CP v2

Blog

  • Pratybos Zarasų rajone gegužės 16–17 dienomis: bus pirotechnika, dronai ir karinė technika

    Pratybos Zarasų rajone gegužės 16–17 dienomis: bus pirotechnika, dronai ir karinė technika

    Gegužės 16–17 dienomis Zarasų rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos pratybos nekarinėje teritorijoje. Gyventojai iš anksto įspėjami apie laikinai padidėjusį karių ir technikos judėjimą rajono vietovėse.

    Pratybų metu planuojama naudoti ginklus, imitacinius šaudmenis, dūminę ir garsinę pirotechniką, taip pat bepiločius orlaivius. Dėl to kai kuriose vietose gali būti girdimi šūvių imitacijos garsai, matomi dūmai ar pastebimi ore skrendantys dronai.

    Taip pat nurodoma, kad pratybų laikotarpiu Zarasų rajone gali judėti karinė technika. Gyventojams rekomenduojama išlikti budriems keliuose, laikytis įprastų saugaus eismo taisyklių ir, pastebėjus neįprastą judėjimą, pasirinkti saugesnį maršrutą.

    Karinės pratybos yra iš anksto suplanuotos ir skirtos karių rengimui bei veiksmų koordinavimui. Gyventojų prašoma supratingumo ir ramybės, o kilus klausimams dėl konkrečių vietovių ar pratybų eigos, vadovautis oficialiai skelbiama informacija.

    Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos pateikta informacija.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų buvo brangesnis nei ankstesnis, o didžiausią įtaką galutinėms sąskaitoms turėjo du veiksniai: šaltesni orai ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai. Nors šilumos kaina kilovatvalandei svyravo palyginti nedaug, galutinė suma kvite augo dėl didesnio suvartojimo ir aukštesnio PVM.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą šiemet skelbė skirtingu metu. Panevėžio mieste ir Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio rajonuose šildymas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos, o Rokiškio ir Zarasų rajonuose – nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kainos kito, bet lemiamas buvo PVM

    AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sezono metu (nuo spalio iki balandžio) svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM, o bendrovė skelbė, kad jos tarifas išliko tarp mažiausių šalyje.

    Tačiau svarbiausias pokytis vartotojams buvo mokestinis: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šilumai taikytas 9 proc. PVM tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas. Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus šilumos kainai be PVM, galutinė suma vartotojams išauga vien dėl didesnio mokesčio dalies.

    Šaltesni mėnesiai padidino suvartojimą

    Antroji priežastis – meteorologinės sąlygos. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos suvartojimas natūraliai augo, ypač prastesnės energinės klasės daugiabučiuose.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo apie 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reikšmingai padidina šildymo poreikį, todėl net ir nedidelis tarifo pokytis per mėnesį gali virsti juntamai didesne sąskaita.

    Kas vyksta pasibaigus sezonui

    Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai pradeda pasirengimą kitam laikotarpiui: vykdomi kasmetiniai hidrauliniai bandymai, planiniai remontai ir tinklų priežiūros darbai. Šie procesai būtini tam, kad kitą sezoną šilumos tiekimas būtų saugus ir patikimas, o avarijų rizika sumažėtų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokios priemonės paprastai leidžia mažinti kuro sąnaudas, stabilizuoti kainas ir mažinti taršą, nors galutinę vartotojų mokamą sumą vis tiek stipriai veikia mokesčiai ir konkretaus sezono temperatūros.

  • Zarasų socialiniams verslams – daugiau laiko: paraiškas paramai iki 2026 metų gegužės 14 dienos

    Zarasų socialiniams verslams – daugiau laiko: paraiškas paramai iki 2026 metų gegužės 14 dienos

    Zarasų mieste pratęstas kvietimas socialiniams verslams teikti projektų įgyvendinimo planus pagal vietos plėtros strategijos 2023–2029 metams priemonę, skirtą socialinių problemų sprendimui. Terminas nukeltas iki 2026 metų gegužės 14 dienos, atsižvelgiant į tai, kad socialinio verslo statuso įgijimo procedūros gali užtrukti.

    Finansavimas numatytas veiklai, kuri kuria apčiuopiamą socialinę naudą Zarasų miestui: nuo paslaugų pažeidžiamoms grupėms ir užimtumo sprendimų iki bendruomeninių iniciatyvų, gerinančių prieinamumą ir gyvenimo kokybę. Kvietimas orientuotas į projektus, kurie ne tik generuoja pajamas, bet ir turi aiškiai pamatuojamą poveikį vietos gyventojams.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti juridiniai asmenys, vykdantys socialinio verslo ar su juo susijusią veiklą Zarasų rajono savivaldybėje. Tai gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat vietos bendruomenės organizacijos ar kitos nevyriausybinės organizacijos.

    Esminė sąlyga – planuojama veikla turi būti įgyvendinama Zarasų mieste ir atitikti vietos plėtros strategijoje numatytus tikslus. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškoje svarbu aiškiai pagrįsti, kokią konkrečią problemą mieste projektas spręs ir kaip bus užtikrinamas tęstinumas pasibaigus finansavimui.

    Kokia suma ir kam ji skiriama?

    Didžiausia finansuojama suma vienam projektui siekia 51 028,80 eurų. Paramos dydis numato galimybę startuoti ar išplėsti socialinio verslo veiklą, tačiau kartu įpareigoja pareiškėjus tiksliai suplanuoti biudžetą, veiklas ir rezultatų rodiklius.

    Toks finansavimas dažniausiai naudojamas paslaugų ar produktų sukūrimui, reikalingų priemonių įsigijimui, veiklų organizavimui, komandos kompetencijų stiprinimui bei poveikio matavimui. Vertinant projektus, įprastai didžiausią svorį turi aiškus socialinis poveikis, realistiškas įgyvendinimo planas ir įrodyta pareiškėjo geba veiklą vykdyti.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Kvietimo organizatoriai kviečia pareiškėjus pasinaudoti individualiomis konsultacijomis, kad būtų tiksliau pasiruošta projektų įgyvendinimo planams. Konsultacijų laikas derinamas iš anksto, o tai ypač aktualu pareiškėjams, kurie pirmą kartą teikia paraišką arba dar tik pradeda socialinio verslo veiklą.

    Pratęstas terminas turėtų sumažinti riziką, kad perspektyvūs projektai nespės pasirengti dėl užsitęsusių procedūrų, ir leisti daugiau dėmesio skirti kokybiškam planavimui. Tai svarbu ir pačiam miestui, nes geriau parengti projektai dažniau tampa ilgalaikiais sprendimais, o ne vienkartinėmis iniciatyvomis.

  • „ThyssenKrupp“ stabdo sandorį su „Jindal“: 10,7 mlrd. eurų vertės plieno padalinys neparduodamas

    Sandoris sustabdytas po mėnesių derybų

    Vokietijos pramonės grupė „ThyssenKrupp“ ir Indijos plieno bei energetikos bendrovė „Jindal International Steel“ sustabdė derybas dėl galimo „Thyssenkrupp Steel Europe“ akcijų perėmimo. Tai reiškia, kad vienas didžiausių pastarojo meto Europos plieno sektoriaus sandorių artimiausiu metu neįvyks.

    Dar 2025 metų rugsėjį „Jindal International Steel“ buvo pateikusi neįpareigojantį pasiūlymą įsigyti „Thyssenkrupp“ plieno padalinį. Skelbta, kad preliminari verslo vertė siekė 10,7 mlrd. eurų, o papildomai buvo aptariami maždaug 2 mlrd. eurų įsipareigojimai, susiję su darbuotojų pensijų garantijomis.

    Kodėl sąlygos pasikeitė?

    „ThyssenKrupp“ nurodė, kad per pastaruosius mėnesius iš esmės pasikeitė prielaidos ir sąlygos, kuriomis būtų galima parduoti šį verslą. Pasak bendrovės, tuo pat metu ji padarė apčiuopiamą pažangą reorganizuodama plieno segmentą, todėl sprendimas stabdyti derybas siejamas ir su pasikeitusiu įmonės situacijos vertinimu.

    „Per pastaruosius mėnesius esminės prielaidos ir potencialaus pardavimo sąlygos smarkiai pasikeitė. Plieno segmento pertvarkoje pasiekėme reikšmingą progresą, tai rodo ir neseniai pasiektas kolektyvinis susitarimas su IG Metall bei akcininkų sutartis dėl Duisburgo gamyklos ateities“, – sakė „ThyssenKrupp“ vadovas Miguel Angel Lopez Borrego.

    Europos plieno rinka pastaraisiais metais veikia itin permainingoje aplinkoje: brangsta energija, didėja spaudimas mažinti emisijas, o gamintojai konkuruoja su importu iš regionų, kuriuose gamybos sąnaudos dažnai mažesnės. Dėl to sandorių sąlygos plieno sektoriuje dažnai persideramos, o investuotojai tampa atsargesni vertindami rizikas.

    Saugumo argumentas ir strateginis sektorius

    Nors oficialiai derybų sustabdymo motyvai formuluojami kaip pasikeitusios sąlygos, viešojoje erdvėje akcentuojamas ir kitas aspektas: plienas laikomas strategiškai svarbia žaliava, būtina gynybos pramonei ir kritinei infrastruktūrai. Tokiose srityse valstybės ir Europos Sąjungos institucijos dažnai jautriau vertina užsienio investuotojų įėjimą.

    Tekste pabrėžiama, kad sprendimui galėjo turėti įtakos saugumo sumetimai ir siekis užtikrinti plieno bei plieno gaminių tiekimo patikimumą gynybos pramonei. Šis argumentas pastaraisiais metais ES kontekste stiprėja, ypač kalbant apie strategines tiekimo grandines ir atsparumą krizinėms situacijoms.

    Be to, Europos plieno gamintojai laukia sprendimų dėl rinkos apsaugos priemonių, įskaitant muitus ir kitus mechanizmus, kurie galėtų mažinti spaudimą iš importo. Tokie politiniai sprendimai tiesiogiai veikia įmonių vertinimus, investicinius planus ir derybines pozicijas, todėl sustabdytas sandoris nebūtinai reiškia, kad pardavimo scenarijus ateityje nebegrįš.

  • Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Įtraukiojo ugdymo forumas Ukmergėje: ką bendruomenės siūlo, kad mokykla būtų atvira visiems

    Balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas Skirtingi kartu. Į renginį atvyko skirtingų savivaldybių komandos, atstovaujančios mokykloms ir vietos bendruomenėms.

    Forume dalyvavo ir Ignalinos rajono švietimo bendruomenės atstovai: mokytojai, mokiniai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, savivaldybės bei mokyklų administracijų atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktiškai ieškoti sprendimų, kaip kurti atviresnę mokyklą kiekvienam vaikui.

    Įtrauktis prasideda nuo kasdienybės

    Forumo įžangoje aktorius ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius netradiciniu formatu priminė, kad bendrystė prasideda nuo paprastų dalykų. Pasak jo, svarbiausia yra gebėjimas priimti kitą ir padėti šalia esančiam.

    Renginį moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė, o diskusijose akcentuota, kad įtraukusis ugdymas nėra vien dokumentų ar metodikų klausimas. Dalyviai pabrėžė, jog realus pokytis dažniausiai prasideda klasėje ir mokyklos kultūroje.

    Mažiau teorijos, daugiau realių patirčių

    Susitikimas išsiskyrė tuo, kad pokalbiai apie įtrauktį neapsiribojo bendromis gairėmis ar deklaracijomis. Praktinėmis įžvalgomis dalinosi bendrojo ugdymo mokyklų ir švietimo pagalbą teikiančių įstaigų atstovai, pristatę realius atvejus iš kasdienio darbo.

    Diskusijose įtraukusis ugdymas aptartas iš skirtingų perspektyvų: nuo mokinio savijautos iki mokytojo darbo krūvio ir pagalbos sistemos. Daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokykla gali iš anksto pastebėti sunkumus ir užkirsti kelią atskirčiai, kol ji netapo ilgalaike problema.

    Kokie sprendimai įvardyti?

    Forumo metu kalbėta ne tik apie iššūkius, bet ir apie konkrečius žingsnius, kurie, dalyvių vertinimu, padeda įtrauktį paversti kasdiene praktika. Tarp jų išskirta vidinės mokyklos kultūros stiprinimas, aiškesnis komandinio darbo modelis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas su šeimomis.

    Pranešėjai pabrėžė, kad įtrauktis pirmiausia prasideda nuo požiūrio: mokytojo, klasės draugų ir visos bendruomenės. Kartu įvardyti ir pasikartojantys praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daug mokyklų: specialistų trūkumas, didelės klasės ir administracinė našta.

    Ypatinga renginio dalis buvo šeimų pasakojimai apie vaikų patirtis mokyklose. Tėvai atvirai kalbėjo apie nerimą dėl pirmųjų žingsnių, bet taip pat dalinosi pavyzdžiais, kai bendruomenės geba priimti, palaikyti ir padėti vaikui jaustis visaverte mokyklos dalimi.

    Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Ukmergės Ryto ugdymo centru. Renginyje pristatytos patirtys ir įvardyti sprendimai, pasak dalyvių, rodo, kad įtraukties pokyčiai jau vyksta, tačiau jiems reikia nuoseklumo ir bendro visų grandžių darbo.

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • „Fizika aplink mus“ Ignalinoje: paaiškėjo nugalėtojai ir darbai, kurie labiausiai įtikino komisiją

    „Fizika aplink mus“ Ignalinoje: paaiškėjo nugalėtojai ir darbai, kurie labiausiai įtikino komisiją

    Balandžio 29 dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje įvyko konkurso „Fizika aplink mus“ vertinimo komisijos posėdis. Renginio tikslas – skatinti mokinių smalsumą, kūrybišką mąstymą ir parodyti, kad fizikos dėsniai kasdienybėje pritaikomi kur kas plačiau nei vien pamokoje.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad tokie konkursai padeda ugdyti ne tik dalykines žinias, bet ir gebėjimą aiškiai pristatyti idėjas. Mokiniai varžėsi keliose kategorijose, o savo temas atskleidė vizualiai ir tyrinėdami realius pavyzdžius.

    Komisijai buvo pateikti kūrybiniai darbai: plakatai, pateiktys ir referatai. Vertinant darbus daugiausia dėmesio skirta aiškiai fizikos reiškinių interpretacijai, idėjos originalumui, argumentų pagrįstumui ir pateikimo kokybei.

    Plakatų kategorijos prizininkai

    Plakatų dalyje pirmoji vieta skirta Evelinai Patiejūnaitei iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Antroji vieta atiteko Vidiškių gimnazijos mokinėms Viltei Petrulėnaitei, Ramintai Akinskaitei, Gabijai Česokaitei ir Džordanai Taluntytei, mokytoja Joana Garnevičienė.

    Trečiąją vietą pasidalino Paulius Senovaitis ir Austėja Česokaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Komisija pažymėjo, kad šioje kategorijoje ypač svarbi buvo gebėjimo suderinti vaizdinę medžiagą su tiksliu fizikos turiniu kokybė.

    Pateiktys ir referatai: kas išsiskyrė?

    Pateikčių (7–8 kl.) dalyje pirmąją vietą laimėjo Artūras Baganas iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Stasys Keraitis. Antroji vieta atiteko Matui Aleksejevui iš Vidiškių gimnazijos, mokytoja Joana Garnevičienė.

    Trečiąją vietą pasidalino Armanas Petronis iš Vidiškių gimnazijos, mokytoja Joana Garnevičienė, ir Gabrielė Rastenytė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytojas Arvydas Medzevičius. Referatų kategorijoje pirmąją vietą pelnė Jurgita Pauliukėnaitė iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Stasys Keraitis.

    Konkurso organizatoriai akcentuoja, kad mokinių darbai parodė, kaip fizika susijusi su technologijomis, gamtos reiškiniais ir kasdieniais sprendimais. Nugalėtojai ir prizininkai pasveikinti, o mokiniams palinkėta ir toliau drąsiai tyrinėti, eksperimentuoti bei rinktis su gamtos mokslais susijusius iššūkius.

    „Sveikiname jaunuosius fizikus ir dėkojame mokytojams už kryptingą mokinių parengimą bei įkvėpimą domėtis fizikos pasauliu“, – sakė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė.

  • Lenkai masiškai renkasi obligacijas ar kriptovaliutas: OKI siūlo užpildyti investicijų spragą

    Investavimas Lenkijoje: dvi kraštutinės stovyklos

    Lenkijos investuotojų įpročiuose vis dažniau matomos dvi kryptys: dalis renkasi itin saugius sprendimus, pavyzdžiui, valstybės obligacijas ar indėlius, o kita dalis eina į aukštos rizikos rinkas, tokias kaip kriptovaliutos ar spekuliaciniai CFD sandoriai.

    Ekspertai sutarė, kad tarp šių kraštutinumų lieka didelė neišnaudota erdvė: priemonės, kurios suteiktų galimybę investuoti į produktyvesnį turtą, bet su subalansuota rizika ir aiškesnėmis taisyklėmis.

    OKI idėja: tarpinė stotelė tarp indėlių ir kriptovaliutų

    Apie tai kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje, kurioje aptartas asmeninės investicinės sąskaitos modelis, žinomas kaip OKI. Šis instrumentas pristatomas kaip būdas paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien indėliuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad indėliai suteikia nominalų saugumą, tačiau dažnai nepadeda apsisaugoti nuo infliacijos ir riboja turto augimo potencialą. OKI būtų siūloma kaip aiškesnis, labiau standartizuotas sprendimas tiems, kurie nenori nei visiško konservatyvumo, nei spekuliacijos.

    „Tarp indėlių ir kriptovaliutų yra didelė neužpildyta erdvė: produktyvios investicijos su vidutine rizika“, – sakė Lenkijos finansų priežiūros komisijos atstovas Dariuszas Adamskis.

    Kodėl kapitalas neateina į rinką?

    Viena iš dažniausiai minimų kliūčių yra ribotas teisės aktų nuspėjamumas ir reguliavimo perteklius, kuris atbaido nuo ilgalaikių sprendimų. Finansų sektoriaus atstovai pažymėjo, kad investicijoms svarbiausia ne vien grąžos pažadas, bet ir stabilios taisyklės, leidžiančios planuoti keleriems metams į priekį.

    Kita problema – istorinis investavimo įgūdžių trūkumas ir santaupų struktūra. Turtingesniuose segmentuose investiciniai produktai jau sudaro reikšmingą dalį, tačiau mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau renkasi indėlius, nes jie suprantami ir atrodo saugiausi.

    „Rizikos tolerancijos keitimas milijonams žmonių yra ilgas procesas“, – sakė „Alior Bank“ atstovas Jacekas Iljinas.

    Edukacija ir produktų pasiūla kaip raktas

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad vien naujo instrumento nepakaks: reikės nuoseklios investavimo edukacijos ir plataus pasirinkimo priemonių, kad skirtingų profilių žmonės galėtų rasti jiems tinkamą sprendimą. Svarbu ir tai, kaip bankai bei tarpininkai pateikia riziką ir tinkamumo vertinimą, kad žmogus suprastų, ką perka.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kapitalo rinkų plėtra gali būti naudinga ir pačiai ekonomikai: dalis lėšų, kurios dabar „guli“ indėliuose ar trumpalaikiuose produktuose, galėtų prisidėti prie įmonių finansavimo ir ilgalaikio augimo, jei investavimo grandinė būtų patikima bei skaidri.

  • Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Ignalinos ugniagesiai Šv. Florijono dieną: atvirų durų renginyje – technika ir prevencijos patarimai

    Gegužės 4 dieną ugniagesiai visoje Lietuvoje mini profesinę šventę – Šv. Florijono dieną. Ignalinoje ta proga ryte miesto gatvėmis važiavo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių kolona, o vėliau surengta atvirų durų diena vietos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

    Renginio metu gyventojai galėjo iš arčiau pamatyti gaisrų gesinimo įrangą ir techniką, sužinoti apie ugniagesių darbo sąlygas bei pasikonsultuoti gaisrinės saugos klausimais. Tokie susitikimai laikomi viena veiksmingiausių prevencijos formų, nes leidžia žmonėms aiškiai suprasti, kaip elgtis kilus gaisrui ir kaip jo išvengti kasdienybėje.

    Šventės proga Ignalinos ugniagesius aplankė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemerai Imantas Umbražiūnas ir Vaidotas Židanavičius. Vizito metu domėtasi turima technika, gaisrų statistika ir ugniagesių buities sąlygomis, taip pat pasveikinti pareigūnai už jų atsakingą tarnybą.

    Ignalinos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba 30 ugniagesių gelbėtojų. Rajone veikia ir 6 savivaldybės ugniagesių komandos Dūkšte, Meikštuose, Naujajame Daugėliškyje, Didžiasalyje, Mielagėnuose ir Linkmenyse, kuriose dirba dar 54 ugniagesiai.

    Susitikime akcentuota, kad rajone gaisrų skaičius mažėja. Pernai Ignalinos mieste ir rajone registruoti 62 gaisrai, o didžiąją dalį iškvietimų sudarė gelbėjimo darbai: apie 70 proc. išvykimų buvo susiję su pagalba žmonėms ir įvairiomis gelbėjimo situacijomis, o apie 30 proc. – su gaisrais.

    Pasak pareigūnų, prie pokyčių prisideda prevencinis darbas ir pasikeitusi aplinka, kai praktiškai nebelikę nedirbamų, apleistų žemės sklypų, kuriuose anksčiau dažnai kildavo žolės gaisrai. Gyventojams taip pat nuolat primenama, kad saugumas namuose prasideda nuo elementarių, bet reguliariai atliekamų veiksmų.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos Ignalinos mieste ir rajone ugniagesiai vykdys gyventojų saugumui skirtas prevencijos akcijas Saugūs namai ir Daugiabučiai namai be gaisrų. Jų metu gyventojams primenama apie autonominių dūmų detektorių įrengimą ir tikrinimą, šildymo įrenginių priežiūrą bei būtinybę namuose turėti pirmines gaisro gesinimo priemones, pavyzdžiui, gesintuvą.

    Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka pabrėžė, kad tarnyba laukia norinčių tapti ugniagesiais ir kviečia pasikonsultuoti atvykus į tarnybą. Pasiteirauti galima ir telefonu 0 386 50 607.

  • Italijos „Smartness“ pritraukė 47 mln. eurų: kaip DI keičia viešbučių kainodarą ir plėtrą Europoje

    47 mln. eurų turui – aiškus tikslas

    Italijoje, Trentino regione, įsikūrusi TravelTech bendrovė „Smartness“ pranešė užbaigusi 47 mln. eurų B serijos finansavimo etapą. Investicija sudaryta iš naujai išleidžiamų ir antrinių akcijų dalies bei skolos komponento, o tai rodo ne tik augimo ambicijas, bet ir investuotojų pasitikėjimą jau veikiančiu verslo modeliu.

    Bendrovė skelbia, kad tai didžiausias iki šiol Italijoje užfiksuotas finansavimo etapas vertikalios SaaS (programinė įranga kaip paslauga) įmonei. Po šio sandorio „Smartness“ iš viso yra pritraukusi daugiau kaip 60 mln. eurų.

    Kas yra „Smartness“ ir kuo ji išsiskiria

    „Smartness“ buvo įkurta 2020 metais, o pradinis produktas buvo dinaminės kainodaros sprendimas „Smartpricing“, skirtas viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant duomenis ir DI, kainos koreguojamos pagal paklausą, sezoniškumą ir rinkos signalus, kad pajamos būtų maksimalios.

    Vėliau bendrovė plėtėsi nuo vieno įrankio prie platesnės operacinės platformos: CRM, mokėjimų, turto valdymo sistemos, svečių komunikacijos bei kitų automatizavimo sprendimų. Tai leidžia konkuruoti ne tik atskirais moduliais, bet ir integruota sistema, kuri mažina rankinio darbo apimtį.

    Rinkos posūkis: nuo įrankių prie rezultatų

    „Matome galimybę tapti vienu iš pasaulinių lyderių savo segmente ir pirmuoju DI technologijų tiekėju viešbučiams bei ne viešbučių apgyvendinimui. Vyksta struktūrinis pokytis: nuo programinės įrangos teikimo pereinama prie apčiuopiamų rezultatų kūrimo“, – sakė „Smartness“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Luca Rodella.

    Pasak bendrovės, kryptį link rezultatais grįstų sprendimų ji pradėjo keisti dar 2020 metais, prisiimdama daugiau atsakomybės už klientų veiklos rodiklius. Tokia strategija ypač svarbi viešbučiams, kurių pelningumą tiesiogiai veikia užimtumas, vidutinė kambario kaina ir kanalų valdymas.

    Bendrovė teigia turinti daugiau kaip 5 000 klientų 41 šalyje. Taip pat nurodoma, kad organinis augimas siekia apie 10 proc. per mėnesį, neskaičiuojant įsigijimų poveikio, o nuo A serijos investicijos verslas, bendrovės vertinimu, išaugo daugiau kaip 6 kartus.

    2026 metais „Smartness“ tikslas yra agresyvus: patrigubinti pajamas derinant organinį augimą ir strateginius įsigijimus Europoje. Bendrovė jau yra atlikusi kelis susijungimų ir įsigijimų sandorius ir signalizuoja sieksianti spartinti rinkos konsolidaciją.

    Ilgalaikėje vizijoje „Smartness“ kalba apie agentinę sistemą, kurioje programinė įranga ne tik pateikia rekomendacijas, bet ir pati vykdo operacines užduotis: nuo kainodaros ir inventoriaus valdymo iki automatizuotos komunikacijos su svečiais. Toks požiūris atitinka platesnę tendenciją, kai DI sprendimai diegiami ne kaip priedas, o kaip kasdienės veiklos variklis.

    „Mūsų investiciją lėmė stipri įkūrėjų komanda, jungianti tiesioginę svetingumo patirtį ir aiškią produkto viziją, taip pat gebėjimas kurti skirtingus, bet vienas kitą papildančius sprendimus, skirtus gerinti kasdienes operacijas ir paslaugų teikėjų patirtį“, – sakė „United Ventures“ partneris Fabio Pirovano.

    Rinka, kurioje veikia „Smartness“, sparčiai bręsta: viešbučiai vis dažniau renkasi ne pavienius įrankius, o integruotas platformas, kurios sujungia kainodarą, mokėjimus, svečių ryšį ir veiklos automatizavimą. B serijos investicija signalizuoja, kad bendrovė sieks šį modelį greitai perkelti į daugiau Europos rinkų ir sustiprinti konkurencinį pranašumą pasauliniu mastu.