CP v2

Blog

  • Kombuča vietoj saldžios limonados: ką ji iš tiesų daro žarnynui ir kam jos geriau vengti

    Kas yra kombuča ir kodėl ji populiarėja

    Kombuča yra fermentuotas arbatos gėrimas, gaminamas iš pasaldintos juodosios ar žaliosios arbatos, kurią fermentuoja bakterijų ir mielių kultūra. Fermentacijos metu susidaro organinės rūgštys, nedidelis kiekis angliarūgštės ir įvairūs junginiai, lemiantys rūgštoką, gaivų skonį.

    Pastaraisiais metais kombuča tapo dažna alternatyva gaiviesiems gėrimams, nes žmonės ieško mažiau saldžių pasirinkimų ir domisi žarnyno mikrobiotos tema. Vis dėlto sveikatos nauda dažnai apipinama pažadais, todėl verta atskirti, kas tikėtina, o kas dar nėra pakankamai įrodyta.

    Ką kombuča gali duoti žarnynui

    Fermentuoti produktai neretai siejami su geresne virškinimo savijauta, nes jie gali papildyti mitybą biologiškai aktyviomis medžiagomis. Kombučoje aptinkamos organinės rūgštys ir polifenoliai iš arbatos, o kai kuriuose gėrimuose gali būti ir gyvų mikroorganizmų, jei produktas nepasterizuotas.

    Tačiau svarbu suprasti, kad kombuča nėra tas pats, kas vaistiniai probiotikai, kurių sudėtis ir dozės aiškiai apibrėžtos. Poveikis gali skirtis pagal gamybos būdą, cukraus kiekį, fermentacijos trukmę ir tai, ar gėrimas buvo termiškai apdorotas.

    Galimi privalumai ir ribos

    Žmonės dažniausiai renkasi kombučą dėl to, kad ji gali padėti sumažinti suvartojamų saldžių gėrimų kiekį. Jei vietoj limonado ar saldintos arbatos pasirenkamas mažiau cukraus turintis gėrimas, bendras cukraus suvartojimas gali mažėti, o tai palanku tiek svoriui, tiek medžiagų apykaitai.

    Kita vertus, dalis kombučų vis dar turi nemažai cukraus, ypač aromatizuotos versijos. Be to, dėl rūgštingumo kombuča gali dirginti jautresnį skrandį, o gausiai vartojama kai kuriems žmonėms sukelti pūtimą ar rėmenį.

    Kam kombučos geriau vengti

    Dėl fermentacijos kombučoje gali būti nedidelis alkoholio kiekis, dažniausiai iki 1 proc., tačiau jis priklauso nuo gamybos ir laikymo. Dėl šios priežasties kombučą atsargiai turėtų vertinti nėščiosios, žindančios moterys ir vaikai, ypač jei nėra aišku, koks tikslus produkto alkoholio kiekis.

    Atsargumas svarbus ir sergant cukriniu diabetu, nes net ir rūgštus skonis negarantuoja, kad gėrime mažai cukraus. Taip pat kombuča gali netikti žmonėms, kuriems paūmėję skrandžio ar žarnyno sutrikimai, pavyzdžiui, aktyvios opos ar dirgliosios žarnos sindromas, nes rūgštingumas gali sustiprinti simptomus.

    Kaip rinktis ir vartoti protingai

    Jei norite kombučą įtraukti į kasdienybę, verta pradėti nuo mažesnių kiekių ir stebėti savijautą. Praktinis orientyras yra rinktis gėrimus su aiškiai nurodytu cukraus kiekiu, vengti itin saldintų skonių ir nepamiršti, kad tai nėra gydymo priemonė.

    Norint sumažinti rizikas, svarbu laikytis gamintojo nurodymų dėl laikymo ir galiojimo, o namuose gaminant kombučą ypatingą dėmesį skirti higienai. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, dėl reguliaraus vartojimo pravartu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Kombuča gali būti gera alternatyva saldiems gėrimams, tačiau ji nėra universali ir tinka ne visiems“, – sako mitybos specialistas.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    Skrydžiai nutraukti nedelsiant

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukianti veiklą po 34 metų rinkoje ir pradėjusi „tvarkingą veiklos uždarymą“, kuris įsigaliojo nedelsiant. Bendrovė nurodė, kad visi skrydžiai atšaukti, o klientų aptarnavimas nebeveikia.

    Oro linijos savo pranešime pabrėžė, kad tikisi grąžinti pinigus keleiviams, tačiau nepadės perrezervuoti kelionių kitose bendrovėse. Tokia praktika būdinga bankroto ar veiklos uždarymo situacijoms, kai prioritetu tampa įsipareigojimų suvaldymas.

    „Didžiuojamės, kad mūsų itin pigių skrydžių modelis 34 metus keitė rinką, ir tikėjomės tarnauti keleiviams dar ilgai“, – teigiama bendrovės pareiškime.

    Vyriausybės pagalba nepasiekta

    Veiklos pabaiga buvo siejama su nepavykusiu bandymu sulaukti valstybės paramos. Skelbta, kad „Spirit Airlines“ tikėjosi sprendimo dėl gelbėjimo paketo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį teigė, kad administracija pateikė galutinį pasiūlymą dėl mokesčių mokėtojų finansuojamo perėmimo, tačiau šalys susitarti nesugebėjo. Tai reiškia, kad bendrovė liko be kritiškai svarbaus trumpalaikio finansavimo.

    Skolos, nuostoliai ir brangstantys kaštai

    „Spirit Airlines“ finansiniai sunkumai gilėjo po COVID-19 pandemijos, kai aviacijos sektorių paveikė paklausos svyravimai, veiklos kaštų augimas ir brangesnis finansavimas dėl aukštesnių palūkanų. Bendrovė taip pat susidūrė su augančia skolos našta.

    Duomenys rodo, kad nuo 2020 metų pradžios iki bankroto proceso pradžios bendrovė buvo sukaupusi daugiau kaip 2,13 milijardo eurų nuostolių. Teismo dokumentuose taip pat nurodyta, kad 2025 metų rugpjūtį bendrovė deklaravo apie 6,9 milijardo eurų skolų ir apie 7,33 milijardo eurų turto.

    Papildomą spaudimą pigių skrydžių vežėjams dažnai sukelia degalų kainų šuoliai, nes jų verslo modelis paremtas itin mažomis bilietų kainomis ir griežta sąnaudų kontrole. Tekste minima, kad šįkart degalų brangimą siekta sieti ir su karo Irane keliamais sukrėtimais.

    Keleiviams ir darbuotojams smūgis

    Bendrovė anksčiau skraidino šimtais reisų per dieną, o jos lėktuvai buvo lengvai atpažįstami dėl ryškios geltonos spalvos. Pranešta, kad įmonėje dirbo apie 17 000 žmonių, todėl uždarymas gali turėti reikšmingų pasekmių darbo rinkai.

    „Spirit Airlines“ advokatas Marshallas Huebneris buvo įspėjęs, kad dėl veiklos sustabdymo gali nukentėti apie 17 000 darbo vietų. Profesinės sąjungos, atstovaujančios pilotams, palydovams ir antžeminiam personalui, teigė, kad žlugimas mažintų konkurenciją ir ilgainiui galėtų kelti bilietų kainas.

    Didžiausią poveikį, tikėtina, pajus kainai jautrūs ir laisvalaikio keliautojai, ypač maršrutuose, kur „Spirit Airlines“ turėjo didesnę dalį. Minimi ryškesni bendrovės centrai, tokie kaip Las Vegasas, taip pat Fort Loderdeilas ir Orlandas Floridoje.

    Remiantis aviacijos duomenų bendrovės „Cirium“ skaičiavimais, 2026 metų vasarį „Spirit Airlines“ pervežė apie 1,7 milijono vidaus keleivių, tai yra maždaug 500 000 mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šis kritimas rodo, kad paklausa ir pajamų srautas silpo dar iki galutinio sprendimo stabdyti veiklą.

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.

  • Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Smūgiai per naktį

    Rusija ir toliau kasdien atakuoja Ukrainos miestus dronų ir raketų smūgiais, o paliaubų derybos, Ukrainos vertinimu, stringa. Šeštadienio naktį atakos fiksuotos keliuose regionuose, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai.

    Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į šiaurės rytus esančią Charkivo sritį buvo paleista dronų banga. Vienas iš smūgių pataikė į daugiabutį, apgadino pastato fasadą, sužeisti gyventojai.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad vyras patyrė skeveldrinių sužalojimų krūtinėje, kai dronas smogė aukštui, kuriame buvo jo butas. Kitas gyventojas nukentėjo nuo išdužusių stiklų šukių.

    Ataka prieš autobusą

    Chersono srityje, Dniprovskio rajone, per smūgį į civilinį viešojo transporto autobusą žuvo du žmonės. Ataka įvyko ankstyvą šeštadienio rytą.

    Vietos administracija skelbė, kad žuvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas ir moteris, kurios tapatybė dar tikslinama. Dar septyni keleiviai buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, jiems teikiama medikų pagalba.

    Atskirai Chersono karinė administracija pranešė apie dar vieną žuvusį žmogų ir 10 sužeistųjų per atakas visame regione. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad smūgiai dažnai tenka ne kariniams objektams, o civilinėms teritorijoms.

    Ukrainos gynyba ir atsakomosios operacijos

    Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį prieš skirtingus taikinius šalyje buvo panaudota daugiau kaip 160 dronų, atakos apėmė 12 vietovių. Pasak kariuomenės, apie 140 dronų buvo numušti arba nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek pasiekė taikinius.

    Kyjivas taip pat tęsia atsakomąsias dronų operacijas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas mažinti Maskvos pajamas iš naftos eksporto. Ukraina teigia, kad smūgiai naftos perdirbimo ir transportavimo grandinei ilgainiui gali riboti Rusijos galimybes finansuoti karą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuo metų pradžios Rusija, jo vertinimu, dėl atakų naftos sektoriui prarado mažiausiai 5,97 milijardo eurų. Anksčiau šią savaitę jis taip pat teigė, kad žvalgyba fiksuoja eksporto mažėjimą per dalį svarbiausių naftos uostų.

    Ukrainos teigimu, dronai per kiek daugiau nei dvi savaites keturis kartus smogė naftos perdirbimo objektams ir eksporto terminalui Tuapsėje prie Juodosios jūros, kilo gaisrai ir buvo vykdomos evakuacijos. Taip pat skelbta apie atakas Permės regione, kuris yra daugiau kaip 1 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi, kad realų ekonominį poveikį vertinti sudėtinga, nes energijos kainas veikia ir platesni geopolitiniai veiksniai. Ukrainos institucijos perspėja, kad naujų smūgių rizika išlieka, o oro gynybos pajėgos išlaiko parengtį reaguoti.

  • Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pranešė Kongresui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiškais Atstovų Rūmų pirmininkui Mike’ui Johnsonui ir Senato laikinojo pirmininko pareigas einančiam Chuckui Grassley pranešė, kad karo veiksmai Irane esą „pasibaigė“.

    Pasak jo, nuo 2026 metų balandžio 7 dienos JAV pajėgos su Iranu neapsikeitė ugnimi, o vasario 28 dieną pradėtos kovos „nutrauktos“ dėl galiojančių paliaubų.

    Terminas artėjo, sprendimas apeitas

    Laiškai pasirodė Kongresui spaudžiant Baltuosius rūmus prašyti leidimo tęsti karinius veiksmus. Įstatyminis terminas siejamas su War Powers mechanizmu, kuris riboja prezidento galimybes ilgai vykdyti karo veiksmus be įstatymų leidėjų pritarimo.

    Kritikai teigia, kad deklaruodamas karo veiksmų pabaigą prezidentas faktiškai sumažina politinį spaudimą ir kartu išvengia būtinybės aiškiai prašyti Kongreso autorizacijos, nors reali JAV karinė laikysena regione išlieka.

    Karinė laikysena regione nesumažėjo

    Tekste pabrėžiama, kad JAV regione ir toliau laiko reikšmingas pajėgas, įskaitant lėktuvnešius ir smogiamąsias jūrų grupes. Taip pat minima tęsiama Irano uostų jūrų blokada, rodanti, kad įtampa nėra išnykusi.

    Šis kontrastas tarp formuluotės „karo veiksmai baigti“ ir realių pajėgų dislokavimo tampa vienu svarbiausių argumentų tiems, kurie abejoja, ar situacija iš tiesų perėjo į stabilų pokarinį režimą.

    „Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos nebuvo ugnies apsikeitimo tarp JAV pajėgų ir Irano. Karo veiksmai, prasidėję 2026 metų vasario 28 dieną, baigėsi“, – rašė Donaldas Trumpas laiškuose Kongreso vadovams.

    Derybos stringa, grėsmė esą išlieka

    Vis dėlto prezidentas kartu perspėjo, kad konfliktas gali būti toli gražu neužbaigtas. Laiškuose jis akcentavo, kad, nepaisant JAV operacijų sėkmės ir pastangų siekti ilgalaikės taikos, Irano keliama grėsmė JAV ir jos kariams, jo vertinimu, išlieka reikšminga.

    Tekste taip pat nurodoma, kad Trumpas viešai kritikavo per tarpininkus gautus paliaubų bei susitarimo pasiūlymus, teigdamas, kad Iranas prašo nuolaidų, su kuriomis jis nesutinka. Derybos, anot jo, tęsiasi nuotoliniu būdu, o Irano vadovybę jis apibūdino kaip susiskaldžiusią.

    „Jie nori susitarimo, man jis netinka, todėl pažiūrėsime, kas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kongrese šie pareiškimai gali dar labiau pakurstyti diskusiją, kur baigiasi prezidento, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, įgaliojimai ir kur prasideda įstatymų leidėjų teisė spręsti dėl karo tęsimo. Tuo pat metu bet koks paliaubų trapumas regione išlaiko riziką, kad eskalacija gali atsinaujinti.

  • Juta nuo gegužės įveda 10 eurų kursą e. dviračių ir paspirtukų vairuotojams: kas pasikeis?

    Juta nuo gegužės įveda 10 eurų kursą e. dviračių ir paspirtukų vairuotojams: kas pasikeis?

    Nuo gegužės 1 dienos Jutos valstijoje įsigalioja naujas reikalavimas, susijęs su elektrinio judumo priemonėmis: norint teisėtai važiuoti tam tikrais e. dviračiais ir kitomis panašiomis transporto priemonėmis viešuosiuose keliuose, teks baigti internetinį mokymų kursą ir gauti tai patvirtinantį sertifikatą.

    Pokytis pristatomas kaip kelių saugumo priemonė, tačiau jo pasekmės gali būti apčiuopiamos: neturint kurso patvirtinimo, daliai e. transporto naudotojų gali grėsti atsakomybė ir apribojimai dalyvauti eisme.

    Kam taikomas naujas kursas?

    Naujoji tvarka orientuota į elektrinio judumo priemones, kurios pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo miestuose: e. dviračius, elektrinius paspirtukus ir kitus panašius įrenginius. Įstatyme papildomai apibrėžiamos šių priemonių kategorijos, atskiriant jas pagal konstrukciją ir galią.

    Praktikoje tai reiškia, kad ne visiems naudotojams taisyklės bus vienodos: dalis priemonių gali patekti į griežtesnį reguliavimą, ypač kai kalbama apie greitesnius ar galingesnius modelius ir jų naudojimą bendrame eisme.

    Kiek kainuoja ir kas nutiks nebaigus?

    Reikalaujamo internetinio kurso kaina siekia 10 eurų, o pats mokymas turėtų patikrinti, ar vairuotojai supranta pagrindines eismo taisykles, saugaus važiavimo principus ir atsakomybę kelyje. Įstatymo logika paprasta: prieš išriedant į gatves su sparčiai populiarėjančia e. transporto priemone, naudotojas turi įrodyti, kad žino taisykles.

    Tačiau svarbiausia dalis yra pasekmės: neturint sertifikato, važiavimas gali būti laikomas pažeidimu. Tai keičia įprastą kontrolės principą, kai atsakomybė taikoma po pažeidimo, į išankstinį reikalavimą įgyti teisę dalyvauti eisme su konkrečia priemone.

    Kodėl reguliavimas griežtėja?

    Jutos sprendimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstijos ir miestai bando suvaldyti e. dviračių ir paspirtukų plėtrą. Elektrinio judumo priemonės dažnai dalijasi infrastruktūra su automobiliais, pėsčiaisiais ir dviratininkais, o avarijų bei konfliktinių situacijų rizika auga, kai naudojimo kultūra ir taisyklių žinojimas nespėja paskui technologijų populiarėjimą.

    Įstatymų leidėjai akcentuoja, kad edukacija yra viena pigiausių prevencijos priemonių. Vis dėlto kritikai paprastai kelia klausimą, ar tokie reikalavimai netaps kliūtimi jaunimui ir žmonėms, kurie e. transportą renkasi kaip pigesnę alternatyvą kelionėms mieste.

    „Šis reikalavimas keičia požiūrį į kontrolę: pirmiausia turi įrodyti, kad esi pasirengęs saugiai važiuoti, o tik tada gali teisėtai dalyvauti eisme“, – sakė kelių saugumo politiką stebintis ekspertas.

    Kol kas tai vienas ryškesnių pavyzdžių JAV, kai simbolinės kainos internetinis kursas susiejamas su teise naudotis viešaisiais keliais konkrečia elektrinio judumo priemone. Artimiausiais mėnesiais bus aiškiau, kaip griežtai bus kontroliuojamas sertifikato turėjimas ir ar panašų modelį pasirinks kitos valstijos.

  • Kelmės rajone baigiamas šildymo sezonas: balandžio 30 dieną – paskutinė centrinio šildymo diena

    Kelmės rajone baigiamas šildymo sezonas: balandžio 30 dieną – paskutinė centrinio šildymo diena

    Kelmės rajone oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Savivaldybė informuoja, kad balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojams bus tiekiamas centralizuotas šildymas.

    Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus faktines lauko temperatūras ir trumpalaikę prognozę, taip pat siekiant subalansuoti gyventojų komfortą ir šilumos kainos kaštus. Praktikoje šildymas dažniausiai išjungiamas tada, kai kelias dienas iš eilės vyrauja pakankamai šilti orai.

    Svarbu žinoti, kad šildymo sezono pabaiga ne visada reiškia identišką situaciją visiems. Daugiabučiuose dalis gyventojų gali jausti didesnį vėsumą dėl skirtingos namo būklės, šilumos nuostolių ar buto vietos pastate, todėl pereinamuoju laikotarpiu itin išryškėja pastatų renovacijos ir šilumos taupymo sprendimų reikšmė.

    Gyventojams, kurie planuoja reguliuoti šilumos vartojimą ar turi klausimų dėl sąskaitų skaičiavimo pereinamuoju laikotarpiu, rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių arba šilumos tiekėją. Taip pat verta pasitikrinti, ar po sezono pabaigos šildymo sistema veikia tvarkingai, ypač jei buvo pastebimi netolygūs radiatoriai ar kiti sutrikimai.

    Nors šildymo sezono pabaiga dažnai siejama su mažesnėmis išlaidomis, vėsesnėmis naktimis komfortą gali lemti ir tinkamas vėdinimas bei drėgmės kontrolė. Specialistai primena, kad pavasarį staigūs temperatūrų svyravimai gali didinti kondensato riziką, todėl svarbu palaikyti subalansuotą mikroklimatą namuose.

  • Kelmėje pradedamas sklypo Tylioji g. 17 pertvarkymo projektas: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kelmėje pradedamas sklypo Tylioji g. 17 pertvarkymo projektas: kur ir iki kada teikti pastabas

    Kelmės rajono savivaldybės administracija pranešė pradedanti rengti žemės sklypo, esančio Kelmėje, Tylioji g. 17, formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas rengiamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis.

    Savivaldybė nurodo, kad projekto tikslas yra įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi siekiant aiškiau suformuoti sklypų ribas ir suderinti faktinį naudojimą su teisine registracija.

    Gyventojai ir suinteresuoti asmenys projekto eigą, būsenos pasikeitimus bei pasiūlymų teikimo galimybes gali sekti per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Nurodoma paslaugos numeris ZSFP-209617.

    Pastabas ir pasiūlymus iki viešo svarstymo pabaigos galima pateikti raštu Kelmės rajono savivaldybės administracijai, adresu Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė, arba elektroniniu paštu info@kelme.lt. Kreipiantis rekomenduojama aiškiai nurodyti projekto numerį ir konkrečius siūlomus pakeitimus ar pastabas.

    Jeigu kyla klausimų dėl projekto rengimo ar procedūrų, savivaldybė kviečia kreiptis į Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Živilę Girjotaitę telefonu 0 427 69 150 arba elektroniniu paštu zivile.girjotaite@kelme.lt. Savivaldybė pabrėžia, kad pasiūlymai vertinami pagal galiojančius planavimo ir žemėtvarkos reikalavimus.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Lenkijoje per šventinį savaitgalį elektra atpigo iki minusinių kainų: kodėl tai kartojasi ir ką keičia

    Per šventinį gegužės pradžios savaitgalį Lenkijos didmeninė elektros rinka užfiksavo dar vieną istorinį epizodą: dalį dienos kainos tapo neigiamos. Tai reiškia, kad tam tikrais 15 minučių intervalais gamintojai faktiškai primokėjo už tai, jog energija būtų paimta iš tinklo, nes pasiūla viršijo paklausą.

    Pagal viešai skelbiamus Lenkijos operatoriaus ir rinkos duomenis, gegužės 1 dieną apie 14.15–14.30 valandą vidutinė rinkos kaina krito iki maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Neigiamos kainos tą dieną išsilaikė iki vėlyvos popietės, kol ėmė mažėti saulės elektrinių generacija.

    Kodėl kainos tapo neigiamos?

    Pagrindinė priežastis buvo tipiška ilgojo savaitgalio kombinacija: sumažėjęs vartojimas ir labai didelė saulės elektrinių gamyba dienos metu. Kai pramonė ir dalis paslaugų sektoriaus dirba mažesniais pajėgumais, elektros sistemoje staiga atsiranda perteklius, kurį ne visada pavyksta greitai „sugerti“.

    Tuo pat metu vėjo energetika šįkart nebuvo pagrindinis pertekliaus šaltinis, nes vėjo sąlygos buvo prastesnės. Galia iš vėjo elektrinių krito iki kelių šimtų megavatų, nors šalyje įrengta vėjo elektrinių galia siekia daugiau nei 11 gigavatų.

    Saulės elektrines teko riboti

    Didžiausias spaudimas teko fotovoltikai: piko metu saulės elektrinės generavo daugiau nei 10 gigavatų, tačiau operatoriui dalį gamybos teko riboti ne rinkos būdu. Tokie sprendimai taikomi siekiant išlaikyti sistemos balansą ir tinklo saugą, kai vien kainos signalo nepakanka.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus duomenys rodo, kad gegužės 1 dieną saulės generacijos ribojimas kai kuriais momentais viršijo 3 gigavatus. Praktikoje tai reiškia, kad dalis elektrinių buvo priverstinai sumažinusios galią, nors techniškai galėjo gaminti daugiau.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Neigiamos kainos labiausiai aktualios tiems, kurie elektrą perka pagal rinkos kainą, pavyzdžiui, turi dinaminius tarifus. Vis dėlto galutinėje sąskaitoje lemia ne vien energijos komponentas, todėl net ir esant neigiamai biržos kainai vartotojas nebūtinai gaus „minusinę“ sąskaitą, nes išlieka tinklo mokesčiai ir kiti priedai.

    Gamintojams ir investuotojams tai signalas, kad sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai vien generacijos plėtra nebėra pakankama. Vis dažniau prireikia lankstumo: energijos kaupimo sprendimų, paklausos valdymo, lankstesnio vartojimo ir platesnio dinaminių tarifų taikymo, kad perteklius būtų panaudojamas, o ne gesinamas ribojimais.

    Lenkijos patirtis rodo tendenciją, kuri ryškėja daugelyje Europos rinkų: saulėtą dieną, kai paklausa maža, kainos gali kristi iki nulio ar žemiau, o vakare, sumažėjus saulės gamybai, vėl šokti aukštyn. Tokie svyravimai skatina rinką ieškoti sprendimų, kurie leistų perkelti vartojimą į dienos piką ir kaupti energiją vakarui.