CP v2

Blog

  • Dezinformacija smogia Lenkijos įmonėms: reputacija, pardavimai ir bankų sprendimai atsiduria rizikoje

    Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: nuo kelių socialiniuose tinkluose išplitusių įrašų gali priklausyti įmonės reputacija, klientų elgsena ir partnerių pasitikėjimas. Pastaraisiais metais tai ypač išryškėjo sektoriuose, kuriuose sprendimai glaudžiai susiję su emocijomis, viešąja nuomone ir politika.

    Lenkijoje ši tema aptarta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur pristatytas tyrimas apie dezinformacijos rizikas verslui. Jį, „Grupa PTWP“ užsakymu, parengė „IBRiS“ fondas, apklausęs daugiau nei 200 įmonių vadovų ir aukščiausio lygmens vadovų.

    Kas verslui brangiausiai kainuoja?

    Tyrimo išvadose akcentuojama, kad dezinformacija smogia keliais lygmenimis vienu metu: silpnina prekės ženklą, apsunkina ryšius su investuotojais, o kartu gali paveikti trumpalaikius pardavimus. Rizika didėja, kai melaginga informacija susiejama su jautriomis temomis, pavyzdžiui, energetika, sveikatos paslaugomis ar finansais.

    Sklaidos greitis socialiniuose tinkluose reiškia, kad reputacinis incidentas per kelias valandas gali tapti krize. Įmonėms tenka spręsti ne tik komunikacinį klausimą, bet ir realias pasekmes: didesnę klientų užklausų ir skundų bangą, partnerių delsą pasirašant sutartis ar investuotojų reikalavimą paaiškinti situaciją.

    „Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, jos santykius su investuotojais ir klientų skaičių. Tai persiduoda pardavimams, bet taip pat ir bankų, finansų institucijų bei draudikų sprendimams“, – sakė „IBRiS“ tyrimų vadovas Michałas Kowalczykas.

    DI turinys keičia žaidimo taisykles

    Vienu sudėtingiausių veiksnių įvardijamas sparčiai atpigęs ir supaprastėjęs melagingo turinio kūrimas, kai pasitelkiamas DI. Tokios priemonės leidžia kurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar įgarsinimus, todėl tikrinimas užtrunka, o klaidinga žinutė spėja išplisti dar iki paneigimo.

    Dėl to įmonėms neužtenka vien tradicinės reakcijos, kai parengiamas pranešimas ir laukiama, kol banga nuslūgs. Reikalinga nuolatinė stebėsena, aiški sprendimų grandinė ir iš anksto paruošti scenarijai, kada ir kas organizacijoje gali priimti sprendimą reaguoti viešai.

    Trys atramos: žmonės, procedūros, technologijos

    Diskusijose kongrese pabrėžta, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo darbuotojų pasirengimo. Įmonėse svarbu ugdyti kritinį informacijos vertinimą, aiškiai apibrėžti teises ir atsakomybes bei reguliariai treniruotis krizinius scenarijus, kad kilus incidentui nekiltų paralyžiuojantis chaosas.

    Kitas elementas yra vidinės procedūros: kam eskaluojama informacija, kas tvirtina viešą poziciją ir per kokį laiką. Trečioji atrama yra technologijos, padedančios stebėti informacinę erdvę realiu laiku, fiksuoti netipinius naratyvus ir tikrinti, ar plintanti informacija dera su patikrintais faktais bei ankstesne organizacijos patirtimi.

    „Pirmas dalykas yra žmonės, kurie apmokyti ir pasiruošę sudėtingiems įvykiams. Antra, būtinos aiškios procedūros ir sprendimų priėmimo tvarka. Trečia, technologijos, įskaitant realybės tikrinimą ir stebėseną“, – sakė „Totalizator Sportowy“ technologijų padalinio vadovas Mariuszas Kaczmarekas.

    Socialiniai tinklai įvardijami kaip pagrindinis nesuvaldytos sklaidos kanalas, kuriame faktai maišomi su nuomonėmis, o anoniminiai komentarai kuria tariamą kontekstą. Todėl įmonėms svarbu ne tik paneigti melą, bet ir sistemingai auginti pasitikėjimą, nes žemo pasitikėjimo aplinkoje dezinformacija plinta greičiausiai.

  • Šv. Florijono diena Palangoje: meras Šarūnas Vaitkus dėkoja ugniagesiams už kasdienę drąsą

    Šv. Florijono dienos proga Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, pabrėždamas jų kasdienį ryžtą, drąsą ir pasiaukojimą. Pasak mero, būtent ugniagesiai dažnai pirmieji atsiduria įvykių vietoje, kai nelaimė ištinka netikėtai ir kiekviena minutė tampa lemiama.

    Sveikinime akcentuojama, kad ugniagesių darbas apima kur kas daugiau nei gaisrų gesinimą. Jie skuba į pagalbą eismo įvykiuose, gelbėja žmones ekstremalių situacijų metu, talkina likviduojant audrų padarinius ir padeda užtikrinti bendruomenės saugumą kasdienėse, iš pirmo žvilgsnio nematomose situacijose.

    Padėka už tarnystę bendruomenei

    „Kiekvieną dieną jūs rodote nepaprastą drąsą, pasiaukojimą ir meilę savo darbui, saugodami mus ir mūsų artimuosius“, – sakė Šarūnas Vaitkus.

    Mero teigimu, ugniagesių stiprybė ir profesionalumas suteikia gyventojams ramybės jausmą, nes žinojimas, kad pagalba atvyks laiku, yra viena svarbiausių visuomenės pasitikėjimo prielaidų. Jis taip pat dėkojo už tai, kad ugniagesių tarnyba primena apie gyvenimo trapumą ir skatina branginti kiekvieną akimirką.

    Linkėjimai profesinės šventės proga

    Visų palangiškių vardu meras pasveikino ugniagesius su profesine švente ir palinkėjo, kad kasdienėje tarnyboje nepritrūktų stiprybės, kantrybės ir ryžto. Anot jo, ne mažiau svarbi ir visuomenės pagarba bei pasitikėjimas, kurie tampa moraline atrama sudėtingose situacijose.

    Sveikinimą meras užbaigė palinkėjimu būti sveikiems, saugiems ir laimingiems, pabrėždamas artimųjų palaikymo svarbą. Sveikinimas perduotas Palangos miesto savivaldybės tarybos ir administracijos vardu.

  • Ugniagesiai primena saugų elgesį Palangoje: ko nepamiršti gamtoje, prie vandens ir namuose

    Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba artėjant aktyviam poilsio sezonui ragina miesto gyventojus ir svečius elgtis atsakingai gamtoje bei prie vandens telkinių. Pasak ugniagesių, daug nelaimių kyla dėl skubėjimo, neįvertintų sąlygų ir elementarių saugos taisyklių nepaisymo.

    Didžiausias dėmesys skiriamas maudynėms jūroje ir kituose vandens telkiniuose, kur situacija gali greitai pasikeisti dėl bangavimo, srovių ar vėjo. Ugniagesiai primena stebėti ženklus paplūdimiuose, įvertinti savo plaukimo galimybes ir nepalikti vaikų be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros.

    Rizikos prie vandens telkinių

    Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ne tik toli nuplaukus, bet ir brendant, šokant į nežinomą gylį ar maudantis esant prastam matomumui. Net ir patyrusiems poilsiautojams rekomenduojama nesiimti rizikingų veiksmų, jei jaučiamas nuovargis ar sveikata prastesnė.

    Taip pat akcentuojama, kad saugumas priklauso ir nuo aplinkos: slidūs akmenys, molingas dugnas ar staigiai gilėjantis krantas gali tapti nelaimės priežastimi. Ugniagesiai ragina rinktis prižiūrimas maudynių vietas, o pastebėjus pavojingą situaciją nedelsti ir skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

    Gaisrų prevencija namuose

    Ugniagesiai gelbėtojai primena nepamiršti ir gaisrų prevencijos būstuose, ypač kai dalis žmonių ilgesniam laikui išvyksta atostogauti. Rekomenduojama įsitikinti, kad dūmų detektoriai veikia, elektros instaliacija nėra pažeista, o namuose nepaliekami be priežiūros įjungti prietaisai.

    Primenama atsakingai elgtis su atvira ugnimi kiemuose ir gamtoje, o rūkant ar naudojant grilį pasirūpinti, kad žarijos būtų visiškai užgesintos. Ugniagesių teigimu, būtent smulkios klaidos dažniausiai ir virsta incidentais, kurių galima išvengti laiku pasirūpinus elementariais saugumo veiksmais.

    Rekomendacijos nuomotojams ir poilsiautojams

    Palangoje aktualios ir trumpalaikės nuomos situacijos, todėl tarnyba primena rekomendacijas būsto nuomotojams: aiškiai informuoti svečius apie evakuacijos kelią, užtikrinti, kad būtų veikiantys dūmų detektoriai, ir pateikti pagrindines gaisrinės saugos taisykles. Poilsiautojai raginami skirti minutę susipažinti su instrukcijomis, net jei apsistoja tik kelioms dienoms.

    Ugniagesiai pabrėžia, kad saugus poilsis prasideda nuo paprastų sprendimų: įvertinti sąlygas, laikytis taisyklių ir nelaukti, kol rizika taps realia problema. Pastebėjus gaisro ar skendimo grėsmę, svarbiausia nedelsti ir nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

  • Paslaugos Šventojoje gegužės 4–8 dienomis: Palangos savivaldybės specialistai konsultuos vietoje

    Gegužės 4–8 dienomis Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai dirbs Šventojoje ir priims gyventojus konsultacijoms. Savivaldybė kviečia atvykti visus, kuriems aktualūs teisiniai, socialiniai, teritorijų planavimo ar ūkio klausimai.

    Priėmimai vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14. Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 val., penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.

    Teisinės, planavimo ir architektūros konsultacijos

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, gyventojus priims Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Ji konsultuos pirminės teisinės pagalbos klausimais: teiks teisinę informaciją, konsultacijas ir padės parengti institucijoms skirtus dokumentus, išskyrus procesinius.

    Taip pat bus patariama, kaip ginčus spręsti ne teismo tvarka, kokių veiksmų imtis siekiant taikaus susitarimo, prireikus padedama parengti taikos sutartį. Savivaldybė primena, kad tokios konsultacijos ypač aktualios sprendžiant kasdienius su teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus, kai norima aiškaus atsakymo prieš kreipiantis į kitas institucijas.

    Trečiadienį, gegužės 6 dieną, priėmimą vykdys Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė ir vyriausioji specialistė Jolita Antanavičė. Gyventojai galės pasitarti dėl teritorijų planavimo, žemės paskirties ar naudojimo būdo keitimo, detaliųjų planų rengimo.

    Taip pat bus konsultuojama architektūros ir statybos klausimais, aptariami užstatymo reglamentai, statinių projektavimo ir planuojamų darbų derinimo niuansai. Tokios konsultacijos padeda išvengti klaidų dar planavimo etape, kai sprendžiama dėl sklypo naudojimo ar statybos galimybių.

    Socialinė pagalba, aplinka ir ūkio klausimai

    Ketvirtadienį, gegužės 7 dieną, gyventojus priims Socialinės rūpybos skyriaus patarėja Rasa Piekienė. Ji konsultuos globos ar rūpybos nustatymo, asmenų su negalia integracijos, asmeninio asistento pagalbos skyrimo ir kitais socialiniais klausimais.

    Penktadienį, gegužės 8 dieną, į Šventąją atvyks Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė. Ji konsultuos dėl valstybinės žemės prisijungimo ar nuomos, valstybinės žemės užėmimo, teisės statyti ir mokesčių už užstatymą valstybinėje žemėje, taip pat dėl želdinių ir atliekų tvarkymo.

    Nuo antradienio iki ketvirtadienio gyventojus konsultuos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Konsultacijos skirtos vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, aplinkos ir teritorijų priežiūros, melioracijos bei kitiems ūkio klausimams.

    Dėl išankstinės registracijos savivaldybė prašo skambinti telefonais 0 460 48705, 0 460 48716 arba 0 460 41406. Atvykstant į priėmimą būtina su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • Jurbarko rajone plečiamas darbas su jaunimu: savivaldybė skelbia kontaktus ir poreikio analizę

    Kas skelbiama savivaldybės puslapyje

    Jurbarko rajono savivaldybės puslapyje pateikiama jaunimo srities informacija: nurodomas atsakingas kontaktinis asmuo, ryšio kanalai ir viešinama su paslaugomis susijusi medžiaga.

    Šalia kontaktų skelbiama ir mobiliojo darbo su jaunimu poreikio analizė bei rekomendaciniai siūlymai, kurie padeda suprasti, kuriose vietose toks darbas galėtų vykti ir kokių priemonių gali reikėti.

    Mobilusis darbas su jaunimu: ką tai reiškia

    Mobilusis darbas su jaunimu paprastai siejamas su jaunimo darbuotojų ar specialistų veikla už įprastų įstaigų ribų, kai jaunimas pasiekiamas ten, kur natūraliai leidžia laiką: viešose erdvėse, bendruomenėse ar atokesnėse seniūnijose.

    Tokio formato tikslas dažniausiai yra mažinti paslaugų neprieinamumą, įtraukti rečiau dalyvaujančius jaunuolius ir suteikti jiems nukreipimą į švietimo, užimtumo, psichologinės ar socialinės pagalbos galimybes.

    Slapukai ir „Google“ paslaugos: ką verta žinoti

    Puslapyje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą: nurodoma, kad dalis jų reikalinga svetainės veikimui, o kita dalis gali būti skirta našumo matavimui ir rinkodarai.

    Paaiškinama, kad statistikai gali būti naudojama „Google Analytics“, o užklausų formos apsaugai nuo automatizuotų žinučių gali būti taikoma „Google ReCaptcha“. Vartotojui paliekama galimybė pasirinkti, kuriems slapukams jis sutinka.

    Gyventojams, ieškantiems jaunimo paslaugų ar norintiems pasiteirauti dėl veiklų, saugiausias kelias yra kreiptis į savivaldybės nurodytą jaunimo reikalų koordinatorių ir remtis oficialiai paskelbta aktualia informacija.

  • Gedimas Šventosios vandenvietėje: per ilgąjį savaitgalį krito slėgis, vandenį tiekė Palanga

    Gegužės 2 dienos rytą dėl gedimo rekonstruojamoje Šventosios geriamojo vandens ruošykloje sutriko vandens tiekimas Šventosios ir Monciškių gyventojams. Laikinai vanduo į šias gyvenvietes buvo tiekiamas iš Palangos.

    Toks tiekimo režimas ne sezono metu taikomas gana dažnai, kai Šventosios vandenvietė dėl rekonstrukcijos ar bandymų veikia ribotai. Tačiau šįkart situaciją apsunkino ilgasis savaitgalis, kai vandens vartojimas pastebimai išaugo ir pačioje Palangoje.

    Dėl didesnio vartojimo apie 9 valandą ryto Šventojoje ir Monciškėse vandens slėgis buvo nukritęs žemiau nustatytos normos. Tai gyventojams dažniausiai pasijunta kaip silpnesnė vandens srovė, ypač aukštesniuose pastatuose ar piko metu.

    Pašalinus gedimą, 12 valandą 30 minučių Šventosios vandenvietė buvo prijungta veikti avariniu režimu, o vandens tiekimas stabilizuotas. Vandentvarkos bendrovė primena, kad po trumpalaikių tiekimo sutrikimų kai kuriais atvejais gali laikinai pakisti vandens skonis ar drumstumas dėl slėgio svyravimų tinkle.

    UAB „Palangos vandenys“ atsiprašė vartotojų už nepatogumus ir padėkojo už supratingumą. Jei po tiekimo atnaujinimo problema kartojasi, gyventojams rekomenduojama apie tai pranešti vandens tiekėjui, nurodant adresą ir pastebėtus sutrikimo požymius.

  • Klaipėdos apskrityje gegužės viduryje surinks baterijas ir elektroniką: ką svarbu pranešti iki 11 dienos

    Surinkimas vyks gegužės 12–15 dienomis

    Gamintojų ir Importuotojų Asociacija kartu su UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ tęsia panaudotų baterijų ir elektronikos surinkimo projektą „Mes rūšiuojam įmonėje“.

    Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje iš projekto dalyvių bus renkamos panaudotos nešiojamosios baterijos, akumuliatoriai bei nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga. Atliekų paėmimas planuojamas gegužės 12–15 dienomis.

    Kokiose savivaldybėse bus vykdomas surinkimas

    Surinkimas apims Šilutės, Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybes, taip pat Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų savivaldybes. Projekto organizatoriai ragina įstaigas iš anksto įsivertinti, kokių atliekų yra sukaupta ir ką planuojama nurašyti artimiausiu metu.

    Dažniausiai perduodami stambūs buitiniai prietaisai, tokie kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ar indaplovės, taip pat televizoriai, monitoriai, kompiuteriai, spausdintuvai ir kita smulki elektronika. Atskirai prašoma sužymėti nešiojamas baterijas ir akumuliatorius.

    Ką būtina pateikti iki 11 dienos

    Organizatoriai prašo iki gegužės 11 dienos 10 valandos ryto pateikti informaciją apie sukauptas atliekas: kiekį vienetais ir, jei įmanoma, apytikrį svorį. Šie duomenys reikalingi logistikai suplanuoti ir surinkimui užtikrinti.

    Taip pat svarbu nurodyti kontaktinį telefono numerį ir įstaigos darbo laiką, kada būtų patogiausia atvykus išvežti atliekas. Praktikoje tai padeda išvengti situacijų, kai transportas atvyksta netinkamu metu arba atliekos nebūna paruoštos perdavimui.

    „Atkreipiame dėmesį, kad sukauptas atliekas perduokite tik UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams“, – skelbia organizatoriai.

    Pabrėžiama, kad tik oficialiai UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams perduotos atliekos bus fiksuojamos kaip projekte dalyvaujančių įmonių sukaupti kiekiai. Ši informacija vėliau naudojama projekto pabaigoje, kai taškai keičiami į prizus.

    Kodėl tai aktualu įmonėms

    Įmonėms toks surinkimas patogus tuo, kad atliekos išvežamos iš jų vietos, o nešiojamos baterijos ir elektronikos įranga sutvarkoma per tam skirtas tvarkymo grandines. Tai mažina riziką, kad baterijos ar elektronika bus laikomos netinkamomis sąlygomis, o pavojingos sudedamosios dalys pateks į aplinką.

    Projektas taip pat skatina rūšiavimą per taškų sistemą: už priduotą elektronikos atliekų kilogramą numatoma 0,09 euro vertės taškų suma, o už ekranus turinčią įrangą, pavyzdžiui, monitorius ar televizorius, 0,03 euro vertės taškų suma. Už baterijų atliekų kilogramą numatoma 0,60 euro vertės taškų suma.

    Organizatorių teigimu, surinkti taškai gali būti keičiami į įvairius prizus, o dalyvavimas projekte padeda įstaigoms nuosekliai tvarkyti nurašomą įrangą ir kartu prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų. Vis dažniau pabrėžiama ir atitikties svarba, nes elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų Europoje.

  • Į Odesos sritį sugrįžo blizgieji ibisai: „Tuzlovskų limanų“ parke užfiksuotos retos raudonknigės

    Odesos srityje, nacionaliniame gamtos parke Tuzlovskų limanai užfiksuotos retos paukščių viešnios – vadinamosios korovajkos, dar žinomos kaip blizgieji ibisai. Apie tai pranešė parko mokslininkai, atkreipdami dėmesį, kad paukščiai pakrantėje ir seklumose ilsisi jau ne pirmą dieną.

    Blizgysis ibis (Plegadis falcinellus) iš tolo dažnai atrodo tamsus, rusvai juodas, tačiau saulėje jo plunksnos ima žaižaruoti bronzos, vario, purpuriniais ir žalsvais atspalviais. Būtent šis metališkas blizgesys ir lėmė pavadinimą, dėl kurio paukštį nesunku supainioti su egzotiška rūšimi.

    Šiai rūšiai būdingas ilgas žemyn lenktas snapas, pritaikytas ieškoti grobio dumble ir sekliose lagūnose. Tokiose buveinėse ibisai dažniausiai lesa vandens vabzdžius, jų lervas, smulkius vėžiagyvius, dėles ir kitus bestuburius, todėl paukščiai ypač priklausomi nuo šlapynių būklės.

    Tuzlovskų limanai yra vienas svarbiausių Juodosios jūros šiaurės vakarų pakrantės šlapynių kompleksų, kuriame sustoja migruojantys paukščiai. Specialistai pabrėžia, kad pavasarį ir vasaros pradžioje tokios vietos tampa kritiškai svarbios tiek poilsiui, tiek maitinimuisi prieš tęsiant migraciją ar ruošiantis perėjimui.

    Mokslininkai primena, kad blizgieji ibisai yra saugoma rūšis ir įrašyta į Ukrainos Raudonąją knygą. Pagrindinės grėsmės šlapynių paukščiams paprastai siejamos su buveinių nykimu, vandens režimo pokyčiais, trikdymu perėjimo metu ir mažėjančia maisto baze, todėl bet kokie stebėjimai saugomose teritorijose turi vykti atsakingai.

    Pastaruoju metu parke vis dažniau fiksuojami ir kiti reti sparnuočiai, o tai rodo, kad šlapynių apsauga išlieka esminė biologinei įvairovei. Parko darbuotojai ragina lankytojus laikytis nustatytų taisyklių, neartėti prie paukščių ir jų nevaryti nuo maitinimosi vietų, ypač sekliose lagūnose.

  • Jaguarundis: Pietų Amerikos katė, primenanti ūdrą, stebina dienine medžiokle ir plaukimu

    Šis plėšrūnas paplitęs nuo šiaurinės Meksikos per Centrinę Ameriką iki didelės Pietų Amerikos dalies į rytus nuo Andų, pasiekdamas centrinę Argentiną. Istoriškai jis fiksuotas ir pietų Teksase, tačiau JAV teritorijoje dabar dažniausiai laikomas išnykusiu.

    Jaguarundis priklauso kačių šeimai ir yra artimas pumos giminaitis, nors pavadinimas gali klaidinti siejant su jaguaru. Mokslinėje klasifikacijoje jis priskiriamas vadinamajai pumų linijai, kuriai taip pat priskiriamas gepardas.

    Jaguarundis išsiskiria aptakia kūno forma: nedidelė, kiek suplota galva, trumpas snukis, ilga uodega ir žemas siluetas. Suaugę individai dažniausiai sveria apie 4,5–9 kilogramo, o patinai paprastai stambesni už pateles.

    Jo kailis dažniausiai vienos spalvos, o pasitaikančios atmainos svyruoja nuo tamsiai rudos ar juodai rudos iki pilkos ir gelsvai rausvos. Jaunikliai kartais būna dėmėti, tačiau augant dėmės paprastai išnyksta.

    Ši katė stebina gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų buveinių: aptinkama miškuose, sausringuose krūmynuose, savanose, mangrovėse, taip pat vietovėse, kur yra priedanga. Dažnai ji fiksuojama netoli tekančio vandens, o kai kuriose Andų regiono šalyse stebėta ir didesniame aukštyje, iki maždaug 3 200 metrų.

    Jaguarundis daug laiko praleidžia ant žemės ir yra efektyvus smulkios grobio medžiotojas. Jo racioną sudaro graužikai, ropliai, varlės, vabzdžiai ir kiti bestuburiai, antžeminiai paukščiai, o kai kada ir žuvys.

    Pasitaikius progai, jis gali pulti ir didesnį grobį, pavyzdžiui, triušius ar šarvuočius, taip pat naminius paukščius. Būtent dėl to kai kuriuose regionuose jaguarundžiai konfliktuoja su ūkininkais.

    Skirtingai nei daugelis tropikų smulkiųjų kačių, jaguarundis neretai būna aktyvus dieną ir vakare. Toks dieninis aktyvumas laikomas viena iš priežasčių, kodėl žmonės jį pastebi rečiau nei kitas kates, nes jis renkasi tankesnę augaliją ir judėjimui naudoja priedangą.

    Nors tai daugiausia antžeminis gyvūnas, jaguarundis moka laipioti medžiais, o ilga uodega padeda išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat fiksuota, kad jis plaukia ir gali įveikti vandens kliūtis, todėl neretai siejamas su vandens telkinių kaimynyste.

    Gyvenimo būdas dažniausiai vienišas, tačiau kartais sutinkamos poros arba patelės su paaugusiais jaunikliais. Įdomu tai, kad ši katė yra gana „kalbi“: aprašyta keliolika skirtingų garsų, tarp jų švilpimas, čirškėjimas ir kiti signalai, kuriais individai komunikuoja.

    Tarptautiniu mastu jaguarundis dažnai vertinamas kaip rūšis, kuriai šiuo metu negresia išnykimas, tačiau atskirose teritorijose populiacijos gali mažėti. Pagrindinės priežastys siejamos su buveinių nykimu, kai natūralias teritorijas keičia intensyvus žemės ūkis, taip pat su persekiojimu dėl žalos naminiams paukščiams.

  • Prie Balatono nufilmuotas elnias, vandenyje judėjęs tarsi delfinas: paaiškino, kodėl taip nutiko

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo įrašas iš Vengrijos, kuriame prie Balatono ežero užfiksuotas elnias vandenyje juda ir šokinėja taip, kad primena delfino nėrimą. Įraše matyti, kaip gyvūnas bėga seklumoje, kartkartėmis šokdamas į priekį ir taškydamas vandenį.

    Vaizdai nufilmuoti pietinėje Balatono pakrantėje, kur seklus vanduo nusitęsia toli nuo kranto. Dėl tokio reljefo elnias gali judėti vandeniu beveik kaip sausuma, o iš šalies susidaro neįprastas „plaukimo“ įspūdis.

    Specialistai tokį elgesį aiškina ne gyvūno „mokėjimu nardyti“, o neįprastai žemu ežero lygiu ir plačiais seklumų plotais. Kai vanduo nusekęs, pakrantėje atsiveria daugiau kietesnio dugno zonų, todėl net stambūs laukiniai gyvūnai gali drąsiau bristi į vandenį ir ten judėti.

    Balatonas yra didžiausias Vidurio Europos ežeras, o jo pietinė pakrantė ir įprastomis sąlygomis garsėja lėtai gilėjančiu dugnu. Kai vandens mažiau, keliasdešimt metrų nuo kranto vanduo gali siekti tik kulkšnis ar kelius, todėl judesiai, kurie gilesniame vandenyje atrodytų kaip plaukimas, čia primena šuolius.

    Ekologai pabrėžia, kad laukiniai gyvūnai paprastai vengia atvirų, žmonių lankomų pakrančių, todėl tokie įrašai pasitaiko retai ir greitai sulaukia dėmesio. Vis dėlto pats elgesys nėra mistinis: elnias tiesiog juda jam saugioje, seklioje zonoje.

    Tuo pačiu tai priminimas, kad vandens lygio svyravimai gali keisti gyvūnų maršrutus ir įpročius, ypač šiltuoju sezonu. Jei seklumos plečiasi, gyvūnai gali dažniau pasirodyti netipinėse vietose, o žmonėms rekomenduojama jų nevaryti, nešerti ir laikytis atstumo.