CP v2

Blog

  • Nuotolinė paskaita apie LTG Link: kaip suplanuoti kelionę ir tvarkyti traukinio bilietą internetu

    Nuotolinė paskaita apie LTG Link: kaip suplanuoti kelionę ir tvarkyti traukinio bilietą internetu

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais gegužės 7 dieną kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą. Ji vyks ketvirtadienį 16 valandą, o dalyviams bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Paskaitos tema – patogesnės kelionės su „LTG Link“: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto įsigijimo. Organizatoriai pabrėžia, kad užsiėmimas skirtas visiems, norintiems drąsiau naudotis skaitmeniniais įrankiais ir greičiau susiorientuoti kasdienėse situacijose.

    Kaip veikia „LTG Link“ įrankiai?

    Paskaitą ves „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso. Jis pristatys, kaip naudojantis „LTG Link“ skaitmeniniais sprendimais patogiai suplanuoti kelionę traukiniu ir kur rasti svarbiausią informaciją apie maršrutus bei tvarkaraščius.

    Numatyta praktiškai parodyti, kaip nusipirkti bilietą internetu, taip pat kaip jį pakeisti ar grąžinti, jei pasikeitė planai. Atskiras dėmesys bus skiriamas nuolaidų kuponams ir jų panaudojimui, nes tai viena dažniausių temų, su kuria susiduria keleiviai.

    Registracija ir dalyvio pažymėjimas

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą ir prisijungimo informaciją. Paskaita vyks nuotoliniu būdu, o dalyviai galės jungtis per „Zoom“ arba stebėti tiesioginę transliaciją „Youtube“.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad dalyviams, kurie registracijos anketoje pažymės, jog nori gauti pažymėjimą, jis bus atsiųstas per dvi savaites po paskaitos. Toks patvirtinimas ypač aktualus tiems, kurie nuosekliai dalyvauja skaitmeninio raštingumo mokymuose ar fiksuoja mokymosi pasiekimus.

    Skaitmeninių bilietų pirkimas, keitimas ir grąžinimas tampa vis labiau įprasta kasdienybe, todėl tokios praktinės paskaitos padeda sumažinti klaidų riziką ir sutaupyti laiko. Kartu tai prisideda prie platesnio tikslo – didinti gyventojų pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir jų prieinamumą skirtingoms auditorijoms.

    „Norime, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi užtikrintai planuodami keliones ir tvarkydami bilietus internetu, o prireikus žinotų, kur ieškoti aiškios informacijos“, – sakė renginio organizatoriai.

  • Lenkijoje brangsta benzinas: nuo antradienio keliamos kainų lubos, dyzelino limitas nesikeičia

    Lenkijoje nuo antradienio didinamos maksimalios benzino kainos degalinėse, rodo Energetikos ministerijos skelbiamas limitų atnaujinimas. Populiariausio 95 markės benzino litro „lubos“ kyla iki maždaug 1,52 euro, o 98 markės – iki maždaug 1,64 euro.

    Tuo metu dyzelino maksimali kaina nesikeičia ir lieka apie 1,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad vairuotojams didžiausias pokytis artimiausią dieną laukia būtent benzino segmente, o dyzelinių automobilių savininkams situacija bent trumpuoju laikotarpiu išlieka stabili.

    Maksimalios kainos Lenkijoje nustatomos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje ir mokesčiais. Prie bazės pridedami akcizas, kuro rinkliava, nustatyta 0,30 zloto už litrą marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Energetikos ministerija tokius limitus skelbia darbo dienomis, o įsigalioja jie nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 213 000 eurų. Kontrolę vykdo Krajowa Administracja Skarbowa, todėl degalinėms kainodaros taisyklių nepaisymas gali virsti ne tik finansine našta, bet ir papildomais patikrinimais.

    Laikini mokesčių mažinimai

    Iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikini mokesčių pakeitimai, skirti švelninti degalų brangimą. Tarp jų – sumažintas PVM tarifas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Pagal galiojančias nuostatas akcizas benzino litrui sumažintas 0,29 zloto, o dyzelino – 0,28 zloto, tai yra iki mažiausio lygio, leidžiamo Europos Sąjungos taisyklėmis. Vis dėlto, net ir esant mokesčių lengvatoms, kainų limitai kasdien gali kisti priklausomai nuo didmeninių kainų dinamikos.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Praktiškai šie limitai nurodo didžiausią leistiną kainą, todėl realios kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, jei leidžia konkurencija ar tiekėjų sąlygos. Tačiau lubų kilimas paprastai signalizuoja, kad spaudimas kainoms didėti rinkoje išlieka, ypač benzino kategorijoje.

    Vairuotojams tai svarbu planuojant kasdienes išlaidas ir keliones, o vežėjams bei verslams – vertinant kuro sąnaudų riziką artimiausioms dienoms. Kadangi limitai atnaujinami dažnai, situacija gali keistis jau su kitu ministerijos skelbimu.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė rengia naują gynybos sutartį: aiškėja, kas bus pasirašyta gegužę

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė gegužės 27 dieną ketina pasirašyti dvišalę sutartį, kuri apimtų bendradarbiavimą gynybos srityje ir platesnę partnerystę. Apie planus po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Pasak D. Tusko, sutartis turėtų sustiprinti praktinį šalių bendradarbiavimą, ypač kalbant apie saugumą ir nuolatinį karinį koordinavimą. Derybos dėl dokumento, anot jo, vyko ilgą laiką, tačiau dabartinėje saugumo aplinkoje Varšuva ieško patikimų partnerių, turinčių reikšmingus pajėgumus.

    Kas keistųsi gynybos bendradarbiavime?

    Nors konkrečios sutarties nuostatos viešai kol kas nedetalizuojamos, tokio tipo dokumentai paprastai siejami su reguliariomis politinėmis konsultacijomis, gynybos pramonės ryšiais, mokymais ir operaciniu planavimu. Europoje, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, valstybės vis dažniau formuoja papildomus dvišalius susitarimus šalia NATO rėmų, kad greičiau spręstų pajėgumų ir tiekimo grandinių klausimus.

    Lenkija pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą, plėtė kariuomenę ir siekė spartesnių įsigijimų, o Jungtinė Karalystė išlieka viena aktyviausių Europos saugumo politikos veikėjų. Dėl to Varšuvos ir Londono sutartis gali tapti papildomu instrumentu koordinuoti veiksmus regione, ypač rytiniame NATO flange.

    Londono signalas dėl santykių su ES

    D. Tuskas taip pat akcentavo politinį Londono interesą artėti prie Europos Sąjungos ir ieškoti patikimų partnerių žemyne. Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje didėja nuotaikos, kad sprendimas dėl „Brexit“ buvo klaida, o ryšių su ES norima daugiau, nors formaliai sugrįžimo į Bendriją klausimas šiuo metu nėra darbotvarkės centre.

    Ši sutartis gali tapti svarbiu signalu, kad Jungtinė Karalystė, būdama už ES ribų, vis tiek siekia stiprinti praktinius susitarimus su atskiromis valstybėmis narėmis. Lenkijai tai galimybė sustiprinti saugumo garantijų tinklą ir turėti daugiau veikimo kanalų, kai sprendimai gynybos srityje turi būti priimami greitai.

    „Priėmėme galutinį sprendimą, kad sutartis tarp Lenkijos ir Jungtinės Karalystės bus pasirašyta gegužės 27 dieną. Tai bus sutartis, realiai stiprinanti mūsų bendradarbiavimą, ypač gynybos srityje, bet ne tik“, – sakė Donaldas Tuskas.

  • Geopolitinė įtampa keičia projektus: keliai ir geležinkeliai vis dažniau kuriami dual-use principu

    Augantis geopolitinis neapibrėžtumas keičia požiūrį į transporto infrastruktūrą: keliai, tiltai ir geležinkeliai vis dažniau planuojami kaip dual-use, tai yra tinkami ir civiliniams, ir krizinio laikotarpio poreikiams. Ekspertai pabrėžia, kad tokia infrastruktūra turi užtikrinti ne tik patogų judėjimą kasdien, bet ir greitą kariuomenės, technikos bei gelbėjimo tarnybų mobilumą.

    Praktiškai tai reiškia griežtesnius projektavimo reikalavimus ir platesnį scenarijų vertinimą dar planavimo stadijoje. Daugiau dėmesio skiriama tiltų laikomajai galiai, sankryžų geometrijai ir eismo juostų parametrams, kad prireikus būtų įmanomas sunkiosios technikos judėjimas ir sklandesnės evakuacijos.

    Kas keičiasi keliuose ir tiltuose

    Dual-use požiūris kelių infrastruktūroje dažniausiai atsispindi detalėse, kurios iki šiol būdavo vertinamos kaip nišinės. Pavyzdžiui, kai kuriose vietose projektuojamos erdvesnės žiedinės sankryžos, kad jos būtų pritaikytos negabaritiniams kroviniams ir specialiajai technikai.

    Taip pat vis dažniau siekiama mažinti konfliktinius taškus tarp skirtingų transporto rūšių. Viena iš krypčių yra patikimesnis eismo tęstinumas per plėtojamus skirtingų lygių susikirtimus, kurie krizių metu gali tapti kritiškai svarbūs, kad judėjimas nesustotų dėl vieno incidento ar avarijos.

    Geležinkeliui svarbiausia sistemos atsparumas

    Geležinkelyje dual-use logika pirmiausia remiasi sisteminiu atsparumu, kai vertinama ne vien atskirų elementų patikimumas, o visos linijos gebėjimas veikti sutrikimų metu. Tai apima bėgių ir sankasos tvirtumą, energijos tiekimo sprendimus, ryšio infrastruktūrą bei eismo valdymo organizavimą.

    Didžiausia rizika kyla ten, kur sistemoje yra sudėtingi mazgai ir nestandartiniai sprendimai, kurių komponentai turi ilgus pristatymo terminus. Tokiais atvejais rekomenduojama mažinti priklausomybę nuo unikalių dalių ir užtikrinti, kad prie kritinių vietų būtų patogus privažiavimas, leidžiantis operatyviai atlikti remontą ir greitai atkurti eismą.

    Ne tik gynyba: klimato rizikos tampa standartu

    Dual-use samprata vis dažniau apima ne vien karines grėsmes, bet ir ekstremalias klimato situacijas, kurios trikdo susisiekimą ir logistiką. Dėl to projektuose daugiau vietos užima modernios vandens nuvedimo sistemos, didesnio pajėgumo pralaidos, taip pat vandens sulaikymo sprendimai, skirti sumažinti staigių liūčių ir potvynių pasekmes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsparumo stiprinimas dažnai reiškia didesnes investicijas pradžioje, tačiau mažesnę sutrikimų kainą vėliau. Kuo greičiau infrastruktūra grįžta į įprastą režimą po avarijos ar stichijos, tuo mažesni tiekimo grandinių nuostoliai ir didesnis viso regiono saugumas.

    Toks pokytis yra ir strateginis signalas investicijų planuotojams: modernizacijos tempas tampa ne vien ekonomikos, bet ir valstybės atsparumo klausimu. Todėl, vertinant didžiuosius kelių ir geležinkelių projektus, vis dažniau keliami reikalavimai, kad infrastruktūra būtų parengta veikti įvairiuose, iš anksto numatytuose krizės scenarijuose.

  • Jordanija patvirtino žaliojo amoniako projektą: 550 MW saulės parkas ir 1 mlrd. eurų investicija

    Kas patvirtinta ir kas tai įgyvendins

    Jordanijos Vyriausybė patvirtino žaliojo amoniako ir žaliojo vandenilio gamybos projektą, kurį įgyvendins „Jordan Green Ammonia“ (JGA) – projektinė bendrovė, susijusi su „Hynfra“ ir „Fidelity Group“.

    Susitarimas suderintas su Energetikos ir mineralinių išteklių ministerija, o pats sprendimas įvardijamas kaip pirmasis viešai paskelbtas tokio tipo projektas šalyje, gavęs Ministrų Tarybos pritarimą.

    Apimtis: saulės elektrinės, kaupimas, gamyba

    Projektas planuojamas kaip nepriklausomas nuo nacionalinio elektros tinklo, todėl energija gamybai bus užtikrinama vietoje. Numatyta įrengti apie 550 MW instaliuotos saulės energetikos galios.

    Stabilumui užtikrinti projekte suplanuota 500 MWh energijos kaupimo sistema. Tikslinė gamybos apimtis – apie 100 000 tonų žaliojo amoniako per metus, orientuojantis į neteršiančių produktų eksportą.

    Kaina, terminai ir kodėl tai svarbu regionui

    Skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 1 000 000 000 eurų. Tokie projektai paprastai apima ne tik gamybos įrenginius, bet ir didelės galios atsinaujinančios energijos parkus, kaupimo infrastruktūrą, vandens paruošimą bei logistiką.

    Planuojama, kad projekto finansinis uždarymas įvyks 2027 metų rugsėjį, o komercinės veiklos pradžia numatyta 2030 metų lapkritį. Terminai rodo, kad iniciatyva projektuojama kaip ilgalaikė pramoninė platforma, o ne trumpalaikė pilotinė investicija.

    „Jordanijos vyriausybės sprendimas yra lūžio momentas, kuris pozicionuoja karalystę kaip vieną svarbių žaliųjų vandenilio ir amoniako ekosistemos dalyvių“, – sakė „Hynfra“ vadovas Tomoho Umeda.

    Žaliasis amoniakas laikomas vienu praktiškiausių būdų transportuoti ir kaupti atsinaujinančios kilmės vandenilį, todėl jis vis dažniau įvardijamas kaip strateginė žaliava pramonei ir laivybai. Jordanijai tai taip pat reiškia galimybę didinti mažo anglies pėdsako eksporto portfelį, pasitelkiant saulės energetikos potencialą.

  • Lenkijoje angliakasiai mokomi dirbti su vėjo jėgainėmis: startavo paskutinė atranka į programą

    Lenkijoje prasidėjo šeštoji ir kartu paskutinė programos „Wiatr – kopalnia możliwości“ atranka, skirta angliakasiams, norintiems persikvalifikuoti ir dirbti vėjo energetikoje. Iniciatyvą inicijuoja, organizuoja ir finansuoja „EDF power solutions“, o partneriu nuo pat pradžių veikia Spółka Restrukturyzacji Kopalń (SRK).

    Programos tikslas – suteikti konkrečias, darbo rinkoje pritaikomas kvalifikacijas: dalyviai rengiami vėjo turbinų technikų darbui, apimančiam įrangos priežiūrą ir serviso darbus. Organizatorių teigimu, per visą projektą arti 60 žmonių turės galimybę pereiti iš anglies sektoriaus į atsinaujinančią energetiką.

    Paskutinė projekto laida

    Ši laida užbaigs 2023 metais pradėtą mokymų ciklą, kuris pristatomas kaip viena praktinių priemonių vadinamajai teisingai energetikos transformacijai regionuose, kur mažinamos anglies kasybos apimtys. Tokios iniciatyvos tampa vis svarbesnės didėjant vėjo energetikos projektų skaičiui ir augant kvalifikuotų technikų paklausai.

    Numatoma, kad mokymai vyks nuo birželio 22 dienos iki liepos 13 dienos. Kandidatams taip pat planuojamas nuotolinis informacinis susitikimas gegužės 20 dieną, kuriame bus pristatytos atrankos ir mokymų sąlygos.

    Ką išmoksta dalyviai?

    Mokymų turinys orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktinius įgūdžius, reikalingus darbui su vėjo turbinomis. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos energetikos sektoriaus tendenciją – spartėjant naujų vėjo parkų plėtrai, didėja poreikis žmonėms, galintiems užtikrinti įrenginių patikimumą ir saugią eksploataciją.

    Programą įgyvendinančios pusės pabrėžia, kad dalyvių atsiliepimai yra vienas svarbiausių kokybės rodiklių. Ankstesnių laidų patirtis rodo, kad dalis persikvalifikavusių žmonių realiai įsidarbino atsinaujinančios energetikos sektoriuje, o patys dalyviai rekomendavo mokymus kolegoms.

    Partnerių vaidmuo transformacijoje

    SRK pristatoma kaip organizacija, padedanti pasiekti tuos darbuotojus, kurių darbo vietos kasybos sektoriuje numatytos uždaryti ar palaipsniui mažinti. Tai leidžia programą nukreipti į žmones, kuriems persikvalifikavimas tampa ne tik profesiniu pasirinkimu, bet ir būtinybe siekiant išlaikyti stabilias pajamas.

    „Daugeliui su kasyba susijusių žmonių sektoriaus keitimas yra ne tik persikvalifikavimo klausimas, bet ir galimybė susigrąžinti saugumo jausmą bei įtaką savo profesinei ateičiai“, – sakė SRK valdybos pirmininkas Jarosławas Wieszołekas.

    „Nuo pat pradžių programa „Wiatr – kopalnia możliwości“ mums buvo daugiau nei standartinė švietimo iniciatyva. Tai konkretus atsakas į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir energetikos sektoriaus transformaciją Lenkijoje“, – sakė „EDF power solutions“ vadovė Lenkijoje Alicja Chilińska-Zawadzka.

    Organizatorių duomenimis, per ankstesnes penkias laidas atrankoje dalyvavo penkios grupės, iš viso 45 žmonės. Visi jie gavo darbo pasiūlymus, o dalis jau pasirinko karjerą atsinaujinančios energijos srityje.

    Energetikos transformacijos kontekste tokie projektai vertinami kaip būdas mažinti socialinę įtampą anglies regionuose, kai kartu su pramonės pertvarka atsiranda realus tiltas į naujas profesijas. Praktinis rezultatas čia svarbiausias: kvalifikacija turi vesti ne į formalų pažymėjimą, o į apmokamą darbo vietą augančiame sektoriuje.

  • Transporto lyderiai mažina CO2 emisijas: „Raben“ įdarbino 19 e. sunkvežimių, „FlixBus“ skelbia sutaupymą

    Emisijų mažinimas tampa konkurencijos dalimi

    Kelių transporto sektoriui, kuris Europoje patiria ir griežtėjančius klimato tikslus, ir svyruojančias degalų kainas, CO2 mažinimas vis dažniau virsta ne įvaizdžio, o veiklos efektyvumo klausimu. 2025 metais dvi didelės rinkos žaidėjos – krovinių vežėja „Raben Group“ ir keleivių vežėjas „FlixBus“ – paskelbė konkrečius skaičius, rodančius mažesnį jų veiklos emisyvumą.

    Abi įmonės akcentuoja, kad sprendimų reikia jau dabar, o alternatyvūs degalai, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvinimas leidžia vienu metu mažinti ir riziką dėl reguliavimo, ir priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų.

    „Raben Group“: 41 proc. mažiau emisijų

    „Raben Group“ nurodė, kad 2025 metais, lyginant su 2020 metais, 1 ir 2 apimties šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažino 41 proc. Šios apimtys apima tiesiogines emisijas ir netiesiogines emisijas, susijusias su įsigyta energija, tačiau neapima didžiosios dalies emisijų, kurios dažnai tenka rangovams ir tiekimo grandinei.

    Įmonė taip pat didino žaliosios energijos dalį savo padaliniuose ir plėtė sprendimus, kurie mažina energijos poreikį logistikoje. Praktikoje tai reiškia, kad emisijų mažinimas vyksta ne vien keliuose, bet ir sandėliuose bei terminaluose.

    „Tvarus vystymasis nėra pasirinkimas, kurį galima atidėti geresniems laikams. Ilgalaikė vertė klientui turi eiti kartu su rūpesčiu aplinka, socialiniu įsitraukimu ir stipria valdysena“, – sakė „Raben Group“ vadovas Ewaldas Raben.

    2025 metais „Raben Group“ savo autoparke padidino HVO biodegalų dalį iki 7,6 proc. ir įdiegė 19 elektrinių sunkvežimių. Įmonė pabrėžė, kad, modernizuojant parką, 99 proc. jos transporto priemonių atitinka EURO VI standartą, o įvertinus ir vežėjus partnerius šis rodiklis siekia apie 73 proc.

    Bendrovė teigia, kad pirmą kartą pavyko užfiksuoti mažėjimą emisijų, susijusių su transportu, kurį vykdo jos nuosavas autoparkas. Kartu plėsta įkrovimo infrastruktūra sunkiajam transportui, o bendra įrengta galia pasiekė beveik 6 MW.

    Lygiagrečiai įmonė atidarė naujus energiškai efektyvius sandėlius Lenkijoje ir Vokietijoje, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, įskaitant saulės elektrines ir šilumos siurblius. Dalis elektros energijos įsigyjama pagal ilgalaikes tiekimo sutartis ir su kilmės garantijomis.

    „FlixBus“: pasauliniu mastu 1 500 000 tonų CO2

    „FlixBus“ 2025 metais skelbė, kad keleiviai, keliaujantys autobusu vietoje automobilio ar lėktuvo, gali sumažinti kelionių emisijas. Įmonės vertinimu, regione, apimančiame Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją, per 2025 metus taip išvengta apie 115 425 tonų CO2 emisijų.

    Pasauliniu mastu „FlixBus“ nurodė dar didesnį skaičių – 1 500 000 tonų CO2. Bendrovė pažymi, kad jos pateiktus duomenis patvirtino nepriklausomas vertintojas, o skaičiavimai paremti palyginimu, kokias emisijas būtų sukėlę alternatyvūs kelionės būdai.

    „Kartu su partneriais įsipareigojame toliau plėsti maršrutų tinklą, kad kolektyvinės kelionės būtų prieinamos dar daugiau žmonių. Individualūs veiksmai, padauginti iš masto, gali sukelti milžiniškus pokyčius“, – sakė „Flix“ vadovas ir vienas įkūrėjų André Schwämmleinas.

    Įmonė taip pat pateikė 1 ir 2 apimčių emisijų rodiklius: tarp 2024 ir 2025 metų 1 apimties emisijos, bendrovės skaičiavimu, sumažėjo 22,3 proc., o 2 apimties – 8,8 proc. Šie rodikliai atspindi tiesioginę veiklą ir įsigytos energijos pėdsaką, tačiau ne visą transporto ekosistemos poveikį.

    Ekspertai pabrėžia, kad transporto dekarbonizacija paprastai vyksta keliais keliais vienu metu: atnaujinant parką, diegiant elektrifikaciją ten, kur tai įmanoma, pereinant prie mažesnės emisijos degalų ir mažinant energijos suvartojimą infrastruktūroje. 2025 metų pavyzdžiai rodo, kad įmonės vis dažniau viešai atsiskaito skaičiais, nes to tikisi tiek klientai, tiek reguliuotojai, tiek finansuotojai.

  • SAFE sutartis su Europos Komisija: Donaldas Tuskas nurodė, kada Lenkija gali pasirašyti

    SAFE: kada gali būti pasirašyta?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad vyriausybė greičiausiai penktadienį bus pasirengusi pasirašyti SAFE sutartį su Europos Komisija. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje Jerevane, kur vyko Europos politinės bendrijos susitikimas.

    SAFE yra Europos Sąjungos gynybos stiprinimo programa, numatanti iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia skirtą karinei įrangai ir pajėgumams finansuoti. Lėšos turėtų būti teikiamos pirmiausia kaip palankesnėmis sąlygomis suteikiamos paskolos, orientuotos į Europoje gaminamą produkciją ir tiekimo grandinių stiprinimą.

    Kodėl svarbus terminas iki gegužės pabaigos?

    Pagal ES taisykles valstybės narės iki gegužės pabaigos dar gali užsakymus pagal SAFE vykdyti savarankiškai. Vėliau, perkant pagal šį mechanizmą, dažniau tektų ieškoti partnerių kitose šalyse, kad pirkimai atitiktų bendradarbiavimo ir bendrų projektų reikalavimus.

    Lenkijai tai ypač aktualu, nes didelė dalis planuojamų užsakymų siejama su vietos pramonės pajėgumais. Vyriausybė viešai deklaruoja tikslą, kad didžioji finansavimo dalis grįžtų į šalies ekonomiką per vietinius kontraktus, gamybą ir infrastruktūros projektus.

    Kokio dydžio suma numatyta Lenkijai?

    Europos Komisija Lenkijai yra numačiusi 43,7 mlrd. eurų SAFE programos lėšų. Šis finansavimas siejamas su nacionaliniame plane numatytais gynybos projektais ir pajėgumų stiprinimu.

    Tarp prioritetų minimos investicijos į rytinės sienos stiprinimą, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir karinės logistikos infrastruktūrą. Tokie projektai ES kontekste vertinami kaip tiesiogiai prisidedantys prie atgrasymo ir greitesnio pajėgų judumo regione.

    Kas pasirašys ir kaip bus įgyvendinta?

    Lenkijos vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimais Magdalena Sobkowiak-Czarnecka anksčiau teigė, kad dokumentai gali būti pasirašyti per artimiausias valandas ar kelias dienas. Pasak jos, iš Lenkijos pusės turi būti keturi parašai, įskaitant gynybos ir finansų ministrų bei dviejų Bank Gospodarstwa Krajowego atstovų.

    Iš Europos Komisijos pusės numatyti du parašai, susiję su gynybos ir biudžeto portfeliais. Praktinis SAFE įgyvendinimas Lenkijoje turėtų vykti per Bank Gospodarstwa Krajowego pritraukiamą finansavimą, skirtą ginkluotųjų pajėgų rėmimo mechanizmams.

    Vidaus politinėje darbotvarkėje SAFE mechanizmas jau buvo tapęs ginčų objektu, nes vienas iš jo įgyvendinimo teisės aktų buvo vetuotas. Vyriausybė, reaguodama į situaciją, pasirinko alternatyvų kelią, leidžiantį įgalioti atsakingus ministrus pasirašyti sutartį ir susijusius finansinius dokumentus.

  • JAV kapitalas vis drąsiau investuoja į Lenkiją: ryškėja viena sritis, kuri traukia labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV verslas Lenkiją ir toliau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms. Šalies vaidmenį stiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina Lenkijos svarbą transatlantinėse grandinėse.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusiame forume, kuriame aptarta Lenkijos ir JAV ekonominė partnerystė. Ekspertai akcentavo, kad šalis vis dažniau matoma ne vien kaip pigios gamybos ar logistikos taškas, bet kaip vieta, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė.

    Istoriškai JAV kapitalas Lenkijoje buvo ryškus daugelyje sektorių, nuo maisto pramonės ir chemijos iki farmacijos bei finansų. Pastaraisiais metais išsiskiria nauja kryptis: didžiausi srautai vis dažniau siejami su technologijomis, skaitmeninimu ir aukštos kvalifikacijos paslaugomis.

    Lenkijoje jau veikia didžiųjų technologijų bendrovių centrai, tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Tokie padaliniai paprastai reiškia ne tik darbo vietas, bet ir žinių perdavimą, aukštesnius atlyginimus bei didesnį vietos tiekėjų įtraukimą.

    Gynyba ir aviacija tampa traukos centru

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investicijų kryptį vis labiau formuoja gynybos, aviacijos ir kosmoso projektai, taip pat su jais susijusi pramonė. Šias tendencijas stiprina regiono saugumo situacija ir poreikis greitai plėsti gamybos pajėgumus Europoje.

    JAV diplomatiniai ir verslo atstovai pabrėžia, kad bendri projektai įgauna pagreitį, o bendradarbiavimo sričių daugėja. Tai apima tiek tradicinę gamybą, tiek naujas technologijas, kuriose svarbus ir DI sprendimų diegimo tempas.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Turime galimybę plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV generalinė konsulė Gretchen Cureton.

    Įžvalgas apie JAV verslo nuotaikas rinko ir „McKinsey & Company“, rengusi apklausomis paremtą ataskaitą apie amerikiečių įmones, veikiančias Lenkijoje. Akcentuojama, kad investuotojams vis svarbesnė tampa inovacijų kultūra, DI sprendimų įsisavinimas bei gebėjimas konkuruoti ne vien kaštais, o kompetencijomis.

    „Turime įspūdingą JAV investicijų sėkmės istoriją, tačiau būtina gerinti reguliacinę aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Ne tik tiekimo grandinė, bet ir vertės kūrimas

    Valdžios atstovai akcentuoja, kad pasaulinė ekonomika fragmentuojasi, o įmonės vis dažniau ieško patikimų partnerių artimesniuose regionuose. Tokiose aplinkybėse Lenkija gali tapti JAV bendrovių baze veiklai Europos Sąjungoje, ypač kai svarbi tiekimo sauga ir greitis.

    „Amerikiečių investicijos Lenkijoje yra labai laukiamos“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Michał Baranowski.

    Pramonė tebėra reikšminga JAV kapitalo dalis, o investicijos dažnai siejamos su moderniomis gamyklomis ir eksportu. Įmonės pabrėžia ir bendradarbiavimą su universitetais bei profesinėmis mokyklomis, nes kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – „3M“, teigianti, kad jos gamykla Vroclave yra tarp didžiausių ir moderniausių grupėje, o produkcija keliauja į pasaulio rinkas. Pasak bendrovės atstovų, toks modelis rodo, kaip investicijos į gamybą persikelia į Pramonės 4.0 logiką, kur svarbios automatizacijos, duomenų ir inžinerijos kompetencijos.

    Remiantis Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje pateikiamais duomenimis, pernai JAV investicijų apimtis šalyje siekė apie 1,3 milijardo eurų, o Lenkijoje veikia daugiau kaip 1 500 JAV kapitalo įmonių. Be tiesioginių projektų, JAV investuotojai yra aktyvūs ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje per fondus bei finansų institucijas.

    Ekonomistai pažymi, kad pasikeitė ir investuotojų požiūris: jei anksčiau dėmesys daugiausia krypo į pramonę ir gamybos pajėgumus, dabar vis dažniau ieškoma technologinių kompetencijų, skaitmeninių produktų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Tokį poslinkį skatina tiek DI proveržis, tiek bendras Europos siekis stiprinti technologinį savarankiškumą.

    Be to, Lenkija minima ir kaip potenciali logistinė bei kompetencijų bazė Ukrainos atkūrimui, jei projektai įgaus pagreitį. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad „fronto valstybės“ faktorius išlieka rizikos vertinimuose, tačiau jį dažnai atsveria galimybės dalyvauti dideliuose energetikos, gynybos ir technologijų projektuose.

    „Geriausi pavyzdžiai yra „Westinghouse“ įsitraukimas į atominės elektrinės projektą, „Lockheed Martin“ gynybos sektoriuje ir „Amazon“ naujų technologijų srityje, plečiant centrą Žešuve“, – sakė „Citi Handlowy“ atstovas Erik Emilsson.

    Forumo dalyviai sutarė, kad Lenkijos tikslas artimiausiais metais – įtvirtinti vietą vertės grandinėse, kur svarbūs ne tik kaštai, bet ir inovacijos, talentai bei teisinis stabilumas. Būtent šie veiksniai lems, ar JAV kapitalo srautas ir toliau augs, o „ryškiausia šaka“ išliks technologijos, DI ir su gynyba susijusi moderni pramonė.

  • Lenkijos kariuomenė treniruos nuosavą DI: „SAFE“ lėšomis planuoja įsigyti superkompiuterius

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos planuoja įsigyti superkompiuterius, kuriais būtų treniruojami nuosavi dirbtinio intelekto modeliai. Projektą ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos saugumo ir gynybos investicijoms skirto mechanizmo SAFE lėšų, o tikslas – sukurti izoliuotą, visiškai kontroliuojamą skaičiavimo aplinką.

    Su šia kryptimi siejamos investicijos apimtų ne tik techninę infrastruktūrą, bet ir programinę įrangą bei didžiųjų duomenų apdorojimą. Lenkijos gynybos sektoriuje pabrėžiama, kad DI sprendimai gynyboje turi veikti patikimai, prognozuojamai ir pirmiausia saugiai, todėl prioritetas teikiamas vietinei, nuo išorinių tinklų atskirtai ekosistemai.

    Kodėl reikalingi nuosavi modeliai?

    Gynybos institucijos argumentuoja, kad bendros paskirties DI modeliai dažniausiai mokomi iš viešų šaltinių, o kariuomenei reikalingas mokymas su specializuotais duomenimis. Tai gali būti operacinė informacija, techninė dokumentacija ar medžiaga, kuriai taikomi skirtingi slaptumo režimai, todėl jos negalima apdoroti viešuose debesijos sprendimuose.

    Tokiu atveju superkompiuteriai tampa ne prabanga, o būdas užtikrinti, kad jautrūs duomenys liktų institucijos rankose, o pats DI mokymas vyktų atskirtoje infrastruktūroje. Praktikoje tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo komercinių platformų, daugiau kontrolės auditui ir didesnes galimybes pritaikyti modelius specifinėms užduotims.

    Nuo treniravimo iki prognozių realiuoju laiku

    Be modelių mokymo, numatoma plėtoti ir vadinamąsias inferencines aplinkas, kuriose jau apmokyti modeliai būtų paleidžiami analizuoti naujus duomenis ir generuoti prognozes realiuoju laiku. Tokie sprendimai gynybos srityje dažniausiai siejami su situacijos suvokimu, incidentų analizės automatizavimu ar sprendimų priėmimo parama.

    Kitas planuojamas segmentas – DI veikimas galutiniame įrenginyje, vadinamasis Edge tipo diegimas. Tai ypač aktualu taktinėse grandyse, kai ryšys su centrine infrastruktūra gali būti nutrūkęs arba sąmoningai ribojamas dėl ryšio drausmės, o DI įrankiai vis tiek turi veikti vietoje.

    Kiek lėšų planuojama skirti?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, SAFE mechanizmo bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o Lenkijai numatyta didžiausia dalis iš valstybių, kurios kreipėsi dėl paskolų. Didžioji dalis lėšų turėtų būti nukreipta į tradicinius ginkluotės pajėgumus, tačiau atskira dalis planuojama ir naujosioms technologijoms.

    Gynybos ministerija yra numačiusi apie 1,2 mlrd. eurų paketą kibernetinėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir radioelektroninei kovai. Tarp su technologijomis siejamų projektų minimi saugaus duomenų apsikeitimo sprendimai tarp skirtingo slaptumo lygio valdymo sistemų, mobilus kriptografijos valdymo centras ir naujos kartos postkvantinis IP šifravimo sprendimas.

    Gynybos sektoriuje tikimasi, kad tokios investicijos ne tik paspartins DI diegimą, bet ir padės sukurti vientisą ekosistemą, kurioje skaičiavimo pajėgumai, duomenys ir modeliai būtų pasiekiami kariuomenei, tačiau išliktų jos kontrolėje. Tai laikoma esmine sąlyga, kad DI sprendimai taptų patikima operacine priemone, o ne tik pilotiniu eksperimentu.