CP v2

Blog

  • „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    Stokholme įkurta pajamomis grįsto finansavimo platforma „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo Hamburge įsikūrusi CHAPTERS Group AG, o jos vadovas Jan-Hendrik Mohr prisijungs prie „Float“ valdybos.

    Bendrovė, įkurta 2022 metais, siekia palengvinti prieigą prie augimo kapitalo Europos technologijų įmonėms, siūlydama neskiestinio finansavimo sprendimus. Tarp jų – finansavimas pagal pajamas, kredito linijos ir apyvartinio kapitalo sprendimai.

    „Float“ skelbia iki šiol suteikusi daugiau nei 100 mln. eurų finansavimo daugiau nei 130 technologijų verslų Europoje. Tarp klientų minimos tokios įmonės kaip „RoomPriceGenie“ ir „RedTrack“.

    Europos investicijų atotrūkis

    Investicija skelbiama tuo metu, kai daugeliui Europos startuolių augimo kapitalas išlieka vienu didžiausių iššūkių. Rizikos kapitalo investicijos Europoje dažnai atsilieka nuo JAV masto, o tai riboja sparčiai augančių komandų galimybes ir neretai skatina plėtrą perkelti už regiono ribų.

    „Float“ pozicionuoja savo paslaugą kaip alternatyvą nuosavybę skiedžiančiam finansavimui, kai įmonė dar tik įsibėgėja. Tokiu modeliu finansavimas labiau susiejamas su faktiniu pajamų srautu, o ne vien su ateities vertinimais.

    Plėtra į DI pagrįstą platformą

    „Float“ vadovas ir vienas įkūrėjų Cedric Notz teigia, kad dabartinė finansų infrastruktūra dažnai nėra pritaikyta modernioms technologijų įmonėms. Pasak jo, startuoliai veikia globaliai nuo pirmos dienos, tačiau finansinės paslaugos išlieka fragmentuotos, su daug rankinių procesų ir stipriai priklauso nuo vietos rinkų.

    „Mūsų ambicijos dabar yra platesnės nei skolinimas. Kuriame DI pagrįstą finansų platformą, kuri sujungia kapitalą, bankininkystę ir finansinius duomenis vienoje vietoje, kad įkūrėjai mažiau laiko skirtų finansų administravimui ir daugiau – produkto kūrimui“, – sakė Cedric Notz.

    Naujas kapitalas bus skirtas kitam augimo etapui, kai „Float“ iš lankstaus finansavimo teikėjo nori tapti DI pagrįsta finansų platforma startuoliams ir augančioms įmonėms. Skolinimas išliks pagrindas, tačiau jį papildys DI įrankiai, skirti greitesniems finansiniams sprendimams ir kasdienių operacijų automatizavimui.

    Bendrovė planuoja tiesiogiai jungtis prie banko sąskaitų ir apskaitos sistemų, kad realiu laiku pateiktų finansines įžvalgas. Taip pat numatoma supaprastinti mokėjimų, išlaidų valdymo ir apskaitos procesus.

    „Float“ nurodo, kad investicija leis dvigubinti komandą ir stiprinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, kuri šiuo metu yra didžiausia jos rinka. Taip pat bus vertinamos galimybės įsigijimų ir susijungimų srityje, remiantis strategine partneryste su CHAPTERS.

  • JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    Jungtinėje Karalystėje veikianti statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė apie 3,4 mln. eurų investicijų iš verslo angelų. Bendrovė kuria programinę platformą, skirtą sumažinti riziką, kad projektų pinigai bus užlaikomi, sulaikomi ar „įstrigs“ grandinėje dar nepasiekę tiekėjų.

    Įmonė taikosi į vieną įsisenėjusių statybų sektoriaus problemų – sisteminį vėluojantį atsiskaitymą ir neapmokėjimą. Dideliuose projektuose tarp užsakovo ir mažiausio rangovo dažnai būna kelios grandys, o kiekvienoje jų mokėjimai gali būti stabdomi dėl patikrų, ginčų ar paprasčiausio siekio pasinaudoti apyvartinėmis lėšomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonė, kuri laiko pinigus, gali naudotis jais kaip nemokamu kreditu savo veiklai finansuoti. Mažesniems subrangovams toks „kreditas“ tampa priverstine našta: vėluojantys atsiskaitymai didina skolų riziką, apsunkina atlyginimų mokėjimą ir verčia savininkus dengti spragas asmeninėmis lėšomis.

    Problemos mastą išryškina ir garsūs bankrotai: 2024 metais statybų bendrovės ISG griūtis paliko daugiau nei 1,3 mlrd. eurų neapmokėtų įsipareigojimų, o dalis subrangovų liko be apmokėjimo už jau atliktus darbus. Tokie atvejai paprastai smogia ne tik tiesioginiams kreditoriams, bet ir visai tiekimo grandinei, nes mažesnės įmonės turi mažiau finansinių rezervų.

    Rinkos spaudimą didina ir bendros tendencijos: Jungtinėje Karalystėje statybų sektorius pastaraisiais metais išlieka vienas dažniausių nemokumo atvejų šaltinių. Apskaitos ir konsultacijų bendrovės „Menzies“ tyrimas skelbė, kad 2025 metais statybose bankrutavo 4 450 įmonių, tai yra 9 proc. daugiau nei metais anksčiau, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuota dar 1 180 nemokumo atvejų.

    Vėluojantys mokėjimai vis dažniau tampa ir politinės darbotvarkės klausimu. Griežtėjant viešųjų pirkimų taisyklėms ir augant reikalavimams skaidriai atsiskaityti su tiekėjais, užsakovai ieško priemonių, leidžiančių aiškiai matyti, kur ir kada juda lėšos bei ar tiekėjai gauna mokėjimus laiku.

    „Saible“ siūlomas sprendimas – vadinamoji skaitmeninė lygiagretaus mokėjimo sąskaita, trumpinama DiPPA. Platforma sukurta taip, kad mokėjimai būtų tvirtinami, patikrinami ir audituojami skaitmeniniu būdu, o projekto lėšos būtų laikomos patikos struktūroje su reguliuojamu bankininkystės partneriu „Griffin“.

    Esminė idėja – mokėti ne „laiptais“ žemyn nuo generalinio rangovo subrangovams, o vienu metu per visas grandis patvirtintoms įmonėms. Tai gali sutrumpinti laiką, kurį mažas rangovas, esantis keliomis pakopomis žemiau, priverstas laukti, kol kiekviena aukščiau esanti įmonė persiųs pinigus toliau.

    Pagal skelbiamą modelį, paslaugos mokestį moka projekto užsakovas – 0,25 proc. nuo mokėjimo vertės, o tiekimo grandinės įmonėms papildomas mokestis netaikomas. Toks kainodaros pasirinkimas orientuotas į užsakovus, kurie turi didžiausią interesą sumažinti ginčus, vėlavimus ir bankrotų riziką projekte.

    „Vėluojantys mokėjimai statybose – ne vien balanso eilutės. Tai spaudimas, kuris pereina per įmones, darbuotojus ir šeimas, kai žmonės mėnesiais laukia, ar galės sumokėti atlyginimus, tiekėjams ir sau“, – sakė „Saible“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jarvey Moss.

    „Atsiskaitymai statybose neveikia taip, kaip turėtų, todėl jiems reikia geresnės kontrolės. Šis finansavimas leis plėsti platformą, tęsti reguliacinius darbus ir įdiegti sprendimą daugiau realių projektų, kuriuose finansuotojams reikia aiškesnio pinigų judėjimo valdymo“, – sakė jis.

    „Saible“ praneša dirbanti su Environment Agency ir BAM Nuttall viešojo sektoriaus bandomuosiuose projektuose, kuriuose bus tikrinamas mokėjimų kontrolės modelis vykdomuose, valstybės remiamuose statybų projektuose. Pirmasis pilotas siejamas su pėsčiųjų tilto keitimu, kurio vertė turėtų siekti apie 1,8–2,3 mln. eurų, o darbų pradžia planuojama 2026 metų vasarą.

    Planuojama, kad bandomasis projektas truks 12–16 mėnesių ir turėtų pateikti ankstyvų duomenų apie mokėjimų matomumą, tiekėjų apmokėjimo laiką ir sprendimo pasiekiamumą visoje tiekimo grandinėje. Ši praktinė medžiaga gali būti panaudota platesnėms viešojo sektoriaus atsiskaitymo reformoms.

    „Projektų banko sąskaitos identifikavo teisingą problemą, tačiau nebuvo sukurtos taip, kad apsaugotų mokėjimus iki pat tiekimo grandinės apačios“, – sakė „Causeway Technologies“ įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Phil Brown, taip pat investavęs į „Saible“.

    „Saible“ skiriasi tuo, kad suteikia užsakovams ir rangovams praktišką būdą užtikrinti, jog pinigai pasiektų įmones, kurios realiai atlieka darbus, o ne tik grandinės viršuje esančius verslus“, – sakė jis.

    Be investicijos iš verslo angelų, „Saible“ skelbia atverianti ribotą, apie 58 000 eurų dydžio dalį per „Crowdcube“, skirtą mažesnėms statybų įmonėms ir rinkos dalyviams prisidėti prie finansavimo kartu su pagrindiniais investuotojais. Toks formatas dažnai pasirenkamas siekiant pritraukti bendruomenę ir potencialius būsimus klientus.

    Investuotojų susidomėjimas rodo, kad statybų atsiskaitymų skaidrumas tampa nebe vien apskaitos klausimu, o rizikos valdymo priemone. Jei skaitmeniniai mokėjimų kontrolės sprendimai pasiteisins praktikoje, jie gali sumažinti grandininio nemokumo tikimybę ir stabilizuoti smulkesnių rangovų pinigų srautus.

  • „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    Finansinės paramos paieškos platformą „Lightning Reach“ įsigijo „European Technology Group“ (ETG) – viešojo sektoriaus technologijų (govtech) įmonių grupė ir ilgalaikis investuotojas. Sandoris žymi kitą „Lightning Reach“ plėtros etapą, tačiau teigiama, kad kasdieniams partneriams ir klientams paslaugų pokyčių nenumatoma.

    Įsigijimo kontekstas – didelis neišnaudotos pagalbos mastas: Jungtinėje Karalystėje kasmet reikšminga dalis gyventojams priklausančios paramos lieka nepareikalauta. Priežastys dažniausiai siejamos su išskaidyta informacija skirtingose organizacijose, rankiniais procesais, sudėtingomis paraiškomis ir menku informuotumu apie galimas schemas.

    Su papildomais iššūkiais susiduria ir vietos valdžios institucijos, labdaros organizacijos bei paslaugų teikėjai: augant paklausai, biudžetai išlieka įtempti, o administravimo ir atskaitomybės reikalavimai sudėtingėja. Tokiose sąlygose didėja poreikis sprendimams, kurie sumažina rankinį darbą ir padeda greičiau nukreipti pagalbą tiems, kam jos reikia.

    Kas yra „Lightning Reach“

    „Lightning Reach“ buvo sukurta Covid-19 pandemijos laikotarpiu, siekiant supaprastinti kelią iki finansinės paramos – sujungti skirtingus paramos šaltinius į vieną, paprasčiau naudojamą platformą. Idėja – ne tik padėti gyventojams rasti tinkamas priemones, bet ir suteikti organizacijoms infrastruktūrą efektyvesniam paramos administravimui.

    Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau nei 100 organizacijų Jungtinėje Karalystėje, tarp jų – vietos valdžios institucijomis, labdaros fondais, būsto asociacijomis, bankais ir dalimi didžiųjų komunalinių paslaugų teikėjų. Nuo platformos veiklos pradžios 2021 metų gruodį, per ją daugiau nei 300 000 žmonių gavo paramą, kurios bendra vertė siekia apie 29 000 000 eurų (konvertuota iš 25 000 000 svarų sterlingų).

    ETG planai ir mastelis

    ETG skelbia, kad įsigyja ir augina programinės įrangos verslus, dirbančius su viešuoju sektoriumi ir kitomis griežčiau reguliuojamomis sritimis Europoje. Grupė teigia turinti daugiau nei 400 viešojo sektoriaus klientų, aptarnaujančių apie 14 000 000 gyventojų šešiose šalyse.

    „Lightning Reach“ įtraukimas į ETG portfelį pristatomas kaip galimybė paspartinti augimą: didinti pasiekiamumą, stiprinti darbą su viešojo sektoriaus pirkimais ir investuoti į produkto plėtrą. Deklaruojamas tikslas – iki 2028 metų padėti daugiau nei 1 000 000 žmonių pasiekti jiems priklausančią finansinę paramą.

    Vadovų pokyčiai po įsigijimo

    Po sandorio įvyko ir vadovų pasikeitimų: „Lightning Reach“ operacijų vadovė Rhiannon Sheridan tapo generaline direktore. Įkūrėjas ir buvęs generalinis direktorius Ren Yi Hooi toliau dalyvaus įmonės veikloje kaip valdybos narys.

    „Visada norėjau būti tikras, kad mūsų poveikis kaip įmonės tęsis ilgiau nei mano, kaip įkūrėjo, vaidmuo“, – sakė Ren Yi Hooi.

    „Turėdami ETG ilgalaikį palaikymą ir sektoriaus patirtį, galime tvariai augti ir toliau investuoti į platformą, kad iki 2028 metų padėtume vienam milijonui žmonių pasiekti finansinę paramą“, – sakė Rhiannon Sheridan.

    ETG vadovas Lars Becker akcentavo, kad bendrovė mato galimybę plėsti „Lightning Reach“ pasiekiamumą Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Pasak jo, sprendimas sprendžia problemą, dėl kurios žmonės finansinių sunkumų metu ne visuomet gauna jiems priklausančią pagalbą.

    Rinkos požiūriu tokie sandoriai atspindi didėjančią govtech ir fintech-for-good krypties svarbą: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik skaitmenizavimui, bet ir realiam paslaugų prieinamumui. Praktikoje tai reiškia automatizuotus patikrinimus, greitesnį duomenų apsikeitimą tarp organizacijų ir patogesnį paraiškų pateikimą, o DI sprendimai dažniau naudojami tinkamumo nustatymui ir konsultacijų nukreipimui.

  • „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ patvirtino pradėjęs naują antrinį akcijų pardavimo procesą, kuriuo bendrovė vertinama maždaug 99 mlrd. eurų. Toks sandoris reiškia, kad akcijomis prekiaujama tarp esamų akcininkų, o ne pritraukiant naują kapitalą į pačią įmonę.

    Antrinis pardavimas paprastai sudaro galimybę darbuotojams ir ankstyviesiems investuotojams realizuoti dalį turimų akcijų ir gauti likvidumo. Pasak „Bloomberg“, šiame procese „Revolut“ akcijos darbuotojams vertinamos apie 1 870 eurų už vienetą, tačiau galutinės sąlygos gali kisti sandoriui vykstant.

    „Galime patvirtinti, kad vyksta antrinio akcijų pardavimo procesas. Kaip įprasta, kol procesas vyksta, detalių nekomentuosime, o jam pasibaigus pateiksime atnaujinimą“, – teigiama „Revolut“ komentare.

    „Bloomberg“ cituojamoje vidinėje žinutėje „Revolut“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nik Storonsky darbuotojams akcentavo, kad tai suteikia dar vieną progą paversti turimas akcijas likvidžiomis. Jo teigimu, paklausą palaiko bendrovės plėtra į naujas rinkas ir verslo rodikliai.

    Pastaraisiais metais antriniai sandoriai tapo dažnesni technologijų ir finansinių technologijų sektoriuje, nes pirminio viešo akcijų siūlymo rinka daugelyje regionų išlieka vangesnė. Tokie pardavimai leidžia įmonėms išlaikyti lankstumą ir kartu pasiūlyti darbuotojams motyvacinį „išėjimo“ kelią, nelaukiant biržos.

    „Revolut“ praėjusiais metais taip pat vykdė antrines transakcijas, kuriomis bendrovė buvo vertinama apie 64 mlrd. eurų, o dar anksčiau buvo minėtas maždaug 39 mlrd. eurų lygis. Naujas vertinimas reikštų reikšmingą šuolį, nors jis ir neatspindi tiesioginės įmonės finansavimo injekcijos.

    Bendrovė nurodo turinti daugiau kaip 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje. Šiemet „Revolut“ gavo Jungtinės Karalystės banko licenciją, taip pat yra pranešusi apie siekį plėstis reguliuojamose rinkose, įskaitant paraiškas banko licencijoms Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje.

  • JAV kariuomenė kuria naują bepilotę mašiną: „Rheinmetall“ stato hibridą su 350 kW galia

    JAV kariuomenė kuria naują bepilotę mašiną: „Rheinmetall“ stato hibridą su 350 kW galia

    JAV kariuomenė pradeda naują autonominių antžeminių transporto priemonių etapą: „American Rheinmetall“ gavo 18 mėnesių trukmės kontraktą sukurti ir pristatyti naujos kartos bepiločius antžeminius automobilius. Pagrindinis tikslas – sumažinti riziką kariams pavojingose logistikos operacijose, kai kolonos gali tapti nuotolinių dronų ar tikslių tolimų smūgių taikiniu.

    Projektui pasirinkta Kalifornijoje sukurta „Harbinger“ platforma, kuri apibūdinama kaip įkraunamas hibridas, tačiau savo veikimo principu artimesnė išplėstinės ridos elektromobiliui. Joje nedidelis vidaus degimo variklis veikia kaip generatorius, o ratai varomi elektriniu varikliu, todėl transporto priemonė gali išlikti tylesnė ir lankstesnė energijos tiekimo prasme.

    Ilgesnė rida ir energija įrangai

    Gamintojo teigimu, su pilnu degalų baku ir pilnai įkrauta baterija platforma gali nuvažiuoti daugiau nei 800 kilometrų, o vien elektra – apie 170 kilometrų. Tokia schema leidžia važiuoti be įkrovimo infrastruktūros, tačiau kartu išlaikyti elektromobilio privalumus, kai svarbūs žemas triukšmas ir mažesnė šiluminė žyma.

    „Harbinger“ nurodo, kad platforma gali tiekti iki 350 kilovatų galią išoriniams vartotojams, o nuolatinę 48 kilovatų galią gali užtikrinti generatoriaus režimu veikiantis vidaus degimo variklis. Papildomai įdiegtas 15 kilovatų inverteris leidžia maitinti dalį įrangos kintamąja srove, o likusi galia dengiama iš aukštos įtampos baterijos.

    Skirtingi dydžiai ir didelė keliamoji galia

    Kariuomenei skirta platforma siūloma su trimis važiuoklės bazės variantais, o galutinių bepiločių transporto priemonių matmenys dar neatskleidžiami. Skelbiama, kad priklausomai nuo modifikacijos bendroji leistina masė gali siekti maždaug 7–12 tonų, o maksimalus naudingas krovinys – apie 8 tonas.

    Šie skaičiai svarbūs dėl praktinės paskirties: tokios transporto priemonės numatomos kroviniams, amunicijai, degalams ar kitai įrangai gabenti ten, kur žmogui būti pavojinga. Kuo mažiau karių turi važiuoti transporto priemonėse, gabenančiose pavojingus krovinius, tuo mažesnės potencialios netektys.

    Autonomija ir valdymas balsu

    Platformoje naudojama elektroniniu būdu valdoma važiuoklė, vadinama drive-by-wire, todėl integratoriams lengviau diegti autonominio važiavimo įrangą. „American Rheinmetall“ prie projekto pasitelkė „Forterra“, kuri turėtų tiekti autonominio vairavimo programinę įrangą, leidžiančią transporto priemonei judėti ir veikti su minimaliu žmogaus įsikišimu.

    Dar viena grandis – „Primordial Labs“, integruosianti „Anura“ žmogaus ir mašinos sąsają, kuri natūralia kalba pasakytas balso komandas paverčia valdymo veiksmais. Tokie sprendimai atspindi platesnę gynybos pramonės kryptį, kai autonomija ir DI naudojami ne tik žvalgybai ore, bet ir logistikos grandinei ant žemės.

    Kontraktas siejamas su kariuomenės Project Sustainment iniciatyva ir vykdomas per National Advanced Mobility Consortium mechanizmą, kuris leidžia greičiau finansuoti ir išbandyti eksperimentines mobilumo technologijas nei tradicinės įsigijimų procedūros. Tikimasi, kad bandymai parodys, kiek efektyviai tokie bepiločiai sprendimai gali pakeisti dalį žmonių atliekamo darbo ir sumažinti pažeidžiamumą šiuolaikinėje karo logistikoje.

  • „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ rengia naują elektrinį krosoverį EX50, kuris, kaip skelbiama, turėtų tapti tiesioginiu „Tesla“ Model Y konkurentu. Modelis būtų orientuotas į itin paklausų kompaktiškų elektrinių SUV segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau renkasi praktiškumą, greitą įkrovimą ir pažangias programines funkcijas.

    Remiantis pranešimais, EX50 startinė kaina JAV rinkoje turėtų būti mažesnė nei 50 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 46 000 eurų. Pirmieji automobiliai JAV, tikėtina, pasirodytų apie 2027 metų pabaigą, o pradžioje jų būtų atvežama ribotais kiekiais.

    Kas keisis „Volvo“ elektrinėje gamoje

    EX50 būtų naujas įėjimo taškas „Volvo“ elektrinių automobilių pasiūloje, ypač jei EX30 po 2026 modelio metų būtų palaipsniui išimamas iš JAV rinkos. Toks žingsnis reikštų, kad gamintojas siekia pasiūlyti labiau universalią ir brandesnę alternatyvą, artimesnę masinei paklausai.

    Naujasis modelis taip pat būtų numatomas kaip EX40 pamaininis, nes dabartinis EX40 laikomas senstančiu, o konkurentų pasiūla kompaktiškų elektrinių SUV klasėje sparčiai plečiasi. „Volvo“ viešai nepatvirtino konkrečių būsimų produktų detalių, tačiau yra nurodęs, kad būtent elektromobilių segmente mato augantį potencialą.

    SPA3 platforma ir programinė kryptis

    Skelbiama, kad EX50 bus kuriamas ant naujos SPA3 architektūros, kurią „Volvo“ pristato kaip programiškai apibrėžtą platformą. Tokia kryptis reiškia didesnį dėmesį automobilio programinei įrangai, nuotoliniams atnaujinimams ir galimybei greičiau diegti naujas funkcijas per visą eksploatacijos laiką.

    SPA3 turėtų būti naudojama ir didesniame EX60, o ankstyvieji įspūdžiai apie EX60 leidžia tikėtis pažangos ne tik valdymo logikoje, bet ir efektyvume. „Volvo“ ankstesnių elektrinių modelių patirtis parodė, kad programinės įrangos stabilumas tampa esminiu konkurencingumo veiksniu, todėl nauja platforma laikoma strateginiu atnaujinimu.

    Ko tikėtis dėl dydžio, gamybos ir konkurencijos

    Pagal dydį EX50 būtų artimas „Tesla“ Model Y ir varžytųsi su tokiais modeliais kaip „Hyundai“ Ioniq 5 ar „Ford“ Mustang Mach-E. Tai reiškia, kad „Volvo“ taikytų į pirkėjus, kuriems svarbu šeimos automobilio erdvė, universalus kėbulas ir patogus kasdienis naudojimas.

    Gamyba, tikėtina, būtų planuojama naujoje „Volvo“ gamykloje Košicėje, Slovakijoje. Toks sprendimas atspindi bendrą Europos automobilių pramonės tendenciją elektrinių modelių gamybą perkelti arčiau pagrindinių rinkų bei tiekimo grandinių, siekiant mažinti kaštus ir rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Nors tikslių techninių parametrų kol kas nėra, iš SPA3 krypties dažnai tikimasi geresnio energijos efektyvumo ir spartesnio įkrovimo, nes būtent tai šiandien labiausiai lemia pirkėjų apsisprendimą. 2027 metais konkurencija šiame segmente bus dar intensyvesnė, todėl EX50 sėkmę lems kainos, realaus nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo spartos balansas.

  • Metabolizmo mitas, kuriuo vis dar tikime: endokrinologai paaiškino, kas iš tikrųjų lėtina

    Metabolizmo mitas, kuriuo vis dar tikime: endokrinologai paaiškino, kas iš tikrųjų lėtina

    Metabolizmas, dar vadinamas medžiagų apykaita, apima visus cheminius procesus, kurie leidžia organizmui iš maisto gauti energijos ir ją panaudoti gyvybinėms funkcijoms. Būtent dėl šių procesų organizmas virškina, pasisavina maistines medžiagas, atkuria audinius ir pašalina apykaitos atliekas.

    Dažniausiai painiojamos dvi sąvokos: bazinė medžiagų apykaita ir bendros paros energijos sąnaudos. Bazinė medžiagų apykaita yra energija, kurios reikia kvėpavimui, širdies darbui, kūno temperatūrai ir kitoms būtinoms funkcijoms ramybės būsenoje. Tuo metu bendros sąnaudos apima ir kasdienį judėjimą, treniruotes bei virškinimo procesus.

    Vienas gajausių mitų yra tas, kad metabolizmas visada lėtėja vien dėl amžiaus, todėl svoris neišvengiamai auga. Tyrimai rodo, kad didelė dalis pokyčių siejama ne su pačiu amžiumi, o su mažėjančiu fiziniu aktyvumu ir raumenų mase. Kuo daugiau raumenų, tuo daugiau energijos organizmas sunaudoja net ramybės metu.

    Endokrinologai pabrėžia, kad kūno masę vis dar lemia energijos balansas, tačiau į jį įsitraukia daugiau veiksnių nei vien kalorijų skaičiavimas. Miegas, lėtinis stresas ir hormonų pusiausvyra gali keisti alkio signalus, sotumo jausmą ir spontanišką judėjimą, todėl ilgainiui tampa svarbiais praktiniais svorio kontrolės komponentais.

    Metabolizmo tempas taip pat gali mažėti dėl ilgalaikių itin restriktyvių dietų ar nepakankamo maitinimosi. Tokiais atvejais organizmas prisitaiko prie mažesnio energijos kiekio ir sumažina jos eikvojimą, o žmogus gali jausti nuovargį ir pastebėti, kad svoris krenta sunkiau. Lėtesnė medžiagų apykaita kartais susijusi ir su sveikatos būkle, pavyzdžiui, kai kuriais hormonų sutrikimais ar tam tikrų vaistų vartojimu.

    Pastaraisiais metais daug diskusijų kelia mažiau angliavandenių turinčios mitybos strategijos. Kai kuriuose tyrimuose, pavyzdžiui, tiriant moteris, turinčias policistinių kiaušidžių sindromą, toks racionas, net išlaikant panašią energinę vertę, siejosi su nedideliu riebalų masės mažėjimu ir palankesniais insulino rodikliais. Vis dėlto tai nereiškia, kad angliavandenių ribojimas automatiškai paspartina metabolizmą: dažniau kalbama apie tai, kaip makroelementų proporcijos gali paveikti kai kuriuos metabolinės sveikatos parametrus.

    Rinkoje populiarūs pažadai pagreitinti metabolizmą kapsule dažnai pranoksta mokslinius įrodymus. Dalis vadinamųjų riebalų degintojų turi menką arba nepatikimai patvirtintą poveikį, o kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais ar būti netinkami žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių rizikų.

    Praktiškai patikimiausias kelias išlieka klasikinis: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir raumenų jėgos treniruotės, pakankamas miegas, vandens vartojimas ir streso mažinimas. Jei svarstoma papildų ar specifinių preparatų vartojimas, tai turėtų būti daroma įvertinus realius trūkumus ir pasitarus su gydytoju ar dietologu.

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Rumunija sprogdina uolienas Dunojuje: siekia daugiau vandens Černavodos atominei elektrinei

    Rumunijos kariuomenė atnaujino kontroliuojamus sprogdinimus Dunojuje, siekdama pagerinti vandens pratakumą į Černavodos atominę elektrinę. Priemonės imamasi dėl neįprastai žemo upės vandens lygio ir didėjančios rizikos energetikos sistemai karščių metu.

    Pasak viešai cituotų pareigūnų, po vandeniu detonuojami užtaisai skirti suskaldyti uolienoms, kurios trukdo vandens tėkmei. Rumunijos gynybos ministerija nurodė, kad vienos operacijos metu panaudota apie 180 kilogramų sprogmenų, o rezultatai vertinami kaip pagerinę vandens pralaidumą.

    Kodėl vanduo svarbus elektrinei?

    Černavodos atominė elektrinė įsikūrusi prie Dunojaus ir priklauso nuo stabilaus vandens kiekio aušinimui bei technologiniams procesams. Kai upės debitas smarkiai krenta, elektrinėms tenka riboti galią arba stabdyti blokus, kad būtų užtikrintas saugus darbas.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl žemo Dunojaus lygio neseniai buvo sustabdytas vienas iš dviejų Černavodos reaktorių. Ši elektrinė turi du maždaug po 706 megavatų galios blokus ir, pagal Rumunijos institucijų bei operatoriaus anksčiau skelbtus duomenis, pagamina apie 20 proc. šalies elektros.

    Karščiai ir rekordai Dunojuje

    Hidrologiniai stebėjimai rodo, kad Dunojaus debitas regione artėja prie istorinių žemumų. Rumunijos vandens administravimo institucijų duomenimis, įtekėjimas į šalį pastarosiomis dienomis siekė apie 1 600 kubinių metrų per sekundę, o prognozės rodė kritimą iki maždaug 1 400 kubinių metrų per sekundę.

    Tokie skaičiai yra gerokai mažesni už daugiametį vidurkį, kuris šiame ruože paprastai siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę. Ekspertai pabrėžia, kad karščio bangos ir sausros periodai Europoje vis dažniau sukelia ne tik vandens transporto, bet ir energetikos trikdžius.

    Vartojimo ribojimas ir poveikis pramonei

    Laikinai einantis Rumunijos ministro pirmininko pareigas Ilie Bolojan ragino įmones ir gyventojus taupyti elektrą, kad būtų sumažinta sistemos apkrova piko metu. Teigiama, jog savanoriškas vartojimo ribojimas trumpuoju laikotarpiu sumažino momentinį poreikį maždaug 200 megavatų.

    Taip pat pranešta, kad automobilių gamintojai Dacia ir Ford laikinai pristabdė dalį veiklos, prisitaikydami prie situacijos energetikos sektoriuje. Gynybos ir energetikos atstovai perspėja, kad užsitęsus ekstremaliems karščiams gali tekti svarstyti ir platesnius ribojimus, įskaitant laikino elektrinės darbo stabdymo scenarijų.

    Žemas Dunojaus vandens lygis fiksuojamas ir kaimyninėse šalyse, todėl poveikis gali būti regioninis. Pavyzdžiui, anksčiau dėl panašių priežasčių buvo skelbta apie sutrikimus Vengrijoje, kur energetikos infrastruktūra taip pat priklauso nuo upių hidrologinių sąlygų.

  • Lenkijos biogazo rinka įsibėgėja: „MDI Energia“ plečia jėgainę iki 1,5 MW Lubline

    Lenkijoje spartėjant energetikos transformacijai, biogazas vis dažniau vertinamas kaip patikima ir valdoma vietinė energijos gamyba. Tai ypač svarbu sistemoje, kur didėja saulės ir vėjo generacijos dalis, tačiau kartu auga ir poreikis stabiliai galiai.

    Įmonė „MDI Energia“ pasirašė sutartį su „Doral Environmental Infrastructures“ grupei priklausančia bendrove dėl naujos biogazą naudojančios kogeneracinės jėgainės statybos Kaplonosuose, Liublino vaivadijoje. Projektas numato 0,5 MW elektrinės galios įrenginį, kurį planuojama pastatyti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Nauja jėgainė bus statoma greta jau veikiančio 1 MW objekto, kurį „MDI Energia“ šioje vietoje įgyvendino 2023–2024 metais. Taip bendra aikštelės galia turėtų išaugti iki 1,5 MW, o pati lokacija tampa pavyzdžiu, kaip rinka renkasi plėtrą ten, kur jau sukurta infrastruktūra ir užtikrintas žaliavų tiekimas.

    „Tai dar vienas mūsų kontraktas su „Doral Environmental Infrastructures“ grupe. Matome augantį susidomėjimą naujomis biogazo ir biometano instaliacijomis, taip pat plėtra tose pačiose vietose arba šalia jau veikiančių objektų“, – sakė „MDI Energia“ valdybos viceprezidentas Antoni Kubasiewiczius.

    Biogazas kaip valdoma generacija

    Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinės, biogazo gamyba gali būti reguliuojama pagal sistemos poreikį, nes ji tiesiogiai nepriklauso nuo oro sąlygų. Dėl to biogazo jėgainės gali prisidėti prie elektros tinklo balansavimo, ypač piko valandomis ar sumažėjus atsinaujinančiai generacijai.

    Be elektros, kogeneracija leidžia efektyviai panaudoti ir šilumą, todėl tokie objektai dažnai vertinami kaip racionalus sprendimas regionuose, kur galima realizuoti šilumos vartojimą vietoje. Papildomas argumentas investuotojams yra vietinių žaliavų panaudojimas ir trumpesnės tiekimo grandinės.

    „Dėl stabilios ir valdomos energijos gamybos bei vietinių žaliavų panaudojimo šie šaltiniai gali atlikti vis svarbesnį vaidmenį balansuojant nacionalinę elektros energetikos sistemą“, – pabrėžė A. Kubasiewiczius.

    Didžiausios viltys siejamos su biometanu

    Rinkos dalyviai didžiausią augimo potencialą sieja su biometanu, tai yra iki gamtinių dujų kokybės išvalytu biogazu, kurį galima tiekti į dujų tinklus arba naudoti transporte. Tokia kryptis ypač aktuali šalims, siekiančioms mažinti importuojamų iškastinių dujų dalį ir stiprinti energetinį saugumą.

    Lenkijos Vyriausybė 2026 metų liepos 14 dieną pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatomas, be kita ko, aukcioninis paramos mechanizmas biometaną gaminančioms didesnėms nei 1 MW galios instaliacijoms bei reglamentavimas dėl tiesioginių dujotiekių. Investuotojams tai reiškia bandymą sukurti aiškesnes ir labiau prognozuojamas taisykles sektoriui, kuris iki šiol vystėsi lėčiau.

    „Reguliavimo pokyčių kryptis sektoriui aiškiai palanki. Kartu su augančiu vietos ir užsienio investuotojų dėmesiu tai sudaro sąlygas biogazo ir biometano projektams pereiti į įgyvendinimo etapą gerokai didesniu mastu nei iki šiol“, – teigė A. Kubasiewiczius.

    „MDI Energia“ plečia vaidmenį rinkoje

    Kaplonosų projektas „MDI Energia“ yra ir strateginio veiklos modelio pokyčio dalis. Bendrovė signalizuoja siekį stiprinti kompetencijas ne tik kaip rangovė, bet ir kaip įmonė, prisidedanti prie projektų parengimo, ankstyvųjų etapų planavimo ir sprendinių parinkimo.

    Įmonė akcentuoja, kad per daugiau nei dešimtmetį sukaupta patirtis projektuojant, statant ir paleidžiant biogazo objektus leidžia greičiau standartizuoti sprendimus ir mažinti projekto rizikas. Rinkai tai svarbu, nes biogazo projektai paprastai reikalauja patikimo žaliavų tiekimo, aiškaus šilumos ar elektros realizavimo ir suderintų leidimų.

    Nors biogazo segmentas Lenkijoje kol kas gerokai mažesnis už saulės ar vėjo energetiką, investuotojai jį vertina kaip praktišką priemonę vienu metu spręsti kelias užduotis: panaudoti žemės ūkio atliekas, gaminti energiją vietoje ir suteikti sistemai stabilios galios.