CP v2

Blog

  • Mazūriškiai laukia rugsėjo 1-osios: netrukus duris atvers naujas 150 vietų darželis

    Mazūriškiuose baigiami paskutiniai naujo darželio įrengimo darbai, o duris jis planuoja atverti nuo rugsėjo 1 dienos. Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia, kad įstaiga bus pritaikyta priimti iki 150 vaikų, todėl turėtų sumažinti vietų stygių sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje.

    Statybvietėje jau nebedominuoja sunkioji technika, daugiau dėmesio skiriama apdailai, įrangos montavimui ir patalpų paruošimui ugdymo veikloms. Savivaldybė pabrėžia, kad projektas orientuotas į jaunų šeimų poreikius, kai svarbiausia tampa ugdymo paslaugų prieinamumas arčiau namų.

    „Šis projektas nėra tik dar vienas pastatas – tai mūsų tiesioginis atsakas į jaunų šeimų poreikius“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Numatyta, kad darželyje veiks aštuonios grupės, suplanuotos ir papildomos erdvės: aktų salė, sporto patalpos bei sensorinis kambarys. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi naujuose ugdymo pastatuose, nes leidžia lanksčiau organizuoti veiklas, o vaikams suteikia daugiau galimybių nusiraminti, susikaupti ir lavinti pojūčius.

    Įstaigoje taip pat suprojektuoti atskiri kabinetai papildomam ugdymui, todėl dalį veiklų bus galima vykdyti ne tik grupėse. Savivaldybė akcentuoja, kad šiuolaikiškos patalpos svarbios ir darbuotojų sąlygoms, ir ugdymo kokybei, ypač kai daugėja vaikų, kuriems reikia individualizuoto dėmesio.

    Lauko erdvės taip pat jau beveik paruoštos: įrengta žaidimų aikštelė, pėsčiųjų takai, pastatytos pavėsinės. Tokia infrastruktūra leidžia daugiau laiko skirti veikloms lauke, o tai atitinka ikimokyklinio ugdymo kryptį stiprinti judėjimą ir kasdienę fizinę veiklą.

    „Liko tik baigiamieji potėpiai, ir šios naujos erdvės prisipildys vaikų klegesio“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio įrengimu sprendžiami ir susisiekimo klausimai, kad tėvų kelionės būtų sklandesnės ir saugesnės. Darbai vyksta Juodžemių ir Agilos gatvėse, taip pat numatyti pokyčiai Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, kas turėtų pagerinti privažiavimą ir pėsčiųjų judėjimą.

    Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir savivaldybė. Bendra projekto vertė siekia 8 911 093 eurus, iš jų 7 574 428 eurai yra ES fondų lėšos, o 1 336 665 eurai skiriami iš savivaldybės biudžeto.

  • „Vilniaus dienos“ atveria naktinę pusę: 4 klubai, vienas bilietas ir maršrutas iki ryto

    Festivalis „Vilniaus dienos“ šiemet plečia programą ir siūlo pažinti sostinę ne tik dieną, bet ir naktį. Rugsėjo 5 dieną Vilniaus naktinio biuro iniciatyva pristatomas naujas renginys „Vilniaus naktys“, kviesiantis gyventojus ir miesto svečius atrasti naktinę kultūrą.

    Vienai nakčiai į bendrą programą įsijungs keturi skirtingi klubai: „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“. Organizatoriai skelbia, kad vienas bilietas, kainuojantis 10 eurų, leis laisvai judėti tarp visų renginyje dalyvaujančių vietų.

    Klubai išsidėstę taip, kad tarp jų pėsčiomis galima nueiti maždaug per 20 minučių. Dėl to lankytojai raginami neapsistoti vienoje erdvėje, o susidėlioti naktinį maršrutą, palyginti skirtingas programas ir atrasti sau artimiausią sceną.

    „Vilniaus dienos visada kvietė pažinti miestą per kultūrą, žmones ir viešąsias erdves. Tačiau Vilnius gyvena ir po sutemų, o tą miestą kuria klubai, muzikantai, kultūros organizatoriai ir jų bendruomenės“, – sakė Vilniaus naktinio biuro vadovė Laura Vaišnorė.

    Pasak organizatorių, „Vilniaus naktys“ orientuotos ne tik į aktyvius klubinėtojus. Renginys turėtų būti patrauklus ir pirmą kartą naktinį gyvenimą norintiems išbandyti žmonėms, studentams ar miesto svečiams, kuriems vieno vakaro formatas leidžia saugiai ir paprastai susipažinti su skirtingomis erdvėmis.

    Renginyje dalyvaujančios vietos atspindi skirtingus naktinės kultūros sluoksnius. „Anna Mesha. Butas“ pristatoma kaip miesto centro erdvė su kruopščiai kuruojama muzika, „Cornercafé“ siejama su DJ baro atmosfera ir elektroninės muzikos bendruomene, „Elastica“ išsiskiria industrine aplinka netoli stoties, o „Gallery 1986“ – didelės apimties muzikos ir meno erdve buvusioje radijo gamykloje.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja atsakingą naktinį gyvenimą. Renginio metu klubuose bus dalijamos saugesnio naktinio gyvenimo atmintinės, o grįžimui namo siūloma rinktis Vilniaus naktinius autobusų maršrutus.

    „Vilniaus naktys“ vyks nuo 23.00 iki 6.00 valandos, o pilna programa ir atlikėjai, pasak organizatorių, bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Bilietai platinami internetu.

  • Utena švęs 765-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, rekordų ir pramogų visam miestui

    Rugpjūčio 27–29 dienomis Utena minės 765-ąjį miesto gimtadienį, o tradicinė miesto šventė šiemet išaugs į trijų dienų festivalį. Skirtingose miesto erdvėse suplanuotos kultūros, sporto, gastronomijos ir muzikos veiklos, skirtos tiek uteniškiams, tiek svečiams.

    Organizatoriai šventės temą sieja su idėja „765 istorijos apie Uteną“ – kvietimu prisiminti miesto patirtis ir per renginius sukurti naujas. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms miesto šventes paversti patirtiniais festivaliais, kur svarbus ne tik koncertas, bet ir visos dienos veiklų įvairovė.

    „Minint jubiliejinį miesto gimtadienį, norisi pasidalinti tikromis istorijomis apie Uteną, o šventės metu sukurti dar vieną, kuri įsimintų ilgam“, – sakė renginio organizacinės grupės vadovė, Utenos rajono savivaldybės mero patarėja Gerda Rušienė.

    Pirmąją dieną šventės startas patikėtas jaunimui: Utenos miesto sode vyks Jaunimo vakaras su veiklomis, diskusija ir muzikiniais pasirodymais. Organizatoriai pabrėžia, kad jaunimo įtraukimas į miesto renginių kūrimą stiprina bendruomeniškumą ir padeda atsirasti naujoms tradicijoms.

    Antrąją dieną numatytas miesto piknikas, kuriame planuojama siekti Lietuvos rekordo – 765 žmonės vienu metu valgys dešrainius. Rekordų siekimas miesto šventėse dažnai tampa aiškiu traukos tašku, nes sukuria lengvai įsimenamą momentą ir pritraukia įvairaus amžiaus dalyvius.

    Penktadienio vakarą programą papildys naktinis dviračių šou „Rave on the Bike“, kviečiantis dalyvius papuošti dviračius, riedučius ar paspirtukus šviečiančiais elementais. Tokie renginiai daugelyje miestų populiarėja kaip saugesnė, šeimoms draugiška naktinio gyvenimo alternatyva, sujungianti muziką ir judėjimą.

    Pagrindinę šventės dieną, rugpjūčio 29 dieną, mieste vyks sporto renginiai ir turnyrai: velomaratonas, spalvų bėgimas, diskgolfo varžybos, galiūnų čempionatas, teniso turnyras, gatvės krepšinis, šachmatai. Taip pat numatytos kontrolinės rungtynės, kuriose Utenos „Juventus“ susitiks su Rygos VEF ekipa.

    Dauniškio ežero pakrantė taps vienu pagrindinių traukos centrų: čia planuojamos edukacijos, seniūnijų ir bendruomenių erdvės, muzikinės programos ir pučiamųjų orkestrų pasirodymai. Šventės organizatoriai akcentuoja, kad siekiama atverti kuo daugiau miesto erdvių ir paskirstyti srautus, kad veiklos būtų patogiai pasiekiamos.

    Didelis dėmesys skiriamas maisto kultūrai: Aušros gatvėje vyks amatų ir maisto mugė, o greta Utenos kultūros centro ir ežero visą dieną veiks maisto erdvė po atviru dangumi. Tokia kryptis atliepia augantį vietinio ir kelionių gastronomijos susidomėjimą, kai miesto šventė tampa proga paragauti įvairesnių virtuvių patiekalų.

    Organizatoriai žada ir vizualiai ryškių akcentų: suplanuota eisena Aušros gatvėje, kurioje susijungs orkestrų skambesys, teatralizuoti pasirodymai ir šokėjų programos. Eisenos pabaigoje lauks iškilmingi sveikinimai, atnaujinamas Utenos himnas ir apdovanojimų ceremonija „Sidabro kibirkštis“.

    „Ši eisena taps ryškiausia miesto šventės kulminacijos banga, kurioje susijungs orkestrų skambesys, baikerių galia, kojūkininkų lengvumas, teatralų kūrybiškumas ir šokėjų grakštumas“, – sakė Utenos kultūros centro direktorė Sonata Veršelienė.

    Šventės finalu taps didysis vakaro koncertas ir šviesų bei specialiųjų efektų šou. Scenoje pasirodys Egidijus Sipavičius, Žemaitukai, Adrina, Rokas Yan ir grupė „The Roop“.

    Renginio organizatoriai – Utenos rajono savivaldybė ir Utenos kultūros centras – kviečia atvykti ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų miestų. Pilna programa skelbiama oficialiame renginio puslapyje.

  • Vilniaus atliekų ginčas kaista: teismas sustabdė 1 300 000 eurų išmokas – ką tai reiškia miestui?

    Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose civilinėse bylose, susijusiose su Vilniaus atliekų tvarkymo infrastruktūra. Teismas uždraudė VAATC reikalauti sutarčių užtikrinimo garantijų, o draudikui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui jas išmokėti, kol sprendimai neįsiteisės.

    Kalbama apie eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių garantijas, kurių bendra vertė siekia apie 1 300 000 eurų. Šios lėšos būtų susijusios su sutartinių įsipareigojimų užtikrinimu, tačiau teismas nusprendė, kad iki galutinio verdikto status quo turi būti išlaikytas.

    Bylos esmė – ar teisėtai buvo nutrauktos Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo bei modernizavimo sutartys su operatoriumi „Energesman“. Bendrovė teisme siekia, kad VAATC būtų įpareigotas vykdyti sutartis natūra, tai yra grąžinti šalių santykius į būseną iki nutraukimo.

    „Teismo sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo, kad sutarčių nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Pasak bendrovės, eksploatavimo sutartis galėjo būti nutraukta tik esant reikšmingoms priežastims ir iš anksto įspėjus prieš 20 darbo dienų. „Energesman“ tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra pakankamos, o situaciją dėl atliekų kaupimosi, bendrovės vertinimu, lėmė ne operatoriaus veiksmai, bet sutrikęs atliekų srautų priėmimas deginimui.

    Modernizavimo sutarties dalyje „Energesman“ kelia klausimą dėl mokėjimų vykdymo. Bendrovė nurodo, kad pagal sutartyje nustatytus terminus nebuvo sumokėtas 4 400 000 eurų pirminis mokėjimas, todėl ginčas apima ne tik paslaugų teikimą, bet ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

    Lygiagrečiai vyksta ir administracinis procesas: Regionų administracinis teismas nagrinėja „Energesman“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimų. Atsakove šioje byloje paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

    „Tikimės, kad teismas panaikins sprendimus, nes jie akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kuriuos suteikia Civilinės saugos įstatymas paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Viešai skelbiama, kad „Energesman“ preliminariai vertina galimus nuostolius apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kol gamyklos valdymas yra perimtas. Tokie ginčai praktikoje dažnai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į laikinų sprendimų stabilumą ir paslaugos tęstinumą, nes atliekų tvarkymo grandinėje net ir trumpi sutrikimai turi tiesioginį poveikį miestui.

    Laikinosios apsaugos priemonės nereiškia galutinės teismo pozicijos dėl to, kas teisus ginče, tačiau jos paprastai taikomos tuomet, kai siekiama užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai ir užtikrinti, kad galimas būsimasis sprendimas būtų realiai įvykdomas. Galutiniai atsakymai dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo paaiškės tik teismams išnagrinėjus ginčą iš esmės.

  • ŽŪM sulaukė 77 siūlymų: kuriuos priims ir kas laukia ūkininkų pajamų bei biurokratijos?

    Rengiant XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, Žemės ūkio ministerija teigia aktyviai įtraukus socialinius partnerius. Iš viso gauti 77 pasiūlymai, o į 59 jų ministerija žada atsižvelgti visiškai arba iš dalies.

    Pasak ministerijos, likę klausimai nėra atmetami galutinai: dalis jų bus sprendžiami ieškant konkrečių įgyvendinimo mechanizmų, o kai kurie perkelti į kitus formatus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai priklausys ir nuo kitų institucijų kompetencijų bei bendrų Vyriausybės prioritetų.

    Kas bus sprendžiama toliau?

    ŽŪM nurodo, kad dalis pasiūlymų bus svarstomi Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų grupėje, kur dalyvauja ir socialinių partnerių atstovai. Kiti siūlymai bus vertinami jau rengiant 2028–2034 metų finansinės perspektyvos priemones, kai bus aiškesnės būsimos paramos ir investicijų kryptys.

    Ministerija pripažįsta, kad į dalį siūlymų šiuo metu įtraukti neįmanoma, nes jie patenka į kitų ministerijų atsakomybės sritis arba nėra tiesiogiai susiję su XXI Vyriausybės programos tikslais. Tokiais atvejais žadama tęsti darbą kartu su kitomis institucijomis.

    Trys ministerijos prioritetai

    ŽŪM teigia siekianti, kad plane atsispindėtų trys esminiai prioritetai: ūkininkų pajamų augimas, trumpesnis lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir sklandesnis ūkininkavimas mažinant administracinę naštą. Ministerija pabrėžia, kad būtent šios kryptys turi didžiausią įtaką sektoriaus konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui.

    Ūkininkų pajamų tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri dėl svyruojančių žaliavų kainų, didėjančių sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Tuo pačiu trumpųjų grandinių plėtra dažniau minima kaip būdas didinti vietinės produkcijos pridėtinę vertę ir gerinti gamintojų derybinę galią su prekybos grandinėmis.

    Socialinių partnerių įtraukimas

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika dėkojo pasiūlymus teikusioms organizacijoms ir pabrėžė, kad nė vienas siūlymas neliks be dėmesio. Ministerija nurodo, kad į procesą buvo įsitraukę įvairių žemės ūkio ir kaimo sektorių atstovai, tarp jų Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ir kitos.

    „Dėkoju pasiūlymus teikusiems socialiniams partneriams. Nė vienas jūsų pasiūlymas neliks be dėmesio, juk kartu kuriame gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Kęstutis Mažeika.

  • Jaunųjų ūkininkų liko mažiau nei 20 tūkst.: žemė ir finansai užrakino kartų kaitą regionuose

    Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.

    Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.

    Kas stabdo kartų kaitą?

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.

    Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.

    Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas

    Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.

    Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.

    Sprendimų ieškoma ne tik paramoje

    Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.

    „Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

    Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.

  • Vilniaus viešasis transportas: kada bilietas laikomas negaliojančiu ir kada gresia bauda?

    Vilniuje viešojo transporto bilietą galima nusipirkti greitai, tačiau vien pirkimo ne visada pakanka, kad kelionė būtų laikoma teisėta. Lemiamas tampa bilieto aktyvavimo momentas, jo galiojimo trukmė ir tai, ar keleivis gali pagrįsti teisę į lengvatą.

    Praktikoje ginčai dažniausiai kyla ne dėl bandymo išvengti apmokėjimo, o dėl taisyklių nesupratimo. Keleiviai neretai klaidingai mano, kad bilietą užtenka aktyvuoti pamačius kontrolierių, kad persėdant visada reikia naujo bilieto, arba kad bilietas galioja iki kelionės pabaigos, net jei ji užsitęsė.

    Kur prasideda kontrolė?

    Vilniaus taisyklėse kontrolės pradžia siejama ne su akimirka, kai kontrolierius įlipa į autobusą ar troleibusą. Kontrolė laikoma prasidėjusia tada, kai transporto priemonė privažiuoja stotelę, kurioje vykdoma patikra, ir transporto priemonėje užblokuojami komposteriai.

    Dėl to bilietą svarbu įsigyti ir aktyvuoti iškart įlipus, nelaukiant kitos stotelės ar kontrolierių pasirodymo. Jei bilietas aktyvuotas jau po kontrolės pradžios, faktas, kad tikrinimo sekundę jis matomas kaip aktyvus, nebūtinai apsaugos nuo atsakomybės.

    Aktyvavimas: svarbios sekundės

    Aktyvavimo tvarka priklauso nuo bilieto tipo. Naudojantis JUDU kortele, bilietas aktyvuojamas komposteriuose, o jei kortelėje yra keli bilietai, keleivis turi pasirinkti, kurį aktyvuoja, ir veiksmą patvirtinti.

    Elektroniniai bilietai programėlėje aktyvuojami pačioje programėlėje, o aktyvavimo procesas trunka apie 15 sekundžių. Tai reiškia, kad bilietas laikomas galiojančiu tik užbaigus aktyvavimą, todėl pradėti aktyvavimą verta nedelsiant.

    Atsiskaitymas bekontakte banko kortele yra atskira bilieto pirkimo forma, kai bilietas įsigyjamas komposteryje, o sėkmę patvirtina ekrano pranešimas ir garsinis signalas. Tokiu būdu paprastai įsigyjamas 60 minučių bilietas, kuriam lengvatos netaikomos.

    Baudos, kontrolės bilietas ir lengvatos

    Jei nustatoma, kad keleivis kontrolės pradžios momentu neturėjo tinkamai aktyvuoto bilieto, kontrolės metu gali būti pasiūlyta įsigyti kontrolės bilietą. Jo kaina yra 15 eurų, atsiskaityti galima tik negrynaisiais pinigais, o galiojimas siekia dvi valandas.

    Jei keleivis neturi galimybės sumokėti negrynaisiais pinigais, kontrolierius gali išlaipinti ir pradėti administracinę teiseną. Už važiavimą be bilieto Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 16 iki 30 eurų.

    Lengvatinis bilietas savaime neapsaugo, jei kontrolės metu nepateikiamas teisę į lengvatą patvirtinantis dokumentas. Jei žmogus turi teisę į lengvatą, bet jos neįrodo patikros metu, taikoma švelnesnė atsakomybė, o jei lengvata naudojamasi neturint teisės, situacija prilyginama važiavimui be bilieto.

    Studentams lengvata taikoma tik atitikus įstatyme nustatytas sąlygas ir turint galiojantį statusą patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, studento pažymėjimą arba ISIC. Mokslo metų pradžioje, kol pažymėjimas dar neišduotas, paprastai gali pakakti mokymo įstaigos pažymos, tačiau ją taip pat būtina turėti kontrolės metu.

    Dar viena dažna klaida susijusi su bilieto galiojimu: 30 ar 60 minučių bilietas galioja tik nustatytą laiką nuo aktyvavimo. Jei kelionė užsitęsė dėl spūsčių, pasibaigus galiojimo laikui reikia įsigyti naują bilietą, tačiau persėdimai per galiojimo laiką yra leidžiami, jei terminas dar nepasibaigęs.

    Kasdienė taisyklė paprasta: bilietą aktyvuokite iškart įlipę, stebėkite jo galiojimo laiką ir, jei naudojatės lengvata, visada turėkite tai patvirtinantį dokumentą. Tokie įpročiai dažniausiai padeda išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų kontrolės metu.

  • Kaunas vėl traukia menininkus: 20 granitinių skulptūrų papuoš erdves, investuoja 477 tūkst. eurų

    Kaune iki rugsėjo 13 dienos vyksta Tarptautinis skulptūros simpoziumas, skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiam Kauno modernizmui. Antrus metus iš eilės menininkai kuria skulptūras, kurios vėliau papildys miesto viešąsias erdves.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet kūrybiniame procese dalyvauja 20 profesionalių skulptorių iš Lietuvos ir užsienio. Jų idėjos atrinktos iš daugiau kaip 150 paraiškų, vertinant originalumą, pritaikomumą viešosioms erdvėms ir technines įgyvendinimo galimybes.

    „Svarbu ne tik saugoti tai, ką paveldėjome, bet ir kurti tai, kas taps miesto dalimi“, – sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

    Simpoziumo tema siejama su tarpukario Kauno architektūra, dažnai vadinama optimizmo architektūra. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda didinti UNESCO statusą turinčio paveldo matomumą ir kuria šiuolaikinės skulptūros dialogą su miesto urbanistika.

    Šių metų dalyvių geografija plati: atvyksta kūrėjai iš Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Kanados ir Graikijos. Lietuvai atstovauja keli gerai žinomi skulptoriai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose ir parodose.

    Skulptūros kuriamos UAB „Garliavos granitas“ teritorijoje Garliavoje, kur menininkams suteikti maždaug 2 kubinių metrų granito blokai. Per keturias savaites jie turi parengti pilnai užbaigtus darbus, kurie vėliau bus perkelti į Mažąjį ąžuolyną ar kitas Kauno vietas.

    Projektui numatyta apie 477 tūkst. eurų. Didžiausią dalį, 458 tūkst. eurų, skiria Kauno miesto savivaldybė, o likusi suma tenka Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus indėliui.

    Lėšos skiriamos medžiagoms, technikai, kūrėjų darbo ir apgyvendinimo sąlygoms, taip pat renginiams visuomenei. Organizatorių teigimu, kiekvienam autoriui skiriamas vienkartinis 8 tūkst. eurų honoraras.

    „Turime autorių iš skirtingų šalių, todėl jų darbai taps tarptautiniu dialogu su Kauno architektūra ir istorija“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.

    Simpoziumą lydi ir viešos veiklos: parodos, pristatymai, edukacinės dirbtuvės bei diskusijos apie šiuolaikinę skulptūrą ir viešąjį meną. Organizatoriai planuoja, kad įvairiose veiklose iš viso dalyvaus apie 4 500 žmonių.

    Tarp įžanginių iniciatyvų minimos skulptorės ir pedagogės Sigitos Dackevičiūtės organizuotos molio lipdymo dirbtuvės vaikams. Taip pat rengiamos edukacijos suaugusiesiems, kuriose modernizmo architektūros pažinimas derinamas su praktiniais užsiėmimais.

    Viešųjų erdvių meno projektai pastaraisiais metais Europoje vis dažniau siejami ne tik su estetika, bet ir su miesto tapatybe bei kultūrine diplomatija. Kauno atvejis išsiskiria tuo, kad šiuolaikinė skulptūra čia tiesiogiai reaguoja į UNESCO saugomą architektūros paveldą, o sukurti kūriniai lieka miestui kaip ilgalaikė investicija.

  • Prieš valydami dulkes padarykite vieną dalyką: namai atrodys švarūs gerokai ilgiau

    Situacija pažįstama daugeliui: vos nuvalius lentynas ar televizoriaus ekraną, jau kitą dieną paviršius vėl padengia plonas dulkių sluoksnis. Dėl to susidaro įspūdis, kad dulkės namuose kaupiasi beveik akimirksniu.

    Tvarkymo specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne dulkių kiekyje, o valymo technikoje. Prieš pradedant šluostyti, verta padaryti vieną paprastą dalyką – vos sudrėkinti mikropluošto šluostę, nes taip dulkės surenkamos, o ne paskleidžiamos.

    Sausa šluostė dulkes išnešioja

    Valant visiškai sausa šluoste ar plunksnine šluotele, dalis dulkių pakyla į orą ir po kelių minučių vėl nusėda ant baldų, grindų bei kitų paviršių. Todėl vizualus švaros efektas neretai išlieka labai trumpai.

    Lengvai drėgna mikropluošto šluostė dulkes „priklijuoja“ ir sulaiko šluostės pluoštuose, mažindama jų sklaidą patalpoje. Svarbu, kad šluostė būtų tik vos drėgna, nes per daug vandens gali palikti ruožus ant baldų, stiklo ar blizgių paviršių.

    Kuo ypatingas mikropluoštas?

    Mikropluošto audinys sudarytas iš itin smulkių skaidulų, kurios geriau „sugriebia“ smulkias daleles nei įprasta medvilninė šluostė. Dėl šios struktūros dulkės dažniau lieka šluostėje, o ne išsisklaido ore.

    Lengvas sudrėkinimas dar labiau sustiprina dalelių surinkimą, ypač nuo lygių paviršių, tokių kaip spintelės, palangės ar buitinė technika. Tokia praktika ypač pasiteisina jautresnėse zonose, kur dulkės greitai matosi, pavyzdžiui, ant tamsių baldų.

    Vėdinimas ir siurbimas užtvirtina rezultatą

    Prieš valymą kelioms minutėms pravėrus langą arba įjungus vėdinimą, patalpose sumažėja ore tvyrančių dalelių, kurios kitu atveju greitai vėl nusėstų. Po dulkių valymo pravartu išsiurbti grindis dulkių siurbliu su kokybišku filtru, kad būtų surinkta tai, kas vis dėlto nukrito žemyn.

    Jei namuose yra augintinių ar daug tekstilės, dulkės gali kauptis sparčiau, todėl padeda ir reguliarus užuolaidų, dekoratyvinių pagalvių užvalkalų bei oro kondicionierių ar vėdinimo filtrų valymas. Kartais pakanka pakeisti vieną įprotį, kad namai švarūs atrodytų ilgiau ir tvarkymuisi reikėtų mažiau laiko.

  • Alavijas gelis po saulės nudegimo: gydytojai paaiškina, kada jis padeda, o kada gali pakenkti

    Alavijas daugeliui tapo kone pirmuoju pasirinkimu, kai oda po saulės ima kaisti, rausti ir perštėti. Vėsus gelis gali suteikti greitą palengvėjimą, tačiau svarbu suprasti, kad jis neištrina ultravioletinių spindulių jau padarytos žalos.

    Specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis po nudegimo paprastai nėra alavijas. Pirmiausia reikia pasitraukti iš saulės, odą atvėsinti vėsiu dušu ar vonia ir dėti vėsias, drėgnas kompreses, o ledo tiesiai ant odos vengti, nes tai gali dar labiau sudirginti audinius.

    Kada alavijas tikrai praverčia?

    Alavijo gelis dažniausiai naudingas lengvo nudegimo atveju, kai oda tik paraudusi, jautri, bet nėra pūslių. Tokiu atveju gelis gali sumažinti tempimo pojūtį, suteikti vėsumo ir padėti palaikyti odos drėgmę, kuri po saulės poveikio greitai prarandama.

    Vis dėlto alaviją tiksliau būtų vertinti kaip priemonę diskomfortui mažinti, o ne gydyti nudegimą. Nudegimas yra uždegiminė odos reakcija į per didelę UV spinduliuotės dozę, todėl svarbiausia yra raminti odą, saugoti ją nuo papildomo dirginimo ir leisti gijimo procesams vykti natūraliai.

    Kaip išsirinkti tinkamą gelį?

    Ne kiekvienas produktas, pažymėtas „alavijo“ užrašu, tinka sudirgusiai odai. Po nudegimo saugiausia rinktis kuo paprastesnės sudėties gelį, kuriame didelė alavijo dalis, o kvapiklių ir kitų potencialiai dirginančių priedų yra kuo mažiau.

    Gelis gali būti laikomas šaldytuve, nes vėsesnė priemonė dažnai maloniau veikia įkaitusią odą. Tačiau šaldiklio reikėtų vengti, nes pernelyg šalta temperatūra gali sukelti papildomą dirginimą.

    Alavijas iš augalo: saugu ne visada

    Naudoti alaviją tiesiai iš augalo galima, bet reikalingas atsargumas. Alavijo lapo viduje esantis skaidrus gelis skiriasi nuo gelsvo latekso sluoksnio, kuris kai kuriems žmonėms gali dirginti odą.

    Dėl to nerekomenduojama tiesiog nulaužti lapo ir juo trinti nudegusios vietos. Jei renkatės natūralų variantą, geriau naudoti tik kruopščiai atskirtą skaidrų gelį ir pirmiausia išbandyti jį ant mažo odos ploto.

    Po saulės nudegimo taip pat vertėtų vengti riebių liaudiškų priemonių, tokių kaip sviestas ar aliejus, nes jos gali sulaikyti šilumą odoje ir sustiprinti nemalonius pojūčius. Svarbu gerti pakankamai vandens, nes organizmas gali netekti daugiau skysčių, o oda laikinai tampa jautresnė.

    Net jei kitą dieną paraudimas sumažėja, tai nereiškia, kad UV spindulių padaryta žala išnyko. Pasikartojantys nudegimai didina priešlaikinio odos senėjimo ir odos vėžio riziką, todėl alavijo gelio nereikėtų laikyti būdu vakare „pataisyti“ dienos saulėje.

    Jei atsiranda didelės pūslės, stiprus patinimas, labai intensyvus skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas ar sąmonės sutrikimai, reikėtų kreiptis į medikus. Ypač svarbu nedelsti, jei stipriai nudegė mažas vaikas.

    Dažniausiai saugiausia seka po lengvo nudegimo yra paprasta: pasitraukti iš saulės, atvėsinti odą ir tik tada tepti švelnų drėkiklį, įskaitant alavijo gelį. O geriausia apsauga nuo nudegimo išlieka profilaktika: šešėlis, tinkami drabužiai ir apsauginės priemonės nuo saulės.