CP v2

Blog

  • Ariana Grande traukiasi iš viešumos po turo: kas keičiasi dėl nuolatinio dėmesio ir kalbų?

    Ariana Grande traukiasi iš viešumos po turo: kas keičiasi dėl nuolatinio dėmesio ir kalbų?

    Dainininkė ir aktorė Ariana Grande pranešė po „Eternal Sunshine“ turo planuojanti atsitraukti nuo viešų pasirodymų ir renginių. Sprendimą, pasak jos atstovų, paskatino užsitęsęs viešas spaudimas ir nuolatinės diskusijos internete apie jos išvaizdą bei sveikatą.

    Kaip nurodoma, Grande šiuo metu baigia turo Šiaurės Amerikoje etapą, o vėliau numatyta serija koncertų Londone, O2 arenoje. Būtent po šių pasirodymų, kurie turėtų baigtis rugsėjo 1 dieną, ji ketina daryti pertrauką nuo veiklų, reikalaujančių nuolatinio matomumo.

    „Ariana po „Eternal Sunshine“ turo ketina atsitraukti nuo viešumos. Ji nori turą užbaigti sveikai ir laimingai, o tuomet skirti laiko poilsiui nuo darbo ir pasirodymų, kurie pastaruoju metu tapo nuolatinio viešo vertinimo priežastimi“, – sakė atlikėjos atstovas.

    Anot su dainininke artimai bendraujančių šaltinių, jos sveikata esą gera, o koncertinė programa reikalauja daug fizinės ištvermės. Tai akcentuojama ir dėl to, kad pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vėl suaktyvėjo komentarai apie Grande kūno pokyčius, kuriuos dalis vartotojų siejo su naujausiais jos pasirodymais ir muzikiniais vaizdo klipais.

    Viešos diskusijos, susijusios su žinomų žmonių išvaizda, pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių skaitmeninės kultūros tendencijų. Specialistai ir psichikos sveikatos organizacijos ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad nuolatinis vertinimas, „kūno analizė“ ir anoniminiai komentarai gali daryti realų poveikį emocinei savijautai, ypač kai žmogus kasdien stebimas milijonų sekėjų.

    Grande ne kartą viešai kalbėjo apie tai, kad komentarai apie jos kūną ir tariamą sveikatos būklę yra žalingi ir dažnai paremti prielaidomis. Ji taip pat yra dalijusis patirtimis apie psichikos sveikatą po 2017 metais įvykusio išpuolio Mančesterio arenoje, kai per jos koncertą žuvo 22 žmonės, o įvykis ilgam pakeitė atlikėjos viešo gyvenimo ir saugumo realybę.

    Atsitraukimas nuo viešumos palies ir kūrybinius planus: skelbiama, kad Grande atsisakė numatyto debiuto Londono Vest Ende. Ji turėjo pasirodyti Stepheno Sondheimo miuziklo Sunday in the Park with George pastatyme, kuris įkvėptas Georges’o Seurat paveikslo, tačiau šiuo metu projektas bus tęsiamas be jos dalyvavimo.

    Pastaruoju metu vis daugiau atlikėjų ir aktorių renkasi trumpesnius viešumo periodus, sąmoningai mažina interviu skaičių arba daro pertraukas tarp projektų. Tokia praktika siejama su bandymu apsaugoti privatumą ir išlaikyti balansą, ypač kai socialinių tinklų dinamika paverčia kiekvieną pasirodymą ar nuotrauką greitai plintančių interpretacijų objektu.

    Grande turo grafikas artimiausiomis savaitėmis nesikeičia: ji užbaigs pasirodymus Jungtinėse Valstijose, o vėliau persikels į Londoną. Po suplanuotų koncertų dainininkė žada skirti laiko poilsiui ir mažiau viešai veiklai, o kada ji grįš į intensyvų viešą ritmą, kol kas neįvardijama.

  • Anglijoje ir Velse fiksuotas sausiausias liepos mėnuo: rekordinė sausra ir karščio pasekmės

    Anglijoje ir Velse fiksuotas sausiausias liepos mėnuo: rekordinė sausra ir karščio pasekmės

    Anglija ir Velsas 2026 metais išgyveno sausiausią liepos mėnesį nuo stebėjimų pradžios, skelbia Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba Met Office, remdamasi preliminariais duomenimis. Sinoptikai pabrėžia, kad tai buvo išskirtinis mėnuo, kai vienu metu fiksuoti ir kritulių, ir saulės šviesos, ir temperatūros rekordai.

    Met Office duomenimis, Anglijoje per visą liepą iškrito apie 6,5 milimetro kritulių. Tai sudaro maždaug 10 proc. įprasto liepos vidurkio ir yra mažiau nei perpus nuo ankstesnio rekordo, užfiksuoto 1911 metais, kai iškrito 13,4 milimetro.

    Velse per liepą registruota apie 9,3 milimetro kritulių, arba maždaug 9 proc. įprasto mėnesio kiekio. Ankstesnis rekordas taip pat siejamas su 1911 metais, kai Velse buvo fiksuota 22,6 milimetro kritulių.

    Kas labiausiai išsiskyrė pietuose?

    Met Office atkreipė dėmesį ir į regioninį vaizdą: Pietų Anglijoje liepa įvardyta kaip sausiausias kada nors užfiksuotas mėnuo, o stebėjimų istorija šiame regione siekia 1836 metus. Tokia situacija reiškia ne tik išdžiūvusią dirvą, bet ir itin padidėjusią miškų bei durpynų gaisrų riziką.

    „Rekordinė sausra, neįprasta šiluma ir precedento neturėjęs saulėtumas pavertė liepą vienu ryškiausių vasaros mėnesių mūsų istoriniuose įrašuose“, – sakė Met Office mokslo vadovė Amy Doherty.

    Karščio banga visoje Europoje

    Ši vasara ypač karšta ne tik Jungtinėje Karalystėje: didelė Europos dalis patyrė pasikartojančias karščio bangas, kurios didino sausrų, vandens trūkumo ir gaisrų tikimybę. Dėl karščių kai kuriose šalyse augo ir skubios pagalbos iškvietimų skaičius, o ligoninėms teko atlaikyti didesnį pacientų srautą.

    Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra anksčiau skelbė, kad per du karščio epizodus 2026 metų gegužę ir birželį Anglijoje galėjo būti apie 2 877 su karščiu siejamos mirtys. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką paprastai patiria vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat mažamečiai.

    Karščiai kelia ir ekonominių pasekmių: žemi upių lygiai apsunkina krovinių gabenimą, o aukšta vandens temperatūra ir jo trūkumas didina spaudimą energetikos sektoriui. Pavyzdžiui, Vidurio Europoje susirūpinimą sustiprino rekordiškai nusekę kai kurie vandens keliai, tarp jų ir Dunojus, nuo kurio priklauso pramonės bei energetikos grandinės.

  • Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave Ceuta per kelias valandas kilo didžiausia per pastaruosius metus fiksuota migracijos krizė: iš Maroko į teritoriją neteisėtai pateko nuo 60 000 iki daugiau kaip 70 000 žmonių. Vaizdo įrašai rodė tūkstančius, bandžiusius pasiekti krantą plaukiant, apeinant bangolaužius ar leidžiantis stačiais šlaitais.

    Reaguodama į staigų srautą, Ispanija sutelkė policijos pajėgas ir kariuomenę, siekdama suvaldyti situaciją pasienyje bei miesto prieigose. Dalis atvykusiųjų gana greitai grįžo į Maroką, nes Ceutoje trūko apgyvendinimo vietų, maisto ir vandens.

    Tarp atvykusiųjų dominavo jauni vyrai, tačiau buvo ir šeimų, moterų su vaikais. Vietos pareigūnai pabrėžė, kad kelionė jūra ar pakrante buvo ypač pavojinga dėl išsekimo ir skendimo rizikos.

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad per bandymus pasiekti Ceutą žuvo mažiausiai 88 žmonės, nors Maroko pusė vėliau pateikė mažesnį žuvusiųjų skaičių. Skirtingi vertinimai tapo papildomu įtampos tašku, nes krizė iš karto peraugo į diplomatinį ginčą dėl priežasčių ir atsakomybės.

    Ispanijos valdžia ir Maroko institucijos dalį šuolio aiškino socialiniuose tinkluose pasklidusiais gandais bei žmonių kontrabandos tinklų veikla. Vis dėlto iš įvykio vietos sklidę pranešimai ir kai kurių liudininkų pasakojimai kėlė klausimų, kodėl minios iš pradžių galėjo artėti prie sienos beveik netrukdomos ir kaip tūkstančiai žmonių iš didžiųjų miestų pasiekė šiaurę be akivaizdžiai ribojamo judėjimo.

    Įtarimai dėl koordinavimo

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai, kad Ispanijos pareigūnai esą fiksavo asmenis, kurie minioje veikė tarsi vedliai ir koordinuotojai. Kai kurie Ispanijos žiniasklaidos kanalai, remdamiesi saugumo šaltiniais, skelbė versijas apie galimą Maroko žvalgybos pareigūnų buvimą tarp į Ceutą judėjusių grupių.

    Jei tokie įtarimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad krizė nebuvo vien spontaniška reakcija į gandus, o galėjo turėti ir sąmoningo valdymo elementų. Tuo pat metu oficialių, viešai patvirtintų įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai konstatuoti koordinuotą operaciją, kol kas trūksta.

    Ceutos krizė priminė 2021 metais įvykį, kai diplomatinės įtampos fone į anklavą pateko apie 10 000 žmonių. Tuomet taip pat buvo plačiai svarstoma, kad migracijos srautai gali būti naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, ypač kai santykiai tarp Madrido ir Rabato pablogėja.

    ES spaudimas ir vidaus politika

    Krizė išryškino ir Europos Sąjungos vidinius nesutarimus dėl migracijos: dalis valstybių narių ragina griežtinti kontrolę, o dalis akcentuoja solidarumą ir humanitarinius įsipareigojimus. Ispanijos sprendimai migracijos politikoje, įskaitant diskusijas dėl teisinio reguliavimo ir grąžinimų tvarkos, tapo argumentu tiek jos kritikams, tiek gynėjams.

    Europos Komisija viešai akcentavo poreikį stabilizuoti padėtį ir mažinti aukų skaičių, o taip pat pabrėžė bendrų sprendimų svarbą išorės sienų apsaugai. Tuo pat metu krizė dar kartą priminė, kad Ispanijos pietinė siena išlieka vienu jautriausių Europos migracijos maršrutų taškų.

    Ispanija ir Marokas po įtampos pradėjo derinti spartesnes grąžinimo procedūras, siekdamos sumažinti spaudimą Ceutai. Visgi vietos valdžia ir gyventojai signalizuoja, kad net ir atslūgus pagrindinei bangai, pasekmės išliks, o panašūs protrūkiai gali kartotis, jei nesikeis bendras saugumo ir migracijos valdymo modelis.

    Kas bus toliau?

    Pagrindinis klausimas Madridui yra, ar įmanoma užtikrinti tvarią pietinės sienos kontrolę pernelyg nesiremiant Maroko bendradarbiavimu, kuris priklauso ir nuo politinių santykių. Ceuta, kaip ES teritorija Afrikos žemyne, išlieka pažeidžiama vieta, kurioje migracijos, diplomatinės įtampos ir saugumo iššūkiai susikerta ypač ryškiai.

    Tuo pat metu tragedijos mastas, skirtingi žuvusiųjų skaičiaus vertinimai ir ginčai dėl atsakomybės stiprina spaudimą skaidriai atsakyti į esminius klausimus: kas paskatino tokį srautą, kodėl jis tapo nevaldomas ir kokios priemonės realiai sumažintų riziką žmonėms, kurie ryžtasi mirtinai pavojingam keliui.

  • „Alibaba“ meta iššūkį „Claude“: Qwen DI esą dirbo 5 dienas vienas ir nustebino rezultatais

    „Alibaba“ meta iššūkį „Claude“: Qwen DI esą dirbo 5 dienas vienas ir nustebino rezultatais

    Kinijos technologijų milžinė „Alibaba“ pristatė naują Qwen šeimos dirbtinio intelekto modelį, kurį įmonės komanda apibūdina kaip gebantį ilgą laiką atlikti sudėtingas užduotis beveik be žmogaus priežiūros. Skelbiama, kad modelis pritaikytas programavimui, darbiniams procesams, tyrimams ir ilgoms, kelių etapų užduotims.

    Pasak Qwen komandos, viename demonstraciniame bandyme modelis apie 125 valandas, tai yra maždaug 5 paras, dirbo „visiškai savarankiškai“ ir atkūrė matematikos mokslo straipsnio eksperimento dalį nuo nulio, o vėliau pasiūlė patobulinimų. Tai būtų vienas ryškiausių viešai pristatomų ilgo veikimo pavyzdžių, tačiau svarbu pažymėti, kad tokių rezultatų nepriklausomi tyrėjai nepatvirtino.

    „Modelis gali išlikti produktyvus ilgą laiką be nuolatinės žmogaus priežiūros ir užbaigti daugiasluoksnes užduotis“, – teigiama Qwen komandos pranešime.

    „Alibaba“ taip pat mini atvejį, kai modelis dalyvavo realaus laiko internetiniame konkurse, kuriame varžėsi 526 žmonių komandos. Skelbiama, kad per 24 valandų terminą DI aplenkė didžiąją dalį dalyvių ir nusileido tik 68 komandoms, tačiau detali bandymo metodika ir vertinimo kriterijai viešai aprašomi ribotai.

    Panašūs pažadai JAV rinkoje

    „Alibaba“ pareiškimai sutampa su tuo, ką pastaruoju metu akcentuoja JAV startuolis „Anthropic“ apie savo „Claude“ ekosistemą. Įmonė komunikuoja, kad jos sprendimai gali planuoti darbus, taisyti kodą, vykdyti testavimą ir atlikti ilgesnes užduotis su minimaliu žmogaus įsikišimu.

    Ši konkurencija atspindi platesnę tendenciją: DI kūrėjai siekia, kad modeliai ne tik atsakinėtų į klausimus, bet ir patys planuotų veiksmų seką, naudotų įrankius, tikrintų savo tarpinius rezultatus ir valdytų ilgus projektus. Rinkoje tai dažnai vadinama perėjimu nuo pokalbių DI prie agentinio DI, nors realūs gebėjimai labai priklauso nuo testavimo sąlygų ir kontrolės priemonių.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Naujasis Qwen pristatymas yra reikšmingas ir geopolitiniame kontekste, nes JAV pastaraisiais metais griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus Kinijai. Tokios priemonės siejamos su bandymais sulėtinti Kinijos pažangių skaičiavimo pajėgumų augimą, o tai tiesiogiai veikia didžiųjų kalbos modelių mokymą ir diegimą.

    „Alibaba“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: įmonė nori parodyti, kad Kinijos DI laboratorijos gali konkuruoti dėl aukščiausios klasės rezultatų ne tik kalbos supratimo, bet ir ilgo, savarankiško darbo scenarijuose. Vis dėlto, kol nėra išsamių nepriklausomų vertinimų, tokius teiginius verta vertinti atsargiai ir laukti standartizuotų, palyginamų testų bei viešai prieinamų techninių detalių.

  • DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    Spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra vis labiau jaučiama ir paprastų pirkėjų piniginėse: brangsta nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai, o gamintojai įspėja, kad spaudimas gali persikelti ir į automobilių rinką. Priežastis – aštrėjantis atminties lustų trūkumas, kurį rinkoje jau praminė RAMaggedon.

    Atminties kainas aukštyn stumia tai, kad lustų gamintojai vis daugiau pajėgumų nukreipia į didelės spartos HBM atmintį, reikalingą DI sistemoms mokyti ir paleisti duomenų centruose. Tuo pat metu tradicinės RAM ir DRAM pasiūla auga lėčiau, todėl įprasti kompiuterių komponentai tampa deficitu.

    „Kai kainos taip staiga šokteli, pirkėjams atsiranda psichologinis barjeras“, – sakė Honkonge individualius kompiuterius komplektuojančios parduotuvės vadovas Kenas Tamas.

    Jo teigimu, dalis klientų vis tiek perka, jei atnaujinimas būtinas, tačiau kiti laukia arba renkasi silpnesnius komponentus. Pasak pardavėjų, ši tendencija jau mažina surenkamų kompiuterių paklausą, o vartotojai dažniau ieško pigesnių alternatyvų arba atnaujina senesnius įrenginius.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bumas atnešė rekordinį pelningumą didžiausiems atminties gamintojams, tokiems kaip „Samsung Electronics“, SK hynix ir „Micron“, o jų investicijos pirmiausia keliauja į HBM. Dėl to įprastų atminties lustų segmentas kurį laiką gali išlikti įtemptas, ypač jei DI serverių paklausa ir toliau augs.

    „Jei pakanka atnaujinti atmintį, dažnas pirkėjas atideda naujo kompiuterio įsigijimą“, – pasakojo Honkonge kalbintas klientas Henry Wongas, pasirinkęs patobulinti senesnį nešiojamąjį kompiuterį.

    Augančias sąnaudas jau mini ir automobilių gamintojai: šiuolaikiniai automobiliai turi vis daugiau valdymo blokų bei informacijos ir pramogų sistemų, kurios remiasi atminties ir kitais puslaidininkių komponentais. Jei atminties trūkumas užsitęs, brangimas gali pasiekti ir naujų automobilių kainas, nes elektronikos dalis jų savikainoje nuolat didėja.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vartotojų elgesys keičiasi: dalis žmonių renkasi pigesnius nešiojamuosius kompiuterius vietoje stacionarių, nors pastarieji dažnai tarnauja ilgiau ir lengviau atnaujinami. Tai gali skatinti trumpesnį įrenginių gyvavimo ciklą ir didinti elektronikos atliekų problemą, kurią ES jau sieja su tvarumo politikos tikslais.

    Prognozės dėl pasiūlos išlieka atsargios. „Samsung Electronics“ finansų vadovas yra įspėjęs, kad atminties lustų trūkumas gali gilėti 2027 metais ir išlikti juntamas iki 2028 metų, jei pramonė nespės subalansuoti gamybos tarp DI reikalingų sprendimų ir masinių vartotojų įrenginių komponentų.

  • Antras Qataro SGD tanklaivis apšaudytas Hormuzo sąsiauryje: „QatarEnergy“ plečia force majeure

    Antras Qataro SGD tanklaivis apšaudytas Hormuzo sąsiauryje: „QatarEnergy“ plečia force majeure

    Antrasis per mažiau nei mėnesį incidentas Hormuzo sąsiauryje palietė suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivį, kuris krovinį buvo pakrovęs Katare. Tuo pat metu auga draudimo įmokos, o „QatarEnergy“ plečia force majeure apimtį, didindama neapibrėžtumą pasaulinėje dujų rinkoje.

    JK jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) pranešė, kad prie Omano krantų nenustatytas laivas buvo pataikytas sviediniu. Saugumo bendrovės „Vanguard Tech“ ir „Marisks“ laivą įvardijo kaip „GasLog Shanghai“.

    „GasLog“ patvirtino, kad incidentas įvyko praėjusį penktadienį laivui paliekant sąsiaurį. Įgula nenukentėjo, visi žmonės rasti ir saugūs, o pats laivas liko stabilios būklės.

    Remiantis laivo judėjimo duomenimis, „GasLog Shanghai“ krovinį Katare pakrovė maždaug prieš savaitę, o ties vakarine Hormuzo sąsiaurio prieiga laivas buvo nustojęs perduoti buvimo vietą. Kam konkrečiai priklausė krovinys, viešai nebuvo patvirtinta.

    Vienintelis kelias į rinkas

    Hormuzo sąsiauris yra pagrindinė ir iš esmės vienintelė Kataro jūrinė jungtis su tarptautinėmis SGD rinkomis. Kataras yra vienas didžiausių SGD eksportuotojų pasaulyje, o didžioji dalis jo krovinių keliauja būtent šiuo siauru vandens keliu, todėl bet koks saugumo pablogėjimas greitai persiduoda tiekėjams ir pirkėjams.

    Liepos 7 dieną netoli sąsiaurio buvo apgadintas Katarui priklausantis SGD tanklaivis „Al Rekayyat“, po kurio, kaip skelbta, kroviniai per šį maršrutą buvo pristabdyti kelioms savaitėms. Naujas smūgis sustiprina nuogąstavimus, kad rizika regione tapo sistemine, o ne pavienė.

    „Tai smūgis Kataro pastangoms suvaldyti krizės poveikį“, – sakė Šveicarijoje veikiančios konsultacijų bendrovės „Wideangle LNG“ vadovas Jeanas-Christianas Heintzas.

    Jo vertinimu, rizikos profilis iš esmės nesikeičia net ir tuomet, kai „QatarEnergy“ naudoja nuosavą flotilę ar trečiųjų šalių vežėjus, nes grėsmės šaltinis susijęs su pačiu maršrutu. Kiekvienas naujas incidentas, pasak eksperto, verčia laivų savininkus, krovinių prekiautojus ir draudikus pervertinti tranzito kainą.

    Force majeure plečiama iki rugsėjo

    „QatarEnergy“ force majeure daliai sutarčių taiko nuo kovo, kai po atakų ir sutrikimų regione buvo paveikta gamyba bei logistika. Didžiausias Kataro SGD gamybos mazgas Ras Laffan laikomas kertiniu šalies eksporto pajėgumų elementu, o bet kokie jo darbo trikdžiai tiesiogiai mažina tiekimo patikimumą.

    Italijos energetikos įmonė „Edison“ pranešė gavusi informaciją, kad dar trys SGD kroviniai nebus pristatyti, todėl force majeure jos tiekimui pratęsiama iki rugsėjo pabaigos. Iš viso force majeure dabar apima 24 krovinius, kurie turėjo būti pristatyti nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos ir sudaro apie 3 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Edison“ teigė jau pakeitusi 17 paveiktų krovinių alternatyviais pirkimais ir galinti vykdyti įsipareigojimus klientams. Bendrovė turi 25 metų trukmės tiekimo sutartį su „QatarEnergy“, pasirašytą 2009 metais, pagal kurią numatytas 6,4 milijardo kubinių metrų dujų tiekimas per metus.

    Ką tai reiškia kainoms?

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip dėl išaugusios rizikos keisis draudimo sąlygos ir laivybos kaštai, nes tai tiesiogiai įskaičiuojama į galutinę SGD kainą Europoje ir Azijoje. Kai tranzitas per Hormuzo sąsiaurį laikomas nesaugus, dalis laivų gali rinktis laukti, keisti maršrutus ar persiderėti dėl sutarčių, o tai mažina pasiūlos lankstumą.

    Pasak J.-Ch. Heintzo, pasaulinė dujų rinka jau buvo prisitaikiusi prie sutrikimų, tačiau nauji incidentai kartu su europiečių poreikiu papildyti saugyklas prieš žiemą didina kainų kilimo riziką. Kol saugumo situacija regione išlieka neaiški, tikėtina, kad force majeure atšaukimas bus atidėliojamas, o spaudimas draudimo ir frachto kainoms išliks.

  • Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija sugriežtino taisykles, pagal kurias valstybė tikrina užsienio investuotojų sandorius su vadinamųjų jautrių sektorių įmonėmis. Pagal naują dekretą, valstybės leidimo prireiks gerokai anksčiau nei iki šiol.

    Iki šiol Ekonomikos ministerija privalomai vertindavo atvejus, kai ne Europos Sąjungos investuotojas įsigydavo bent 25 proc. Prancūzijos bendrovės akcijų, jei ši buvo kotiruojama reguliuojamoje rinkoje už Europos Sąjungos ribų. Nuo šiol ši riba sumažinta iki 10 proc., o tai reiškia platesnę patikrų apimtį ir daugiau sandorių, kurie gali būti stabdomi ar koreguojami.

    „Nuo šiol bet kokį ne Europos investuotojo įsigyjamą bent 10 proc. paketą valstybė turės autorizuoti“, – teigė ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, sprendimo tikslas – apsisaugoti nuo oportunistinių įsigijimų, galinčių kelti riziką nacionaliniam saugumui, ypač kai geopolitinė aplinka išlieka įtempta, o technologijos ir infrastruktūra tampa strategine konkurencijos ašimi. Prancūzija pabrėžia, kad siekia suderinti investicijų pritraukimą su suvereniteto ir kritinių kompetencijų apsauga.

    Nauja tvarka numato ir greitesnį procesą, kad bendrovėms nebūtų nepagrįstai apsunkintas kapitalo pritraukimas rinkose. Investuotojai turės apie sandorį pranešti Iždo generalinei direkcijai, o ekonomikos ministras per 10 dienų spręs, ar reikalingas išsamus tyrimas.

    Šis žingsnis dera su Prancūzijos parlamento ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis stiprinti ekonominį saugumą ir atsisakyti naivumo vertinant strateginių įmonių pažeidžiamumą. Parlamentarai akcentuoja, kad vien „apsaugoti“ įmonių nepakanka – svarbu ir užtikrinti jų finansavimo galimybes, kad jos galėtų augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    „Mūsų suverenitetas priklauso ir nuo to, ar sugebėsime finansuoti strategines įmones. Apsaugoti nepakanka – turime suteikti joms priemones augti“, – sakė Jeanas-Louis Thiériot.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja bendra kryptis: valstybės vis aktyviau tikrina užsienio investicijas į gynybos, energetikos, telekomunikacijų, kritinės infrastruktūros, pažangiųjų technologijų ir kitus jautrius sektorius. Prancūzijos sprendimas mažinti ribą iki 10 proc. signalizuoja, kad dėmesys persikelia ne tik į kontrolinių paketų pirkimus, bet ir į mažesnes, tačiau įtaką suteikiančias dalis.

  • JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano konfliktui įžengus į šeštą mėnesį, energijos rinkose įsivyravo įtampa, kuri tiesiogiai smogė degalų kainoms ir tiekimui. Dėl sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis, rinka susidūrė su pasiūlos trūkumu.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina per pavasario mėnesius kilo nuo maždaug 60 eurų iki daugiau nei 86 eurų už barelį, o piko metu buvo pasiekusi apie 108 eurus. Dėl šio šuolio brango benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai, o kai kuriose šalyse fiksuotos ir tiekimo spragos.

    Su kainų banga atėjo ir rekordiniai pelnai didžiausioms naftos bendrovėms, ypač toms, kurios valdo ir gavybą, ir perdirbimą. JAV milžinė „Exxon Mobil“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos pelnas išaugo iki maždaug 12,5 mlrd. eurų, o pajamos pasiekė apie 99,8 mlrd. eurų.

    „Chevron“ rezultatai taip pat šoktelėjo: bendrovė nurodė uždirbusi apie 10,4 mlrd. eurų pelno, o pajamos paaugo iki maždaug 60,3 mlrd. eurų. Pagrindinis impulsas – brangesni degalai ir išaugusios perdirbimo maržos, ypač dyzelino segmente.

    Tuo pat metu Europoje šešios didžiausios naftos bendrovės pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo apie 18,9 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei 40 proc. daugiau nei prieš metus. Tokie skaičiai atgaivino diskusijas, ar šiuo laikotarpiu gauti pelnai neturėtų būti papildomai apmokestinti.

    „Pasaulyje yra grupių, kurioms krizė labai palanki, o naftos gamintojai yra viena iš jų“, – sakė Patrickas Galey iš organizacijos „Global Witness“.

    JAV Kongrese demokratai pristatė siūlymus nuo 2026 metų papildomai apmokestinti didžiuosius gamintojus už išskirtinį pelną, o surinktas lėšas nukreipti vartotojams. Idėja grindžiama tuo, kad degalų brangimas tampa didele našta namų ūkiams ir verslams, ypač tais laikotarpiais, kai dalis ekonomikos tiesiogiai priklausoma nuo transporto sąnaudų.

    Viena pagrindinių rinkos priežasčių, kodėl pelnai auga greičiau nei gavybos apimtys, yra perdirbimo sektorius. Perdirbimo gamyklos naftą paverčia benzinu, dyzelinu, reaktyviniais degalais ir šildymo kuru, o būtent šių produktų kainos karo fone kilo sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, todėl turintys modernias gamyklas ir stabilias žaliavos tiekimo grandines uždirba daugiausia. Kai kuriuose regionuose perdirbimą ribojo logistikos sutrikimai, saugumo rizikos bei pažeista infrastruktūra, todėl JAV perdirbėjai tapo vienais pagrindinių laimėtojų.

    Vis dėlto ne visos naftos ir dujų bendrovės išlošia vienodai. Įmonės, kurios yra arčiau konflikto zonos ir negali išgabenti produkcijos, patiria didesnes transportavimo bei apsaugos išlaidas, o pardavimo apimtys mažėja, tad net ir aukštos kainos ne visada kompensuoja praradimus.

    Galiausiai kainų šoką labiausiai jaučia vartotojai: mokama daugiau už degalus, brangsta kelionės, o energijos sąnaudos persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ekonomistai įspėja, kad užsitęsę tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali ilgiau išlaikyti aukštą infliacinį spaudimą ir didinti riziką pasaulio augimui.

  • Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Vėlyvi darbo laiškai, žinutės ir skambučiai po oficialių darbo valandų Europoje tampa nebe išimtimi, o rutina. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Eurofound tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos darbuotojas su darbu susijusių kontaktų už įprastų valandų sulaukia daug kartų per mėnesį.

    Tokia nuolatinio pasiekiamumo kultūra sustiprėjo išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbui, taip pat dėl įtampos darbo rinkoje ir reorganizacijų. Kai darbas persikelia į telefoną, riba tarp laisvalaikio ir pareigų nyksta, o atsigauti tampa sunkiau net po darbo dienos.

    Eurofound fiksuoja aiškią sąsają tarp kontaktų po darbo ir patiriamo streso. Tyrime nurodoma, kad apie 59 proc. apklaustų Europos darbuotojų darbovietėje visada arba beveik visada jaučia stresą, o dažnesni pranešimai po darbo šiuos rodiklius dar padidina.

    Skirtumas ryškus ir pagal darbo organizavimą. Lankstų darbo pradžios ir pabaigos laiką turintys darbuotojai dažniau sulaukia kontaktų už įprastų valandų, kaip ir dirbantieji nuotoliu: tokių atvejų dalis didesnė nei tarp dirbančiųjų tik darbdavio patalpose.

    Jungtinėje Karalystėje situacija taip pat kelia nerimą: personalo dokumentų paslaugas teikiančios bendrovės „MyPerfectCV“ 2026 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė darbuotojų kasdien dirba ilgiau nei numatyta. Nors tai nėra ES statistika, ji atspindi bendrą tendenciją Vakarų darbo rinkose, kur skaitmeninės priemonės prailgina darbo dieną.

    Įtampą didina ir neapmokamas viršvalandinis darbas. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų konfederacija TUC, remdamasi šalies darbo jėgos tyrimo duomenimis, skaičiuoja, kad apie 3,5 milijono darbuotojų reguliariai dirbo neapmokamus viršvalandžius, o jų vertė siekė maždaug 39 milijardus eurų per metus.

    Eurofound įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl darbuotojai pasiekiami po darbo: dideli darbo krūviai. Nuotolinis darbas papildomai skatina nereguliarų grafiką, trumpas reakcijos trukmes ir lūkestį būti pasiekiamam, net jei formaliai tai nėra įrašyta pareigybėje.

    „Lankstų darbo laiką turintys darbuotojai ir dirbantieji nuotoliu dažniau sulaukia kontaktų už įprastų darbo valandų, o tai didina streso riziką“, – teigiama Eurofound tyrimo išvadose.

    Europos šalys bando ieškoti atsakų per teisines ir kolektyvines priemones. Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas yra įvedusios teisines nuostatas ar praktikos kodeksus, kurie riboja darbdavio kontaktus po darbo ir stiprina darbuotojų teisę į poilsį.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas: skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, o tarptautinės komandos, darbas skirtingose laiko juostose ir hibridinis modelis apsunkina vienodų ribų nustatymą. Kai kur apsauga labiau taikoma didesnėms įmonėms, todėl mažesnių organizacijų darbuotojai ne visada gauna tokį patį aiškumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka, jei organizacijose išlieka nerašyta norma atsakyti nedelsiant. Tam įtakos turi baimė atrodyti mažiau įsitraukusiam, nerimas dėl pakeičiamumo, darbo programėlės telefone ir vadovų lūkesčiai, todėl reali kultūros kaita dažnai tampa ilgesniu procesu nei formalūs pokyčiai dokumentuose.

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.