CP v2

Blog

  • Smegenys ginčo metu išjungia empatiją: psichologė paaiškino, kaip per 20 minučių atsigauti

    Smegenys ginčo metu išjungia empatiją: psichologė paaiškino, kaip per 20 minučių atsigauti

    Karšti ginčai su artimaisiais dažnai baigiasi tuo pačiu scenarijumi: pasakome tai, ko vėliau gailimės, o pašnekovo jausmai mums tarsi tampa nebesvarbūs. Psichologai šį reiškinį vadina emociniu užtvindymu, kai organizmą užlieja stiprus fiziologinis stresas ir įsijungia išlikimo režimas.

    Tuo metu dažnėja pulsas, kyla kūno temperatūra, atsiranda prakaitavimas, drebulys, o mąstymas tampa siauresnis. Tyrimai rodo, kad pakilus sujaudinimui, žmogui sunkiau išlaikyti vadinamąjį mes mąstymą ir lengviau pereinama prie gynybinio aš mąstymo, kai svarbiausia apsisaugoti, o ne suprasti.

    Kodėl smegenys sureaguoja taip aštriai?

    Smegenys nuolat remiasi ankstesne patirtimi ir bando numatyti, ką reiškia kito žmogaus signalai. Jei praeityje patyrėte daug atstūmimo, konfliktų ar trauminių situacijų, neutralūs gestai, pavyzdžiui, nusisukimas ar atodūsis, gali būti interpretuojami kaip grėsmė.

    Tokiais momentais empatija ne dingsta visam laikui, o tiesiog tampa sunkiai pasiekiama, nes prioritetas atiduodamas greitam reagavimui. Nors atrodo, kad kalta tik nuotaika, iš tiesų veikia visa nervų sistemos grandinė, kurią stipriai veikia ir kito žmogaus tonas, laikysena, net pokalbio tempas.

    Ką daryti, kai kyla emocijų banga?

    Pirmas žingsnis yra realiu laiku pastebėti kūno signalus: padažnėjusį pulsą, karštį, įtampą žandikaulyje ar pečiuose. Vien sąmoningas šių ženklų atpažinimas gali sumažinti automatinę reakciją ir suteikti kelias papildomas sekundes apsispręsti, kaip elgtis.

    Antras įrankis yra kognityvinis pervertinimas, kai sąmoningai ieškoma alternatyvaus paaiškinimo, o ne laikomasi pirmosios, dažnai grėsmę piešiančios interpretacijos. Tai nereiškia jausmų slopinimo, nes slopinimas neretai tik didina įtampą ir sustiprina emocinį užtvindymą.

    Kodėl pertrauka dažnai veikia geriausiai?

    Jei įtampa pasiekė ribą, veiksmingiausia priemonė gali būti trumpas pasitraukimas iš situacijos, bet ne kaip demonstratyvus tylėjimas. Poroms ir šeimoms padeda iš anksto sutarti neutralų žodį ar frazę, kuri reikštų, kad žmogui reikia pauzės, tačiau jis nepasitraukia iš santykio.

    Dažnai rekomenduojama bent 20 minučių pertrauka, nes tiek laiko organizmui gali prireikti, kad fiziologiniai rodikliai imtų grįžti į įprastą lygį. Svarbu, kad pauzė būtų skirta nusiraminimui ir dėmesio nukreipimui, o ne ginčo kartojimui mintyse, nes tai palaiko stresą.

    Toks principas tinka ir tėvams bendraujant su vaikais: geriau trumpam atsitraukti ir aiškiai pasakyti, kad tai yra nusiraminimas, o ne bausmė. Ilgainiui vaikai iš to mokosi emocijų reguliavimo, o namuose sumažėja situacijų, kai konfliktas įkaista iki abiem pusėms žalingo lygio.

    Žmonėms, kuriems sunku pajusti, kada sujaudinimas jau per didelis, gali padėti biologinis grįžtamasis ryšys, pavyzdžiui, pulsą matuojantys įrenginiai. Stebint skaičius lengviau suprasti savo ribą ir laiku imtis nusiraminimo veiksmų, kol ginčas dar netapo nevaldomas.

    Konfliktai santykiuose neišnyks, tačiau tikslas yra išmokti juose išlikti pakankamai ramiems, kad grįžtų empatija ir gebėjimas girdėti. Kai kūnas nusiramina, atsiranda daugiau šansų kalbėti ne apie laimėjimą, o apie sprendimą.

  • Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Ilgas sėdėjimas tapo kone naujuoju biuro darbuotojų kasdienybės standartu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tai nėra nekaltas įprotis. Specialistai pabrėžia, jog net ir reguliariai sportuojant, ilgos nejudrumo valandos gali išlikti reikšmingu rizikos veiksniu sveikatai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad su fiziniu neaktyvumu siejama apie 4–5 milijonus mirčių per metus. Vis dėlto svarbu suprasti, kad fizinis neaktyvumas ir sėslus elgesys nėra tas pats: galima pasiekti rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas, bet vis tiek didžiąją dienos dalį praleisti sėdint.

    Kodėl sėdėjimas kenkia net sportuojant?

    Fizinis aktyvumas dažniausiai apibrėžiamas kaip ne mažiau nei 150 minučių vidutinio intensyvumo krūvio per savaitę arba 75 minutės didelio intensyvumo krūvio. Tačiau sėslus elgesys reiškia ilgas valandas sėdint ar gulint su labai mažu energijos sunaudojimu, pavyzdžiui, prie kompiuterio, automobilyje ar prie televizoriaus.

    Kai kūnas ilgai nejuda, mažėja griaučių raumenų aktyvumas, o tai apsunkina gliukozės pasisavinimą iš kraujo. Ilgainiui tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui, kuris laikomas vienu svarbiausių antro tipo diabeto vystymosi kelių.

    Be to, lėtėja riebalų apykaita, o kraujotaka tampa mažiau efektyvi, todėl audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Šie pokyčiai siejami su didesne kardiometabolinių problemų rizika, įskaitant padidėjusį kraujospūdį, nepalankius cholesterolio rodiklius ir pilvinio riebalo kaupimąsi.

    Ne tik širdis: kenčia ir nugara

    Ilgas sėdėjimas veikia ne vien medžiagų apykaitą. Prasta laikysena ir ribotas judėjimas didina krūvį kaklui, pečiams ir juosmens sričiai, todėl nenuostabu, kad biuro darbuotojai dažnai skundžiasi nugaros bei sprando skausmais.

    Nejudrumas gali atsispindėti ir savijautoje: žmonės neretai mini sumažėjusį budrumą, prastesnę koncentraciją bei energijos stoką. Ilgai sėdint, nuovargis gali atsirasti net ir tada, kai darbas nėra fiziškai sunkus.

    Ką daryti, jei darbas sėdimas?

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau kartojama paprasta mintis: svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažinti nejudrumo laiką. Tyrimai rodo, kad trumpi, reguliarūs sėdėjimo pertraukimai gali turėti apčiuopiamą naudą, ypač gliukozės apykaitai.

    Praktikoje tai gali būti 2–5 minučių pasivaikščiojimas ar lengvas pajudėjimas kas 30–60 minučių. Tokios pertraukos nereikalauja sporto klubo ar didelių gyvenimo pokyčių, bet padeda mažinti sėdėjimo žalą per visą dieną.

    Darbdaviai taip pat vis dažniau ieško sprendimų: nuo priminimų atsistoti ar prasitempti iki vaikščiojamų susitikimų. Prie to prisideda ir darbo vietos dizainas, pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio stalai, leidžiantys kaitalioti sėdėjimą ir stovėjimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sportas išlieka būtinas, tačiau jis ne visada panaikina ilgalaikio sėdėjimo pasekmes. Todėl šiuolaikinėje darbo rutinoje sveikatą saugoti reiškia ir sąmoningai įtraukti daugiau judėjimo pačios darbo dienos metu.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstant krūties audinys patiria ryškius struktūrinius ir imuninius pokyčius, kurie gali sudaryti palankesnes sąlygas vėžinėms ląstelėms įsitvirtinti. Didžiausias lūžis fiksuotas apie menopauzę, kai audinio „ekosistema“ keičiasi ypač sparčiai.

    Mokslininkai, dirbę Kembridžo universitete ir Britų Kolumbijos universitete, sudarė vieną detaliausių iki šiol krūties audinio senėjimo žemėlapių. Jis paremtas daugiau kaip 3 milijonų ląstelių analize ir leidžia sekti, kaip bėgant metams kinta skirtingi audinio komponentai.

    Tyrimui buvo panaudoti 527 moterų, kurių amžius siekė nuo 15 iki 86 metų, normaliojo krūties audinio mėginiai. Jie surinkti atliekant krūtų mažinimo operacijas, o ląstelės analizuotos pažangiais vaizdinimo metodais, leidžiančiais matyti pokyčius ląstelių lygiu.

    Kas keičiasi krūties audinyje?

    Duomenys parodė, kad su amžiumi mažėja ląstelių kiekis ir silpnėja audinio „karkasas“: rečiau dalijasi ląstelės, mažėja stromos ląstelių bei epitelio ląstelių, kurios dengia latakus ir sudaro pieną gaminančias struktūras. Tyrėjų teigimu, tai iš dalies logiška, nes pieno gamyba vyresniame amžiuje tampa mažiau aktuali, tačiau pokyčių mastas nustebino.

    Kartu kinta ir pati krūties sandara: pieną gaminančios skiltys traukiasi arba nyksta, didėja riebalinio audinio dalis, mažėja kraujagyslių. Tokia pertvarka gali keisti ir tai, kaip greitai audinys atsinaujina bei kaip efektyviai „pastebimi“ pavieniai pakitę židiniai.

    Pastebėta ir erdvinė dinamika: imuninės bei stromos ląstelės senstant pasislenka toliau nuo epitelio ląstelių. Tai gali silpninti natūralią kontrolę, kai imunitetas ir aplinkinės struktūros padeda atpažinti bei „sulaikyti“ potencialiai pavojingas ląsteles ankstyvoje stadijoje.

    Imunitetas sensta kartu

    Jaunesniame amžiuje krūties audinyje aptikta daugiau aktyvių T ląstelių ir B ląstelių, kurios siejamos su stipresne imunine priežiūra. Vyresniame amžiuje tokių ląstelių mažėja, o dažniau randami M2 tipo makrofagai, kurie mokslinėje literatūroje siejami su navikams palankesne mikroaplinka.

    Šie pokyčiai gali reikšti labiau uždegiminę ir vėžinių procesų vystymuisi palankesnę terpę, kurioje imuninė sistema prasčiau „sutvarko“ atsitiktinai atsirandančias pakitusias ląsteles. Tyrėjai pabrėžia, kad tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau kryptis ryški.

    „Mūsų sudarytas žemėlapis parodė, kad su amžiumi krūties audinyje vyksta dideli pokyčiai, o ryškiausi jie yra menopauzės laikotarpiu“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Pulkit Gupta.

    Kodėl svarbi menopauzė?

    Tyrime išskirtas ryškus senėjimo „pikas“ vėlyvuosiuose 40-uosiuose, kuris sutampa su menopauzės laikotarpiu. Tai siejama su hormoninės aplinkos pokyčiais, kurie veikia audinių struktūrą, riebalinio audinio proporcijas ir imuninės sistemos signalus.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad krūties audinio senėjimas gali vykti nevienodu tempu, priklausomai nuo individualių ypatumų. Tai teoriškai galėtų paaiškinti, kodėl panašaus amžiaus moterų rizika nėra vienoda, net kai gyvenimo būdas atrodo panašus.

    Šis darbas papildo seniai žinomą faktą, kad amžius yra vienas svarbiausių daugelio vėžio formų rizikos veiksnių, nes bėgant metams ląstelėse kaupiasi genetinės klaidos. Nauji duomenys leidžia geriau suprasti, kad svarbus ne tik mutacijų kaupimasis, bet ir tai, kaip senstanti audinio mikroaplinka gali padėti ar trukdyti pakitusioms ląstelėms išlikti.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad analizėje nebuvo atskirai vertinami tokie veiksniai kaip etninė kilmė ar konkretūs genetiniai rizikos variantai, todėl reikalingi papildomi darbai. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių paveldimų rizikos veiksnių, normalus krūties audinys gali turėti spartesnio biologinio senėjimo požymių, o tai gali būti svarbi kryptis ateities prevencijai ir ankstyvesnei rizikos prognozei.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Aging“.

  • Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Nauja analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį pastebimai sumažėjo sveiko gyvenimo trukmė – vidutinis metų skaičius, kuriuos žmonės praleidžia jausdamiesi geros sveikatos, krito daugiau nei dvejais metais. Tyrėjai perspėja, kad vis daugiau gyventojų su lėtiniais negalavimais susiduria dar iki pensinio amžiaus.

    Sveiko gyvenimo trukmė skiriasi nuo bendros tikėtinos gyvenimo trukmės: ji apjungia mirtingumo rodiklius ir gyventojų savijautos vertinimus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus realiai gyvena be reikšmingų sveikatos sutrikimų. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos barometrų, nes atspindi ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Health Foundation bendraautoris Andrew Mooney teigė, kad šalies gyventojų sveikata prastėja ir Jungtinė Karalystė vis labiau atsilieka nuo panašaus išsivystymo valstybių. Palyginus 2012–2014 metų ir 2022–2024 metų laikotarpius, sveiko gyvenimo trukmė vyrams sumažėjo nuo 62,9 iki mažiau nei 61 metų, o moterims – nuo 63,7 iki taip pat mažiau nei 61 metų.

    Analizėje akcentuojama, kad tai tapo lūžio tašku, nes sveiko gyvenimo trukmė nusileido žemiau pensinio amžiaus ribos. Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai, o 2026 metais jis didės iki 67 metų, todėl atotrūkis tarp darbo metų ir geros sveikatos metų, tikėtina, dar labiau išryškės.

    Neramina darbingo amžiaus gyventojų sveikata

    Tyrėjai pabrėžia, kad blogėjančios tendencijos ypač matomos tarp darbingo amžiaus žmonių: tai reiškia didesnę spaudimo sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir darbo rinkai riziką. Prastėjanti savijauta dažniau siejama su lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, nutukimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir socialinėmis sveikatos nelygybėmis.

    Ataskaitoje teigiama, kad iš 21 dideles pajamas gaunančios šalies Jungtinė Karalystė yra viena iš penkių, kuriose sveiko gyvenimo trukmė 2011–2021 metų laikotarpiu mažėjo, o kritimas buvo vienas staigiausių. Pasak A. Mooney, tarp lyginamų šalių žemesnį rodiklį dabar demonstruoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Skirtumai tarp rajonų – iki dviejų dešimtmečių

    Ataskaita taip pat įspėja apie ryškėjančią nelygybę tarp turtingesnių ir labiau skurstančių vietovių. Anglijoje skirtumas tarp labiausiai pasiturinčių ir labiausiai nepasiturinčių teritorijų siekia 19,4 metų vyrams ir 20,3 metų moterims.

    Pavyzdžiai atskleidžia kontrastą: turtingesniame Richmond rajone Vakarų Londone sveiko gyvenimo trukmė vyrams siekia 69,3 metų, moterims – 70,3 metų. Tuo metu skurdesniame pajūrio mieste Blackpool sveiko gyvenimo trukmė vyrams krenta iki 50,9 metų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai turi ir tiesioginę ekonominę kainą: didėja nedarbingumas, auga gydymo ir slaugos poreikis, o prastėjanti sveikata mažina produktyvumą. Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikių sprendimų trūkumas kelia ne tik fiskalinę, bet ir didelę žmogiškąją kainą.

    Analitikai ragina politikos formuotojus daugiau dėmesio skirti prevencijai ir priemonėms, mažinančioms sveikatos nelygybę: nuo ankstyvos diagnostikos ir visuomenės sveikatos programų iki gyvenamosios aplinkos, mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat akcentuojama, kad vien sveikatos sistemos pajėgumų didinimo nepakanka, jei nebus nuosekliai sprendžiamos socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios prastesnę gyventojų savijautą.

  • Ukmergės rajone startuoja pakartotiniai e. aukcionai: parduodami butai ir pastatas Šventupėje

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija paskelbė nekilnojamojo turto pardavimo elektroninius pakartotinius aukcionus. Juose siūlomi keli objektai Ukmergės mieste ir rajono seniūnijose, o dalis turto yra valstybinėje žemėje, kur sklypai nesuformuoti.

    Aukcionuose numatyta parduoti butą Vaivadiškių kaime (81,63 kv. m) su 22,24 kv. m rūsiu ir pagalbiniais ūkio pastatais, taip pat butą Tarakų kaime (44,64 kv. m) su 12,03 kv. m rūsiu bei keliais priklausiniais. Taip pat parduodamas butas Ukmergėje, Antakalnio gatvėje (30,00 kv. m) su bendro naudojimo patalpos dalimi ir ūkinio pastato priklausiniu.

    Didžiausias objektas – pastatas Šventupėje

    Tarp skelbiamų aukcionų išsiskiria Vidiškių seniūnijoje, Šventupės kaime esantis buvusio darželio pastatas, kurio bendras plotas siekia 1 536,72 kv. m. Kartu parduodami ir kiemo statiniai bei pavėsinės, o kaip ir dalies kitų objektų atveju nurodoma, kad statiniai yra valstybinėje žemėje, sklypas nesuformuotas.

    Tokio tipo objektai dažniausiai domina ne tik gyventojus, ieškančius būsto regione, bet ir investuotojus, vertinančius konversijos galimybes, pavyzdžiui, pritaikymą paslaugoms, bendruomenės reikmėms ar nuomai. Vis dėlto pirkėjams svarbu įsivertinti ne tik objekto būklę, bet ir teisines bei technines sąlygas, ypač kai žemės sklypas nėra suformuotas.

    Apžiūros ir aukcionų datos

    Turto apžiūros numatytos 2026 metų gegužės 13–14 dienomis arba kitu laiku pagal atskirą susitarimą. Savivaldybė nurodo, kad dėl apžiūros būtina susisiekti iš anksto.

    Registracija į aukcionus prasideda 2026 metų gegužės 18 dieną 00:00 valandą ir baigiasi 2026 metų gegužės 19 dieną 23:59 valandą. Aukcionų pradžia numatyta 2026 metų gegužės 21 dieną 09:00 valandą, pabaiga – 2026 metų gegužės 22 dieną 13:59 valandą.

    Kaip vyks elektroniniai aukcionai

    Aukcionai organizuojami ir vykdomi nuotoliniu būdu, naudojantis valstybės informacine sistema „eVaržytynės“. Tai reiškia, kad dalyviai gali pateikti pasiūlymus internetu, o visa eiga ir rezultatai fiksuojami sistemoje.

    Potencialiems dalyviams prieš registruojantis rekomenduojama atidžiai peržiūrėti konkretaus aukciono sąlygas, objekto aprašą ir dokumentus, įskaitant informaciją apie priklausinius, statinių statusą ir žemės naudojimo aplinkybes. Taip pat verta įvertinti galimas papildomas išlaidas, susijusias su remontu, pritaikymu ar dokumentų sutvarkymu.

  • Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdis: apsvarstyti 33 klausimai, kitas – gegužės 28 dieną

    2026 metų balandžio 30 dieną į ketvirtąjį šių metų posėdį susirinko Ukmergės rajono savivaldybės taryba. Tai buvo jau 32-asis šios kadencijos tarybos posėdis.

    Iš 25 tarybos narių posėdyje dalyvavo 23. Posėdyje nedalyvavo Agnė Balčiūnienė ir Algirdas Kopūstas.

    Kartu su tarybos nariais posėdyje dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos darbuotojai, skyrių vedėjai ir specialistai, pavaldžių įstaigų atstovai bei žiniasklaidos atstovai.

    Darbotvarkėje buvo 33 klausimai. Didesnių diskusijų dėl sprendimų projektų nekilo, nes jie buvo išsamiai aptarti iš anksto vykusiuose tarybos komitetų posėdžiuose.

    Posėdžio metu savivaldybės meras Darius Varnas ir administracijos direktorė Inga Pračkailė pasveikino balandžio mėnesį gimtadienius minėjusius tarybos narius Justą Šakalį ir Angelę Jokubynienę.

    Savivaldybė pranešė, kad išsamesnė informacija apie priimtus sprendimus bus paskelbta savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams taip pat primenama, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai arba peržiūrėti įrašus savivaldybės „YouTube“ kanale.

    Kitas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną. Tikimasi, kad iki tada visuomenei bus pateikta detalesnė posėdyje priimtų sprendimų apžvalga.

  • Gegužės 12 dieną renkasi Etikos komisija: tarybos narių lankomumas ir galimas pažeidimas

    Gegužės 12 dieną 14.00 valandą vyks Etikos komisijos posėdis. Jame numatyta svarstyti kelis klausimus, susijusius su savivaldybės tarybos narių veiklos vertinimu.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – tarybos narių posėdžių lankomumas. Šį klausimą pristatys Etikos komisijos narė Danutė Užkurėlytė.

    Taip pat komisija aptars visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie savivaldybės tarybos nario galimai padarytą teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pranešėjas šiuo klausimu – Etikos komisijos pirmininkas Giedrius Auglys.

    Posėdžio pabaigoje numatyta svarstyti ir kitus klausimus. Tokia darbotvarkės struktūra įprasta etikos priežiūros institucijoms, kai greta planinių temų vertinami ir viešojoje erdvėje pasirodę signalai.

    Posėdis vyks savivaldybės administracijos posėdžių salėje, pirmame aukšte. Gyventojams aktualu stebėti šių klausimų nagrinėjimą, nes posėdžių lankomumas ir galimi pažeidimai tiesiogiai susiję su tarybos narių atskaitomybe bei pasitikėjimu savivalda.

  • Ukmergės rajone parduodamas degalinės pastatas ir aikštelė: savivaldybė skelbia e. aukcioną

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija paskelbė nekilnojamojo turto pardavimo elektroninį aukcioną, kuriame siūloma įsigyti degalinės pastatą ir inžinerinį statinį – aikštelę. Parduodamas turtas yra Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje, Antakalnio III kaime, Vilkmergės gatvėje.

    Skelbiama, kad parduodamas degalinės pastatas yra fiziškai pažeistas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitų pagalbinių patalpų. Pastato bendras plotas siekia 77,80 kv. m, o aikštelės užstatytas plotas – 553,00 kv. m.

    Turtas yra valstybinėje žemėje, o sklypas nėra suformuotas, todėl potencialiems pirkėjams aktualu įsivertinti būsimus veiksmus dėl žemės naudojimo teisių ir galimų procedūrų. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai tenka spręsti žemės nuomos ar sklypo formavimo klausimus pagal galiojančią tvarką.

    Turto apžiūra numatyta 2026 metų gegužės 20 dieną ir 2026 metų gegužės 21 dieną, taip pat nurodoma, kad apžiūrą galima suderinti ir atskirai. Apie pageidavimą apžiūrėti turtą prašoma informuoti iš anksto savivaldybės nurodytais kontaktais.

    Aukciono dalyvių registravimas prasidės 2026 metų birželio 8 dieną 00:00 valandą ir baigsis 2026 metų birželio 9 dieną 23:59 valandą. Elektroninio aukciono pradžia numatyta 2026 metų birželio 11 dieną 09:00 valandą, o pabaiga – 2026 metų birželio 12 dieną 13:59 valandą.

    Skelbiama, kad aukcionas bus organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis, naudojantis valstybine sistema „eVaržytynės“. Detalios aukciono sąlygos pateikiamos Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Pranešimą dėl aukciono pasirašė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė.

  • Gegužės 21 dieną Antikorupcijos komisija vertins tarybai teikiamus sprendimus: kas atsidūrė darbotvarkėje

    Gegužės 21 dieną 13.15 valandą vyks Antikorupcijos komisijos posėdis. Jame bus nagrinėjami Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdžiui teikiami klausimai, vertinant juos antikorupciniu požiūriu.

    Komisija posėdžio metu peržiūrės planuojamus sprendimų projektus ir jų rengimo aplinkybes, kad būtų sumažinta interesų konflikto, neskaidrių procedūrų ar nepagrįstų išimčių rizika. Tokia prevencinė patikra paprastai padeda iš anksto pastebėti jautrias vietas ir išvengti ginčų jau priėmus sprendimus.

    Darbotvarkėje numatytas klausimas dėl tarybos posėdžiui teikiamų klausimų svarstymo antikorupciniu požiūriu. Pranešimą šiuo klausimu pristatys Antikorupcijos komisijos pirmininkas Giedrius Auglys.

    Antroji darbotvarkės dalis skirta kitiems klausimams. Į šią dalį dažniausiai patenka papildomi komisijos narių siūlymai, gauti gyventojų ar įstaigų kreipimaisi, taip pat organizaciniai sprendimai dėl tolimesnių vertinimų.

    Posėdis vyks savivaldybės administracijos posėdžių salėje pirmame aukšte. Gyventojams aktualiausi sprendimų projektai paprastai paaiškėja artėjant tarybos posėdžiui, todėl komisijos išvados gali tapti svarbiu signalu dėl skaidrumo ir interesų derinimo reikalavimų.

  • Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje daugėja 20–49 metų žmonėms diagnozuojamų kai kurių vėžio formų, o vien įprastais gyvenimo būdo veiksniais šio augimo paaiškinti nepavyksta. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, išanalizavę vėžio atvejų dinamiką 2001–2019 metų laikotarpiu.

    Tyrimą atliko Vėžio tyrimų instituto ir Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai, vertinę sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustatė 11 vėžio rūšių, kurių dažnis jaunesnių suaugusiųjų grupėje per analizuotą laikotarpį augo.

    Kokios vėžio rūšys augo?

    Tarp dažnėjančių vėžio formų įvardyti krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, kasos bei inkstų navikai. Taip pat fiksuotas kepenų, tulžies pūslės, skydliaukės, burnos ertmės, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio atvejų augimas, be to, daugėjo ir daugybinės mielomos atvejų.

    Mokslininkai pabrėžė, kad daugumos šių vėžio rūšių rodikliai kilo ir vyresnėse amžiaus grupėse, kur vėžys apskritai yra gerokai dažnesnis. Tai gali rodyti dalį bendrų rizikos veiksnių skirtingiems amžiams, tačiau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.

    Išskirtinės buvo dvi diagnozės: storosios žarnos ir tiesiosios žarnos bei kiaušidžių vėžys. Tyrime pažymėta, kad šių dviejų vėžio formų augimas ryškiau matomas būtent jaunesnių suaugusiųjų grupėje, todėl ieškoma veiksnių, galinčių specifiniau veikti šį amžių.

    Kodėl vien gyvenimo būdas nepaaiškina?

    Analizėje vertinti gerai žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir kūno svoris. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie veiksniai, priklausomai nuo vėžio rūšies, gali lemti maždaug 7–65 proc. rizikos dalį.

    Tačiau pabrėžiama, kad dauguma šių rizikų tarp jaunesnių suaugusiųjų per pastaruosius dešimtmečius nedidėjo. Tyrime nurodoma, kad rūkymas mažėjo, alkoholio vartojimas krito arba išliko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai mažėjo, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas taip pat traukėsi.

    Pagrindinė išimtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusiųjų amžiaus grupėse ir laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad vien nutukimo didėjimas nepaaiškina bendro vėžio atvejų augimo tarp jaunesnių žmonių.

    Net ir toms vėžio rūšims, kurios siejamos su didesniu kūno svoriu, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų, kasos, kepenų, tulžies pūslės ar gimdos vėžiui, vien nutukimo rodiklių pokytis nepaaiškino stebėtos tendencijos. Tai reiškia, kad dalis veiksnių gali būti susiję su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos pokyčiais.

    Ką dar gali reikšti šios tendencijos?

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į galimą didesnio ištyrimo ir geresnės diagnostikos vaidmenį, nes plečiantis tyrimų prieinamumui dalis navikų gali būti nustatomi anksčiau. Kartu pabrėžiama būtinybė skubiai tirti kitus galimus paaiškinimus, įskaitant naujai išryškėjančius rizikos veiksnius ir ankstyvųjų metų įtaką sveikatai.

    Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemonių ir daugiau dėmesio skirti nelygybėms. Tyrime akcentuojama, kad rūkymas ir nutukimas dažniau paplitę labiau nepasiturinčiose bendruomenėse, o nutukimo augimas jose gali būti staigesnis, todėl daliai gyventojų rizika didėja labiau.

    Gydytojams ši kryptis svarbi ir dėl praktinių sprendimų: jeigu kai kurios vėžio rūšys išties dažnėja jaunesniame amžiuje, gali tekti peržiūrėti budrumo kriterijus, simptomų vertinimą ir dalies patikrų amžiaus ribas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik iš šios analizės daryti išvadas apie konkrečias priežastis dar anksti.