CP v2

Blog

  • Kiek tikrai laikyti vištienos faršą šaldytuve: šios valandos gali kainuoti sveikatą

    Kiek tikrai laikyti vištienos faršą šaldytuve: šios valandos gali kainuoti sveikatą

    Vištienos faršas yra vienas greičiausiai gendančių produktų šaldytuve, todėl jo laikymo laikas turi būti vertinamas itin griežtai. Malant mėsą padidėja sąlytis su oru, o bakterijoms sudaromos palankesnės sąlygos daugintis net ir esant 0–4 laipsnių temperatūrai.

    Maisto saugos rekomendacijos pabrėžia, kad žalia paukštiena ir iš jos pagamintas faršas šaldytuve paprastai turėtų būti laikomi ne ilgiau kaip 1–2 paras. Vis dėlto praktikoje rizika didėja kiekvieną valandą, ypač jei nebuvo užtikrinta pastovi šaldymo temperatūra, faršas buvo ilgiau vežamas ar laikytas atidarytoje pakuotėje.

    Kas labiausiai trumpina galiojimą?

    Didžiausią įtaką daro temperatūra ir kryžminė tarša. Jei šaldytuvas realiai dirba šilčiau nei 4 laipsniai, gedimo procesai spartėja, o patogenai, tokie kaip salmonelės ar kampilobakterijos, gali tapti realia grėsme.

    Papildomi ingredientai taip pat keičia situaciją. Į faršą įmaišius svogūnų, druskos ar kitų priedų, masė ima greičiau oksiduotis, o kvapas ir skonis gali pakisti anksčiau, nei produktas atrodys akivaizdžiai sugedęs.

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti faršą su žaliais kiaušiniais. Tokie mišiniai turi būti ruošiami prieš pat gaminimą ir nepaliekami šaldytuve ilgesniam laikui, nes sudaromos palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis, o apsinuodijimo rizika didėja.

    Kaip laikyti saugiau namuose?

    Faršą verta laikyti sandariai uždarytame inde, žemiausioje šaldytuvo lentynoje, kad skysčiai nepatektų ant kitų produktų. Jei pakuotė atidaryta, geriau faršą perkelti į švarų indą ir sunaudoti kuo greičiau.

    Pasikliauti vien kvapu ar spalva nepakanka, nes pavojingi mikroorganizmai ne visada sukelia aiškius gedimo požymius. Jei kyla abejonių, saugiausias sprendimas yra produkto nebevartoti, ypač jei jis buvo laikomas ilgiau nei planuota.

    Kada geriau šaldyti ir kiek laiko laikyti?

    Jeigu matote, kad faršo nepanaudosite per artimiausią dieną, patikimiausia jį užšaldyti iš karto po pirkimo. Užšaldymas sustabdo bakterijų dauginimąsi, tačiau nenaikina jų, todėl atitirpintą faršą būtina gerai termiškai apdoroti.

    Šaldiklyje, esant maždaug minus 18 laipsnių temperatūrai, vištienos faršas kokybiškas dažniausiai išlieka kelis mėnesius, tačiau kuo ilgiau laikomas, tuo labiau prastėja tekstūra ir skonis. Atitirpinus faršą rekomenduojama gaminti iš karto ir pakartotinai nebeužšaldyti.

    Gaminant svarbu užtikrinti pakankamą kaitinimą, kad viduje neliktų žalios mėsos. Tai ypač aktualu kotletams, kukuliams ir kitiems gaminiams iš faršo, nes netolygiai įkaitus vidui išlieka didesnė apsinuodijimo tikimybė.

  • Liesa kalakutiena senjorams: baltymų bomba raumenims ir širdžiai, bet yra svarbi taisyklė

    Kalakutiena laikoma viena liesiausių mėsų, todėl senjorų mityboje ji dažnai minima kaip patogus būdas padidinti baltymų kiekį ir kartu nepadauginti sočiųjų riebalų. Tinkamai paruošta ji būna švelni, minkšta ir lengviau virškinama, o tai vyresniame amžiuje tampa ypač svarbu.

    Maistine prasme dažniausiai išskiriama kalakuto krūtinėlė be odos: 100 gramų keptos mėsos paprastai turi apie 136 kilokalorijas, apie 29,5 gramo baltymų ir mažiau nei 2 gramus riebalų. Toks santykis palankus tiems, kurie siekia palaikyti raumenų masę, kontroliuoti kūno svorį ir riboti gyvūninės kilmės riebalus.

    Kalakutienos baltymai yra visaverčiai, nes joje yra nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats nepasigamina. Viena svarbiausių vyresniame amžiuje yra leucinas, siejamas su raumenų baltymų sintezės suaktyvinimu po valgio, o senstant šis procesas paprastai silpnėja.

    Kiek baltymų reikia vyresniame amžiuje?

    Po 60 metų daliai žmonių didėja sarkopenijos rizika, kai mažėja raumenų masė ir jėga, o kartu prastėja ir bendras fizinis pajėgumas. Dėl to mityboje vis dažniau akcentuojamas reguliarus baltymų vartojimas per dieną, o ne vienas didelis kiekis vieno valgymo metu.

    2025 metais žurnale „Frontiers in Nutrition“ publikuoti duomenys rodo, kad 65–81 metų amžiaus žmonėms, turintiems sarkopeniją, baltymų poreikis gali siekti apie 1,54 gramo kilogramui kūno masės per dieną. Pavyzdžiui, 70 kilogramų sveriančiam žmogui tai būtų apie 108 gramai baltymų per parą, todėl kalakutiena gali būti viena iš praktiškų alternatyvų, tačiau ne vienintelė.

    Subalansuotame savaitės valgiaraštyje verta derinti skirtingus šaltinius: žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius ir grūdus. Tai padeda gauti ne tik baltymų, bet ir skaidulų bei skirtingų mikroelementų, kurių vien mėsa neužtikrina.

    Nauda širdžiai, nervams ir imunitetui

    Kalakutiena siejama ne tik su baltymais, bet ir su B grupės vitaminais bei mineralais, kurie svarbūs vyresniame amžiuje. Joje yra niacino ir vitamino B6, kurie dalyvauja energijos apykaitoje, vitamino B12, reikalingo nervų sistemai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, taip pat seleno, svarbaus antioksidacinių fermentų veiklai.

    Praktikoje tai reiškia, kad namuose kepta ar troškinta kalakutiena su kruopomis ir daržovėmis dažnai yra maistingesnis pasirinkimas nei dalis vadinamųjų lengvų ar fit produktų, kuriuose gali būti daug druskos ir priedų.

    Svarbiausia taisyklė: paruošimas ir saikas

    Senjorams dažniausiai rekomenduojama rinktis 100–150 gramų kalakutienos be odos porciją, o gaminimo būdą tokį, kad mėsa neišsausėtų: troškinimą, kepimą uždengus ar garinimą. Toks patiekimas paprastai tinka 2–4 kartus per savaitę, ypač jei siekiama dažniau pakeisti riebią kiaulieną.

    Norint išlaikyti sultingumą, padeda trumpa marinata iš natūralaus jogurto ar pasukų, šlakelio aliejaus, česnako, žolelių ir kelių lašų citrinos sulčių. Kepant pravartu mėsą kepti su daržovėmis arba naudoti indą su dangčiu, kad būtų daugiau drėgmės ir mėsa liktų minkšta.

    Maisto saugai svarbi vidaus temperatūra: kalakutiena laikoma saugiai iškepusi, kai storiausioje vietoje pasiekia 74 laipsnius Celsijaus. Ištraukus iš orkaitės verta leisti mėsai kelias minutes pailsėti, o didesniam gabalui ir ilgiau, kad sultys tolygiau pasiskirstytų.

    Atskirai verta įvertinti perdirbtus paukštienos gaminius, tokius kaip dešrelės ar pjaustytos užkandžių riekelės. Juose dažnai būna gerokai daugiau druskos, todėl tai gali būti nepalanku žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ligų ar polinkį į tinimus.

    Dar vienas niuansas yra purinai, kurie organizme virsta šlapimo rūgštimi, todėl sergant podagra ar esant padidėjusiai šlapimo rūgščiai gali būti saugiau rinktis mažesnę krūtinėlės be odos porciją ir nevalgyti tokios mėsos kelis kartus per dieną. Sergant lėtine inkstų liga ar turint gydytojo nurodymą riboti baltymus, porcijas reikėtų derinti individualiai.

    Renkantis parduotuvėje pravartu žiūrėti, kad mėsa būtų šviesiai rausva, šiek tiek drėgna, be patamsėjimų ir aitraus kvapo. Kepimui visos krūtinėlės gabalas turėtų būti tolygaus storio, nes labai ploni kraštai greičiau išdžiūsta.

  • Vazonas be skylučių – gražu, bet pavojinga? Gėlininkai paaiškino, kada tai tikrai veikia

    Vazonas be skylučių – gražu, bet pavojinga? Gėlininkai paaiškino, kada tai tikrai veikia

    Dalis kambarinėms gėlėms skirtų indų parduotuvėse atrodo tarsi vazonai, tačiau neturi drenažo angų. Gėlininkai pabrėžia, kad dažnu atveju tai yra ne vazonas, o dekoratyvinis vazonas, skirtas paslėpti viduje esantį tikrą vazoną su skylutėmis.

    Praktinis skirtumas svarbus, nes drenažo angos leidžia pasišalinti vandens pertekliui ir pagerina oro patekimą į šaknų zoną. Kai vanduo neturi kur nubėgti, substratas ilgiau išlieka šlapias, jame mažėja deguonies, o tai didina šaknų puvinio riziką.

    „Jei indas neturi drenažo skylučių, saugiausia išeitis – į jį įstatyti vazoną su skylutėmis ir laistymo perteklių visada išpilti“, – sako patyrę gėlininkai.

    Vis dėlto yra situacijų, kai auginti be drenažo angų gali būti įmanoma, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Pirmiausia tai augalai, kuriems natūraliai tinka nuolat drėgnesnė terpė ir kurie jautriau nereaguoja į vandens užsistovėjimą, pavyzdžiui, dalis paparčių ar drėgmę mėgstantys pelkiniai augalai.

    Net ir tokiu atveju svarbu nepersistengti su laistymu, nes uždarame inde drėgmės perteklių pastebėti sunkiau. Jei kyla abejonių dėl konkrečios rūšies, gėlininkai pataria pasitikrinti jos natūralias augimo sąlygas ir šaknų sistemos jautrumą užmirkimui.

    Kitas dažnai minimas sprendimas – ant dugno supilti storesnį keramzito ar žvyro sluoksnį, kad jis veiktų kaip vandens rezervuaras. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad tai nėra pilnavertė drenažo angų alternatyva, nes vanduo vis tiek lieka inde, o šaknys gali pradėti „sėdėti“ per šlapioje zonoje.

    Didžiausia problema, kad be angų beveik neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek vandens susikaupė apačioje, neišėmus augalo. Dėl to laistyti tenka ypač saikingai, o geriau rinktis purenesnį substratą, kuris greičiau praleidžia orą.

    Daugumai populiarių kambarinių augalų, tokių kaip fikusai, monsteros, orchidėjos ar sukulentai, uždaras indas dažnai baigiasi šaknų pažeidimais. Pirmieji signalai paprastai būna vangūs lapai, nemalonus kvapas iš žemės, pelėsis ant substrato paviršiaus arba staigus augimo sustojimas.

    Gėlininkai pabrėžia, kad estetiką lengviausia suderinti su saugumu paprastai: rinktis vazoną su drenažo skylutėmis ir jį įstatyti į dekoratyvinį vazoną. Taip išlaikomas norimas vaizdas, o augalui užtikrinamos sąlygos, kurios kasdienėje priežiūroje atleidžia daugiau klaidų.

  • Daug kas išmeta žaliausią poro dalį: dietologai įspėja, kur slepiasi daugiausia naudos

    Poras dažnai laikomas antraeiliu virtuvės ingredientu, tačiau mitybos specialistai primena: tai viena maistingiausių daržovių iš svogūninių augalų grupės. Jis turi mažai kalorijų, daug vandens ir skaidulų, o kartu suteikia ryškų skonį patiekalams.

    Poruose gausu vitaminų ir mineralų, kurie svarbūs kasdieniam racionui: ypač minimi vitaminai C, K, folio rūgštis, taip pat kalis ir kiti mikroelementai. Dėl skaidulų poras siejamas su geresniu sotumu ir sklandesne žarnyno veikla.

    Kuo poras išsiskiria sveikatai?

    Ši daržovė turi biologiškai aktyvių junginių, būdingų svogūnams ir česnakams: sieros junginių bei antioksidantų. Tyrimuose dažnai akcentuojami flavonoidai, tarp jų ir kvercetinas bei kemferolis, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme.

    Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: poras gali būti naudingas kaip subalansuotos mitybos dalis, kai siekiama daugiau daržovių, skaidulų ir natūralių antioksidantų. Vis dėlto jis nėra vaistas, todėl svarbiausia išlieka bendras raciono kokybės principas.

    Žalia dalis – dažnai be reikalo išmetama

    Virtuvėje dažnai naudojama baltoji poro dalis, o žalieji lapai nukerpami ir keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau būtent žalesnėje dalyje neretai būna daugiau tam tikrų augalinių medžiagų, įskaitant chlorofilą, bei daugiau skaidulų.

    Žalia poro dalis yra intensyvesnio skonio, todėl tinka ten, kur reikia ryškesnio aromato. Ji ypač praverčia verdant sultinius, ruošiant daržovių troškinius ar kepant orkaitėje, kai skoniai susikoncentruoja.

    Kaip valgyti, kad būtų skanu ir lengviau virškinti?

    Termiškai apdorotas poras tampa švelnesnis ir saldžiau kvepiantis, todėl daugeliui žmonių jis lengviau virškinamas. Tiesa, kaitinant gali sumažėti dalies vitaminų, ypač vitamino C, kiekis, todėl verta derinti ir su šviežiomis daržovėmis.

    Jei porą valgote žalią, svarbu jį smulkiai supjaustyti ir gerai nuplauti, nes tarp lapų dažnai lieka žemių. Jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesni kiekiai žalio poro gali sukelti diskomfortą, todėl saugesnis pasirinkimas dažnai būna troškinimas ar kepimas.

    Poras universalus ir lengvai pritaikomas: tinka sriuboms, apkepams, omletams, žuviai ar paukštienai. O svarbiausia žinia paprasta: net ir ta dalis, kuri dažnai keliauja į atliekas, gali praturtinti patiekalus ir sumažinti maisto švaistymą.

  • Tauragėje gegužės 4–8 dienomis uždaroma Kosmonautų gatvė: kada vyks darbai ir kur važiuoti

    Tauragėje gegužės 4–8 dienomis uždaroma Kosmonautų gatvė: kada vyks darbai ir kur važiuoti

    Tauragės mieste gegužės 4–8 dienomis planuojami darbai Kosmonautų gatvėje, dėl kurių laikinai bus uždaromas eismas. Vairuotojai raginami iš anksto įvertinti galimus maršruto pokyčius ir numatyti daugiau laiko kelionei.

    Savivaldybė praneša, kad eismas ribojamas dėl asfaltavimo ir horizontaliojo ženklinimo darbų. Tokie darbai paprastai atliekami etapais, kad būtų atnaujinta važiuojamosios dalies danga ir atkurta aiški kelio ženklinimo sistema.

    Laikino eismo uždarymo metu gyventojai ir miesto svečiai turės rinktis alternatyvius maršrutus gretimomis gatvėmis. Dėl pasikeitusio eismo intensyvumo aplinkinėse gatvėse galimi didesni srautai, todėl rekomenduojama sekti laikinus kelio ženklus ir apvažiavimo nuorodas.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir prašoma supratingumo. Jei darbų grafikas keistųsi dėl oro sąlygų ar technologinių priežasčių, apie tai įprastai informuojama papildomai.

  • Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragės rajono savivaldybės administracija su bendrove „Dunokai“ pasirašė sutartį dėl dviračių tako ir pėsčiųjų-dviračių tako statybos Pramonės gatvėje Tauragėje. Darbai numatyti atkarpoje nuo Gedimino gatvės žiedinės sankryžos iki Pramonės gatvės sankryžos.

    Pagal projektą dešinėje Pramonės gatvės pusėje planuojama įrengti 565 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio dviračių taką. Numatyta raudonos spalvos asfalto danga, kuri įprastai naudojama takams aiškiai atskirti nuo važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų zonų.

    Kairėje gatvės pusėje suplanuota 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa. Ji sujungs esamus takus su naujai įrengiamomis atkarpomis, kad judėjimas būtų vientisas ir patogus skirtingomis kryptimis.

    Ruože taip pat numatyta įrengti LED apšvietimą, eismo saugumo tvoreles, vertikalųjį ir horizontalųjį kelio ženklinimą bei suformuoti žaliąsias zonas. Aplinka bus pritaikyta ir asmenų su negalia poreikiams, kad judėjimas būtų saugesnis ir patogesnis visiems.

    Sutartyje nurodyta darbų atlikimo trukmė – 4 mėnesiai, o sutarties vertė siekia 179 334,44 euro. Tai viena iš dalių platesnio miesto darnaus judumo projekto, kuriuo siekiama plėsti patogų susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis.

    Šie takai įsilies į projektuojamą vientisą dviračių infrastruktūros tinklą Tauragėje ir turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp miesto gatvių bei traukos taškų. Savivaldybė nurodo, kad bendra projekto vertė siekia 6 806 523,16 euro, iš jų 5 785 484 eurai – Europos Sąjungos finansavimas.

    Taip pat pabrėžiama, kad ES lėšos šiuo atveju skiriamos darnaus judumo infrastruktūrai, todėl jos negali būti naudojamos gatvių asfaltavimo darbams. Savivaldybės teigimu, investicijos nukreiptos į bevariklio transporto integravimą į bendrą miesto transporto sistemą.

  • Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    2026 metais balandžio 29 dieną į kasmetinę konferenciją Telšiuose susirinko Tauragės rajono ir kitų Telšių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių švietimo bendruomenės atstovai. Šių metų susitikimo tema – Šimtas malonės metų. Kuriant ateitį: nerimas ar viltis?

    Renginyje dalyvavo savivaldybių Švietimo skyrių ir švietimo centrų atstovai, diskutavę apie švietimo sistemos pokyčius ir bendruomenėms kylančius iššūkius. Konferencijos akcentas buvo ne tik patirties pasidalijimas, bet ir praktinis žvilgsnis į tai, kaip mokyklos prisitaiko prie greitėjančių visuomenės bei technologijų pokyčių.

    Istorinis kontekstas ir dabarties klausimai

    Konferencijoje pristatytas pranešimas apie Telšių vyskupijos istoriją, pabrėžiant bendruomenės tapatybės ir tradicijų reikšmę permainų laikotarpiu. Pranešime taip pat buvo aptarti visuomenėje dažnai pasikartojantys reiškiniai, siejami su skirtimi tarp norimybės ir tikrovės, svajonės ir vilties.

    Pasak konferencijos dalyvių, šie terminai švietimo aplinkoje tampa ypač aktualūs, kai tenka suderinti ambicingus ugdymo tikslus su realiomis mokyklų galimybėmis, mokytojų krūviu ir mokinių emocine būkle. Diskusijose akcentuota, kad švietimo bendruomenė vis dažniau ieško ne vien greitų sprendimų, bet ir ilgalaikių susitarimų.

    Kas kelia nerimą mokyklose?

    Darbas grupėse išryškino kelias dažniausiai įvardytas įtampų priežastis: skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą ir susvetimėjimą. Dalyviai kalbėjo, kad technologiniai pokyčiai švietime suteikia naujų galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl mokinių dėmesio, kritinio mąstymo ugdymo ir sąžiningo atsiskaitymo.

    Diskusijose pabrėžta, kad DI įrankių plėtra mokykloms tampa nebe ateities, o dabarties tema: išryškėja poreikis aiškesnėms naudojimo taisyklėms, mokytojų kompetencijų stiprinimui ir mokinių skaitmeninio raštingumo gilinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad didėjantis bendravimas ekranuose gali silpninti gyvus ryšius klasėje ir bendruomenėje.

    Kokius sprendimus siūlo bendruomenė?

    Konferencijos dalyviai kaip vieną svarbiausių atsakų į įtampas įvardijo gyvo bendravimo stiprinimą mokyklose ir tarp institucijų. Taip pat akcentuota, kad inovacijos savaime nėra grėsmė, jei kartu auga gebėjimas jomis atsakingai naudotis ir mokyti to kitus.

    Pasak dalyvių, praktinis prioritetas turėtų būti nuoseklus mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokymasis, aiškūs susitarimai dėl skaitmeninių priemonių taikymo pamokose ir didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei. Konferencija tapo erdve, kurioje technologijų tema buvo aptarta ne kaip madingas šūkis, o kaip realus kasdienis iššūkis.

    Renginio akimirkas fiksavo Telšių vyskupijos kurija. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad aptartos įžvalgos prisidės prie tvirtesnio bendradarbiavimo ir praktiškų sprendimų savivaldybių švietimo įstaigose.

  • Kas turėtų vengti makaronų: rizikuoja ne tik sergantys celiakija, įspėja dietologai

    Kas turėtų vengti makaronų: rizikuoja ne tik sergantys celiakija, įspėja dietologai

    Makaronai daugeliui yra greitas ir sotus pasirinkimas, tačiau ne visiems jie tinka vienodai. Naujausios mitybos rekomendacijos jų nedemonizuoja, bet specialistai primena, kad kai kurioms grupėms tai gali būti maistas, sukeliantis nemalonius simptomus ar apsunkinantis ligų kontrolę.

    Didžiausia rizika siejama su glitimo sukeliamais sutrikimais. Sergant celiakija, net nedidelis kviečių, rugių ar miežių glitimo kiekis gali sukelti imuninę reakciją ir pažeisti plonosios žarnos gleivinę, todėl reikalinga griežta beglitimė mityba.

    Kam makaronai gali pakenkti?

    Vengti įprastų kvietinių makaronų turėtų ir žmonės, kuriems nustatyta kviečių alergija arba neceliakinis jautrumas glitimui. Pastaruoju atveju tyrimai dėl celiakijos būna neigiami, tačiau pavartojus glitimo gali varginti pilvo pūtimas, skausmai, nuovargis ar odos reakcijos.

    Dar viena grupė, kuriai verta būti atsargesnei, yra sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis arba turintys aktyvių virškinamojo trakto paūmėjimų. Kai kuriems žmonėms didesnės kviečių produktų porcijos ar riebūs padažai su makaronais gali sustiprinti simptomus, todėl svarbu vertinti individualią savijautą.

    Diabetas ir insulino rezistencija

    Žmonėms, sergantiems antro tipo diabetu ar turintiems insulino rezistenciją, reikšmę turi makaronų rūšis ir porcija. Iš rafinuotų miltų pagaminti makaronai dažniau turi aukštesnį glikeminį poveikį, o didelės porcijos gali lemti ryškesnius gliukozės svyravimus.

    Praktiškai tai nereiškia, kad makaronai automatiškai draudžiami, tačiau dažniau rekomenduojama rinktis pilno grūdo ar ankštinių miltų makaronus, derinti juos su daržovėmis ir baltymais, o padažus rinktis liesesnius. Taip pat svarbu nepervirti, nes pervirti makaronai paprastai greičiau didina gliukozės kiekį kraujyje.

    Ką rinktis vietoj įprastų?

    Jei glitimo būtina vengti, saugesnė alternatyva yra makaronai iš ryžių, kukurūzų ar grikių, tačiau ir čia verta skaityti sudėtį dėl galimų priemaišų. Vis dažniau parduotuvėse siūlomi ir ankštinių augalų makaronai, kurie paprastai turi daugiau baltymų ir skaidulų, todėl ilgiau suteikia sotumo.

    Specialistai pabrėžia, kad lemiamas kriterijus yra individuali tolerancija ir bendra mitybos kokybė. Jei po makaronų kartojasi virškinimo sutrikimai, odos problemos ar nepaaiškinamas nuovargis, verta pasitarti su gydytoju ir atlikti reikalingus tyrimus, o ne savarankiškai imtis griežtų eliminacinių dietų.

  • Tauragės rajone nuo gegužės 1 dienos baigiamas šildymo sezonas: atjungimas numatytas iki gegužės 5 dienos

    Tauragės rajono savivaldybėje mero potvarkiu nuo gegužės 1 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Savivaldybė nurodo, kad centralizuotai tiekiama šiluma vartotojams turėtų būti visiškai atjungta iki gegužės 5 dienos.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama įvertinus faktines lauko oro temperatūras ir prognozes, kad būtų išlaikytas komfortas bei nepažeistos higienos normos. Praktikoje sprendimai taip pat siejami su energijos vartojimo efektyvumu ir gyventojų sąskaitomis už šildymą pereinamuoju laikotarpiu.

    Gyventojai gali spręsti patys

    Priminta, kad šilumos vartotojai ir daugiabučių butų bei kitų patalpų savininkai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos. Tai galima padaryti suderinus sprendimą su šilumos tiekėju ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

    Tokia galimybė aktuali namams, kuriuose bendru sutarimu siekiama šildymą atjungti anksčiau arba, atvėsus orams, trumpam pratęsti šildymą. Sprendimai dažniausiai priimami įvertinus pastato būklę, šilumos mazgo reguliavimo galimybes ir gyventojų poreikius.

    Šilumos kaina ir ankstesni terminai

    Savivaldybė skelbia, kad šį šildymo sezoną tauragiškiams šilumos kaina vidutiniškai siekė 6,69 ct/kWh be PVM ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šilumos kainos šalyje paprastai kinta priklausomai nuo naudojamo kuro struktūros, rinkos kainų ir gamybos efektyvumo.

    Taip pat pateikti ankstesni terminai: praėjusiais metais šildymo sezonas Tauragėje baigtas gegužės 15 dieną, o dar metais anksčiau – balandžio 29 dieną. Savivaldybės sprendimu šiemet šildymo sezonas užbaigiamas anksčiau nei pernai, tačiau vėliau nei užpernai.

  • Tuja traukiasi: sodininkai atranda ryškų visžalį krūmą, kuris gyvatvorę paverčia siena

    Tuja traukiasi: sodininkai atranda ryškų visžalį krūmą, kuris gyvatvorę paverčia siena

    Tujos ilgus metus buvo kone numatytasis pasirinkimas gyvatvorėms, tačiau pastaruoju metu soduose vis dažniau ieškoma įvairesnių, dekoratyvesnių sprendimų. Dalis žmonių pavargo nuo vienodos žalios sienos ir ieško augalo, kuris atrodytų įdomiai visus metus, bet nereikalautų sudėtingos priežiūros.

    Viena iš dažniausiai minimų alternatyvų tampa fotinija, dar vadinama Freizerio fotinija. Tai visžalis krūmas iš erškėtinių šeimos, ypač vertinamas dėl ryškaus lapijos spalvų kontrasto, kai jauni ūgliai pavasarį ir vasaros pradžioje nusidažo intensyviai raudonai, o vėliau tamsėja iki sodrios žalios.

    Kas daro fotiniją išskirtinę?

    Sodininkams patinka tai, kad fotinija gali atlikti dvi funkcijas: būti tankia gyvatvore arba išraiškingu akcentu gėlyne. Tinkamai formuojama ji greitai sutankėja ir sukuria vizualiai „gyvą“ uždangą, kuri gali padėti pridengti kiemą nuo pašalinių žvilgsnių ir šiek tiek slopinti triukšmą.

    Dekoratyvumo efektą daugiausia sukuria nauji prieaugiai, todėl kuo daugiau saulės, tuo ryškesnė spalva. Dažnai auginama veislė „Red Robin“ vertinama būtent dėl stabilaus raudono atspalvio, kuris sodui suteikia modernesnį vaizdą nei įprasti spygliuočiai.

    Žydėjimas ir nauda apdulkintojams

    Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje fotinija gali pražysti smulkiais baltais žiedais, susitelkusiais į žiedynus. Šiuo laikotarpiu krūmas tampa patrauklus apdulkintojams, ypač bitėms ir drugiams, todėl gali būti naudingas sodo biologinei įvairovei.

    Žiedų kvapas paprastai apibūdinamas kaip švelnus, tačiau jis gali būti juntamas tik priėjus arčiau. Vis dėlto daugeliui svarbiausia, kad net ir pasibaigus žydėjimui augalas nepraranda dekoratyvumo, nes pagrindinis jo „šou“ yra lapija.

    Kaip sodinti ir prižiūrėti gyvatvorę?

    Planuojant gyvatvorę svarbiausia nuo pat pradžių numatyti tinkamus atstumus tarp sodinukų. Praktikoje dažnai paliekama apie 60–80 centimetrų, kad krūmai turėtų erdvės augti, bet kartu greitai užsidarytų į vientisą žalią sieną.

    Fotinija geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje, o dirva turėtų būti derlinga, laidi ir vidutiniškai drėgna. Sunkiose, užmirkstančiose molingose dirvose augalas paprastai skursta, todėl verta pasirūpinti geresniu drenažu arba dirvos struktūros pagerinimu.

    Pirmaisiais metais po pasodinimo svarbiausia reguliariai laistyti, kad šaknys tvirtai įsitvirtintų. Norint išlaikyti tankį ir formą, dažnai rekomenduojama krūmą genėti du kartus per metus, nes tai skatina naujų ūglių augimą ir padeda išryškinti dekoratyvią raudoną lapiją.

    Jaunesnius augalus šaltuoju sezonu verta pridengti, ypač jei žiema pasitaiko atšiauresnė arba augalas auga vėjuotoje vietoje. Subalansuotas tręšimas dekoratyviniams krūmams skirtomis trąšomis taip pat padeda palaikyti intensyvų augimą ir lapų spalvą.