Blog

  • Visaginas po atominės elektrinės: kaip miestas persikuria ir stato naują identitetą ateičiai

    Visaginas po atominės elektrinės: kaip miestas persikuria ir stato naują identitetą ateičiai

    Dar visai neseniai Visaginas daugeliui pirmiausia siejosi su Ignalinos atomine elektrine ir energetikų miestu. Uždarius elektrinę, Visaginas patyrė staigų ekonominį lūžį, kai tūkstančiams gyventojų ir visai vietos ekosistemai teko ieškoti naujos krypties.

    Šiandien miestas vis dažniau pristatomas kaip kryptingai persitvarkanti savivaldybė, kuri savo ateitį sieja su inovacijomis, švietimu ir technologijomis. Pokytį skatina ir praktinis poreikis: mažėjant tradicinėms energetikos darbo vietoms, svarbia tampa naujų kompetencijų kūrimas bei investicijų pritraukimas.

    „Žmonės, kurie kadaise suvažiavo statyti Visagino, atsinešė neįkainojamą patirtį, žinias ir vertybes. Šiandien mūsų tikslas – perduoti šį pagrindą jaunajai kartai, papildant jį naujausiomis technologijomis, energetikos sprendimais ir dirbtinio intelekto galimybėmis. Tai – mūsų stiprybė ir mūsų ateitis“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Platesniame Lietuvos kontekste Visagino transformacija sutampa su energetikos ir pramonės pokyčiais visoje Europoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama aukštesnės pridėtinės vertės veikloms ir skaitmenizacijai. Tokiose bendruomenėse kaip Visaginas ypač svarbu suderinti socialinį saugumą, darbo rinkos persikvalifikavimą ir ilgalaikę miestų plėtrą.

    Ignalinos atominės elektrinės uždarymo istorija tebėra svarbi miesto tapatybės dalis, tačiau vis labiau akcentuojama ateitis: pritraukiami projektai, stiprinamas bendradarbiavimas su verslu ir ieškoma sprendimų, kurie miestą padarytų patrauklų jaunoms šeimoms bei specialistams. Visagino kryptis šiandien apibūdinama kaip perėjimas nuo vieno objekto dominavimo prie platesnio, į žmones ir technologijas orientuoto identiteto.

    Šaltiniai:
    https://commission.europa.eu/energy/nuclear-energy/nuclear-safety/commission-actions/closure-ignalsina-nuclear-power-plant_en
    https://www.iae.lt/en/activities/decommissioning/66
    https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-strategy/clean-energy-all-europeans-package_en

  • Visaginas siekia laisvosios ekonominės zonos: tariamasi su Šiaulių LEZ dėl sprendimų ir modelio

    Visaginas siekia laisvosios ekonominės zonos: tariamasi su Šiaulių LEZ dėl sprendimų ir modelio

    Visaginas ieško LEZ modelio

    Visagino savivaldybėje apsilankė Šiaulių laisvosios ekonominės zonos atstovai, su kuriais aptarti tolesni žingsniai, siekiant įsteigti LEZ Visagine. Savivaldybė akcentuoja, kad šiuo etapu svarbiausia yra praktiškai įsivertinti, koks zonos modelis realiai veiktų ir būtų patrauklus investuotojams.

    Susitikime daug dėmesio skirta Šiaulių LEZ sukauptai patirčiai, susijusiai su investicijų pritraukimu, teritorijų paruošimu verslui ir kasdieniu zonos valdymu. Tokie klausimai savivaldybėms paprastai tampa lemiami, nes investuotojai vertina ne tik mokesčių režimą, bet ir parengtą infrastruktūrą bei administracinių procesų greitį.

    Kodėl svarbi Šiaulių LEZ patirtis

    Šiaulių LEZ Lietuvoje dažnai minima kaip pavyzdys, kaip nuoseklus teritorijos vystymas ir aiški kryptis gali padėti pritraukti tarptautinius investuotojus. Visagino savivaldybei tai aktualu, nes planuojant LEZ svarbu iš anksto numatyti, kokios pramonės šakos būtų tikslinės, kokios inžinerinės komunikacijos reikalingos ir kaip būtų organizuojamas teritorijų vystymas etapais.

    Praktinėje pusėje taip pat aptariama, kokius sprendimus savivaldybė gali priimti pati, o kur būtinas Vyriausybės ar kitų nacionalinių institucijų įsitraukimas. Laisvosios ekonominės zonos steigimas Lietuvoje yra procesas, kuriame investuotojų lūkesčiai dėl aiškumo ir terminų dažnai susiduria su planavimo, leidimų bei infrastruktūros finansavimo realijomis.

    „Ieškome visų įmanomų kelių ir sprendimų, kad LEZ projektas Visagine būtų įgyvendintas tvariai ir efektyviai. Mokomės iš gerųjų pavyzdžių, semiamės patirties ir kryptingai judame pirmyn“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kas dalyvavo susitikime

    Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė ir vicemeras Vitalius Besakirskas. Taip pat Visagino ekonomikos plėtros agentūros vadovė Laura Mažintė, „Visaginas TECH“ vadovas Vytautas Petkūnas bei Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šis etapas skirtas surinkti kuo daugiau patikrintos praktinės informacijos ir pasirinkti palankiausius sprendimus, kurie leistų projektą įgyvendinti nuosekliai. Tolimesni žingsniai priklausys nuo pasirengimo darbų apimties, teritorijų vystymo plano ir suderintų sprendimų su nacionaliniu lygmeniu.

    Informacija ir nuotraukos: Visagino savivaldybės administracija.

    Šaltiniai: https://lrv.lt/lt/veiklos-sritys/investiciju-skatinimas/laisvosios-ekonomines-zonos https://investlithuania.com/lt/lt/sekoriai-ir-galimybes/laisvosios-ekonomines-zonos/ https://www.siauliulez.lt/apie-mus/

  • Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo: ką svarbu žinoti Odminių, Džiaugsmo ir V. Grybo g.

    Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo: ką svarbu žinoti Odminių, Džiaugsmo ir V. Grybo g.

    Vilniaus savivaldybė pradėjo procedūrą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo keliems daugiabučiams: Odminių g. 11, Džiaugsmo g. 13 ir V. Grybo g. 19. Tokie sprendimai paprastai priimami, kai namo savininkai nėra pasirinkę administratoriaus arba kai ankstesnis administravimas neatitinka reikalavimų.

    Administratoriaus paskyrimas reiškia, kad atsiranda atsakingas subjektas, kuris organizuoja bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir darbus. Tai apima laiptinių, stogo, fasado, inžinerinių sistemų būklės stebėseną, privalomų apžiūrų koordinavimą, rangovų parinkimą ir darbų priėmimą.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Gyventojams administratoriaus paskyrimas dažniausiai reiškia aiškesnę atsakomybę už namo techninę būklę ir sprendimų įgyvendinimą. Kartu tai reiškia ir administravimo mokesčius bei prievolę apmokėti būtinus darbus, kai jie patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka.

    Praktikoje administratoriaus darbas vertinamas pagal tai, kaip greitai sprendžiami avariniai gedimai, kaip skaidriai perkami darbai ir kaip informuojami savininkai. Dėl to gyventojams svarbu stebėti pranešimus, dalyvauti balsavimuose ir tikrinti pateikiamas ataskaitas.

    Kodėl savivaldybė skiria administratorių?

    Lietuvoje daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdymas remiasi principu, kad savininkai turi pasirinkti valdymo formą: bendriją, jungtinės veiklos sutartį arba administratorių. Jei savininkai nepriima sprendimo arba valdymas faktiškai nevyksta, savivaldybė gali paskirti administratorių, kad būtų užtikrinta minimali pastato priežiūra ir sauga.

    Tokiais atvejais sprendimas dažnai siejamas su rizikų valdymu: prastėjančia namo būkle, neaiškia atsakomybe už gedimus, vėluojančiais privalomais patikrinimais ar neprižiūrimomis inžinerinėmis sistemomis. Administratoriaus paskyrimas leidžia centralizuotai organizuoti būtinus veiksmus ir sumažinti avarijų tikimybę.

    Į ką atkreipti dėmesį dabar?

    Gyventojams svarbu pasitikrinti, ar jie gavo informaciją apie planuojamą administratoriaus skyrimą ir kokie terminai numatyti pastaboms ar sprendimams. Jei name yra aktyvi iniciatyvinė grupė, verta įvertinti, ar gyventojai nori patys rinktis administratorių, steigti bendriją arba pereiti prie jungtinės veiklos, nes tai gali suteikti daugiau kontrolės.

    Taip pat verta iš anksto pasiruošti praktiniams klausimams: kaip bus teikiamos sąskaitos, kaip bus skelbiami planuojami darbai, kur gyventojai galės pateikti gedimų registraciją ir kaip bus užtikrinamas darbų pirkimų skaidrumas. Kuo aiškesnės taisyklės nuo pradžių, tuo mažiau ginčų kyla vėliau.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.233183

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.245512

    https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-ukis-ir-aplinka/daugiabuciu-namu-administravimas/

  • Vilniuje gegužės 4 dieną atidaromas Šv. Florijono skveras: ugniagesių tema ir veiklos visai šeimai

    Vilniuje gegužės 4 dieną atidaromas Šv. Florijono skveras: ugniagesių tema ir veiklos visai šeimai

    Vilniuje, Naujamiestyje, gegužės 4 dieną 17 valandą atidaromas Šv. Florijono skveras. Atnaujinta viešoji erdvė sukurta ugniagesių tematika ir orientuota į bendruomenę: čia įrengti pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zonos ir mažosios architektūros sprendimai.

    Skveras pritaikytas skirtingiems lankytojų poreikiams, todėl turėtų būti patrauklus tiek šeimoms su vaikais, tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Vaikų erdvėse ugniagesių motyvai dera su edukacija apie priešgaisrinę saugą, o informacija pateikiama ir Brailio raštu bei per QR kodus.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui. Tai nestandartinė viešoji erdvė, kurioje vaikai gali žaisti, tyrinėti ir pažinti, o tėvai – jaustis ramiai dėl saugios ir patogios aplinkos“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo data pasirinkta neatsitiktinai: gegužės 4 dieną minima Tarptautinė Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Tokia proga skvero atidarymas siejamas ne tik su naujos erdvės pristatymu, bet ir su platesniu tikslu priminti apie prevenciją bei kasdienę saugumo kultūrą mieste.

    „Mūsų tarnyba yra atvira visuomenei, todėl šis skveras – dar viena erdvė susitikti, pažinti mūsų darbą iš arti ir kartu stiprinti saugumo kultūrą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

    Atidarymo šventėje planuojama gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymų programa, ugnies gesinimo simuliacija ir mokymai, kaip teisingai naudotis gesintuvu. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus praktinė proga ne tik pasidairyti, bet ir įgyti įgūdžių, kurie praverčia namuose ar darbe.

    Mažiesiems žadama vaikiška stipriausio ugniagesio gelbėtojo trasa, Bebriuko Ugniaus pasirodymas, muilo burbulai ir kitos veiklos. Paaugliams ir suaugusiesiems numatytos sportinės varžybos, o renginio metu svečių lauks vaišės ir gėrimai, kuriuos pristatys renginio partneriai, tarp jų „Vilniaus vandenys“ ir „IKI Lietuva“.

    Šv. Florijono skveras po atidarymo turėtų tapti kasdiene rajono traukos vieta, kur poilsis derės su aktyvumu ir edukacija. Miestui tai dar vienas pavyzdys, kaip viešosios erdvės gali būti kuriamos ne tik kaip infrastruktūra, bet ir kaip bendruomeniškumą bei saugumą stiprinantis susitikimų taškas.

    Kodėl ši erdvė išskirtinė?

    Išskirtinumas siejamas su aiškia tematika ir funkcijų deriniu: ugniagesių motyvai panaudoti ne kaip dekoracija, o kaip edukacijos priemonė. Informacija apie priešgaisrinę saugą pateikiama prieinamiau, įtraukiant ir Brailio raštą, todėl skveras labiau atitinka universalaus dizaino principus.

    Toks sprendimas atliepia platesnę tendenciją, kai miestai investuoja į erdves, skatinančias gyventojų įsitraukimą ir savarankišką mokymąsi kasdienėje aplinkoje. Prevencijos tema ypač aktuali, nes net ir paprasti įgūdžiai, pavyzdžiui, kaip naudoti gesintuvą, kritiniu momentu gali sumažinti žalą ir riziką žmonėms.

    Ką verta žinoti prieš atvykstant?

    Šventės pradžia numatyta gegužės 4 dieną 17 valandą, o programoje daug dėmesio skiriama interaktyvioms veikloms. Dėl to verta planuoti laiko ne tik pasivaikščiojimui, bet ir dalyvavimui mokymuose bei simuliacijose, ypač jei atvykstama su vaikais.

    Organizatoriai kviečia į renginį žiūrėti kaip į bendruomenės susitikimą, kuriame galima susipažinti su ugniagesių darbu ir kartu prisiminti svarbiausias saugaus elgesio taisykles. Tokios šventės dažnai tampa patogia proga šeimoms aptarti namų saugumą ir praktiškai pasitikrinti, ar žinomi pagrindiniai veiksmai kilus gaisrui.

    Šaltiniai:

    https://vilnius.lt/lt/

    https://pagd.lrv.lt/lt/

  • Kultūros paveldo departamentas balandžio 29 dieną nuotoliniu būdu svarstys Didžiosios Kuosinės piliakalnį

    Kultūros paveldo departamentas balandžio 29 dieną nuotoliniu būdu svarstys Didžiosios Kuosinės piliakalnį

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2026 metais balandžio 29 dieną rengia ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinį posėdį. Posėdis numatytas 13 valandą, jame bus nagrinėjami nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos ir vertinimo klausimai.

    Vertinimo tarybos darbotvarkėje numatytas Didžiosios Kuosinės piliakalnio, dar vadinamo Pilale, klausimas. Objektas yra Vilniaus rajono savivaldybėje, Kalvelių seniūnijoje, Mažosios Kuosinės kaime, o jo unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 5 677.

    Posėdyje planuojama svarstyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, susijusį su šiuo piliakalniu. Tokie aktų projektai paprastai apibrėžia vertingąsias savybes, reikšmingumą ir apsaugos kryptį, todėl sprendimai gali turėti įtakos tolesniam objekto tvarkymui ir teritorijos planavimui.

    Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl aktualu iš anksto pasitikslinti dalyvavimo tvarką. Gyventojams, bendruomenėms ir suinteresuotoms organizacijoms tai dažnai yra proga laiku susipažinti su vertinimo dokumentais ir įsivertinti, kaip sprendimai gali paveikti vietovę.

    Klausimais dėl posėdžio ar dalyvavimo jame kviečiama kreiptis į Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę. Kontaktai: rima.zilinskaite@kpd.lt, telefonas +370 615 61626.

    Šaltiniai:
    https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kulturos-paveldo-apskaita/nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos/ketvirtoji-nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-taryba/ketvirtosios-vertinimo-tarybos-darbotvarkes/nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos-iv-2026-04-29-nuotolinis-posedis-9LH/
    https://dangulys.kpd.lt/index.php/s/a9xpfJAC4y8eC34

  • Vilniaus rajono pedagogų stažuotė Danijoje: kokias įtraukiojo ugdymo ir STEAM idėjas parsivežė?

    Vilniaus rajono pedagogų stažuotė Danijoje: kokias įtraukiojo ugdymo ir STEAM idėjas parsivežė?

    2026 metais balandžio 13–17 dienomis Vilniaus rajono ugdymo įstaigų vadovai ir mokytojai stažavosi Danijoje, kur gilinosi į lyderystės, įtraukiojo ugdymo, kultūrinio ugdymo ir STEAM sprendimus. Vizitų metu daug dėmesio skirta praktikai: kaip organizuojamas mokymasis mažose grupėse, kaip matuojama pažanga ir kaip mokykla prisitaiko prie skirtingų mokinių poreikių.

    Stažuotėje dalyvavo ir Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos komanda: direktorė Žaneta Jankovska, specialioji pedagogė metodininkė Tatjana Lozovaja, anglų kalbos mokytoja metodininkė Joana Liachovič-Malūnavičiūtė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ana Taraškevič ir chemijos mokytoja Ana Žarnauskienė. Pedagogės pabrėžė, kad svarbiausia nauda buvo galimybė stebėti pamokas ir realius sprendimus, kuriuos vėliau galima adaptuoti Lietuvoje.

    Įtraukusis ugdymas ir diferencijavimas

    Pirmąją dieną dalyviai lankėsi Øster Farimagsgades Skole, kur stebėjo pamokas mažose grupėse. Akcentuotas diferencijuotas mokymas ir įtraukiojo ugdymo principai, kai užduočių sudėtingumas ir pagalbos lygis pritaikomas skirtingiems mokinių poreikiams.

    Danijos mokyklose įtraukusis ugdymas dažnai siejamas ne tik su individualių poreikių atliepimu, bet ir su aiškia klasės rutina, sutartomis elgesio taisyklėmis bei mokinių įsitraukimą palaikančia aplinka. Tokie sprendimai padeda mažinti atskirtį ir kurti saugesnį mokymosi klimatą, ypač mokiniams, kuriems reikia daugiau struktūros.

    STEAM per patyrimą ir projektus

    Stažuotės metu aplankyti Københavns Skolehaver mokyklų sodai, kur mokymasis paremtas patirtimi ir tyrinėjimu gamtoje. Čia STEAM, tvarumo ir praktinių įgūdžių ugdymas integruojamas natūraliai, per užduotis, kurios reikalauja stebėjimo, matavimo, planavimo ir rezultatų aptarimo.

    Trečiąją dieną Skt. Josef’s International School stebėtos projektinės veiklos „Project X“, kuriose mokiniai dirbo komandose ir sprendė realias problemas. Mokytojo vaidmuo čia labiau konsultacinis: jis padeda planuoti, kelti klausimus, vertinti šaltinių patikimumą, o mokiniai patys prisiima atsakomybę už darbo eigą ir galutinį rezultatą.

    Antrąją dieną vizitai NEXT Education Copenhagen ir Ørestad Gymnasium išryškino modelį, kuriame daugiau pasitikima mokinio savarankiškumu. Šiose įstaigose mokymosi procesas dažnai organizuojamas taip, kad mokiniai mokosi planuoti laiką, aiškiai pristatyti išvadas ir pagrįsti sprendimus, o tai tiesiogiai stiprina kritinį mąstymą ir pasirengimą tolesnėms studijoms ar profesiniam keliui.

    Švietimo valdymas ir mokinių gerovė

    Ketvirtąją dieną vykęs susitikimas su Copenhagen Child and Youth Administration atstovais buvo skirtas švietimo valdymui ir sprendimų priėmimo logikai. Aptarta, kaip savivaldos lygmens sprendimai siejami su mokyklų autonomija, mokinių pasiekimais ir gerovės rodikliais, taip pat kaip planuojami ištekliai ir pagalba mokykloms.

    Vėliau lankytasi Arena Skole og Fritid ir Copenhagen Contemporary meno centre, kur akcentuotas patirtinis, kūrybinis ir įtraukusis ugdymas. Dėmesys refleksijai ir kritiniam mąstymui parodė, kad kultūrinis ugdymas Danijoje dažnai naudojamas kaip priemonė stiprinti mokinių įsitraukimą ir gebėjimą argumentuotai kalbėti apie patirtis.

    Penktąją dieną stažuotės dalyviai lankėsi Skolerne i Boserup, kur ugdymas skirtas vaikams ir jaunimui, kuriems reikalingas individualizuotas modelis. Pagrindinis principas čia formuluojamas paprastai: pradėti nuo to, kur yra mokinys, o akademinius tikslus derinti su emocine ir socialine gerove, saugios aplinkos kūrimu bei praktinėmis veiklomis.

    Stažuotės apibendrinime dalyviai išskyrė Danijos švietimo sistemos kryptis, kurios kartojosi beveik visose aplankytose įstaigose: individualus mokymosi kelias, įtraukusis ugdymas, STEAM integracija ir bendruomeniškumo stiprinimas. Šios patirtys gali tapti atspirties tašku, ieškant sprendimų, kaip didinti mokinių motyvaciją, savarankiškumą ir pažangą Lietuvos mokyklose.

    „Didžiausią įspūdį paliko nuoseklus darbas su mokinio savarankiškumu ir aiški pagalbos sistema, kuri leidžia įtraukties principus paversti kasdiene praktika“, – sakė stažuotėje dalyvavę pedagogai.

    Žaneta Jankovska, Ana Žarnauskienė, Tatjana Lozovaja, Ana Taraškevič, Joana Malūnavičiūtė-Liachovič, Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico gimnazija

    Šaltiniai:
    https://european-agency.org/resources/publications/european-agency-statistics-inclusive-education-2022-dataset-cross-country-report
    https://www.oecd.org/education/education-at-a-glance/
    https://eng.uvm.dk/primary-and-lower-secondary-education/the-folkeskole

  • Vilniaus rajonas pirmą kartą įteikė premijas sportininkams: apdovanoti 9 atletai ir 5 treneriai

    Vilniaus rajonas pirmą kartą įteikė premijas sportininkams: apdovanoti 9 atletai ir 5 treneriai

    Balandžio 24 dieną, prieš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdį, Didžiojoje salėje pirmą kartą iškilmingai įteiktos savivaldybės premijos ir padėkos geriausiems rajono sportininkams bei jų treneriams. Apdovanojimais pažymėti pasiekimai, garsinantys Vilniaus rajoną Lietuvos ir tarptautinėse varžybose.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič ceremonijoje pabrėžė, kad įvertinimas skirtas už nuoseklų darbą ir aukštą meistriškumą. Pasak mero, sportininkų pergalės tampa įkvėpimu bendruomenei, o finansinis paskatinimas turėtų prisidėti prie dar didesnės motyvacijos siekti rezultatų.

    „Šiandien pagerbiame tuos, kurie savo darbu, atkaklumu ir talentu garsina Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Jūsų pasiekimai yra įkvėpimas visai bendruomenei, o šis paskatinimas, tikimės, taps postūmiu dar didesnėms pergalėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Atskira padėka skirta treneriams, kurių indėlis dažnai lieka už kadro, tačiau būtent jie užtikrina sportininkų pasirengimo kokybę, stabilumą ir ilgalaikę pažangą. Savivaldybė akcentuoja, kad aukšti rezultatai paprastai yra ne vien talento, bet ir kryptingo darbo komandoje pasekmė.

    Apdovanojimą atsiėmęs olimpietis Karol Dombrovski sportininkų vardu dėkojo už savivaldybės palaikymą ir pažymėjo bendruomenės svarbą siekiant tikslų. Biatlonininkas merui įteikė simbolinę dovaną – savo startinius marškinėlius iš XXV žiemos olimpinių žaidynių.

    Kas buvo apdovanoti

    Iš viso pagerbti 9 sportininkai ir 5 jų treneriai, pasiekę reikšmingų rezultatų biatlone, lengvojoje atletikoje ir imtynėse. Dalis premijų skirta už pasiekimus nacionaliniuose čempionatuose, taip pat už atstovavimą Lietuvai tarptautinėse varžybose.

    Už dalyvavimą XXV žiemos olimpinėse žaidynėse pagerbti biatlonininkai Karol Dombrovski ir Sara Urumova, jiems skirta po 1 000 eurų premija. Sportininkų treneriai Marijan Kačanovski ir Ruslanas Nikitinas taip pat įvertinti už parengtą olimpinį startą.

    Pasaulio 50 kilometrų bėgimo čempionate Indijoje 21 vietą individualioje įskaitoje ir 5 vietą komandinėje įskaitoje su Lietuvos rinktine iškovojęs bėgikas Andrej Jegorov apdovanotas 1 700 eurų premija. Jo treneris Zenonas Zenkevičius įvertintas už sportininko pasirengimą ir rezultatą.

    Lietuvos imtynių čempiono vardą iškovojęs Rokas Čepauskas gavo 800 eurų premiją, o bronzos medalio laimėtojas Anton Shykov – 400 eurų. Abu sportininkus treniruoja Nikolajus Ilkevičius.

    Lietuvos lengvosios atletikos čempionate 10 kilometrų bėgimo distancijoje čempionu tapęs Lukas Trasevičius apdovanotas 240 eurų premija. Tuo pačiu treneriu, Zenonu Zenkevičiumi, pažymėti ir kiti jo auklėtiniai: Miroslav Zniščinskij, laimėjęs sidabrą 800 metrų distancijoje, ir Erik Černiavski, užėmęs trečią vietą 10 kilometrų rungtyje.

    Taip pat įvertinta Eva Aušraitė, Lietuvos lengvosios atletikos čempionate iškovojusi vicečempionės titulą 400 metrų bėgimo rungtyje. Jai skirta 600 eurų premija, o treneris Vilmantas Aušra paminėtas kaip svarbi sportininkės progreso dalis.

    Nauja premijavimo tvarka

    Vilniaus rajono savivaldybė primena, kad nauja sportininkų ir jų trenerių premijavimo tvarka buvo patvirtinta 2026 metų vasarį. Joje numatyta diferencijuota sistema, kuri leidžia vertinti pasiekimus pagal varžybų lygį, sporto šakos statusą ir užimtą vietą.

    Pagal patvirtintą modelį finansinis paskatinimas taikomas ne tik sportininkams, bet ir treneriams, kuriems numatyta 50 proc. sportininko gautos premijos dydžio suma. Savivaldybė teigia, kad taip siekiama stiprinti sporto ekosistemą rajone ir sudaryti sąlygas talentams sieti savo ateitį su gimtuoju kraštu.

    Tokio tipo savivaldybių premijavimo modeliai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kaip priemonė išlaikyti sportininkus regionuose ir skatinti trenerių darbo tęstinumą. Akcentuojama, kad ilgalaikė nauda pasireiškia ne tik rezultatais, bet ir didesniu vaikų įsitraukimu į sportą bei stipresnėmis vietos sporto bendruomenėmis.

    Šaltiniai:

    https://vrsa.lt/taryba/veikla/tarybos-sprendimai

    https://vrsa.lt/naujienos

  • Vilniaus rajono medikams padėkota Šv. Kotrynos bažnyčioje: 15 specialistų įteikti apdovanojimai

    Vilniaus rajono medikams padėkota Šv. Kotrynos bažnyčioje: 15 specialistų įteikti apdovanojimai

    Vilniaus rajono savivaldybė balandžio 24 dieną surengė iškilmingą padėkos vakarą „Širdimi medicinai“, skirtą rajono sveikatos priežiūros bendruomenei. Renginys vyko Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kur susirinkusiems skambėjo padėkos žodžiai ir muzikiniai sveikinimai.

    Padėkos vakaras surengtas artėjant Lietuvos medicinos darbuotojų dienai, minimai balandžio 27 dieną. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai skirti ne tik įvertinti profesinius pasiekimus, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei tarpusavio palaikymą.

    Akcentas paslaugų prieinamumui

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič kalboje akcentavo sveikatos paslaugų kokybės gerinimą ir infrastruktūros plėtrą. Pasak jo, rezultatai siejami su įstaigų kolektyvų darbu ir vadovų gebėjimu telkti komandas.

    „Jaučiu didelį pasididžiavimą matydamas, kaip vis garsiau ir užtikrinčiau skamba Vilniaus rajono vardas. Nuosekli infrastruktūros plėtra ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas nebūtų įmanomi be profesionalaus mūsų įstaigų kolektyvo, todėl nuoširdžiai dėkoju jums už tai“, – sakė meras R. Duchnevič.

    Jis taip pat pabrėžė paslaugų prieinamumo svarbą atokesnėse vietovėse, kai gyventojams aktualu gauti šeimos medicinos, slaugos ir prevencines paslaugas kuo arčiau namų. Savivaldybės teigimu, stiprėjanti viešųjų paslaugų kokybė tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pasitenkinimą ir pasitikėjimą sistema.

    Kalbėta ir apie emocinę medikų savijautą

    Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė dėkojo medikams už kasdienį darbą ir atkreipė dėmesį į emocinės sveikatos bei palaikymo svarbą. Jos teigimu, dėkingumo kultūra organizacijose padeda stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti perdegimo rizikas.

    „Susirinkome čia tam, kad sustotume ir ištartume patį svarbiausią žodį – ačiū. Kasdienėje rutinoje ir skubėjime dažnai pamirštame stabtelėti, nusišypsoti ar tiesiog padėkoti“, – sakė vicemerė E. Tamošiūnaitė.

    Vicemerė taip pat linkėjo, kad kiekvienas sveikatos priežiūros darbuotojas turėtų tvirtą atramą: komandą, kuri palaiko sudėtingose situacijose, ir artimuosius, kurie padeda atkurti jėgas po emociškai sunkių dienų. Savivaldybė pabrėžė, kad medikų kasdienybėje sprendžiami ne tik klinikiniai, bet ir žmogiški iššūkiai, todėl dėmesys gerovei yra ne mažiau svarbus nei organizaciniai sprendimai.

    Įteikti padėkos raštai 15 specialistų

    Renginio metu pagerbti 15 Vilniaus rajono sveikatos priežiūros srities darbuotojų ir specialistų, kuriems įteikti padėkos raštai, gėlių puokštės ir Vilniaus rajono dovanų kortelės. Savivaldybė nurodė, kad tai simbolinis įvertinimas už profesionalumą, ilgametį darbą ir atsakingą rūpestį pacientais.

    Padėkos skirtos VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos, VšĮ Nemenčinės poliklinikos bei Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovams. Tarp apdovanotųjų įvardyti šių įstaigų darbuotojai: Daiva Šapranauskienė, Renata Misevičienė, Nikolajus Klečkovskis, Žaneta Drižienė, Česlava Bartaševič, Jana Babrova, Birutė Valienė, Alina Bažanovienė, Leokadija Baušienė, Aleksejus Podkopajevas, Alina Blatkovska, Teresa Vaškevič, Danuta Jakovickienė, Enrika Mečelytė ir Laura Žalandauskaitė.

    Šventiniame vakare dalyvavo apie 300 bendruomenės narių, taip pat administracijos darbuotojai. Renginio atmosferą papildė Karinos Krysko ir Jeronimo Miliaus muzikinis pasirodymas, akomponuojant pianistui Giedriui Nakui, o po oficialios dalies vakaras tęsėsi neformalioje aplinkoje.

    Šaltiniai:
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.193765
    https://vrsa.lt/administracine-informacija/naujienos/2

  • Romansų festivalis Atverkime širdis 2026 Ilgakiemyje: kaip vienoje scenoje susitiko Lietuvos regionai

    Romansų festivalis Atverkime širdis 2026 Ilgakiemyje: kaip vienoje scenoje susitiko Lietuvos regionai

    Balandžio 18 dieną Kauno rajone, Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salėje, įvyko respublikinis romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“. Renginys subūrė vokalinius ansamblius, folkloro atlikėjus ir liaudiškos muzikos kolektyvus iš skirtingų Lietuvos regionų.

    Festivalio programa buvo sudėliota taip, kad atsiskleistų regionų įvairovė ir savitas skambesys, o bendras tonas išliktų romansiškai jautrus. Publika išgirdo tiek tradicinio folkloro, tiek modernesnių interpretacijų, kurios skambėjo kaip gyvas dialogas tarp skirtingų kraštų muzikinių tradicijų.

    Kas kūrė festivalio skambesį?

    Ilgakiemyje pasirodė kolektyvai iš Vilkaviškio, Kauno rajono, Prienų, Pakruojo, Druskininkų, Kazlų Rūdos ir Birštono kraštų. Ši geografija leido viename renginyje sutalpinti skirtingas dainavimo mokyklas, repertuaro pasirinkimus ir tarmes, kurios romanso žanrui suteikia papildomų spalvų.

    Tarp dalyvių buvo Birštono kultūros centro Birštono vienkiemio mišrus vokalinis ansamblis, Pakruojo kultūros centro folkloro ansamblis „Verdenė“ ir Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Serbenta“. Taip pat pasirodė Kauno rajono Raudondvario kultūros centro Batniavos folkloro ansamblis „Karklė“ ir Ramučių kultūros centro kapela „Zversa“.

    Žiūrovai išgirdo Domeikavos laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapelą „Domeikavos seklyčia“, Kazlų Rūdos kultūros centro modernaus folkloro ansamblį „Zobalda“ ir Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salės moterų vokalinį ansamblį „Jiesia“. Programą papildė Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Sūduviai“ ir Prienų krašto kolektyvai, tarp jų Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro moterų vokalinis ansamblis „Radasta“.

    Festivalio nuotaiką stiprino ir Kauno rajono Vilkijos kultūros centro Padauguvos laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Akimirka“, taip pat Laimos ir Reginos duetas. Scenoje pasirodė Vaišvydavos asociacijos vokalinis ansamblis „Garšvė“, Pažėrų krašto bendruomenės centro folkloro ansamblis ir Ilgakiemio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Sedula“.

    Svečias ir vedėjas sustiprino emociją

    Ypatingu vakaro akcentu tapo svečias Jokūbas Bareikis, teatro ir kino aktorius, režisierius bei pedagogas. Jo atliktos Vytauto Kernagio ir Kosto Smorigino dainos suteikė programai papildomo jautrumo, o profesionali interpretacija išlaikė romanso tradicijai būdingą intymumą.

    Renginį vedė Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis. Jo vedimas padėjo sujungti skirtingus pasirodymus į vientisą pasakojimą, kuriame svarbiausia liko muzika, žodžio prasmė ir bendrystės jausmas.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    „Atverkime širdis 2026“ Ilgakiemyje priminė, kad romansai ir folkloras Lietuvoje išlieka gyva tradicija, kurią palaiko vietos bendruomenės ir kultūros centrai. Tokie festivaliai ne tik suteikia sceną mėgėjų kolektyvams, bet ir padeda perduoti repertuarą, dainavimo manieras bei regioninę savastį jaunajai kartai.

    Organizatoriams ir dalyviams tai tampa proga susitikti, pasikeisti patirtimis ir užmegzti naujus kūrybinius ryšius, o žiūrovams tai yra galimybė vienoje vietoje patirti skirtingų Lietuvos kampelių muzikinę nuotaiką. Festivalis paliko šiltą pažadą, kad tokie susitikimai gali tapti gražia, tęstine tradicija.

    Šaltiniai:

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Romansas

    https://www.kvt.lt

  • Nacionalinis miškasodis per vieną dieną: pasodinta beveik 3 milijonai medelių ir 155 tūkstančiai ąžuolų

    Nacionalinis miškasodis per vieną dieną: pasodinta beveik 3 milijonai medelių ir 155 tūkstančiai ąžuolų

    Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis – viena didžiausių kasmetinių aplinkosaugos iniciatyvų, į kurią įsitraukė tūkstančiai žmonių. Pasak organizatorių, įvairiose šalies vietose per dieną apsodinta apie 9 000 hektarų ir pasodinta beveik 3 milijonai medelių.

    Miškasodį organizavo Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos ministerija ir sambūris „Gerumo ąžuolas“. Šių metų akcija skirta artėjančiam Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui, todėl ypatingas dėmesys skirtas ąžuolams – valstybingumo ir ilgaamžiškumo simboliui.

    Organizatorių teigimu, šiemet pasodinta daugiau nei 155 000 ąžuolų. Tai viena didžiausių ąžuolų sodinimo bangų per pastaruosius metus, kurią lėmė ir simbolinė proga, ir pastangos stiprinti vietinių rūšių atsikūrimą ten, kur miškas atkuriamas po kirtimų ar stichinių pažeidimų.

    Viena skaitlingiausių talkų vyko Šakių rajone, Lekėčių girininkijos teritorijoje, kur prie sodinimo prisidėjo Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, savivaldybių merai ir vietos bendruomenės. Prie iniciatyvos jungėsi ir Kauno rajono atstovai, taip pat aplinkinių vietovių gyventojai.

    „Nacionalinis miškasodis yra nuostabi iniciatyva, kasmet suburianti bendruomenes, šeimas, kaimynus ir tiesiog neabejingus žmones įvairiose šalies vietose“, – sakė Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

    Miškasodis Lietuvoje išsiskiria tuo, kad tai ne tik vienkartinė talka, bet ir praktinis indėlis į ilgalaikį miškų atkūrimą. Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad sodinimas yra tik pradžia: vėliau svarbus želdinių prigijimo stebėjimas, apsauga nuo žvėrių pažeidimų, konkurencinės augalijos kontrolė ir kitos priežiūros priemonės.

    Nacionalinis miškasodis kaip pavasarinė tradicija atgaivintas 2016 metais ir per dešimtmetį tapo vienu ryškiausių visuomeninių renginių, sujungiančių aplinkosaugą ir pilietiškumą. Aplinkosaugos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios iniciatyvos didina visuomenės supratimą apie vietinių rūšių svarbą, miškų atsparumą klimato kaitai ir atsakingą miškininkystę.

    „Tai mūsų visų pažadas kurti žalesnę aplinką ateities kartoms ir įsipareigojimas puoselėti pagarbą gamtai, atsakomybę už ateitį ir meilę Lietuvai“, – teigė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

    Šaltiniai: https://vmur.lt/veikla/misku-atkurimas-ir-veisimas/ https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/miskai/