CP v2

Blog

  • Rožės serga rudenį? Po lapų kritimo padarykite tai, ir pavasarį sodo neatpažinsite

    Ruduo rožėms yra lemiamas metas: būtent tada susikaupia didžiausia grybinė infekcijų rizika, o ligų sukėlėjai pasiruošia peržiemoti. Jei po lapų kritimo nesiimsite profilaktikos, pavasarį rožės dažnai startuoja nusilpusios ir greitai „pasigauna“ ligas.

    Dažniausi rožių priešai yra juodoji dėmėtligė, tikroji miltligė ir rožių rūdys. Jų sporos žiemoja ant užkrėstų lapų, stiebų ir net ant dirvos paviršiaus, todėl vien purškimo nepakanka, jei aplink krūmą paliekami infekcijos židiniai.

    Kas padeda sustabdyti ligas?

    Pirmas žingsnis yra higiena: nukritusius lapus ir ligotus augalų likučius reikia surinkti ir pašalinti iš gėlyno. Kompostuoti jų nerekomenduojama, nes ne visuose kompostuose pasiekiama temperatūra, kuri patikimai sunaikina ligų sukėlėjus.

    Po lapų kritimo verta apžiūrėti krūmus ir iškirpti pažeistus, dėmėtus ar džiūstančius ūglius iki sveikos medienos. Genėjimo įrankius svarbu dezinfekuoti, kad ligos nebūtų perneštos nuo vieno krūmo prie kito.

    Rudeniniai purškimai ir jų laikas

    Vėlyvą rudenį, kai rožės baigia vegetaciją, dažnai taikomi vario preparatai, skirti sumažinti peržiemojančių grybinių ligų užkratą. Purkšti reikėtų ramią, sausą dieną, laikantis etiketėje nurodytų normų ir saugos reikalavimų.

    Jei renkatės švelnesnę, aplinkai draugiškesnę priežiūrą, gali padėti biologiniai preparatai ir priemonės, kurios stiprina augalų atsparumą bei mažina patogenų plitimą. Vis dėlto svarbiausia išlieka tvarka rožyne, nes be jos net ir geriausia priemonė duoda trumpalaikį efektą.

    Dažna klaida, kuri kainuoja žydėjimą

    Rudenį nereikėtų skatinti naujo minkšto augimo azoto trąšomis, nes toks prieaugis nespėja sumedėti ir tampa lengvu taikiniu ligoms bei šalčiui. Vietoj to rožėms labiau tinka sezoną užbaigianti priežiūra, orientuota į audinių brandą ir švarią aplinką.

    Jei rudenį nuosekliai sutvarkysite lapus, pašalinsite pažeistas šakas ir tinkamu metu atliksite profilaktiką, pavasarį rožės startuos žymiai stipresnės. Tai reiškia mažiau dėmių ant lapų, mažiau streso augalui ir daugiau šansų sulaukti gausesnio žydėjimo.

  • Astronomai aptiko neregėtą kosminį pliūpsnį: du gama spindulių sprogimai kas 4 minutes

    Astronomai aptiko neregėtą kosminį pliūpsnį: du gama spindulių sprogimai kas 4 minutes

    Astronomai pranešė užfiksavę reiškinį, kuris iki šiol nebuvo nei stebėtas, nei prognozuotas: du skirtingų tipų gama spindulių pliūpsniai įvyko beveik ta pačia kryptimi, o juos skyrė vos keturios minutės. Vienas pliūpsnis buvo trumpas, kitas ilgas, todėl toks derinys meta iššūkį nusistovėjusiai klasifikacijai.

    Gama spindulių pliūpsniai laikomi vienais energingiausių įvykių Visatoje, o jų spinduliuotė yra tokia intensyvi, kad ją patikimai fiksuoti galima tik iš kosmoso, nes Žemės atmosfera gama spindulius sugeria. Dėl to itin svarbūs kosminiai teleskopai, kurie pirmieji aptinka signalą ir leidžia antžeminiams prietaisams sekti blėstantį švytėjimą.

    Kas įvyko ir kuo tai ypatinga?

    Neįprastas atvejis, pavadintas GRB 160425A, buvo užfiksuotas 2016 metų balandžio 25 dieną. Pirminį signalą aptiko Neilo Gehrelso „Swift“ observatorija, o vėliau keli teleskopai stebėjo vadinamąjį pospindį, padedantį tiksliau nustatyti šaltinio vietą ir aplinką.

    Tyrėjų duomenimis, pirmasis pliūpsnis truko apie 1,7 sekundės, o antrasis, prasidėjęs po kelių minučių pauzės, tęsėsi apie 51,2 sekundės. Paprastai tokie laikai atitinka skirtingas pliūpsnių kilmes: trumpieji dažniau siejami su kompaktiškų objektų susijungimais, o ilgieji su masyvių žvaigždžių branduolio kolapsu.

    Įprasti paaiškinimai nebetelpa

    Mokslininkai svarstė, ar tai galėjo būti du visiškai nepriklausomi pliūpsniai, kurie tiesiog sutapo laike ir dangaus kryptimi. Tačiau tokio sutapimo tikimybė, remiantis tyrime pateiktais vertinimais, yra itin maža, todėl labiau tikėtina, kad abu signalai turi bendrą kilmę.

    „Tai kol kas vienintelis žinomas įvykis, turintis tokias keistas savybes“, – sakė Honkongo universiteto astrofizikas Bingas Zhangas.

    „Iš pradžių norėtųsi manyti, kad tai du nepriklausomi pliūpsniai, bet tikimybė, kad jie įvyks beveik tuo pat metu ir ta pačia kryptimi, tokia maža, jog tenka pripažinti bendrą kilmę“, – teigė jis.

    Tyrėjai taip pat nagrinėjo versiją, kad tai galėtų būti vieno pliūpsnio netipiška struktūra, pavyzdžiui, trumpas pradinis impulsas su vėlesne ilga uodega. Vis dėlto ilga pauzė tarp signalų ir labai didelė antrosios dalies energija šią interpretaciją daro komplikuotą.

    Ką tai gali reikšti astronomijai?

    Šis atvejis svarbus tuo, kad jis gali praplėsti supratimą apie tai, kaip formuojasi gama spindulių pliūpsniai ir kaip patikimai pagal trukmę spręsti apie jų kilmę. Pastaraisiais metais astronomijoje vis dažniau remiamasi daugiakanale stebėsena, kai kartu analizuojami gama ir rentgeno spinduliai, optinis pospindis, o kai kuriais atvejais ir gravitacinės bangos.

    Tokie reti įvykiai ypač vertingi, nes leidžia tikrinti teorinius modelius ekstremaliomis sąlygomis ir geriau suprasti, kaip elgiasi medžiaga šalia juodųjų skylių ar neutroninių žvaigždžių. Tyrėjai pabrėžia, kad dabartiniai scenarijai susiduria su rimtais sunkumais, todėl ateityje gali prireikti naujų modelių arba platesnės klasifikacijos.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Astronomy“, o autoriai pažymi, kad panašių atvejų paieškai ypač svarbūs ilgalaikiai kosminių observatorijų duomenys ir greita antžeminių teleskopų reakcija, leidžianti užfiksuoti blėstančius pospindžius.

  • Lagarde traukiasi iš ECB anksčiau: atvirai įvardijo priežastį ir pasiuntė signalą dėl palūkanų

    Lagarde traukiasi iš ECB anksčiau: atvirai įvardijo priežastį ir pasiuntė signalą dėl palūkanų

    Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pranešė pasitrauksianti iš pareigų anksčiau laiko – 2027 metų vasario 7 dieną, maždaug devyniais mėnesiais iki kadencijos pabaigos. Frankfurtе ji teigė, kad nebegali išlaikyti neutralumo, kurio iš centrinių bankų vadovų tikimasi.

    „Nemanau, kad galiu likti neutrali“, – sakė Christine Lagarde.

    Pasak jos, viešojoje erdvėje vis dažniau iškraipoma informacija, o jai tampa nepriimtina likti nuošalyje ir tylėti. Lagarde leido suprasti, kad pasitraukimas suteiks daugiau laisvės kalbėti ir veikti temomis, kurios peržengia pinigų politikos ribas.

    Tą pačią dieną ECB nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų, o indėlių palūkanų norma liko 2,5 proc. Vis dėlto Lagarde atskleidė, kad Valdančioji taryba rimtai svarstė ir palūkanų didinimo scenarijų, nors galiausiai sprendimas palikti jas nepakeistas buvo priimtas vienbalsiai.

    Kodėl buvo svarstytas didinimas?

    Lagarde aiškino, kad nuo paskutinių ECB prognozių pasikeitė du svarbūs veiksniai. Pirmasis – energijos kainos, kurios vėl kilo, o tai sustiprino infliacinį spaudimą euro zonoje.

    ECB vadovė nurodė, kad euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį pasiekė 3,8 proc., o energijos kainos per metus buvo pakilusios 18,9 proc. Tokia dinamika centrinio banko akimis didina riziką, kad kainų augimas gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Antrasis veiksnys – brangstantis ilgalaikis skolinimasis. Pasak Lagarde, vidutinis 10 metų euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas nuo rugsėjo prognozių skaičiavimo laikotarpio pabaigos pakilo maždaug 0,35 procentinio punkto.

    Šis pokytis svarbus, nes aukštesni obligacijų pajamingumai paprastai per finansų sistemą persiduoda į brangesnes būsto paskolas ir verslo kreditus, taip lėtindami ekonomiką. Lagarde taip pat minėjo, kad būsto paskolų palūkanos rugpjūtį pakilo iki 3,8 proc. nuo 3,5 proc. liepą, o bankai griežtino skolinimo sąlygas įmonėms.

    „Jei sujungi šiuos du veiksnius, Valdančioji taryba diskutavo, ar palūkanų didinimas būtų tinkamas“, – sakė Christine Lagarde.

    Ar gruodį palūkanos gali kilti?

    Nors ECB tradiciškai pabrėžia, kad sprendimus priima kiekvieno posėdžio metu, Lagarde leido suprasti, kad pauzė gali būti laikina. Ji išvardijo du būsimus infliacijos duomenų paskelbimus, ekonomikos augimo ir atlyginimų rodiklius, kurie bus įvertinti prieš gruodžio posėdį.

    Lagarde užsiminė, kad, jei neįvyks reikšmingų netikėtumų, bendra kryptis centriniam bankui yra aiški. Ji pridūrė, kad ypač daug dėmesio bus skiriama bazinei infliacijai, kuri paprastai vertinama kaip tvaresnių kainų tendencijų rodiklis.

    Prancūzijos obligacijos ir rinkų įtampa

    Rinkose daug dėmesio skirta Prancūzijai, kurios 10 metų skolinimosi kaina buvo perkopusi 5 proc. ribą pirmą kartą nuo 2002 metų, o skirtumas su Vokietijos obligacijomis išaugo iki aukščiausių lygių nuo ankstesnių euro zonos įtampos etapų. Lagarde tiesiogiai Prancūzijos neminėjo, tačiau pripažino, kad didesnį skolų lygį turinčioms šalims aukštesnės palūkanos yra ypač jautrios.

    Ji pabrėžė, kad obligacijų pajamingumų kilimas yra globalus reiškinys ir siejamas su infliacijos lūkesčiais, palūkanų normų trajektorija bei didesne obligacijų pasiūla. Lagarde taip pat akcentavo, kad valstybės turi planuoti laikotarpį, kai palūkanų normos gali išlikti didesnės, ir laikytis Europos fiskalinių taisyklių.

    Paklausta apie galimą užkrato riziką kitoms šalims, Lagarde priminė, kad ECB turi priemonių reaguoti, jei rinkų judėjimai taptų nepagrįsti ir chaotiški bei trukdytų pinigų politikos perdavimui ekonomikai. Ji taip pat priminė, kad ECB jau yra įsikišęs krizių metu, o 2022 metais sukurta Perdavimo apsaugos priemonė iki šiol nebuvo panaudota.

    Iki pasitraukimo Lagarde dar pirmininkaus dviem ECB posėdžiams – gruodį ir 2027 metų vasarį. Rinkoms tai reiškia ne tik galimą permainą dėl palūkanų sprendimų, bet ir didesnį neapibrėžtumą dėl to, kas perims ECB vairą, kai infliacijos ir obligacijų rinkų spaudimas vis dar išlieka aktualūs.

  • „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    Pelno šuolis dėl vėžio vaistų

    Didžiausia Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 23 proc. ir pasiekė 2,79 mlrd. eurų. Rezultatus daugiausia lėmė sparčiai didėjusios onkologinių vaistų pardavimo apimtys.

    Bendrovės pajamos per tą patį laikotarpį didėjo 7 proc. iki 14,5 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai pelno augimas siekė kiek daugiau nei 2 proc., šis šuolis rodo ryškų pagreitį.

    Onkologija sudaro beveik pusę

    Onkologija išliko didžiausia „AstraZeneca“ veiklos sritis ir sudarė 48 proc. visų pardavimų. Šio segmento pardavimai augo 17 proc. iki 6,99 mlrd. eurų, o pagrindiniai varikliai buvo plaučių vėžio vaistas „Tagrisso“ ir imunoterapija „Imfinzi“.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad vadinamasis pagrindinis pelnas vienai akcijai, neįtraukiant restruktūrizavimo ir panašių vienkartinių sąnaudų, didėjo 17 proc. Tai leidžia investuotojams geriau įvertinti pagrindinės veiklos dinamiką, atskyrus ją nuo vienkartinių poveikių.

    Taupymo planas iki 2029 metų

    Kartu „AstraZeneca“ pristatė programą, kuria siekiama sutaupyti apie 1,34 mlrd. eurų per metus. Šias lėšas bendrovė planuoja nukreipti atgal į naujų vaistų kūrimą ir daugiau nei 180 vystomų projektų portfelį.

    Restruktūrizavimo sąnaudos, kaip skelbiama, gali siekti iki 1,79 mlrd. eurų ir bus patiriamos vienkartiniu principu. Didžioji dalis pokyčių turėtų būti įgyvendinta iki 2029 metų pabaigos, o tai reiškia ilgalaikį kaštų ir investicijų perskirstymą.

    „Turėdami kelis potencialiai itin didelį proveržį galinčius sukurti vėlyvos stadijos projektus ir sparčiai plečiamas transformuojančias technologijas, einame link 2030 metų ambicijų“, – sakė „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot.

    Generikai ir Kinijos spaudimas

    Augimą temdo spaudimas senesniems vaistams, kuriuos paveikė patentų apsaugos pabaiga ir konkurencija. Pavyzdžiui, diabeto, širdies ir inkstų ligų gydymui skirtų preparatų pardavimus mažina pigesni generiniai analogai, pasirodę JAV rinkoje.

    Bendrovė taip pat susiduria su kainų spaudimu Kinijoje, kur veikia apimtimis grįstos valstybinės pirkimų schemos. Jose gamintojai dažnai priversti mažinti kainas mainais į didelius užsakymus, o tai gali smarkiai paveikti pelningumą.

    Nepaisant to, „AstraZeneca“ patvirtino 2026 metų prognozes ir tikisi, kad pajamos augs vidutiniu ar aukštesniu vienženkliu tempu, o pagrindinis pelnas vienai akcijai didės žemu dviženkliu tempu, nevertinant valiutų svyravimų.

    Iki 2030 metų bendrovė siekia pasiekti 71,7 mlrd. eurų metinių pajamų, palyginti su beveik 52,9 mlrd. eurų 2025 metais. „AstraZeneca“ tikisi, kad maždaug pusė šio rezultato bus sugeneruota JAV rinkoje, kur bendrovė pastaraisiais metais aktyviai didina savo svorį.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovė šiemet jau pateikė 12 teigiamų vėlyvos stadijos klinikinių tyrimų rezultatų ir vysto svorio mažinimo gydymą, siekdama konkuruoti su šioje srityje sparčiai augančiais vaistais. Po paskelbtų rezultatų „AstraZeneca“ akcijos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 4,5 proc.

  • 2026 metų Nobelio mokslo premijos: kas laimėjo ir kodėl vėl įsižiebė lyčių nelygybės klausimas?

    2026 metų Nobelio mokslo premijos: kas laimėjo ir kodėl vėl įsižiebė lyčių nelygybės klausimas?

    Spalio pabaiga mokslo bendruomenei tradiciškai reiškia Nobelio premijų sezoną, kai įvertinami atradimai, formuojantys šiuolaikinę mediciną, fiziką ir chemiją. 2026 metais paskelbti laureatai vėl iškėlė seną diskusiją: kodėl tarp mokslo premijų laimėtojų taip dažnai trūksta moterų.

    Šių metų Nobelio premijų fiziologijos ar medicinos, fizikos ir chemijos srityse laureatais tapo vien vyrai. Tai išprovokavo platesnį pokalbį apie tai, kaip ilgalaikės karjeros, finansavimo ir atstovavimo skirtumai galiausiai atsispindi prestižiškiausiuose apdovanojimuose.

    Medicina: šviesa valdoma biologija

    2026 metų Nobelio premija fiziologijos ar medicinos srityje skirta Karlui Deisserothui, Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui. Jie įvertinti už su šviesa valdomais jonų kanalais susijusius atradimus ir optogenetikos krypties vystymą.

    Optogenetika laikoma vienu ryškiausių šiuolaikinės neurologijos įrankių, leidžiančių itin tiksliai veikti nervinių ląstelių aktyvumą. Šis metodas naudojamas aiškinantis, kaip smegenyse formuojasi atmintis, emocijos ir elgesys, o taip pat atveria kelią naujoms terapijoms.

    „Tai metodas, leidžiantis gyvose smegenyse parodyti, kaip nervinės ląstelės formuoja atmintį ir su ja susijusį elgesį“, – sakė žurnalistė Marta Iraola.

    Praktinė šios srities nauda siejama ir su naujomis medicinos taikymo kryptimis, įskaitant regėjimo atkūrimo bandymus. Klinikiniai tyrimai rodo, kad genų terapijos ir šviesai jautrių baltymų deriniai kai kuriais atvejais gali padėti iš dalies atkurti regą žmonėms, turintiems tam tikrų regėjimo sutrikimų.

    Fizika: nematomos dalelės iš kosmoso

    2026 metų Nobelio fizikos premija paskirta belgų mokslininkui Francisui Halzenui už indėlį į IceCube neutrinų observatoriją ir didelės energijos astrofizinių neutrinų aptikimą. Neutrinai yra itin sunkiai aptinkamos dalelės, todėl jų „pagavimas“ tapo nauju būdu tirti kosminius reiškinius.

    IceCube observatorija įrengta Pietų ašigalyje ir išnaudoja milžinišką ledo masę kaip detektorių, fiksuojantį retus neutrinų sąveikos signalus. Projektas subūrė tarptautinę komandą, o pati observatorija tapo vienu svarbiausių įrankių vadinamojoje daugianarėje astronomijoje, kai Visata tiriama ne tik šviesa, bet ir dalelėmis.

    „Jis pavertė didžiulį ledo bloką Pietų ašigalyje detektoriumi, galinčiu pamatyti beveik nematomas daleles, atkeliaujančias į Žemę iš kosmoso“, – sakė žurnalistė Pascale Davies.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie infrastruktūriniai projektai šiandien remiasi ilgomis tarptautinėmis partnerystėmis, dešimtmečiais trunkančiu darbu ir didele technikų bei doktorantų komanda. Būtent tai ir daro Nobelio įvertinimą jautriu klausimu, nes apdovanojimas dažnai atitenka keliems vardams, nors rezultatus sukuria šimtai žmonių.

    Chemija ir lyčių atotrūkis

    2026 metų Nobelio chemijos premija skirta prancūzų mokslininkui Henri B. Kagan ir japonų mokslininkui Kenso Soai už tyrimus, susijusius su molekulių veidrodiniais atvaizdais. Ši sritis svarbi suprantant, kodėl gyvybėje dažnai „pasirenkama“ viena molekulės forma, nors teoriškai galimos dvi.

    Tyrėjų darbai reikšmingi farmacijos kūrimui, nes skirtingi veidrodiniai molekulių variantai gali veikti organizmą nevienodai. Praktikoje tai reiškia, kad vaistų kūrėjams itin svarbu tiksliai valdyti, kuri molekulės forma bus pagaminta ir naudojama.

    Lyčių nelygybės tema šiemet sustiprėjo ir dėl bendro laureatų paveikslo: be literatūros premijos laureatės Anne Carson ir Taikos premijos laureatės Navanetham Pillay, likę 2026 metų Nobelio premijų laimėtojai buvo vyrai. Mokslo srityse tai vėl atkreipė dėmesį į struktūrines priežastis, kodėl moterų matomumas aukščiausiuose įvertinimuose išlieka ribotas.

    „Mokslo apdovanojimuose moterų mažiau, nes tai atspindi platesnį jų nepakankamą atstovavimą šioje tyrimų srityje“, – sakė Marta Iraola.

    Nobelio premijos dažniausiai įvertina darbus, kurių rezultatai bręsta dešimtmečiais, todėl laureatų profilis neretai atspindi ankstesnių dešimtmečių akademinę realybę. Vis dėlto pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mokslininkių karjerą veikia finansavimo spragos, mentoringo stoka, lyderystės pozicijų barjerai ir netiesioginiai šališkumai atrankose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai paprastai vyksta lėtai: kai didėja moterų dalis doktorantūroje, tyrimų grupių vadovų gretose ir tarptautinių konsorciumų valdymo struktūrose, po keliolikos ar kelių dešimtmečių tai ima atsispindėti ir aukščiausiuose apdovanojimuose. 2026 metų Nobelio premijos dar kartą priminė, kad pažanga vyksta, tačiau lygybės klausimas moksle tebėra atviras.

  • Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonijos centrinis bankas Bank of Japan spalio 30 dieną paskelbė, kad bazinė infliacija pasiekė ilgai siektą 2 proc. tikslą. Tai įvyko praėjus daugiau nei 13 metų nuo tada, kai 2013 metais buvo įtvirtintas šis rodiklis, siekiant galutinai išvesti ekonomiką iš defliacijos.

    Vis dėlto palūkanų normos kol kas nebuvo didinamos: bankas pagrindinę normą paliko 1,25 proc. Sprendimui pritarta dauguma, o tai rodo, kad politikos formuotojai dar nenori skubėti su griežtinimu, nors kainų spaudimas akivaizdžiai atsinaujina.

    Defliacijos era traukiasi

    Japonija ilgus dešimtmečius kovojo su defliacija, kai kainos sistemingai krenta, o vartotojai ir verslas atideda pirkinius bei investicijas. 2013 metais pradėtas plataus masto pinigų politikos švelninimas buvo skirtas pakelti kainų lygį ir sustiprinti vidaus paklausą.

    Ankstyvaisiais 2020-aisiais infliacija kai kuriais mėnesiais trumpam viršijo 2 proc., tačiau Bank of Japan pabrėžė, kad tik dabar mato tvarų, ilgalaikę tendenciją atitinkantį kainų augimą. Banko vertinimu, bazinė vartotojų kainų infliacija ir toliau turėtų laikytis apie 2 proc. lygį.

    Vyriausybė neskuba skelbti pergalės

    Nors centrinis bankas kalba apie pasiektą tikslą, politiniu lygmeniu tonas atsargesnis. Premjerės Sanae Takaichi vadovaujama vyriausybė vengia per anksti deklaruoti, kad defliacijos problema galutinai išspręsta, nes dalis kainų augimo gali būti susijusi su išoriniais veiksniais.

    „Mes dar ne ten“, – sakė ekonomikos ministras Minoru Kiuchi.

    Rinkose taip pat stebima įtampa tarp siekio palaikyti ekonomikos augimą ir būtinybės suvaldyti kainų kilimą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad per didelis spaudimas ilgiau išlaikyti žemas palūkanas gali būti suprastas kaip bandymas daryti įtaką Bank of Japan nepriklausomumui.

    Kodėl kainos gali kilti dar sparčiau?

    Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos spaudimas stiprėja: rugsėjį bazinė infliacija siekė 2,1 proc., kai rugpjūtį buvo 1,7 proc. Bank of Japan perspėjo, kad vartotojų kainų indekso augimas, atmetus šviežią maistą, gali pagreitėti ir tapti aiškiai didesnis nei 2 proc.

    Prie rizikų bankas priskyrė brangstančią naftą, kuri kelia energijos ir dalies prekių kainas, taip pat augančias puslaidininkių kainas. Pastarąsias bankas sieja su pasauliniu DI paklausos šuoliu, didinančiu lustų poreikį duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai.

    Papildomu veiksniu įvardytas jenos silpnėjimas, nes tai brangina importą ir perkelia kainų spaudimą į vidaus rinką. Dėl šių priežasčių dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanų normų didinimas gali įvykti jau artimiausiais mėnesiais.

    Capital Economics ekonomistas Marcelis Thieliantas teigė, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas atrodo labai tikėtinas, o palūkanų norma, jo vertinimu, galėtų pasiekti 2 proc. iki kitų metų vidurio. Jis pridūrė, kad rizikos kryptis išlieka link dar didesnio griežtinimo vėliau.

    Bank of Japan sprendimas priimtas pasaulio centriniams bankams išlaikant atsargesnį toną: pastarosiomis dienomis palūkanų normų nekeitė ir JAV Federalinis rezervų bankas, ir Europos Centrinis Bankas. Investuotojai atidžiai stebi, ar Japonija taps viena iš nedaugelio didžiųjų ekonomikų, kurioje palūkanų kilimo ciklas dar tik įsibėgėja.

  • ECB paliko 2,5 proc. palūkanas, bet Lagarde traukiasi anksčiau: kas laukia euro zonos?

    ECB paliko 2,5 proc. palūkanas, bet Lagarde traukiasi anksčiau: kas laukia euro zonos?

    ECB sprendimas ir netikėta žinia

    Europos Centrinis Bankas spalio 29 dieną paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą ties 2,5 proc. Sprendimas priimtas didelio neapibrėžtumo fone, kai euro zonoje vėl sustiprėjo infliacinis spaudimas.

    Tą pačią dieną ECB vadovė Christine Lagarde pranešė, kad iš pareigų pasitrauks 2027 metų vasario 7 dieną, nors jos kadencija turėjo baigtis vėliau. Rinkos dalyviai tai vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, galintį paveikti lūkesčius dėl palūkanų politikos.

    Infliacija vėl viršija tikslą

    ECB sprendimą lydėjo aiški žinutė apie energijos kainas: jos toliau kyla ir didina infliacijos riziką, kartu silpnindamos augimo perspektyvas. Euro zonoje infliacija rugsėjį, remiantis oficialiais rodikliais, siekė 3,8 proc., kai ECB tikslas yra 2 proc.

    Bankas taip pat pabrėžė, kad bazinė infliacija kol kas iš esmės išlieka stabili, o darbo užmokesčio dinamika dar nerodo ryškaus pagreitėjimo. Vis dėlto ECB įspėjo, kad energijos šoko mastas ir trukmė gali reikšmingai kelti kainas ir slopinti ekonominę veiklą.

    Prancūzijos skola ir rinkų spaudimas

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai euro zoną pasiekė Prancūzijos obligacijų išpardavimo banga, didinanti skolinimosi kainą ir kitoms šalims. Pranešama, kad Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5 proc., o skirtumas, palyginti su Vokietijos skola, išaugo iki maždaug 155 bazinių punktų.

    ECB pripažino, kad finansavimo sąlygos nuo ankstesnio posėdžio sugriežtėjo, o tai gali mažinti tiek infliaciją, tiek augimą. Kartu bankas pakartojo, jog iš anksto neįsipareigoja konkrečiai palūkanų normų trajektorijai, todėl sprendimai ir toliau priklausys nuo duomenų.

    Lagarde pasitraukimas ir kova dėl posto

    ECB neįvardijo Lagarde sprendimo priežasčių, tačiau viešojoje erdvėje minimos prielaidos, kad tai gali būti susiję su Prancūzijos vidaus politika ir 2027 metų prezidento rinkimų laikotarpiu. Bet kokiu atveju ankstyvas pasitraukimas reiškia, kad euro zonos pinigų politikos kryptis gali tapti dar labiau priklausoma nuo naujos vadovybės prioriteto.

    „Išeinu iš šios institucijos jausdama, kad darbas atliktas gerai, o ECB yra pasirengęs ateičiai“, – sakė Christine Lagarde.

    Prasidėjęs procesas atveria kelią naujam vadovui, o kartu didina spekuliacijas dėl galimos politikos tonacijos, ypač jei infliacija užsitęstų, o ekonomikos augimas silpnėtų. Papildomą įtampą kelia ir tai, kad artimiausiu metu turėtų atsilaisvinti ir kitos svarbios vietos ECB vykdomojoje valdyboje.

    ECB taip pat priminė, kad prireikus gali būti naudojamas jo turimas instrumentas, skirtas kovoti su nepagrįstais ir netvarkingais rinkų svyravimais, kurie trukdytų pinigų politikos perdavimui. Vis dėlto rinkos labiausiai stebės ne tik šio įrankio retoriką, bet ir tai, ar energijos kainų šokas nepavers naujo infliacijos šuolio ilgalaikiu reiškiniu.

  • ECB vadovė Christine Lagarde traukiasi anksčiau: jos žodžiai apie politiką kelia audrą

    ECB vadovė Christine Lagarde traukiasi anksčiau: jos žodžiai apie politiką kelia audrą

    Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pranešė pasitrauksianti iš pareigų anksčiau laiko. Jos kadencija turėjo baigtis 2027 metais, tačiau institucijai ji vadovaus iki 2027 metų vasario 7 dienos.

    Sprendimas paskelbtas likus keliems mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos įsibėgėjimo. Dėl to Briuselyje ir Paryžiuje iškart sustiprėjo spėlionės, ar pasitraukimas nėra susijęs su politiniais planais.

    Pasakė, kad nekandidatuos

    Dar 2026 metų liepą išskirtiniame interviu Christine Lagarde teigė nesiekianti jokio politinio posto. Tuomet viešojoje erdvėje jau buvo aptarinėjama, ar ji galėtų tapti viena ryškiausių figūrų 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose.

    „Aš nekandidatuoju niekur, bet man labai svarbu, kad Europa būtų apsaugota ir kad ji išliktų rėmai, kuriuose veikia valstybės, įskaitant Prancūziją“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji taip pat pabrėžė viltį, kad prieš rinkimus viršų paims racionalumas, o Prancūzija ir toliau išliks viena svarbiausių Europos Sąjungos atramų. Šie pasisakymai dabar vėl cituojami, nes ankstyvas pasitraukimas neįprastas tokio lygio pareigūnams.

    Kodėl tai svarbu rinkoms?

    ECB vadovo kaita paprastai jautriai veikia finansų rinkų lūkesčius dėl palūkanų normų ir infliacijos kontrolės. Net jei monetarinę politiką sprendžia ECB valdančioji taryba, prezidento vaidmuo yra esminis formuojant institucijos kryptį ir komunikaciją.

    Pastaraisiais metais euro zona susidūrė su staigiu infliacijos šuoliu, kurį skatino energijos kainų krizė ir tiekimo grandinių sutrikimai, o vėliau ir su ekonomikos augimo sulėtėjimu. Todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar pereinamuoju laikotarpiu neatsiras papildomos nežinomybės dėl ECB sprendimų nuoseklumo.

    Šiuo metu svarbiausias klausimas bus įpėdinio pasirinkimas ir tai, ar naujasis vadovas išlaikys ankstesnę griežtesnę liniją kovoje su infliacija, ar labiau akcentuos ekonomikos skatinimą. Kandidatų pavardės dažniausiai svarstomos už uždarų durų, tačiau sprendimui reikės plataus euro zonos šalių politinio sutarimo.

    Lagarde kelias iki ECB

    Christine Lagarde prieš pradėdama vadovauti ECB dirbo Tarptautinio valiutos fondo vadove, o dar anksčiau buvo Prancūzijos finansų ministrė. Ji laikoma viena įtakingiausių Europos ekonominės politikos figūrų, turinčia didelę patirtį krizių valdyme.

    Finansų ministro poste ji dirbo pasaulinės finansų krizės laikotarpiu, kai Prancūzija, kaip ir kitos didžiosios ekonomikos, ėmėsi plataus masto stabilizavimo priemonių. ECB vadovės pareigose jai teko valdyti euro zoną per pandemijos padarinius, energetikos sukrėtimą ir itin didelės infliacijos laikotarpį.

    Kol kas viešai skelbiama tik pasitraukimo data, o detalesni motyvai lieka neįvardyti. Vis dėlto tai viena svarbiausių pastarųjų metų naujienų Europos ekonomikos politikoje, kuri turės įtakos tiek rinkų nuotaikoms, tiek euro zonos sprendimų tęstinumui.

  • Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietija ir Ukraina bando ginkluotą robotą: „ARX Robotics“ žada pristatymus iki 2026 metų pabaigos

    Vokietijos ir Ukrainos gynybos technologijų įmonės išbandė ginkluotą antžeminį robotą, kuris ateityje galėtų būti naudojamas Ukrainos kariuomenės fronte. Skelbiama, kad pirmosios sistemos, integruotos su nauju ginkluotės moduliu, turėtų būti parengtos ir pristatytos iki 2026 metų pabaigos.

    Bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas spalio pradžioje per Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo valstybinį vizitą Kyjive, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskyi. Įmonės teigia, kad gamyba ir tiekimas būtų derinami pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius.

    Kaip veikia GEREON platforma

    Sistema paremta nepilotuojama antžemine platforma GEREON, kurią kuria Vokietijos bendrovė „ARX Robotics“. Platforma sukurta mobilumui ir energijos tiekimui užtikrinti, o žvalgybai naudoja kameras ir jutiklius.

    Ant viršaus gali būti montuojamas Ukrainos įmonės „ROBONEERS“ kuriamas ginkluotės modulis SABER. Jis skirtas nuotoliniam ugnies palaikymui, o operatorius, pasak kūrėjų, gali valdyti sistemą iš saugesnio atstumo, taip mažinant riziką kariams.

    Įmonės pabrėžia, kad siekiama sukurti vieną lanksčią robotinę sistemą, kurią būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims. SABER modulis, anot gamintojų, gali būti komplektuojamas pagal misiją, pritaikant skirtingą ginkluotę.

    Robotų vaidmuo fronte auga

    Nurodoma, kad neginkluotos GEREON versijos Ukrainoje jau naudojamos įvairioms užduotims: logistikai, sužeistųjų evakuacijai, žvalgybai, elektroninės kovos paramai ir kovai su dronais. Toks pritaikomumas atspindi bendrą karo Ukrainoje tendenciją, kai vis daugiau užduočių perduodama nuotoliniu būdu valdomoms ar autonominėms sistemoms.

    „ARX Robotics“ tvirtina, kad GEREON šiuo metu sudaro didžiausią Ukrainoje naudojamų Vakarų gamybos nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių parką. Įmonės finansų vadovas ir vienas įkūrėjų Maximilianas Wiedas pabrėžė, kad sausumos pajėgoms reikia platformų, kurias būtų galima greitai pritaikyti skirtingoms misijoms ir suderinti su turima infrastruktūra.

    „Šiuolaikinėms sausumos pajėgoms reikia kovinių platformų, kurias galima greitai pritaikyti skirtingoms užduotims, integruoti naujas technologijas ir sklandžiai sujungti su esamomis sistemomis“, – sakė Maximilianas Wiedas.

    „ROBONEERS“ teigia, kad jos robotinės sistemos nuo 2014 metų panaudotos daugiau nei 15 000 fronto misijų. Tuo pat metu abi bendrovės skelbia įsteigusios bendrą įmonę, kuri turėtų plėsti kitos nepilotuojamos antžeminės platformos „Rys Pro“ gamybą Vokietijoje ir Ukrainoje, o pirmųjų metų tikslas įvardijamas didesnis nei 1 000 vienetų.

    DI tampa gynybos pramonės centru

    Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į vis spartėjantį DI diegimą gynybos technologijose. Skelbiama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja vizitą į gynybos technologijų bendrovę Helsing būstinėje Miunchene, kur dėmesys bus skiriamas naujausiems produktams ir DI galimybėms.

    Helsing įkurta 2021 metais ir per trumpą laiką tapo viena labiausiai matomų Europos gynybos technologijų bendrovių. Ji kuria DI ir programinę įrangą karinėms sistemoms, įskaitant sprendimus, skirtus suteikti DI galimybių esamoms platformoms, pavyzdžiui, tankams, povandeniniams laivams ar naikintuvams.

    Analitikai pabrėžia, kad antžeminiai robotai ir DI valdomi sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti personalo nuostolius, greitinti žvalgybos ir taikinių nustatymo procesus bei išlaikyti logistikos grandines net intensyvaus apšaudymo sąlygomis. Tačiau praktinis efektyvumas paprastai priklauso nuo ryšio atsparumo trukdymui, operatorių parengimo ir sistemos patikimumo realiose fronto situacijose.

  • Lūžis Uzbekistane: „Apple Pay“ ir „Google Pay“ startuoja po reformų – kas pasikeitė?

    Lūžis Uzbekistane: „Apple Pay“ ir „Google Pay“ startuoja po reformų – kas pasikeitė?

    Uzbekistanas pradėjo diegti „Apple Pay“ ir „Google Pay“ – tai reikšmingas žingsnis šaliai atveriant finansinių paslaugų rinką tarptautiniams technologijų tiekėjams. Pokyčius lydėjo teisinės korekcijos ir derybos aukščiausiu lygiu, siekiant suderinti duomenų apsaugos bei mokėjimų infrastruktūros reikalavimus.

    Uzbekistano centrinis bankas patvirtino, kad vyksta darbai, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir kortelėms, išduotoms per vietinius mokėjimų tinklus Uzcard ir HUMO. Konkretaus termino, kada tai įvyks, kol kas neįvardijama, todėl vartotojams pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo banko ir kortelės tipo.

    Apie paslaugų paleidimą vietinėms kortelėms spalio 27 dieną pranešė Prezidento administracijos vadovė Saida Mirziyoyeva. Pranešimas nuskambėjo po jos susitikimo Niujorke su „Google“ viceprezidentu Karanu Bhatia, kuriame buvo aptartos technologinio bendradarbiavimo sąlygos ir tarptautinių mokėjimų sprendimų veikimas Uzbekistane.

    Nuo vietinių sprendimų prie pasaulinių

    Iki šiol bekontakčiai ir mobilieji atsiskaitymai Uzbekistane jau veikė per vietines sistemas, tokias kaip HUMO Pay ir UZCARD PAY, taip pat per QR kodais paremtus mokėjimus. Tačiau tarptautinių skaitmeninių piniginių atsiradimas suteikia daugiau pasirinkimo, ypač keliaujantiems ir naudojantiems tarptautines platformas.

    „Apple Pay“ pradžioje palaiko „Visa“ ir „Mastercard“ korteles, išduotas keliuose šalies bankuose ir finansų įstaigose, įskaitant Uzum Bank, Orient Finans Bank, Nacionalinį Uzbekistano banką, Kapitalbank, Hamkorbank, Ipak Yuli Bank, TBC Bank ir Octobank. Kai kuriuose bankuose palaikymas startuoja ne su visomis kortelėmis, todėl klientams rekomenduojama tikslintis sąlygas savo banke.

    „Google Pay“ taip pat pradėtas diegti per kelis bankus, tarp jų AVO Bank, Octobank, Uzum Bank, TBC Bank, Aloqabank, Kapitalbank, Ipak Yuli Bank, Nacionalinis Uzbekistano bankas ir Orient Finans Bank. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugų prieinamumas priklausys nuo konkretaus banko technologinio pasirengimo ir kortelės produkto.

    Centrinis bankas pabrėžia, kad tarptautinės piniginės paprastai apsaugo kortelės duomenis atsiskaitymo metu, naudojant tokenizavimą ir įrenginio autentifikavimą. Vis dėlto lojalumo naudos, tokios kaip pinigų grąžinimas, išlieka bankų taisyklių dalis, todėl kiekvienu atveju gali skirtis.

    Reformos: kodėl tai įmanoma dabar

    „Apple Pay“ ir „Google Pay“ įvedimas siejamas su Uzbekistano teisės aktų pakeitimais asmens duomenų srityje, priimtais 2026 metų kovą. Pakeitimai sušvelnino dalį ribojimų, susijusių su tam tikrų kategorijų asmens informacijos tvarkymu ir saugojimu už šalies ribų, kas yra itin svarbu pasaulinių mokėjimų platformų veikimui.

    „Dėl to atsiveria platesnės galimybės nevaržomai naudotis tarptautinėmis mokėjimo sistemomis Uzbekistane“, – sakė Saida Mirziyoyeva.

    Rugsėjį vykusiose diskusijose su „Google“ taip pat aptartos sritys, kurios dažnai lydi mokėjimų ekosistemos modernizavimą: dirbtinis intelektas, kibernetinio saugumo kompetencijų stiprinimas ir parama technologijų sektoriui. Tai atitinka pasaulinę tendenciją, kai skaitmeniniai mokėjimai, tapatybės patvirtinimas ir sukčiavimo prevencija vis labiau remiasi DI sprendimais.

    Šie pokyčiai sutampa su Uzbekistano nacionaline finansinių technologijų strategija 2026–2030 metams, kurią rugsėjį patvirtino centrinis bankas. Dokumente numatomi prioritetai apima investicijų pritraukimą, tarpvalstybinių mokėjimų plėtrą, atvirosios bankininkystės modelio diegimą ir geresnį finansinių sistemų tarpusavio suderinamumą.

    Ekspertų vertinimu, tarptautinių skaitmeninių piniginių įsitvirtinimas dažniausiai paspartina bekontakčių atsiskaitymų plėtrą, skatina bankus modernizuoti kortelių produktus ir didina konkurenciją dėl klientų. Tuo pat metu tai kelia papildomus reikalavimus duomenų apsaugai, rizikų valdymui ir vartotojų informavimui apie tai, kurios kortelės ir kokiomis sąlygomis yra suderinamos.