Elektros kaupimo baterijos tampa vienu svarbiausių Europos energetikos perėjimo prie saulės ir vėjo energijos elementų. Jos leidžia sukauptą elektrą atiduoti tinklui tada, kai gamyba krenta, o paklausa išauga, todėl mažėja poreikis iškastiniam kurui.
Naujausia energetikos analitikų „Ember“ apžvalga rodo ryškų skirtumą tarp šiandienos lyderių ir valstybių, kurios dar tik ruošiasi didžiausiam proveržiui. Dalis šalių jau turi reikšmingą veikiančią baterijų galią, tačiau kitose išsiskiria itin dideli projektų planai.
Kas lyderiauja šiandien?
Pagal veikiančią baterijų galią Europoje pirmauja Vokietija, kurios rodiklis siekia 2,8 gigavato. Antroje vietoje rikiuojasi Italija su 2 gigavatais, o toliau matyti kelios šalys, jau perkopusios pusės gigavato ribą.
Į 0,5–1 gigavato grupę patenka Airija, Švedija, Bulgarija ir Prancūzija, o kiek žemiau rikiuojasi Rumunija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Turkija. Šie skaičiai atspindi jau veikiančius pajėgumus, kurie realiai dalyvauja sistemos balansavime.
Turkijos planai išsiskiria mastu
Įtraukus projektų vamzdyną, vaizdas iš esmės pasikeičia: didžiausias plėtros ambicijas demonstruoja Turkija. „Ember“ skaičiuoja, kad Turkijos projektų portfelis siekia 32,8 gigavato ir daugiau nei tris kartus lenkia artimiausius varžovus.
Vokietijos projektų vamzdynas vertinamas 10,5 gigavato, Lenkijos 10,4 gigavato, Italijos 10,2 gigavato. Jei didžioji dalis planų būtų įgyvendinta, Turkija pagal bendrą baterijų galią taptų ryškiu Europos lydere.
„Turkijoje esminis lūžis įvyko tada, kai reguliuotojas atvėrė neribotą tinklo pajėgumą kaupimą integruojantiems vėjo ir saulės projektams, ir tai sukėlė investuotojų susidomėjimo bangą“, – sakė „Ember“ regiono vadovas Ufukas Alparslanas.
Kodėl baterijos taip greitai pinga?
Analitikų vertinimu, baterijų plėtrą labiausiai stumia krintančios kainos ir gerėjanti projektų ekonomika. „Ember“ nurodo, kad 2025 metais tinklo masto baterijų kaštai pasiekė rekordines žemumas ir per metus sumažėjo 45 proc., o ilgalaikė kritimo tendencija tęsiasi apie dešimtmetį.
„Stabilūs politikos rėmai atrakina baterijų potencialą, nes sukuria nuspėjamus pajamų srautus, kurie leidžia pritraukti kapitalą“, – teigė „Ember“ analitikė dr. Beatrice Petrovich.
Kartu pabrėžiama, kad vien technologijos nepakanka: investuotojams svarbios tinklo mokesčių taisyklės, balansavimo rinkų dizainas, rezervų pirkimo mechanizmai ir leidimų išdavimo greitis. Dėl šių priežasčių skirtingose šalyse baterijų bumas vystosi nevienodu tempu.
Prancūzija, nors ir planuoja augimą iki maždaug 1,12 gigavato, pagal ambicijas išlieka tarp kukliausiai atrodančių valstybių. „Ember“ sieja tai su dideliu branduolinės energetikos svoriu šalies elektros gamyboje, todėl kaupimo poreikis vystomas atsargiau.
Vertinant Turkijos planus, analitikai atkreipia dėmesį į rizikas: projektų patvirtinimas dažnai reiškia garantuotą tinklo pajėgumą, bet ne būtinai realią statybą. Be to, „Ember“ pažymi, kad nors pasaulyje baterijų kaupimo trukmės vidurkis siekia apie 2,5 valandos, daug Turkijos projektų planuojami su maždaug vienos valandos kaupimu.
Leave a Reply