CP v2

Blog

  • Kinijoje žmonės nuomoja savo veidus DI: kiek moka ir kodėl tai kelia vis daugiau skandalų

    Kinijoje sparčiai augant dirbtinio intelekto kuriamam turiniui atsirado naujas uždarbio modelis: žmonės licencijuoja savo veidus, kad pagal jų atvaizdą būtų kuriami reklaminiai klipai, žaidimų scenos ar vertikalūs serialai. Specializuotos platformos renka veidų katalogus, o užsakovai gali pasirinkti tipažą pagal amžių, lytį ir įvaizdį.

    Tokiose sistemose žmogus paprastai nuskenuoja veidą ir pasirašo licencijos sutartį, kurioje nurodo, kokiems projektams sutinka skolinti savo atvaizdą. Už vieną epizodą ar trumpą vaizdo ištrauką mokama maždaug nuo 13 iki 64 eurų, o platformos dažnai taiko apie 10 proc. komisinį mokestį.

    Šį reiškinį ypač paskatino mikrodramų bumas Kinijos socialinėse platformose, kur trumpi vertikalūs serialai kuriami masiškai ir labai greitai. Tokiam turiniui reikia daug personažų ir dažnų „aktorių“ pakeitimų, todėl skaitmeniniai veidai tampa patogia išeitimi, kai svarbiausia greitis ir maža gamybos kaina.

    Tačiau kartu auga ir konfliktų skaičius: internete daugėja istorijų, kai žmonės savo veidus pamato vaizdo įrašuose, kuriems nebuvo davę jokio sutikimo. Problemą paaštrina tai, kad DI gali realistiškai atkurti ne tik išvaizdą, bet ir mimikas, o kartais ir balsą, todėl žiūrovui tampa sunku atskirti tikrą žmogų nuo skaitmeninės kopijos.

    Didelės platformos Kinijoje skelbia šalinančios turinį, kuriame neteisėtai atkartojami žmonių veidai ar balsai, tačiau pažeidimų mastas išlieka didelis. Dėl to atsiranda ir papildomos paslaugos, kurios siūlo ne tik sutvarkyti licencijavimą, bet ir stebėti internetą, fiksuoti galimus pažeidimus bei padėti ginant teises teisme.

    Teisininkai pabrėžia pagrindinę riziką: kartą į DI sistemas patekę biometriniai duomenys gali būti sunkiai suvaldomi ateityje. Didžiausią nerimą kelia miglotos licencijų sąlygos, kur ne visada aiškiai apibrėžiama, kas konkrečiai, kiek laiko ir kokiais tikslais galės naudoti skaitmeninę veido kopiją, taip pat kaip bus užtikrinamas jos ištrynimas pasibaigus sutarčiai.

  • Ilgas skrydis gali baigtis tinimu ir jet lagu: gydytojai pataria, ką daryti jau lėktuve

    Ilgas skrydis gali baigtis tinimu ir jet lagu: gydytojai pataria, ką daryti jau lėktuve

    Ilgas skrydis daugeliui baigiasi ne tik nuovargiu, bet ir nemaloniais pojūčiais: patinusiomis pėdomis, sunkumu kojose, galvos skausmu ar išsausėjusia oda. Specialistai pabrėžia, kad diskomfortą dažnai lemia ilgas sėdėjimas, sausas kabinos oras ir sutrikęs miego ritmas.

    Renkantis vietą lėktuve verta galvoti ne vien apie patogumą. Jei neramina turbulencija, stabilesnė zona paprastai būna ties sparnais, o ieškantiems ramesnės aplinkos dažniau tinka priekinė salono dalis, kur mažiau variklių triukšmo.

    Didelę reikšmę turi ir vieta kojoms, ypač skrydžiuose, trunkančiuose daug valandų. Didesnį atstumą tarp eilių suteikiančios vietos ar vietos prie avarinio išėjimo leidžia lengviau keisti padėtį, tačiau jas skirti gali ne visiems, o taisykles nustato konkreti oro linijų bendrovė.

    Ilgai nejudant sulėtėja kraujotaka, todėl gali tinti kulkšnys, atsirasti tirpimas ar maudimas. Medikai primena, kad ilgi skrydžiai kai kuriais atvejais didina giliųjų venų trombozės riziką, todėl ypač svarbu nepamiršti judėjimo.

    Jei leidžia sąlygos, pravartu reguliariai atsistoti ir trumpai praeiti koridoriumi. Sėdint galima atlikti paprastus pratimus: sukti čiurnas, kilnoti kulnus, įtempti ir atpalaiduoti blauzdas, kad suaktyvėtų kraujotaka.

    Žmonėms, turintiems venų varikozę, dažnus tinimus ar anksčiau patirtų trombozės epizodų, prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju dėl kompresinių kojinių. Atskirais atvejais papildomas planavimas svarbus ir po operacijų, sergant širdies ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus.

    Kita dažna problema yra dehidratacija, nes lėktuvo kabinos oras paprastai būna sausas. Troškulys ne visada išryškėja iš karto, todėl vandenį rekomenduojama gurkšnoti reguliariai viso skrydžio metu.

    Dehidrataciją gali išduoti suskeldėjusios lūpos, perštinčios akys, išsausėjusi nosis ar tempimo jausmas odoje. Tokiais atvejais praverčia lūpų balzamas, drėkinamasis kremas, drėkinamieji akių lašai ar nosies purškalas su jūros vandeniu.

    Alkoholis skrydžio metu gali trumpam atpalaiduoti, bet dažniausiai stiprina dehidrataciją ir blogina miego kokybę. Panašiai atsargiai verta vertinti ir didelius kofeino kiekius, nes jie gali apsunkinti poilsį ir prisitaikymą prie naujos laiko juostos.

    Kelionės nuovargis neretai tęsiasi ir nusileidus, ypač peržengus kelias laiko juostas. Jet lag dažniausiai pasireiškia mieguistumu dieną, nemiga naktį, dirglumu, sunkesne koncentracija ir galvos skausmais.

    Simptomai dažniau būna stipresni skrendant į rytus, nes organizmui sunkiau sutrumpinti parą nei ją pailginti. Specialistai pataria dar prieš kelionę pasirūpinti miegu, neskristi pervargus, o po atvykimo kuo greičiau pereiti prie vietinio režimo.

    Jei atvykus yra diena, rekomenduojama kuo daugiau būti natūralioje šviesoje ir vengti ilgų pogulių. Pirmą dieną geriau neplanuoti intensyvaus grafiko, nes prisitaikymas prie naujo ritmo dažniausiai trunka kelias dienas.

  • Tyrimas, galintis laiku išgelbėti regėjimą: tonometrija atskleidžia pavojų glaukomai

    Tyrimas, galintis laiku išgelbėti regėjimą: tonometrija atskleidžia pavojų glaukomai

    Kas yra tonometrija?

    Tonometrija yra vienas dažniausių tyrimų akių gydytojo kabinete, skirtas pamatuoti akispūdį, arba vidinį akies spaudimą. Šis rodiklis padeda įvertinti, ar akyje nesusidaro sąlygos pažeisti regos nervą.

    Akispūdis glaudžiai siejamas su glaukoma, kuri ilgą laiką gali vystytis be aiškių simptomų. Dėl to profilaktinis matavimas neretai tampa pirmu signalu, kad reikia išsamesnio ištyrimo.

    Kokios reikšmės laikomos įprastomis?

    Daugumai žmonių įprastu akispūdžio intervalu laikomos maždaug 10–21 milimetro gyvsidabrio stulpelio ribos. Vis dėlto tai nėra absoliuti norma, nes glaukoma gali progresuoti ir esant akispūdžiui, patenkančiam į šį intervalą.

    Taip pat padidėjęs akispūdis dar nereiškia, kad regos nervas jau pažeistas. Galutinę išvadą gydytojas daro vertindamas visumą: regos nervo būklę, regos laukų tyrimą, akių struktūrų vaizdinimą ir individualius rizikos veiksnius.

    Kodėl vieno matavimo nepakanka?

    Akispūdis nėra pastovus ir per parą gali svyruoti, o daliai žmonių didesnės reikšmės fiksuojamos ryte. Skirtumus lemia ir individualūs veiksniai, todėl vienkartinis rezultatas ne visada tiksliai atspindi situaciją.

    Matavimą gali veikti ragenos storis ir elastingumas, taip pat akių paviršiaus būklė. Dėl to gydytojas, prireikus, rekomenduoja pakartotinius matavimus arba papildomus tyrimus, kad sprendimai dėl stebėjimo ar gydymo būtų pagrįsti.

    Kada šis tyrimas ypač svarbus?

    Padidėjęs akispūdis yra vienas svarbiausių glaukomos rizikos veiksnių, o gydymo tikslas dažniausiai yra būtent jo sumažinimas ir stabilizavimas. Tonometrija padeda ne tik nustatyti riziką, bet ir stebėti, ar paskirtas gydymas veikia.

    Tyrimas dažnai rekomenduojamas žmonėms nuo 40 metų, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems didelę trumparegystę ar šeiminę glaukomos istoriją. Akispūdį taip pat vertina prieš ir po kai kurių akių procedūrų, taip pat esant įtarimui dėl akių hipertenzijos.

    Retesnė, bet kliniškai svarbi situacija yra labai sumažėjęs akispūdis, kuris gali pasireikšti po akių traumos, esant uždegimams, tinklainės atsiskyrimui ar kaip komplikacija po operacijų. Tokiais atvejais gali blogėti regėjimas dėl pakitimų ragenoje, tinklainėje ar kitose akies struktūrose.

    Kaip pasiruošti ir kada skubėti pas gydytoją?

    Specialaus pasiruošimo tonometrijai dažniausiai nereikia, tačiau kontaktinius lęšius prieš tyrimą paprastai prašoma išsiimti. Taip pat svarbu pasakyti gydytojui apie vartojamus vaistus, buvusias akių traumas, infekcijas ir alergijas, ypač vietiniams nuskausminamiesiems.

    Patikimesniam rezultatui per matavimą reikėtų ramiai kvėpuoti, neįtempti vokų ir laikyti galvą taip, kaip nurodo specialistas. Tai padeda išvengti klaidinančių paklaidų, kurios kartais atsiranda dėl įtampos ar netinkamos padėties.

    Jei staiga atsiranda stiprus akies skausmas, ryškus paraudimas, staigus regėjimo pablogėjimas, matomi spalvoti ratai aplink šviesos šaltinius, kartu pykina ar skauda galvą, tai gali būti ūminio glaukomos priepuolio požymiai. Tokiu atveju reikia skubios oftalmologo pagalbos, o ne tik planinio tyrimo.

  • Trys virtuvės priemonės, kurios nuvalo dušo stiklą: kodėl soda, indų ploviklis ir pasta veikia

    Trys virtuvės priemonės, kurios nuvalo dušo stiklą: kodėl soda, indų ploviklis ir pasta veikia

    Dušo kabinos stiklas daugeliui tampa nuolatiniu galvos skausmu: kietas vanduo palieka baltas apnašas, o muilo ir kosmetikos likučiai sudaro slidžią plėvelę. Pastaruoju metu vėl išpopuliarėjo paprastas naminis mišinys iš sodos, indų ploviklio ir dantų pastos, kuris esą padeda greičiau atkurti stiklo švarą.

    Toks derinys veikia todėl, kad kiekviena priemonė atlieka skirtingą užduotį. Soda yra švelnus abrazyvas, padedantis mechaniškai atlaisvinti apnašas, indų ploviklis skaido riebalus ir muilo likučius, o dantų pasta suteikia tirštesnę konsistenciją, todėl masę patogiau paskirstyti ant vertikalaus paviršiaus.

    Kaip paruošti ir naudoti?

    Mišiniui paprastai pakanka maždaug vieno valgomojo šaukšto sodos, vieno valgomojo šaukšto indų ploviklio ir maždaug pusės arbatinio šaukštelio dantų pastos. Viską gerai išmaišykite iki vientisos pastos, o kiekį koreguokite pagal valomą plotą.

    Pastą tepkite minkšta kempinėle arba šluoste, lengvai patrinkite nešvarias vietas ir palikite trumpam, kad plėvelė suminkštėtų. Po to kruopščiai nuskalaukite vandeniu ir nušluostykite stiklą sausai, nes būtent drėgmės likučiai dažniausiai ir palieka naujus vandens dryžius.

    Ką svarbu žinoti apie saugumą?

    Valant verta mūvėti pirštines ir užtikrinti gerą vėdinimą, ypač jei vonioje mažai oro cirkuliacijos. Prieš tepant mišinį ant viso stiklo, pravartu išbandyti nedideliame, mažiau matomame plote, kad įsitikintumėte, jog paviršius nereaguoja dėmėmis ar matomu subraižymu.

    Taip pat svarbu nepersistengti su trynimu: nors soda laikoma švelnia, intensyvus šveitimas gali pažeisti jautresnes dangas ar plastikines detales. Jei kalkių apnašos labai įsisenėjusios, dažnai veiksmingesnis būna ilgesnis mirkymas ir švelnesnis mechaninis valymas, o ne didelė jėga.

    Kaip sumažinti apnašas ateityje?

    Didžiausią efektą duoda paprastas įprotis po kiekvieno dušo nubraukti vandenį nuo stiklo ir trumpai perbraukti sausa šluoste. Taip sumažėja mineralų, kurie, išgaravus vandeniui, virsta matomomis kalkių dėmėmis, ir rečiau prireikia intensyvaus valymo.

    Jei namuose vanduo kietas, apnašos formuosis greičiau, todėl praverčia reguliarus, bet švelnus valymas ir paviršiaus nusausinimas. Tokiu atveju naminis mišinys gali būti pagalbinė priemonė, tačiau svarbiausia yra nuosekli priežiūra.

  • Vapsvos sugrįžta į kiemus: kodėl vien spąstų neužtenka ir kada geriau kviesti profesionalus

    Vapsvos sugrįžta į kiemus: kodėl vien spąstų neužtenka ir kada geriau kviesti profesionalus

    Vasarą vapsvos dažnai telkiasi prie namų, terasų ir sodų, nes čia lengva rasti maisto ir tinkamų slėptuvių lizdams. Nors jos padeda reguliuoti kai kurių kenkėjų populiacijas, didelė kolonija šalia žmonių gali tapti realia rizika.

    Vapsvos gali gelti ne kartą, nes jų geluonis paprastai nelieka odoje po pirmo įgėlimo. Dėl to situacijos prie lizdo greitai paaštrėja, ypač jei vabzdžiai jaučiasi ginantys koloniją.

    Kur slepiasi vapsvų lizdai?

    Lizdas ne visada matomas iš karto, nes vapsvos neretai įsikuria po žeme, pavyzdžiui, apleistose graužikų urvuose. Taip pat jos gali rinktis uždaresnes vietas pastatuose: po stogo danga, ventiliacijos angų prieigose ar fasado plyšiuose.

    Dažnas ženklas, kad netoliese yra lizdas, yra pasikartojantis vabzdžių skrydis į tą pačią angą ir atgal. Tokiu atveju nereikėtų artintis vien tam, kad pavyktų geriau apžiūrėti vietą, nes įėjimas gali būti labai arti ir prastai matomas.

    Kada geriau nesitvarkyti patiems?

    Lizdo vietą saugiausia bandyti nustatyti dieną, stebint skrydžio kryptį iš didesnio atstumo. Didžiausias pavojus kyla tada, kai kolonija įsikūrusi žemėje arba sunkiai pasiekiamoje vietoje, o įėjimas yra mažas ir nepastebimas.

    Jei lizdas didelis, yra pastato konstrukcijose arba nėra aišku, kur tiksliai jis yra, saugiausia kreiptis į profesionalius kenkėjų kontrolės specialistus. Savarankiškas insekticidų naudojimas gali baigtis masiniu vapsvų suaktyvėjimu ir įgėlimais, todėl bet kokie preparatai turi būti naudojami tik griežtai pagal gamintojo instrukciją.

    Kodėl spąstai padeda ne visada?

    Spąstai gali sumažinti vapsvų kiekį vietose, kur jos aktyviausiai ieško maisto, ypač sklypo pakraščiuose. Vis dėlto jie dažniausiai pagauna tik maisto ieškančius vabzdžius, todėl išsivysčiusios kolonijos nepašalina.

    Be to, spąstus reikia reguliariai ištuštinti ir keisti masalą, kitaip jų efektyvumas krenta. Jei vapsvų kasdien daugėja, o lizdo rasti nepavyksta, vien spąstų strategija dažniausiai tik atitolina problemą.

    Prevenciją verta pradėti nuo galimų lizdaviečių mažinimo: užpilti apleistas urvas, sandarinti plyšius prie pamatų, stogo ir ventiliacijos angų. Pavasarį naudinga reguliariai apžiūrėti pastato aplinką, nes ankstyvoje stadijoje aptiktą lizdą suvaldyti lengviau.

    Antroje vasaros pusėje vapsvos intensyviau ieško cukraus ir baltymų, todėl jas ypač traukia saldūs gėrimai, maisto likučiai ir gyvūnų pašaras. Sandariai uždarytos šiukšliadėžės ir reguliariai surenkami nukritę vaisiai padeda sumažinti vabzdžių srautą prie namų.

  • Kompostinėje tvoskia per karščius? 5 triukai, kad neliktų kvapo ir vaisinių muselių

    Kompostinėje tvoskia per karščius? 5 triukai, kad neliktų kvapo ir vaisinių muselių

    Karščio bangos dažnai paverčia kompostinę nemalonaus kvapo židiniu, o aplink ją ima suktis vaisinės muselės. Pagrindinė priežastis paprasta: per daug drėgnų, azoto turinčių atliekų ir per mažai oro, todėl vietoje įprasto irimo prasideda pūvimas.

    Kai į kompostą suverčiama daug šviežiai nupjautos žolės ar virtuvės atliekų, masė greitai susispaudžia ir nebepraleidžia deguonies. Tuomet ima vyrauti anaerobiniai procesai, todėl atsiranda aitrus amoniako ar net supuvusių kiaušinių primenantis kvapas.

    Pirmas žingsnis, jei kompostinė jau dvokia, yra prapurenti ir atstatyti oro patekimą. Kompostą verta permaišyti šakėmis iki pat dugno, suskaldyti sulipusius gumulus ir įmaišyti sausų medžiagų, pavyzdžiui, sausų lapų, šiaudų ar smulkintų šakelių.

    Ne mažiau svarbu sureguliuoti vadinamąją žalių ir rudų atliekų pusiausvyrą. Žaliai masei priskiriama šviežia žolė, daržovių ir vaisių likučiai, kavos tirščiai, o rudosios medžiagos yra sausi lapai, šiaudai, popierius be spalvoto spaudo ar suplėšytas kartonas.

    Per karščius šviežiai nupjautą žolę geriau dėti ne storu sluoksniu, o plonai ir iškart užberti sausomis medžiagomis, kad ji nepradėtų rūgti. Jei žolės labai daug, ją pravartu 2–4 dienas pradžiovinti, nes sausesnė masė mažiau susispaudžia ir lengviau praleidžia orą.

    Dar viena klaida, kuri greitai sukelia dvoką ir pritraukia kenkėjus, yra netinkamos atliekos. Į kompostą nerekomenduojama mesti mėsos, pieno produktų ir riebalų, nes jie skyla lėčiau, skleidžia stiprų kvapą ir vilioja graužikus bei vabzdžius.

    Kad kompostinė neperkaistų ir nepradėtų perdžiūti, svarbi ir jos vieta. Pilna saulė gali išsausinti viršutinius sluoksnius, o giliau palikti per drėgną masę, todėl geriausia rinktis pusiau pavėsį ir prireikus per kaitrą kompostą lengvai sudrėkinti.

    Drėgmę paprasta įvertinti rankoje suspaudus saują komposto: jis turėtų priminti gerai išgręžtą kempinę, būti drėgnas, bet nevarvėti. Jei masė per šlapia, padeda sausi lapai ar šiaudai, o jei per sausa, galima įpilti nedaug vandens ir permaišyti.

    Vaisinėms muselėms kompostinė ypač patraukli, kai ant viršaus lieka neuždengtos vaisių žievės ar kiti saldūs likučiai. Kad jų būtų mažiau, virtuvės atliekas verta užkasti giliau ir uždengti žemės, subrendusio komposto arba sausų lapų sluoksniu, kad kvapas nesklistų.

    Jei muselių jau prisiveisė, gali padėti paprasta gaudyklė su obuolių actu ir keliais lašais indų ploviklio. Tačiau svarbiausia vis tiek pašalinti priežastį, tai yra neuždengtas atliekas, nes be to vabzdžiai greitai sugrįš.

    Ilgalaikei prevencijai verta reguliariai vėdinti kompostą, ypač kaitros laikotarpiais. Praktikoje tai reiškia permaišymą kas 1–2 savaites arba bent jau prabadymą ilgesne lazda, kad deguonis pasiektų gilesnius sluoksnius.

    Jei naudojamas uždaras plastikinis komposteris, reikėtų patikrinti, ar neužsikimšusios ventiliacijos angos. Net ir nedidelis oro judėjimo sutrikimas per karščius gali greitai pakeisti kompostavimo procesą ir sukelti nemalonius kvapus.

  • Vyšnios ir trešnės po derliaus: viena rugpjūčio klaida kainuoja kitų metų vaisius

    Vyšnios ir trešnės po derliaus: viena rugpjūčio klaida kainuoja kitų metų vaisius

    Vyšnių ir trešnių genėjimas iškart po derliaus nuėmimo laikomas vienu svarbiausių vasaros darbų sode. Skirtingai nei obelys ar kriaušės, kaulavaisiai jautriau reaguoja į žiemos ir ankstyvo pavasario pjūvius, todėl praktikoje dažniau rekomenduojamas vasaros laikotarpis, kai medis aktyviai gyja.

    Tinkamiausias metas dažniausiai būna rugpjūtis, kai nuskinti paskutiniai vaisiai, o iki šaltųjų orų dar lieka pakankamai laiko žaizdoms apaugti. Po itin sausos ir karštos vasaros darbai kartais atidedami į rugsėjo pradžią, tačiau užtęsti iki mėnesio vidurio rizikinga, nes medis turi suspėti pasiruošti žiemai.

    Kodėl genėjimas vasarą svarbus?

    Vasarą medis intensyviai augina audinius ir geriau užtraukia pjūvių vietas, todėl mažėja tikimybė, kad į žaizdas pateks ligų sukėlėjai. Kaulavaisiams ypač pavojingi bakteriniai ir grybiniai pažeidimai, o šalnų laikotarpiais rizika paprastai išauga, todėl vėlyvi pjūviai laikomi nepalankiais.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad genėjimas padeda išretinti lają, kad jos vidus gautų daugiau šviesos ir oro. Tokia aplinka mažiau palanki ligoms, o vaisiai, augantys ne šešėlyje, dažniau būna stambesni ir ryškesnės spalvos.

    Kaip teisingai genėti?

    Pirmiausia rekomenduojama pašalinti sausas, pažeistas ar akivaizdžiai sergančias šakas, o tik tuomet retinti per tankią lają. Tokia tvarka leidžia aiškiau matyti medžio būklę ir nepašalinti per daug sveikų ūglių.

    Jauniems medeliams paprastai taikomas švelnesnis genėjimas: išpjaunamos į lajos vidų augančios, besikryžiuojančios šakos, paliekant kuo daugiau tinkamai išdėstytų vainiko ūglių. Senesniems medžiams dažniau reikia drąsesnio retinimo, ypač pašalinant stačiai į viršų augančius stiprius ūglius, kurie atima jėgas iš vaisinių šakelių.

    Vyšnios dažniausiai dera ant vienmečių ūglių, todėl jų genėjimas dažnai derinamas su atjauninimu, trumpinant senesnes, mažiau produktyvias šakas ir skatinant naujus augimus kitų metų derliui. Trešnės linkusios derėti ant vyresnės medienos, todėl joms dažniau pakanka retinimo ir lajos „atvėrimo“, kad vidus neliktų užtamsintas.

    Žaizdų apsauga ir dažniausios klaidos

    Plonesniems ūgliams dažniausiai užtenka aštraus sekatoriaus, o storesnėms šakoms prireikia sodo pjūklo, kad pjūvis būtų lygus. Nelygūs, „išdraskyti“ pjūviai gyja prasčiau, todėl didėja infekcijų rizika, ypač jei darbai atliekami drėgnu oru.

    Pjauti reikėtų prie pat šakos pagrindo, nepaliekant kelmelio, nes jis ilgainiui apmiršta ir tampa silpna vieta ligoms. Stambesnius pjūvius patariama iškart apsaugoti sodo tepalu ar specialiai žaizdoms skirtu preparatu, o įrankius dezinfekuoti, ypač jei šalinamos ligotos šakos.

    Jei genėjimas praleidžiamas, laja metai iš metų tankėja, prastėja vėdinimas ir apšvietimas, o tai sudaro palankesnes sąlygas lapų, žievės ir vaisių ligoms. Be to, derėjimo zona pamažu slenka į lajos pakraščius, o skynimas tampa sudėtingesnis, didėja ir šakų lūžimo rizika, kai derlius susitelkia netolygiai.

  • „Advanced Electric Machines“ pritraukė apie 19 mln. eurų: kurs retųjų žemių nereikalaujančius EV variklius

    „Advanced Electric Machines“ pritraukė apie 19 mln. eurų: kurs retųjų žemių nereikalaujančius EV variklius

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi elektrinių variklių kūrėja „Advanced Electric Machines“ (AEM) pritraukė apie 19 mln. eurų finansavimą, kurį skirs produktų portfelio plėtrai ir naujoms elektrinės traukos sistemoms kurti. Bendrovė akcentuoja sprendimus, kuriems nereikia nei nuolatinių magnetų, nei retųjų žemių metalų.

    AEM technologija taikoma plačiai: nuo lengvųjų automobilių, motociklų ir keturračių iki sunkvežimių, autobusų bei statybinės technikos, taip pat jūrų sektoriuje. Tokia kryptis atliepia gamintojų siekį mažinti priklausomybę nuo žaliavų, kurių tiekimas jautrus geopolitikai ir kainų svyravimams.

    Kas išskiria AEM variklius?

    Bendrovė teigia, kad jos varikliai gali būti naudojami tiek pagrindinei, tiek pagalbinei pavarai, o svarbiausias skirtumas – atsisakoma nuolatinių magnetų. Tai leidžia sumažinti retųjų žemių medžiagų poreikį ir su tuo susijusią tiekimo grandinės riziką, ypač didėjant elektromobilių paklausai.

    Dar viena kryptis – varinių apvijų keitimas aliuminiu. AEM argumentuoja, kad tai gali padėti mažinti svorį ir didinti perdirbamumą, kartu išlaikant konkurencingą efektyvumą ir kainą, jei sprendimai pritaikomi masinei gamybai.

    Gamyba ir investuotojai

    AEM variklius gamina savo padalinyje Vašingtone, kur, pasak bendrovės, technologija jau gali būti gaminama komerciniu mastu. Įmonė žada šį pajėgumą panaudoti kuriant didesnio sukimo momento produktus, orientuotus į reikliausias elektrinių jėgos pavarų sritis.

    Finansavimo etapą vedė esami akcininkai „Barclays Climate Ventures“, „PXN Ventures“, „Northstar Ventures“ ir „Low Carbon Innovation Fund“, prisidėjo ir nauji investuotojai. Kapitalą papildė ir „Innovate UK“ paskolų finansavimas, kuris, kaip nurodoma, bus skirtas kompetencijų stiprinimui, gamybos galios didinimui bei infrastruktūros plėtrai.

    „Mūsų technologija jau įrodė, kad tai įmanoma gamybinėje aplinkoje. Šis finansavimas leidžia paspartinti naujos kartos produktų kūrimą ir plėtrą į didesnės galios bei didesnio sukimo momento segmentus“, – sakė AEM vadovas ir vienas iš įkūrėjų dr. Jamesas Widmeris.

    „Newcastle universitete sukurta AEM platforma turi potencialą padėti verslams visame pasaulyje ir stiprinti Jungtinės Karalystės, kaip pažangios inžinerijos šalies, reputaciją“, – sakė „Barclays Climate Ventures“ atstovas Gregas Debickis.

    Rinkoje didėjant spaudimui užtikrinti žaliavų tiekimo stabilumą, retųjų žemių nereikalaujančių variklių kryptis tampa vis patrauklesnė automobilių gamintojams ir pramonės įmonėms. AEM planuoja panaudoti investicijas tam, kad jos sprendimai greičiau pasiektų didesnės galios komercinių transporto priemonių ir pramoninių įrenginių segmentus.

  • Rivian šovė į priekį, o „Lucid“ spaudžia stabdžius: finansai atskleidė, kas laukia elektromobilių startuolių

    Rivian šovė į priekį, o „Lucid“ spaudžia stabdžius: finansai atskleidė, kas laukia elektromobilių startuolių

    Dar prieš kelerius metus „Rivian“ ir „Lucid“ dažnai buvo minimi kaip du ryškiausi JAV elektromobilių startuoliai, galintys mesti iššūkį „Tesla“. Abi bendrovės panašiu metu pradėjo gamybą ir 2021 metais išėjo į biržą, tačiau dabar jų kryptys vis aiškiau išsiskiria.

    Naujausi finansiniai rezultatai rodo skirtingą brandos etapą: „Rivian“ bando sparčiai didinti apimtis, o „Lucid“ priversta persitvarkyti ir stabdyti ambicingus planus. Tai gerai atspindi platesnę rinkos realybę, kai vien sukurti gerą elektromobilį nebepakanka.

    „Lucid“ persikrauna ir taupo

    „Lucid“ paskelbė apie plataus masto veiklos pertvarką, kurios tikslas šiemet sutaupyti apie 1,3 mlrd. eurų grynųjų pinigų. Bendrovė planuoja mažinti išlaidas, karpyti darbo vietas, riboti kapitalo investicijas ir sąmoningai mažinti gamybą Arizonoje, kad pirmiausia sumažintų sandėliuose sukauptas automobilių atsargas.

    Per ketvirtį „Lucid“ pajamos išaugo iki maždaug 373 mln. eurų, tačiau grynasis nuostolis viršijo 920 mln. eurų. Bendrovė teigia turinti apie 2,8 mlrd. eurų likvidumo, kuris, jos vertinimu, turėtų užtikrinti finansinį taką iki 2027 metų.

    „Nors nekyla abejonių, kad „Lucid“ į rinką atnešė lyderiaujančias inovacijas ir išskirtinius produktus, mes nuvylėme daugelyje sričių ir per ilgai“, – sakė „Lucid“ vadovas Silvio Napoli.

    Vienas svarbiausių sprendimų yra vidutinės klasės modelio atidėjimas: automobilis, kuris turėjo tapti masiškesnio proveržio pagrindu, nukeliamas iš 2026 metų pabaigos į 2027 metus. Bendrovė taip siekia išvengti skubotų paleidimų, su kuriais anksčiau sieta kokybės ir programinės įrangos problemų rizika.

    „Rivian“ jau didina apimtis

    „Rivian“ taip pat vis dar dirba nuostolingai, tačiau finansiniai rodikliai ir produktų dinamika atrodo palankesni. Bendrovė pradėjo mažesnio ir pigesnio R2 modelio pristatymą klientams ir siekia, kad jis taptų apimčių varikliu, panašiai kaip kadaise „Tesla“ lūžio tašku tapo „Model 3“.

    „Rivian“ ketina šiemet pristatyti 65 000–70 000 automobilių, kai pernai jų buvo apie 42 000. Per ketvirtį pajamos siekė apie 1,5 mlrd. eurų, o grynasis nuostolis sudarė maždaug 770 mln. eurų, geriau nei ankstesniais metais.

    Svarbiu papildomu ramsčiu tampa technologijų bendradarbiavimas su „Volkswagen Group“, kuris, kaip nurodoma, per ketvirtį „Rivian“ atnešė apie 277 mln. eurų pajamų. Tokie sandoriai elektromobilių startuoliams tampa vis svarbesni, nes vien automobilių pardavimais išlaikyti dideles investicijas į gamybą, programinę įrangą ir aptarnavimo tinklą yra sudėtinga.

    Ką tai sako apie rinką?

    „Lucid“ startavo su brangiu sedanu, o aukštos klasės segmentas, nepaisant technologinių pranašumų, turi ribotą pirkėjų ratą. „Rivian“ nuo pradžių orientavosi į JAV paklausias kėbulo formas, ypač pikapus ir SUV, todėl lengviau pasiekė didesnį užsakymų srautą ir platesnę auditoriją.

    Abiem bendrovėms iššūkis išlieka tas pats: gamybos mastelio didinimas, stabilus kokybės valdymas, patikimas aptarnavimas ir pinigų srauto kontrolė. Elektromobilių rinka šiuo metu jautri palūkanų normoms, kainų konkurencijai ir pirkėjų lūkesčiams, todėl kiekvienas vėlavimas ar klaida gali brangiai kainuoti.

    Nors „Rivian“ šiandien atrodo arčiau augimo fazės, o „Lucid“ priversta sugriežtinti režimą, nė viena nėra „saugi“. Vis dėlto jų ketvirčio rezultatai aiškiai parodė, kaip greitai vienodi starto taškai gali virsti skirtingomis lenktynių atkarpomis.

  • Užsienis pametė galvas dėl lenkiškos kosmetikos: socialiniuose tinkluose gimsta P-beauty banga

    Užsienis pametė galvas dėl lenkiškos kosmetikos: socialiniuose tinkluose gimsta P-beauty banga

    Korejietiška K-beauty banga ilgus metus diktavo odos priežiūros madas: daugiažingsnės rutinos, aktyvieji ingredientai ir pažangios formulės tapo standartu. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau skamba netikėtas terminas P-beauty, kuriuo apibūdinamas augantis susidomėjimas lenkiška kosmetika.

    Turinį kuriantys žmonės ir keliautojos dalijasi įspūdžiais, kad Lenkijos parduotuvėse randa produktų, kurie, jų teigimu, nenusileidžia gerokai brangesniems analogams. Dažniausiai akcentuojamas kokybės ir kainos santykis, platus pasirinkimas bei tai, kad įvairios priemonės lengvai pritaikomos kasdienėms rutinoms.

    Šią tendenciją stiprina „TikTok“ ir „YouTube“ vaizdo įrašai, kuriuose testuojami vadinamieji lenkiški paslėpti perlai. Tokiuose įrašuose produktai lyginami su aukštesnės kainų kategorijos kosmetika, o komentarų skiltyse kartojasi ta pati mintis: stebina ne tik kaina, bet ir rezultatas.

    Viena iš dažnai minimų kūrėjų yra JAV makiažo influencerė Mirta Miller, socialiniuose tinkluose žinoma kaip @mimiermakeup. Į Lenkiją persikėlusi moteris ne kartą rodė, kad kasdieniam makiažui renkasi vietinėse parduotuvėse randamas priemones ir tvirtino, jog jų kokybė, jos akimis, nenusileidžia brangiems atitikmenims.

    Panašių atsiliepimų pateikia ir kūrėja Steph, gyvenanti Berlyne, kuri po apsipirkimo Lenkijoje pasakojo, kad ją labiausiai nustebino kokybė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis Skandinavijos šalių keliautojų, atvykdamos į Lenkiją, į krepšelius įsideda ne tik makiažo, bet ir odos priežiūros priemonių.

    Šiandien P-beauty apima ne vien dekoratyvinę kosmetiką. Daug dėmesio sulaukia ir odos priežiūros produktai, ypač drėkinantys, kurių ieškoma kelionėms ar sausam klimatui. Virusiniuose įrašuose pasakojama apie pirkinių sąrašus, kuriuos keliautojos gauna iš giminių ar draugių, o kai kurios tvirtina per kelerius metus pargabenusios šimtus vienetų tų pačių priemonių.

    Komentaruose po tokiais vaizdo įrašais dažniausiai minimi konkretūs lenkiški gamintojai ir prekių ženklai: Eveline, Wibo, Paese, Hean, Ziaja, Bielenda, Yope ir Tołpa. Vis dėlto pagrindiniu traukos tašku dažniausiai tampa ne vienas logotipas, o bendra nuostata, kad Lenkijoje galima įsigyti modernių formulių kosmetikos neišleidžiant daug.

    Grožio rinkoje tokie reiškiniai paprastai kyla tada, kai sutampa keli veiksniai: socialinių tinklų rekomendacijos, lengvas prieinamumas keliaujant ir vartotojų jautrumas kainai. Todėl P-beauty banga, sprendžiant iš augančio turinio kiekio ir pirkinių pasakojimų, gali tapti dar vienu regioniniu grožio eksporto sėkmės pavyzdžiu.