CP v2

Blog

  • Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų finansavimą, kuriuo siekia sparčiau industrializuoti ličio baterijų atnaujinimo veiklą ir didinti gamybos apimtis Europoje. Bendrovė kuria vadinamąsias ekologiškai suprojektuotas baterijas, kurioms panaudoja dar tinkamas eksploatuoti panaudotų elementų dalis.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro 16 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 6 mln. eurų dotacijos. Investicijoje dalyvavo SPI 2 fondas, kurį Prancūzijos Vyriausybės vardu valdo Bpifrance, taip pat „Decathlon“ inovacijų ir investicijų padalinys „Decathlon PULSE“.

    VoltR vadovas Maxime Bleskine pabrėžia, kad pagrindinė idėja paprasta: pasibaigus pirmajam naudojimo ciklui, ličio elementas dar nebūtinai yra pasiekęs savo pramoninio gyvenimo pabaigą.

    „Per ketverius metus įrodėme, kad pasibaigus pirmajam ciklui ličio elementas dar gali būti panaudojamas naujuose produktuose. Turėdami daugiau nei 20 000 rinkai pateiktų baterijų patirtį, dabar galime tai įgyvendinti dideliu mastu“, – sakė Maxime Bleskine.

    Įmonė skelbia per dvejus metus planuojanti šešis kartus padidinti gamybos pajėgumus ir padvigubinti darbuotojų skaičių, sukuriant apie 40 naujų darbo vietų. Taip pat numatoma plėtra per Europą, orientuojantis į pramoninius klientus, kuriems svarbi tiekimo grandinės patikimumo ir tvarumo pusiausvyra.

    VoltR įkurta 2022 metais, o jos modelis remiasi panaudotų baterijų surinkimu, elementų diagnostika ir jų pritaikymu naujuose gaminiuose pagal likusią talpą bei technines charakteristikas. Bendrovė teigia, kad taip pagamintos baterijos atitinka įprastus sertifikavimo ir veikimo reikalavimus, tačiau leidžia sumažinti naujų elementų poreikį.

    Tokios technologijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame siekiama mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir didinti strateginių sektorių atsparumą. ES baterijų reglamentas kelia vis griežtesnius tvarumo, atsekamumo ir žiedinės ekonomikos reikalavimus, todėl atnaujinimas ir perdirbimas tampa vis svarbesnėmis grandimis.

    VoltR teigia sukūrusi integruotą veiklos grandinę nuo baterijų surinkimo iki elementų testavimo ir naujų baterijų gamybos. Bendrovė taikosi į įrankių, mikromobilumo, išmaniųjų miestų sprendimų, namų automatizavimo bei mobilios energijos kaupimo segmentus, kur paklausa auga dėl elektrifikacijos ir didėjančio akumuliatorių skaičiaus rinkoje.

    Gautos lėšos bus skirtos gamybinių pajėgumų plėtrai ir procesų automatizavimui, taip pat diagnostikos ir pritaikymo technologijų vystymui. Įmonė planuoja padidinti gamyklos Verrières-en-Anjou pajėgumą ir išplėsti infrastruktūrą taip, kad būtų galima apdoroti didėjančius baterijų kiekius, pasiekiančius pirmojo naudojimo ciklo pabaigą.

    Bpifrance atstovas Jean-Philippe Richard pažymėjo, kad investicija papildo platesnę baterijų vertės grandinės strategiją, kurioje remiama ir nauja gamyba, ir perdirbimas, o atnaujinimas suteikia papildomą vertės išsaugojimo etapą. VoltR savo ruožtu tikisi tapti reikšmingu žiedinės ekonomikos žaidėju, galinčiu sumažinti poveikį aplinkai ir padėti stiprinti Europos baterijų sektoriaus savarankiškumą.

  • „Moody’s“ įvertino Sky Protocol B3: kodėl auga institucijų dėmesys USDS stabiliajai kriptovaliutai

    „Moody’s“ įvertino Sky Protocol B3: kodėl auga institucijų dėmesys USDS stabiliajai kriptovaliutai

    Reitingų agentūra „Moody’s“ suteikė Sky Protocol B3 emitento reitingą su stabilia perspektyva. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai tradicinė kredito rizikos vertinimo sistema pritaikyta stabiliosios kriptovaliutos protokolui, o ne įmonei ar valstybei.

    Sky Protocol valdo USDS stabiliąją kriptovaliutą ir susijusią ekosistemą, per kurią kapitalo valdytojai gali pasiekti USDS likvidumą ir jį naudoti skirtingose strategijose. Pats protokolas teigia, kad reitingas rodo didėjantį institucijų pripažinimą, kai kartu siekiama stiprinti rezervus ir kapitalo poziciją.

    Kam reikalingas kredito reitingas?

    Nepriklausomas kredito reitingas instituciniams investuotojams dažnai yra būtina „įėjimo sąlyga“, nes leidžia vertinti riziką pagal jau įprastus standartus. Sky Frontier Foundation kapitalo rinkų vadovas Gregas Feibusas pabrėžė, kad tokie vertinimai padeda investuotojams palyginti protokolą su kitais rinkos dalyviais jiems pažįstamose rėmuose.

    „Nepriklausomų kredito reitingų vertė ta, kad jie leidžia instituciniams investuotojams vertinti Sky pagal tuos pačius modelius, kuriuos jie taiko visose pasaulio rinkose“, – sakė Gregas Feibusas.

    Sky taip pat nurodo, kad šiuo metu yra vienas iš nedaugelio stabiliosios kriptovaliutos protokolų, turinčių formalius vertinimus iš daugiau nei vienos didžiosios agentūros. Praktikoje tai gali reikšti lengvesnes derybas su partneriais, platesnį priimtinų užstatų spektrą ir aiškesnį rizikos „žemėlapį“ institucijoms.

    Kas labiausiai domina institucijas?

    Sky ekosistemoje svarbi vieta tenka sUSDS, kuris siejamas su papildomomis grąžos ar užstatymo galimybėmis. Pastaraisiais mėnesiais rinkoje daugėjo signalų, kad didesni rinkos dalyviai plečia USDS ar sUSDS naudojimą, įskaitant sprendimus įtraukti šiuos instrumentus į iždo ar prekybos veiklą.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad ankstesni vertinimai bei komentarai rinkoje akcentavo tipines decentralizuotų finansų rizikas: valdysenos centralizaciją, indėlių ar likvidumo koncentraciją ir santykinai silpnesnius kapitalo buferius. Sky atstovai teigia, kad įvardytas rizikas pripažįsta ir prioritetą teikia rezervų lygio didinimui.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Institucijų dalyvavimas stabiliosiose kriptovaliutose paprastai didėja tada, kai atsiranda aiškesni rizikos vertinimo ir atskaitomybės instrumentai. Kredito reitingas čia veikia kaip tiltas tarp tradicinių finansų procedūrų ir blokų grandinės produktų, ypač kai sprendimus priima rizikos komitetai.

    Vis dėlto B3 yra žemesnės investicinės kategorijos lygis, todėl jis nereiškia, kad rizika maža. Greičiau tai signalas, kad protokolas tampa „matuojamas“ įprastais metodais, o to dažnai ir laukia institucijos, svarstančios, ar USDS gali tapti jų strategijų dalimi.

  • Paryžiaus startuolis „Rivercell“ išėjo iš šešėlio: 22 mln. eurų DI vaistų atradimui

    Paryžiuje įsikūręs biofarmacijos ir DI startuolis „Rivercell“ paskelbė išėjęs iš vadinamojo „stealth“ režimo ir užsitikrino 22 mln. eurų pradinę investiciją. Įmonė kuria nuosavą ląstelių reakcijų duomenų infrastruktūrą ir modelį, galintį prognozuoti, kaip žmogaus ląstelės reaguoja į gydymą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas HV, prisidėjo HCVC, Alven ir Bpifrance Digital Venture. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos duomenų generavimo platformos plėtrai, laboratorijos Paryžiuje didinimui ir DI virtualios ląstelės programos startui.

    „Ląstelės pasaulio modelis yra šimtmečio galimybė medicinoje. Trūkstama grandis yra duomenys: kaip ląstelės laikui bėgant ir gydymo metu keičiasi, matomos skirtingais kampais ir skirtinguose sluoksniuose, surenkamos mastu. Tokį duomenų variklį kurti Europoje yra strategiška“, – sakė „Rivercell“ bendraįkūrėjas ir vadovas Yann Fleureau.

    Tokio tipo projektai atspindi platesnę Europos kryptį: vaistų paieškoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosavų biologinių duomenų kūrimui, automatizuotiems eksperimentams ir skaičiavimo modeliams, kurie sumažina brangių bandymų laboratorijose apimtį. Rinka juda link vadinamosios „pilno ciklo“ prieigos, kai duomenys, modeliai ir eksperimentinis patvirtinimas vystomi vienoje sistemoje.

    „Rivercell“ teigia kurianti platformą, kuri mastu generuoja intervencinius, laike išskaidytus ir kelių tipų vienos ląstelės duomenis. Tokie duomenys naudojami treniruoti įmonės kuriamam modeliui, skirtam prognozuoti ląstelės reakciją į vaistą ar genetinį pokytį skaitmeniniu būdu.

    Įmonės tikslas yra pagreitinti vaistų atradimo ciklą ir sumažinti priklausomybę nuo ilgai trunkančių fizinių bandymų, kai tai įmanoma pakeisti patikima simuliacija. Tai ypač aktualu farmacijos sektoriuje, kuriame tyrimai ir plėtra yra vienas brangiausių bei rizikingiausių etapų, o nesėkmių dalis klinikiniuose tyrimuose išlieka didelė.

    „DI jau perrašo tai, kaip suprantame gyvybės chemiją, nuo baltymų struktūrų iki molekulių dizaino. Kitas etapas yra prognozuoti, kaip elgiasi ląstelės, o tam reikia pilno ciklo prieigos, kuri sujungia naują platformą, automatizuotas laboratorijas ir pasaulio modelius“, – sakė HV atstovas Maxi Pethö-Schramm.

    „Rivercell“ įkurta 2026 metais. Bendrovė pabrėžia, kad jos kuriama DI virtualios ląstelės koncepcija skirta greičiau patikrinti hipotezes ir kryptingiau planuoti fizinius eksperimentus, o ne visiškai pakeisti laboratorinius tyrimus.

    Startuoliui vadovaujantis Yann Fleureau anksčiau bendraįkūrė DI diagnostikos bendrovę „Cardiologs“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „Philips“. Kitas bendraįkūrėjas, duomenų mokslininkas Eric Durand, dirbo onkologijos duomenų mokslo vadovu „Novartis“ ir buvo vyriausiasis duomenų mokslininkas „Owkin“.

    „DI virtualios ląstelės pakeis tai, kaip suprantame ir formuojame biologiją. „Rivercell“ ambicija sujungti didelio masto poveikio eksperimentus su DI simuliacija yra priežastis, kodėl džiaugiuosi prisijungusi prie jos mokslinės patariamosios tarybos“, – sakė EPFL docentė dr. Charlotte Bunne.

  • Hunterio Bideno memekoinas LAPTOP po tyrimo: įtariami rinkos formuotojų laimėjimai ir likvidumo pasitraukimas

    Hunterio Bideno memekoinas LAPTOP po tyrimo: įtariami rinkos formuotojų laimėjimai ir likvidumo pasitraukimas

    Hunteris Bidenas pareiškė, kad su jo memekoino LAPTOP paleidimu siejamas rinkos formuotojas turėtų supirkti žetonus ir juos sunaikinti. Tokį raginimą jis išsakė po to, kai buvo paviešinta užsakyta paleidimo dienos analizė.

    Trečiadienį pristatyta „Groom Lake“ parengta teismo ekspertizės tipo ataskaita aprašė, kad starto metu rinkoje trūko LAPTOP pasiūlos, o ankstyva prekyba buvo ypač intensyvi. Dokumente taip pat akcentuojami likvidumo pokyčiai, kurie galėjo sustiprinti kainos šuolius ir staigius kritimus.

    Ataskaitoje teigiama, kad vienas su rinkos formuotoju siejamas piniginės adresas prieš paleidimą gavo apie 476 000 eurų. Vis dėlto, anot tyrėjų, pradinei likvidumo pozicijai esą buvo panaudota tik maža dalis šių lėšų, o tai padėjo sukurti itin jautrią kainodarą.

    Skaičiuojama, kad pagrindiniame likvidumo telkinyje buvo mažiau nei 30 000 LAPTOP žetonų, t. y. apie 0,003 proc. visos 1 000 000 000 žetonų pasiūlos. Dėl tokio trūkumo net ir labai maži pirkimai galėjo neproporcingai smarkiai pajudinti kainą.

    Analizėje nurodoma, kad per kelias minutes kaina pakilo nuo maždaug 0,05 iki apie 320 JAV dolerių, o vėliau per pirmąją valandą nukrito maždaug 98 proc. JAV doleriais įvardytas sumas konvertavus apytiksliai pagal pastarojo meto kursą, tai atitiktų kilimą nuo maždaug 0,05 iki apie 295 eurų.

    Ataskaitoje taip pat aptariama antro rinkos formuotojo veikla ir galimi pelnai iš sandorių, įvardijant apie 2 180 000 JAV dolerių grynųjų įplaukų stabilios monetos pavidalu. Perskaičiavus į eurus, tai būtų apie 2 000 000 eurų, tačiau konkrečios įmonės ar asmenys dokumente neįvardijami.

    Hunteris Bidenas viešame komentare teigė, kad didžiausi paleidimo laimėtojai galėjo būti rinkos formuotojai. „Manau, kad rinkos formuotojas, kuris sugadino paleidimą, turėtų viską supirkti atgal ir sudeginti“, – sakė Hunteris Bidenas.

    Pasak jo, nors ataskaita iškelia techninius ir rinkos struktūros veiksnius, atsakomybę jis prisiima asmeniškai. Taip pat skelbiama, kad projekto įkūrėjų piniginė tuo metu vis dar laikė visus 300 000 000 žetonų.

    Kriptovaliutų rinkoje tokie atvejai dažniausiai siejami su likvidumo valdymu, botų aktyvumu ir vadinamąja „slippage“ rizika, kai nedidelės apimties sandoriai staiga išpučia kainą. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad naujų žetonų paleidimuose skaidrumas dėl likvidumo teikėjų, pradinių telkinių dydžio ir kainodaros mechanikos tampa kritiniu pasitikėjimo veiksniu.

  • „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    Naujas „Reuters“ tyrimas teigia, kad „Tesla“ aktyviai siekė paspartinti pažangios pagalbos vairuotojui sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ leidimus Europoje, argumentuodama, jog delsimas esą kainuoja gyvybes. Keli nepriklausomi eismo saugos tyrėjai tokiems teiginiams nepritarė, pabrėždami, kad viešai prieinamų, recenzuotų įrodymų, jog sistema yra saugesnė už žmogų, trūksta.

    Tyrime remtasi vidiniais susirašinėjimais su Nyderlandų tipo patvirtinimo institucija RDW, kalbėta su agentūros darbuotojais ir eismo saugos ekspertais. RDW Europoje atlieka svarbų vaidmenį, nes pagal ES tipo patvirtinimo logiką vienos šalies patvirtinimas gali tapti pagrindu sprendimams ir kitose rinkose.

    Ginčai dėl pateiktų duomenų

    Pasak tyrimo, „Tesla“ Europos institucijoms pateikė vadinamąją įrodymų suvestinę, kurioje bandyta pagrįsti sistemos saugumą. Kritika esą kilo dėl to, kad vietoje tiesioginių avaringumo rodiklių naudoti netiesioginiai požymiai, pavyzdžiui, garso signalo naudojimas, staigūs greitėjimai ar stabdymai, posūkio signalų naudojimo dažnis.

    Ekspertai pabrėžė, kad tokie rodikliai gali neatspindėti realios susidūrimų rizikos, o be nepriklausomo trečiosios šalies vertinimo išvados gali būti pernelyg palankios pačiam gamintojui. Be to, akcentuota, kad bandymų apimtys ir metodika turi būti palyginamos su įprasto vairavimo statistika, priešingu atveju palyginimai tampa silpni.

    „Iš pateiktų rodiklių negalima tiesiogiai daryti išvados, kad sistema sumažina mirtinų avarijų tikimybę“, – tyrime cituojamą bendrą ekspertų vertinimo prasmę perteikė pašnekovai.

    Susirašinėjimai su RDW ir reakcija

    „Reuters“ skelbia, kad susirašinėjimuose „Tesla“ ne kartą ragino RDW mažinti vertinimo apimtį ar koreguoti patikros intensyvumą, argumentuodama kaštais ir proceso mastu. Tai kelia klausimų dėl to, kaip praktikoje užtikrinamas vertinimo griežtumas, kai vertinama technologija yra sudėtinga, o gamintojas aktyviai dalyvauja derybose dėl procedūrų.

    RDW, reaguodama į tyrimą, nurodė, kad keitimasis informacija su gamintojais yra įprasta vertinimo proceso dalis ir esą nemažina nepriklausomumo bei patikros nuoseklumo. Tokia pozicija atitinka plačiau ES taikomą praktiką, kai techniniai duomenys ir paaiškinimai dažnai gaunami iš gamintojo, tačiau atsakomybė už sprendimą tenka institucijai.

    Nyderlanduose sistema buvo patvirtinta, o vėliau, pasak tyrimo, sprendimai judėjo ir kitose šalyse. Tarp minimų valstybių įvardijama ir Lietuva, tačiau bendras ES lygmens sprendimas, kaip nurodoma, vis dar gali priklausyti nuo platesnio pritarimo ir papildomo institucijų vertinimo.

    Kas yra FSD ir kodėl tai svarbu

    „Full Self-Driving (Supervised)“ pavadinimas klaidina: tai nėra visiškai autonominis važiavimas. „Tesla“ akcentuoja, kad vairuotojas privalo nuolat prižiūrėti sistemą, laikyti rankas ant vairo pagal instrukcijas ir bet kada būti pasirengęs perimti valdymą, o atsakomybė už eismo įvykius iš esmės išlieka vairuotojui.

    Technologijų ir automobilių rinkai tai jautri tema, nes pažangios pagalbos vairuotojui sistemos Europoje vertinamos itin griežtai dėl vartotojų apsaugos, reklamos teiginių tikslumo ir eismo saugos. Vokietija anksčiau yra kritiškai vertinusi terminiją, o kai kuriose rinkose gamintojams tenka pervadinti funkcijas taip, kad jos neimplikuotų pilnos autonomijos.

    Tyrime taip pat teigiama, kad spaudimas buvo daromas ne vien oficialiais kanalais. Minima, jog dalis entuziastų siuntė laiškus institucijoms Švedijoje ir Norvegijoje, ragindami skubinti leidimus ir siejant delsą su galimomis žūtimis keliuose, nors tokie teiginiai, pasak apklaustų mokslininkų, nėra pagrįsti nepriklausomais įrodymais.

    Artėjant galimiems bendriems ES sprendimams, dėmesys krypsta į tai, kokio lygio nepriklausomi bandymai ir duomenų auditas bus taikomi prieš suteikiant platesnį leidimą. Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojui skirta pagalbos sistema turi būti vertinama pagal realius saugumo rezultatus ir aiškias metodikas, o ne vien pagal gamintojo parinktus netiesioginius rodiklius.

  • 10 000 metų paslaptis Vokietijos pelkėje: ant kuolo užvertas tauro kaukolės radinys šokiravo

    10 000 metų paslaptis Vokietijos pelkėje: ant kuolo užvertas tauro kaukolės radinys šokiravo

    Šlėzvigo ir Holšteino žemėje, Duvensee durpyne, archeologai aptiko išskirtinį radinį: beveik nepažeistą tauro kaukolę, kadaise užvertą ant medinio kuolo. Tyrėjų teigimu, radinys gali būti senesnis nei 10 000 metų ir sietinas su ankstyvosiomis mezolito bendruomenėmis.

    Duvensee teritorija jau seniai laikoma viena svarbiausių Šiaurės Europos vietų, kur galima tirti medžiotojų ir rinkėjų kasdienybę bei ritualus. Dėl drėgnų durpyno sąlygų čia neretai išlieka organinės medžiagos, kurios kitur per tūkstantmečius suirtų, pavyzdžiui, mediena ar kaulai.

    Kaip paaiškėjo, kad buvo kuolas

    Kaukolė buvo rasta kasinėjimų metu ir iš pradžių neatrodė išskirtinė, nes taurai buvo natūrali to meto faunos dalis. Vis dėlto archeologus suglumino tai, kad kaukolė nebuvo apdorota kaip įprastas medžioklės laimikio likutis: ji nebuvo suskaldyta ir neturėjo būdingų pjaustymo ar ardymo žymių.

    Dėl trapios būklės radinys buvo iškeltas kartu su aplinkiniu nuogulų bloku ir nugabentas į laboratoriją archeologijos muziejuje Gottorfo pilyje. Konservavimo metu kaukolės viduje pastebėtas medienos fragmentas, o kompiuterinės tomografijos tyrimai patvirtino, kad tai nulūžusio kuolo dalis.

    Nustatyta, kad kuolas buvo iš pušies medienos ir ėjo per kaukolės pakaušinę angą. Archeologai mano, kad kuolas vėliau buvo sulaužytas, o dalis liko kaulo viduje, todėl neįprastas radinys išsilaikė iki mūsų dienų.

    Ryšys su vienu seniausių kremavimo kapų

    Radiniui ypatingą svorį suteikia vieta: vos už kelių metrų anksčiau buvo identifikuotas maždaug 10 500 metų senumo kremavimo kapas. Tyrimai parodė, kad sudeginti palaikai buvo supilti į negilią duobę kartu su laužavietės liekanomis.

    Tyrėjai teigia, kad kapo vieta kurį laiką išliko aiškiai matoma, todėl aplink ją galėjo vykti papildomi veiksmai. Šalia rastas tauro kaukolės ir kuolo derinys, pasak mokslininkų, leidžia svarstyti, jog abu objektai galėjo priklausyti tai pačiai ritualinei tradicijai.

    Leibniz archeologijos centro mokslininkas Haraldas Lübke sieja kaukolę su galimomis apsauginėmis ar simbolinėmis praktikomis, kai aplink laidojimo vietą galėjo būti statomi kuolai su gyvūnų kaukolėmis. Tokios interpretacijos dažnai aptariamos kalbant apie animistines ir totemines ankstyvųjų bendruomenių pasaulėžiūras.

    Durpynas išsaugo, bet klimatas naikina

    Duvensee durpynas vertinamas ir dėl to, kad drėgnos sąlygos ilgą laiką stabdė organinių radinių irimą. Tačiau mokslininkai įspėja, kad pelkės ir durpynai visame regione vis dažniau sausėja, o vandens lygio kritimas gali greitai pradėti ardyti tūkstantmečius išsilaikiusius artefaktus.

    Dėl šios priežasties planuojami tolesni kasinėjimai, siekiant kuo daugiau informacijos surinkti dar prieš prastėjant konservuojančioms sąlygoms. Tyrėjai neatmeta, kad aplink kapą galėjo būti ir daugiau panašių konstrukcijų, tačiau jų pėdsakai galėjo sunykti arba vis dar slypėti po durpių sluoksniais.

  • Tibeto ledynas slepia 128 tūkst. metų paslaptį: mokslininkai rado neįtikėtiną klimato įrašą

    Tibeto ledynas slepia 128 tūkst. metų paslaptį: mokslininkai rado neįtikėtiną klimato įrašą

    Vienas seniausių kalnų ledo archyvų

    Šiaurės vakarų Tibeto plokščiakalnyje esanti Guliya ledo kepurė mokslininkams tapo išskirtiniu klimato archyvu. Nauja analizė rodo, kad giliausiuose sluoksniuose gali slypėti daugiau kaip 128 tūkstančių metų senumo ledas, išsaugojęs labai seną atmosferos ir aplinkos „parašą“.

    Toks amžius kalnų ledynams yra itin retas, nes jie jautresni šiltėjimui nei poliariniai ledynai. Jei datavimas pasitvirtins, Guliya būtų vienas svarbiausių nepoliarinių taškų, leidžiančių atsekti klimato kaitos eigą per ištisus ledynmečių ir tarpledynmečių ciklus.

    Kodėl du gręžiniai pakeitė vaizdą

    Esminiu argumentu tapo dviejų ledo gręžinių palyginimas: vienas išgręžtas 1992 metais, kitas – 2015 metais. Nors juos skiria daugiau nei du dešimtmečiai, abiejuose aptikti panašūs deguonies izotopų signalai, kurie padeda spręsti apie praeities temperatūrą ir kritulių režimą.

    Toks sutapimas svarbus todėl, kad mažina riziką, jog rezultatus iškreipė lokali vieno gręžinio specifika. Kitaip tariant, panašūs „piešiniai“ dviejose skirtingu metu paimtose šerdyse rodo, kad klimato signalas yra pakankamai stabilus ir pakartojamas.

    Kaip datuojamas labai senas ledas

    Nustatyti tokio senumo ledo amžių sudėtinga, todėl tyrėjai rėmėsi keliais nepriklausomais metodais. Buvo pasitelkti radioaktyvieji izotopai, tarp jų berilis ir chloras, kurių skilimo sparta leidžia vertinti laiko tėkmę natūraliame archyve.

    Šerdyse taip pat ieškota vadinamojo Lašampo įvykio pėdsakų – ryškaus Žemės magnetinio lauko sutrikimo, įvykusio prieš daugiau kaip 41 tūkstantį metų. Šis įvykis veikia kaip patikimas chronologinis „žymeklis“, padedantis sudėlioti sluoksnius į laiko juostą.

    Papildomai duomenys sulyginti su kitais regioniniais įrašais, pavyzdžiui, izotopų signalais iš Tibeto plokščiakalnio urvų nuogulų. Skirtingų šaltinių sutapimai didina tikimybę, kad Guliya lede išties užfiksuotas labai ilgas, toli į praeitį siekiantis klimato pasakojimas.

    Ką gali papasakoti ledo šerdys

    Ledo šerdys klimatologams yra tarsi laiko kapsulės: kasmet kaupdamasis sniegas virsta ledu ir „užrakina“ ore buvusias daleles, dulkes, cheminius junginius bei dujas. Iš jų galima spręsti apie seną atmosferos sudėtį, vulkaninius išsiveržimus, dykumėjimo epizodus ar kritulių kilmę.

    Ypač vertinga tai, kad kalnų regionuose tokie ilgi įrašai beveik neišlikę. Palyginimui, kai kuriuose Andų gręžiniuose aptinkamas maždaug iki 30 tūkstančių metų siekiantis įrašas, o Guliya atveju galimas amžius peržengtų 100 tūkstančių metų ribą.

    Tokie duomenys gali padėti tiksliau suprasti, kada prasidėdavo ir baigdavosi intensyvaus apledėjimo laikotarpiai, kaip greitai kito regioninis klimatas ir kaip į natūralius svyravimus reagavo ledynai. Tai ypač aktualu šiandien, kai dėl spartaus šiltėjimo kalnų ledynai traukiasi, o kartu nyksta ir jų saugomas istorinis klimato įrašas.

    Jei tolesni tyrimai patvirtins siūlomą chronologiją, Guliya taps vienu reikšmingiausių pasaulio kalnų klimato archyvų. Tai suteiktų mokslui retesnę galimybę palyginti skirtingų Žemės regionų klimato raidą ir geriau įvertinti dabartinių pokyčių mastą ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Mįslė, kodėl romėnų miestas tuštėjo: akveduktas atskleidė stulbinančią priežastį

    Mįslė, kodėl romėnų miestas tuštėjo: akveduktas atskleidė stulbinančią priežastį

    Kas nutiko vandeniui į Nîmes?

    Mokslininkai, tyrę romėnų akveduką, vedusį vandenį į Nemausus, šiandieninį Nîmes, priėjo prie išvados, kad apie 270 metus vandens tiekimas miestui nutrūko. Tai svarbi užuomina aiškinantis, kodėl miestas III amžiuje galėjo sparčiai netekti gyventojų ir reikšmės.

    Tyrimą atliko Mainco Johanno Gutenbergo universiteto mokslininkai, dėmesį sutelkę į mineralines nuosėdas, per šimtmečius susidariusias akveduko viduje. Būtent jos leido atkurti, kaip keitėsi vandens tėkmė, priežiūra ir infrastruktūros paskirtis.

    Nuosėdos veikė kaip metraštis

    Akvedukas buvo pastatytas apie 50 metus ir maždaug 50 kilometrų atstumu tiekė vandenį į miestą, įskaitant įspūdingą Pont du Gard atkarpą. Kanalais tekantis vanduo palikdavo kalcio karbonato sluoksnius, panašius į medžio rieves, iš kurių galima spręsti apie pokyčius bėgant laikui.

    Mokslininkai paėmė mėginius iš dešimties skirtingų vietų ir tyrė jų cheminę sudėtį, įskaitant anglies, deguonies ir stroncio izotopus bei mikroelementus. Tokia analizė padeda įvertinti, ar tėkmė buvo stabili, ar vandenyje daugėjo priemaišų, ir ar konstrukcija buvo tinkamai prižiūrima.

    Sausra, vanduo laukams ir galiausiai staigus lūžis

    Tyrimų duomenys rodo, kad problemų atsirado anksti: maždaug po 11 metų teko prijungti papildomą vandens šaltinį. Tai siejama su sausrų laikotarpiu, minimu ir istoriniuose šaltiniuose, o pati sistema buvo modifikuota, kad praleistų didesnį vandens kiekį.

    Apie 150 metus į miestą patenkančio vandens kiekis vėl pradėjo mažėti, tačiau šįkart ne dėl avarijos. Tyrėjų vertinimu, reikšminga dalis vandens buvo nukreipta žemės ūkiui, o į laukus galėjo keliauti net apie pusė ankstesnio srauto.

    Lemiamas pokytis fiksuojamas III amžiuje: po 230 metų nuosėdos rodo prastėjančią akveduko būklę, didesnį porėtumą, daugiau molio ir smėlio, o tai siejama su silpnesne priežiūra. Apie 270 metus vanduo miesto nepasiekė visiškai, nors viršutinės akveduko dalys, įskaitant teritorijas prie Pont du Gard, dar bent apie 140 metų buvo naudojamos, tikėtina, daugiausia laukams.

    Kodėl akveduko tiesiog neatstatė?

    Tyrėjams ypač reikšminga tai, kad nerasta požymių, jog vandens tiekimas nutrūko dėl didelės konstrukcinės katastrofos ar priešo sukelto sugriovimo. Jei taip būtų nutikę, tikėtina, būtų aptikta ryškių pažeidimų, tačiau jų neužfiksuota.

    „Akvaduktą greičiausiai buvo galima sutaisyti, bet miestui vandens paprasčiausiai nebereikėjo tiek, kiek anksčiau“, – teigė tyrėjai, apibendrindami išvadas.

    Šį sumažėjusį poreikį mokslininkai sieja su vadinamąja Kiprijono maro epidemija, datuojama maždaug 250–270 metais. Epidemija istoriniuose šaltiniuose gerai paliudyta, tačiau jos poveikis vakarinėms Romos imperijos provincijoms vertinamas prasčiau, todėl Nîmes atvejis laikomas svarbia netiesiogine užuomina.

    Nors tiesioginių įrodymų, kad Nîmes patyrė epidemiologinę katastrofą, nėra, chronologinis sutapimas, staigus miesto vandens poreikio kritimas ir platesnis III amžiaus imperijos politinis bei ekonominis nuosmukis sudaro logišką paaiškinimą. Tokie tarpdisciplininiai tyrimai, derinant geoarcheologiją ir istorinius kontekstus, vis dažniau padeda tiksliau suprasti, kaip klimatas, ūkis ir ligos keitė senovės miestų likimus.

  • Šis vandens atrakcionas žada 3 pasaulio rekordus: „Six Flags“ parkas Carowinds ruošia naujieną

    Šis vandens atrakcionas žada 3 pasaulio rekordus: „Six Flags“ parkas Carowinds ruošia naujieną

    Rekordus žadanti naujiena

    JAV pramogų parkas Carowinds, kurį valdo bendrovė „Six Flags“, artėja prie vienos ambicingiausių pastarojo meto naujienų pristatymo. Parke statoma nauja vandens tipo kalnelio atrakcija „Rip Roarin’ Falls“, kuri, kaip teigiama, turėtų pasiekti net tris pasaulio rekordus.

    Carowinds veikia su daugiau nei 60 pramogų ir atskiru vandens parku, kuris regione laikomas vienu stipriausių traukos taškų. Operatorius tikisi, kad naujasis projektas pritrauks dar daugiau lankytojų, ypač šiltuoju sezonu.

    Kas laukia lankytojų?

    „Rip Roarin’ Falls“ kuriama kaip klasikinės rąstų tipo vandens trasos ir modernių sprendimų derinys. Atrakcijos gamintoju įvardijama „WhiteWater“, o kūrėjai pabrėžia, kad tai nebus vien tik tradicinis nusileidimas su vandens purslais.

    Carowinds skelbia, kad planuojamas daugiau nei 30 metrų aukščio superlovys, o pati atrakcija būtų viena aukščiausių tokio tipo vandens trasų, kada nors pastatytų. Būtent šios specifikacijos ir turėtų atverti kelią rekordams vandens kalnelių kategorijoje.

    Trasa, greitis ir tematika

    Pagal pateikiamą informaciją, trasoje kursuos aštuonių vietų valtys, stilizuotos kaip rąstai. Bendras trasos ilgis turėtų siekti apie 682 metrus, o važiavimas trukti maždaug 6 minutes, tad tai būtų ne vienas trumpas nusileidimas, o pilnavertė kelionė.

    Numatytas ir siužetinis apipavidalinimas: lankytojai keliaus per apleistą, tariamai vaiduoklių apsėstą lentpjūvę. Planuojami judantys elementai ir pasakojimą kuriantys efektai, kurie pramogų parkuose tampa vis svarbesni siekiant išskirtinės patirties.

    Projekte minima ir dinamika, artima amerikietiškiems kalneliams: du greiti trasos perjungimai turėtų du kartus pakeisti valties judėjimo kryptį, leisdami dalį maršruto įveikti ir pirmyn, ir atgal. Carowinds nurodo, kad finalinis nusileidimas sieks apie 30 metrų, o greitis gali priartėti prie 80 kilometrų per valandą.

    Kam skirta ir kada atidarys?

    „Six Flags“ pabrėžia, kad nepaisant rekordinių parametrų, atrakcija turėtų išlikti draugiška šeimoms: minimalus leidžiamas lankytojo ūgis įvardijamas 89 centimetrai. Tai atitinka pramogų parkų praktiką, kai dalis vandens atrakcionų kuriama taip, kad būtų pasiekiami platesnei auditorijai nei ekstremalūs kalneliai.

    Statybų progresą fiksuojantys teminiai parkų portalai skelbia, kad darbai vyksta sparčiai, o objektas kyla šalia vieno garsiausių parko kalnelių „Fury 325“. Carowinds nurodo, kad „Rip Roarin’ Falls“ debiutas planuojamas 2027 metais.

    Pastaraisiais metais pramogų parkai vis dažniau investuoja į hibridines patirtis, kuriose derinami greitis, vandens efektai ir teminis pasakojimas. Tokie projektai padeda pritraukti lankytojus ne tik vienkartinei pramogai, bet ir dėl išskirtinumo, kurį lengva atpažinti socialiniuose tinkluose ir kelionių planavimo platformose.

  • Rusija parodė savo Starlink alternatyvą: skelbia iki 700 Mb per sekundę, bet dar yra kabliukų

    Rusija parodė savo Starlink alternatyvą: skelbia iki 700 Mb per sekundę, bet dar yra kabliukų

    Kas pristatyta ir kam skirta?

    Rusijos bendrovė „Biuras 1440“ forume, skirtame skaitmeniniams sprendimams, pademonstravo tris palydovinio ryšio terminalų koncepcijas ir prototipus, kuriuos vietos žiniasklaida jau vadina „Starlink“ analogais. Vis dėlto kol kas tiksliau kalbėti apie panašios paskirties sprendimus, nes infrastruktūra dar kuriama, o dalis įrangos nėra galutinis produktas.

    Pagrindinis pristatytas įrenginys – 1440.ULTRA, kurį gamintojas apibūdina kaip serijinei gamybai ruošiamą terminalą. Jis orientuotas į įmones, kritinę infrastruktūrą ir vartotojus atokiose teritorijose, kur įprastos ryšio linijos yra ribotos arba nepatikimos.

    Gamintojo teigimu, 1440.ULTRA turėtų užtikrinti iki 700 megabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą. Pagal deklaruojamą paskirtį tai arčiausiai to, ką šiandien siūlo „Starlink“ sprendimai gyventojams ir verslui, tačiau realūs parametrai priklausys nuo palydovų skaičiaus ir tinklo brandos.

    Terminalai traukiniams ir kompaktiškas prototipas

    Antrasis įrenginys, 1440.ZIEMIA, projektuojamas naudojimui geležinkeliuose. „Biuras 1440“ skelbia, kad terminalas turėtų veikti traukiniuose, važiuojančiuose iki 400 kilometrų per valandą greičiu, o tikslas – ryšys tiek įgulai, tiek keleiviams.

    Trečiasis pristatytas variantas – 1440.MINI – kol kas nėra komercinis produktas. Tai kompaktiško terminalo koncepcija, kuriai įvardijama apie 100 megabitų per sekundę tikslinė sparta ir galimas panaudojimas gelbėjimo komandų bei krizių valdymo tarnybų ryšiui.

    Tokia segmentacija atitinka pasaulinę tendenciją: palydovinis internetas vis dažniau skaidomas pagal scenarijus, o atskiros įrangos klasės kuriamos verslui, transportui ir mobiliosioms tarnyboms. Praktikoje našumą dažnai lemia ne vien įrenginys, bet ir palydovų tankis virš regiono bei tinklo apkrova.

    „Rassviet“ konstelacija dar tik kuriama

    „Biuras 1440“ kuria nuosavą žemosios orbitos palydovų konstelaciją „Rassviet“, kuri koncepcija primena „SpaceX“ architektūrą: vartotojo terminalas jungiasi prie žemoje orbitoje esančių palydovų. Skirtumas tas, kad „Starlink“ yra seniai veikiantis pasaulinis tinklas, o „Rasswiet“ dar yra aktyvios plėtros stadijoje.

    Bendrovė skelbia, kad palydovai ryšiui su antžeminiais terminalais turėtų naudoti 5G NTN technologijas, o tarpusavyje duomenis perduoti lazeriniais ryšio kanalais. Taip pat minima, kad bandymuose esą pavyko perduoti duomenis tarp palydovų iki 1 000 kilometrų atstumu, pasiekiant iki 10 gigabitų per sekundę spartą.

    Vis dėlto tokie skaičiai šiuo metu daugiausia remiasi gamintojo pateikiamais bandymų rezultatais, o ne nepriklausomais matavimais realiomis eksploatavimo sąlygomis. Galutinį vartotojų patyrimą nulems tai, kiek palydovų bus orbitoje, kokia bus aprėptis, delsos rodikliai, atsparumas trukdžiams ir terminalų diegimo mastas.

    „Kol kas tai labiau infrastruktūrą kuriantis projektas, o ne pilnai veikiantis „Starlink“ pakaitalas“, – taip situaciją apibendrina dalis analitikų, vertinančių pristatymą per tinklo brandos prizmę.

    Kodėl tai svarbu ir ką stebėti toliau?

    Nepriklausomas palydovinis ryšys svarbus ne tik civiliniams vartotojams, bet ir valstybės atsparumui, nes ryšys reikalingas ten, kur antžeminiai tinklai neprieinami arba pažeidžiami. Dėl to šalia civilinių scenarijų dažnai aptariama ir potenciali karinė paskirtis, nors pats gamintojas viešai gali jos ir neakcentuoti.

    Diskusijose pasirodo ir prielaidos apie galimą terminalų pritaikymą bepiločiams orlaiviams, tačiau pristatyme tai neįvardijama kaip tikslinė paskirtis. Realius atsakymus duos tik tolesni „Rasswiet“ paleidimai, nepriklausomi bandymai ir tai, ar terminalai pasieks masinę gamybą.

    Artimiausiais metais pagrindiniai klausimai bus paprasti: ar deklaruojama iki 700 megabitų per sekundę sparta išliks realiomis sąlygomis, kokia bus ryšio delsa ir patikimumas, ir ar sistema sugebės pasiūlyti stabilų ryšį dideliame plote. Būtent šie kriterijai šiandien skiria veikiančius pasaulinius tinklus nuo ambicingų, bet dar ankstyvų projektų.