CP v2

Blog

  • Seimas pritarė: savivaldybių ugniagesiams ir urėdijoms nebereikės mokėti mokesčio už sunkvežimius

    Seimas po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, kurios numato savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir miškų urėdijas atleisti nuo kasmetinio mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones. Galutinis sprendimas dar laukia, nes projektą parlamentarai turės priimti dar kartą.

    Pataisų iniciatorė Seimo narė Violeta Turauskaitė teigia, kad dabartinis reguliavimas yra nenuoseklus, nes daliai priešgaisrinės paskirties transporto jau taikomos vienos lengvatos, tačiau išlieka kita finansinė prievolė. Anot jos, pakeitimu siekiama suvienodinti praktiką ir mažinti viešųjų įstaigų finansinę naštą.

    „Siūlomu pakeitimu siekiama suvienodinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir miškų urėdijų priešgaisrinėms transporto priemonėms taikomas mokestines lengvatas“, – sakė V. Turauskaitė.

    Parlamentarės pateiktais duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos šiuo metu valdo apie 720 priešgaisrinių automobilių, o miškų urėdijos – apie 45. Vidutinis metinis mokestis už tokio tipo krovinines transporto priemones siekia 144 eurus, todėl atsisakius įmokos į biudžetą, preliminariai būtų surenkama maždaug 100 000 eurų mažiau.

    Įstatymo aiškinamajame kontekste pabrėžiama, kad dalis institucijų jau dabar nuo šio mokesčio atleidžiamos. Tarp jų yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje veikiančios įstaigos, krašto apsaugos sistemos transporto priemonės, taip pat specialiai asmenims su negalia pritaikyti krovininiai automobiliai, priklausantys savivaldybių administracijoms ir asmenų su negalia organizacijoms.

    Po svarstymo už pataisas balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 10 parlamentarų. Jei Seimas galutiniame balsavime pritars, savivaldybių ugniagesių ir miškų urėdijų naudojamoms priešgaisrinės paskirties krovininėms transporto priemonėms būtų taikoma platesnė mokestinė lengvata, o sutaupytos lėšos galėtų būti nukreiptos transporto parko priežiūrai ir atnaujinimui.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • LLRI įspėja: gynybai neužteks milijonų – stabdo biurokratija ir neįveiklintas turtas

    Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvertinęs Vyriausybės planuojamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina diskusiją sukti ne vien apie papildomas sumas, bet ir apie sprendimų greitį. Institutas pabrėžia, kad vien planuojami 100 mln. eurų sutaupymai neatsako į esminį klausimą, kaip pinigai kuo greičiau virsta realiais pajėgumais.

    LLRI prezidentė Elena Leontjeva akcentuoja, kad prioritetai negali būti deklaruojami visoms sritims vienu metu. Institutas teigia, kad didinant finansavimą gynybai turi būti aiškiai įvardijama, kurių mažesnio prioriteto išlaidų atsisakoma kitose srityse, kitaip biudžetas tampa kompromisų rinkiniu be realaus perskirstymo.

    „Jeigu gynyba yra prioritetas, visos kitos sritys negali būti prioritetinės tuo pačiu metu“, – sakė Elena Leontjeva.

    LLRI vertinimu, saugumo politikoje kritiškai svarbus valstybės gebėjimas greitai priimti sprendimus, sutrumpinti viešuosius pirkimus ir mažinti administracinę naštą. Institutas pažymi, kad vilkinamos procedūros gali reikšti prarastą laiką, o tai ypač jautru, kai regiono saugumo situacija išlieka įtempta ir NATO šalys didina gynybos pramonės apsukas.

    Institutas taip pat kelia ilgalaikio tvarumo klausimą ir primena, kad šiandienos išlaidos turi kainą ateityje. LLRI siūlo griežčiau vertinti, ar naujos ar plečiamos programos nedidina struktūrinių įsipareigojimų, kurie vėliau virsta didesniu deficitu, skola ir palūkanų našta.

    „Spaudimas mažinti išlaidas yra ne nelaimė, o unikali proga optimizuoti valstybės valdymą ir spartinti sprendimus“, – sakė Elena Leontjeva.

    Neįregistruota žemė ir neįveiklintas turtas

    Vienu iš greičiausiai išnaudojamų rezervų LLRI įvardija valstybės turto ir žemės įveiklinimą. Instituto skaičiavimu, valstybės turto vertė siekia 90,87 mlrd. eurų, o 28,5 mlrd. eurų sudaro laisva valstybinė žemė ir sklypai.

    LLRI atkreipia dėmesį, kad 2025 metais 581 tūkst. hektarų valstybinės žemės vis dar buvo neįregistruota, todėl negalėjo būti nuomojama ar parduodama. Institutas siūlo spartinti registravimą, parduoti valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir svarstyti dalies valstybės valdomų įmonių akcijų realizavimą, o lėšas nukreipti prioritetams ir skolos mažinimui.

    Skaitmenizacija auga, pareigybių daugėja

    Kitas LLRI išskiriamas rezervas yra skaitmenizacijos potencialas, kuris, instituto vertinimu, iki šiol neatsispindi darbuotojų skaičiaus mažėjime. Nurodoma, kad nuo 2019 metų viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208, nors elektroninės paslaugos ir procesų automatizavimas turėtų mažinti rankinio administravimo poreikį.

    LLRI skaičiuoja, kad vien grįžus prie 2019 metų pareigybių lygio darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus. Institutas taip pat lygina tarnautojų ir gyventojų santykį, teigdamas, kad Lietuvoje jis siekia 21,2 proc., kai Vokietijoje yra apie 11,5 proc., o Lenkijoje 16,7 proc.

    Biudžetas turi būti grindžiamas rezultatais

    LLRI pabrėžia, kad ankstesnių metų finansavimas neturėtų automatiškai tapti kitų metų biudžeto baze. Instituto cituojami Valstybės kontrolės vertinimai rodo, kad iš 28 analizuotų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos poreikio analize ir turėjo aiškų ryšį su rezultatais, todėl LLRI ragina nutraukti ar mažinti neveiksmingų priemonių finansavimą.

    Institutas siūlo taikyti principą, kad kiekviena programa turi būti pagrindžiama nuo pirmojo išlaidų euro, o reikšmingi nukrypimai nuo daugiamečių planų būtų išimtiniai ir aiškiai argumentuoti. LLRI teigimu, prioritetų finansavimas pirmiausia turėtų remtis perskirstymu, perteklinio turto realizavimu ir administravimo sąnaudų mažinimu, o ne didesniu deficitu.

    „Biudžetas negali likti vieninteliu inertiškai formuojamu dalyku, kai visuomenės poreikiai taip greitai keičiasi“, – sakė Elena Leontjeva.

  • Veprių kalvos paslaptis griūva: tyrėjai atidengia rezidencinės pilies bokštą ir netikėtus radinius

    Veprių centre ant kalvos ilgą laiką buvo manoma stovėjus dvaro rūmams, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. 2025 metais, vietos bendruomenės iniciatyva ir bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėti archeologiniai darbai atskleidė, kad tai galėjo būti rezidencinė pilis.

    Pirmieji duomenys gauti atlikus neinvazinius žvalgymus georadaru, kai buvusios dvarvietės teritorijoje užfiksuotos aiškios mūrinių konstrukcijų anomalijos. Tyrėjai teigia, kad rūmų pastatas galėjo turėti du gynybinius bokštus, o 2026 metais tęsiant darbus jau atidengiamas šiaurinis bokštas.

    „Iki šiol Vepriuose kalbėjome apie dvarą, tačiau tyrimų duomenys leidžia vis garsiau sakyti, kad čia buvo rezidencinė pilis“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys iniciatoriai.

    Georadaras parodė tai, ko nesimatė

    Georadaro duomenys ir pirmieji kasinėjimai leidžia spėti, kad pirminis pastatas buvo stačiakampio plano, o bokštai galėjo būti pristatyti vėliau. Tokia raida būdinga Lietuvos didikų rezidencijoms, kurios laikui bėgant buvo pritaikomos ir reprezentacijai, ir gynybai.

    Atidengti pamatai mūryti iš akmenų ir raudonų molio plytų, naudojant kalkinį skiedinį. Fiksuojamas 1,4–2,1 metro storis, o kai kur konstrukcijos įgilintos iki 3,2 metro, tai rodo didelės apimties ir ambicingą statybą.

    Vidinėje korpuso pusėje aptiktas rūsys bei į jį vedantys laiptai, o pats rūsys, sprendžiant iš užpildo, buvo užverstas griuvėsiais jau likviduojant statinį. Tarp griuvėsių rasta koklių, čerpių ir plytų fragmentų, leidžiančių tikslinti perstatymų laikotarpius.

    Šemetų ir Tyzenhauzų pėdsakai

    Istoriniuose šaltiniuose Veprių valdos aiškiai minimos 1542 metais, kai jos priklausė Kęsgailoms. Vėliau, XVI amžiaus antroje pusėje, dvarą perėmė Šemetų giminė, su kuria siejamos ir galimos renesansinės rekonstrukcijos.

    Tyrėjai kontekstą sieja su to meto tendencija Lietuvoje didikų valdas stiprinti ir puošti renesanso stilistika, kai kūrėsi ar buvo perstatomos tokios rezidencinės pilys kaip Siesikų, Raudonės, Raudondvario ar Panemunės. Vepriai šiame žemėlapyje galėtų tapti dar vienu, iki šiol mažai žinotu, tokios architektūros tašku.

    Vėlesniais amžiais valdos, tikėtina, perėjo kitoms giminėms, o XVIII amžiaus pradžioje objektas galėjo smarkiai nukentėti per Šiaurės karą. Tai atitiktų ir radinių pobūdį, ir faktą, kad XIX amžiaus dokumentuose jau minimi kitoje vietoje pastatyti dvaro rūmai.

    Radiniai prabyla apie gyvenimą pilyje

    Kasinėjimų metu surinkta XVI amžiaus pabaigos–XVIII amžiaus pradžios medžiaga, kuri laikoma vertinga moksliniam pažinimui. Didžiausią dalį sudaro kokliai, priskiriami kelioms krosnims, taip pat buitinė keramika, langų stiklo fragmentai ir metalinės detalės.

    Dalis koklių dekoruota heraldiniais motyvais, tarp jų minimas Buivolas, siejamas su Tyzenhauzų giminės heraldika. Tokie radiniai ne tik padeda datuoti sluoksnius, bet ir leidžia tikslinti, kas ir kada valdė rezidenciją, kai rašytinių duomenų stinga arba jie fragmentiški.

    Šiaurinio bokšto tyrimai kol kas atskleidžia šešiakampio plano pamatus, o tokia forma dažnai siejama su ankstesnių laikotarpių gynybinėmis tradicijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad bokšto sienos galėjo būti tinkuotos, puoštos architektūrinėmis detalėmis, o rastas strėlgalis sustiprina prielaidą apie gynybinę funkciją.

    Tyrimai Vepriuose tęsiami, o archeologai tikisi, kad tolesni kasinėjimai leis tiksliau nustatyti statybos etapus, rekonstrukcijų laiką ir tai, kaip dvaro rūmai virto rezidencine pilimi. Jei hipotezė pasitvirtins, Vepriai taps retu pavyzdžiu, papildančiu Lietuvos rezidencinių pilių istoriją.

  • Gargžduose kyla 6 mln. eurų darželis: 225 vietos vaikams ir ambicingi savivaldybės planai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia ugdymo infrastruktūros plėtrą ir Gargžduose pradeda visiškai naujo lopšelio-darželio statybas. Pasirašyta rangos sutartis, statybvietė jau aptverta, artimiausiu metu bus pradedami sklypo paruošiamieji darbai.

    Naujasis darželis bus statomas Karaliaus Mindaugo gatvėje, šalia daugiafunkcio sporto centro. Projekte numatyta 225 vietos vaikams, o statybos darbų vertė viršija 6 mln. eurų, darbus vykdys UAB „SKANTO“.

    225 vietos ir šiuolaikinės erdvės

    Planuojama, kad vieno aukšto pastatas užims kiek daugiau nei 2 500 kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos 9 darželio grupės ir 3 lopšelio grupės, o kiekviena grupė turės tiesioginį išėjimą į lauką.

    Numatytos šviesios ir erdvios patalpos, sensorinis kambarys vaikų poreikiams bei universali sporto salė. Sprendiniai parinkti taip, kad vienu metu veiklas galėtų vykdyti dvi vaikų grupės.

    Akcentas ir darbuotojams, ir infrastruktūrai

    Šalia ugdymo erdvių bus suplanuoti kabinetai administracijai ir specialistams, kad paslaugos būtų teikiamos vietoje. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja įstaiga padės spręsti vietų trūkumą ir sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas.

    Kartu bus įrengta susisiekimo infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie sprendimai dažniausiai tampa esminiai sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur į darželius vaikai dažnai atvežami automobiliais.

    Platesnė plėtra visame rajone

    Klaipėdos rajono vadovai akcentuoja, kad darželio Gargžduose projektas yra platesnio ugdymo tinklo stiprinimo dalis. Pastaraisiais metais rajone atidarytos ir plečiamos ugdymo įstaigos, o dalyje jų pasirenkami ir moduliniai sprendimai, leidžiantys greičiau padidinti vietų skaičių.

    Pasak savivaldybės, lygiagrečiai vykdomi ir kiti projektai, susiję su darželių ir mokyklų plėtra, kad vaikams būtų sudarytos galimybės mokytis arčiau namų. Gargžduose planuojamas darželis įvardijamas kaip vienas labiausiai laukiamų projektų mieste.

    „Ugdymo įstaigų plėtra – vienas iš mūsų, kaip Savivaldybės, prioritetų, kuriam skiriame didelį dėmesį ir investicijas“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Naujojo darželio Gargžduose statybos – labai lauktas ir reikalingas projektas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

  • Saulės elektrinė 70, 150 ar 200 kv. m namui: kiek kWh suvartosite ir kokios galios iš tikro reikia

    Saulės elektrinės ant nuosavų namų stogų tampa vis įprastesnis sprendimas, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kokios galios fotovoltinę sistemą rinktis, kad ji realiai padengtų jūsų poreikius. Praktikoje galios parinkimą labiausiai lemia ne namo plotas, o metinis elektros suvartojimas ir tai, ar elektra naudojama šildymui bei vandeniui ruošti.

    Europos Sąjungoje mikroįrenginiais dažniausiai laikomos nedidelės, prie skirstomojo tinklo prijungiamos elektrinės, skirtos savo vartojimui, o augantis jų skaičius siejamas ir su atpigusiais moduliais, ir su gyventojų noru stabilizuoti sąskaitas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad universalaus skaičiaus, tinkančio visiems 150 kv. metrų namams, nėra.

    Skaičiuojant pradinį poreikį patogiausia atsispirti nuo jūsų tiekėjo sąskaitų arba ataskaitos už paskutinius 12 mėnesių. Jei duomenų neturite, galima orientuotis į tipinius rėžius, tačiau juos smarkiai keičia gyventojų skaičius, buitinė technika, pastato izoliacija ir šildymo būdas.

    Orientacinis suvartojimas pagal plotą

    Maždaug 70 kv. metrų namas, kai elektra daugiausia skirta apšvietimui ir prietaisams, per metus dažnai suvartoja apie 1 800–3 000 kWh. Jei naudojamas šilumos siurblys ar dalis šildymo perkeliama į elektrą, poreikis gali kilti iki maždaug 2 500–4 000 kWh.

    Apie 150 kv. metrų būste, be elektrinio šildymo, metinis suvartojimas dažnai siekia apie 2 000–3 500 kWh. Jeigu šildymas ir karštas vanduo reikšmingai priklauso nuo elektros, rėžis dažnai didėja iki maždaug 3 500–6 500 kWh per metus.

    Maždaug 200 kv. metrų namui, kai elektra naudojama tik įprastoms reikmėms, dažnas intervalas yra apie 2 500–4 000 kWh. Su šilumos siurbliu ar elektriniu vandens ruošimu poreikis praktikoje gali siekti apie 4 500–8 000 kWh per metus.

    Kokios galios saulės elektrinė reikalinga?

    Renkantis saulės elektrinės galią dažniausiai skaičiuojama pagal metinį suvartojimą, o rezultatas pateikiamas kilovatais piko (kWp). Tai standartinė fotovoltikos galia, rodanti, kiek sistema teoriškai gali generuoti idealiomis sąlygomis.

    Orientacijai dažnai taikomas supaprastintas ryšys: 1 800 kWh metinio suvartojimo gali atitikti apie 1,98 kWp, o 3 000 kWh apie 3,30 kWp. Didėjant poreikiui, 5 000 kWh dažnai siejama su maždaug 5,50 kWp, o 8 000 kWh su maždaug 8,80 kWp įrengtos galios.

    Vis dėlto tai tik bazinės gairės, nes faktinė metinė generacija priklauso nuo geografinės vietos, stogo krypties ir nuolydžio, šešėliavimo, modulių efektyvumo bei inverterio parinkimo. Dėl to galutinį sprendimą patikimiausia priimti turint montuotojo parengtą skaičiavimą pagal jūsų stogo situaciją ir vartojimo profilį.

    Ar verta energijos kaupiklis?

    Jeigu saulės elektrinė pagamina daugiau energijos dieną, o didžioji dalis suvartojimo persikelia į vakarą, vis dažniau svarstomas namų energijos kaupiklis. Jis leidžia didesnę dalį pagamintos elektros sunaudoti vietoje ir sumažina priklausomybę nuo tinklo tais momentais, kai generacija krenta.

    Be to, rinkoje daugėja viešai aptariamų paramos priemonių, nukreiptų į kaupiklių diegimą, nes tokios sistemos padeda subalansuoti tinklo apkrovas. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: pirmiausia įvertinti metinį suvartojimą ir stogo galimybes, o tik tada spręsti, ar labiau apsimoka didinti elektrinės galią, ar investuoti į kaupimą ir vartojimo optimizavimą.

  • „Creotech Instruments“ pasirašė 13,9 mln. eurų sutartį su ESA: lenkai patys valdys visą SAWA misiją

    Lenkijos kosmoso technologijų bendrovė „Creotech Instruments“ sudarė 13,9 mln. eurų vertės sutartį su Europos kosmoso agentūra dėl SAWA misijos įgyvendinimo. Tai išskirtinis atvejis, kai Lenkijos subjektui patikima visa projekto grandinė – nuo palydovo sukūrimo ir sistemų integracijos iki starto parengimo ir skrydžio valdymo orbitoje.

    Sutartis finansuojama iš Lenkijos įnašo į ESA programą „Space Safety“, skirtą Europos gebėjimams stiprinti tokiose srityse kaip kosminis saugumas ir rizikų stebėsena. Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tokie kontraktai yra vienas praktiškiausių būdų, kaip šalies įnašas į ESA grįžta atgal kompetencijomis, darbo vietomis ir technologijų vystymu.

    Kam skirta SAWA misija?

    SAWA misijos tikslas – stebėti kosminius orus ir Saulės aktyvumo poveikį kritinei infrastruktūrai. Praktikoje tai susiję su rizikomis, kurios gali paliesti navigacijos ir ryšio sistemas, palydovines paslaugas bei energetikos tinklus, kai Saulės audros sukelia geomagnetinius sutrikimus.

    Planuojama, kad palydovas rinks duomenis apie Žemės magnetinį lauką, jonosferą ir termosferą, o informacija bus teikiama beveik realiuoju laiku. Tokie duomenys paprastai naudojami prognozėms ir ankstyvajam perspėjimui, kad operatoriai galėtų laiku pritaikyti technologinius režimus ir sumažinti galimus trikdžius.

    Kas kuria palydovą ir kada numatytas startas?

    Pagrindinė projekto vykdytoja yra „Creotech Instruments“ – ji atsakinga už palydovinę platformą „HyperSat“, visos misijos integraciją ir operacijas orbitoje. Prie SAWA prisideda ir Lenkijos mokslo bei technologijų institucijos: Kosminių tyrimų centras prie Lenkijos mokslų akademijos, Vroclavo technologijos universitetas, taip pat programinės įrangos kūrėja N7 Space.

    Numatoma, kad SAWA palydovas į orbitą bus iškeltas 2029 metų pradžioje. Pagrindinė misijos trukmė planuojama vieneri metai, su galimybe darbą pratęsti dar iki dvejų metų, jei techninė būklė ir misijos poreikiai tai leis.

    ESA kontekste SAWA siejama su Europos pastangomis plėsti kosminių orų stebėjimo pajėgumus, o pati misija turėtų papildyti ankstesnius ir vykdomus sprendimus šioje srityje. Lenkijai tai kartu yra signalas rinkai, kad vietos įmonės jau gali imtis ne tik atskirų komponentų, bet ir viso ESA lygio projekto atsakomybės.

    Lygiagrečiai aptariamos ir ilgalaikės iniciatyvos, kurios turėtų sustiprinti Lenkijos kosmoso ekosistemą, įskaitant planus Varšuvoje įkurti ESA centrą. Tikimasi, kad tai padėtų nuosekliau auginti kompetencijas ir didinti šalies pramonės bei mokslo dalyvavimą Europos kosmoso programose.

  • Local content be inovacijų nepadės: ekspertai įspėja, kad be B+R liksime Europos uodegoje

    Diskusijose apie local content vis dažniau pabrėžiama, kad vien reikalavimų dėl vietinių tiekėjų ar gamybos dalies nepakanka. Pramonės ekspertai atkreipia dėmesį, jog be aiškios inovacijų ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros krypties šalys rizikuoja likti tik surinkimo grandimi, o pridėtinė vertė bus kuriama kitur.

    Tokia mintis nuskambėjo ir Katovicuose vykusiame Forum Nowego Przemysłu, kur aptarta, kaip local content gali stiprinti ekonominį atsparumą. Renginyje akcentuota, kad realią naudą valstybei lemia ne vien tai, kur įmonė registruota ar kur vyksta galutinis surinkimas, o kur kuriami produktai, technologijos ir intelektinė nuosavybė.

    Kur kuriama pridėtinė vertė?

    „Ayming Polska“ vadovas Piotras Frankowskis pabrėžė, kad dabartiniuose apibrėžimuose trūksta nuostatų, skatinančių įmones kurti inovacijas ir vertės grandinės centrą perkelti į Lenkiją. Pasak jo, vertinant local content, būtina matyti, ar šalyje kuriami tyrimų ir plėtros padaliniai, ar čia gimsta nauji sprendimai, o ne tik vykdomi užsakymai.

    „Labai svarbu yra ne tai, kur įmonė veikia, o kur ji kuria pridėtinę vertę ir kur vyksta B+R. Taisyklės turėtų skatinti sprendimus, kad pridėtinė vertė būtų kuriama Lenkijoje“, – sakė Piotras Frankowskis.

    Ekspertų vertinimu, būtent inovacijų komponentas tampa kritiniu, kai Europos pramonė susiduria su didėjančia konkurencija dėl investicijų, talentų ir technologijų. Jei local content politika apsiribos tik pirkimų ar tiekimo grandinės lokalizavimu, įmonės gali ir toliau palikti aukštesnės maržos veiklas kitose rinkose.

    Ką tai reiškia pramonei ir valstybei?

    Pramonės politikos požiūriu tai reiškia poreikį kurti paskatas įmonėms, kurios šalyje ne tik gamina, bet ir projektuoja, kuria prototipus, vysto programinę įrangą, automatizuoja procesus bei investuoja į darbuotojų kompetencijas. Tokios investicijos paprastai duoda ilgalaikį efektą: auga produktyvumas, atlyginimai, mokesčių bazė, o tiekėjų ekosistema tampa atsparesnė sukrėtimams.

    Forume taip pat kelti klausimai apie energijos kainas, technologinį atsinaujinimą ir tiekimo grandinių saugumą. Šie veiksniai tiesiogiai veikia sprendimus, kur įmonės stato gamyklas ir kur koncentruoja aukštos pridėtinės vertės funkcijas, todėl local content tikslai vis dažniau siejami su platesne konkurencingumo darbotvarke.

    Diskusijų dalyviai sutaria, kad norint išvengti „Europos uodegos“ scenarijaus, local content turi tapti ne tik pirkimų taisyklių rinkiniu, bet ir aiškia strategija, skatinančia B+R, inovacijų ekosistemą ir vietinį vertės kūrimą. Priešingu atveju šalis gali likti priklausoma nuo išorinių technologijų ir sprendimų centrų.

  • „JSW“ BHP žinių konkursas baigtas: po 9 mėnesių varžytuvių išaiškėjo nugalėtojas

    „JSW“ baigė tryliktąją internetinio darbuotojų BHP žinių konkurso ediciją, kurioje beveik devynis mėnesius varžėsi šimtai įmonės darbuotojų. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas buvo ne vien patikrinti taisyklių išmanymą, bet ir nuosekliai stiprinti saugaus darbo kultūrą.

    Konkursas vyko nuo sausio iki rugsėjo pabaigos, o iš viso jame dalyvavo 240 darbuotojų. Pasak įmonės, klausimai apėmė tiek teisės aktų ir procedūrų žinias, tiek praktinius sprendimus, su kuriais kasdien susiduriama rizikingose darbo vietose.

    Nors kova dėl pirmųjų vietų buvo įtempta, maksimalios taškų sumos šiemet nepasiekė nė vienas dalyvis. „JSW“ tai vertina kaip signalą, kad saugos reikalavimai ir jų taikymas realiose situacijose nuolat kinta, todėl žinias reikia reguliariai atnaujinti.

    Nugalėtojas ir prizai

    Pirmąją vietą užėmė Marcinas Kubickis iš kasyklos „Budryk“, dirbantis gamybos parengimo vyresniuoju inspektoriumi. Jam skirtas 5 000 Lenkijos zlotų prizas, kuris, apytikriai konvertavus, sudaro apie 1 150 eurų.

    „Dalyvauju šiame konkurse dešimt metų ir tik dabar pavyko užimti pirmąją vietą. Tai didelis pasitenkinimas ir patvirtinimas, kad verta nuolat tikrinti bei plėsti savo žinias“, – sakė Marcinas Kubickis.

    Antrąją vietą laimėjo Łukaszas Młynekas iš „Knurów-Szczygłowice“ padalinio, jam atiteko 4 000 zlotų, arba apie 920 eurų. Trečias liko Jarosławas Gąska iš „Borynia-Zofiówka“ padalinio, jo prizas siekė 3 000 zlotų, arba apie 690 eurų.

    Apdovanojimai laureatams įteikti spalio 13 dieną per iškilmingą renginį, kuriame akcentuota praktinė BHP žinių vertė ir nuolatinis darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Įmonės vadovybė pažymėjo, kad tokios iniciatyvos padeda formuoti įprotį saugą vertinti kaip kasdienį sprendimų priėmimo kriterijų.

    Kodėl BHP konkursai svarbūs kasybai

    Kasybos sektoriuje sauga laikoma viena jautriausių sričių dėl didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, technologinių procesų sudėtingumo ir griežto reglamentavimo. Todėl darbuotojų mokymai ir žinių patikra praktiniu formatu dažnai naudojami kaip priemonė sumažinti klaidų tikimybę ir sustiprinti atsakomybės jausmą komandoje.

    „Darbuotojų sauga yra ir išlieka vienas svarbiausių „JSW“ prioritetų. Saugos kultūrą kuriame visi, o jos pamatas yra žinios, atsakomybė ir nuoseklus taisyklių laikymasis“, – sakė „JSW“ valdybos pirmininkas Bogusławas Oleksy.

    „JSW“ priklausanti grupė yra viena reikšmingiausių koksinės anglies tiekėjų Europoje, o jos veiklos pagrindą sudaro koksinės anglies gavyba ir prekyba bei kokso ir anglies chemijos produktų gamyba. Įmonė pabrėžia, kad darbuotojų sauga išlieka kertiniu elementu užtikrinant stabilų darbą ir gamybos tęstinumą.

  • Kremlius apie rusiško dyzelino eksportą: tiesioginio ryšio su taikos derybomis dėl Ukrainos nemato

    Kremlius tvirtina nematantis tiesioginio ryšio tarp susitarimų, kurie leistų eksportuoti rusišką dyzeliną, ir Maskvos pozicijos dėl taikos derybų Ukrainoje. Tai antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą JAV tarpininkavimo schemą.

    Pasak D. Peskovo, ryšys tarp degalų eksporto klausimų ir politinių sprendimų dėl karo užbaigimo esą nėra akivaizdus. Jo teigimu, dabar nėra ką papildomai komentuoti apie tariamus susitarimų paketo tikslus ar tai, kaip jis galėtų paveikti derybų klimatą.

    Kas minima JAV tarpininkavimo kontekste?

    Agentūros „Reuters“ šaltiniais grįstame pranešime teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai ukrainiečiams galėjo siųsti signalus, jog leidimai ar susitarimai, susiję su rusiško dyzelino eksportu, būtų vienas iš elementų, skirtų skatinti Rusiją grįžti prie derybų stalo. Kremlius tokią interpretaciją atmetė, pabrėždamas, kad tai nėra tiesiogiai susieta su taikos procesu.

    Energijos ištekliai nuo pat plataus masto karo pradžios išlieka vienu svarbiausių geopolitinio spaudimo instrumentų. Rusijos naftos produktų prekyba, įskaitant dyzeliną, turi reikšmę tiek biudžeto pajamoms, tiek tiekimo grandinėms, o bet kokie režimo pakeitimai ar išimtys paprastai vertinami ir per saugumo prizmę.

    Kalbos apie paliaubas energetikoje

    D. Peskovas taip pat patvirtino, kad vyksta pokalbiai dėl galimo ugnies nutraukimo ar ribojimų energetikos srityje tarp Rusijos ir Ukrainos. Tokį derybų faktą viešai buvo minėjęs Donaldas Trumpas, tačiau Kremlius neįvardijo, kas konkrečiai dalyvauja šiuose kontaktuose ir kokia jų apimtis.

    Energetikos infrastruktūra kare tapo viena dažniausių taikinių, o jos apsauga tiesiogiai veikia civilių gyvenimą, pramonės veiklą ir žiemos sezono rizikas. Dėl to atskiros paliaubos energetikoje dažnai vertinamos kaip potencialiai labiau įgyvendinamas, bet politiškai jautrus žingsnis, nes jos nekeičia fronto realijų, tačiau gali sumažinti humanitarines ir ekonomines pasekmes.

    Ką sako Rusijos gynybos ministerija

    Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos pajėgos per naktinius smūgius neva nesitaikė į Ukrainos energetikos objektus. Nepriklausomo patvirtinimo, kuris leistų vienareikšmiškai įvertinti šio teiginio tikslumą, pateiktoje informacijoje nebuvo.

    Diskusijos apie „energetines paliaubas“ ir kartu aptariami prekybiniai sprendimai dėl rusiškos naftos produktų srautų rodo, kad energetika išlieka atskira, bet su politine darbotvarke persipinanti derybų linija. Artimiausiu metu būtent detalės, kas ir kokiu formatu derasi, lems, ar tai taps realiu deeskalacijos žingsniu, ar tik taktinio spaudimo priemone.