CP v2

Blog

  • „Geležinio Vilko 2026“ pratybos startuoja gegužės 4 dieną: kur vyks ir ką matys gyventojai

    „Geležinio Vilko 2026“ pratybos startuoja gegužės 4 dieną: kur vyks ir ką matys gyventojai

    Gegužės 4 dieną prasideda Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos „Geležinis Vilkas 2026“, skirtos treniruoti ir įvertinti padalinių pasirengimą vykdyti Lietuvos gynybos planus. Pratybos suplanuotos taip, kad imituotų kuo realesnes situacijas ir patikrintų, kaip greitai bei tiksliai veikia skirtingi kariuomenės vienetai.

    Dvi savaites truksiančios treniruotės vyks Gaižiūnų poligone ir Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų bei Jonavos rajonų apylinkėse. Jose dalyvaus daugiau kaip 2 500 karių, o kartu bus naudojama per 300 karinės technikos vienetų.

    Su brigados vadovybės kuopomis ir Algirdo pėstininkų, Karaliaus Mindaugo husarų bei Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionų kariais užduotis vykdys NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai. Pratybose dalyvaus ir sąjungininkai iš Jungtinės Karalystės bei Lenkijos, o užduotis iš oro rems Karinių oro pajėgų sraigtasparniai.

    Pratybose daug dėmesio skiriama veiksmų koordinavimui tarp skirtingų padalinių ir bendradarbiavimui su civilinėmis institucijomis. Kariai treniruosis dirbti kartu su savivaldos atstovais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Lietuvos policija, Lietuvos šaulių sąjunga, Viešojo saugumo tarnyba ir NATO partneriais.

    Tokios sąveikos pratybos laikomos vienu svarbiausių pasirengimo elementų, nes krizių metu sprendimai turi būti priimami greitai, o veiksmai derinami sklandžiai. Realioje vietovėje vykstantys mokymai taip pat padeda geriau įvertinti infrastruktūros, kelių tinklo ir ryšio priemonių veikimą, kai vienu metu juda didesnės pajėgos.

    Pratybų metu taip pat numatyta testuoti Lietuvos gynybos pramonės sukurtus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant bepiločių orlaivių sistemoms ir antidroninėms priemonėms. Pastaraisiais metais dronų naudojimas konflikte tapo viena ryškiausių tendencijų, todėl kariuomenės gebėjimas aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti tokias grėsmes laikomas būtinu šiuolaikinės gynybos komponentu.

    Gyventojai, gyvenantys pratybų rajonuose, raginami atkreipti dėmesį į intensyvesnį karinės technikos kolonų judėjimą keliais. Didesnis transporto srautas numatomas gegužės 5 ir 6 dienomis bei gegužės 12 ir 13 dienomis, todėl vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su papildomu laiko rezervu ir laikytis kelių policijos bei pratybas užtikrinančių pareigūnų nurodymų.

  • Vilniuje startavo ciklas Tautinis paveldas: Kaišiadorių skoniai ir amatai atkeliauja į sostinę

    Vilniuje startavo ciklas Tautinis paveldas: Kaišiadorių skoniai ir amatai atkeliauja į sostinę

    Parodų ciklo pradžia Vilniuje

    2026 metų balandžio 29 dieną Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre, atidaryta pirmoji paroda, pradedanti Žemės ūkio agentūros parodų ciklą Tautinis paveldas: pažink, patirk, paragauk. Renginiu siekiama tautinio paveldo produktus ir jų kūrėjus priartinti prie miesto lankytojų kasdienybės.

    Šių metų programa numato keturias parodas, rengiamas bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Ciklas planuojamas kaip kelionė per skirtingus Lietuvos etnografinius regionus, kiekvieną kartą išryškinant vietos tradicijų savitumą ir gyvas amatų praktikas.

    Ką lankytojai gali patirti

    Parodose pristatomi sertifikuoti tautinio paveldo produktai ir tradicinės technologijos, o svarbiausia – žmonės, kurie šias žinias saugo ir perduoda toliau. Organizatorių sumanymas – ne tik rodyti eksponatus, bet ir paaiškinti jų kilmę, paskirtį bei tai, kaip tradicijos prisitaiko prie šiuolaikinio vartojimo.

    Atidarymo renginiuose daug dėmesio skiriama gyvam kontaktui: susitikimams su kūrėjais, edukacijoms ir degustacijoms. Toks formatas padeda lankytojams suprasti, kad tautinis paveldas nėra vien muziejinė vertybė, o praktinis įgūdis, kurį galima atpažinti skonyje, kvape, medžiagose ir darbo procese.

    Kaišiadorių kulinarinis paveldas ir edukacija apie girą

    Pirmosios parodos Vilniuje metu pristatytas Kaišiadorių krašto kulinarinis paveldas. Žaslių tradicinių amatų centrui atstovavo Nijolė Adukonienė, Kaišiadorių muziejaus vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė, kulinarinio paveldo tyrinėtoja ir sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė.

    Ji vedė edukaciją Gera girą gerti gera, kurios metu lankytojai susipažino su tradicinės giros gamybos principais, istoriniu kontekstu ir šio gėrimo vieta kasdienėje lietuviškoje kultūroje. Tokios praktinės edukacijos, pasak organizatorių, tampa viena efektyviausių formų įtraukti šeimas ir jaunesnius lankytojus.

    Parodos ekspozicijoje taip pat pristatomi tautinio paveldo kūrėjos Daivos Maldžiuvienės darbai – lėlės, atspindinčios tradicinių amatų estetiką ir kruopštumo standartą. Ekspozicija kviečia pažvelgti į tautinį paveldą kaip į gyvą kūrybą, kurioje susitinka istorija, vietos tapatybė ir meistrystė.

  • Kaišiadorių rajone patvirtinta parama pirmajam būstui: jaunoms šeimoms iki 8 700 eurų

    Kaišiadorių rajone patvirtinta parama pirmajam būstui: jaunoms šeimoms iki 8 700 eurų

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba patvirtino finansinės paramos tvarką jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą rajone. Sprendimu siekiama didinti jauno amžiaus gyventojų įsikūrimo galimybes ir skatinti kurtis ne didmiesčiuose.

    Pagal patvirtintą aprašą savivaldybė skirs papildomą finansinę paramą iš biudžeto lėšų, o didžiausia galima suma vienai šeimai sieks iki 8 700 eurų. Ši priemonė numatyta kaip papildymas valstybės teikiamai finansinei paskatai, todėl gyventojams aktualu vertinti abi paramos dalis kaip vieną paketą.

    Kaip bus derinama su valstybės parama?

    Savivaldybės parama tiesiogiai susieta su valstybės kvietimais teikti prašymus finansinei paskatai gauti. Tai reiškia, kad prašymai gali būti priimami tik tada, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbia kvietimą, o savivaldybės pagalba praktikoje tampa pasiekiama tik įvykus šiam etapui.

    Numatyta, kad bendra paramos dalis negalės viršyti 50 proc. įsigyjamo būsto vertės. Ši riba skirta užtikrinti, kad parama išliktų tikslinga, o pirkėjai kartu turėtų pakankamą finansinę atsakomybę ir įsipareigojimų vykdymo galimybes.

    Kiek lėšų skirta ir kokie įsipareigojimai?

    2026 metais savivaldybės biudžete šiai priemonei numatyta 30 000 eurų. Savivaldybė tikisi, kad tokios apimties lėšos leis patenkinti kelių jaunų šeimų prašymus, tačiau realus gavėjų skaičius priklausys nuo konkrečių prašomų sumų ir kvietimų intensyvumo.

    Gavus paramą, šeimai atsiras pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste ir jame gyventi ne trumpiau kaip 5 metus. Savivaldybė šiuo reikalavimu siekia, kad finansinė paskata ne tik padėtų įsigyti būstą, bet ir prisidėtų prie ilgalaikio gyventojų pritraukimo bei stabilumo rajone.

    Savivaldybėje tikimasi, kad patvirtinta tvarka sustiprins jaunų šeimų motyvaciją rinktis Kaišiadorių rajoną, o papildoma parama taps realiu argumentu planuojantiems pirmąjį būstą. Praktinis priemonės efektyvumas labiausiai paaiškės tuomet, kai bus paskelbti artimiausi valstybės kvietimai ir pradės vykti realus prašymų teikimas.

  • Kaišiadorių rajone atnaujins 4 priedangas: generatoriai, vėdinimas ir vietos 584 gyventojams

    Kaišiadorių rajone atnaujins 4 priedangas: generatoriai, vėdinimas ir vietos 584 gyventojams

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2026 metais balandžio 30 dieną pasirašė projekto Priedangų plėtra Kaišiadorių rajono savivaldybėje II etapas finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Pagrindinis tikslas – sustiprinti gyventojų civilinę saugą ir užtikrinti, kad priedangos būtų lengviau pasiekiamos bei tinkamos naudoti realios grėsmės metu. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos orientuotos į priedangų funkcionalumą ir atsparumą, kad būtų mažinami galimų incidentų padariniai.

    Kur bus modernizuojamos priedangos

    Pagal projektą numatoma modernizuoti keturias priedangas: daugiabučio namo rūsyje Girelės gatvėje 53 Kaišiadoryse, Kaišiadorių švietimo ir sporto centre, Kruonio kultūros centre ir Kaišiadorių rajono Kruonio pagrindinėje mokykloje.

    Skaičiuojama, kad šios priedangos iš viso gali talpinti iki 584 gyventojų, tačiau dalis patalpų šiuo metu neatitinka higienos bei eksploatacinių reikalavimų. Dėl to numatyti atnaujinimo darbai, kad priedangos būtų tinkamos naudoti ilgesnį laiką ir skirtingoms gyventojų grupėms.

    Kas bus įrengiama: vėdinimas ir rezervinė elektra

    Projekte suplanuotas mechaninio vėdinimo sistemų įrengimas visose keturiose priedangose: bus projektuojami ir montuojami vėdinimo įrenginiai, ortakiai ir kiti reikalingi elementai. Tokie sprendimai laikomi vienais svarbiausių, kad patalpos būtų tinkamos žmonėms, kai priedanga naudojama ne trumpai.

    Taip pat kiekvienai priedangai numatoma įsigyti ir sumontuoti po dyzelinį 20 kW galios elektros generatorių. Rezervinis elektros tiekimas svarbus tam, kad sutrikus elektros tiekimui veiktų kritinės sistemos, įskaitant apšvietimą ir vėdinimą.

    Papildomos priemonės daliai patalpų

    Kaišiadorių socialinių paslaugų centro rūsyje esančioje priedangoje planuojami papildomi darbai. Numatyta įsigyti keturias langų apsaugines plėveles, skirtas sumažinti stiklo šukių riziką, taip pat įrengti 20 kW galios dyzelinį generatorių su montavimo darbais.

    Projektu siekiama, kad priedangos būtų pritaikomos ir riboto judumo asmenims, o sprendimai būtų praktiški realių situacijų metu, pavyzdžiui, oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo atveju. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų atsparumo didinimą ir geresnes saugumo sąlygas visiems gyventojams.

    Bendra projekto vertė siekia 87 565 eurus. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais: Kaišiadorių socialinių paslaugų centru, Kaišiadorių švietimo ir sporto centru, Kruonio kultūros centru bei Kaišiadorių rajono Kruonio pagrindine mokykla.

    Planuojama, kad projekto veiklos bus užbaigtos 2027 metais spalio mėnesį. Iki tol turėtų būti parengti sprendiniai, atlikti pirkimai ir įgyvendinti modernizavimo darbai, kad priedangos atitiktų nustatytus reikalavimus.

  • Rinkos nervas kitą savaitę: „Arm“, „DuPont“ ir JAV darbo vietos gali pakeisti žaidimą

    Rinkos nervas kitą savaitę: „Arm“, „DuPont“ ir JAV darbo vietos gali pakeisti žaidimą

    Po rekordinio kilimo akcijų rinkose investuotojų dėmesys kitą savaitę kryps į tris sritis: stambių bendrovių rezultatus, pramonės prognozes ir naujausius JAV darbo rinkos skaičius. Pastaruoju metu indeksus į viršų kėlė geresnės nei tikėtasi ataskaitos ir didelis su DI susijusių investicijų tempas.

    Tuo pačiu išlieka įtampa dėl energijos išteklių tiekimo trikdžių ir naftos kainų svyravimų, kurie gali greitai pakeisti nuotaikas. Rinka kol kas rodo atsparumą, tačiau jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie lėtėjimą ar užsitęsusią infliaciją.

    Trijų bendrovių ataskaitos

    Didžiausias savaitės dėmesys teks ketvirtinėms ataskaitoms, nes jos leidžia įvertinti, ar DI bumas iš tiesų plečiasi už technologijų sektoriaus ribų. Analitikai stebės, ar užsakymų portfeliai ir investicijos į infrastruktūrą išlieka tvirtos, ypač duomenų centrų grandinėje.

    „DuPont“ rezultatų kontekste svarbus bus verslo segmentų augimo tempas ir vadovybės komentarai apie klientų elgseną. Investuotojai dažnai vertina, ar pramonės užsakymai nesilpnėja dėl geopolitinių rizikų ir verslų atsargumo.

    „Arm“ ataskaita bus akylai skaitoma dėl bendrovės strateginių ambicijų duomenų centruose ir dėl licencijavimo bei honorarų srautų perspektyvų. Rinkai aktualu, ar DI infrastruktūros plėtra išlaiko tempą, o kartu ar išmaniesiems telefonams skirta paklausa nesusiduria su naujais kaštais tiekimo grandinėje.

    Kas slepiasi už DI bangos

    Pastaraisiais ketvirčiais DI tema tapo kertiniu argumentu daugeliui sektorių: nuo lustų ir serverių iki elektros įrangos, optikos sprendimų bei aušinimo technologijų. Investuotojai vis dažniau vertina ne vien pažadus, bet ir realius užsakymus, gamybos pajėgumų plėtrą bei maržų dinamiką.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į tai, ar su DI susiję projektai yra finansuojami ilgalaikėmis sutartimis, ar labiau remiasi trumpalaikiais ciklais. Šioje vietoje ypač svarbios bendrovių prognozės antrajai metų pusei ir planuojamos kapitalo išlaidos.

    JAV darbo rinka ir palūkanų kryptis

    Ne mažiau svarbi bus JAV makroekonominių rodiklių serija, ypač darbo rinkos statistika. Rinkos dalyviai stebės laisvų darbo vietų, privačiame sektoriuje sukurtų darbo vietų ir oficialių mėnesio užimtumo duomenų dinamiką.

    Šie skaičiai tiesiogiai veikia lūkesčius dėl JAV centrinio banko palūkanų normų. Jei darbo rinka pasirodys pernelyg karšta, gali atsinaujinti baimės dėl infliacijos, o jei ženklai rodys aiškų vėsimą, investuotojai gali labiau tikėtis švelnesnės pinigų politikos.

    Kitą savaitę rinkos nuotaikas formuos ne vien antraštės, bet ir detalės: užsakymų portfeliai, augimo prognozės, kaštų spaudimas bei komentarai apie paklausą. Būtent šie signalai dažnai tampa priežastimi staigiems kainų šuoliams po ataskaitų paskelbimo.

  • Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai vėl pakurstė diskusiją: ar pasaulis neperkaista nuo investicijų į duomenų centrus, ar tai neišvengiama kova dėl pozicijų DI eroje. Rinka šįkart pasiuntė gana aiškų signalą: tie, kurie sugeba paversti skaičiavimo galią pajamomis, dažniau sulaukia palankesnės reakcijos.

    Pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio sulaukė „Alphabet“ (valdanti „Google“), „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Meta“ planai didinti kapitalo išlaidas. Didelė dalis šių investicijų nukreipiama į duomenų centrus, lustų infrastruktūrą, tinklų plėtrą ir energijos tiekimo bei aušinimo sprendimus.

    Rinkos žinutė: skaičiavimo galia brangsta

    Praktikoje DI plėtra reiškia paprastą dalyką: reikia daugiau skaičiavimo resursų. Šiandien daugelis įmonių susiduria su ribota galimybe greitai gauti reikiamus grafikos procesorius ir kitą įrangą, todėl duomenų centrų plėtra tampa ne tik strateginiu, bet ir operaciniu iššūkiu.

    „Mūsų debesijos pajamos būtų buvusios didesnės, jei turėtume daugiau skaičiavimo pajėgumų“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Toks vertinimas atspindi bendrą rinkos problemą: paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai kelia ir paslaugų kainas, ir investicijų apimtis. Dėl šios priežasties analitikai vis dažniau vertina ne tik pačias išlaidas, bet ir tai, ar įmonė turi aiškų kelią, kaip pajėgumus pavers į stabilų pinigų srautą.

    Kas laimi iš investicijų į DI?

    „Google“ atveju investuotojai palankiai reagavo į „Google Cloud“ augimą ir bandymus glaudžiau integruoti DI sprendimus į paiešką bei kitas paslaugas. Debesijos verslas laikomas vienu tiesiausių kanalų, kaip infrastruktūros išlaidos gali grįžti per prenumeratas ir įmonių kontraktus.

    „Amazon“ dažnai vertinama per „Amazon Web Services“ prizmę, nes būtent ši veikla tradiciškai generuoja didžiausią pelningumą. Jei debesijos augimas spartėja, rinkai lengviau pateisinti didesnes investicijas į naujus duomenų centrus, tinklus ir nuosavus lustus.

    „Apple“ situacija kitokia: bendrovė paprastai investuoja mažiau į viešą debesiją, tačiau turi milžinišką įrenginių ekosistemą ir sparčiai augantį paslaugų segmentą. Dalis rinkos stebėtojų pabrėžia, kad „Apple“ DI strategija labiau remiasi integracija į įrenginius ir paslaugas, o ne varžymusi dėl debesijos lyderystės.

    Kodėl „Microsoft“ ir „Meta“ spaudžiamos?

    „Microsoft“ stiprybė išlieka įmonių programinė įranga ir „Azure“ platforma, tačiau investuotojai jautriai reaguoja į neapibrėžtumą, kiek dar gali tekti didinti išlaidas infrastruktūrai. Be to, rinkoje keliami klausimai, kaip greitai DI funkcijos bus sėkmingai monetizuotos, kad kompensuotų didėjančią savikainą.

    „Meta“ problema – kitokia: bendrovė neturi tokio masto debesijos paslaugų verslo, kuris leistų tiesiogiai parduoti skaičiavimo galią išoriniams klientams. Todėl investicijų į duomenų centrus grąža labiau priklauso nuo reklamos pajamų ir nuo to, ar DI realiai pagerins turinio rekomendacijas, auditorijos išlaikymą ir reklamos efektyvumą.

    Diskusija apie galimą burbulą dažnai lyginama su 2000-ųjų pradžios technologijų pakilimu, tačiau dabartinis ciklas turi esminį skirtumą: didžioji dalis investicijų sutelkta į įmones, kurios jau turi milžinišką vartotojų bazę, stiprius pinigų srautus ir aiškius produktus. Vis dėlto rizika išlieka, jei investicijos bus didinamos greičiau nei pajamos, o DI paslaugų kainodara ir paklausa rinkoje nusistovės lėčiau nei tikėtasi.

    Galiausiai, investuotojams vis svarbiau ne pati išlaidų suma, o efektyvumas: ar papildomi duomenų centrų pajėgumai taps naujomis prenumeratomis, debesijos kontraktais ir didesnėmis maržomis. Tie, kurie tą sugeba įrodyti skaičiais, kol kas turi pranašumą.

  • Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija atsidūrė Europos diskusijų apie duomenų centrų plėtrą epicentre, kai staigiai išaugusi elektros paklausa pradėjo viršyti tinklo galimybes. Šalis, ilgai laikyta patrauklia kryptimi dėl vėsesnio klimato ir atsinaujinančios energetikos, dabar svarsto, kaip riboti itin daug energijos vartojančių objektų augimą.

    Valstybinė elektros perdavimo sistemos operatorė Energinet kovo mėnesį laikinai sustabdė naujų prijungimo prie tinklo sutarčių sudarymą. Sprendimas priimtas po to, kai, Energinet teigimu, įvyko paraiškų „sprogimas“, o laukiančių projektų apimtys tapo sunkiai valdomos.

    Paraiškų banga pralenkė realybę

    Energinet nurodo, kad eilėje susikaupė apie 60 gigavatų planuojamų projektų, norinčių prisijungti prie tinklo. Palyginimui, Danijos didžiausias momentinis elektros poreikis siekia apie 7 gigavatus, todėl skirtumas tarp norų ir techninių galimybių tapo akivaizdus.

    Didelę dalį paraiškų sudaro duomenų centrai: vien jų planuojami prijungimai sudaro apie 14 gigavatų. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad dalis projektų gali būti nepakankamai brandūs, o tokia eilė tampa labiau hipotetinė nei reali.

    „Turime būti realistiški ir vertinti, kas iš tiesų prieinama. Negalima dalyti prijungimo pažadų, kai elektros tiesiog nėra“, – sakė Duomenų centrų pramonės asociacijos vadovas Henrikas Hansenas.

    Energinet skelbia, kad pauzė numatyta keliems mėnesiams, kol bus atlikta sistemos apžvalga ir pasiūlyti sprendimai, galintys padidinti pralaidumus. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu naujiems projektams trūks aiškumo dėl terminų, prioritetų ir sąlygų.

    Kas gaus prioritetą: verslas ar infrastruktūra?

    Diskusiją Danijoje kaitina klausimas, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, kai tinklo pajėgumų neužtenka visiems. Politinėje darbotvarkėje atsirado idėjų pirmiausia užtikrinti vietos vartotojų ir strateginių sektorių poreikius, o didelius elektros vartotojus nukelti į eilės pabaigą.

    Tai atspindi platesnę Europos tendenciją: spartėjant elektrifikacijai ir augant skaitmeninių paslaugų apimtims, tinklų plėtra vis dažniau nespėja su poreikiu. Duomenų centrų plėtrą papildomai stumia debesijos paslaugos ir DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra, kuri gali smarkiai didinti bazinį elektros vartojimą.

    Vis dėlto rinkos dalyviai įspėja, kad per griežti ribojimai gali nukreipti investicijas į kitas šalis. Toks scenarijus būtų skausmingas regionui, siekiančiam išlaikyti technologinį konkurencingumą ir pritraukti aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Jei negalėsite DI užduočių vykdyti Danijoje, tiesiog perkelsite jas kitur, ir būtent tai pamatysime“, – sakė Skaitmeninės infrastruktūros bendrovės „Digital Realty“ vadovė Šiaurės šalims Pernille Hoffmann.

    Investicijos didelės, bet kantrybė ribota

    Duomenų centrų sektorius Danijoje jau yra reikšmingas: šalyje skaičiuojama šimtai megavatų įdiegtos galios, o iki 2030 metų prognozuojamas augimas viršija 1 gigavatą. Didelę dalį dabartinių pajėgumų sudaro vadinamieji hyperscale tipo centrai, kuriuos valdo pasaulinės technologijų kompanijos.

    Technologijų milžinės atvirai kalba, kad neapibrėžtumas dėl tinklo prieinamumo verčia greitai ieškoti alternatyvų. Tai svarbu todėl, kad klientams debesijos ir DI paslaugų pajėgumai reikalingi ne po kelerių metų, o dabar, o sprendimai dėl lokacijos dažnai priimami remiantis aiškiais prijungimo terminais.

    „Galite laukti tik tam tikrą laiką. Jei nėra aiškumo, ar apribojimai bus panaikinti, natūralu, kad atsigręžiama į kitas rinkas“, – sakė „Google“ atstovė Diana Hodnett.

    Danija šiuo metu taip pat išgyvena politinį pereinamąjį laikotarpį, todėl sprendimai dėl naujų prioritetų, reguliavimo ar kriterijų gali užtrukti. Tuo pat metu Energinet pabrėžia, kad be politinių susitarimų ir atnaujinto reguliavimo bus sudėtinga skaidriai nustatyti, kuriems projektams suteikti greičiausią prieigą.

    Situacija Danijoje tampa signalu ir kitoms valstybėms: vien atsinaujinančios energetikos plėtra problemos neišsprendžia, jei elektros perdavimo ir skirstymo tinklai nespėja prisitaikyti. Artimiausiais metais Europoje vis dažniau bus sprendžiama, kaip suderinti investicijas į skaitmeninę ekonomiką su realiais tinklo pajėgumais ir visuomenės lūkesčiais.

  • Turistinis traukinys Klaipėda–Pagėgiai 2026-aisiais: ką žada „LTG Link“ ir kokia gali būti bilieto kaina

    Turistinis traukinys Klaipėda–Pagėgiai 2026-aisiais: ką žada „LTG Link“ ir kokia gali būti bilieto kaina

    Pagėgių savivaldybė su „LTG Link“ pradėjo planuoti nišinį turizmo produktą – pramoginį turistinį traukinį maršrutu Klaipėda–Pagėgiai–Klaipėda, kuris galėtų startuoti 2026 metais vasaros sezono metu. Kovo 6 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko nuotolinis susitikimas, kuriame aptartos paslaugų paketo turistams gairės ir tolesni derinimai.

    Planuojama, kad reisas vyktų kartą per mėnesį, o kelionė būtų sujungta su Pagėgių krašto lankytinais objektais ir vietos turizmo paslaugomis. Savivaldybė nurodo, kad tikslus vietovių ir veiklų sąrašas dar derinamas su kultūros bei turizmo įstaigomis ir paslaugų teikėjais, kad maršrutas turėtų aiškią programą ir apčiuopiamą vertę atvykstantiems.

    Kaip būtų sudaroma bilieto kaina?

    Galutinė bilieto kaina dar nėra patvirtinta, tačiau įvardijama, iš ko ji būtų sudaryta. Į kainą patektų kelionė traukiniu, lankomų objektų ir pasirinktų paslaugų kaštai, taip pat turistų pavėžėjimas nuo Pagėgių geležinkelio stoties iki lankytinų vietų ir atgal.

    Organizatoriai siekia nustatyti tokią kainą, kuri būtų prieinama platesniam keliautojų ratui ir atitiktų paslaugų kokybės bei kainos santykį. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl programos apimties ir įtraukiamų paslaugų tiesiogiai lems, ar bilietas labiau orientuosis į šeimas ir vienos dienos keliones, ar į mažesnes grupes su išplėstomis patirtimis.

    Kuo šis projektas svarbus regionui?

    Tokio formato turistiniai reisai paprastai sprendžia kelias užduotis vienu metu: skatina keliones be automobilio, pritraukia srautus į mažiau lankomas vietoves ir sudaro sąlygas vietos verslams sujungti paslaugas į vieną aiškų pasiūlymą. Pagėgių kraštui tai gali reikšti didesnį lankytojų srautą ne tik piko metu, bet ir tolygiau per visą sezoną, jei reisai bus suplanuoti patraukliomis datomis.

    Be to, planuojamas modelis leidžia geriau išnaudoti geležinkelio susisiekimą kaip turizmo patirties dalį, o ne vien transportą iš taško A į tašką B. Jei bus užtikrintas patogus nuvykimas iki lankytinų vietų ir aiški dienos programa, tokia kelionė gali tapti konkurencinga alternatyva įprastiems savaitgalio maršrutams pajūryje.

    Kas dalyvauja kuriant maršrutą?

    Nišinio produkto kūrime dalyvauja Pagėgių savivaldybės administracijos ir pavaldžių įstaigų komanda, taip pat Pagėgių krašto turizmo paslaugų teikėjai. Derinimuose įsitraukę meras Vaidas Bendaravičius, savivaldybės vadovybės ir specialistų komanda, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Vydūno viešoji biblioteka bei Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras.

    Iš „LTG Link“ pusės prie planavimo prisideda viešųjų paslaugų valdymo, rinkodaros, renginių organizavimo ir traukinių tvarkaraščių specialistai. Artimiausias etapas – galutinai suderinti lankytinų objektų paketą, logistiką Pagėgiuose ir komunikaciją, kad iki 2026 metų sezono pasiūlymas būtų aiškus, suplanuotas ir lengvai perkamas turistams.

  • Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Pagėgiuose startavo Erasmus+ mokymai „Food for Thought“: kaip jaunimą sudominti mityba ir gerove

    Kovo 9–14 dienomis Pagėgiuose vyksta tarptautiniai Erasmus+ mokymo kursai „Food for Thought“, subūrę 28 jaunimo darbuotojus iš 7 Europos šalių. Mokymų tikslas – stiprinti specialistų kompetencijas, kaip su jaunimu kalbėti apie mitybą, gerovę ir sveikesnius kasdienius pasirinkimus aiškiai bei patraukliai.

    Organizatoriai akcentuoja, kad ši tema tampa vis aktualesnė dėl informacijos pertekliaus socialiniuose tinkluose ir skirtingų mitybos madų, kurios dažnai pristatomos kaip universalūs sprendimai. Mokymuose dalyviai ieško būdų, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančių teiginių ir kaip šį gebėjimą ugdyti jaunų žmonių grupėse.

    Maisto raštingumas ir kritinis mąstymas

    Viena pagrindinių kursų krypčių – maisto raštingumas: gebėjimas suprasti, kas yra produkto sudėtyje, ką reiškia etiketėse nurodomi ingredientai ir maistingumo deklaracijos. Daug dėmesio skiriama praktiniams pavyzdžiams, kaip atpažinti stipriai perdirbtus produktus, paslėptas cukraus formas ir įvertinti porcijų dydžių įtaką kasdieniam racionui.

    Taip pat analizuojama, kaip rinkodara ir reklama formuoja pasirinkimus, ypač kai turinys pritaikomas jaunų žmonių auditorijai. Mokymų metu aptariama, kaip kalbėti apie mitybą ne moralizuojant, o kuriant suprantamą ryšį tarp kasdienių sprendimų, energijos lygio, nuotaikos ir bendros savijautos.

    Neformalus ugdymas ir praktiniai metodai

    Mokymo kursai orientuoti į jaunimo darbuotojų profesinį tobulėjimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, todėl daug laiko skiriama patirties mainams. Dalyviai atstovauja skirtingoms organizacijoms ir dirba su įvairiomis jaunimo grupėmis, tad mokymuose lyginami darbo kontekstai ir ieškoma metodų, kuriuos galima pritaikyti skirtingose bendruomenėse.

    Programoje taikomi neformaliojo ugdymo metodai, leidžiantys temą nagrinėti per patirtį: diskusijos, refleksijos, kūrybinės užduotys ir komandiniai iššūkiai. Toks formatas padeda išbandyti priemones praktiškai ir įsivertinti, kaip jas perkelti į kasdienį darbą su jaunimu, kai reikia kalbėti apie įpročius jautriai, be spaudimo ar stigmos.

    Sveika gyvensena plačiau nei mityba

    Mokymuose sveika gyvensena nagrinėjama plačiau nei vien maisto pasirinkimai, įtraukiant fizinį aktyvumą, emocinį valgymą, streso poveikį sprendimams ir bendrą emocinę gerovę. Dalyviai aptaria, kaip atpažinti situacijas, kai maistas tampa emocijų reguliavimo priemone, ir kaip tokiomis temomis kalbėti saugiai bei atsakingai.

    Mokymų pradžioje dalyviai susitiko su Pagėgių savivaldybės vicemere Greta Bušniauskaite ir mero patarėja Viktorija Ūseliene. Susitikimo metu pristatytos dalyvaujančių organizacijų veiklos kryptys, pasidalinta patirtimi dirbant su jaunimu ir įvardytos aktualiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimo darbuotojai skirtingose šalyse.

    Projektas orientuotas į tęstinumą: numatoma parengti sklaidos medžiagą ir praktinius išteklius, kurie būtų naudojami pasibaigus mobilumui partnerių organizacijose. Kursai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.

  • Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Pagėgiuose susitikę Tauragės apskrities jaunimo lyderiai tarėsi, kaip pritraukti daugiau lėšų iniciatyvoms

    Susitikimas Pagėgių savivaldybėje

    Kovo 12 dieną Pagėgių savivaldybės posėdžių salėje įvyko Tauragės apskrities savivaldybių, su jaunimu dirbančių specialistų, jaunimo organizacijų ir jaunimo reikalų tarybų atstovų susitikimas.

    Renginys buvo ketvirtoji projekto TAPK – Tauragės Apskrities Pokyčių Kūrėjai veikla, skirta iniciatyvų ir projektų kūrimui, jų įgyvendinimui bei finansavimo galimybėms.

    Susitikimo dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės vicemerė ir savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Greta Bušniauskaitė.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas buvo ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir praktiškai aptarti, kokių sprendimų reikia, kad jaunimo idėjos greičiau virstų realiais darbais.

    Akcentas – finansavimas ir „Erasmus+“

    Susitikimo metu savivaldybių atstovai pristatė vykdomas iniciatyvas bei projektus ir aptarė, kokias lėšas savivaldybės skiria jaunimo politikos įgyvendinimui.

    Taip pat buvo kalbama apie tai, kaip planuoti veiklas taip, kad jos atitiktų jaunimo poreikius, būtų pamatuojamos ir turėtų tęstinumą net pasibaigus projektiniam finansavimui.

    Dalyviams pristatyta informacija apie „Erasmus+“ projektus, kurie dažnai tampa realia galimybe jaunimo darbuotojams kelti kompetencijas, o jaunimui dalyvauti tarptautinėse veiklose.

    Tokie projektai paprastai apima mokymus, mainus, mobilumus ir partnerystes, o jų sėkmė priklauso nuo aiškios idėjos, patikimų partnerių ir nuoseklaus pasirengimo paraiškai.

    Vizitas į atvirą jaunimo erdvę

    Susitikimo dalyviai aplankė Pagėgių atvirą jaunimo erdvę ir susipažino su vietoje vykdomomis veiklomis.

    Vizito metu jie taip pat sudalyvavo šiuo metu vykstančiame „Erasmus+“ projekte „Food for Thought“.

    Tai jaunimo darbuotojų mobilumo projektas, kurį koordinuoja Pagėgių savivaldybės administracija kartu su partneriais iš Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Bulgarijos ir Turkijos.

    Tokio pobūdžio tarptautiniai susitikimai dažnai padeda į regionus parsivežti naujų metodų darbui su jaunimu, o sukurtos partnerystės vėliau išauga į naujas bendras iniciatyvas.

    Projekto TAPK veiklos, kaip pabrėžiama, stiprina Tauragės apskrities su jaunimu dirbančių žmonių bendrystę, skatina bendradarbiavimą ir padeda užmegzti naujas pažintis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie susitikimai kuria pagrindą tam, kad jaunimo idėjos būtų ne pavienės, o paremtos regioniniu tinklu, leidžiančiu greičiau rasti finansavimą ir partnerius įgyvendinimui.