Blog

  • Šepetos durpyne kilo gaisras: degimo židiniai apie 15 ha, gyventojai raginami saugotis dūmų

    Šepetos durpyne kilo gaisras: degimo židiniai apie 15 ha, gyventojai raginami saugotis dūmų

    Gegužės 4 dieną Šepetos durpyne kilo gaisras. Į įvykio vietą sutelktos gausios ugniagesių pajėgos, o situacija, pareigūnų teigimu, šiuo metu yra valdoma.

    15.50 valandą paskelbta atnaujinta informacija: bendras durpyno plotas siekia apie 50 hektarų, o preliminariais duomenimis gaisro židiniai gesinami maždaug 15 hektarų teritorijoje. Gaisravietėje dirba apie 30 pareigūnų ir 10 automobilinių cisternų.

    Siekiant tiksliau įvertinti situaciją ir nustatyti aktyviausius degimo plotus, numatyta atlikti žvalgybą iš oro pasitelkiant dronus. Toks stebėjimas padeda greičiau įvertinti gaisro plitimo kryptį ir parinkti efektyviausią gesinimo taktiką, ypač kai matomumą blogina dūmai.

    Dėl stipraus vėjo į aplinką kyla tiršti dūmai, kurie gali pasklisti į gretimas vietoves. Gyventojai raginami užsidaryti langus, vengti būti lauke ir, jei įmanoma, neplanuoti buvimo gaisro zonos apylinkėse.

    Specialistai primena, kad dūmai gali dirginti kvėpavimo takus, o jautresniems žmonėms, ypač vaikams, senjorams ir sergantiems kvėpavimo ligomis, rekomenduojama papildomai riboti fizinį aktyvumą lauke. Apie situacijos pokyčius žadama informuoti papildomai.

  • Kalvarijos savivaldybėje gegužės 5–7 dienomis vyks Lietuvos kariuomenės logistikos bataliono pratybos

    Kalvarijos savivaldybė informuoja, kad 2026 metų gegužės 5–7 dienomis savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono karinės pratybos.

    Pratybų metu kariškiai judės ratinėmis transporto priemonėmis, todėl gyventojai kai kuriose vietose gali pastebėti intensyvesnį karinio transporto srautą ar trumpalaikius judėjimo ribojimus.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybose nebus naudojamos imitacinės priemonės ir pirotechnika, tad neturėtų pasigirsti šūvių imitacijos ar sprogimų garsų, kurie dažniausiai kelia didžiausią nerimą gyventojams.

    Taip pat pabrėžiama, kad visos veiklos bus vykdomos laikantis aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o pratybų vietos ir maršrutai parenkami taip, kad kuo mažiau trikdytų kasdienę bendruomenės veiklą.

    Karinės pratybos yra reguliari Lietuvos kariuomenės rengimo dalis, skirta logistikos, judėjimo koordinavimo ir užduočių vykdymo įgūdžiams lavinti realiomis sąlygomis. Gyventojams patariama išlikti budriems kelyje ir, pastebėjus neįprastas situacijas, vadovautis oficialia savivaldybės bei atsakingų institucijų teikiama informacija.

  • „Rail Baltica“ tyrinėjimai Kalvarijos savivaldybėje: kur vyks lauko darbai ir ką žinoti žemės savininkams

    Pradedami tyrinėjimai Kalvarijos krašte

    Kalvarijos savivaldybė informuoja, kad įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą pradedami inžineriniai ir archeologiniai tyrinėjimai ruože nuo Lenkijos valstybės sienos iki Jiesios. Darbai vykdomi pagal naujos geležinkelio linijos planavimo ir projektavimo sprendinius, numatytus šiame projekto etape.

    Nurodoma, kad tyrinėjimai vyks inžinerinės infrastruktūros vystymo plano ribose. Praktikoje tai reiškia, kad dalyje teritorijų bus atliekami parengiamieji lauko darbai, reikalingi tolimesniam projektavimui ir sprendiniams tikslinti.

    Kokie darbai bus atliekami?

    Šiame etape numatyti geodeziniai ir geologiniai tyrimai, taip pat archeologiniai tyrinėjimai. Tokie darbai įprastai reikalingi siekiant įvertinti grunto savybes, reljefo ypatumus, esamą situaciją vietovėje ir galimus kultūros paveldo objektus ar radinius.

    Remiantis savivaldybės pateikta informacija, tyrinėjimai bus vykdomi Kalvarijos ir Sangrūdos seniūnijose. Lauko darbai gali apimti matavimus, gręžinius ar zondavimą, o archeologinių tyrimų atveju gali būti atliekami ir papildomi patikrinimai konkrečiose vietose.

    Ką turėtų žinoti žemės savininkai ir naudotojai?

    Savivaldybė pažymi, kad žemės savininkai ir naudotojai, kuriems anksčiau buvo išsiųsti informaciniai laiškai apie projekto eigą, papildomai informuojami apie planuojamus lauko tyrimo darbus jų sklypuose. Tokia išankstinė informacija skirta tam, kad žmonės žinotų, kada ir kokiu tikslu jų teritorijoje gali pasirodyti tyrimus atliekantys specialistai.

    Jei kyla klausimų dėl tyrimų eigos, terminų ar konkrečių vietų, savivaldybė kviečia kreiptis nurodytu elektroninio pašto adresu. Kreipiantis verta pateikti sklypo adresą ar unikalų numerį, kad užklausą būtų galima atsakyti tiksliai ir operatyviai.

    Dėl papildomos informacijos apie tyrimų eigą ar konkrečias vietas prašoma kreiptis el. paštu: [email protected]

  • Ugniagesių gelbėtojų diena: Kalvarijos savivaldybės vadovai dėkoja už tarnybą ir budrumą

    Gegužės 4 dieną minima Ugniagesių gelbėtojų diena, skirta pagerbti žmones, kurie kasdien dirba ekstremaliomis sąlygomis ir pirmieji atvyksta į nelaimių vietas. Šia proga Kalvarijos savivaldybės vadovai kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, padėkodami už jų atsakomybę, pasiaukojimą ir profesionalumą.

    Savivaldybės vadovų sveikinime akcentuojama, kad ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus gamtoje, prevencinę veiklą bendruomenėse. Pabrėžiama, jog kiekvienas iškvietimas reikalauja greitų sprendimų, komandinio darbo ir nuolatinio pasirengimo.

    Pagarba tarnybai ir šeimoms

    Sveikinime dėkojama ne tik patiems ugniagesiams gelbėtojams, bet ir jų artimiesiems, kurie kasdien gyvena su tarnybos rizika ir budėjimų ritmu. Savivaldybė pažymi, kad visuomenės saugumas tiesiogiai priklauso nuo žmonių, pasiryžusių padėti tada, kai kiti traukiasi į šalį.

    Taip pat primenama, kad ugniagesių gelbėtojų darbas neatsiejamas nuo prevencijos: gyventojų budrumo, atsakingo elgesio su ugnimi, dūmų detektorių naudojimo ir pasiruošimo ekstremalioms situacijoms. Šios priemonės mažina nelaimių tikimybę ir padeda išsaugoti gyvybes.

    Ką ši diena reiškia bendruomenei

    Ugniagesių gelbėtojų diena savivaldybėms yra proga viešai įvardyti, kad pagalbos tarnybos yra esminė vietos saugumo grandis. Kalvarijos savivaldybės vadovai linki ugniagesiams kuo mažiau pavojingų iškvietimų, tvirtos sveikatos ir saugių sugrįžimų po kiekvienos pamainos.

    Gyventojai raginami šią dieną prisiminti, kad už kiekvieno operatyviai suveikusio skambučio ir laiku suteiktos pagalbos stovi konkreti komanda, kuri nuolat treniruojasi ir palaiko parengtį. Savivaldybės vadovų žinutė pabrėžia paprastą, bet svarbią mintį: ugniagesių darbas matomas ne tik per nelaimes, bet ir per kasdienį saugumo jausmą.

  • Nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų

    Nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų

    2026 – 05 – 04

  • Seitanas, vadinamas Budos mėsa: kuo jis iš tiesų išsiskiria ir kiek baltymų turi

    Seitanas neretai vadinamas Budos mėsa, nes savo tekstūra ir panaudojimu virtuvėje gali priminti mėsą, nors gaminamas iš augalinės kilmės ingredientų. Tai produktas, gaminamas iš kviečių glitimo, todėl jo pagrindas yra baltymai, o ne riebalai ar krakmolas.

    Nors pats gaminimo principas kai kuriose Azijos virtuvėse žinomas šimtmečius, šiuolaikinis pavadinimas seitanas paplito palyginti neseniai. Jis siejamas su makrobiotinės mitybos kryptimi, o pats terminas dažnai aiškinamas kaip pabrėžiantis baltyminę produkto prigimtį.

    Baltymų kiekis ir sudėtis

    Didžiausias seitano privalumas mitybos požiūriu yra didelė baltymų koncentracija. Sausame kviečių glitime baltymų gali būti apie 70–80 gramų 100 gramų produkto, tačiau paruoštame seitane, priklausomai nuo recepto, jų paprastai lieka apie 20–30 gramų 100 gramų.

    Vis dėlto svarbu suprasti ir ribas: kviečių glitimo baltymai nėra pilnai visaverčiai, nes juose mažiau kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių, ypač lizino. Dėl to seitaną dažnai rekomenduojama derinti su ankštiniais, pavyzdžiui, lęšiais ar avinžirniais, kad aminorūgščių profilis būtų pilnesnis.

    Seitanas taip pat gali suteikti mineralų, tačiau konkreti maistinė vertė labai priklauso nuo to, su kuo jis gaminamas. Jei naudojamas sultinys, sojų padažas ar prieskoniai, didėja natrio kiekis, todėl žmonėms, stebintiems druskos suvartojimą, verta atidžiau vertinti etiketes arba rinktis naminius receptus.

    Kam tinka ir kam reikėtų atsargumo

    Seitanas gali būti patogus pasirinkimas tiems, kurie mažina mėsos vartojimą, laikosi vegetarinės mitybos ar tiesiog ieško baltymingesnių patiekalų kasdienai. Jo tekstūra leidžia gaminti kepsnelius, guliašus, troškinius ar įdarus, o skonis lengvai pritaikomas skirtingoms virtuvėms.

    Tačiau tai nėra universalus produktas visiems. Seitanas netinka žmonėms, sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą, nes jo pagrindas yra būtent kviečių glitimas.

    Kaip seitanas dažniausiai naudojamas virtuvėje

    Seitanas dažnai formuojamas į gabalėlius, juosteles ar kepsnius, apkepamas ir vėliau troškinamas, kad suminkštėtų. Dėl to jis tinka tiek greitiems patiekalams keptuvėje, tiek ilgesnio gaminimo receptams su padažais.

    Namų gamyboje seitanas paprastai ruošiamas maišant kviečių glitimą su prieskoniais ir skysčiu, tuomet masę minkant ir termiškai apdorojant. Būtent prieskoniai, sultinys ir kepimo būdas dažniausiai lemia, ar galutinis rezultatas labiau primins keptą mėsą, ar bus artimesnis neutraliam baltyminiam gaminiui.

  • Malta mėsa ir MOM: ką slepia etiketės ir kodėl paruošti faršai bei dešrelės ne visada verti kainos

    Skubant parduotuvėje lengva į krepšelį įsidėti paruoštą maltą mėsą ar pigius mėsos gaminius, tačiau jų sudėtis ne visada tokia, kokios tikimės. Ant pakuočių pasitaikantys užrašai apie mėsos kiekį ar MOM gali reikšti, kad produkte yra gerokai daugiau priedų ir mažiau visavertės mėsos.

    Ypač dažnai tokie produktai pasirenkami patiekalams, kuriems reikia faršo, pavyzdžiui, kotletams ar padažams. Vis dėlto verta skirti kelias sekundes etiketei, nes skirtumas tarp 100 proc. mėsos ir mišinio su priedais gali turėti įtakos ir maistinei vertei, ir suvartojamos druskos bei riebalų kiekiui.

    Kas yra „mėsa garmažerinė“?

    Paruošta malta mėsa, supakuota į padėkliukus, dažnai būna patogi dėl porcijos dydžio, tačiau sudėtyje ne visada yra vien tik mėsa. Etiketėse neretai nurodoma, kad mėsos dalis siekia apie 70–90 proc., o likusią sudaro vanduo, augalinės kilmės skaidulos ar kiti rišikliai.

    Tokie priedai naudojami tam, kad produktas išlaikytų drėgmę, būtų vientisesnės tekstūros ir ilgiau išsilaikytų. Praktikoje tai reiškia, kad už tą patį svorį galime sumokėti ir už vandenį, o ne už papildomą mėsos kiekį.

    „Skaidulos pačios savaime yra naudingos, bet mėsos gaminiuose jos dažnai naudojamos vandeniui surišti, kad gaminys būtų sunkesnis. Sojų baltymas gali rodyti, kad mėsos per mažai, kad susiformuotų tinkama struktūra“, – sakė dietologė Roksana Środa.

    Jeigu renkatės perdirbtus mėsos produktus, dažnai rekomenduojama ieškoti tokių, kuriuose mėsos dalis viršija 90 proc., o dar geriau rinktis kuo mažiau apdorotą mėsą. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas, tuo paprasčiau įvertinti, ką iš tiesų valgote.

    Ką reiškia MOM ir kodėl tai svarbu?

    MOM yra mėsa, mechaniškai atskirta nuo kaulų, o šis terminas ant etiketės paprastai rodo pigesnę žaliavą. Tokia masė gaunama spaudžiant kaulų likučius, todėl į ją gali patekti ne tik mėsos dalys, bet ir smulkūs kremzlių, odos, sausgyslių ar kaulo fragmentai.

    Pagal Europos Sąjungos apibrėžimą MOM nėra laikoma įprasta mėsa, nes gamybos būdas iš esmės pakeičia žaliavos struktūrą. Dėl to tokia žaliava dažniau sutinkama produktuose su vientisa, glotnia tekstūra, pavyzdžiui, paštetuose, dešrelėse ar kai kuriuose pusgaminiuose.

    Mitybos požiūriu MOM dažnai siejama su mažesne baltymų kokybe ir didesniu riebalų kiekiu, palyginti su gryna raumenine mėsa. Be to, intensyvus mechaninis apdorojimas gali paspartinti riebalų oksidaciją, todėl tokiai žaliavai ypač svarbūs stabilumą užtikrinantys priedai.

    Kodėl tokie gaminiai skanūs?

    Kad produktas iš MOM ar stipriai „praskiestas“ faršas būtų priimtino skonio ir išvaizdos, gamintojai neretai naudoja įvairius technologinius priedus. Dažniausiai tai medžiagos, kurios suriša vandenį, paryškina skonį ir sulėtina gedimą.

    Vartotojui tai svarbu todėl, kad kartu gali didėti suvartojamos druskos kiekis ir bendras kaloringumas, o maistinė vertė ne visada atitinka lūkesčius. Jei norisi paprastesnės sudėties, verta rinktis mėsą ar gaminius, kuriuose aiškiai nurodyta aukšta mėsos dalis ir nėra MOM, o namuose faršą susimalti patiems.

    Norint apsipirkti praktiškai, dažnai pakanka kelių taisyklių: patikrinti, ar sudėtyje nėra MOM, įvertinti mėsos procentą, atkreipti dėmesį į druską ir priedų gausą. Tai leidžia išlaikyti patogumą, bet kartu sumažinti nemalonių staigmenų tikimybę.

  • Varnalėša pakelėse laikoma piktžole, bet jos šaknis gali padėti žarnynui ir mikrobiotai

    Varnalėša: nuo pakelių iki vaistinėlės

    Varnalėša yra astrinių šeimos augalas, dažnai augantis pakelėse, grioviuose ir apleistose vietose. Dėl dyglių primenančių „kibukų“ ir nereiklumo ji neretai laikoma piktžole, tačiau žolininkystėje tai seniai žinomas augalas.

    Dažniausiai naudojama didžiosios varnalėšos šaknis. Ji turi specifinį kvapą, bet jos skonyje juntamas lengvas saldumas, kuris siejamas su natūraliai šaknyje esančiu inulinu.

    Kuo vertinga šaknis žarnynui?

    Varnalėšos šaknyje esantis inulinas yra tirpioji skaidulinė medžiaga, dažnai minima kaip prebiotikas. Prebiotikai tampa „maistu“ naudingoms žarnyno bakterijoms, todėl jų vartojimas siejamas su mikrobiotos įvairove ir virškinimo komfortu.

    Šaknyje taip pat randama augalinių junginių, kuriems priskiriamas antioksidacinis aktyvumas. Tradiciškai varnalėša minima kaip pagalbinė priemonė, kai vargina apsunkęs virškinimas ar lėtesnė medžiagų apykaita, tačiau tai nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo rekomendacijų.

    Naujesniuose eksperimentiniuose tyrimuose, atliktuose su gyvūnais, aprašomas skrudintos varnalėšos šaknies gėrimo potencialas darant įtaką mitybos sukeltam mikrobiotos disbalansui. Tokie rezultatai vertinami kaip perspektyvūs, bet žmonėms reikalingi platesni klinikiniai tyrimai.

    Kaip varnalėša vartojama praktikoje?

    Europoje varnalėšos šaknis dažniau siejama su žolelių nuovirais, užpilais ar kosmetinėmis priemonėmis. Liaudies praktikoje šaknies nuovirai naudojami ir išoriškai, ypač galvos odai, kai vargina pleiskanojimas ar riebalavimasis.

    Azijoje varnalėša laikoma įprasta šaknine daržove, ypač Japonijoje, kur ji žinoma kaip „gobo“. Ji vertinama dėl traškios tekstūros ir žemiško aromato, o virtuvėje naudojama troškiniuose, sriubose, keptuvės patiekaluose.

    Norint įtraukti varnalėšą į mitybą, svarbu atkreipti dėmesį į saugumą. Renkant laukinius augalus kyla rizika supainioti rūšis ar surinkti juos užterštose vietose, todėl patikimiausia rinktis maistui ar arbatoms skirtą žaliavą iš prekybos.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate receptinius vaistus, esate nėščia ar žindote, prieš reguliariai vartodami žolinius preparatus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Žarnyno simptomai, kurie kartojasi ar stiprėja, yra signalas ieškoti medicininės priežasties, o ne vien eksperimentuoti su papildomomis priemonėmis.

  • D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis įvesti 25 proc. muitą iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams, o Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange įspėja, kad šis žingsnis gali būti nukreiptas pirmiausia prieš Vokietijos gamintojus. Pasak europarlamentaro, sprendimas neturi nei aiškaus teisinio, nei ekonominio pagrindo ir labiau primena politinį spaudimą.

    „Nėra nei teisinių, nei ekonominių priežasčių tokiems muitams. Tai iš esmės yra politiškai nukreipta prieš Vokietiją“, – sakė Berndas Lange.

    Diskusijos paaštrėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo JAV poziciją Irano atžvilgiu ir JAV karinius veiksmus regione. JAV prezidentas savo ruožtu kaltino kai kurias Europos valstybes nepakankamai prisidedant prie Vašingtono karinių operacijų ir pranešė apie planus iš Vokietijos išvesti 5 000 JAV karių.

    Muitai gali griauti susitarimą

    Europos Parlamento atstovai primena, kad galimi 25 proc. muitai prieštarautų 2025 metų liepą paskelbtam ES ir JAV prekybos susitarimo principui, kuriame buvo numatyta 15 proc. riba automobilių tarifams. Pagal šią logiką naujas tarifas reikštų ne tik politinę eskalaciją, bet ir riziką sužlugdyti jau pasiektus įsipareigojimus.

    „Nesu tikras, kad galime taip tęsti“, – sakė Berndas Lange, vertindamas susitarimo ateitį.

    ES institucijose vis garsiau kalbama apie atsakomąsias priemones, jei JAV imtųsi vienašališkų sprendimų. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino vadinamąjį anti-prievartos priemonių rinkinį, kuris numato galimybes reaguoti į ekonominį spaudimą, įskaitant atsakomuosius muitus ar eksporto ribojimus.

    ES viduje – skirtingos stovyklos

    Pasak B. Lange, po kelių ankstesnių prekybinių ginčų ES nuotaikos tapo griežtesnės, o atsakomųjų veiksmų scenarijai dabar vertinami rimčiau. Tarp valstybių narių išlieka nesutarimų, kiek ryžtingai reikėtų spausti Vašingtoną ir kokias apsaugos priemones įrašyti į bendrus dokumentus.

    Europos Parlamente buvo siūlyta įtvirtinti papildomas saugiklines nuostatas, kad tarifų mažinimas įsigaliotų tik JAV vykdant įsipareigojimus, o pats susitarimas turėtų aiškią pabaigos datą 2028 metų kovą. Tačiau dalis ES šalių šias nuostatas vertino atsargiau, baimindamosi dar didesnės prekybos konfrontacijos.

    Vokietijai ši tema ypač jautri, nes automobilių pramonė yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių, o JAV rinka – reikšminga eksporto kryptis. Dėl to bet koks tarifų šuolis galėtų didinti kaštus tiek gamintojams, tiek pirkėjams, o kartu paaštrintų ir politinę įtampą tarp transatlantinių partnerių.

  • Derybos Paryžiuje įkaitina atmosferą: Trumpas grasina 25 proc. muitais ES automobiliams

    Derybos Paryžiuje įkaitina atmosferą: Trumpas grasina 25 proc. muitais ES automobiliams

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius antradienį turėtų susitikti su JAV prekybos vadovu Jamiesonu Greeru, kai transatlantinėje darbotvarkėje vėl išryškėjo muitų grėsmė. Įtampą pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie galimus 25 proc. muitus į ES eksportuojamiems automobiliams.

    Susitikimas planuojamas prieš G7 prekybos ministrų susitikimą Paryžiuje ir iš pradžių buvo numatytas dar iki naujausių viešų grasinimų tarifais. Vis dėlto dabar jis vertinamas kaip proga abiem pusėms sumažinti įtampą ir išsiaiškinti, ar Vašingtonas nesirengia veiksmų, kurie prieštarautų ankstesniems politiniams įsipareigojimams.

    Praėjusią vasarą Škotijoje pasiektas Turnberry politinis susitarimas tarp Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen numatė viršutinę ribą JAV muitams ES prekėms. Pagal viešai aptariamas gaires, muitai ES prekėms neturėtų viršyti 15 proc., o mainais ES turėtų judėti link kai kurių tarifų mažinimo JAV prekėms.

    Europos Komisija pirmadienį siekė pademonstruoti santūrumą ir pabrėžė, kad laikosi bendro pareiškimo nuostatų. Komisijos atstovas Thomas Regnier akcentavo, kad Briuseliui svarbiausia stabilumas ir prognozuojamumas, kurių tikisi tiek įmonės, tiek vartotojai.

    „Tai ne pirmas kartas, kai girdime grasinimus. Išliekame ramūs ir sutelkti į bendro pareiškimo įgyvendinimą mūsų įmonių ir piliečių interesais“, – sakė Thomas Regnier.

    Įtampa sutapo ir su platesniu politiniu fonu: viešojoje erdvėje aptarti nesutarimai dėl JAV požiūrio į karą Irane, taip pat Vašingtono pranešimai apie planuojamą 5 000 JAV karių išvedimą iš Vokietijos. Tokie signalai prisideda prie bendro neapibrėžtumo, kuris tarptautinėje prekyboje dažnai tiesiogiai veikia investicijų sprendimus.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange teigė, kad tarifų grėsmė gali būti nutaikyta būtent į Vokietijos automobilių gamintojus. Automobilių sektorius yra viena jautriausių sričių ES ir JAV prekyboje, nes tiekimo grandinės glaudžiai susietos, o bet koks muitų didinimas greitai persiduoda kainoms ir užsakymų apimtims.

    JAV pusė taip pat viešai kritikavo ES dėl pernelyg lėto susitarimo įgyvendinimo. Briuselis aiškina, kad Turnberry susitarimo dalis ES viduje dar turi pereiti teisinius ir politinius derinimus, nes tam reikia valstybių narių ir Europos Parlamento sprendimų.

    Šiuo metu ES institucijos derasi dėl mechanizmo, kaip pagal susitarimą mažinti ES tarifus JAV prekėms iki nulio. Europos Parlamento nariai lygiagrečiai įtvirtina saugiklius, kad ES nebūtų vienintelė šalis, besilaikanti įsipareigojimų, ir kad būtų sumažinta rizika, jog ateityje tarifai vėl taps politinio spaudimo priemone.

    Europos Komisija pabrėžė, kad jei JAV veiksmai būtų laikomi nesuderinamais su politiniu susitarimu, Briuselis pasilieka teisę svarstyti visas galimybes. Tai apima tiek klasikines prekybos apsaugos priemones, tiek platesnį atsako spektrą, kurį ES pastaraisiais metais stiprino siekdama atgrasyti nuo ekonominio spaudimo.

    Praėjusiais metais ES buvo parengusi atsakomųjų priemonių paketą, nukreiptą į apie 95 mlrd. eurų vertės JAV produktų importą, tačiau vėliau šios priemonės buvo sustabdytos. Kai kurios ES valstybės tuo metu ragino aktyviau taikyti ir ES kovos su ekonomine prievarta instrumentą, leidžiantį reaguoti ribojant licencijas ar tam tikras intelektinės nuosavybės teises.

    Rinkoms ir gamintojams itin svarbu, ar šio savaitės dialogas sustabdys eskalaciją. Automobiliams taikomi papildomi muitai greitai paveiktų tiek eksportuotojus Europoje, tiek JAV vartotojus, nes didesnės importo sąnaudos paprastai virsta aukštesnėmis galutinėmis kainomis ir mažesne paklausa.