CP v2

Blog

  • Stambulą sukrėtęs išpuolis mokykloje: 15-metė su svetima uniforma sužalojo 8 mokinius

    Stambulą sukrėtęs išpuolis mokykloje: 15-metė su svetima uniforma sužalojo 8 mokinius

    Išpuolis Başakşehir rajone

    Stambule, Başakşehir rajone, antradienio rytą įvyko išpuolis vidurinėje mokykloje: 15 metų moksleivė peiliu sužalojo aštuonis mokinius, o vienas jų vėliau mirė. Turkijos pareigūnai pranešė, kad įtariamoji buvo sulaikyta netrukus po incidento.

    Pasak vietos administracijos, ataka įvyko apie 8.35 valandą vietos laiku. Greitosios pagalbos tarnybos sužeistuosius išgabeno į ligonines, o mokyklos bendruomenė sulaukė psichologinės pagalbos.

    Kaip įtariamoji pateko į mokyklą?

    Švietimo ministras Yusufas Tekinas nurodė, kad įtariamoji prieš išpuolį persirengė taikinio mokyklos uniforma ir taip siekė nepastebėta patekti į pastatą. Pareigūnų teigimu, ji mokosi kitoje ugdymo įstaigoje ir yra dešimtos klasės mokinė.

    Sveikatos apsaugos ministras Kemalis Memişoğlu teigė, kad iš pradžių buvo skelbiama apie aštuonis sužeistuosius: vieno būklė vertinta kaip kritinė, dar dviejų – vidutinė ar sunki. Vėliau patvirtinta, kad vienas mokinys nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Aštuonių sužeistųjų gydymas tęsiamas ligoninėse, jų sveikatos būklę nuolat stebime“, – sakė Kemalis Memişoğlu.

    Pamokos sustabdytos, įvesti ribojimai žiniasklaidai

    Po išpuolio pamokos mokykloje sustabdytos dviem dienoms. Tokia praktika Turkijoje dažnai taikoma siekiant stabilizuoti situaciją, užtikrinti tyrimo veiksmus ir suteikti pagalbą bendruomenei.

    Taip pat pranešta, kad teismas pritaikė laikinuosius informacijos sklaidos apribojimus dėl šio įvykio. Turkijos žiniasklaidos priežiūros institucija RTÜK tokius sprendimus paprastai aiškina siekiu apsaugoti ikiteisminį tyrimą ir netrukdyti įtariamųjų sulaikymo ar apklausų veiksmams.

    Kas yra imam hatip mokyklos?

    Išpuolis įvyko imam hatip tipo mokykloje – tai valstybės finansuojamos religinės ugdymo įstaigos, kurios istoriškai buvo steigiamos rengti imamus ir maldų vadovus. Pastaraisiais dešimtmečiais jos tapo platesnio profilio mokyklomis, kuriose mokosi dalis Turkijos paauglių.

    Šių mokyklų plėtra Turkijoje neretai sulaukia diskusijų dėl balanso tarp religinio ir pasaulietinio švietimo. Vis dėlto pareigūnai kol kas nepateikė duomenų, kad Stambulo išpuolis būtų turėjęs politinį ar ideologinį motyvą.

  • „MyDefence“ pristatė Wingman Edge: DI valdomas dronų detektorius sveria mažiau nei 1 kg

    Danijos bendrovė „MyDefence“ spalio 6 dieną pristatė Wingman Edge – naujos kartos asmeninį dronų aptikimo įrenginį, skirtą kariams ir saugumo tarnyboms. Gamintojas pabrėžia, kad sprendimas remiasi DI analize ir realiuoju laiku vertina radijo dažnių aplinką.

    Įrenginys sveria mažiau nei 1 kilogramą ir, pasak bendrovės, yra apie 17 proc. lengvesnis už ankstesnės kartos sprendimus. Toks formatas svarbus ne tik patogumui, bet ir praktiniam panaudojimui, kai įrangą tenka nešiotis visą parą.

    Wingman Edge paskirtis – aptikti dronų valdymo ir ryšio signalus net tada, kai jie dar neįtraukti į iš anksto sudarytas grėsmių bibliotekas. Tai aktualu sparčiai kintant dronų taktikai ir dažnių naudojimui, kai priešas gali keisti nustatymus greičiau, nei atnaujinamos duomenų bazės.

    „Dronų keliamos grėsmės evoliucionuoja ir nelaukia, kol bus atnaujinta duomenų bazė apie jas“, – sakė „MyDefence“ vadovas Danas D. S. Hermansenas.

    Bendrovės teigimu, signalų apdorojimas vyksta pačiame įrenginyje, todėl analizė atliekama vietoje ir nereikalauja nuolatinio ryšio su išorinėmis sistemomis. Tokia architektūra svarbi aplinkoje, kur ryšys gali būti ribotas, o sprendimus reikia priimti per kelias sekundes.

    Dar viena akcentuojama savybė – pasyvus veikimas: stebėdamas elektromagnetinę aplinką įrenginys pats neskleidžia radijo bangų. Praktikoje tai reiškia mažesnę tikimybę būti aptiktam pagal emisijas, lyginant su aktyviais sprendimais, kurie „apšviečia“ erdvę savo signalu.

    Kontekstą, kodėl tokie įrenginiai tampa paklausūs, rodo ir pastarųjų metų tendencijos: dronai vis dažniau naudojami žvalgybai, artilerijos koregavimui ir tiksliems smūgiams, o jų kainos bei prieinamumas išaugo. Dėl to kariuomenėms ir kritinės infrastruktūros apsaugai vis svarbesni tampa ankstyvo aptikimo ir situacinio suvokimo sprendimai.

    „MyDefence“ taip pat nurodo, kad per pastaruosius 18 mėnesių JAV kariuomenė įsigijo bendrovės asmeninių dronų aptikimo įrenginių maždaug už 71 000 000 eurų. Tai rodo, kad rinka juda link ne tik stacionarių sistemų, bet ir individualių, lauke naudojamų priemonių.

    Nors gamintojas kol kas viešai nedetalizuoja visų techninių parametrų ir konkrečių aptikimo ribų skirtingiems dronų tipams, pati kryptis aiški: DI pagrįstas radijo dažnių stebėjimas ir analizė tampa vienu svarbiausių būdų aptikti greitai prisitaikančias grėsmes. Tokie sprendimai ypač vertingi ten, kur reikia mobilumo ir tylos eteryje.

  • Šiluma gyventojams galėtų pigti: elektriniai katilai ir šilumos kaupimas, bet būtina keisti taisykles

    Centralizuoto šildymo kainos vartotojams ateityje galėtų mažėti, jei šilumos ūkis sparčiau elektrifikuosis ir galės pasinaudoti momentais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius. Tokią kryptį vis dažniau mini energetikos bendrovės, kurios šilumą siūlo gaminti elektrodiniais katilais, o energiją kaupti šilumos kaupikliuose.

    Idėja paprasta: kai atsinaujinančių išteklių gamyba didelė, o elektros kaina rinkoje krenta, elektrodinis katilas galėtų įjungti maksimalią galią ir gaminti šilumą pigiau. Kai sistemoje trūksta galios ir elektra brangsta, katilas vartojimą sumažintų, o miestą šildytų iš anksto sukaupta šiluma.

    „Jei realūs šilumos gamybos kaštai bus mažesni, tai turės atsispindėti ir galutinėse kainose vartotojams“, – sakė „Fortum Power and Heat Polska“ strategijos ir plėtros direktorius Mariusz Dzikuć.

    Kas šiandien trukdo pigesnei šilumai?

    Praktikoje pagrindinis stabdis yra mokesčiai ir rinkos taisyklės, kurios ne visada skatina vartoti elektrą tada, kai tai naudinga energetikos sistemai. Net ir tais momentais, kai elektros biržoje kaina artėja prie nulio ar tampa neigiama, galutinę savikainą gali reikšmingai padidinti perdavimo ir skirstymo dedamosios bei papildomi reguliaciniai mokesčiai.

    Pašnekovas pabrėžia, kad toks modelis mažina motyvaciją lanksčiai eksploatuoti elektrodinius katilus būtent tada, kai elektros sistemoje yra perteklius. Jo teigimu, taisyklės turėtų siųsti aiškų signalą: vartoti daugiau, kai elektros per daug, ir riboti vartojimą, kai jos trūksta.

    Kodėl svarbus šilumos kaupiklis?

    Vien elektrodinio katilo nepakanka, jei šilumą reikia tiekti nuolat, o pigi elektra pasitaiko tik dalį paros. Todėl kartu diegiami šilumos kaupikliai leidžia kelias valandas intensyviai gaminti šilumą, o vėliau ją tolygiai atiduoti vartotojams visą dieną.

    Kaip pavyzdį „Fortum“ nurodo projektą Zabrzėje, kur statomas 55 megavatų elektrodinis katilas ir 1 200 megavatvalandžių talpos šilumos kaupiklis. Tokia kombinacija leidžia daugiau pigios elektros energijos paversti šiluma per trumpus kainų „langus“ ir sumažinti priklausomybę nuo brangių valandų.

    Ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija ir šilumos kaupimas gali tapti ne tik būdu mažinti šilumos gamybos savikainą, bet ir priemone stabilizuoti elektros sistemą, ypač augant saulės ir vėjo generacijai. Vis dėlto, kad nauda pasiektų vartotojus, energetikos rinkos reguliavimas turi labiau atliepti lankstaus vartojimo logiką.

  • ES metano taisyklių terminas gali nusikelti metams: importuotojams nauji reikalavimai nuo 2028-ųjų

    Komisija svarsto atidėjimą

    Europos Komisija ruošiasi atsižvelgti į dalies valstybių narių prašymus ir metams atidėti metano reglamento importo dalies taikymą. Tai reikštų, kad nauji reikalavimai importuojamiems energijos ištekliams realiai pradėtų galioti 2028 metais, o ne 2027 metais.

    Apie planuojamą sprendimą Europos Parlamente kalbėjo už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas. Jis pabrėžė, kad Komisija pavedė įvertinti atidėjimo galimybę, tačiau ilgesnis nei 12 mėnesių nukėlimas, jo teigimu, šiuo metu nenumatomas.

    Ką keičia metano reglamentas?

    Metano reglamentas įsigaliojo 2024 metų rugpjūčio 4 dieną ir yra dalis platesnių ES klimato tikslų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu. Metanas laikomas viena sparčiausiai klimatą veikiančių dujų, o didelė jo dalis siejama su naftos ir dujų gavyba, transportavimu bei nuotėkiais tiekimo grandinėje.

    Pagal numatytą tvarką nuo 2027 metų sausio 1 dienos ES importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sudaromos sutartys dėl žaliavų, tokių kaip nafta ar dujos, apima degalus, pagamintus laikantis griežtesnių metano emisijų matavimo ir ataskaitų teikimo standartų. Praktikoje tai reiškia papildomą administracinę ir techninę naštą tiek ES įmonėms, tiek tiekėjams už ES ribų.

    Kodėl prašoma daugiau laiko?

    Diskusijas dėl atidėjimo paskatino valstybių narių argumentai, kad per trumpą laiką sudėtinga parengti kontrolės ir atitikties sistemas, ypač importo grandyje. Lietuviškame ir europiniame kontekste tai siejama ir su energetinio saugumo klausimais: rinkos dalyviai baiminasi, kad nepasiruošus reglamento įgyvendinimui gali kilti tiekimo trikdžių ar padidėti kaštai.

    Lenkija kartu su dar 17 valstybių narių jau 2026 metų birželį kreipėsi į Komisiją prašydamos importo reikalavimų taikymą atidėti trejiems metams. Vis dėlto Komisijos signalai rodo kompromisinį variantą: vienerių metų atidėjimą, kad šalys ir verslas spėtų pasiruošti be didesnės rizikos energijos tiekimui.

    Komisaras: atidėjimas bus ribotas

    Eurokomisaras akcentavo, kad Komisija siekia išsklaidyti abejones dėl pasirengimo, tačiau nenori susilpninti bendro reglamento efekto. Jo teigimu, per papildomus metus valstybės narės privalėtų užtikrinti visišką pasirengimą ir sudaryti sąlygas sklandžiam reikalavimų taikymui.

    „Išklausėme pastabas, todėl pavedžiau savo tarnyboms įvertinti galimybę atidėti importo reikalavimų taikymą, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų juos veiksmingai įgyvendinti“, – sakė Danas Jorgensenas.

    „Nenumatome, kad šis laikotarpis viršytų vienerius metus“, – pridūrė jis.

    Komisijos pozicija signalizuoja, kad ES ir toliau laikysis metano emisijų mažinimo krypties, bet kartu ieškos sprendimo, kaip išvengti nereikalingos įtampos energijos rinkose. Galutinis sprendimas dėl atidėjimo turėtų paaiškėti po Komisijos atliktos analizės ir politinių diskusijų dėl įgyvendinimo rizikų.

  • Muzikinių rezidencijų bumas Europoje: bilietų kainas kelia kelionės ir paslėpti mokesčiai

    Muzikinių rezidencijų bumas Europoje: bilietų kainas kelia kelionės ir paslėpti mokesčiai

    By&nbspChristina Thykjaer
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Musical residencies are on the rise in Europe for major pop stars, but costs are increasingly being heaped upon audiences with travel, accommodation and extras pushing up ticket prices, according to Spanish consumer rights group FACUA.

    For decades, Las Vegas made musical residencies part of its identity. Instead of taking a show from city to city, major artists would stage the same production in a single venue for weeks or even months, and it was the audience who travelled to see it. Europe is now beginning to experiment with a similar formula.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Madrid is one of the most visible examples of this transformation. Shakira has headlined a 12-date residency in a temporary venue, the Shakira Stadium, set up at Iberdrola Music in Villaverde. Bad Bunny has concentrated ten concerts at the Riyadh Air Metropolitano as part of his tour, while Dani Martín has become the first artist to develop a residency at Madrid’s Movistar Arena.

    The phenomenon goes beyond Spanish and Latin American performers. Other international stars such as Céline Dion, Adele and Ariana Grande have also been linked, in different ways, to formats that group several performances in the same European city. The result is a major change in the relationship between artist, city and audience.

    Related
    FILE: Celine Dion performs during the opening concert of her residency 'Celine Dion Paris 2026' on the outskirts of Paris on 12 September 2026.

    FILE: Celine Dion performs during the opening concert of her residency ‘Celine Dion Paris 2026’ on the outskirts of Paris on 12 September 2026.
    AP/Aurelien Morissard

    For Rubén Sánchez, secretary-general of consumer rights group FACUA, this formula “does not benefit the public”. He believes that concentrating performances allows the industry to cut costs by using the same venue for longer, while forcing many spectators to take on additional expenses.

    “It is not the same for all the shows to be held in Madrid as for there to be a tour of different cities in Spain,” Sánchez explains. On top of the ticket price can come transport, accommodation, food and other costs linked to the trip.

    More dates, but also more expenses

    Residencies can increase the number of tickets available by offering several chances to see the same artist. However, for those who live far from the chosen city, the real cost of attending can be considerably higher.

    Sánchez believes it will be the public’s response that ultimately determines the future of the model. If fans are willing to travel and absorb those extra costs, he thinks it is likely that more residencies will appear. If there is a backlash that translates into lower ticket sales, the industry may reconsider its strategy.

    “The success or failure of the new model will depend on the mass reaction of users,” he says.

    FILE: Bad Bunny arrives at the Schiaparelli womenswear Haute Couture Autumn/Winter 2026-2027 collection, presented in Paris on Monday 6 July 2026.

    FILE: Bad Bunny arrives at the Schiaparelli womenswear Haute Couture Autumn/Winter 2026-2027 collection, presented in Paris on Monday 6 July 2026.
    Credit: AP/Emma Da Silva

    The issue of the final price

    FACUA also warns of another problem linked to ticket sales: the lack of clarity over how much consumers end up paying. Sánchez is particularly critical of the so-called “booking fees” added during the purchasing process. For FACUA, the advertised price should include all compulsory costs from the outset.

    “From the very first minute, from the very first screen, from the first advert, they have to say what the ticket price is,” he insists. On top of that comes the resale market. FACUA argues that resale should only be allowed on a non-profit basis, for instance when a consumer who cannot go sells their ticket to someone else. The organisation is calling for tighter regulation of resale aimed at making a profit.

    The consumer will have the final say

    The model emulates Las Vegas because it turns the concert into a destination. For host cities, thousands of fans can generate business for hotels, restaurants, transport and shops. For consumers, however, it means shouldering a larger share of the cost and the logistics.

    Sánchez believes it is still too early to know whether residencies will become established in Europe. The key will be whether audiences accept this new equation: more chances to see a major artist, but also a greater likelihood of having to travel and spend more to do so.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Lisabonoje atidaryta paroda MAAT: Joana Vasconcelos kūriniai kalbasi su „Valentino“ suknelėmis

    Lisabonoje atidaryta paroda MAAT: Joana Vasconcelos kūriniai kalbasi su „Valentino“ suknelėmis

    Paroda MAAT muziejuje

    Lisabonoje esantis Meno, architektūros ir technologijų muziejus MAAT iki 2027 metų vasario 22 dienos pristato parodą VENUS – Valentino Garavani Joanos Vasconcelos žvilgsniu. Ekspozicijoje portugalų skulptorės ir menininkės Joanos Vasconcelos darbai susiejami su legendinio italų mados kūrėjo Valentino Garavani suknelėmis.

    Projektas gimė bendradarbiaujant Valentino Garavani ir Giancarlo Giammetti fondui bei Joanai Vasconcelos. Giancarlo Giammetti buvo ilgametis dizainerio gyvenimo ir verslo partneris, o parodos struktūrą ir lankytojų maršrutą Lisabonoje suformavo pati menininkė.

    Dialogas tarp namų ir prabangos

    Parodos ašimi pasirinktas kontrastas tarp kasdienės buities ir aukštosios mados pasaulio. Ekspozicija kviečia žiūrovą pamatyti, kaip intymūs namų objektai, medžiagos ir tekstūros gali atsidurti greta suknelių, skirtų scenai, ceremonijoms ir „tobulos“ išvaizdos akimirkoms.

    „Norėjau parodyti Valentino kūrybos įvairovę ir stebuklą: jo siuvinėjimus, audinius, visiškai skirtingas medžiagas. Iš jų jis sukūrė idilišką moterį, tarsi deivę“, – sakė Joana Vasconcelos.

    Menininkė pabrėžė, kad mados dizainerio darbai, jos akimis, veikė kaip tapatybės transformacija: suknelė tampa ne tik drabužiu, bet ir socialiniu vaidmeniu. Būtent ši mintis parodoje sujungiama su skulptūros kalba, kai forma ir medžiaga pasakoja istoriją apie kūną, žvilgsnį ir statusą.

    Kodėl parodoje ne vien „Valentino“ raudona

    Rengdama ekspoziciją menininkė turėjo prieigą prie dizainerio archyvo, todėl sukneles rinkosi ne pagal labiausiai atpažįstamas klišes. Pasak jos, tikslas buvo išplėsti publikos vaizduotę ir parodyti daugiau nei vien įprastai su prekės ženklu siejamą ryškiai raudoną spalvą, nors parodoje yra ir itin emblematiškas šio stiliaus pavyzdys.

    Centrinę vietą užima tekstilinė skulptūra Valkirija Venera, sukurta iš idėjos apie prabangą ir jos paradoksą kasdienybėje. Kūrinys, kaip teigiama, perima pasirinktų drabužių spalvinius ir faktūrinius impulsus, taip tarsi „susiūdamas“ aukštąją madą su šiuolaikine skulptūra.

    „Iš šio kūrinio ir gimė paroda, kurioje žaidžiame paradoksu tarp buities ir prabangos: moters namuose, moters intymumo ir moters viešojoje erdvėje, kuri tampa deive vilkėdama Valentino suknelę“, – sakė Joana Vasconcelos.

    Ekspozicijos maršrute atsiranda ir sąmoningai ironiškų epizodų. Viena erdvių vadinama Lyginimo kambariu, kuriame menininkė sukomponavo sprendimą aplink buities prietaisą, greta eksponuodama sukneles, kurių, jos žodžiais, iš esmės neįmanoma lyginti.

    Paroda MAAT muziejuje yra Lisabonoje pritaikyta projekto versija, anksčiau rodyta Romoje kultūrinėje erdvėje PM23. Dabartinis pristatymas vyksta MAAT dešimtmečio proga, kai muziejus tuo pačiu metu lankytojams siūlo ir daugiau naujų ekspozicijų.

  • Mirė britų rašytojas ir buvęs politikas Jeffrey Archer: paskutinis romanas pasirodo šiandien

    Mirė britų rašytojas ir buvęs politikas Jeffrey Archer: paskutinis romanas pasirodo šiandien

    Mirė vienas skaitomiausių Jungtinės Karalystės autorių ir buvęs konservatorių politikas Jeffrey Archer. Leidėja „HarperCollins“ pranešė, kad 86 metų rašytojas namuose mirė staiga ir ramiai.

    Žinia paskelbta simbolišku metu: paskutinis Archerio romanas „Adam and Eve“ pasaulinę prekybą pasiekia šiandien. Leidėjų teigimu, autorius iki pat pabaigos dirbo su tekstu ir aktyviai bendravo su redakcija.

    Milijonai tiražų per penkis dešimtmečius

    Per maždaug penkis dešimtmečius trukusią karjerą Jeffrey Archerio knygos, leidėjų skaičiavimu, pasaulyje parduotos daugiau nei 300 000 000 egzempliorių tiražu. Plačiausiai žinomi jo kūriniai – „Kane and Abel“, „Not a Penny More, Not a Penny Less“, taip pat serijos apie Williamą Warwicką ir „Clifton Chronicles“.

    1979 metais pasirodęs romanas „Kane and Abel“ ilgus metus išliko tarp perkamiausių pasaulyje, o jo pardavimai siejami su dešimtimis milijonų egzempliorių. Naujausiame romane „Adam and Eve“ taip pat pasakojama apie du tą pačią dieną gimusius, bet skirtingoms socialinėms klasėms priklausančius personažus.

    Skandalai politikoje ir teistumas

    Archeris buvo konservatorių parlamento narys ir partijos vadovybės atstovas, tačiau jo politinę karjerą lydėjo rezonansiniai skandalai. 2001 metais jis buvo nuteistas dėl melagingų parodymų ir trukdymo teisingumui, susijusių su 1987 metais vykusia šmeižto byla.

    Byloje prisiekusieji nustatė, kad Archeris pateikė suklastotą alibi, o teismas jam skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Į laisvę jis buvo paleistas anksčiau laiko 2003 metais, vėliau grįžo į Lordų rūmus kaip politiškai nepriklausomas narys ir pasitraukė iš aktyvios veiklos 2024 metais.

    Leidėjų ir politikų reakcijos

    „HarperCollins UK“ vadovė ir Archerio redaktorė Kate Elton pabrėžė, kad autorius garsėjo darbo etika ir nuosekliu tekstų tobulinimu iki paskutinės redakcijos. Jos teigimu, rašytojas leidybos procesą traktavo kaip komandinį darbą ir siekė, kad kiekviena pastraipa būtų maksimaliai tiksli.

    „Man buvo didžiulė privilegija dirbti jo redaktore: jis buvo pasakotojas meistras ir nepaprastai kruopštus autorius“, – sakė Kate Elton.

    Konservatorių lyderė Kemi Badenoch Archerio mirtį pavadino dideliu sukrėtimu ir teigė tą pačią dieną dar gavusi iš jo šiltą žinutę. Britų žiniasklaidoje Archeris dažnai apibūdinamas kaip prieštaringa figūra, sugebėjusi derinti milžinišką literatūrinę sėkmę ir reputaciją temdžiusius politinius skandalus.

    Leidėjai pažymi, kad net ir po teistumo Archerio knygos išliko paklausios, o naujų leidimų bei serijų populiarumas rodė stabilų komercinį susidomėjimą. Jo kūrybinis palikimas, tikėtina, ir toliau bus leidžiamas bei ekranizuojamas, nes dalis romanų jau anksčiau buvo pritaikyti televizijai ir teatrui.

  • Mirė britų kompozitorius George Fenton: jo muzika lydėjo Davido Attenborough Žemės trilogiją

    Mirė britų kompozitorius George Fenton: jo muzika lydėjo Davido Attenborough Žemės trilogiją

    Mirė britų kompozitorius George Fenton, kurio muzika skambėjo vienose žiūrimiausių gamtos dokumentikų ir daugybėje kino filmų. Jam buvo 76 metai.

    Šeimos pranešime teigiama, kad kompozitorius mirė netikėtai spalio 5 dieną. Artimieji nurodė, kad jis paliko žmoną Amandą, buvusią žmoną Jane, vaikus ir anūkus.

    Karjera, trukusi daugiau kaip 50 metų

    Per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią karjerą G. Fenton kūrė muziką kinui, televizijai ir teatrui, o jo pavardė ne kartą atsidūrė svarbiausių apdovanojimų kontekste. Jis buvo nominuotas „Oskarui“ penkis kartus.

    Tarp ryškiausių jo darbų minimi filmai Gandhi, Cry Freedom, Dangerous Liaisons, The Fisher King ir Groundhog Day, taip pat kiti tarptautinei auditorijai gerai žinomi projektai. Jo muzika išsiskyrė gebėjimu derinti didelę emociją ir subtilų pasakojimo ritmą, todėl kompozitorius buvo kviečiamas į skirtingų žanrų kūrybą.

    Muzika, tapusi Davido Attenborough dokumentikų dalimi

    Ypatingą vietą G. Fenton biografijoje užima bendradarbiavimas su gamtos dokumentikų kūrėjais, įskaitant Davido Attenborough projektus. Jis kūrė muziką serijoms The Blue Planet, Planet Earth ir Frozen Planet, kurios dažnai vadinamos Žemės trilogija.

    Už televizijos darbus kompozitorius pelnė „Emmy“ apdovanojimus, o taip pat buvo įvertintas BAFTA prizais ir „Ivor Novello“ apdovanojimais. Šie įvertinimai pabrėžė jo indėlį į muziką, kuri ne tik papildo vaizdą, bet ir formuoja žiūrovo emocinį santykį su pasakojimu.

    Partnerystė su Ken Loach ir paskutiniai darbai

    G. Fenton ilgus metus siejo ir kūrybinė partnerystė su režisieriumi Ken Loach: jis kūrė muziką daugumai šio kūrėjo filmų, tarp jų My Name Is Joe, Sweet Sixteen, The Wind That Shakes the Barley, I, Daniel Blake, Sorry We Missed You ir The Old Oak.

    2023 metais kompozitoriui suteiktas Britų imperijos ordino Komandoro laipsnis už nuopelnus muzikai. Pranešta, kad paskutinis jo filmo garso takelis sukurtas režisierės Trudie Styler juostai Up Against It, kuri pristatyta rugsėjo 12 dieną Toronte vykusiame tarptautiniame kino festivalyje.

    Be kino ir dokumentikos, G. Fenton kūrė ir plačiai atpažįstamas britų transliuotojo BBC naujienų bei laidų temas. Tai buvo dar viena sritis, kurioje jo muzika tapo kasdienės informacijos vartojimo patirties dalimi.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai šią savaitę pasiekia itin svarbų etapą: Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, per kurį tikisi iš Pekino gauti apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos disbalanso mažinimo. Į Pekiną aukšto lygio deryboms vyksta ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, o netrukus po to Kinijos klausimas bus vienas pagrindinių ir ES lyderių darbotvarkėje.

    ES pareigūnai viešai pabrėžia, kad dabartinė padėtis tampa sunkiai tvari: Bendrija susiduria su itin dideliu prekybos deficitu su Kinija, o spartėjanti pigių importo prekių banga didina spaudimą Europos pramonės bazei. Šiame kontekste daugėja kalbų apie naujas apsaugos priemones ir griežtesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Ko ES tikisi iš derybų?

    Per pastarąsias savaites ES ir Kinijos pareigūnai derėjosi techniniu lygmeniu, tačiau dabar, pasak Briuselio, reikalingi politiniai sprendimai. Šefčovičiaus susitikimuose su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao siekiama susitarti dėl konkrečių įsipareigojimų, kurie realiai mažintų disbalansą ir pristabdytų Europos rinką užplūstančių žemų kainų prekių poveikį vietos gamintojams.

    Vienas jautriausių klausimų – galimi importo ribojimo mechanizmai pagal produktų grupes. Briuselis ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką, bet kartu išvengti atviro prekybos karo, kuris smogtų tiek eksportuotojams, tiek vartotojų kainoms ir investicijų klimatui.

    ES pusėje derybose svarbi ir tiekimo saugumo tema. Retieji žemės elementai, plačiai naudojami automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų sektoriuose, tebėra viena iš didžiausių Bendrijos priklausomybių nuo Kinijos, todėl Briuselis siekia didesnio aiškumo dėl jų eksporto stabilumo.

    Vokietijos posūkis ir Prancūzijos spaudimas

    Valstybių narių pozicija Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu kinta, o reikšmingiausias signalas – ryškėjantis Berlyno ir Paryžiaus suartėjimas. Jei anksčiau Vokietija atsargiau vertino griežtesnes priemones, dabar kartu su Prancūzija vis dažniau kalba apie būtinybę pilnai pasitelkti ES prekybos gynybos priemones ir kurti naujus instrumentus greitesniam atsakui.

    Diskusijose aptariamas ir modelis, kai Europos Komisija galėtų aktyvuoti naują priemonę, o ją sustabdyti būtų galima tik tada, jei tam neprieštarautų kvalifikuota dauguma. Tokia schema, ES sostinių vertinimu, leistų greičiau reaguoti į sistemines rizikas, tačiau kartu kelia klausimų dėl politinės kontrolės ir galimos eskalacijos.

    Ne visos šalys žengia tuo pačiu tempu: dalis valstybių narių, siekiančių pritraukti Kinijos investicijas, išlieka atsargesnės. Vis dėlto bendras tonas Briuselyje griežtėja, nes pramonės konkurencingumo tema vis dažniau siejama ir su ekonominio saugumo darbotvarke.

    Ar artėja platesnis prekybos konfliktas?

    Europos pramonės atstovai vis garsiau ragina imtis ryžtingų veiksmų, net jei tai didina atsakomųjų žingsnių riziką. Verslo organizacijos pabrėžia, kad priklausomybės nuo vienos tiekimo krypties mažinimas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti, tačiau neveikimas ilgainiui būtų brangesnis ir ekonomiškai, ir saugumo požiūriu.

    „Net jei priklausomybių mažinimas reiškia kaštus, neveikimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuotų gerokai daugiau ir būtų neatsakingas saugumo politikos požiūriu“, – teigiama Vokietijos pramonės federacijos vertinime.

    Europos Komisija paraleliai ieško duomenų ir iš pačių įmonių: rengiamos konsultacijos dėl galimų priemonių, kurios padėtų diversifikuoti tiekimą tais atvejais, kai priklausomybė nuo vienos šalies tiekėjų kelia riziką. Tuo pačiu Briuselis tęsia tyrimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, o tai kelia įtampą Pekinui.

    Kinija savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Toks tonas rodo, kad Pekinas sieks išlaikyti prieigą prie ES rinkos, tačiau nenori priemonių, kurios būtų suvokiamos kaip vienašališki apribojimai.

    „Kinijos pozicija nuosekli: bet koks sprendimas tarp Kinijos ir ES turi užtikrinti interesų pusiausvyrą, atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir abiejų pusių vidaus teisę“, – nurodė Kinijos atstovas.

    Artimiausios dienos bus testas, ar derybose įmanoma pasiekti kompromisą be eskalacijos. Jei konkrečių susitarimų nebus, Briuselyje vis dažniau svarstoma, kad kitas žingsnis gali būti platesnis priemonių paketas, kuris paliestų ne tik atskiras prekių grupes, bet ir pačią ES rinkos prieigos logiką.

  • Prancūzijoje pavogta 210 kg sverianti Apokalipsės knyga su Salvadoro Dalí darbais

    Prancūzijoje pavogta 210 kg sverianti Apokalipsės knyga su Salvadoro Dalí darbais

    Prancūzijos Overnės regione iš šiuolaikinio meno centro Esoaro mieste dingo išskirtinis eksponatas – vadinamoji Apokalipsės knyga. Prokurorai skelbia, kad vagystė įvyko naktį iš spalio 4 į spalio 5 dieną, o dingęs kūrinys laikomas vienu brangiausių ir sunkiausių pasaulyje.

    Pavogtas leidinys yra vienintelis originalus egzempliorius, sumanytas Overnės leidėjo Josepho Forêt. Knyga sukurta kaip vientisas meno kūrinys, įkvėptas šv. Jono Apreiškimo, o jos dydis ir atlikimas labiau primena instaliaciją nei įprastą leidinį.

    Skelbiama, kad visas kūrinys sveria apie 210 kilogramų ir sudarytas iš 150 pergamento lapų. Jis buvo kuriamas 1958–1961 metais, prisidedant keliems to meto ryškiems rašytojams ir dailininkams, tarp jų – Jeanas Cocteau ir Jeanas Giono.

    Vienas ryškiausių akcentų – Salvadoro Dalí sukurtas viršelis, išlietas taikant vadinamąją vaško praradimo liejimo techniką. Kartu minimi ir kitų autorių, tokių kaip Ossipas Zadkine ir Léonardas Foujita, darbai, todėl leidinys vertinamas kaip kolekcinis objektas, kurio atskirų dalių vertė taip pat būtų itin didelė.

    Kūrinys buvo išnykęs dešimtmečiams

    Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1961–1972 metais knyga buvo pristatyta beveik 150 parodų visame pasaulyje. Vėliau ji kuriam laikui pradingo iš viešumos, buvo saugota Šveicarijoje ir galiausiai atsidūrė Japonijos kolekcininkų rankose.

    2003 metais kūrinį įsigijo Esoare dirbančios meno restauravimo įmonės vadovas Christianas Karoutzos. Jis nusprendė knygos viršelį ir dalį pergamentų laikinai eksponuoti savo įkurtame šiuolaikinio meno centre, planuojant rodymą iki rudens.

    „Tai katedrą primenantis kūrinys, šedevras, pasaulyje neturintis analogų“, – po vagystės vietos žiniasklaidai sakė Christianas Karoutzos.

    „Nuostolis neapskaičiuojamas, tai viso gyvenimo darbas“, – teigė Esoaro meras Bertrand Barraud.

    Tyrimas ir vertės klausimas

    Vagystę tiria Klermono-Ferano žandarmerijos tyrimų padalinys. Pareigūnai viešai nedetalizuoja, kaip įsibrovėliai galėjo išgabenti tokio svorio objektą, tačiau būtent logistika laikoma vienu svarbiausių tyrimo klausimų.

    Kūrinio vertė įvardijama kaip siekianti kelis milijonus eurų, o dėl jo unikalumo tarptautinėje meno rinkoje tokie objektai paprastai yra sunkiai realizuojami legaliai. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad išskirtinės kultūros vertybės dažnai tampa taikiniu tiek dėl perpardavimo, tiek dėl nelegalios privačios kolekcijos formavimo.

    Šis atvejis primena ir kitus pastarųjų metų rezonansinius nusikaltimus kultūros paveldo srityje, kai vagys taikosi į muziejuose ir privačiose kolekcijose saugomus aukštos vertės objektus. Tyrėjai tikisi, kad kūrinio atpažįstamumas ir dokumentuota kilmė padės greičiau atsekti jo kelią.