CP v2

Blog

  • Prancūzijoje nelegalus reivas kariniame poligone sutraukė tūkstančius: baiminamasi sprogmenų

    Prancūzijoje nelegalus reivas kariniame poligone sutraukė tūkstančius: baiminamasi sprogmenų

    Prancūzijos Šero departamente, netoli Korniuso (Cornusse) ir Buržo (Bourges), nuo gegužės 1 dienos vyksta kelių dienų nelegalus reivas, į kurį, vietos pareigūnų vertinimu, susirinko apie 20 000 žmonių iš įvairių Europos šalių. Renginys vyksta kariniame poligone, kuris dar visai neseniai buvo naudojamas bandymams, todėl teritorija laikoma pavojinga.

    Vietos valdžia įspėja apie pirotechninę riziką ir galimą nesprogusių šaudmenų buvimą, ypač miškingose zonose, kurios oficialiai paskelbtos neprieinamomis. Dalis teritorijos yra pažymėta kaip karinis objektas, tačiau fizinių užtvarų, ribojančių patekimą, beveik nėra, o per poligoną eina departamentinis kelias, kurį pareigūnai laikinai uždarė.

    Pasak vietos žiniasklaidos, į teritoriją jau atvyko apie 2 000 automobilių, o organizatoriai tikisi, kad per savaitgalį dalyvių skaičius gali išaugti iki 30 000. Šeštadienį renginys tęsėsi, o jo išvaikymo operacija kol kas nebuvo paskelbta.

    Prefektūra pranešė, kad į vietą mobilizuota iki 600 žandarų, kurie dieną ir naktį stebi teritoriją, kontroliuoja privažiavimus ir fiksuoja pažeidimus. Pareigūnai taip pat ragina vairuotojus būti itin atsargius, nes aplink yra daug pėsčiųjų, judančių tarp automobilių srautų.

    Pagal preliminarią informaciją, nuo penktadienio vakaro užfiksuoti dešimtys pažeidimų: daugiausia dėl narkotinių medžiagų turėjimo, keli asmenys sulaikyti. Greitosios pagalbos medikai suteikė pagalbą keliolikai žmonių, o vietos valdžia taip pat pranešė apie žalą karinės infrastruktūros objektams ir grafičius.

    Organizatoriai kalba apie draudimų bangą

    Šero prefektūra dar prieš ilgąjį savaitgalį buvo pasirašiusi įsakymą, draudžiantį reivus ir garso įrangos judėjimą regione. Vis dėlto renginiui prasidėjus, pareigūnai leido žandarmerijai pasitelkti dronus vaizdams fiksuoti ir situacijai stebėti.

    Teknivalio organizatoriai viešame pranešime kritikavo, jų teigimu, „epideminį draudimų plitimą“ ir tvirtino, kad tokie susibūrimai yra kultūros dalis. Jie taip pat aiškino vietos pasirinkimą kaip protestą prieš, jų žodžiais, vis griežtėjančią valstybės politiką neformalių renginių atžvilgiu.

    Siūloma griežtinti bausmes

    Diskusijas dėl nelegalių reivų Prancūzijoje kursto ir politinės iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti atsakomybę už neįregistruotų ar uždraustų muzikinių renginių organizavimą. Viename iš svarstomų projektų numatyta iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir iki 30 000 eurų bauda už prisidėjimą prie tokio renginio organizavimo.

    Šių iniciatyvų šalininkai argumentuoja, kad taip siekiama mažinti triukšmo taršą ir konfliktus su vietos gyventojais, ypač kaimo vietovėse, kur dažnai nukenčia ūkininkai. Kritikai pabrėžia, kad griežtesnės sankcijos gali stumti renginius į dar labiau rizikingas vietas, kur pagalbos ir kontrolės galimybės yra ribotos.

    „Kas gali būti prieinamiau nei nemokamas vakarėlis?“

    „Apie tai daug kalbame tarpusavyje, nes įstatymų ribos miglotos, o laisvės atėmimo bausmės kelia didžiausią nerimą“, – sakė DJ ir vakarėlių organizatorius Jeanas, kurio vardas pakeistas.

    „Kai festivalio bilietas kainuoja apie 50 eurų, o dienos bilietas neretai peržengia 100 eurų ribą, daliai žmonių tai tampa neįperkama. Kas gali būti prieinamiau nei nemokamas vakarėlis?“ – sakė jis.

    Kol kas neaišku, kaip greitai pareigūnai nuspręs imtis aktyvesnių veiksmų vietoje ir ar renginys bus nutrauktas jėga. Tačiau situacija Šero departamente tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip susikerta saugumo rizikos, vietos bendruomenių interesai ir auganti įtampa dėl neformalių muzikos renginių reguliavimo.

  • Kvėpuojate per burną ar nosį? Ekspertai įspėja: nukenčia miegas, dėmesys ir veidas

    Kvėpuojate per burną ar nosį? Ekspertai įspėja: nukenčia miegas, dėmesys ir veidas

    Įprotis kvėpuoti per burną dažnai prasideda nuo paprastos priežasties, pavyzdžiui, užgulusi nosis, alergija ar vaikystėje susiformavęs įprotis. Tačiau miego specialistai ir otorinolaringologai pabrėžia, kad ilgainiui tai gali tapti nuolatiniu prastesnio miego ir kasdienio nuovargio veiksniu.

    Miegant praverta burna dažniau keičiasi liežuvio padėtis ir ryklės raumenų tonusas, todėl kvėpavimo takai gali susiaurėti. Dėl to oras teka ne taip stabiliai, o organizmas neretai reaguoja mikroprabudimais, kurių žmogus ryte neprisimena, bet jų poveikį jaučia visą dieną.

    Medicininėje literatūroje burninis kvėpavimas siejamas su didesne knarkimo ir miego sutrikimų, įskaitant obstrukcinę miego apnėją, rizika. Kai gilusis miegas tampa trumpesnis ir fragmentuotas, silpnėja natūrali nervų sistemos ir organizmo atsistatymo funkcija, todėl net ir išmiegojus daug valandų galima pabusti pavargus.

    Prastesnė miego kokybė dažnai pasireiškia vadinamuoju protiniu rūku, kai sunkiau susikaupti, ilgiau užtrunka sprendimų priėmimas, o darbingumas krenta. Kvėpavimas per nosį paprastai užtikrina tolygesnį kvėpavimo ritmą, efektyvesnį oro paruošimą ir stabilesnę fiziologinę būseną, kuri svarbi kokybiškam miegui.

    Ką tai gali reikšti vaikams

    Daugiausia įrodymų apie išvaizdos pokyčius siejama su vaikais ir paaugliais, kai veidas dar formuojasi. Sisteminių apžvalgų ir metaanalizių duomenys rodo, kad lėtinis kvėpavimas per burną gali būti susijęs su būdingais veido ir žandikaulių raidos ypatumais, pavyzdžiui, pailgesniu veidu ar siauresniu viršutiniu žandikauliu.

    Šie pokyčiai aiškinami biomechanika: kvėpuojant per nosį liežuvis natūraliai remiasi į gomurį ir dalyvauja formuojant žandikaulio lanką. Kai burna dažnai praverta, liežuvio padėtis ir raumenų balansas pakinta, o augant tai gali daryti įtaką veido struktūroms.

    Suaugusiesiems pokyčiai subtilesni

    Suaugusiesiems kaukolės kaulai jau yra susiformavę, todėl greitų ir ryškių veido pokyčių vien pakeitus kvėpavimo įprotį tikėtis neverta. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad burninis kvėpavimas gali būti susijęs su didesne burnos džiūvimo, gerklės dirginimo, knarkimo ir laikysenos įtampos tikimybe.

    Didžiausia klaida yra bandyti greitai spręsti problemą neįvertinus priežasties. Kvėpavimas per burną dažniausiai yra pasekmė, o ne liga, todėl pirmas žingsnis paprastai turėtų būti nosies praeinamumo įvertinimas, ypač jei vargina lėtinis užgulimas, alerginis rinitas ar įtariama nosies pertvaros deformacija.

    Jei kvėpavimas per burną pasireiškia naktį ir kartu vargina knarkimas, ryto galvos skausmai, stiprus mieguistumas ar dusulio epizodai miegant, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar miego specialistu. Tokiais atvejais gali būti svarbus išsamesnis ištyrimas, nes negydomi miego sutrikimai ilgainiui siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kasdienėje rutinoje dažnai padeda paprasti dalykai: alergijų kontrolė, miegamojo oro drėgmė, nosies praeinamumo gerinimas ir sąmoningas kvėpavimas per nosį dienos metu. Tačiau ilgalaikiam rezultatui svarbiausia yra aiškiai suprasti, kodėl nosis užsikemša ir kodėl organizmas renkasi kvėpavimą per burną.

  • Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija patvirtino laikiną valstybės pagalbos sistemą, skirtą sušvelninti Artimųjų Rytų krizės sukeltą poveikį labiausiai paveiktiems sektoriams. Priemonė apima žemės ūkį, žuvininkystę, transportą ir energijai imlią pramonę, o numatytos lengvatos galios iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Naujasis laikinasis mechanizmas leidžia valstybėms narėms paramą teikti keliais būdais. Pagalba gali būti siejama su faktiniu vartojimu ir kompensuoti dalį išaugusių degalų ar trąšų kainų, taip pat numatyta supaprastinta tvarka mažesnėms paramos sumoms.

    Kas keičiama elektros kainų šuoliams

    Kartu numatyta laikina jau galiojančios pramonės dekarbonizacijai skirtos valstybės pagalbos sistemos korekcija, kuri suteikia daugiau lankstumo reaguojant į staigius elektros kainų šuolius. Tai reiškia, kad kai kurioms įmonėms gali būti taikomos didesnės paramos intensyvumo ribos, jei tenkinamos nustatytos sąlygos.

    Energijai imlioms įmonėms, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą už elektrą, didžiausia pagalbos intensyvumo riba gali didėti nuo 50 proc. iki 70 proc. Praktikoje tai gali sumažinti dalį su elektra susijusios finansinės naštos laikotarpiais, kai rinkos kainos staigiai išauga.

    Iki kiek kompensuojama ir kam

    Žemės ūkyje, žuvininkystėje, vidaus transporte ir trumpųjų nuotolių laivyboje ES viduje valstybės narės gali kompensuoti iki 70 proc. papildomų sąnaudų, atsiradusių dėl pabrangusių degalų ir trąšų. Šiuose sektoriuose taip pat numatyta supaprastinta galimybė, kai vienas gavėjas gali gauti iki 50 000 eurų paramos.

    Šios ribos ir modeliai svarbūs tuo, kad leidžia greičiau nukreipti pagalbą į labiausiai pažeidžiamas veiklas, kai sąnaudas didina išoriniai geopolitiniai veiksniai. Tačiau konkrečias nacionalines schemas dar turės parengti valstybės narės, o jų atitiktį prižiūrės Europos Komisija.

    Subsidijos dujoms elektrai: galimybė su sąlygomis

    Didžiausią dėmesį kelia nuostata, kad Europos Komisija pasirengusi atskirais atvejais patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamų elektrinių kuro sąnaudoms. Tai nereiškia automatinio ar visuotinio subsidijavimo, nes kiekviena schema būtų vertinama individualiai pagal valstybės pagalbos taisykles.

    „Komisija yra pasirengusi kiekvienu atveju atskirai patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamos elektros gamybos kuro sąnaudoms“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Energetikos rinkoje tai gali tapti papildomu įrankiu, kai dujinės elektrinės būtinos sistemos balansavimui ar tiekimo saugumui, tačiau jų gamybos savikaina staigiai išauga. Kartu Europos Komisija pabrėžia laikinumo principą: priemonės turi būti tikslinės, proporcingos ir ribotos trukmės.

  • Ką daryti su senais puodeliais: 7 paprastos idėjos, kurios padės atlaisvinti vietą namuose

    Tvarkymosi ekspertai primena, kad prieš išmetant verta pagalvoti apie pakartotinį panaudojimą arba perdavimą kitiems. Puodeliai dažniausiai nėra lengvai perdirbami, todėl pakartotinis naudojimas paprastai yra tvaresnis pasirinkimas.

    Virtuvėje puodelis gali tapti patogiu stalo įrankių laikikliu: medinėms mentelėms, šaukštams ar plakimo šluotelėms. Taip dažniausiai naudojami įrankiai būna po ranka, o stalčiuose mažiau netvarkos.

    Jei puodelis slidinėja ant stalviršio, praktiškas sprendimas yra neslystančios guminės pagalvėlės apačioje. Tai ypač aktualu, kai puodelyje laikomi sunkesni įrankiai ir jis dažnai stumdomas.

    Seną puodelį galima paversti ir mini vazonėliu mažiems augalams ar daigams. Jei puodelis su įskilimu ar dėme, tai dažnai net suteikia daugiau charakterio, tačiau svarbu pasirūpinti drenažu, kad šaknys neimtų pūti.

    Norint išvengti vandens užsistovėjimo, galima atsargiai išgręžti skylutę puodelio dugne, o apačioje paberti smulkių akmenukų. Kitas paprastesnis kelias yra palikti augalą plastikiniame vazonėlyje ir jį įstatyti į puodelį kaip dekoratyvų dėklą.

    Įskilęs ar nebepataisomas puodelis gali tapti mozaikos medžiaga. Svarbiausia saugumas: rekomenduojama naudoti pirštines, ilgomis rankovėmis drabužius ir apsauginius akinius, o puodelį prieš skaldant suvynioti į audinį.

    Tokios šukės tinka dekoruoti nedidelius daiktus, pavyzdžiui, vazonėlius ar padėkliukus, klijuojant jas ant tvirto pagrindo. Verta įvertinti, kad aštrūs kraštai turi būti gerai užglaistomi, kad dekoras būtų saugus kasdienėje aplinkoje.

    Jei puodelių tiesiog prisikaupė per daug, racionalu jiems rasti naujus namus. Juos galima perduoti labdarai, bendruomenės centrams ar paramos organizacijoms, kur indai praverčia kasdieniam naudojimui.

    Tokiu atveju prieš atiduodant verta perrinkti puodelius pagal būklę: tinkami yra švarūs, be ryškių įskilimų, kad būtų saugūs naudoti. Tai padeda išvengti situacijos, kai daiktai tik perkeliauja į kitą sandėlį.

    Namų biure puodelis gali atstoti pieštukų ir rašiklių stovą, o kartu padėti sutvarkyti smulkmenas. Į jį patogu sudėti ir liniuotę, nagų dildes ar kitus dažnai ieškomus daiktus.

    Vonioje puodelis gali tapti šepetėlių, kosmetikos teptukų ar akių pieštukų laikikliu. Tai paprastas būdas atlaisvinti stalviršį ir sumažinti smulkių daiktų išsibarstymą.

    Dar viena idėja yra paskirti vieną puodelį kepiniams ar desertams, jei jis tinkamas naudoti mikrobangų krosnelėje. Puodelyje kepami desertai dažnai gelbsti, kai norisi greito saldumyno ir nesinori tepti daug indų.

    Tvarkymosi specialistai atkreipia dėmesį, kad tokios mažos permainos ilgainiui duoda apčiuopiamą efektą: virtuvės spintelėse atsiranda daugiau vietos, o daiktai nebeužima lentynų vien dėl įpročio juos laikyti.

  • Parketo alternatyva virtuvei 2026 metais: kodėl vis daugiau renkasi vinilo lenteles (LVP)

    Planuojant virtuvės remontą, grindys dažnai tampa vienu brangiausių ir daugiausiai klausimų keliančių sprendimų. Jos turi atrodyti estetiškai, atlaikyti intensyvų vaikščiojimą, kritimus, augintinių nagus, o svarbiausia virtuvėje – būti atsparios drėgmei ir kasdieniams išsiliejimams.

    Dizaino studijos ir grindų dangų specialistai pastaraisiais metais vis dažniau mini prabangią vinilo lentelių dangą, žinomą kaip LVP, kaip realią parketo alternatyvą virtuvei. Ši kategorija sparčiai tobulėja: gerėja paviršiaus apsauga, lentelių sujungimai, o medžio imitacijos tampa vizualiai sunkiai atskiriamos nuo natūralių.

    Vienas pagrindinių LVP privalumų – natūralus atsparumas vandeniui, todėl virtuvėje mažiau baiminamasi dėl išsiliejusio vandens, padažų ar net nedidelių pratekėjimų. LVP taip pat paprastai lengviau prižiūrėti nei medines grindis, nes kasdieniam valymui dažniausiai užtenka šluotos ar dulkių siurblio ir drėgnos šluostės.

    Praktikoje daugeliui svarbi ir atsparumo tema: storesnis dėvėjimosi sluoksnis ant kokybiškesnių gaminių padeda geriau atlaikyti įbrėžimus. Dėl to LVP dažnai rekomenduojama šeimoms su vaikais ir augintiniais, kai virtuvėje nuolat vyksta intensyvus judėjimas.

    Dar vienas argumentas – platus dizainų pasirinkimas. Kadangi tai pramoniniu būdu gaminama danga, rinkoje gausu skirtingų spalvų, raštų, lentelių pločių ir paviršiaus tekstūrų, todėl lengviau priderinti prie modernaus ar klasikinio interjero.

    Didžiausia LVP silpnoji vieta lyginant su mediena – atnaujinimo galimybės. Jei parketą dažnai galima šlifuoti ir atnaujinti, tai pažeistos vinilo lentelės paprastai nebeatgaivinamos tuo pačiu būdu: subraižyta ar įplėšta vieta dažniausiai reiškia konkrečios lentelės keitimą.

    Rizika didėja renkantis pigiausius, mažo patvarumo produktus intensyviai naudojamoms erdvėms. Tokiais atvejais danga greičiau praranda išvaizdą, o dažnesnis keitimas ilgainiui gali kainuoti daugiau nei iš pradžių atrodė, ypač jei lyginama su ilgaamžėmis alternatyvomis, tokiomis kaip plytelės ar kokybiškas medis.

    Jeigu planuojate LVP virtuvei, specialistai paprastai pataria atkreipti dėmesį į dėvėjimosi sluoksnio storį, lentelių sujungimų kokybę ir garantijos sąlygas. Virtuvei dažniausiai verta investuoti į aukštesnės klasės dangą, kad ji tarnautų ne kelerius, o bent apie dešimtmetį ar ilgiau.

  • Sultinga vištienos krūtinėlė per 20 minučių: Mary Berry paprastas marinatas ir padažo triukas

    Vištienos krūtinėlė dažnai laikoma kebliu pasirinkimu vakarienei, nes ją lengva perkepti ir išsausinti. Britų kulinarė Mary Berry siūlo paprastą būdą, kaip išlaikyti mėsą švelnią ir sultingą, o patiekalą paruošti greitai vienoje keptuvėje.

    Šio recepto esmė – trumpas marinavimas ir greitas apkepimas, o tuomet keptuvėje paruošiamas kreminis paprikos padažas. Patiekalas tinka tiek skubiai darbo dienai, tiek savaitgalio pietums, nes nereikalauja sudėtingų produktų ar įgūdžių.

    Kad krūtinėlė iškeptų tolygiai, ją rekomenduojama lengvai išmušti iki maždaug 1 centimetro storio. Tuomet mėsa kepa greitai, o per ilgas kaitinimas, kuris dažniausiai ir išsausina vištieną, tampa mažiau tikėtinas.

    Mary Berry pataria vištieną palaikyti marinate bent 10–20 minučių, jei leidžia laikas. Trumpas marinavimas padeda skoniui įsigerti, o padažo ingredientai vėliau sukuria vientisą, švelnų kreminį sluoksnį.

    Marinatui naudojami keturi aiškūs komponentai: vienas valgomasis šaukštas Vorčesterio padažo, vienas valgomasis šaukštas skysto medaus, vienas valgomasis šaukštas paprikos ir vienas valgomasis šaukštas grūdėtųjų garstyčių. Šis derinys subalansuoja saldumą, rūgštumą ir lengvą aštrumą, todėl mėsa tampa ryškesnio skonio.

    Apkepus vištieną, nuo keptuvės siūloma pašalinti riebalų perteklių, o tuomet įpilti riebios grietinėlės ir ją sumaišyti su lėkštėje likusiu paprikos mišiniu. Padažas pilamas aplink vištieną ir trumpai pakaitinamas, kol švelniai sutirštėja.

    Vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar vištiena jau iškepusi, – atpjauti labai ploną gabalėlį nuo krašto ir patikrinti spalvą. Jei mėsa viduje balta ir nepermatoma, ji iškepusi, o kepti ilgiau dažniausiai reiškia rizikuoti sausumu.

    Šiame recepte vištiena dažniausiai apkepama po maždaug dvi minutes iš kiekvienos pusės, o galutinis kaitinimas vyksta padaže. Tokia seka leidžia mėsai išlikti švelniai, o padažui sugerti keptuvėje likusius skonio likučius.

    Mary Berry siūlo patiekti su bulvių koše su grietinėle, virtais ryžiais ar špinatais. Neutralus garnyras leidžia atsiskleisti paprikos ir grietinėlės deriniui, o patiekalas išlieka sotus, bet neapsunkinantis.

  • Perkelkite 2 degtukus ir lygybė taps teisinga: užduotis su 4 − 1 = 5 patikrina pastabumą

    Internete vis dažniau plinta trumpos, į laiką orientuotos galvosūkio užduotys su degtukais, kurios tikriną pastabumą ir gebėjimą greitai pastebėti dėsningumus. Viena populiariausių šio tipo užduočių siūlo ištaisyti akivaizdžiai klaidingą lygybę, nekeičiant taisyklių ir nepridedant jokių naujų elementų.

    Šįkart pateikiama lygybė 4 − 1 = 5, sudėliota iš degtukų, tačiau ji neteisinga. Užduotis paprasta tik iš pirmo žvilgsnio: reikia perkelti tik 2 degtukus taip, kad gautumėte teisingą matematinį veiksmą.

    Paprastai tokie galvosūkiai siūlomi su laiko apribojimu, pavyzdžiui, 20 sekundžių. Tokia sąlyga verčia sprendimo ieškoti ne „per bandymus“, o greitai analizuojant, ką galima pakeisti skaičiuose ir ženkluose.

    Sprendimas remiasi tuo, kad degtukais suformuoti skaitmenys iš esmės yra „konstrukcijos“, kurias galima paversti kitais skaitmenimis, pakeitus vos vieną detalę. Todėl dažniausiai užtenka minimaliai pakoreguoti du simbolius, kad visa lygybė taptų logiška ir taisyklinga.

    Teisingas variantas gaunamas vieną degtuką perkeliant taip, kad 4 virstų 7, o antrą degtuką perkeliant taip, kad 5 virstų 6. Tuomet gaunama teisinga lygybė: 7 − 1 = 6.

    Kodėl degtukų galvosūkiai taip „įtraukia“?

    Tokios užduotys lavina ne vien aritmetiką, o vizualinį mąstymą ir gebėjimą greitai keisti perspektyvą. Dalis žmonių pirmiausia bando taisyti veiksmą ar lygybės ženklą, nors dažnai efektyviausia yra keisti pačius skaitmenis.

    Be to, laiko spaudimas sukuria papildomą įtampą, todėl sprendimas neretai randamas tik tada, kai sąmoningai „atsisakoma“ vienintelio įprasto matymo būdo. Būtent dėl šios priežasties paprasta užduotis kartais užtrunka ilgiau, nei tikėtasi.

  • Geriausi naudoti krosoveriai pagal WhatCar?: pirmoje vietoje Volvo XC40, sąraše ir elektriniai modeliai

    Naudotų automobilių rinkoje krosoveriai išlieka vienu geidžiamiausių pasirinkimų dėl praktiškumo, aukštesnės sėdėsenos ir universalaus pritaikymo mieste bei užmiestyje. Vis dėlto perkant automobilį su rida svarbiausia tampa ne tik kaina, bet ir patikimumas, saugumas bei realios eksploatacijos išlaidos.

    Didžiosios Britanijos leidinys WhatCar? sudarė 10 geriausių naudotų SUV ir krosoverių sąrašą, kuriame įvertino populiarius modelius pagal vairavimo komfortą, salono praktiškumą ir bendrą vertę pirkėjui. Pirmą vietą šiame reitinge užėmė Volvo XC40.

    Volvo XC40 gaminamas nuo 2017 metų ir dažnai minimas kaip alternatyva Audi Q3, BMW X1 ar Lexus UX. Ekspertai išskyrė modelio subalansuotą charakterį: jis pakankamai kompaktiškas miestui, bet tuo pačiu erdvus kasdieniams poreikiams.

    Reitinge pabrėžtas ir platus jėgos agregatų pasirinkimas, kuris naudotų automobilių pirkėjui leidžia lengviau rasti tinkamą kompromisą. Antrinėje rinkoje galima sutikti benzinines, dyzelines, hibridines ir visiškai elektrines XC40 versijas, todėl svarbu tiksliai įsivertinti savo važiavimo įpročius ir įkrovimo galimybes.

    „Esu vairavęs gerokai didesnius ir brangesnius Volvo visureigius, o XC40 prabangos prasme jiems beveik nenusileidžia. Tai stebina“, – sakė WhatCar? naudotų automobilių skilties redaktorius Markas Pirsonas.

    Taip pat pažymėta, kad Volvo XC40 yra vienas saugiausių automobilių savo segmente, o pakaba sureguliuota komfortiškai kasdienėms kelionėms. Tokie kriterijai naudotam automobiliui ypač svarbūs, nes pirkėjai dažnai ieško modelio, kuris ne tik patinka, bet ir ilgainiui nesukels netikėtų rūpesčių.

    WhatCar? dešimtuke be Volvo XC40 taip pat įvardyti Ford Puma, Kia Sportage, Peugeot 5008, Audi Q7, Volvo XC90, Kia e-Niro, Skoda Enyaq, Seat Arona ir Mercedes EQC. Sąrašas rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai vis dažniau svarsto ir elektrinius pasirinkimus, ypač kai rinkoje daugėja patikrintų modelių su aiškesne eksploatacijos istorija.

    Vis dėlto perkant elektrinį krosoverį su rida svarbu įvertinti baterijos būklę, įkrovimo infrastruktūrą ir tai, kaip ankstesnis savininkas jį eksploatavo. Praktikoje būtent šie veiksniai dažniausiai lemia realią automobilio vertę, o ne vien deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas.

    Ekspertai primena, kad net ir gerai įvertintas modelis negarantuoja idealaus konkretaus automobilio egzemplioriaus. Prieš pirkimą verta patikrinti serviso istoriją, atlikti važiuoklės ir kėbulo diagnostiką bei įsitikinti, ar nėra paslėptų eismo įvykių žymių.

    Ne mažiau svarbu blaiviai įvertinti išlaikymo kainą: draudimą, padangas, stabdžių komponentus, taip pat gamintojo numatytus techninės priežiūros intervalus. Toks pasiruošimas dažnai padeda sutaupyti daugiau nei kelių šimtų eurų nuolaida pirkimo metu.

  • Kodėl ortodoksiniai žydai gyvena uždarose bendruomenėse: taisyklės, darbas ir interneto ribojimai

    Ortodoxinis judaizmas dažnai siejamas su griežtu religinių nuostatų laikymusi ir gyvenimu uždarose bendruomenėse. Vis dėlto ortodoksų pasaulis nėra vienalytis: jame yra skirtingų krypčių ir tradicijų, tačiau jas vienija įsitikinimas, kad Toros ir Halachos normos turi būti vykdomos kasdienėje buityje.

    Istorikai ortodoksinio judaizmo formavimąsi sieja su ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kai dalis bendruomenių ėmė ypač akcentuoti tradicijų tęstinumą ir atsiribojimą nuo modernėjančios visuomenės. Šiandien ortodoksų grupės gali skirtis kalba, maldų tvarka, papročiais ir net politinėmis nuostatomis, tačiau jų gyvenimo ritmą dažniausiai lemia religiniai įsipareigojimai.

    Daugelyje ortodoksų bendruomenių didelė reikšmė teikiama religiniam mokymuisi, šeimos gyvenimui ir aiškiai lyčių vaidmenų atskirčiai. Vaikai neretai mokosi mokyklose su griežta disciplina, o berniukų ir mergaičių ugdymas gali būti organizuojamas atskirai.

    Apranga taip pat tampa tapatybės dalimi: kai kuriose bendruomenėse vyrai dėvi tradicinius juodus paltus, skrybėles, augina peisus. Tokia išvaizda dažnai padeda atpažinti bendruomenę ir pabrėžia jos norą laikytis nusistovėjusio gyvenimo būdo.

    Klausimas, kaip pragyvena uždarose bendruomenėse gyvenantys ortodoksai, dažnai kelia diskusijų, ypač Izraelyje, kur daliai religinių studentų taikomos įvairios paramos formos. Kai kuriose šeimose didesnę pajamų dalį uždirba moterys, o vyrai daugiau laiko skiria religiniams mokslams.

    Toks modelis ne visada užtikrina finansinį stabilumą, ypač didelėse šeimose, todėl dalis ortodoksų namų ūkių susiduria su didesne skurdo rizika. Šią situaciją skirtingai vertina ir pati visuomenė, ir politikai, o diskusijos dėl paramos, darbo rinkos ir švietimo reformų kartojasi ne vienerius metus.

    Dalies ortodoksų bendruomenių požiūriu, moderni žiniasklaida ir internetas gali kelti grėsmę tradiciniam gyvenimo būdui bei vertybėms. Dėl to kai kuriuose namuose atsisakoma televizoriaus, o internetas, jei būtinas darbui, gali būti naudojamas su papildomais filtrais ar ribojimais.

    Tokie sprendimai dažniausiai grindžiami siekiu apsaugoti vaikus ir šeimą nuo turinio, kuris laikomas nederamu, bei sumažinti išorės įtaką. Kritikai tai vertina kaip uždarumo stiprinimą, o bendruomenės atstovai pabrėžia, kad tai yra sąmoningas pasirinkimas, padedantis išlaikyti religinę discipliną.

    Ortodoksinių žydų gyvenimo būdas daugeliui atrodo radikaliai kitoks, tačiau jis remiasi aiškia vertybių sistema ir bendruomeniškumu. Suprasti šiuos skirtumus lengviau prisimenant, kad ortodoksų pasaulis nėra vientisas, o praktikos ir taisyklės gali skirtis priklausomai nuo krypties, šalies ir konkrečios bendruomenės.

  • Mititei ant grotelių be sausumo: mėsos proporcijos, temperatūra ir laikas, kad pavyktų iš pirmo karto

    Šis rumuniškos ir moldaviškos virtuvės patiekalas dažniausiai formuojamas į 7–10 centimetrų ilgio, maždaug 3 centimetrų storio volelius. Vienodas dydis padeda iškepti tolygiai, todėl ant grotelių vieni gabalėliai nespėja apdegti, kol kiti dar neiškepę.

    Dažniausia nesėkmės priežastis yra per liesas faršas: jis greitai praranda drėgmę ir tampa kietas. Patikimas orientyras yra apie 70 proc. liesesnės mėsos ir apie 30 proc. riebesnės, pavyzdžiui, jautieną maišant su riebesne kiauliena arba aviena.

    Faršas turi būti smulkus, vientisas ir gerai sulipęs, be trupančių vietų ar įtrūkimų. Jei faršą gaminate namuose, nereikėtų išpjauti visų riebalų, nes būtent jie kepant suteikia sultingumo ir padeda formuotis tolygiai plutelei.

    Mititei tekstūrą stipriai lemia išminkymas: faršą verta minkyti ilgiau, kol masė tampa elastinga ir lipni. Praktikoje tai dažnai užtrunka nuo 10 iki 30 minučių, o geresniam rišlumui galima po truputį įmaišyti šalto sultinio ar vandens.

    Po minkymo masę verta gerai atšaldyti kelias valandas arba per naktį šaldytuve. Atvėsinimas padeda faršui sutvirtėti, o iškepti mititei dažniau išlaiko formą ir mažiau trūkinėja ant grotelių.

    Mititei geriausiai kepa, kai grilis įkaitintas stabiliai, be atviros liepsnos. Ant anglių reikalinga žarija, o ant dujinio ar elektrinio grilio dažnai taikoma apie 180–200 laipsnių temperatūra.

    Kepimo trukmė priklauso nuo dydžio: mažesniems dažniausiai pakanka apie 8–9 minučių, standartiniams apie 10–12 minučių, o didesniems apie 12–14 minučių. Pirmas 2–3 minutes jų geriau nejudinti, kad susiformuotų plutelė, vėliau apversti kelis kartus tolygiam apskrudimui.

    Kadangi naudojamas faršas, saugumo ir kokybės požiūriu svarbu, jog vidinė temperatūra pasiektų apie 71–74 laipsnius. Per žema kaitra dažniau išsausina, o per aukšta gali apdeginti išorę, paliekant vidų nepakankamai iškepusį.

    Iškepę mititei paprastai turi tolygiai rusvą plutelę, lengvai atsiskiria nuo grotelių ir paspaudus jaučiasi elastingi. Patikimiausias būdas ne spėlioti, o naudoti mėsos termometrą, ypač jei kepate storesnius gabalėlius.

    Nukėlus nuo karščio verta palaukti apie 3 minutes, kad sultys pasiskirstytų tolygiau. Taip sumažėja rizika, kad prapjovus sultys ištekės, o vidus atrodys sausesnis nei turėtų būti.

    Dažniausiai mititei nepavyksta dėl per liesos mėsos, per silpnai įkaitinto grilio, atviros liepsnos arba per dažno vartymo ir spaudymo mentele. Taip pat kenkia perpildytos grotelės, kai temperatūra krenta ir mėsa ima labiau troškintis nei kepti.

    Klasikinis patiekimas yra su garstyčiomis ir šviežia duona, tačiau puikiai tinka ir marinuotos daržovės, rauginti agurkai ar kopūstai, taip pat šviežias svogūnas. Svarbiausia mititei valgyti ką tik iškeptus, nes atvėsę jie greitai praranda sultingumą.