Lenkijoje planuojama papildoma kelių statybos sutarčių indeksacija turėtų sumažinti statybų bendrovių patiriamus nuostolius, tačiau visų praradimų ji nekompensuos. Vis dėlto verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali stabilizuoti rinką ir sumažinti ginčų su valstybe riziką.
Lenkijos statybos darbdavius vienijanti organizacija skaičiuoja, kad papildomas indeksavimas kelių projektams, pasirašytiems iki karo Ukrainoje pradžios, galėtų kainuoti apie 300–350 mln. eurų. Ši suma yra mažesnė už galimą rangovų reikalavimų mastą, jei valstybė apskritai nesiimtų korekcijų ir įmonės masiškai kreiptųsi į teismus.
Rangovų argumentas paprastas: 2021–2022 metais šoktelėjus žaliavų, energijos ir logistikos kainoms, senesnių sutarčių kainodara daugeliu atvejų nebeatitiko realių sąnaudų. Tai ypač aktualu dideliems infrastruktūros projektams, kuriuose medžiagų ir darbų savikaina sudaro didžiausią biudžeto dalį, o maržos paprastai būna nedidelės.
„Tai nepadengs visų galimų įmonių nuostolių, bet yra pakankamai patrauklu, kad sumažėtų rizika tęsti teisinius ginčus“, – sakė statybos darbdavių organizacijos vadovas Janas Stylińskis.
Skirtingos institucijos kaštus vertina nevienodai: verslo asociacijos pateikia mažesnį, o valstybinė kelių direkcija – kiek didesnį papildomo indeksavimo poreikį. Tačiau abiem atvejais akcentuojama, kad bet kuris indeksavimo scenarijus valstybei būtų pigesnis ir praktiškesnis nei ilgalaikiai teismai, galintys stabdyti projektus ir didinti neapibrėžtumą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas svarbus ne tik rangovams, bet ir pačiai valstybei: finansinis stabilumas tiesiogiai susijęs su darbų tęstinumu, tiekimo grandinių patikimumu ir galimybe laiku užbaigti objektus. Kai įmonių likvidumas blogėja, dažnėja prašymai keisti terminus, o rizikos kaštai galiausiai atsispindi naujų konkursų kainose.
Diskusijoje taip pat iškilo vadinamasis vietinės vertės kūrimo klausimas, kai valdžia siekia didesnės naudos šalies ekonomikai iš viešųjų pirkimų. Verslo atstovai tai vertina kaip kryptingą signalą rinkai, tačiau pabrėžia, kad vien deklaracijų neužtenka: būtini aiškūs teisiniai kriterijai ir praktiniai sprendimai, susiję su įmonių finansavimu bei konkurencinėmis sąlygomis.
Statybų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja tendencija dažniau į sutartis įtraukti indeksavimo mechanizmus ir detalesnes rizikų pasidalijimo nuostatas. Tai laikoma vienu iš būdų apsaugoti tiek valstybės užsakovą, tiek rangovus nuo staigių rinkos svyravimų, ypač kai geopolitinė ir žaliavų kainų aplinka išlieka nepastovi.
Leave a Reply