CP v2

Blog

  • Vilniaus rajono taryba posėdžiaus balandžio 30 dieną: darbotvarkė, projektai ir transliacija

    Vilniaus rajono taryba posėdžiaus balandžio 30 dieną: darbotvarkė, projektai ir transliacija

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną rengia posėdį, kurio pradžia numatyta 9.00 valandą. Savivaldybė paskelbė darbotvarkę ir informuoja, kur gyventojai gali rasti su klausimais susijusius dokumentus.

    Darbotvarkė pateikiama atskiruose failuose, todėl ją galima peržiūrėti ir atsisiųsti patogiu formatu. Savivaldybė nurodo, kad kartu skelbiami ir posėdžio sprendimų projektai, kuriuos svarstant paprastai priimami konkretūs tarybos sprendimai.

    Su sprendimų projektais ir lydimaisiais dokumentais galima susipažinti Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje sistemoje viešinami projektai ir susiję dokumentai, todėl gyventojai gali iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir jų argumentus.

    Tiesioginė posėdžio transliacija bus prieinama realiuoju laiku savivaldybės VRSA „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Tai leidžia stebėti posėdį nuotoliu, net jei nėra galimybės atvykti į savivaldybę.

    Tokio tipo transliacijos ir iš anksto skelbiami dokumentai yra svarbūs savivaldos skaidrumui ir gyventojų įsitraukimui. Sekant darbotvarkę ir sprendimų projektus, lengviau suprasti, kokie klausimai svarstomi ir kaip jie gali paveikti vietos bendruomenes.

    Šaltiniai:
    https://vrsa.lt/taryba/posedziai/96
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt

  • Vilniaus rajonas paskirstė 120 000 eurų sportui: finansavimą gaus 35 iniciatyvos

    Vilniaus rajonas paskirstė 120 000 eurų sportui: finansavimą gaus 35 iniciatyvos

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto projektų konkurso rezultatus. Iš viso 120 000 eurų bus paskirstyta 35 sporto organizacijų iniciatyvoms, siekiant didinti sporto prieinamumą ir gyventojų fizinį aktyvumą.

    Savivaldybė nurodo, kad šių metų finansavimas orientuotas į vietos bendruomenių stiprinimą ir tęstinių veiklų plėtrą arčiau gyventojų namų. Projektai atrinkti vertinant jų kokybę, naudą bendruomenei, pasiekiamumą ir veiklų tęstinumą.

    „Vilniaus rajono savivaldybė nuosekliai investuoja į gyventojų fizinį aktyvumą ir sveikatingumą. Parama aktyvaus laisvalaikio iniciatyvoms leis rajone veikiančioms organizacijoms ne tik efektyviau plėsti veiklą, bet ir pasiūlyti mūsų bendruomenei dar platesnį kokybiškų treniruočių, renginių bei sporto paslaugų spektrą arčiau jų namų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Finansuojamų projektų sąrašas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 23 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M22-417(2.1 E). Savivaldybė pažymi, kad šiemet sulaukta didesnio pareiškėjų aktyvumo: iš 42 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 35 iniciatyvoms.

    „Augantis aktyvumas patvirtina, kad ši savivaldybės parama yra laukiama ir reikalinga – šiemet iš 42 gautų paraiškų finansavimas pasieks net 35 skirtingas sporto iniciatyvas. Didžiausią dėmesį skiriame tam, kad kokybiškos ir tęstinės veiklos būtų pasiekiamos įvairaus amžiaus gyventojams ir skatintų jų įsitraukimą visame Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Dvi finansavimo kryptys

    Savivaldybės lėšos skiriamos dviem veiklos sritims. Pirmoji kryptis apima Vilniaus rajono komandinių sporto šakų plėtotę, kuri šiame kvietime numatyta krepšiniui, vienam projektui skiriant iki 10 000 eurų.

    Antroji kryptis skirta fizinio aktyvumo veikloms ir sporto renginių organizavimui, apimant visas kitas sporto šakas. Šioje kategorijoje vienam projektui gali būti skiriama iki 5 000 eurų.

    Ką turi padaryti finansavimo gavėjai

    Atrinktų projektų vykdytojai per 20 darbo dienų nuo sąrašo paskelbimo dienos turi pateikti pasirašytas sutartis. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat nurodoma, jog projekto administratorius artimiausiu metu susisieks su finansavimo gavėjais ir pateiks detalesnę informaciją apie įgyvendinimo bei atsiskaitymo tvarką. Vykdytojai įsipareigoja viešinimo medžiagoje nurodyti Vilniaus rajono savivaldybę kaip projekto rėmėją ir naudoti oficialią savivaldybės simboliką.

    Konsultacijas dėl sporto projektų konkurso teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyrius.

    Šaltiniai:

    https://vrsa.lt/ (Vilniaus rajono savivaldybės informacija apie 2026 metų sporto projektų finansavimo rezultatus)

  • Zapyškyje startuoja 3,3 mln. eurų prieplauka: ką žada informacijos centras prie bažnyčios

    Zapyškyje startuoja 3,3 mln. eurų prieplauka: ką žada informacijos centras prie bažnyčios

    Zapyškyje, šalia Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, oficialiai pradėtos modernios prieplaukos ir informacijos centro statybos. Projekto startą simboliškai pažymėjo įkasta laiko kapsulė.

    Ceremonijoje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bei kiti valstybės ir savivaldos, taip pat projekto rengėjų atstovai. Į renginį įsitraukė ir Vidaus vandens kelių direkcijos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Nauja prieplauka Nemuno pakrantėje

    Įgyvendinus projektą, Zapyškyje planuojama įrengti modernią prieplauką su dviem krantinėmis. Viena jų būtų skirta maršrutiniams laivams, kita – mažųjų laivelių švartavimui ir stovėjimui.

    Greta numatytas informacijos centras, kuris turėtų tapti lankytojų orientaciniu tašku ir „vartais“ į Kauno rajono kurortinę teritoriją. Teritorijoje suplanuoti pėsčiųjų takai, pritaikyti žmonėms su negalia, apželdinimas, apšvietimas, mažosios architektūros elementai ir vaizdo stebėjimo sistema.

    Inžinerija ir jungtys su takais

    Projektas apima ir inžinerinius sprendimus, kurie svarbūs realiam prieplaukos veikimui, o ne tik jos vaizdui. Numatyta laivų prijungimo prie elektros tinklų infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas, patogus privažiavimas specialiajam transportui.

    Taip pat planuojama sujungti naują teritoriją su esamais dviračių ir pėsčiųjų takais. Tai reikšminga ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judumui, nes Nemuno pakrantės maršrutai jau dabar pritraukia didelius srautus.

    3,3 mln. eurų vertės projektas

    Bendra projekto vertė siekia apie 3,3 mln. eurų. Iš jų 2,2 mln. eurų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o 1,1 mln. eurų skiriama iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto.

    Laiko kapsulėje paliktas laiškas ateities kartoms, kurį pasirašė Ministrė Pirmininkė, Kauno rajono meras bei projekto architektai. Kapsulė į vietą atplukdyta Nemunu, pabrėžiant vandens kelio svarbą šios teritorijos tapatybei ir vystymuisi.

    „Daugiau nei prieš šimtą metų ši vieta tarnavo krašto ūkiui. Iš Ežerėlio durpyno nutiestas siaurasis geležinkelis jungė Zapyškį su platesniu pasauliu – durpės keliavo Nemunu, pasiekdamos Vokietiją. Šiandien mes kuriame naują istoriją“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    „Neabejoju, kad atnaujinta prieplauka padės atrasti Zapyškio ir jo apylinkių grožį daugybei iki šiol čia nesilankiusių žmonių, o jis tikrai to vertas“, – sakė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

    Augantį vietos potencialą rodo lankytojų srautai: 2025 metais Zapyškio–Kulautuvos maršrutu kursavusiu keltu pasinaudojo daugiau kaip 10 000 žmonių, o dviračių takais – per 100 000. Savivaldybė tikisi, kad naujoji prieplauka taps ne tik transporto infrastruktūra, bet ir gyva bendruomenės bei kultūros erdve.

    Šaltiniai:

    https://ec.europa.eu/regional_policy/policy/themes/urban-development/tourism_en

    https://vkd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vidaus-vandens-keliai/

  • Kaunas kviečia atnaujinti fasadus: paraiškos miesto įvaizdžio ir paveldotvarkos finansavimui

    Kaunas kviečia atnaujinti fasadus: paraiškos miesto įvaizdžio ir paveldotvarkos finansavimui

    Kauno miesto savivaldybė pradeda naują kvietimą pastatų savininkams ir valdytojams, norintiems atnaujinti fasadus bei kitus išorės elementus. Parama numatyta per dvi kryptis: Miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą ir Paveldotvarkos programą.

    Abiem atvejais tikslas tas pats: tvarkingesni, vizualiai vientisesni miesto pastatai ir išsaugotos kultūros paveldo vertybės. Savivaldybė nurodo, kad finansavimas gali būti skiriamas visiškai arba iš dalies, priklausomai nuo objekto ir darbų apimties.

    Iki kada ir kam skirtas kvietimas

    Paraiškų į Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą laukiama iki gegužės 29 dienos 15.30 valandos. Ši programa skirta pastatams strategiškai matomose vietose, kurios formuoja bendrą urbanistinį miesto identitetą.

    Į pretendentų sąrašą patenka gatvės UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje ir apsaugos zonoje. Taip pat numatytos ir kitos miesto arterijos bei alėjos, kuriose esantys nepaveldiniai pastatai gali pretenduoti į paramą, jei atitinka programos kriterijus.

    Finansuojami fasadų ir kitų išorės tvarkymo darbai, taip pat dekoratyvinio apšvietimo įrengimas. Dažniausiai parama orientuota į pastatus pirmoje linijoje, šalia gatvės, todėl pokytis būtų pastebimas didžiausiam miestiečių ir svečių srautui.

    Paveldotvarka: paraiškos priimamos visus metus

    Paveldotvarkos programa Kaune veikia nuo 2015 metų ir skirta nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkams, bendraturčiams, gyventojams bei įmonėms. Savivaldybė nurodo, kad paraiškos dėl paveldinių objektų ar pastatų tam tikrose teritorijose priimamos ištisus metus.

    Tarp teritorijų įvardijami Kauno senamiestis, Naujamiestis, Žaliakalnis, Žemieji Šančiai, taip pat UNESCO pasaulio paveldo sąraše esanti teritorija Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 ir jos apsaugos zona. Programos logika grindžiama tuo, kad paveldą dažnai reikia prižiūrėti ne sezoniškai, o tada, kai tam pasirengia savininkai ir leidžia techninė būklė.

    Programoje finansuojami avarinės būklės šalinimo, konservavimo ir restauravimo darbai, fasadų elementų atnaujinimas, techninės būklės gerinimas, dekoratyvinio apšvietimo įrengimas. Taip pat gali būti apmokami tyrimai, projektavimo darbai ir pastatų pritaikymas žmonėms su negalia, jei tai dera su paveldo apsaugos reikalavimais.

    Koks finansavimas numatytas

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimo intensyvumas priklauso nuo objekto tipo ir darbų apimties. Mūriniams pastatams gali būti skiriama iki 50 proc. darbų vertės, o mediniams pastatams iki 75 proc., siekiant išsaugoti nykstantį medinį paveldą.

    Išskirtinio reikšmingumo objektams gali būti taikomas ir 100 proc. finansavimas. Nuo programos pradžios Kaune finansuota 250 paraiškų už daugiau kaip 5,8 milijono eurų.

    Paraiškas gali teikti statinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba administratorius. Dokumentai priimami savivaldybėje, taip pat gali būti siunčiami paštu ar per kurjerį.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad tiek įvaizdžio programos, tiek paveldotvarkos atveju svarbiausia yra aiškiai suplanuoti darbus, pateikti tvarkingus dokumentus ir laikytis reikalavimų. Tai leidžia greičiau įvertinti paraiškas ir tiksliau planuoti miesto biudžeto lėšas, skiriamas pastatų atnaujinimui.

    „Svarbiausias tikslas – išsaugoti ir atkurti autentišką pastatų išvaizdą bei vertybes“, – nurodo savivaldybė.

    Šaltiniai:

    Pradinis puslapis

    https://ivaizdis.kaunas.lt

    https://paveldotvarka.kaunas.lt

  • Investuotojai gręžiasi į regionus: kuria darbo vietas, būstą ir „Resta“ forume ieško augimo taškų

    Investuotojai gręžiasi į regionus: kuria darbo vietas, būstą ir „Resta“ forume ieško augimo taškų

    Lietuvos regionų ateitis vis dažniau sprendžiama ne vien demografijos statistikoje, o investicijų ir būsto pasiūlos dinamikoje. Balandžio 23 dieną parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vykusiame Savivaldybių investicijų forume, surengtame parodos „Resta“ metu, diskutuota, kodėl vieni miesteliai traukiasi, o kiti vėl tampa patrauklūs gyventi ir dirbti.

    Diskusiją organizavo „Litexpo“ kartu su Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Forumo dalyviai akcentavo, kad regionų gyvybingumą lemia trys praktiniai dalykai: darbo vietos, kasdienio gyvenimo paslaugos ir galimybė patogiai įsikurti, įskaitant naują būstą bei infrastruktūrą.

    „Ten, kur susijungia darbas, gyvenimo kokybė ir būstas, regionai pradeda klestėti“, – sakė Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

    Kauno rajono pavyzdys

    Viena dažniausiai minimų sėkmės istorijų forume tapo Kauno rajono savivaldybės plėtra. Meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savivaldybė per Nepriklausomybės laikotarpį nuosekliai transformavosi iš agrarinio krašto į modernią, investicijoms patrauklią teritoriją, kartu išlaikydama žemės ūkio tradicijas.

    Pasak mero, savivaldybėje vystomos penkios verslo zonos, o lygiagrečiai stiprinama kurortinė kryptis ir viešoji infrastruktūra. Toks modelis, kai ekonominė plėtra derinama su gyvenimo aplinkos kokybe, tampa vis svarbesnis savivaldybėms, siekiančioms pritraukti tiek investuotojus, tiek naujakurius.

    Kauno rajonas išsiskiria ir statybų aktyvumu. Pagal išduodamų statybos leidimų skaičių savivaldybė minima tarp lyderių, o tai signalizuoja rinkai apie augantį būsto poreikį bei plėtros potencialą.

    „Mums verslas yra strateginis partneris, todėl savivaldybė aktyviai dirba su investuotojais: užtikrina operatyvų dokumentų tvarkymą, vykdo palankią mokesčių politiką, padeda kurti infrastruktūrą“, – sakė V. Makūnas.

    Kas traukia investuotojus ir gyventojus

    Forume pabrėžta, kad šiandien investuotojai vertina ne tik sklypo kainą ar logistinius privalumus, bet ir tai, ar teritorija gali išlaikyti darbuotojus. Praktikoje tai reiškia darželius, mokyklas, paslaugų prieinamumą, patogų susisiekimą ir realų, įperkamo būsto pasirinkimą.

    Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais regionuose daugėja atvejų, kai statomi nauji daugiabučiai, o tai keičia mažesnių miestų perspektyvą. Pasak jo, miestelių ateitį lemia ne deklaracijos, o konkretūs projektai, kurie sukuria nuolatinius gyventojų srautus ir paklausą vietos paslaugoms.

    Kauno rajone, anot mero, verslo subjektų skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau kaip du kartus ir šiuo metu siekia 5 680. Jis taip pat teigė, kad tiesioginės užsienio investicijos savivaldybėje nuo 2015 metais buvusių 116 mln. eurų augo ir 2024 metais sudarė beveik 1 000 000 000 eurų.

    Nekilnojamo turto rinka ir regionų kryptis

    Diskusijoje aptartos ir platesnės nekilnojamo turto rinkos tendencijos. Remiantis Registrų centro skelbiamais sandorių duomenimis, būsto įsigijimų aktyvumas išlieka svarbiu indikatoriumi tiek didmiesčiams, tiek sparčiau augantiems priemiesčiams ir regionams.

    Ekspertų vertinimu, regionų nekilnojamo turto segmentui vis didesnę įtaką daro gyventojų lūkestis ne vien kvadratiniams metrams, o gyvenimo būdui. Žmonės renkasi vietas, kur kasdieniai sprendimai nereikalauja ilgo važiavimo iki darbo ar ugdymo įstaigų, o tai savivaldybėms reiškia aiškų uždavinį: kartu planuoti darbo vietas, būstą ir socialinę infrastruktūrą.

    Forumo išvada paprasta: regionai atgyja ten, kur savivaldybės sugeba veikti kaip partnerės investuotojams, o investicijos materializuojasi ne tik pramonės ar paslaugų objektuose, bet ir gyvenamuosiuose projektuose bei patogioje aplinkoje gyventojams.

    Šaltiniai:

    https://www.registrucentras.lt/p/1189

    Homepage

    Pradžia

    https://www.litexpo.lt/lt/

  • Kauno gimnazistų dovana Valdui Adamkui: 2,7 hektaro giraitėje pasodinta 7 300 medelių

    Kauno gimnazistų dovana Valdui Adamkui: 2,7 hektaro giraitėje pasodinta 7 300 medelių

    Kaune balandžio 24 dieną surengta bendruomenės akcija, skirta artėjančiam Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečiui. Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio miškuose įkurta Prezidento Valdo Adamkaus vardo giraitė, kurioje pasodinta daugiau kaip 7 300 medelių.

    Iniciatyvą įgyvendino Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos bendruomenė: medžius sodino mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir kviestiniai svečiai. Iš viso prie darbų prisidėjo daugiau kaip 1 500 dalyvių, o giraitė užima 2,7 hektaro plotą.

    Gyvas palikimas šimtmečiui

    Gimnazijos direktorė Rita Mikalauskienė pabrėžė, kad gimnazijai Prezidento vardas reiškia ne tik garbę, bet ir pareigą ugdyti vertybes, kurias jis nuosekliai gynė viešajame gyvenime. Pasak jos, giraitė pasirinkta kaip ilgalaikis, apčiuopiamas darbas, kuris laikui bėgant taps „gyvu simboliu“ ir sugrįžimų vieta buvusiems mokiniams.

    „Prezidento Valdo Adamkaus vardas gimnazijai yra ne tik garbingas įvertinimas, bet ir atsakingas įsipareigojimas puoselėti vertybes: pagarbą gamtai, atsakomybę už aplinką, pilietiškumą ir bendruomeniškumą“, – sakė R. Mikalauskienė.

    Pasodinta giraitė įprasmina ir paties Prezidento biografijos akcentus: jis ilgus metus viešai rėmė gamtosaugines iniciatyvas, o aplinkosaugos tema Lietuvoje jam išliko svarbi tiek politinėje darbotvarkėje, tiek pilietinėje veikloje.

    Kaip vyko sodinimas

    Kad akcija vyktų sklandžiai, dalyvių srautai buvo suplanuoti iš anksto. Mokiniai į sodinimo vietą vyko užsakytais autobusais, darbai startavo ryte, o sodinimas vyko etapais pagal klasių grupes.

    Iki 14 valandos medelius sodino 7–12 klasių mokiniai, vėliau prisijungė 1–6 klasių mokiniai su tėvais. Organizatoriai pabrėžia, kad toks grafikas leido išvengti spūsčių ir užtikrinti, jog kiekvienas dalyvis gautų instrukcijas bei priemones.

    Miškininkų vaidmuo ir tolesnė priežiūra

    Vieta girai parinkta kartu su Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio specialistais. Miškininkai konsultavo dėl dirvožemio, rūšių parinkimo ir sodinimo technologijos, kad pasodinti medeliai turėtų kuo didesnę prigijimo tikimybę.

    „Nuoširdžiai dėkojame visos bendruomenės vardu Dubravos regioninio padalinio specialistams. Girininkijos darbuotojai mums išskyrė miško plotą, medelių sodinukus ir kantriai aiškino dalyviams, kaip teisingai pasodinti medelius“, – sakė R. Mikalauskienė.

    Organizatorių teigimu, tikimasi, kad visi pasodinti medeliai sėkmingai prigis ir per ateinančius dešimtmečius suaugs į tvirtą, vientisą miško masyvą. Prezidentas Valdas Adamkus 100-ąjį gimtadienį minės lapkričio 3 dieną.

    Šaltiniai:
    https://www.kaunas.lt/naujienos/kauno-gimnazistai-artejanti-prezidento-valdo-adamkaus-simtmeti-iprasmino-sodindami-jo-vardo-giraite/
    https://vmu.lt/apie-mus/struktura/dubravos-regioninis-padalinys/

  • Kauno rajone atnaujinamas vaizdo stebėjimas: 80 naujų kamerų diegiamos visose seniūnijose

    Kauno rajone atnaujinamas vaizdo stebėjimas: 80 naujų kamerų diegiamos visose seniūnijose

    Kauno rajono savivaldybės teritorijoje pradedami vaizdo stebėjimo kamerų sistemos atnaujinimo ir plėtros darbai. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, siekiant, kad vaizdo duomenys realiai padėtų kasdienėje prevencijoje ir reagavime.

    Pasak savivaldybės, modernizuojama infrastruktūra turėtų prisidėti prie viešosios tvarkos užtikrinimo, eismo saugumo ir greitesnio reagavimo į pažeidimus. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių operatyviai patikrinti situaciją probleminėse vietose ir tiksliau nukreipti tarnybų pajėgas.

    Numatyta įrengti 80 naujų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios bus diegiamos etapais visose seniūnijose. Šiuo metu jau vyksta montavimo darbai, o įrengimas planuojamas taip, kad apimtų tiek intensyvaus eismo zonas, tiek viešąsias erdves, kuriose fiksuojama daugiau incidentų.

    Kur planuojama įrengti kameras?

    Daugiausia naujų kamerų planuojama Ringaudų seniūnijoje, kur numatyta įrengti 10 įrenginių. Babtų seniūnijoje planuojamos 8 kameros, o Garliavos ir Karmėlavos seniūnijose po 6.

    Domeikavos seniūnijoje planuojamos 5 kameros. Alšėnų, Garliavos apylinkių, Užliedžių ir Vilkijos apylinkių seniūnijose numatyta įrengti po 4 kameras, o Lapių ir Raudondvario seniūnijose po 3.

    Po 2 kameras planuojama įrengti Akademijos, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Rokų, Taurakiemio, Vandžiogalos, Vilkijos ir Zapyškio seniūnijose. Po 1 kamerą numatyta Kulautuvos, Neveronių ir Samylų seniūnijose.

    Ką tai keičia gyventojams?

    Tokie projektai dažniausiai orientuoti į prevenciją: matomos kameros viešose vietose gali mažinti smulkių pažeidimų riziką, o fiksuojami vaizdai padeda greičiau nustatyti įvykių aplinkybes. Eismo saugumo kontekste tai gali būti aktualu vertinant pavojingus manevrus, incidentus sankryžose ar probleminėse atkarpose.

    Kartu savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, aiškiai apibrėžiant stebėjimo tikslus, duomenų saugojimo terminus ir prieigos tvarką. Tokios taisyklės padeda suderinti visuomenės saugumo interesą ir gyventojų teisę į privatumą.

    Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad plėtra vyks etapais, todėl artimiausiu metu gyventojai skirtingose seniūnijose gali pastebėti montavimo darbus ir naujai atsirandančius vaizdo stebėjimo įrenginius. Tikimasi, kad atnaujintas tinklas sustiprins saugumo jausmą ir pagerins incidentų valdymą visame rajone.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj
    https://vdai.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-duomenu-apsauga/vaizdo-stebejimas/

  • Kauno rajone nuo liepos 1 dienos plečiamas maisto atliekų rūšiavimas: pasieks 13 gyvenviečių

    Kauno rajone nuo liepos 1 dienos plečiamas maisto atliekų rūšiavimas: pasieks 13 gyvenviečių

    Kauno rajone plečiamas maisto ir virtuvės atliekų surinkimas – nuo liepos 1 dienos paslauga startuos dar 13 savivaldybės gyvenviečių. Savivaldybė skelbia, kad taip siekiama palengvinti kasdienį rūšiavimą ir sumažinti mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Paslaugą teiks UAB „Švara ID“, o administruos UAB „Komunalinių paslaugų centras“. Savivaldybės teigimu, daliai gyventojų rūšiavimas nekainuos papildomai – paslauga bus teikiama nemokamai.

    Plėtros pagrindu tapo bandomasis projektas Neveronių seniūnijoje, vykdomas nuo 2025 metų sausio 1 dienos. Per metus čia, savivaldybės duomenimis, surinkta 113 tonų maisto ir virtuvės atliekų, o tai, anot organizatorių, rodo augantį gyventojų įsitraukimą.

    „Džiaugiamės, kad gyventojai vis labiau įsitraukia į atliekų rūšiavimą. Neveronių patirtis rodo, kad tokie sprendimai veikia. Plėsdami sistemą siekiame, kad rūšiavimas taptų paprasta kasdienybe kiekvienuose namuose“, – teigia Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris.

    Kur bus teikiama paslauga

    Sistema bus plečiama urbanizuotose Kauno rajono vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 000 gyventojų, įgyvendinant Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano užduotis. Paslauga bus teikiama Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Giraitėje, Jonučiuose II, Neveronyse, Noreikiškėse, Ramučiuose, Raudondvaryje, Ringauduose, Teleičiuose, Užliedžiuose ir Vijūkuose.

    Savivaldybė nurodo, kad iki liepos 1 dienos šiose gyvenvietėse turi būti parengta reikalinga infrastruktūra. Tai apims tiek naujų konteinerių pastatymą, tiek dalies esamų aikštelių pritaikymą atskiram maisto atliekų surinkimui.

    Kokie pokyčiai laukia gyventojų

    Daugiabučių namų gyventojams bendro naudojimo konteinerių aikštelėse planuojama pastatyti 40 antžeminių maisto ir virtuvės atliekų konteinerių. Taip pat bus rekonstruota 19 pusiau požeminių konteinerių, juos pritaikant atskiram maisto atliekų surinkimui.

    Individualių namų gyventojams numatyta išdalinti atskirus maisto ir virtuvės atliekų konteinerius bei kibirėlius patogiam rūšiavimui namuose. Daugiabučių gyventojai tokius kibirėlius galės atsiimti savo seniūnijose.

    Įvedus atskirą maisto atliekų surinkimą, keisis mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas: jos bus surenkamos rečiau, kartą per tris savaites. Savivaldybė akcentuoja, kad didesnė dalis kasdienių atliekų turėtų būti nukreipta į rūšiavimo srautus, todėl mišrių atliekų kiekis turėtų mažėti.

    Apimtis ir plėtra į įstaigas

    Skelbiama, kad paslauga apims apie 22 000 Kauno rajono gyventojų: apie 13 000 individualių namų valdų ir apie 9 000 butų. Taip pat maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas bus diegiamas švietimo įstaigose, kurioms numatyta išdalinti 260 konteinerių.

    Savivaldybės vertinimu, atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių mažinant mišrių atliekų kiekį, efektyviau naudojant išteklius ir mažinant aplinkosauginę naštą. Tolimesni sistemos rezultatai priklausys nuo gyventojų įpročių ir to, kaip nuosekliai bus laikomasi rūšiavimo taisyklių.

    Gyventojams rekomenduojama sekti naujausią informaciją apie grafikus, konteinerių išdalijimą ir atsiėmimo tvarką savivaldybės skelbiamuose pranešimuose.

    Šaltiniai:
    https://www.krs.lt/gyventojams/atliek%C5%B3-tvarkymas/

  • Zapyškyje baigėsi Kauno rajono mokyklų esporto finalas: taurę iškovojo VDU Ugnės Karvelis

    Zapyškyje baigėsi Kauno rajono mokyklų esporto finalas: taurę iškovojo VDU Ugnės Karvelis

    Zapyškyje penktadienį įvyko Kauno rajono mokyklų esporto čempionato finalas, subūręs talentingiausius moksleivius ir švietimo bendruomenę. Renginys buvo skirtas ne tik varžyboms, bet ir pokalbiui apie tai, kaip esportas ir skaitmeninės technologijos gali būti prasmingai integruojamos į ugdymą.

    Finalininkus pasveikinti atvyko Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys. Jis pabrėžė, kad esportas remiasi ne vien reakcija, bet ir strategija, analitiniu mąstymu bei komandiniais sprendimais.

    „Šiandien turime finalą, kuriame paaiškės stipriausias Kauno rajono esporto čempionato žaidėjas. O tai tik įrodo, kad esportas yra ne vien mygtukų spaudymas, bet ir strategija, mąstymas bei vis sparčiau auganti industrija“, – sakė Laurynas Dilys.

    Prieš prasidedant lemiamoms kovoms moksleivių laukė edukaciniai užsiėmimai. Juos vedė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Edgaras Abromavičius ir mokslininkas dr. Antanas Ūsas, pristatę praktinius esporto pritaikymo mokyklos veikloje pavyzdžius.

    Diskusijose akcentuota, kad tinkamai suvaldytas ir aiškiomis taisyklėmis paremtas esportas gali stiprinti mokinių įsitraukimą, motyvaciją bei ugdyti perkeliamuosius gebėjimus. Tarp jų dažniausiai minimi strateginis mąstymas, sprendimų priėmimas laiko spaudime, komunikacija komandoje ir skaitmeninis raštingumas.

    Organizatorių teigimu, tokio formato finalai padeda sukurti saugesnę ir labiau ugdymo tikslams pritaikytą erdvę jaunimo pomėgiams. Kartu tai yra proga mokykloms ir savivaldybėms susitarti dėl bendrų principų: atsakingo ekrano laiko, pagarbios elgsenos internete ir balansavimo tarp mokslų bei laisvalaikio.

    Finalinėse varžybose jėgas išbandė atstovai iš Adomo Mitkaus, Šlienavos ir Zapyškio pagrindinių mokyklų, taip pat Karmėlavos Balio Buračo ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijų. Čempionato taurę iškovojo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos mokinys Ridas Liaudinskas.

    Nugalėtojui įteikta žaidimų konsolė „Nintendo Switch“ ir žaidimas „NBA2K26“, o kiti dalyviai buvo apdovanoti partnerių įsteigtais prizais. Organizatoriai pažymi, kad svarbiausia šios iniciatyvos vertė yra ne tik rezultatas, bet ir procesas, skatinantis domėtis šiuolaikinėmis technologijomis bei ugdantis atsakingą dalyvavimą skaitmeninėje aplinkoje.

    Kauno rajone tikimasi, kad čempionatas taps tęstine iniciatyva ir prisidės prie pažangių sprendimų diegimo mokyklose. Taip pat siekiama stiprinti dialogą tarp švietimo ir sparčiai augančio esporto sektoriaus, kad mokinių pomėgiai galėtų virsti prasmingomis kompetencijomis.

    Šaltiniai:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Esports
    https://www.unesco.org/en/articles/video-games-and-education-what-can-we-learn

  • Šuns diena Lietuvoje: alytiškių istorijos, kuriose keturkojai pakeitė planus ir namus

    Šuns diena Lietuvoje: alytiškių istorijos, kuriose keturkojai pakeitė planus ir namus

    Laimė kartais turi keturias letenas: ji loja, vizgina uodegą ir kantriai laukia prie durų. Daugeliui šeimų šuo tampa ne tik augintiniu, bet ir kasdienybės dalimi, kurią pažįsta kaimynai, kolegos bei praeiviai.

    Lietuvoje balandžio 24 dieną minima Šuns diena, kurią nuo 2016 metais organizuoja Lietuvos kinologų draugija. Ši proga primena ne tik apie meilę augintiniams, bet ir atsakomybę, dresūrą, gyvūnų gerovę bei augintinių įsigijimą iš patikimų šaltinių.

    Grehemas: ramus šuo ir netikėtas ženklas

    Alytaus miesto savivaldybės mero patarėjos Godos Prapuolenytės-Leonavičienės šeimoje jau septynerius metus gyvena didysis pudelis Grehemas. Šeimininkė sako, kad tai išskirtinai ramių nervų šuo, o didžiausias jo talentas yra savotiškai „nulaužti“ žmonių sistemą, kai vienu metu glosto daugiau nei dvi rankos.

    Grehemas dažnai kelia smalsumą dėl netradicinės šukuosenos, todėl ne kartą teko aiškinti, kokia jo veislė. Kartais, prisimena šeimininkė, mažyliai net rodydavo į jį pirštu, palaikę visai kitu gyvūnu.

    Ieškant naujų namų šeimai nutiko istorija, kuri vėliau įgavo simbolinę prasmę. Apžiūrinėjant būstą netoli Vievio Grehemas, pasitaikius progai, pabėgo į Neries regioninio parko miškus, o paieškos užtruko kelias valandas.

    „Jį radę priėmėme kaip ženklą, kad čia apsistoti mums nelemta, ir nusprendėme ieškoti kitos vietos. Kitą kartą namą apžiūrinėjome Alytuje, tad galima sakyti, kad Grehemas atvedė mus čia“, – pasakoja G. Prapuolenytė-Leonavičienė.

    Apsigyvenus Alytuje šeima patyrė dar vieną kuriozą, kai pro langą pamatytas „pabėgęs“ Grehemas paaiškėjo esąs kaimynų šuo. Šalia atsikraustė žmonės su tos pačios veislės ir labai panašaus atspalvio pudeliu, tad trumpam susidarė įspūdis, kad tai jų augintinis.

    Lokis: 40 kilogramų iš prieglaudos

    Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės ir autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ steigėjos Klementinos Gruzdienės namuose samojedas Lokis atsirado jau būdamas suaugęs, maždaug penkerių ar šešerių metų. Šuo į prieglaudą pateko po to, kai buvo išgelbėtas iš nelegalių veisėjų.

    Klementina pasakoja, kad per savo 40-ąjį gimtadienį gavo žinutę apie Kaune išgelbėtą samojedą, kurį reikėjo paimti nedelsiant. Nuvažiavusi ji suprato, jog „šuniukas“ yra įspūdingo dydžio, apie 40 kilogramų, tačiau apsisprendimas buvo aiškus.

    „Kai pamačiau, truputį pati išsigandau jo dydžio. Bet kad jau atvažiavau, imu. Jis man labai patiko, tas jo baltumas. Man gražu balta“, – pasakoja K. Gruzdienė.

    Pirmoji diena namuose buvo su nuotykiais: šuo buvo stipraus kvapo, todėl teko skubiai organizuoti maudynes. Pasak šeimininkės, į vonią jį įkelti buvo nelengva, o tankus kailis vandeniui pasidavė ne iš karto.

    Lokio adaptacija taip pat pareikalavo kantrybės, nes iki tol jis gyvenimą buvo praleidęs garde. Vėliau paaiškėjo ir dar viena kurioziška detalė: Pirmajame Alytuje tuo metu gyveno kitas laisvai bėgiodavęs samojedas, todėl žmonės ne kartą pranešdavo matę „pabėgusį“ Lokį, kai šis iš tiesų ramiai būdavo namuose.

    Kartą situacija pasiekė komišką kulminaciją, kai viena pažįstama, pamačiusi laisvai vaikštantį samojedą, jį įsodino į automobilį, manydama, kad tai Lokis. Tik paskambinusi pasitikslinti suprato, kad į bagažinę įkėlė visai kitą šunį.

    Mažieji sargai ir namų „grinčas“

    Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Indrė Navickė augina du rusų toiterjerus, Žirnį ir Zarą. Nors jie maži, šeimininkė juos apibūdina kaip labai sargius, aktyvius ir linkusius garsiai reikšti nuomonę.

    Vieną kartą kaime, paleidus šunis išsilakstyti, prie sodybos atklydo gerokai didesnis mišrūnas. Indrė prisimena, kad Žirnis ėmėsi ginti teritoriją ir Zarą taip ryžtingai, jog pavyko už save didesnį šunį nuvyti ir net spėti krimstelėti jam į uodegą.

    Alytaus kultūros centro komunikacijos vadybininkė Iveta Komičiūtė pasakoja apie samojedę Milly, kuri į šeimą atėjo 2021 metais, kai daug laiko buvo praleidžiama namuose. Šuo užaugo šalia žmonių, tačiau grįžus į įprastą ritmą paaiškėjo, kad energijos ir smalsumo Milly nestokoja.

    Pasak šeimininkės, Milly sugebėjo pridaryti nuostolių, o labiausiai įsiminė Kalėdų laikotarpis, kai ji po truputį vogdavo eglutės žaisliukus. Kūčių vakarą sugrįžusi šeima rado eglutę visiškai nuvirtusią, tarsi misija būtų atlikta iki galo.

    Butrimų šeimoje jau septynerius metus gyvena prancūzų buldogė Nala, kuri, pasak kino teatro „Dainava“ direktorės Simonos Butrimienės, nuolat lydi šeimininkus kelionėse, renginiuose ir kasdieniuose pasivaikščiojimuose. Nala apibūdinama kaip puiki „futbolininkė“ ir kartu profesionali knarkikė.

    „Štai kodėl šuo yra geriausias draugas: dėl to tikrumo, kurio taip dažnai trūksta kasdienybėje. Laimė kartais turi keturias letenas“, – sako S. Butrimienė.

    Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė-konsultantė Eglė Žemaitytė dalijasi istorijomis apie mišrūnę Marsę, kuri šeimoje gyvena daugiau nei metus. Nors taisyklė paprasta, į miegamąjį naktį neiti, Marsė nuolat bando laimę ir, pasak šeimininkės, yra perpratusi vakaro „taktiką“.

    Eglė pasakoja, kad Marsė dažnai apsimeta pasitraukianti, o vos atidarius duris išnyra iš tamsos ir lekia į lovą. Ji taip pat moka subtiliai prašyti dėmesio, atsitūpdama šalia, žiūrėdama į akis ir tyliai inkšdama, kol žmogus atideda darbus.

    Šuns diena primena, kad šunų ir žmonių ryšys dažnai susideda iš mažų kasdienybės ritualų, juokingų nesusipratimų ir didelio pasitikėjimo. Kartu tai proga prisiminti, jog atsakinga šeimininkystė apima socializaciją, sveikatos priežiūrą, saugų vedžiojimą ir apgalvotą sprendimą, ar šeima pasirengusi ilgalaikiam įsipareigojimui.

    Šaltiniai:
    https://kinologija.lt/suns-diena/
    https://welfarequalitynetwork.net/media/1018/dog-welfare.pdf
    https://www.avma.org/resources-tools/pet-owners/petcare/choosing-pet