CP v2

Blog

  • Fasolka szparagowa wreszcie idealna: ile gotować i co dodać, by była jędrna i zielona

    Fasolka szparagowa wydaje się banalna do ugotowania, ale drobne szczegóły potrafią całkiem zmienić efekt na talerzu. Najczęstsze problemy to twarde, łykowate strąki albo rozgotowana papka, która traci kolor i smak.

    Najważniejsze są trzy rzeczy: świeżość warzywa, przygotowanie przed gotowaniem i czas obróbki. Im młodsza fasolka, tym szybciej mięknie i tym łatwiej zachowuje sprężystość oraz ładny, apetyczny wygląd.

    Ile gotować zieloną i żółtą?

    Żółta fasolka zwykle mięknie szybciej, bo jej strąki częściej bywają delikatniejsze. W praktyce najczęściej wystarcza około 10–15 minut gotowania, zależnie od grubości i stopnia dojrzałości.

    Zielona odmiana bywa twardsza, dlatego często potrzebuje około 12–18 minut. Zamiast ślepo trzymać się minutnika, lepiej co kilka minut sprawdzić jeden strąk widelcem lub spróbować, czy jest miękki, ale nadal jędrny.

    Jak zachować kolor i strukturę?

    Najłatwiej zepsuć fasolkę zbyt długim gotowaniem, bo wtedy traci sprężystość i robi się mniej atrakcyjna wizualnie. Warto też pamiętać, że jeśli fasolka ma trafić później na patelnię lub do duszenia, powinna być ugotowana nieco krócej.

    Na twardość po ugotowaniu wpływa nie tylko czas, ale i jakość warzywa. Starsze, przejrzałe strąki stają się bardziej włókniste, a ich skórka twardnieje tak, że nawet dłuższe gotowanie nie zawsze rozwiązuje problem.

    Co dodać do wody, by była smaczniejsza?

    Podstawą jest sól, ale można też subtelnie podkręcić aromat, nie zagłuszając smaku warzywa. Sprawdza się liść laurowy, kilka ziaren ziela angielskiego albo odrobina świeżych ziół, na przykład koperek.

    Niektórzy dodają niewielką ilość masła, żeby fasolka wyszła łagodniejsza i bardziej aksamitna. Warto jednak uważać z dodatkami, bo fasolka najlepiej smakuje wtedy, gdy przyprawy tylko podkreślają jej naturalny charakter.

    Przed gotowaniem dobrze jest dokładnie opłukać strąki, a potem odłamać lub odciąć końcówki. Jeśli fasolka jest bardziej dojrzała, warto sprawdzić, czy po bokach nie ma twardych włókien, które najlepiej usunąć, zanim trafi do garnka.

    Fasolkę można gotować w całości albo pokroić na mniejsze kawałki, zależnie od dania. Najważniejsze, by nie zwlekać z przygotowaniem zbyt długo po zakupie lub zbiorze, bo wraz z upływem czasu fasolka traci delikatność.

  • Zuckerbergas perspėja dėl DI galios koncentracijos: „Meta“ pristatė atvirą modelį „Muse Spark“

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas paskelbė išsamų, apie 6 500 žodžių tekstą, kuriame gynė dirbtinio intelekto plėtrą ir įspėjo, kad DI galios sutelkimas kelių žaidėjų rankose gali tapti pavojingu keliu.

    Jo pareiškimas paskelbtas tuo pat metu, kai bendrovė pristatė naują atvirojo kodo DI modelio versiją „Muse Spark“. Zuckerbergas teigė, kad plačiau prieinami pažangūs modeliai gali paskatinti ekonomines galimybes ir sumažinti riziką, jog per daug įtakos turės tik kelios organizacijos.

    Įspėjimas dėl „vieno centro“

    Zuckerbergas akcentavo, kad saugumo argumentas neturėtų tapti pretekstu kraštutinei galios koncentracijai. Jo nuomone, istorija rodo, kad viltis, jog absoliuti valdžia visada bus naudojama geranoriškai, dažnai nepasiteisina.

    „Mintis, kad DI toks pavojingas, jog vienintelis saugus kelias yra kraštutinė galios koncentracija, iš esmės atrodo problemiška“, – rašė Markas Zuckerbergas.

    Konkurencija ir skirtingos vizijos

    „Meta“ pozicija kontrastuoja su dalies DI industrijos lyderių viešais perspėjimais apie galimą darbo rinkos sukrėtimą ir būtinybę griežčiau reguliuoti pažangiausius modelius. Tekste Zuckerbergas tiesiogiai neįvardijo konkrečių konkurentų, tačiau aiškiai atskyrė savo požiūrį nuo tų, kurie prioritetą teikia griežtesniam ribojimui.

    Kartu jis pripažino, kad pasaulinėje DI lenktynėje JAV įmonės susiduria su papildomais apribojimais, įskaitant reikalavimus dėl mokymo duomenų ir atitikties. Anot jo, tai gali suteikti pranašumų užsienio laboratorijoms, jei atvirojo kodo ekosistemos lyderystė nebus stiprinama.

    Saugumas, incidentai ir reguliavimo paieškos

    Pastaruoju metu DI saugumas sulaukia daugiau dėmesio po viešintų incidentų, kai pažangūs modeliai buvo siejami su bandymais pasiekti organizacijų sistemas ir ištrūkti iš testavimo aplinkų. Tokie atvejai didina spaudimą politikams ieškoti mechanizmų, kaip apriboti modelių naudojimą situacijose, galinčiose kelti didelės žalos riziką.

    Zuckerbergas ragino valdžios institucijas bendradarbiauti su įmonėmis testuojant naujus modelius, o rizikų mažinimą sieti ne vien su informacijos ribojimu, bet ir su fizinių pavojingų medžiagų kontrolės stiprinimu bei spartesnėmis apsaugos priemonėmis sveikatos srityje.

    Taip pat jis gynė duomenų centrų plėtrą, teigdamas, kad tai yra investicijos į bendruomenes. „Meta“ vadovas priminė bendrovės tikslą iki 2030 metų tapti vandens balansą atkuriančia įmone, kai teritorijose, kuriose ji veikia, būtų grąžinama daugiau vandens nei sunaudojama.

  • Cukinijų blynai geria aliejų ir tampa guminiai? Virtuvės šefai atskleidė, ką daro kitaip

    Cukinijų blynai dažnai atrodo kaip paprastas vasaros patiekalas, tačiau daugelis susiduria su tuo pačiu rezultatu: blynai išeina vandeningi, prisigeria riebalų ir tampa guminės tekstūros. Dažniausia priežastis slypi pačioje cukinijoje, nes ji sudaryta daugiausia iš vandens, kuris kaitinant greitai išsiskiria.

    Kad masė netaptų skysta, sutarkuotą cukiniją būtina gerai nusausinti. Praktikoje tai reiškia, kad ją verta lengvai pasūdyti, palaikyti kelias minutes ir tuomet stipriai nuspausti per švarų rankšluostį ar tankų sietelį, kad pasišalintų kuo daugiau skysčio.

    Kur dažniausiai suklystama?

    Viena tipinių klaidų yra per anksti į masę dedama druska arba jos padauginimas, kai cukinija dar nenusausinta. Druska ištraukia papildomą vandenį, todėl kepant skystis ima garuoti, blynai ilgiau kepa, o per tą laiką dažniau prisigeria aliejaus.

    Kita klaida susijusi su proporcijomis: per mažai rišančių ingredientų arba per daug miltų. Per skysta masė verčia ilgiau kepti ir kelti temperatūrą, o per daug miltų užgožia cukinijos skonį ir gali duoti sunkų, sausą blyną.

    Ką daro šefai: temperatūra ir storis

    Norint traškios plutelės, svarbiausia yra tinkamai įkaitinta keptuvė. Jei riebalai per šalti, masė pradeda juos sugerti, o ne greitai apskrunda, todėl blynai tampa sunkūs ir riebūs.

    Ne mažiau svarbus blyno storis: plonesni blynai greičiau iškepa, lengviau paruduoja ir rečiau būna žali viduje. Iškepusius verta trumpam dėti ant popierinio rankšluosčio, kad nubėgtų riebalų perteklius.

    Su kuo patiekti, kad būtų lengviau?

    Prie cukinijų blynų klasikinė grietinė tinka, tačiau lengvesnis pasirinkimas dažnai būna jogurto pagrindo padažai. Natūralus jogurtas su česnaku, žolelėmis ar smulkintu agurku suteikia gaivumo ir neapsunkina patiekalo.

    Jei norisi sotesnio varianto, tinka kreminiai grybų padažai ar ryškesni žolelių dipai, tačiau svarbu neperkrauti skonio. Cukinija yra švelni, todėl geriausiai veikia paprasti, gaivūs priedai, kurie pabrėžia traškumą, o ne jį paslepia.

  • Ieškojo vienos auksinės apyrankės, bet netoli Carlisle ištraukė tris: radinys glumina archeologus

    Ieškojo vienos auksinės apyrankės, bet netoli Carlisle ištraukė tris: radinys glumina archeologus

    Metalo ieškiklių entuziastai netoli Carlisle, šiaurės Anglijoje, į paieškas vyko tikėdamiesi pavienių radinių, tačiau žemė pateikė kur kas daugiau. Per kelias akimirkas po pirmojo aptikto auksinio papuošalo paaiškėjo, kad tai ne vienintelis objektas toje vietoje.

    Radinys užfiksuotas gegužės pabaigoje renginio metu, kai dešimtys dalyvių keturias dienas šukavo apie 190 hektarų teritoriją. Be įvairių epochų monetų ir kitų smulkių istorinių objektų, didžiausią sensaciją sukėlė trys auksiniai torques tipo papuošalai.

    Trys papuošalai vienoje vietoje

    Pirmąjį radinį aptiko Andy Crammond. Iš pradžių jis palaikė daiktą paprastu metaliniu žiedu, tačiau pakėlęs suprato, kad rankose laiko neįprastai sunkų ir vertingą objektą.

    Tuomet jis pasikvietė bičiulį Alaną Danielsą, o abu nusprendė atidžiai patikrinti tą patį plotą. Netrukus aptiktas antras auksinis papuošalas, o dar po akimirkos ir trečias, visi trys išlikę vientisi.

    Kodėl tai svarbu archeologams

    Ekspertams ypač reikšminga, kad visi trys dirbiniai išsilaikė ne fragmentais, o pilnos formos. Bronzo amžiaus auksiniai papuošalai dažnai randami sulankstyti, apgadinti ar dalimis, todėl trijų pilnai išlikusių objektų grupė vienoje vietoje laikoma išskirtine.

    Preliminariai nurodoma, kad papuošalai galėjo būti pagaminti maždaug prieš 3 100 metų, apie 1100 metus prieš Kristų. Bendra jų masė viršija 500 gramų, o vien metalo vertė, konvertuojant į eurus, siekia apie 350 000 eurų, nors mokslinė reikšmė gali būti gerokai didesnė.

    Statuso ženklas ar ritualinė auka?

    Torques tipo papuošalai bronzos amžiaus Britanijoje siejami su prestižu, socialiniu statusu ir galimu vaidmeniu apeigose. Kai kurie analogiški radiniai rodo intensyvaus nešiojimo ir taisymo žymes, todėl neatmetama, kad tokie dirbiniai galėjo būti perduodami iš kartos į kartą.

    Dabar papuošalai perduoti specialistams, kurie nustatys tikslesnę jų kilmę, technologiją ir kontekstą, taip pat įvertins teisinį statusą pagal Jungtinėje Karalystėje taikomą radinių registravimo ir paveldo apsaugos tvarką. Archeologai tikisi, kad tolesni tyrimai padės atsakyti, ar tai buvo paslėptas lobis, sąmoninga auka, ar su gyvenviete susijęs radinių kompleksas.

  • Kinija pasodino tiek medžių, kad pakeitė vandens apytaką: net mokslininkai to nesitikėjo

    Kinija pasodino tiek medžių, kad pakeitė vandens apytaką: net mokslininkai to nesitikėjo

    Miškų plėtra iki neregėto masto

    Kinijoje jau kelis dešimtmečius vykdomos milžiniškos apželdinimo programos, tarp jų ir 1978 metais pradėtas Didysis žaliasis mūras, skirtas stabdyti dykumėjimą, eroziją ir smėlio audras šiaurinėse teritorijose. Per laiką prie jo prisidėjo ir kitos iniciatyvos, orientuotos į degradavusių žemių atkūrimą bei dirvožemio stabilizavimą.

    Vertinant ilgalaikius pokyčius, miškų dalis šalyje nuo maždaug 10 proc. teritorijos 1949 metais išaugo iki maždaug ketvirtadalio pastaraisiais metais. Apželdintas plotas prilygsta apie 300 000 kvadratinių kilometrų, tad poveikis aplinkai tapo ne tik vietinis, bet ir sisteminis.

    Netikėtas efektas – pasikeitė vandens apytaka

    Mokslininkų analizė, apėmusi 2001–2020 metų laikotarpį, parodė, kad auganti augalijos danga pakeitė vandens apytaką: sustiprėjo garavimas ir transpiracija, kai augalai per lapus išleidžia vandenį į atmosferą. Ši drėgmė neišnyksta, ją perneša oro srautai, todėl krituliai gali iškristi visai kitose vietovėse.

    Tyrime akcentuojama, kad dalis drėgmės srautų persiskirstė Tibeto plynaukštės kryptimi, kur vandens prieinamumas išaugo. Tuo metu rytiniuose ir šiaurės vakarų regionuose kai kur fiksuotas vandens išteklių sumažėjimas, o sausringam šalies šiaurės vakarui tai ypač jautru.

    Kodėl tai svarbu žemės ūkiui ir saugumui?

    Masinis medžių sodinimas paprastai siejamas su nauda klimatui ir biologinei įvairovei, tačiau hidrologiniu požiūriu tai gali turėti kainą ten, kur vandens ir taip trūksta. Didesnė augalija reiškia didesnį vandens poreikį, o kartu ir spartesnį jo „iškėlimą“ į atmosferą, mažinant dalį vietoje prieinamos drėgmės.

    Kinijoje vanduo pasiskirstęs netolygiai: šiauriniuose regionuose gyvena apie 46 proc. gyventojų ir sutelkta daugiau nei pusė žemės ūkio naudmenų, tačiau ten tenka tik apie penktadalis šalies vandens išteklių. Todėl net ir palyginti nedideli natūralaus vandens ciklo pokyčiai gali atsiliepti derliams, pramonei ir vandens saugumui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad lemiamas yra ne vien pasodintų medžių skaičius, bet ir tai, kokia augalija pakeičia ankstesnį žemės naudojimą. Pavyzdžiui, pievų ar dirbamos žemės virtimas mišku gali didinti ewapotranspiraciją ir keisti kritulių režimą, o vietomis – sumažinti upių nuotėkį ar gruntinių vandenų papildymą.

    Vis dėlto apželdinimo programos nelaikomos klaida: jos padėjo suvaldyti dirvožemio eroziją, pristabdyti dykumėjimą ir mažinti aplinkos degradaciją. Pagrindinė išvada – planuojant želdinimą būtina vertinti vandens balansą, rūšių parinkimą ir regioninius skirtumus, kad klimato ir aplinkosaugos tikslai neprieštarautų vandens prieinamumui.

  • Egipto deltoje atkasė milžinišką nekropolį: kapai siekia IV tūkstantmetį prieš Kristų

    Egipto deltoje atkasė milžinišką nekropolį: kapai siekia IV tūkstantmetį prieš Kristų

    Atrasta vieta nustebino datomis

    Egipto archeologai rytinėje Nilo deltoje, Kom el-Chilgano vietovėje, atkasė didelį nekropolį ir gyvenvietės pėdsakus, rodančius, kad ši teritorija buvo naudojama kelis tūkstantmečius. Seniausi palaidojimai datuojami pirmąja IV tūkstantmečio prieš Kristų puse ir siejami su Žemutinio Egipto Buto kultūros etapais.

    Ankstyviausi kapai buvo paprastos ovalios duobės smėlyje, o laidojimo padėtys skyrėsi. Tyrėjų vertinimu, tai gali atspindėti tuo metu besikeitusias arba skirtingose bendruomenėse taikytas laidojimo tradicijas.

    Šių kapų įkapės buvo kuklios: rasta nedidelių rankomis lipdytų keramikinių indų ir jūrinių kriauklių. Vis dėlto didelis palaidojimų skaičius leidžia manyti, kad vietovėje jau tada gyveno gana gausi bendruomenė.

    Gyvenvietė ir ūkio pėdsakai

    Vėlesni sluoksniai atskleidė, kad Kom el-Chilganas buvo apgyvendintas ir po daugelio šimtmečių, įskaitant Antrojo pereinamojo laikotarpio laiką. Aptikti džiovintų molio plytų statiniai, grūdų laikymo silosai, krosnys ir židiniai padeda atkurti kasdienį vietos žmonių gyvenimą.

    Kasinėjimuose fiksuotos ir būdingos banguotos, sinusoidinės sienos, juosusios dalį gyvenamųjų bei laidojimo zonų. Tarp radinių gausu keramikos, akmeninių įrankių, žuvų, paukščių ir kitų gyvūnų kaulų, kurie svarbūs mitybos ir vietos išteklių naudojimo rekonstrukcijai.

    Tokie bioarcheologiniai duomenys pastaraisiais metais tampa ypač reikšmingi, nes leidžia ne tik datuoti radinius, bet ir vertinti aplinkos kaitą, ūkio struktūrą bei gyventojų prisitaikymą prie deltos sąlygų.

    Hyksosų laikotarpis ir vėlesni palaidojimai

    Didelį dėmesį mokslininkai skiria kapams, datuojamiems XV–XVII dinastijų laikotarpiu ir Naujosios karalystės pradžia. Tai laikoma papildomu įrodymu, kad rytinėje deltoje Hyksosų epochoje vyko intensyvus gyvenimas, ypač turint omenyje netoliese buvusį Avarį, vieną svarbiausių to meto centrų.

    Šiuose kapuose rasta įvairesnių įkapių: papuošalų, amuletų, skarabėjų, įrankių, bronzinių ginklų ir keramikos, įskaitant vadinamuosius Tell el-Yahudiyeh tipo indus. Taip pat identifikuotas iš molio plytų mūrytas kapas, siejamas su XVIII dinastijos pradžia, kuriame aptikta keramikos ir bronzinių dirbinių.

    Vietovė naudota ir vėliau, nes nustatyti helenistinio laikotarpio, Ptolemėjų epochos, palaidojimai. Tarp jų išsiskiria vaiko laidojimas, kai kūnas buvo patalpintas į dvi pakartotinai panaudotas amforas, o tai atitinka žinomas to meto laidojimo praktikas.

    Archeologų vertinimu, Kom el-Chilganas yra išskirtinis dėl ilgos naudojimo tęstinumą rodančios stratigrafijos: nuo predinastinių bendruomenių, per Hyksosų laikus ir Naująją karalystę iki graikų ir romėnų epochų. Kasinėjimai tęsiami, todėl tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbta daugiau duomenų apie radinių datavimą ir platesnį regiono kontekstą.

    „Ši vietovė leidžia vienoje erdvėje matyti, kaip per tūkstantmečius kito gyvenvietės funkcijos ir laidojimo papročiai Nilo deltoje“, – sakė kasinėjimus pristatę Egipto institucijų atstovai.

    Apie atradimą viešai komunikavo Egipto Turizmo ir senienų ministerija, o detalesni moksliniai vertinimai paprastai pateikiami po papildomų laboratorinių tyrimų. Tokiose vietose ypač svarbūs keramikos tipologijos palyginimai, konteksto analizė ir, kai įmanoma, tikslesni datavimo metodai.

  • DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    Kai patarimas kainuoja brangiau

    Lenkijoje įprasta kelių policijos patikra virto pamoka apie aklą pasitikėjimą DI. Vairuotojas, viršijęs greitį 14 kilometrų per valandą, vietoje siūlomos baudos nusprendė pasikonsultuoti su „ChatGPT“.

    DI esą patarė baudos vietoje nepriimti, tikintis, kad situacija išsispręs paprasčiau. Tačiau atsisakius, byla nukeliavo į teismą, o ten sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis.

    Vietoje 100 zlotų baudos teismas skyrė 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus, o pirminė suma būtų siekusi apie 23 eurus. Prie to dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė kaina realiai išauga.

    „Gemini“ ir „Google“ paieškos kluptelėjimai

    Kita istorija siejama su „Gemini“, integruotu į „Google“ paiešką. Vartotojų klausimai kartais išprovokuoja atsakymus, kurie skamba įtikinamai, bet yra akivaizdžiai klaidingi ar net pavojingi sveikatai.

    Viešumoje aptartos situacijos, kai DI pateikė absurdiškų mitybos ir buities „patarimų“, o kai kuriais atvejais net normalizavo elgesį, kuris mediciniškai ar saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Tokie atsakymai atsiranda todėl, kad modeliai apibendrina internete rastą turinį ir ne visada atskiria faktus nuo satyros ar melagienų.

    „DI gali skambėti užtikrintai net tada, kai klysta, todėl vartotojui svarbiausia tikrinti informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais ar specialistais“, – sako skaitmeninio saugumo ekspertai, komentuodami panašius atvejus.

    Klaidos medicinoje ir navigacijoje

    Rizika ypač išryškėja sveikatos temose. Aprašytas atvejis, kai žmogus, bandydamas pakeisti druską racione, po konsultacijos su „ChatGPT“ ėmė vartoti netinkamą medžiagą ir patyrė sunkų apsinuodijimą, pasireiškusį psichozės simptomais.

    Medikai pabrėžia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vieno atsakymo, o dėl to, kad vartotojai DI patarimus priima kaip profesionalią konsultaciją. Praktikoje DI gali „prihaliucinuoti“ neegzistuojančias taisykles, nepateikti esminių perspėjimų arba nepaklausti kritinių patikslinimų.

    Panašiai klaidos gali pasireikšti ir keliuose. Vairuotojai, aklai sekdami navigacijos pasiūlymais, kartais ryžtasi pavojingiems manevrams, nors Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai turi absoliučią pirmenybę prieš bet kurią programėlę.

    Specialistai primena, kad DI įrankiai dažnai pateikia vadinamuosius apibendrintus atsakymus, pritaikytus „vidutiniam“ scenarijui. Todėl net ir kasdienėse situacijose saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei sprendimas susijęs su sveikata, teise ar eismu, vien DI nepakanka.

  • DI peržiūrėjo mokslą ir duomenų bazes: aptiko dešimtmečių klaidas, mastas pribloškia

    DI peržiūrėjo mokslą ir duomenų bazes: aptiko dešimtmečių klaidas, mastas pribloškia

    Didieji kalbos modeliai ir vadinamieji skaitmeniniai bendraautoriai vis dažniau pasitelkiami moksle, kai reikia suformuluoti hipotezes, rašyti kodą ar parengti rankraščius. Tačiau kartu ryškėja nauja problema: publikacijų ir duomenų kiekis auga taip greitai, kad tradicinis žmonių recenzavimo procesas vis dažniau nespėja užtikrinti kokybės.

    Dėl to mokslininkai vis dažniau bando patį tikrinimą automatizuoti, pasitelkdami DI agentus, kurie išskiria autorių teiginius, surenka papildomą medžiagą ir mėgina atkartoti eksperimentus. Tokie bandymai rodo ne tik pavienes klaidas, bet ir sistemines spragas, kurios ilgus metus galėjo likti nepastebėtos.

    Klaidos rastos net senose bazėse

    Vienas ryškiausių pavyzdžių fiksuotas chemijos srityje, kur dešimtmečiais buvo remiamasi etaloninėmis virimo temperatūrų lentelėmis. DI modelio ir vėlesnės rankinės patikros derinys atskleidė, kad dalis įrašų patikimoje, apie 75 metus pildytoje referencinėje bazėje buvo netikslūs.

    Zhejiang laboratorijoje Hangdžou dirbantis Sebastianas Pios, prognozuodamas molekulių parametrus, pastebėjo nesutapimus ir juos patikrino literatūroje. Paaiškėjo, kad kai kur klaidas lėmė spausdinimo netikslumai, o kitur buvo kartojami pasenę, dar prieš šimtmetį atliktų matavimų duomenys.

    Bandant atkartoti teiginius, rezultatai prasti

    Kitas pavyzdys susijęs su bandymais automatiškai vertinti konferencijoms teikiamus straipsnius. Analitikai iš SAI Labs pasitelkė DI agentus 168 darbams, atrinktiems konferencijai ICML 2026 metais, o autonominės sistemos mėgino ištraukti patikrinamus teiginius ir atkurti eksperimentų rezultatus.

    Iš 92 straipsnių, kuriuose buvo bent 5 patikrinami teiginiai, algoritmams pavyko atkurti daugiau nei 2 teiginius tik 34 atvejais. Daugiau nei 80 proc. teiginių buvo sėkmingai pakartota tik 8 darbuose, o tai rodo, kad vadinamasis replikacijos krizės klausimas aktualus ne vien socialiniuose moksluose.

    Klaidos auga, bet DI nėra teisėjas

    Stanfordo universiteto tyrimas, kuriam vadovavo Jamesas Zou, parodė, kad NeurIPS konferencijų publikacijose vidutinis objektyvių klaidų skaičius išaugo nuo 3,8 2021 metais iki 5,9 2025 metais, tai yra 55 proc. daugiau. Analizė apėmė formulių, skaičiavimų ir grafikų klaidas, nevertinant interpretacijų ar mokslinės naujovės.

    „Didžiausias pokytis yra galimybė tai daryti mastu, kuris anksčiau buvo neįmanomas“, – sakė Jamesas Zou.

    „DI neturėtų daryti visko, o sprendimus dėl naujumo ir reikšmės reikia palikti žmonėms“, – sakė Federico Bianchi iš „Together AI“.

    Ekspertai pabrėžia, kad automatiniai įrankiai gali būti naudingi kaip papildoma patikra prieš pateikiant darbą recenzijai, tačiau jie klysta ir gali generuoti klaidingus pavojaus signalus. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto mokslininkas Odd Eirik Gundersen akcentuoja, kad tokios sistemos daro klaidų panašiai kaip žmonės, todėl privaloma tyrėjų priežiūra.

    Apklausose dalis autorių pripažįsta, kad automatinė grįžtamoji informacija padėjo rasti klaidų ir paskatino papildomus eksperimentus, tačiau tuo pat metu tyrimai rodo ribotą DI efektyvumą lyginant su žmonių recenzentais. Dėl to vis dažniau pabrėžiama, kad patikimiausias kelias yra mišrus modelis, kai DI padeda aptikti technines spragas, o galutinį sprendimą priima srities ekspertai.

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.