CP v2

Blog

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi „baltymų maksimalizavimo“ mada skatina vartoti baltymų miltelius, batonėlius ir kitus itin baltymingus produktus. Tačiau nauja mokslininkų apžvalga kelia klausimą, ar daugeliui žmonių tokia kryptis iš tiesų naudinga, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

    JAV Viskonsino universiteto Madisono tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 300 ankstesnių tyrimų ir padarė išvadą, kad daliai suaugusiųjų mažesnis baltymų kiekis gali būti siejamas su geresniais sveiko senėjimo rodikliais. Anot jų, per didelis baltymų vartojimas, ypač sėsliai gyvenant, gali didinti kai kurių su amžiumi susijusių ligų riziką.

    „Visiškai akivaizdu, kad baltymai padeda auginti raumenis ir gerina atsaką į treniruotes aktyviems žmonėms“, – sakė tyrimo autorius Dudley Lammingas.

    „Tačiau kadangi dauguma žmonių yra gana sėslūs, tikėtina, jog dalis jų suvartoja daugiau baltymų, nei iš tiesų reikia, ir tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai“, – pridūrė jis.

    Apžvalgoje nurodoma, kad mažesnis baltymų kiekis mityboje kai kuriuose žmonių ir gyvūnų tyrimuose buvo susijęs su geresne medžiagų apykaita: mažesniu riebalinio audinio kiekiu, didesnėmis energijos sąnaudomis ir stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje. Tyrėjai pabrėžia, kad šie pokyčiai kai kuriais atvejais fiksuoti net tada, kai bendras suvartojamų kalorijų kiekis nebuvo mažinamas.

    Vienas galimų mechanizmų siejamas su hormonu FGF21, kurio koncentracija didėja, kai mityboje trūksta baltymų, ir gali padėti efektyviau naudoti energiją. Taip pat aptariamas autofagijos procesas, kai ląstelės intensyviau šalina pažeistas struktūras ir nereikalingus baltymus, o tai laikoma svarbiu ląstelių „apsivalymo“ mechanizmu senėjimo kontekste.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad baltymų ribojimas nėra universali rekomendacija. Mažesnis baltymų kiekis gali būti netinkamas nėščiosioms, augantiems vaikams, žmonėms po didelių traumų ar operacijų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems svarbu išlaikyti raumenų masę ir jėgą.

    Kiek baltymų laikoma norma?

    Europos maisto saugos tarnyba ir Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems nurodo orientacinę normą – 0,83 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną būtų apie 58 gramai baltymų.

    Institucijos taip pat pažymi, kad iki dvigubai didesnis kiekis daugumai žmonių laikomas saugiu, tačiau labai didelio baltymų vartojimo poveikis vertinamas nevienareikšmiškai. EFSA atkreipia dėmesį, kad duomenų, leidžiančių nustatyti tikslias baltymų normas vyresniems suaugusiesiems, vis dar nepakanka.

    Kodėl svarbus individualizavimas?

    Mokslininkai akcentuoja, kad baltymų poreikis smarkiai priklauso nuo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir tikslų, pavyzdžiui, svorio mažinimo ar raumenų stiprinimo. Jei žmogus reguliariai sportuoja ir siekia didinti raumenų masę, didesnis baltymų kiekis gali būti pagrįstas, tačiau sėsliai gyvenantiems žmonėms jis nebūtinai duos naudos.

    Apžvalgos autoriai ragina baltymų rekomendacijas labiau personalizuoti, vertinant ne tik amžių, bet ir judėjimo įpročius bei bendrą mitybos struktūrą. Praktikoje tai reikštų dėmesį ne tik baltymų kiekiui, bet ir jų šaltiniams, bendram kalorijų balansui bei kitų maistinių medžiagų kokybei.

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos aviacija per maždaug 90 minučių numetė aštuonias valdomas sklandančias bombas į gyvenamuosius Zaporižios rajonus, pranešė regiono vadovas Ivanas Fedorovas. Per smūgį žuvo 71 metų moteris, o sužeistųjų skaičius, vietos valdžios duomenimis, siekė 31, tarp jų buvo ir 16 metų mergina.

    Pasak pareigūnų, apgadinti 22 daugiabučiai keturiuose miesto rajonuose, dalis gyventojų liko be langų, užfiksuoti dideli sprogimų sukelti gaisrai. Nepriklausomai patikrinti visų karo šalių pateikiamų teiginių operatyviai neįmanoma.

    Kas yra sklandančios bombos?

    Sklandančios bombos yra sovietinio tipo aviacinės bombos, kurias Rusija modernizuoja papildydama valdymo ir sparnų moduliais. Tai leidžia joms planiruoti didelį atstumą ir smogti iš teritorijų, kuriose lėktuvams mažiau rizikinga priartėti prie Ukrainos oro gynybos.

    Tokie ginklai gali gabenti itin didelį sprogmens kiekį, o smūgio vietoje palieka milžiniškas duobes ir sukelia plataus masto sugriovimus. Ukrainos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad miestams tai viena sunkiausiai atremiamų grėsmių, nes pigesni ginklai leidžia Rusijai išlaikyti intensyvų spaudimą fronto užnugaryje.

    Smūgiai dronais ir puolimo mastas

    Tuo pat metu Ukraina skelbė, kad naktį Rusija atakavo 181 tolimojo nuotolio smogiamuoju dronu. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad 163 dronai buvo numušti arba jų veikimas sutrikdytas elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek sukėlė žalą 13-oje vietų.

    Rusijos gynybos ministerija pranešė apie smūgius keturiems krovininiams laivams, esą gabenusiems krovinius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant tris Juodojoje jūroje ir vieną Mykolajivo uoste. Daugiau detalių nepateikta.

    Karo šešėlyje – kultūros infrastruktūros naikinimas

    Kitas smūgis, apie kurį pranešta savaitgalį, buvo nukreiptas į sandėlį Charkivo srityje, kur, leidyklos teigimu, sunaikinta apie 8 000 000 knygų. Leidyklos „Ranok“ atstovai tai pavadino smūgiu Ukrainos švietimui ir kultūrai, pabrėždami, kad tai vienas didžiausių praradimų sektoriuje nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Leidyklos direktorius Viktoras Kruglovas teigė, kad gaisras apėmė dideles sandėlio zonas, o nuostoliai bus ilgalaikiai tiek tiekimo grandinei, tiek mokykloms ir bibliotekoms. Ukrainos institucijos ne kartą kaltino Rusiją taikantis į kultūros objektus, o tarptautinės organizacijos periodiškai fiksuoja žalą muziejams, galerijoms, religinėms ir švietimo įstaigoms.

    Zaporižios sritis išlieka viena svarbiausių karo zonų: Rusija kontroliuoja dalį regiono teritorijų ir yra užėmusi Zaporižios atominę elektrinę, tačiau srities centras Zaporižia tebėra Ukrainos kontroliuojamas. Regionas kartu su Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis Rusijos buvo neteisėtai aneksuotas 2022 metais, nors Maskva iki šiol nekontroliuoja jų pilnai.

  • Odesos srityje šimtai retų rožinių flamingų neranda vietos perėti: ekologas sieja su karo triukšmu

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke, keli šimtai rožinių flamingų šią vasarą vėl nesurado tinkamos vietos perėti. Apie tai pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas.

    Anot jo, paukščiai laikosi atokioje rezervatinėje teritorijos dalyje, kur patekti draudžiama. Taip esą siekiama kuo labiau sumažinti trikdymą, tačiau šįkart pagrindiniu veiksniu įvardijami ne lankytojai, o karo sukeliamas foninis triukšmas.

    „Jau rugpjūčio 2 diena, o rožiniai flamingai 2026 metų karo metais, kaip ir 2022, 2024 ir 2025 metais, nerado ramios vietos perėti Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke. Juos gąsdina karo garsai“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Mokslininko teigimu, dabar parke yra kelios šimtinės šių paukščių, tačiau jie daugiausia sutelkti sunkiai prieinamose vietose. Rusevas pažymi, kad pamatyti flamingus arčiau realu būtų tik pasibaigus karui, kai sumažėtų trikdymas ir būtų galima saugiau organizuoti stebėjimus.

    Tūzlų limanai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių rožinių flamingų apsistojimo vietų Ukrainos pietuose. Specialistai aiškina, kad šie paukščiai perėjimui ypač jautrūs: kolonijoms reikia ramių, izoliuotų seklumų, o pasikartojantys triukšmo šaltiniai gali priversti paukščius palikti potencialias lizdavietes dar iki dėčių.

    Kaip keitėsi perėjimo sėkmė

    Parko duomenimis, 2023 metais rožiniai flamingai Tuzlų limanuose pirmą kartą sėkmingai perėjo ir išperino apie 200 jauniklių. Tai buvo reikšmingas įvykis, rodantis, kad teritorija gali tapti nuolatine kolonijų vieta.

    Vis dėlto 2024 metais perėjimas buvo nesėkmingas: mokslininkai skelbė, kad dalis lizdų buvo sunaikinti karo poveikio fone, o jauniklių tą sezoną nepavyko išauginti. 2025 metais flamingai vėl bandė formuoti kolonijas keliuose limanuose, tačiau sėkmingo perėjimo pakartoti nepavyko.

    Ko tikisi gamtininkai

    Šių metų pavasarį į Tuzlų limanus atskridusi flamingų grupė vėl ieškojo saugių vietų perėjimui, todėl gamtininkai tikėjosi geresnio scenarijaus. Tačiau vasaros pradžiai įsibėgėjus tapo aišku, kad kolonijos nesusiformavo taip, kaip 2023 metais.

    Ekologai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra maksimaliai sumažinti papildomą žmogaus daromą spaudimą ir užtikrinti, kad paukščiai galėtų pasirinkti ramesnes vietas, kai tik sąlygos pagerės. Tuzlų limanų atvejis, pasak specialistų, tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip karas veikia ne tik žmones ir infrastruktūrą, bet ir jautrias laukinės gamtos rūšis.

  • Netoli stoties Akademikas Vernadskis užsnūdęs jūrų dramblys priminė: jų miegas vandenyje yra neįprastas

    Prie Ukrainos poliarininkų Antarktidoje, netoli Galindezo saloje veikiančios stoties Akademikas Vernadskis, krantą pasiekė jaunas jūrų dramblys ir ramiai užsnūdo visai šalia žmonių. Nacionalinis Antarkties mokslo centras pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame gyvūnas miega užsimerkęs, kartkartėmis trumpam pramerkdamas akis.

    Tyrėjų teigimu, sausumoje jūrų drambliai paprastai renkasi pakrantę ir gali miegoti maždaug 10 valandų. Tačiau vandenyje jų poilsis būna gerokai trumpesnis ir turi išskirtinį bruožą, susijusį su saugumu bei energijos taupymu.

    Stebėjimai ir ankstesni moksliniai tyrimai rodo, kad užmigę jūroje šie žinduoliai kurį laiką išsilaiko paviršiuje, o tada apsiverčia galva žemyn ir pradeda leistis gilyn. Dažnai jie grimzta spirale, tarsi įsuktų kūną į lėtą „sraigtą“, o vėliau vėl pakyla į paviršių įkvėpti oro.

    Manoma, kad toks miego būdas gali padėti sumažinti riziką susidurti su plėšrūnais, ypač su orkomis, kurios dažniau medžioja arčiau paviršiaus. Tyrėjai yra fiksavę, kad tokiais „spiraliniais“ intervalais per parą gyvūnai gali sukaupti apie 2 valandas miego, nors tikslūs skaičiai priklauso nuo rūšies, amžiaus ir sąlygų.

    Antarktidoje aptinkami pietiniai jūrų drambliai yra didesni už šiaurinius giminaičius ir laikomi didžiausiais ruoniais pasaulyje. Suaugę patinai gali užaugti iki maždaug 6 metrų ilgio ir sverti iki 5 tonų, o šiauriniai paprastai būna mažesni.

    Mokslo centro atstovai pabrėžia, kad įrašytame vaizdo įraše, tikėtina, matomas jaunas gyvūnas, kuriam dar teks gerokai paaugti. Būtent tokie „paaugliai“ prie stoties pakrantės pasirodo dažniau, kartais trumpam atsigula pailsėti prieš grįždami į vandenį.

    Pastaruoju metu Antarktidos regione mokslininkai taip pat vis dažniau kalba apie klimato kaitos ženklus, galinčius keisti gyvūnų elgseną ir sezoninius ritmus. Pavyzdžiui, šiltesni orai žiemą gali paveikti kai kurių paukščių migraciją ir maitinimosi sąlygas, o ilgainiui keisti ir visos ekosistemos pusiausvyrą.

  • Pirmieji gandrai jau palieka Ukrainą: ornitologas paaiškino, kas juos išjudina dar vasaros pabaigoje

    Ukrainoje jau fiksuojami pirmieji baltųjų gandrų migracijos į pietus ženklai, nors dalyje lizdų dar gali būti jauniklių. Apie tai pranešė Kanivo gamtinio rezervato atstovas, ornitologas Vitalijus Griščenka, paaiškinęs, kad ankstyvas išskridimas dažnai susijęs su konkrečiomis paukščių gyvenimo aplinkybėmis.

    Pasak jo, migraciją pirmiausia pradeda gandrai, kurių šį sezoną niekas nebesulaiko. Dažniausiai tai suaugę paukščiai, kurie šiemet nesiperėjo, arba poros, kurių perėjimas buvo nesėkmingas ir jauniklių neišaugino.

    „Pirmieji išskrenda tie gandrai, kuriems šiemet nebereikia rūpintis jaunikliais, todėl jie gali anksčiau pradėti kelionę į Afriką“, – sakė Vitalijus Griščenka.

    Ornitologo teigimu, anksti keliauti pasiruošia ir tos poros, kurių jaunikliai greitai sustiprėjo ir anksčiau paliko lizdus. Jauni gandrai savarankiškus bandymus skraidyti pradeda vasaros viduryje, todėl šeimos ciklas kai kuriais metais užsibaigia greičiau.

    Išskridus jaunikliams, šeimos grupės palaipsniui jungiasi į vis didesnius būrius, kurie prieš migraciją telkiasi maisto gausiose vietose. Tokias sankaupas dažniau galima pamatyti ganyklose, pievose po šienavimo ar laukuose po derliaus nuėmimo, kur lengviau rasti vabzdžių ir smulkių gyvūnų.

    Vėliau šie būriai įsilieja į pagrindinį migracijos srautą, o paukščių grupės rudenį, priešingai nei pavasarį, didėja. Pavasarį dideli pulkai artėjant prie perėjimo teritorijų paprastai išyra į atskiras poras, o rudenį vyksta atvirkštinis procesas.

    Ukrainoje praskrendančiuose pulkuose dažniausiai būna dešimtys ar šimtai gandrų, tačiau didžiausios sankaupos matomos migracijos „koridoriuose“. Pavyzdžiui, ties Bosforu stebimi tūkstantiniai būriai, o Artimuosiuose Rytuose jų gali būti dar daugiau, nes ten susikerta keli pagrindiniai migracijos keliai.

  • Siuco kanalas ir Viduržemio jūra: kaip nuo 1869 metų perplaukusios rūšys keičia ekosistemą

    1869 metais pradėjęs veikti kanalas sutrumpino prekybos maršrutus tarp Europos ir Azijos ir tapo vienu svarbiausių pasaulio jūrų transporto mazgų. Tačiau ekologiniu požiūriu jis sukūrė naują „koridorių“, leidžiantį organizmams persikelti tarp anksčiau atskirtų baseinų.

    Tel Avivo universiteto tyrėjų komanda, analizuodama Viduržemio jūros ekosistemą, suskaičiavo apie 120 žuvų rūšių, kurios iš Raudonosios jūros pateko per Siuco kanalą. Tokie persikėlimai dažnai vadinami lessepsine migracija, o jos mastas laikui bėgant tik augo.

    Mokslininkai sukūrė statistinį modelį, kuris padeda ne tik paaiškinti jau užfiksuotus migracijos atvejus, bet ir prognozuoti, kurios rūšys gali tapti artimiausiais „naujokais“. Tarp labiausiai tikėtinų kandidatų jie įvardijo žvaigždinį iglopygį, kininį barbulinį ožkelį ir geltondėmį karanksą.

    Tyrimui naudotos stereoskopinės povandeninės vaizdo sistemos su masalu, įrengtos 5–150 metrų gylyje Eilato įlankoje ir palei Izraelio Viduržemio jūros pakrantę. Išanalizavę šimtus valandų įrašų, mokslininkai lygino 179 žuvų populiacijas, sugretindami rūšis, kurios jau persikėlė, su artimais giminaičiais, vis dar gyvenančiais tik Raudonojoje jūroje.

    Vienas svarbiausių tyrimo akcentų buvo tai, kad vertintos ne vien „sėkmingai įsitvirtinusios“ rūšys, bet ir jų pradinės populiacijos Raudonojoje jūroje. Tai leido atskirti, kokie bruožai buvo būdingi dar iki migracijos, o kokie atsirado jau prisitaikant naujoje aplinkoje.

    Rezultatai rodo, kad didesnę tikimybę persikelti ir įsitvirtinti turi rūšys, mažiau priklausomos nuo koralinių rifų. Kartu tyrimas kvestionuoja paprastą prielaidą, esą labiausiai plinta „universalios“ rūšys, galinčios gyventi beveik bet kur, nes sėkmę, panašu, lemia konkretesnės ekologinės savybės.

    Atvykusios į Viduržemio jūrą žuvys keičia elgseną ir neretai ima naudoti kitokias buveines nei Raudonojoje jūroje. Be to, invazinės rūšys dažnai ne „užpildo laisvas nišas“, o konkuruoja su vietinėmis rūšimis dėl maisto, slėptuvių ir teritorijos.

    „Iki šiol biologines invazijas dažniausiai bandyta suprasti tiriant rūšis, kurios jau atvyko į Viduržemio jūrą. Mes žengėme žingsnį atgal ir paklausėme, kokios šios rūšys yra dar prieš prasidedant jų kelionei“, – sakė tyrėjai.

    Tokių modelių reikšmė didėja ir dėl klimato kaitos: šylant vandeniui Viduržemio jūra tampa palankesnė tropinėms rūšims. Ankstyvos prognozės gali padėti stiprinti ekologinį monitoringą, greičiau aptikti naujus invazinius organizmus ir įvertinti rizikas žvejybai bei biologinei įvairovei.

  • Italijos Veneto siūlo paramą: kaip sutramdyti invazinius šamus Gardos ežere ir ką tai pakeis

    Italijos šiaurėje esantis Veneto regionas skiria finansinę paramą profesionaliems žvejams ir įmonėms, kurios sutiks intensyviau gaudyti invazinius šamus Gardos ežere. Vietos valdžia siekia sumažinti plėšrios žuvies populiaciją, kuri, pasak žvejų ir pareigūnų, vis labiau spaudžia vietines žuvų rūšis ir ardo ežero ekosistemos pusiausvyrą.

    Programai numatyta 100 000 eurų, o vienam pareiškėjui kompensacija gali siekti iki 20 000 eurų. Parama skirta padengti tinkamas išlaidas, susijusias su specialių tinklų, gaudymo, laikymo ir realizavimo įrangos įsigijimu, kad šamų gaudymas taptų nuoseklus ir ekonomiškai pagrįstas.

    Didžiausias rūpestis – europinis šamas, laikomas vienu stambiausių gėlavandenių plėšrūnų Europoje. Įsitvirtinęs kaip svetimžemis, jis gali daryti reikšmingą poveikį vietinėms žuvų populiacijoms, nes užima aukštą vietą mitybos grandinėje ir konkuruoja su vietiniais plėšrūnais bei mažina smulkesnių rūšių gausą.

    „Veneto regionas imasi veiksmų spręsti vieną didžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria ežeras ir jo ekosistema. Šamas yra invazinė rūšis, daranti spaudimą vietinei žuvų faunai ir trikdanti natūralią ežero pusiausvyrą“, – sakė Veneto regiono atstovas, atsakingas už žvejybos klausimus Dario Bond.

    Praktinis aspektas ne mažiau svarbus: žvejai teigia, kad stambūs šamai dažnai sugadina tinklus, todėl auga veiklos sąnaudos ir prastėja kitų rūšių žvejybos rezultatai. Dėl to parama nukreipiama būtent į priemones, kurios padėtų efektyviau sugaudyti šią rūšį ir kartu sumažintų žalos riziką įrankiams.

    Pagal numatytas sąlygas, į finansavimą gali pretenduoti įmonės, kurių savininkas ar vienas partnerių yra įtrauktas į profesionalių žvejų registrą ir turi teisę dirbti Gardos ežere. Taip siekiama užtikrinti, kad priemonė būtų įgyvendinama per legalią ir kontroliuojamą žvejybą, o sugautų žuvų apskaita bei realizavimas būtų skaidrūs.

    Regionas tikisi dvigubo efekto: mažesnės invazinės rūšies daromos žalos ir naujų rinkos galimybių. Centrinėje Europoje šamo mėsa jau turi paklausą, todėl Veneto planuoja skatinti atskirą tiekimo grandinę, kuri apimtų sugavimą, apdorojimą ir pardavimą, paversdama ekologinę problemą valdomu ekonominiu procesu.

    Tokie sprendimai Europoje tampa vis aktualesni, nes invazinių rūšių plitimas dažnai siejamas su žmonių veikla, prekyba, transportu ir klimato kaita, kuri keičia vandens telkinių sąlygas. Vietos valdžios pasirinktas modelis rodo, kad kova su invazinėmis rūšimis vis dažniau remiasi ne vien draudimais, bet ir paskatomis, leidžiančiomis greičiau mobilizuoti sektorių bei pasiekti apčiuopiamą rezultatą.