CP v2

Blog

  • Centrinis šildymas po 2030-ųjų: PTEC prašo nemokamų CO2 leidimų ir didesnio Modernizavimo fondo

    Centrinis šildymas po 2030-ųjų: PTEC prašo nemokamų CO2 leidimų ir didesnio Modernizavimo fondo

    Lenkijos šilumos energetikos sektorius perspėja, kad augančios CO2 taršos leidimų kainos ir griežtėjantis ES reguliavimas didina spaudimą centralizuoto šildymo įmonėms, o galiausiai gali atsispindėti gyventojų sąskaitose. Lenkijos šilumos energetikos asociacija PTEC ragina Europos Komisiją po 2030 metų išlaikyti nemokamą dalies CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir tęsti Modernizavimo fondą.

    PTEC prezidentas Marcin Laskowski pabrėžia, kad pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą EU ETS prievolė taikoma deginimo įrenginiams, kurių bendra nominali šiluminė galia viršija 20 MW. Tai reiškia, kad didžioji dalis didmiesčių centralizuoto šildymo katilinių ir kogeneracinių jėgainių turi pirkti taršos leidimus, o mažesnės įrenginių grupės, nepasiekiančios ribos, į EU ETS paprastai nepatenka.

    Nemokamų leidimų dalis mažėja

    Pasak PTEC, nors centralizuotas šildymas gali gauti nemokamų leidimų, reali jų dalis sektoriaus poreikiams nuosekliai mažėja. Organizacijos vertinimu, 2021–2025 metais nemokamas skyrimas dengė maždaug 10–15 proc. faktinio poreikio, priklausomai nuo technologijos, o 2026–2030 metais ši dalis gali kristi gerokai žemiau 10 proc.

    Tokia dinamika, anot asociacijos, reiškia didėjančias sąnaudas šilumos gamintojams ir didesnę riziką šilumos tarifams, nes CO2 leidimų kaina yra viena iš dedamųjų, kuri gali būti įtraukiama į reguliuojamas šilumos kainas. PTEC teigia, kad be korekcijų ES lygiu daliai įmonių gali būti sunkiau finansuoti perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

    Ko prašoma iš Briuselio?

    PTEC siūlymas Europos Komisijai yra dviejų krypčių. Pirma, po 2030 metų šilumos ūkiui išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą ir peržiūrėti vadinamųjų benchmarkų metodiką, kad ji geriau atspindėtų sektoriaus transformacijos realybę ir investicijų mastą.

    „Atsižvelgdami į Lenkijos centralizuoto šildymo specifiką, įskaitant didelę iškastinio kuro dalį ir tai, kad investicijų sąnaudos atsispindi tarifuose, siūlome po 2030 metų išlaikyti nemokamą CO2 leidimų skyrimą šilumos ūkiui ir papildyti jį benchmarkų peržiūra“, – sakė Marcin Laskowski.

    Antra, asociacija prašo užtikrinti, kad Modernizavimo fondas veiktų ir po 2030 metų, o jo biudžetas būtų didinamas. PTEC nurodo, kad vien Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali reikėti apie 108 milijardų eurų investicijų, todėl būtinos ilgam laikui prognozuojamos paramos taisyklės.

    PTEC taip pat akcentuoja, kad didesnė fondo dalis turėtų būti kryptingai nukreipta į atsinaujinančius energijos išteklius šilumos ūkyje, didelio naudingumo kogeneraciją ir šilumos tinklų modernizavimą. Tokios investicijos paprastai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažina EU ETS kaštų poveikį ilgesniu laikotarpiu.

    Kas galiausiai moka už CO2?

    Organizacija įspėja, kad EU ETS kaštai šilumos ūkyje dažnai persiduoda vartotojams per reguliuojamas kainas. Lenkijoje centralizuoto šildymo kainas tvirtina nacionalinis reguliuotojas, o CO2 leidimų įsigijimo išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis sąnaudomis, todėl jos gali atsirasti tarifuose pagal nustatytą metodiką.

    Todėl PTEC pozicija grindžiama argumentu, kad spartėjant dekarbonizacijos reikalavimams be papildomų apsaugos mechanizmų ir finansavimo po 2030 metų didėtų rizika, jog šilumos kaina miestuose augs greičiau. Asociacija ragina ES sprendimus derinti taip, kad būtų išlaikytas transformacijos tempas, bet kartu sušvelnintas staigus kainų šuolių efektas namų ūkiams ir savivaldybėms.

    Diskusijos vyksta platesniame ES EU ETS peržiūros kontekste, kai vertinama, kaip po 2030 metų turėtų atrodyti leidimų skyrimo taisyklės, rinkos stabilumo priemonės ir transformaciją finansuojantys fondai. Šilumos ūkis siekia, kad šie sprendimai atsižvelgtų į sektoriaus investicijų apimtį ir socialinį jautrumą.

    Šaltiniai:
    https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets_en
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32003L0087
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32018R0842

  • Vietoj dujų – anglis: Indija po krizės Artimuosiuose Rytuose perbraižo energetikos miksą

    Vietoj dujų – anglis: Indija po krizės Artimuosiuose Rytuose perbraižo energetikos miksą

    Anglis grįžta į kasdienybę

    Indijoje po įtampos Artimuosiuose Rytuose vis dažniau renkamasi anglis vietoj dujų, ypač smulkiajame versle. Gatvės valgyklos ir restoranai praneša, kad dėl ribojimų suskystintų dujų balionams dalis jų buvo priversti grįžti prie anglies, nes ji tapo labiau prieinama ir pigesnė.

    Sprendimą paspartino tai, kad dujos šalyje reikšmingai priklauso nuo importo, o tiekimo grandinės yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams. Valdžios prioritetas nukreipti ribotus dujų srautus gyventojų poreikiams reiškė, kad verslas turėjo ieškoti alternatyvų.

    Kodėl Indija renkasi anglį?

    Ekonominė logika paprasta: anglis Indijoje yra vietinis, lengviau prognozuojamas kuras, o dujų kaina ir prieinamumas dažnai susieti su importu ir pasauliniais rinkos svyravimais. Todėl net jei anglis reikalauja daugiau darbo ir laiko, trumpuoju laikotarpiu ji padeda išlaikyti pastovias paslaugų kainas.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad Indijos elektros gamyboje anglis vis dar dominuoja, sudarydama apie tris ketvirtadalius generacijos. Dėl sparčiai augančios paklausos, kurią skatina ekonomikos plėtra, urbanizacija ir pramonės poreikiai, šalis renkasi sprendimus, leidžiančius greitai užtikrinti bazinę generaciją.

    „Mums reikia stabilios energijos dabar, o anglis užtikrina patikimumą, kai dujų tiekimas tampa neapibrėžtas“, – sakė su energetikos ir klimato politika dirbanti ekspertė iš Delio Reshmi Vasudevan.

    Anglies dalis mažės, bet lėtai

    Net ir plečiant atsinaujinančių išteklių energiją, anglies vaidmuo Indijoje, vertinant dabartinę infrastruktūrą, gali išlikti didelis dar ne vieną dešimtmetį. Ekspertai prognozuoja, kad perėjimas nuo maždaug 70 proc. iki 30 proc. anglies dalies elektros gamyboje gali užtrukti apie 25 metus, nes tuo pat metu auga ir bendra elektros paklausa.

    Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad Indija pastaraisiais metais buvo viena iš sparčiausiai elektros paklausą didinančių didžiųjų ekonomikų. Tai reiškia, kad net didinant saulės ir vėjo pajėgumus, absoliutus anglies generacijos kiekis gali nemažėti taip greitai, kaip mažėtų jos dalis bendrame miksе.

    Gavyba, licencijos ir socialinė kaina

    Indijos valdžia anglies išteklius traktuoja kaip strateginį rezervą, o skaičiavimai rodo šimtmečiui galinčias pakakti atsargas. Per pastarąjį dešimtmetį anglies gavyba šalyje reikšmingai augo ir perkopė 1 000 000 000 tonų per metus ribą, o valstybės politika skatina didinti vidaus tiekimą.

    2020 metais reformos atvėrė kelią privačioms bendrovėms dalyvauti anglies telkinių konkursuose, taip mažinant istorinę valstybės įmonės Coal India dominavimo apimtį. Valdžios tikslai apima ir požeminės gavybos didinimą, nes iki šiol šalyje vyrauja atviros kasyklos.

    Kartu su ekonomine nauda ryškėja ir socialiniai bei aplinkos kaštai: dulkėtumas, vandens tarša, sveikatos problemos ir konfliktai dėl žemės išpirkimo ar perkėlimo. Anglies sektorius vis dar yra svarbus darbo rinkai, tiesiogiai ir netiesiogiai išlaikydamas milijonus darbo vietų, todėl politiniai sprendimai čia dažnai susiduria su socialinio stabilumo argumentais.

    Dujos, LNG ir alternatyvos

    Indija neturi didelių vietinių dujų atsargų, todėl remiasi importu, o ypač svarbios yra suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės. Regiono saugumo krizės didina riziką kainoms ir pristatymui, todėl stiprėja spaudimas diversifikuoti tiekėjus ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono.

    Kaip vieną iš kryptių valdžia įvardija anglies dujofikaciją, kuri leistų dalį dujų poreikio patenkinti iš vietinių žaliavų. Tačiau pramonėje anglies technologijos, palyginti su dujomis, gali būti mažiau efektyvios ir kelti didesnių emisijų problemą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbi tampa ir spartesnė atsinaujinančių išteklių plėtra bei tinklų modernizavimas.

    „Jei Azija vėl patiria tiekimo šoką, tai gali paskatinti ilgiau remtis anglimi, kartu greičiau statant atsinaujinančios energijos pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo dujų“, – sakė žaliavų tyrimų vadovė investiciniame banke „Goldman Sachs“ Samantha Dart.

    Indijos pasirinkimas šiandien yra kompromisas tarp kainos, saugumo ir prieinamumo: anglis užtikrina greitą energijos tiekimą, o dujų rinkos pažeidžiamumas skatina peržiūrėti strategiją. Vis dėlto ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir pasaulinės investicijos į švarią energetiką reiškia, kad Indijai teks vienu metu spręsti ir energetinio saugumo, ir klimato politikos uždavinius.

    Šaltiniai:

    https://www.iea.org/reports/electricity-2024

    https://www.iea.org/reports/coal-2023

    https://www.reuters.com/world/india/

    https://www.coalindia.in/

  • Lenkijos programa Czyste Powietrze tiriama: CBA ir prokuratūra renka dokumentus, NIK žada reviziją

    Lenkijos programa Czyste Powietrze tiriama: CBA ir prokuratūra renka dokumentus, NIK žada reviziją

    Lenkijoje viena didžiausių namų modernizavimo ir taršos mažinimo iniciatyvų Czyste Powietrze atsidūrė teisėsaugos ir politikų dėmesio centre. Centrinis antikorupcijos biuras (CBA) bei prokuratūra renka dokumentus, o Aukščiausioji audito institucija NIK skelbia planuojanti išskirtinio masto patikrinimą, kuriame bus vertinama ne tik tvarka, bet ir realūs rezultatai.

    2026 metų balandžio 21 dieną CBA pareigūnai atvyko į Klimato ir aplinkos ministeriją, Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą (NFOŚiGW) bei regioninius fondus. Ministerijos atstovų teigimu, pareikalauta dokumentų, susijusių su programa nuo 2021 metų birželio 1 dienos, o institucijos žada pateikti visą prašomą medžiagą.

    Programos klausimas tuo pačiu virsta politiniu išbandymu valdančiajai koalicijai. Seime planuojamas balsavimas dėl nepasitikėjimo klimato ir aplinkos ministre Paulina Hennig-Kloska, o dalis koalicijos partnerių viešai signalizuoja, kad sprendimas gali nebūti automatiškas.

    Įtarimai dėl piktnaudžiavimo

    Teisėsaugos tyrimų fonas siejamas su įtarimais, kad dalis rangovų ir tarpininkų galėjo piktnaudžiauti sistema, o gyventojai buvo įtraukiami į sutartis dėl darbų, kurie realiai nebuvo atlikti arba buvo atlikti ne taip, kaip deklaruota. Lenkijos prokuratūros vertinimu, žala galėjo siekti dešimtis milijonų eurų, o atskirais atvejais būta sulaikymų.

    Ministerija tvirtina, kad problemos yra ilgalaikės ir išryškėjo dėl ankstesnių sprendimų, kurie, pasak pareigūnų, padidino rizikas: buvo išplėstas išankstinis finansavimas ir sušvelninti tam tikri išlaidų ribojimai. 2025 metais programa buvo peržiūrėta, o atnaujintoje schemoje įdiegti papildomi saugikliai, skirti geriau apsaugoti paramos gavėjus.

    NIK vertins ne tik procedūras

    NIK praneša, kad šį kartą tikslas bus platesnis nei formali dokumentų patikra. Auditoriai ketina vertinti, ar programos valdymas ir subsidijų skyrimo modelis sudarė sąlygas pasiekti deklaruotus tikslus, įskaitant suderinamumą su tarptautinių finansuotojų reikalavimais.

    „Pagrindinis tikslas yra patikrinti, ar programos valdymas ir finansavimo skyrimo būdas leido pasiekti numatytus rezultatus ir atitiko Pasaulio banko reikalavimus“, – rašoma NIK informacijoje.

    Numatoma, kad kontrolė apims dotacijų sistemą, atsiskaitymo mechanizmus ir investicijų energetinį efektyvumą. Išvadų laukiama vėliau, tačiau pats NIK akcentas rodo, kad bus klausiama ne tik, ar pinigai išmokėti teisėtai, bet ir ar jie sumažino taršą bei gyventojų šildymo sąnaudas.

    Programos mastas ir vėluojančios išmokos

    NFOŚiGW gina programą kaip vieną didžiausių energinio efektyvumo rėmimo mechanizmų Europoje ir pabrėžia, kad jos tikslas nėra vien šildymo šaltinių keitimas. Fondo teigimu, svarbiausia yra ilgalaikis pastatų energinio naudingumo didinimas ir emisijų mažinimas, todėl numatomi privalomi energiniai auditai prieš investicijas ir dokumentai po jų.

    Fondas skelbia, kad nuo programos starto 2018 metų rugsėjį gauta daugiau nei 1 000 000 paraiškų, o deklaruota bendra paramos vertė viršija 9,5 mlrd. eurų. Kartu pripažįstama, kad viena jautriausių vietų išlieka išmokų greitis, nes administravimas tenka regioniniams fondams.

    Pagal pateiktus duomenis, 2026 metų kovo 31 dieną vėluojančių mokėjimo prašymų, kurių nagrinėjimas ar išmokėjimas užsitęsė ilgiau nei 30 dienų, buvo 8 443, o jų vertė siekė apie 55 mln. eurų. Fondo teigimu, vėlavimų mastas mažėja dėl organizacinių pokyčių ir sustiprintų pajėgumų regionuose, tačiau problema dar nėra pilnai išspręsta.

    Artimiausiais mėnesiais programos ateitis priklausys nuo kelių lygiagrečių procesų: teisėsaugos tyrimų, NIK revizijos ir politinių sprendimų Seime. Net ir išlaikius programos finansavimo apimtį, didžiausias klausimas lieka tas pats: ar tokio masto subsidijos sugeba nuosekliai mažinti taršą ir energetinį skurdą, kartu užkertant kelią piktnaudžiavimui.

    Šaltiniai:

    https://www.nik.gov.pl/aktualnosci/czyste-powietrze-kontrola.html

    https://www.epo.europa.eu/en/news/eppos-investigation-polish-clean-air-programme

    https://www.gov.pl/web/klimat/program-czyste-powietrze

    https://czystepowietrze.gov.pl/

  • Elektrėnų savivaldybei padėkota už NT mokesčio mažinimą verslui: kokį signalą siunčia rinka

    Balandžio 21 dieną Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įteikė Elektrėnų savivaldybei padėką „Už teisingus sprendimus verslui“ ir simbolinę statulėlę. Įvertinimas skirtas už savivaldybės sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Pasak konfederacijos, toks sprendimas prisideda prie labiau prognozuojamos mokestinės aplinkos ir stiprina verslo bei savivaldos dialogą. Savivaldybei siunčiamas signalas, kad priimant vietos mokesčių sprendimus svarbus ne tik biudžeto surinkimas, bet ir realus poveikis investicijoms bei darbo vietoms.

    Ką reiškia NT mokesčio tarifo mažinimas

    Nekilnojamojo turto mokestis savivaldybėms yra viena iš priemonių formuoti vietos investicinį klimatą, ypač ten, kur verslui aktualios gamybos, sandėliavimo ar logistikos patalpos. Mažesnis tarifas gali sumažinti fiksuotus veiklos kaštus ir suteikti daugiau aiškumo planuojant plėtrą, ypač jei sprendimas taikomas stabiliai, o ne trumpalaikiškai.

    Kartu tai yra ir konkurencinis argumentas tarp savivaldybių, siekiančių pritraukti ar išlaikyti įmones. Verslui svarbu ne vien mokesčio dydis, bet ir sprendimų nuspėjamumas, administravimo aiškumas bei signalas, kad savivalda pasirengusi vertinti ekonomines pasekmes.

    Simbolinė statulėlė ir partnerystės žinutė

    Elektrėnų savivaldybei įteikta statulėlė pagaminta iš lengvos medžiagos, taip pabrėžiant mažesnę mokestinę naštą. Jos forma, apibūdinta kaip santaka, simbolizuoja partnerystę tarp savivaldos ir verslo.

    Konfederacijos vertinimu, kai savivalda ir įmonės veikia išvien, sprendimai tampa tvaresni ir lengviau įgyvendinami praktikoje. Toks įvertinimas taip pat skatina kitas savivaldybes peržiūrėti vietos mokesčių politiką ir aktyviau ieškoti sprendimų, kurie didintų regionų patrauklumą investicijoms.

    Šaltiniai:

    https://www.vmi.lt/evmi/nekilnojamojo-turto-mokestis

    https://lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybiu-finansai-ir-biudzetai-kontekstas

  • Elektrėnų savivaldybė perka 15 socialinių būstų: kokių butų ieško Elektrėnuose ir Vievyje

    Skelbiamos derybos dėl socialinių būstų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pradėjo socialinių būstų pirkimą, kurį vykdo skelbiamų derybų būdu. Pirkimas susietas su projektu Socialinio būsto fondo plėtra Elektrėnų savivaldybėje ir vykdomas pagal nustatytas ekonominio bei socialinio pagrindimo sąlygas.

    Kaip nurodoma savivaldybės pateiktoje informacijoje, pirkimas organizuojamas vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir Vyriausybės patvirtintu nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos tvarkos aprašu. Tokie pirkimai paprastai taikomi siekiant didinti savivaldybės socialinio būsto fondą ir mažinti laukiančiųjų eilę.

    Kiek ir kokių butų planuojama įsigyti

    Pirkimas suskaidytas į 15 dalių, todėl savivaldybė gali derėtis ir įsigyti skirtingus būstus pagal atskiras pozicijas. Ieškomi vieno, dviejų ir trijų kambarių butai su visais patogumais daugiabučiuose, kurie nėra bendrabučio tipo.

    Elektrėnų mieste numatyta įsigyti vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas nuo 21 iki 40 kv. m, dviejų kambarių butą nuo 40 iki 55 kv. m, taip pat trijų kambarių butus nuo 55 iki 70 kv. m. Vievio mieste ieškomi vieno kambario butai nuo 21 iki 40 kv. m ir dviejų kambarių butas nuo 40 iki 55 kv. m.

    Kokius reikalavimus butai turi atitikti

    Siūlomi butai turi būti visiškai įrengti ir tinkami gyventi: su vandentiekiu, kanalizacija, šildymu, karštu vandeniu, taip pat su įrengtais elektros, dujų ir vandens apskaitos prietaisais. Reikalaujama, kad būsto statyba būtų užbaigta ir baigtumas siektų 100 proc.

    Taip pat keliami teisiniai ir techniniai kriterijai: neturi būti teisminių ginčų dėl būsto, parduodamame bute negali gyventi asmenys, išsaugantys naudojimosi teises pasikeitus savininkui. Nurodoma, kad fizinis nusidėvėjimas negali viršyti 60 proc., o energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kadastro duomenų byla turi atitikti faktinį buto suplanavimą, o visi pakeitimai, įskaitant rūsio dalį, jei ji priklauso, privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sutarties sudarymo dieną visi komunaliniai įsiskolinimai turi būti padengti pardavėjo lėšomis.

    Butai nebus perkami, jei jie yra bendrabučio tipo namuose su bendro naudojimo patalpomis, jei įrengti pusrūsiuose ar ne gyvenamosios paskirties pastatuose, taip pat jei statybos baigtumas mažesnis nei 100 proc. Atmetami ir pasiūlymai, kai patalpų išdėstymas neatitinka kadastrinių duomenų arba nusidėvėjimas viršija 60 proc.

    Iki kada ir kaip pateikti pasiūlymus

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 11 dienos 17 valandos Elektrėnų savivaldybės administracijoje, Rungos g. 5, Elektrėnuose, 101 kabinete. Dokumentus galima pateikti atvykus, per kurjerį arba išsiunčiant registruotu laišku.

    Kandidatai turi pateikti pasiūlymą, nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastrinių matavimų bylos kopiją ir energinio naudingumo dokumentus, jei jų nėra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime. Taip pat prašoma pridėti patvirtinimą apie atsiskaitymą už komunalines paslaugas, o dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba.

    Pasiūlyme reikia nurodyti buto adresą, būklės aprašymą, pageidaujamą kainą ir kontaktus. Papildoma informacija apie pirkimą ir formos paprastai skelbiamos savivaldybės interneto svetainės skiltyje Skelbimai, o konsultacijos teikiamos savivaldybėje Ūkio plėtros ir investicijų skyriuje.

    Šaltiniai:

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/33a0b450e06c11e7a8a7e1c273f9d0d4

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7d5c1d90bf6c11e7a8a7e1c273f9d0d4

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai 7, Dnipro ataka tęsėsi 10 valandų

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai 7, Dnipro ataka tęsėsi 10 valandų

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad per vieną didžiausių naktinių Rusijos atakų nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Skelbiama, kad buvo panaudota daugiau nei 600 dronų ir 47 raketos.

    Pasak kariškių, smūgiai arba krintančios numuštų taikinių nuolaužos užfiksuotos 30 vietovių, o 610 oro atakos priemonių buvo neutralizuota. Taip pat pabrėžiama, kad realus nukentėjusių objektų skaičius gali didėti, tęsiantis gelbėjimo darbams.

    Dnipras patyrė didžiausią smūgį

    Sunkiausia padėtis fiksuota Dnipre, kur vietos karinė administracija nurodė, kad ataka truko ilgiau nei 10 valandų. Skelbta apie smūgius gyvenamiesiems daugiabučiams, pramonės objektams, taip pat apgadintus namus ir automobilius bei kilusius gaisrus.

    Pranešta, kad smūgis į gyvenamąjį namą nusinešė mažiausiai penkių žmonių gyvybes, tarp jų buvo devynerių metų berniukas, o sužeistųjų skaičius viršijo 30. Vėlyvą šeštadienio rytą dalis žmonių dar galėjo būti įstrigę po griuvėsiais, todėl gelbėjimo operacija buvo tęsiama.

    „Rusai smogė Dniprui ir kitoms gyvenvietėms praktiškai visą naktį“, – sakė Dnipropetrovsko srities vadovas Oleksandras Hanža.

    Smūgiai ir kituose regionuose

    Apie atakas taip pat pranešta Černihivo, Charkivo, Sumų, Odesos ir Kyjivo regionuose. Šiaurės rytinėje Černihivo srityje esančiame Nyžyne, regiono pareigūnų teigimu, žuvo du vyrai, dar du žmonės buvo sužeisti.

    Černihivo regione per parą, kaip nurodė vietos atstovai, užfiksuotos 27 atakos, dar mažiausiai septyni žmonės buvo sužeisti per smūgius kitose vietovėse. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad didelė dalis grėsmių kyla ne tik nuo tiesioginių pataikymų, bet ir nuo numuštų dronų ar raketų nuolaužų, krentančių apgyvendintose teritorijose.

    Raginimai stiprinti oro gynybą ir sankcijas

    Reaguodamas į atakas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šaliai reikia didesnės partnerių paramos, ypač oro gynybai stiprinti. Jis taip pat ragino Europos Sąjungą judėti į priekį dėl naujo sankcijų paketo Rusijai.

    „Kiekvienas toks smūgis turi priminti partneriams, kad situacija reikalauja skubių ir ryžtingų sprendimų. Mums reikia greitai sustiprinti oro gynybą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Incidentas Rumunijoje po drono kritimo

    Tuo metu Rumunijoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėje, besiribojančioje su Ukraina, vietos institucijos pranešė apie apgyvendintoje teritorijoje nukritusį droną. Skelbta, kad iš saugumo sumetimų evakuota daugiau nei 200 žmonių.

    Rumunijos gynybos ministerija socialiniuose tinkluose nurodė, kad Galacio mieste nukritusios nuolaužos apgadino gyvenamąjį pastatą. Taip pat pranešta, jog buvo pakelti du Jungtinės Karalystės naikintuvai.

    Rumunija ne kartą fiksavo oro erdvės pažeidimus ir jos teritorijoje randamas dronų nuolaužas nuo 2022 metais pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą. Prezidentas Nicușoras Danas teigė, kad tai pirmas atvejis, kai Rumunijos turtas buvo apgadintas, ir toks slenkstis, pasak jo, vertinamas labai rimtai.

    Šaltiniai:

    https://www.euronews.com/2026/04/25/russian-strikes-kill-at-least-seven-and-injure-dozens-across-ukraine

    https://www.reuters.com/world/europe/

  • Birštonas skelbia nuomos konkursą įkrovimo stotelėms: Algirdo g. vietos, 280 eurų per mėnesį

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą dėl nekilnojamojo turto, skirto viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti Birštone, Algirdo gatvėje. Konkursas vykdomas tiesioginiu būdu, o nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui.

    Konkurso objektas – Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio, Algirdo gatvės automobilių stovėjimo aikštelės, dalys. Išnuomojamos keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 55,34 kvadratinio metro, o turtas nuomai dalimis nedalinamas.

    Numatyta, kad nuomos paskirtis yra aiškiai apibrėžta – viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti, laikantis teisės aktų reikalavimų, taikomų tokių įrenginių projektavimui, įrengimui, statybai ir naudojimui. Pagal konkurso sąlygas planuojama iki 22 kilovatų galios infrastruktūra: dvi įkrovimo stotelės, aptarnaujančios keturias stovėjimo vietas.

    Pradinė nuomos kaina nustatyta 280 eurų per mėnesį. Detalesnės nuomos sąlygos skelbiamos Birštono miesto tvarkymo tarnybos ir Birštono savivaldybės interneto svetainėse.

    Dalyvių registracija vyksta Birštone, Jaunimo g. 3, antrame aukšte, nuo 2026 metų balandžio 27 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 6 dienos 15.00 valandos darbo dienomis 9.00–15.00 valandomis. Informaciją teikia nuomos komisijos sekretorė Lina Šaulinskaitė.

    Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 7 dieną 11.00 valandą Birštone, Jaunimo g. 3, antrame aukšte. Konkurso organizatorius – biudžetinė įstaiga Birštono miesto tvarkymo tarnyba.

    Šaltiniai

    https://birstonas.lt/wp-content/uploads/2026/04/NV-Algirdo-g.-s%C4%85lygos-svetain%C4%97.docx

    https://birstonas.lt

    https://www.birstonomtt.lt

  • Panevėžio rajono teatrai triumfavo „Atspindžiuose“: Miežiškiai ir Naujamiestis tapo laureatais

    Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatras ir Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos „Galerijos“ teatras pelnė Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatų vardus. Abu kolektyvai įvertinti tarp stipriausių šalies mėgėjų teatrų ir išsiskyrė aukštais komisijos balais.

    Baigiamoji „Atspindžių“ šventė savaitgalį vyko Trakų kultūros ir meno centre, kur žiūrovams pristatyta 18 geriausių 2024–2025 metų sezono spektaklių. Ryškiausiais ir meniškiausiais pripažintų darbų kūrėjams įteikti diplomai, žymintys vieną svarbiausių įvertinimų mėgėjų teatro lauke.

    Kaip vyksta „Atspindžiai“?

    „Atspindžiai“ laikomi didžiausia Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūra-švente, vykstančia keliais turais. Pirmiausia spektakliai pristatomi miestuose ir rajonuose, vėliau geriausi darbai keliauja į regionų turą, o aukščiausiai įvertinti kolektyvai kviečiami į baigiamąjį renginį.

    Šiais metais į regioninį turą buvo atrinkti 73 spektakliai. Tarp jų pateko ir trys Panevėžio rajono kolektyvų darbai, o tai rodo, kad rajono teatras išlieka aktyvus ir konkurencingas šalies mastu.

    Aukšti balai ir du laureatai

    Miežiškių kultūros centro mėgėjų teatras regioniniame ture pristatė komediją Aš be tavęs – kaip be priekinio danties. Spektaklio režisierė Jurga Švagždienė, muzikos vadovė Lina Kairytė.

    Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos „Galerijos“ teatras parodė spektaklį Tamošiaus vestuvės. Spektaklio režisierius Andrius Povilauskas.

    Komisijos rezultatų lentelėje Panevėžio rajono kolektyvai įrašyti itin aukštai. Miežiškių teatro spektaklis įvertintas 100 balų, Naujamiesčio teatro darbas surinko 93 balus, o abu kolektyvai pripažinti „Atspindžių“ laureatais ir pakviesti atstovauti rajonui baigiamojoje šventėje.

    Regioninio turo programoje taip pat dalyvavo Ramygalos kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Ąžuolynė“, pristatęs spektaklį Rojaus tremtinio būsena. Spektaklio režisierė Audronė Palionienė.

    „Atspindžių“ apžiūra-šventė kasmet tampa svarbia proga ne tik pamatyti ryškiausius mėgėjų teatrų darbus, bet ir įvertinti, kaip skirtinguose Lietuvos regionuose gyvuoja scenos kultūra. Panevėžio rajono kolektyvų pasiekimai šiemet išryškino, kad kokybiškas mėgėjų teatras sėkmingai kuriamas ir už didžiųjų miestų ribų.

    Šaltiniai:
    https://www.panrs.lt/rajono-teatrai-didziausios-sventes-laureatai/

  • „Patrepsynė 2026“ atranka Velžyje: paaiškėjo geriausios folklorinių šokių poros

    „Patrepsynė 2026“ atranka Velžyje

    Kovo 25 dieną Velžyje įvyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė 2026“ Panevėžio rajono atrankos turas. Renginyje moksleiviai varžėsi poromis, vertinant šokio atlikimą, sceninę kultūrą ir folkloro tradicijos pajautimą.

    Atranka subūrė jaunuosius šokėjus iš Panevėžio rajono kultūros centrų padalinių. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie turai yra svarbūs ne tik kaip varžytuvės, bet ir kaip gyvas tradicinių šokių puoselėjimas bendruomenėse.

    Kas laimėjo pradedančiųjų grupėje

    Pradedančiųjų grupėje nugalėtojomis paskelbtos Liūdynės kultūros centro Velžio padalinio šokių kolektyvo „Kupolėlė“ poros. Kolektyvui vadovauja Jonas Marcinkevičius.

    Geriausiai pasirodė Armina Petronytė ir Matas Dambrauskas bei Jogailė Jankutė ir Rokas Gabulas. Taip pat įvertintos Urtė Viržaitytė ir Domantas Nevulis bei Evita Bagdonaitė ir Rokas Marko Portello.

    Pažengusiųjų grupės nugalėtojai

    Pažengusiųjų grupėje pergalę pelnė Paįstrio kultūros centro pora Ugnė Urbonavičiūtė ir Ainius Krikščiūnas. Jų vadovė yra Nijolė Vidžiūtė.

    Dar vienais pažengusiųjų grupės nugalėtojais tapo Velžio „Kupolėlės“ pora Oksana Vaičekonytė ir Adrijus Mikalkėnas. Šios poros pasirengimu rūpinosi vadovas Jonas Marcinkevičius.

    Panevėžio rajono atrankos dalyviams linkima sėkmės finaliniame ture Šiauliuose. Atrankos rezultatai taps svarbiu žingsniu siekiant atstovauti rajonui nacionaliniame varžytuvių etape.

    Informaciją parengė Liūdynės kultūros centro meno vadovas Jonas Marcinkevičius. Nuotraukos Stasio Skrebio.

    Šaltiniai: https://www.panrs.lt/patrepsyne-2026-velzyje/

  • Panevėžio rajono bendruomenės Palenkėje: Supraslis, Balstogė ir istorinis Tykocinas per 2 dienas

    Kovo 7–8 dienomis Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos atstovai leidosi į pažintinę kelionę po Palenkės kraštą Lenkijoje. Grupę lydėjo gidė Daiva Mulevičienė, o pagrindinis išvykos tikslas buvo geriau pažinti regiono kultūrą, architektūrą ir istorines sąsajas su Lietuva.

    Kelionė prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą Panevėžyje, o ilgesnę kelio atkarpą paįvairino Paliūniškio bendruomenės atstovės Lijanos Kubilienės surengta viktorina. Dalyviai įsitraukė į klausimus apie kelionės kryptį ir aplankytas vietas, o aktyviausi buvo apdovanoti simboliniais prizais.

    Palenkės maršrutas per istoriją

    Pirmasis ryškus sustojimas buvo Supraslio stačiatikių vienuolynas, laikomas vienu svarbiausių stačiatikybės centrų Lenkijoje. Keliautojai apžiūrėjo vienuolyno kompleksą, susipažino su jo istorija, architektūra ir tradicijomis, taip pat stebėjo pamaldų apeigas bei procesiją.

    Vėliau grupė pasiekė Balstogę, didžiausią Palenkės vaivadijos miestą, kuriame istoriškai susipina skirtingos kultūrinės ir religinės tradicijos. Miesto centre keliautojai aplankė rotušę, Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo arkikatedrą ir pasivaikščiojo po Branickių rūmų parką.

    Branickių rūmai neretai vadinami „Lenkijos Versaliu“ dėl barokinio mastelio ir išpuoselėtos aplinkos. Šis ansamblis laikomas viena svarbiausių regiono architektūros vizitinių kortelių ir traukia lankytojus ne tik istorija, bet ir atnaujintomis parko erdvėmis.

    Vakaras operoje ir filharmonijoje

    Vakare Palenkės operos ir filharmonijos rūmuose kelionės dalyviai žiūrėjo miuziklą „Vesper“. Tai muzikinė istorija apie Kristiną Skarbek, Antrojo pasaulinio karo metais tapusią viena pirmųjų britų slaptųjų agenčių, kurios veikla siejama su rizikingomis žvalgybos operacijomis.

    Pasak renginio organizatorių, pasirinktas kultūrinis akcentas leido kelionę papildyti ne tik turistiniais, bet ir platesnio istorinio pasakojimo elementais. Tokie pasirodymai Balstogėje tampa svarbia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi ir traukia svečius iš kaimyninių šalių.

    Tykocinas ir Žygimanto Augusto pėdsakai

    Antrąją dieną dalis keliautojų rytą skyrė poilsiui vandens ir pirčių erdvėse, o vėliau maršrutas tęsėsi į Tykociną. Tai barokinis miestelis, siejamas su Branickių laikų klestėjimu ir iki šiol išsaugojęs ryškius istorinio urbanistikos paveldo bruožus.

    Tykocine aplankyta pilis, siejama su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto mirtimi. Kelionės dalyviams tai tapo proga Palenkės vietoves pamatyti ne tik kaip turistinius objektus, bet ir kaip bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos taškus.

    Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos atstovai pabrėžė, kad išvyka sustiprino bendrystę tarp skirtingų bendruomenių žmonių. Tokios kelionės dažnai tampa erdve dalintis patirtimis, megzti ryšius ir parsivežti idėjų vietinėms iniciatyvoms.

    Nurodoma, kad kelionės išlaidos buvo padengtos asmeninėmis keliautojų lėšomis.

    Šaltiniai:
    https://pl.wikipedia.org/wiki/Monaster_Zwiastowania_Naj%C5%9Bwi%C4%99tszej_Maryi_Pannie_w_Supra%C5%9Blu
    https://opera.bialystok.pl/pl/repertuar/vesper
    https://pl.wikipedia.org/wiki/Pa%C5%82ac_Branickich_w_Bia%C5%82ymstoku
    https://pl.wikipedia.org/wiki/Tykocin