CP v2

Blog

  • DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI etiketė persikelia į biurus

    Darbo rinka Europoje keičiasi greičiau nei po interneto proveržio: dalis pareigybių nyksta, o naujos atsiranda kartu su DI įrankiais. Vis daugiau darbdavių į darbo skelbimų pavadinimus įtraukia DI, taip signalizuodami, kad šios kompetencijos tampa kasdienybe.

    Įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad DI pažymėtų pareigybių daugėja ne tik programavimo ar duomenų srityse. Didžioji dalis tokių pareigybių penkiose didžiosiose Europos ekonomikose jau yra ne technologiniuose darbuose.

    Kiek žmonių dirba su DI?

    Diskusijas apie tai, ar DI atims darbo vietas, pamažu keičia praktinis klausimas, kaip jis perskirstys užduotis ir reikalingus įgūdžius. Eurostato skaičiai rodo, kad DI įrankiai įsitvirtina kasdieniuose procesuose, ypač ten, kur svarbūs tekstai, paieška, analizė ir klientų aptarnavimas.

    Eurostato duomenimis, praėjusiais metais 15 proc. Europos Sąjungos 16–74 metų gyventojų naudojo generatyvinį DI darbui. Tai padeda paaiškinti, kodėl DI reikalavimai persikelia iš IT į pardavimus, personalo valdymą, teisę, administravimą ir klientų aptarnavimą.

    Kur DI pareigybių daugiausia?

    „Indeed“ skaičiuoja DI pažymėtas pareigybes pagal skelbimų pavadinimus ir jų paplitimą per ketvirtį, todėl matomas darbdavių noras DI įvardyti kaip esminę rolės dalį. 2026 metų pirmą ketvirtį pagal DI pareigybių pavadinimų skaičių pirmavo Vokietija.

    2026 metų pirmą ketvirtį Vokietijoje fiksuota 288 DI pažymėtos pareigybės, Jungtinėje Karalystėje 160, Prancūzijoje 138, Nyderlanduose 84, Ispanijoje 81. Palyginti su 2022 metų pirmu ketvirčiu, augimas keliskart spartesnis: Vokietijoje nuo 72 iki 288, Ispanijoje nuo 8 iki 81.

    Didžiausias pokytis: ne IT sektoriuje

    Reikšmingiausia tendencija ta, kad DI pareigybės vis dažniau atsiranda už technologinių profesijų ribų. Vokietijoje 59 proc. DI pažymėtų pareigybių jau yra ne technologiniuose darbuose, Nyderlanduose 58 proc., Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje po 54 proc.

    Ispanija kol kas išlieka išimtis: čia 64 proc. DI pažymėtų pareigybių vis dar priskiriama technologinėms rolėms, o 36 proc. tenka ne technologiniams darbams. Tai rodo skirtingą DI brandą ir įmonių transformacijos tempą.

    „Darbdaviai ne tik samdo DI specialistus, bet ir prideda DI prie pareigybių pavadinimų ten, kur DI įrankių naudojimas yra būtinas, tai rodo, kaip DI jau perkuria darbus“, – teigiama „Indeed“ ekonominių tyrimų direktoriaus Pawelo Adrjano komentare.

    Praktikoje atsiranda mišrios pareigybės, kuriose DI siejamas su pardavimais, analitika, privatumu ar procesų efektyvinimu. Tokie pavadinimai dažnai reiškia ne atskirą DI inžinieriaus rolę, o reikalavimą darbuotojui naudoti DI kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, rengiant pasiūlymus, apdorojant užklausas ar kuriant turinį.

    „Indeed“ pabrėžia, kad analizuoja būtent pareigybių pavadinimus, nes darbo aprašymuose DI gali būti minimas įvairiomis prasmėmis ir ne visada apibūdina pačią rolę. Todėl DI atsiradimas pavadinime dažniau interpretuojamas kaip sąmoningas darbdavio signalas kandidatui.

    Ekspertai pastebi, kad ši kryptis keičia ir įgūdžių paklausą: šalia bazinių skaitmeninių kompetencijų vis dažniau prireikia gebėjimo formuluoti užduotis DI įrankiams, vertinti atsakymų patikimumą, laikytis duomenų apsaugos ir autorinių teisių principų. Dėl to DI tampa ne atskira profesija, o horizontaliu įgūdžiu daugelyje sričių.

  • Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių idėja jau kelerius metus skamba kaip artimiausio dešimtmečio transporto revoliucija, tačiau Europoje komercinis proveržis vyksta gerokai lėčiau nei Kinijoje ar kai kuriose JAV rinkose. Nors dalis gamintojų pristato pilotus, masinis, visiškai be vairuotojo veikiantis paslaugos modelis vis dar atsiremia į realybės barjerus.

    Didžiausi iššūkiai kartojasi beveik visur: griežtesnė reguliacinė aplinka, didelė jutiklių ir skaičiavimo įrangos kaina, sudėtingas programinės įrangos sertifikavimas bei atsakomybės už avarijas klausimas. Prie to prisideda ir Europos miestų specifika, kur intensyvus eismas, pėstieji bei dviratininkai kelia daugiau scenarijų, kuriuos sistemoms būtina patikimai „suprasti“.

    Europos kelių eismo taisyklės daugelyje valstybių reikalauja, kad viešuose bandymuose automobilyje būtų žmogus, galintis perimti kontrolę, todėl pilnai be vairuotojo veikiančių robotaksių sertifikavimas užsitęsia. Tokia priežiūra didina bandymų kaštus ir lėtina duomenų rinkimą, kuris būtinas DI valdomoms sistemoms mokytis iš realaus eismo situacijų.

    Reguliavimas ir sauga stabdo tempą

    Skirtingai nei rinkose, kuriose leidimai suteikiami greičiau konkrečioms teritorijoms, Europoje dažnai taikomas atsargesnis požiūris į nepakankamai įrodytą programinę įrangą. Net ir sėkmingi pilotai nebūtinai greitai virsta komerciniais maršrutais, nes kiekvienas mastelio didinimo žingsnis reikalauja papildomų patikrų, rizikų vertinimo ir suderinimo su vietos institucijomis.

    Prie saugos reikalavimų prisideda ir avarijų tyrimo bei atsakomybės mechanizmai: kai vairuotojo „nėra“, sudėtingiau apibrėžti kaltę ir draudimo modelį. Dėl to dalis bendrovių renkasi konservatyvesnį kelią ir pirmiausia investuoja į pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, o ne į visiškai autonomines taksi flotiles.

    Technologijų kaina ir verslo logika

    Robotaksiams būtini sprendimai dažnai remiasi brangiais jutikliais, didelės galios kompiuteriais ir redundancijos architektūra, kad gedimo atveju transporto priemonė išliktų saugi. Kuo daugiau saugumo sluoksnių, tuo didesnė savikaina, o tai apsunkina pelningą kainodarą, ypač miestuose, kur kelionės viešuoju transportu yra palyginti pigios ir patogios.

    Ne vienas Europos gamintojas pastaraisiais metais peržiūrėjo prioritetus, nes vartotojai vis mažiau linkę mokėti priemoką už riboto naudojimo autonomines funkcijas. Dėl to verslo planai, paremti dideliu robotaksių parko mastu ir greita investicijų grąža, tampa rizikingesni, o projektai juda lėčiau arba siaurinami iki bandymų zonų.

    Kodėl Kinija juda greičiau

    Kinijoje robotaksių paslaugos veikia keliuose didmiesčiuose, dažniausiai aiškiai apibrėžtose geografinėse zonose, kur maršrutai ir veikimo sąlygos kontroliuojamos. Tokia geografinė kontrolė leidžia greičiau plėsti parką, nes sistema mokoma konkrečioje aplinkoje, o paslaugos teikėjas gali aiškiai apibrėžti atsakomybės ir saugos procedūras.

    Svarbus veiksnys yra ir valstybės politika, kuri autonominio vairavimo plėtrą laiko strategine kryptimi, taip pat stipri vietinė elektromobilių ir komponentų tiekimo grandinė. Tai padeda greičiau mažinti techninę savikainą ir efektyviau industrializuoti sprendimus, kurie Europoje dažnai kuriami fragmentuotai, skirtingose reguliacinėse erdvėse.

    Tuo pat metu ir Kinijoje pasitaiko techninių sutrikimų, kurie laikinai pristabdo licencijų išdavimą ar projektų apimtį, tačiau bendra kryptis išlieka augimo link. Europoje panašūs incidentai paprastai sukelia ilgesnę pauzę, nes rizikų tolerancija ir sertifikavimo dinamika yra konservatyvesnė.

    Artimiausiais metais Europos robotaksių rinkos kryptį lems du dalykai: ar pavyks suderinti vienodesnes taisykles tarp valstybių ir ar technologijų kaina pakankamai kris, kad paslauga konkuruotų su viešuoju transportu bei įprastu pavežėjimu. Kol kas pilotai daugėja, tačiau masinis startas vis dar atrodo labiau kaip kito etapo, o ne rytojaus klausimas.

  • Euro banknotai keičiasi iš esmės: ECB kviečia balsuoti, kas atsidurs ant naujų kupiūrų

    Euro banknotai keičiasi iš esmės: ECB kviečia balsuoti, kas atsidurs ant naujų kupiūrų

    Euro banknotų dizainas artėja prie didžiausių pokyčių per du dešimtmečius: Europos Centrinis Bankas pateikė 10 finalinių variantų ir kviečia gyventojus išreikšti nuomonę. Vieša apklausa yra vienas svarbiausių etapų, po kurio bus sprendžiama, kaip atrodys naujos kupiūros.

    ECB skelbia, kad išnagrinėta daugiau nei 1 200 idėjų, tačiau į finalą pateko dvi kryptys, turinčios atspindėti bendrą Europos tapatybę. Siūlomos temos apima kultūros asmenybes arba gamtos motyvus, susietus su Europos Sąjungos institucijomis.

    Du keliai: kultūra arba gamta

    Kultūros tema siūlo ant banknotų įamžinti istorines asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką mene, moksle ir literatūroje. Tarp kandidatų minimi operos žvaigždė Maria Callas, kompozitorius Ludwigas van Beethovenas ir mokslininkė Marie Curie.

    Taip pat siūloma pagerbti rašytoją Miguelį de Cervantesą, renesanso kūrėją ir mąstytoją Leonardo da Vinci bei taikos aktyvistę Berthą von Suttner. Skirtingiems nominalams numatyti skirtingi žmonės, kad serija sudarytų vientisą pasakojimą.

    Gamtos tema remiasi Europos biologinės įvairovės idėja: banknotuose būtų vaizduojami paukščiai ir upių kraštovaizdžiai. Kitoje pusėje numatytos Europos Sąjungos institucijos, taip pabrėžiant bendrą erdvę ir sprendimų priėmimą.

    Kaip vyks balsavimas?

    ECB prezidentė Christine Lagarde pristatė finalinius dizainus ir paragino europiečius prisidėti prie sprendimo. Gyventojai gali rinktis iš penkių dizaino krypčių kiekvienai temai, o variantai skiriasi nuo minimalistinių iki labiau tradicinių.

    Apklausa vykdoma ECB interneto svetainėje, o surinkti rezultatai bus naudojami kaip visuomenės nuomonės atspindys, prieš priimant galutinį sprendimą. Galutinį dizainą tvirtins ECB valdymo organai, įvertinę ir estetiką, ir praktinius saugumo kriterijus.

    Kada pasirodys naujos kupiūros?

    ECB planuoja, kad po viešos konsultacijos prasidės techninis parengimas, įskaitant apsaugos priemonių integravimą ir gamybos procesus. Pagal dabartinį grafiką nauji banknotai apyvartoje turėtų pasirodyti nuo 2026 metų pabaigos.

    Atnaujinimo tikslas – ne tik suteikti kupiūroms naują išvaizdą, bet ir stiprinti pasitikėjimą grynaisiais pinigais, kurie euro zonoje išlieka plačiai naudojami. Kartu tai yra signalas, kad net skaitmeninių atsiskaitymų eroje grynieji pinigai išlieka svarbia pasirinkimo dalimi.

  • Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje, šalia Talino esančioje Viimsi mokykloje, vasaros stovyklos klasės kelioms dienoms virto robotikos laboratorijomis, dronų bandymų aikštelėmis ir dirbtinio intelekto dirbtuvėmis. Čia susirinko šimtai mergaičių, kurios mokėsi ne tik programuoti, bet ir praktiškai spręsti inžinerines užduotis.

    Stovykla yra nevyriausybinės organizacijos „HK Unicorn Squad“ veiklos kulminacija. Iniciatyvą 2018 metais įkūrė Estijos skaitmeninės valstybės kūrime dalyvavęs technologijų verslininkas Taavi Kotka kartu su žmona Kerstin, siekdami suteikti nemokamą technologinį ugdymą mergaitėms visoje šalyje.

    Per užsiėmimus dalyvės konstruoja ir programuoja robotus, mokosi valdyti dronus, susipažįsta su DI taikymo principais. Praktinis formatas parinktas taip, kad mergaitės kuo daugiau išsiaiškintų pačios, o mentoriai tik nukreiptų ir padėtų, kai užduotis „užstringa“.

    Kaip gimė idėja mergaitėms

    „HK Unicorn Squad“ idėja kilo iš asmeninės patirties. Taavi Kotka pasakoja, kad jo dukra Helena kartu su dar viena mergaite dalyvavo pradinės mokyklos robotikos būrelyje, tačiau sumažinus grupę jos buvo iš jo pašalintos.

    Tuomet šeima nusprendė sukurti erdvę, kurioje mergaitės galėtų mokytis technologijų be papildomų barjerų ir išankstinių nuostatų. Helena pati baigė programą ir vėliau prisijungė prie jaunesnių dalyvių mokymo, taip stiprindama bendruomenės tęstinumą.

    Kodėl tai svarbu valstybei

    Taavi Kotka pabrėžia, kad didesnis merginų įsitraukimas į inžineriją ir technologijas yra ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir šalies konkurencingumo tema. Mažoms valstybėms ypač svarbu didinti talentų bazę, nes technologijų sektorius tiesiogiai veikia produktyvumą ir inovacijų spartą.

    „Daugiau merginų inžinerijoje yra nacionalinis klausimas“, – sakė Taavi Kotka.

    Organizacijos teigimu, programą jau yra baigusios apie 5 000 mergaičių, tai sudaro reikšmingą dalį Estijos 8–14 metų amžiaus grupėje. Tikrasis poveikis, pasak iniciatorių, labiausiai atsiskleis po maždaug dešimtmečio, kai dabartinės dalyvės rinksis studijas ir profesijas.

    Technologijos persikelia į visas profesijas

    Dalyvių istorijos rodo, kad technologinis raštingumas tampa privalumu net ir planuojant karjerą už IT ribų. Helena, planuojanti studijuoti mediciną, stovyklos metu aiškino, jog technologijos vis labiau persmelkia įvairius sektorius, o robotika ir DI jau keičia ir gydymo procesus.

    „Jei tapsiu chirurge, vis daugiau operacijų atliekama su robotų ar DI pagalba, todėl tai bus mano pranašumas“, – sakė Helena Kotka.

    „HK Unicorn Squad“ iniciatoriai pabrėžia, kad jų tikslas ilgainiui turėtų tapti platesniu valstybės prioritetu, kad modernių technologijų pagrindų mokytųsi kiekvienas vaikas. Estijos pavyzdys rodo, kaip nevyriausybinės iniciatyvos gali greitai užpildyti spragas ir tapti modeliu, kurį vėliau perima viešasis sektorius.

    Šiandien, kai darbo rinką sparčiai keičia automatizacija, DI sprendimai ir duomenų ekonomika, ankstyvas praktinis technologijų mokymas vis dažniau laikomas strategine investicija. Estijos stovyklos formatas atspindi tendenciją, kad technologinis ugdymas efektyviausias tada, kai jis siejamas su realiais projektais, komandinėmis užduotimis ir aiškiai matomu rezultatu.

  • Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Bauda „Google“ įžiebė konfliktą

    Europos Komisija liepos 24 dieną pareiškė sieksianti dialogo su JAV, kai Vašingtonas aštriai sureagavo į Briuselio sprendimą skirti „Google“ 890 mln. eurų baudą. Bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo ES riboja didžiųjų platformų galios piktnaudžiavimą.

    Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES pasirengusi kalbėtis, bet neketina atsisakyti savo reguliavimo krypties. Pasak jos, tikslas yra sumažinti įtampą, kartu išsaugant ES teisės aktų savarankiškumą.

    „Yra raginimas dialogui, kurį visiškai priimame, tačiau turime išsaugoti ES reguliavimo autonomiją“, – sakė Paula Pinho.

    JAV perspėja dėl pasekmių prekybai

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris teigė, kad bauda gali pakenkti transatlantiniam dialogui dėl skaitmeninio reguliavimo ir sudaryti prielaidas naujam ginčų etapui. JAV politikoje vis garsiau skamba argumentas, jog ES skaitmeninės taisyklės esą tampa netarifinėmis kliūtimis JAV įmonėms.

    Dar prieš baudai tampant vieša, 25 JAV įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, ragindami pradėti tyrimą dėl ES prekybos praktikos. Tokie signalai Briuselyje vertinami kaip didėjantis spaudimas, galintis peraugti į atsakomąsias priemones.

    „Stengiamės spręsti savo susirūpinimą Skaitmeninių rinkų aktu ir kitais veiksmais per atsakingą, konstruktyvų dialogą, tačiau naujausi ES žingsniai tai silpnina“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus

    „Google“ bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris įpareigoja vadinamuosius vartų sargus užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, didesnį paslaugų suderinamumą ir mažiau diskriminacines taisykles verslui. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu šis reguliavimas laikomas kertiniu ES bandymu perbraižyti didžiųjų platformų atsakomybės ribas.

    JAV kritika dažnai remiasi nuostata, kad ES reikalavimai labiausiai paliečia būtent amerikietiškus technologijų milžinus, o tai didina politinę kainą Vašingtonui. ES savo ruožtu pabrėžia, kad taisyklės taikomos pagal veiklos mastą, o ne pagal šalį, ir yra nukreiptos į konkurencijos bei vartotojų apsaugą.

    Prekybos susitarimas ir tarifų šešėlis

    Įtampa kyla nepaisant to, kad anksčiau Briuselis ir Vašingtonas buvo pasiekę susitarimą, skirtą išvengti plataus masto tarifų karo. Vis dėlto Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange įspėjo, kad po baudos gali sekti tolesnė eskalacija ir papildomi JAV veiksmai.

    Tą pačią savaitę Baltieji rūmai pranešė apie naują tarifų režimą, susijusį su priverstinio darbo įtarimais pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuris paliečia ir ES. Briuselis kol kas renkasi neskubėti atsakyti, siekdamas išlaikyti dialogo kanalus atvirus ir neperžengti susitarimuose numatytų ribų.

  • Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Po mirtino susirėmimo Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė kariuomenei imtis griežtesnių veiksmų ir rengti platesnio masto operaciją okupuotoje teritorijoje. Palestinos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per incidentą žuvo keturi palestiniečiai, dar keturi buvo sužeisti.

    Izraelio greitosios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ pranešė, kad per tą patį įvykį žuvo ir vienas Izraelio pilietis. Susirėmimas kilo netoli Tell kaimo, o tikslios aplinkybės skirtinguose šaltiniuose pateikiamos nevienodai.

    Palestiniečių naujienų agentūra WAFA skelbė, kad į kaimą įsiveržusi izraeliečių grupė esą puolė rytinę gyvenvietės dalį ir padegė parduotuvę, du namus bei žemės ūkio plotus. Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos nurodė, kad izraeliečiai buvo atvykę į teritoriją žygiui, o įvykio vietoje, kariuomenės teigimu, buvo pagrobtas ginklas ir pradėta šaudyti.

    Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai rodo chaotišką situaciją: ginkluoti vyrai artėja prie žmonių grupės, vienas asmuo, panašu, yra nuginkluojamas, o netrukus pasigirsta šūviai. Izraelio gynybos pajėgos teigė nukovusios asmenį, kuris, jų versija, paėmė ginklą.

    Netanyahu nurodymai kariuomenei

    Po incidento Benjaminas Netanyahu pareiškė davęs nurodymus imtis ryžtingų priemonių prieš terorizmą. Tarp įvardytų veiksmų minimas įtariamo užpuolimo vykdytojo namo nugriovimas ir intensyvesnės operacijos vietovėse, kurias Izraelis laiko teroristinės veiklos centrais.

    Izraelio premjeras taip pat nurodė sustiprinti karines pajėgas visame regione, kuris Izraelyje dažnai vadinamas Judėja ir Samarija. Be to, jis teigė pavedęs paspartinti esamų ūkių ir forpostų legalizavimą bei naujų kūrimą, o tai gali dar labiau padidinti įtampą su palestiniečiais ir tarptautiniais partneriais.

    Kodėl Vakarų Krantas kaista

    Vakarų Krantas yra Izraelio okupuotas nuo 1967 metų, o smurto banga regione sustiprėjo po karo Gazos Ruože pradžios. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų vertinimu, Izraelio nausėdijų plėtra ir smurto protrūkiai dažnai veikia kaip konfliktą kurstančios grandys, didinančios atsakomųjų atakų ir saugumo operacijų ciklą.

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, 2024 metų spalio mėnesį Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, gyveno apie 737 000 izraeliečių naujakurių. Tarptautinės teisės požiūriu Izraelio nausėdijos Vakarų Krante laikomos neteisėtomis, tačiau Izraelis su tokiu vertinimu nesutinka.

    Europos Sąjunga yra paskelbusi tikslines ribojamąsias priemones prieš kai kuriuos smurtu siejamus naujakurius, motyvuodama smurto augimu okupuotose teritorijose. Palestinos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad 2026 metais Vakarų Krante žuvo 87 palestiniečiai, o tai rodo, jog regione išlieka aukštas eskalacijos lygis.

  • Dorseto pakrantėje pirmąkart per 30 metų užfiksuotas papūgžuvės jauniklis: mokslininkai ieško priežasčių

    Pietų Anglijoje, Dorseto pakrantėje, pirmą kartą per maždaug 30 metų užfiksuotas papūgžuvės jauniklis. Tai laikoma itin reikšmingu ženklu, nes ši vieta yra paskutinė žinoma reguliaraus papūgžuvių perėjimo vieta žemyninėje pietų Anglijos dalyje.

    Gamtosaugininkai pažymi, kad vienas jauniklis kolonijos dar neišgelbės, tačiau pats faktas rodo, jog bent viena pora šiemet sėkmingai perėjo. Pastaraisiais dešimtmečiais vietos populiacija smuko iki kritinės ribos, o patikimų jauniklių stebėjimų beveik nebuvo.

    „Pamatyti papūgžuvės jauniklį buvo nepaprastai jaudinančia. Kiekvienas jauniklis yra svarbus. Vienas, žinoma, neišgelbės kolonijos, bet vienas yra daug geresnė žinia nei nė vieno“, – sakė jūrų paukščių specialistas Richardas Caldow.

    Istoriškai Dorsete papūgžuvių buvo gerokai daugiau: praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje čia perėjo apie 80 šių paukščių, tačiau vėliau porų skaičius sumenko iki kelių. Dėl tokio kritimo buvo baiminamasi, kad kolonija gali visai išnykti.

    Šią vasarą savanoriai ir specialistai apie 15 savaičių stebėjo sunkiai pasiekiamas ir pavojingas uolas, kur paukščiai suka lizdus. Pavasarį kolonijoje buvo registruoti keli suaugę paukščiai, o kurį laiką stebėta, kaip jie neša žuvį į bent dvi skirtingas lizdavietes, kas leido įtarti, kad perėti bandė ne viena pora.

    Vėliau, po birželio 12 dienos, žuvies nešimas beveik visiškai sumenko, todėl kilo įtarimų, kad ne visi jaunikliai išgyveno. Vis dėlto vienoje vietoje maitinimas tęsėsi, o galiausiai jauniklį pavyko pamatyti ir nufotografuoti.

    Pasak R. Caldow, iš stebėjimų buvo galima spręsti, kad tėvai jauniklį maitino maždaug nuo gegužės 29 dienos iki liepos 5 dienos, tad aptikimo metu jam buvo apie 38 dienos. Specialistas teigė, kad jauniklis galėjo išskristi dar tą pačią naktį, o jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma.

    Papūgžuvės jaunikliai, palikę lizdą, paprastai iškart išplaukia į atvirą jūrą ir pirmuosius metus praleidžia toli nuo krantų. Į perėjimo vietas jie dažniausiai sugrįžta tik po kelerių metų, o veistis pradeda dar vėliau, todėl vieno sėkmingo sezono rezultatai labiau laikomi viltį teikiančiu signalu nei lūžio tašku.

    Pastaraisiais metais gamtosaugos organizacijos, tarp jų ir „National Trust“, siekia išsiaiškinti, kodėl ši kolonija beveik nebeužaugina jauniklių. Tarp galimų priežasčių minimi plėšrūnai, invaziniai graužikai bei klimato kaitos poveikis, galintis keisti žuvų pasiskirstymą ir sumažinti maisto prieinamumą perėjimo metu.

    Kad būtų surinkta daugiau duomenų, lizdavietėse įrengtos judesį fiksuojančios kameros, maitinamos saulės energija. Jos nukreiptos į uolų plyšius, kur paukščiai slepia lizdus, o pasibaigus veisimosi sezonui įranga bus nuimta ir specialistai analizuos tūkstančius kadrų.

    Projekto koordinatoriai tikisi, kad vaizdinė medžiaga padės tiksliau įvertinti, kas vyksta kiaušinių dėjimo, perėjimo ir jauniklių maitinimo etapais, taip pat kada ir dėl kokių priežasčių patiriami didžiausi nuostoliai. Surinkus aiškius įrodymus, būtų galima taikyti tikslingesnes apsaugos priemones ir padidinti sėkmingo perėjimo tikimybę ateityje.

  • Černobylio atominės elektrinės zonoje ekspedicija užfiksavo „pozuojančius“ gyvūnus: nuotraukos

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos draustinyje tyrėjų ekspedicija užfiksavo netikėtą vaizdą: laukiniai gyvūnai apleistoje zonoje elgėsi taip ramiai, tarsi būtų pripratę prie žmonių. Draustinio paskelbtose nuotraukose matyti briedis, elniai, šernas ir Prževalskio arkliai.

    Tyrėjai pažymi, kad išvykos į zoną dažnai atneša ne tik duomenų, bet ir netikėtų susitikimų miškuose. Kai kurie gyvūnai, sprendžiant iš kadrų, žmonių artumo net nepastebėjo, o pora elnių, regis, sustingo pusiau pasisukę ir žiūrėjo tiesiai į objektyvą.

    Specialistai pabrėžia, kad Černobylio uždaroje teritorijoje jau kelis dešimtmečius beveik nevyksta įprasta ūkinė veikla, todėl daliai rūšių susiformavo palankesnės sąlygos: mažiau trikdymo, daugiau natūralių buveinių. Tai nereiškia, kad teritorija tapo visiškai saugi, tačiau žmogaus poveikio sumažėjimas daugeliui gyvūnų yra lemiamas veiksnys.

    Tuo pačiu tyrėjai primena, kad radiacinė tarša kai kuriose vietose išlieka, o skirtingos rūšys radionuklidus kaupia nevienodai. Dėl šios priežasties bet kokie bandymai gaudyti, šerti ar artintis prie laukinių gyvūnų zonoje yra rizikingi tiek žmonėms, tiek pačiai gyvūnijai.

    Prževalskio arkliai laikomi viena įdomiausių rūšių, įsitvirtinusių Černobylio zonoje. Jie čia buvo introdukuoti 1998 metais, o per laiką prisitaikė gyventi pusiau laukinėmis sąlygomis ir formuoti bandas.

    Draustinio duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamas bandų gausėjimas, o tai siejama su sėkmingu dauginimusi saugomoje teritorijoje. Tyrėjai taip pat yra nurodę, kad dalis kumelių laukiasi, todėl tikėtina, jog artimiausiais sezonais prieauglis dar padidės.

    Černobylio zona dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kaip gamta atsikuria sumažėjus žmogaus veiklai, tačiau mokslininkai ragina vengti supaprastinimų. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad kai kurios populiacijos atsigauna, bet radiacija gali turėti įtakos atskirų individų sveikatai, reprodukcijai ir mitybos grandinėms.

    Ekspertai taip pat primena, kad žuvis ir kiti vandens ekosistemų organizmai gali kaupti radioaktyviąsias medžiagas, todėl jų vartojimas iš kai kurių zonos vietų gali būti pavojingas. Dėl to lankytojams rekomenduojama laikytis draustinių taisyklių ir apsiriboti stebėjimu iš saugaus atstumo.

  • Didysis barjerinis rifas vėl gali pabaltuoti: mokslininkai įvardijo priežastį ir rizikas

    Tarptautinėje koralų tyrėjų bendruomenėje vis dažniau pabrėžiama, kad šiltesnių vandenynų ir natūralių klimato svyravimų derinys sudaro sąlygas pakartotiniams išbalimo epizodams, po kurių rifui atsistatyti tampa vis sunkiau.

    Koralai išbąla tada, kai vandens temperatūra išlieka neįprastai aukšta kelias savaites iš eilės. Dėl šiluminio streso koralai išstumia jų audiniuose gyvenančius mikrodumblius, kurie suteikia spalvą ir padeda apsirūpinti energija.

    Netekę šių simbiontų koralai praranda spalvą, silpsta ir badauja. Jei vanduo atvėsta pakankamai greitai, dalis kolonijų gali atsigauti, tačiau dažni ir užsitęsę karščio laikotarpiai smarkiai didina žūties tikimybę.

    Kas didina išbalimo riziką?

    Mokslininkai dėmesį kreipia į sustiprėjusias sąlygas, susijusias su El Ninjo, kai centrinės ir rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies paviršinis vanduo šyla, o tai veikia vėjus, slėgį ir kritulių pasiskirstymą pasauliniu mastu.

    Šis reiškinys pats savaime nėra naujas, tačiau jo poveikis rifams šiandien juntamas kitame fone: pasaulinė vandenynų šiluma yra aukštesnė, todėl net ir trumpesni šilumos pikai gali tapti kritiniai jautrioms ekosistemoms.

    „Labai tikėtina, kad pamatysime labai stiprų ir plačiai paplitusį masinį Didžiojo barjerinio rifo išbalimą“, – sakė Džeimso Kuko universiteto Kvinslande jūrų apsaugos specialistas profesorius Morganas Pratčetas.

    Pastaraisiais metais rifas jau patyrė kelias masinio išbalimo bangas, kurios paveikė koralų dangą skirtinguose regionuose. Kuo dažniau kartojasi tokie įvykiai, tuo mažiau laiko lieka atsikūrimui, o tai reiškia mažesnį atsparumą kitoms grėsmėms.

    Tyrėjai pabrėžia, kad net jei dalis koralų išgyvena, pakinta visos ekosistemos funkcionavimas: mažėja buveinių žuvims ir bestuburiams, keičiasi mitybinės grandinės, didėja pažeidžiamumas ligoms.

    Ne tik temperatūra: kitos grėsmės rifui

    Išbalimas laikomas vienu pavojingiausių signalų, tačiau jis nėra vienintelė problema. Rifo būklę blogina ir ekstremalūs orai, stiprios audros bei ciklonai, kurie fiziškai ardo koralų struktūras.

    Papildomą spaudimą sukuria nuo pakrančių į jūrą patenkantis užterštumas ir nuosėdos, ypač po intensyvių liūčių, taip pat pakrančių plėtra, keičianti natūralius vandens srautus ir ekosistemų pusiausvyrą.

    Rifui kenkia ir jūrų žvaigždės, vadinamos erškėčiuotais vainikais, kurių populiacijų suaktyvėjimas kai kuriose vietovėse lemia spartų koralų nykimą. Dar viena ilgalaikė problema yra vandenyno rūgštėjimas, kai jūra sugeria daugiau anglies dioksido, o tai apsunkina koralų kalkinių skeletų formavimąsi.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios grėsmės dažnai veikia vienu metu, todėl net ir nedidelis papildomas temperatūrinis stresas gali tapti lemiamu veiksniu silpnesnėse rifo dalyse.

    Kodėl Didysis barjerinis rifas svarbus?

    Didysis barjerinis rifas driekiasi apie 2 300 kilometrų palei šiaurės rytinę Australijos pakrantę ir laikomas didžiausia gyvąja struktūra Žemėje. Tai viena svarbiausių šalies gamtos vertybių ir turizmo traukos vietų, taip pat milžiniška biologinės įvairovės sistema.

    Mokslininkai akcentuoja, kad rifo ateitis priklauso ne nuo vieno sezono: lemiami bus keli artimiausi metai, per kuriuos matysis, ar pavyks išvengti dažnų, vienas kitą sekančių šiluminių epizodų ir sumažinti bendrą ekosistemos apkrovą.

    Platesniame kontekste Didžiojo barjerinio rifo situacija laikoma aiškiu ženklu, kad vandenynų šilimas darosi vis labiau apčiuopiamas. Tyrėjai primena, kad vandenynas sugeria didžiąją dalį perteklinės šilumos, susijusios su žmogaus sukelta klimato kaita, tačiau šis „amortizatorius“ turi ribas.

    Kai jūros šyla dažniau ir ilgiau, daugėja jūrinių karščio bangų, o tai didina riziką ne tik koralams, bet ir kitoms pakrančių bei atviro vandenyno ekosistemoms.

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.