose bendrovėse galėtų sulaukti griežtesnio reguliuotojų dėmesio.

    „Kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, privalo visada nurodyti galutinę kainą, kurią sumokės keleivis. Įsigijus bilietą pridėti kuro priemoką negalima pateisinti“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Atšaukimai ir keleivių teisės

    Komisija taip pat priminė, kad keleivių teisės atšaukus skrydį išlieka galioti. Tokiais atvejais keleivis gali rinktis pinigų grąžinimą, skrydžio maršruto pakeitimą arba pargabenimą, taip pat jam priklauso pagalba oro uoste, kurią turi užtikrinti vežėjas.

    Pastaruoju metu dalis Europos vežėjų mažino skrydžių apimtis, argumentuodami staigiai išaugusiomis sąnaudomis ir maršrutų nuostolingumu. Tačiau Komisija pabrėžia, kad vien aukšta kuro kaina savaime nereiškia aplinkybių, dėl kurių būtų galima nemokėti keleiviams priklausančios kompensacijos.

    „Yra skirtumas tarp aukštų aviacinio kuro kainų ir kuro trūkumo. Kainų svyravimą turi valdyti pačios avialinijos“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Kada kompensacija vis tiek priklauso?

    Pagal ES keleivių teisių taisykles, vežėjai nuo piniginės kompensacijos gali būti atleisti tik įrodę, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti. Komisijos aiškinimu, kuro trūkumas konkrečioje vietoje galėtų būti laikomas tokia aplinkybe, tačiau bendras kainų šuolis dėl tarptautinės krizės paprastai nėra pripažįstamas išimtimi.

    Svarbi riba – atšaukimas likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo. Tokiais atvejais, jei nėra pripažintų ypatingų aplinkybių, keleiviui paprastai priklauso ne tik alternatyvus kelionės sprendimas ar pinigų grąžinimas, bet ir piniginė kompensacija pagal ES taisykles, priklausanti nuo skrydžio atstumo ir situacijos.

    Keleiviams, gavusiems reikalavimą primokėti po bilieto įsigijimo, ekspertai pataria išsaugoti visą susirašinėjimą, mokėjimo patvirtinimus ir kainos ekrano kopijas pirkimo metu. Tokie įrodymai praverčia kreipiantis į vežėją, nacionalines vartotojų teisių institucijas ar sprendžiant ginčą ne teismo tvarka.

  • Kėdainiuose gegužės 19 dieną renkamas kraujas: kur ir kada atvykti, kad donorystė būtų sklandi

    Kėdainiuose gegužės 19 dieną renkamas kraujas: kur ir kada atvykti, kad donorystė būtų sklandi

    Kvietimas donorams Kėdainiuose

    Nacionalinis kraujo centras gegužės 19 dieną kviečia Kėdainių gyventojus ir miesto svečius padovanoti kraujo. Kraujo donorystė trunka neilgai, tačiau ligoninėms tai yra nuolat reikalinga pagalba, nuo kurios priklauso pacientų gydymas ir operacijos.

    Kraujo donorų laukiama Kėdainių rajono savivaldybėje, J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiuose. Donorystė vyks nuo 10:00 iki 16:15 valandos, o pietų pertrauka numatyta nuo 13:45 iki 14:15 valandos.

    Kaip pasiruošti donorystei?

    Prieš atvykstant rekomenduojama būti pavalgius ir išgerti daugiau vandens, kad procedūra būtų lengvesnė ir savijauta po jos būtų geresnė. Taip pat būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Nacionalinis kraujo centras primena, kad donorystė daugeliui žmonių yra saugi ir įprasta procedūra, tačiau svarbu atvykti pailsėjus ir gerai besijaučiant. Jei kyla abejonių dėl sveikatos būklės ar vartojamų vaistų, sprendimas dėl donorystės visuomet priimamas įvertinus situaciją vietoje.

    Registracija ir papildoma informacija

    Norint sutaupyti laiko, galima registruotis telefonu 370 698 14903. Registracija padeda tolygiau paskirstyti donorų srautą ir išvengti ilgesnio laukimo.

    Nacionalinis kraujo centras kviečia neatidėti: net vienas apsilankymas gali prisidėti prie kelių pacientų gydymo. Donorų laukiama nurodytu laiku Kėdainiuose.

  • Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Pilietiškumo žaidynės Kėdainiuose gegužės 17 dieną: komandoms paruoštos krizinių situacijų užduotys

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks kasmetinės Pilietiškumo žaidynės, į kurias kviečiami dalyviai iš visos Lietuvos. Organizatoriai žada praktines užduotis, kurios padės pasitikrinti, kaip elgtis krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Renginio akcentas – komandinis formatas ir realistiški scenarijai: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo greitam išvykimui. Tokie mokymai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes civilinė sauga vis dažniau įvardijama kaip kasdienis įgūdis, o ne vien teorinės žinios.

    Ko mokys žaidynėse?

    Žaidynių metu dalyviai spręs užduotis, kurias parengs kariškiai, pilietinio pasipriešinimo instruktoriai ir įvairių tarnybų pareigūnai. Interaktyvios veiklos orientuotos į sprendimų priėmimą spaudžiant laikui, komandinį darbą ir aiškius veiksmų algoritmus, kai situacija greitai keičiasi.

    Programoje numatomos temos, susijusios su pirmąja pagalba, išvykimo krepšio susidėjimu, elgesiu technologinių ar gamtinių incidentų atvejais, taip pat pasirengimu galimiems saugumo sukrėtimams. Dalyviai mokysis ne tik ką daryti, bet ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios krizėje kainuoja brangiausiai.

    Kas organizuoja ir kas dalyvaus?

    Pilietiškumo žaidynes organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Kėdainių rajono savivaldybe. Pagrindinis tikslas – stiprinti bendruomenių pasirengimą ir ugdyti praktinius gebėjimus, kurie praverčia tiek nelaimių, tiek platesnių krizių metu.

    Užduotyse ir veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, tarp jų Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kiti partneriai.

    Registracija ir ką svarbu žinoti

    Norintys varžytis kviečiami suburti iki 6 žmonių komandą, išsirinkti kapitoną ir užsiregistruoti iki gegužės 15 dieną 12.00 valandos. Renginys vyks Kėdainių miesto parke, J. Basanavičiaus gatvėje 2, o veiklos prasidės nuo 10.00 valandos ir truks visą dieną.

    Pilietiškumo žaidynės rengiamos nuo 2022 metų ir kasmet vyksta vis kitame mieste, taip plečiant civilinės saugos įgūdžių sklaidą regionuose. Organizatoriai pabrėžia, kad tai galimybė vienoje vietoje išbandyti praktinius veiksmus ir geriau suprasti, kaip krizėse bendradarbiauja gyventojai bei institucijos.

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose taip pat planuojama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Jos metu numatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija ir pristatymai, skirti visuomenei supažindinti su šiuolaikiniais pajėgumais.

  • Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Kėdainiuose aptarti smurto tarp vaikų atvejai: savivaldybė ir Vaiko teisių tarnyba ieško sprendimų

    Gegužės 8 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame aptartos pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su vaikų saugumu. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės vadovai, su vaikais dirbančių įstaigų vadovai, atsakingi specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

    Susitikime dalyvavo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas bei jo komanda. Pagrindinis dėmesys skirtas smurto pasireiškimui tarp vaikų ir tam, kaip institucijos turėtų reaguoti greičiau bei nuosekliau, kai nukenčia nepilnamečiai.

    Ko trūksta reaguojant į incidentus

    Diskusijose akcentuota, kad svarbiausia grandis yra institucijų bendradarbiavimas ir aiškūs veiksmai, kai kyla grėsmė vaiko saugumui. Aptarti teisiniai aspektai ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami savalaikiai, o pagalba šeimai būtų ne formali, o realiai pasiekiama.

    Švietimo įstaigų vadovai perdavė ir konkrečią žinutę apie darbą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jų, ne visada pakanka laiko pateikti prašomą informaciją, o priėmus sprendimus trūksta atgalinio ryšio, kuris padėtų mokykloms ir specialistams derinti tolimesnius veiksmus.

    Mokyklos, telefonai ir tėvų atsakomybė

    Atskirai kalbėta apie vaikų elgesį mokyklose ir mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose. Dalyviai svarstė, kad ekranų įpročiai ir dėmesio išskaidymas gali prisidėti prie įtampos, konfliktų bei emocinių sunkumų, todėl mokykloms svarbu turėti aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikytis.

    Daug dėmesio skirta tėvų atsakomybei ir situacijoms, kai šeimos išgyvena skyrybas. Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti tėvystės mokymus ir kokių priemonių reikia, kad vaiko interesai konfliktinėse situacijose neliktų paraštėse.

    Priklausomybės ir socialinių tinklų poveikis

    Susitikimo metu akcentuota, kad iššūkių kelia ne tik socialinę atskirtį patiriančios šeimos. Buvo kalbėta, jog kartais problemos ryškėja ir pasiturinčiose, išsilavinusių žmonių šeimose, kai vaiko poreikiai lieka nepastebėti, o suaugusieji praranda kasdienį ryšį su vaikais.

    Taip pat įvardyta priklausomybių turinčių vaikų pagalbos stoka ir būtinybė stiprinti paslaugų prieinamumą. Dalyviai aptarė ir neigiamą socialinių tinklų bei žiniasklaidos įtaką vaikų emocinei būsenai, pabrėždami, kad vaikai dažnai tampa visuomenėje augančios įtampos atspindžiu.

    Susitikimas, anot savivaldybės ir tarnybos atstovų, vyko konstruktyvia ir dalykiška atmosfera. Sutarta telkti pastangas dėl bendro tikslo: stiprinti vaikų teisių apsaugos sistemą ir užtikrinti savalaikę, kokybišką pagalbą vaikams bei jų šeimoms.