Blog

JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ stiprina planus plėstis Europoje ir ieško žmogaus, kuris derėtųsi dėl duomenų centrų pajėgumų. Londone paskelbtame darbo skelbime nurodoma, kad įmonei reikia sandorių vadovo, galinčio užtikrinti skaičiavimo resursus jos naujausios kartos DI sistemoms.

Siūlomas atlygis siekia nuo 263 000 iki 316 000 eurų per metus. Skelbime pabrėžiama, kad šis vaidmuo būtų kritiškai svarbus komerciniams susitarimams, įskaitant derybas su duomenų centrų vystytojais ir sąlygų derinimą dėl ilgalaikių pajėgumų nuomos ar rezervavimo.

Europa tampa skaičiavimo galios mūšio lauku

„Anthropic“ žingsnis sutampa su sparčiai augančiomis investicijomis į DI infrastruktūrą visame pasaulyje. Rinkoje vis aiškiau matoma tendencija, kad pažangių modelių kūrėjams didžiausiu ribojančiu veiksniu tampa ne idėjos ar talentai, o prieiga prie energijos, lustų ir duomenų centrų, galinčių stabiliai tiekti didelę skaičiavimo galią.

Darbo skelbime akcentuojama patirtis vadinamuosiuose FLAP-D centruose, tai yra Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline. Taip pat minimi Šiaurės šalių ir Pietų Europos regionai, kurie tampa vis svarbesni dėl energijos kainų, tinklo pajėgumų ir vietos duomenų centrų plėtros.

Kas skatina skubėjimą į Šiaurę

Šiaurės Europa pastaraisiais metais dažnai įvardijama kaip patraukli kryptis duomenų centrams dėl santykinai palankesnių elektros kainų, vėsesnio klimato ir augančios infrastruktūros. Tuo pat metu kai kuriose rinkose projektus lėtina energijos brangimas, tinklo prijungimo ribojimai ir griežtėjantis reguliavimas.

Pastarosiomis savaitėmis rinkoje skambėjo ir kiti dideli planai: „Microsoft“ paskelbė apie papildomų skaičiavimo pajėgumų užsakymą Norvegijoje esančioje „Nscale“ aikštelėje, o „Nebius“ pranešė apie ketinimus statyti vieną didžiausių Europoje DI gamyklų Suomijoje. „Oracle“ taip pat yra viešai minėjusi debesijos infrastruktūros planus Italijoje.

Milžiniški įsipareigojimai JAV ir signalas Europai

„Anthropic“ Europoje dar nėra paskelbusi konkrečių duomenų centrų sandorių, tačiau nauja atranka rodo, kad situacija gali keistis. Įmonė pastaruoju metu aktyviai tvirtina infrastruktūros bazę ir už Europos ribų, siekdama užsitikrinti ilgalaikę skaičiavimo galią.

„Anthropic“ yra įsipareigojusi per 10 metų „Amazon Web Services“ technologijoms skirti daugiau nei 93 milijardus eurų. Taip pat pranešta apie išplėstą susitarimą su „Broadcom“ dėl maždaug 3,5 gigavato skaičiavimo pajėgumų, tai vienas ryškiausių signalų, kad DI lenktynėse lemiamu faktoriumi tampa infrastruktūra, o ne vien programinė įranga.

Įmonė viešai darbo skelbimo ir detalesnių planų Europoje nekomentavo. Vis dėlto vien tokios pozicijos atsiradimas rodo, kad konkurencija dėl duomenų centrų Europoje aštrėja, o sprendimus vis dažniau lemia energetika, tiekimo grandinės ir reguliavimo aplinka.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/20/amazon-invest-up-to-25-billion-in-anthropic-part-of-ai-infrastructure.html
https://www.cnbc.com/2026/04/06/broadcom-agrees-to-expanded-chip-deals-with-google-anthropic.html
https://www.cnbc.com/2026/04/15/openai-stargate-norway-project-microsoft.html
https://www.cnbc.com/2026/03/31/nebius-finland-ai-factory-europe-compute.html

Ketvirtadienį investuotojų dėmesys krypsta į kelias dideles temas iš karto: įtampą energijos rinkoje dėl sutrikusio laivybos srauto Hormūzo sąsiauryje, naujausius „Tesla“ rezultatus, galimą „Spirit Airlines“ gelbėjimo paketą ir „Warner Bros. Discovery“ akcininkų balsavimą dėl perėmimo sandorio.

Šios naujienos pasirodo metu, kai finansų rinkos jautriai reaguoja į geopolitiką ir naftos kainas, o bendrovių vadovų prognozės bei investicijų planai dažnai turi didesnę įtaką akcijoms nei vien ketvirčio skaičiai. Dėl to dienos darbotvarkėje susipina ir energetinis saugumas, ir technologijų sektoriaus lūkesčiai.

Nafta, Hormūzas ir rinkų nervai

Pastarosiomis dienomis pagrindiniai JAV akcijų indeksai buvo palaikyti žinios apie pratęstas paliaubas tarp JAV ir Irano, tačiau tai nereiškė greito grįžimo prie įprasto laivybos ritmo. Hormūzo sąsiauris yra kritinis pasaulinei naftos ir naftos produktų logistikai, todėl bet kokie suvaržymai čia akimirksniu persiduoda kainoms.

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis perspėjo, kad pasaulis susiduria su itin didelio masto energetinio saugumo rizika. Rinkos tai vertina kaip signalą, kad naftos ir degalų kainų šokai gali tapti ne vien trumpalaikiu epizodu, ypač jei sutriktų tiekimas ar pabrangtų transportavimas.

„Tesla“: pelnas geresnis, pajamos nuvylė

„Tesla“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pagal pelną buvo geresni nei tikėjosi analitikai, tačiau pajamos nesiekė prognozių. Bendrovė taip pat nurodė, kad planuoja didesnes išlaidas nei manyta anksčiau, o tai prisidėjo prie atsargesnės rinkos reakcijos.

Gamintojas patvirtino planus pristatyti prieinamesnes „Model Y“ ir „Model 3“ komplektacijas, siekdamas atsilaikyti prieš pigesnius konkurentų elektromobilius. Tuo pat metu vadovas Elonas Muskas investuotojams akcentavo autonominio vairavimo ir humanoidinių robotų kryptis, bet pripažino, kad dalis senesnės aparatinės įrangos automobilių nepalaikys naujos kartos neprižiūrimo autonominio važiavimo sprendimų.

„Tesla“ situaciją apsunkina ne tik konkurencija, bet ir reputaciniai veiksniai, susiję su E. Musko politiniais pasisakymais, o akcijos nuo metų pradžios buvo kritusios dviženkliu tempu. Investuotojams tai signalizuoja, kad kainodaros spaudimas ir didelių investicijų ciklas gali tęstis ilgiau nei norėtų rinka.

„Spirit Airlines“: galimas valstybės finansavimas

JAV administracija, remiantis žiniasklaidos skelbta informacija, veda pažangias derybas dėl finansavimo paketo, kuris galėtų padėti „Spirit Airlines“ išvengti likvidavimo scenarijaus. Tarp aptariamų variantų minimas maždaug 500 mln. JAV dolerių dydžio finansavimas, kuris perskaičiuotas sudarytų apie 460 mln. eurų.

Toks modelis teoriškai galėtų atverti kelią valstybei įgyti ir akcijų dalį, jei būtų pasirinkta struktūra, panaši į kitas kriziniu laikotarpiu taikytas gelbėjimo priemones. Pačiai oro bendrovei spaudimą didino brangstantys degalai, techniniai iššūkiai dėl variklių atšaukimo bei anksčiau teisiškai sustabdytas „JetBlue Airways“ įsigijimo planas.

„Warner Bros. Discovery“: akcininkų balsavimas

„Warner Bros. Discovery“ akcininkai balsuoja dėl „Paramount Skydance“ pasiūlyto pramogų grupės perėmimo. Pranešimuose nurodyta, kad siūloma kaina siekia 31 JAV dolerį už akciją, tai yra apie 29 eurus, o sandoris apimtų tokius aktyvus kaip kino studija „Warner Bros.“ ir televizijos tinklai, įskaitant CNN bei TNT.

Sandorio eigą atidžiai stebi rinka, nes tai vienas ryškiausių bandymų konsoliduoti turinio ir transliavimo verslą, kuris pastaraisiais metais susidūrė su didelėmis sąnaudomis, reklamos rinkos svyravimais ir žiūrovų įpročių kaita. Reikšminga detalė ta, kad dalis konsultacinių rekomendacijų palaiko patį sandorį, bet kritiškiau vertina vadovybei numatytas išmokas pasitraukimo atveju.

Visos šios temos susijungia į vieną bendrą foną: geopolitinė įtampa gali kelti energijos kainas ir spausti infliaciją, tuo pat metu technologijų ir vartojimo bendrovės ieško augimo, o tradicinės industrijos bando išgyventi restruktūrizacijos bangą. Investuotojams tai reiškia didesnį jautrumą tiek naujienoms, tiek artimiausioms centrinių bankų užuominoms.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/22/tesla-tsla-q1-2026-earnings-report.html
https://www.cnbc.com/2026/04/22/spirit-airlines-rescue-trump-administration.html
https://www.cnbc.com/2026/04/23/warner-bros-discovery-shareholder-vote-paramount-deal.html
https://www.cnbc.com/2026/04/23/oil-markets-prices-fuel-shortages-iran-war-iea-chief.html

„Tesla“ akcijos po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo smuko, investuotojams įvertinus didesnes nei tikėtasi kapitalo investicijas. Vis dėlto Volstrite dėmesį greitai perėmė spekuliacijos, kurios trumpuoju laikotarpiu gali palaikyti akcijos kainą: kalbos apie „SpaceX“ viešą akcijų platinimą ir net galimą dviejų bendrovių susijungimą.

Analitikų vertinimu, rinką labiausiai jaudina ne vien automobilių verslo maržos ar pardavimų dinamika, o Elono Musko valdomų projektų tarpusavio sąveika. Dalies rinkos dalyvių akimis, bet koks aiškesnis kelias į „SpaceX“ viešą akcijų platinimą galėtų keisti investuotojų lūkesčius „Tesla“ atžvilgiu ir trumpuoju laikotarpiu atitraukti dėmesį nuo silpnesnių finansinių rodiklių.

Didesnės investicijos kelia įtampą

Didžiausias neigiamas signalas šįkart buvo kapitalo investicijų planų didinimas. Įmonė nurodė, kad šiemet kapitalo investicijos gali siekti apie 25 milijardus eurų, kai anksčiau buvo minėta maždaug 20 milijardų eurų riba.

Toks pokytis rinkai svarbus dėl galimos įtakos pinigų srautams: spartesnės investicijos gali laikinai spausti laisvąjį pinigų srautą ir didinti riziką, kad jis taps neigiamas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad ambicingi planai gali sukurti išlaidų centrus, kurių finansinė grąža pasirodys vėliau.

Skambučio detalės pakurstė gandus

Per rezultatų aptarimą E. Muskas kalbėjo apie procesus tarp skirtingų jo valdomų įmonių ir pabrėžė, kad sandoriai ar bendri projektai tarp atskirų bendrovių reikalauja papildomų valdybų sprendimų ir interesų konfliktų valdymo. Rinkoje tai buvo interpretuota kaip netiesioginis signalas, jog ateityje galėtų būti svarstomi paprastesni struktūriniai sprendimai.

„Bet koks tarpįmoninis dalykas turi būti patvirtintas tiek „SpaceX“, tiek „Tesla“ valdybų ir pereiti interesų konflikto sprendimą“, – sakė E. Muskas.

„Tai turės daug, deja, daug sudėtingumo, nes turime užtikrinti, kad būtų atstovaujami ir „Tesla“, ir „SpaceX“ akcininkų interesai bei rastas tinkamas balansas“, – pridūrė jis.

Projektai vertinami nevienodai

Vertinimai dėl „Tesla“ pažangos įvairiuose segmentuose išsiskyrė. Dalis analitikų teigia matantys gerėjančius pažangaus vairavimo funkcijų rodiklius, tačiau kiti skeptiškiau vertina energetikos padalinio ketvirčio dinamiką.

„Tesla“ pirmąjį ketvirtį pranešė įdiegusi 8,8 gigavatvalandės energijos kaupiklių, o tai reiškia ryškų kritimą, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Finansų vadovas Vaibhavas Taneja nurodė, kad įmonė vis dar tikisi, jog 2026 metais energijos kaupimo diegimai bus didesni nei 2025 metais, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojai jautriai reaguoja į svyravimus.

Rinkos dalyviai taip pat primena, kad „Tesla“ vertinimą dažnai lemia ne klasikiniai rodikliai, o lūkesčiai dėl diegimų tempo, naujų produktų ir gebėjimo išlaikyti inovacijų lyderystę. Todėl bet kokios žinios ar pranešimai apie „SpaceX“ viešo akcijų platinimo kryptį ir galimus struktūrinius sprendimus gali tapti svarbiu kainos veiksniu artimiausiais mėnesiais.

Šaltiniai:

https://ir.tesla.com

https://www.sec.gov/edgar/browse/?CIK=1318605

Baltieji rūmai perspėja, kad Kinijoje veikiančios grupės gali vykdyti pramoninio masto bandymus perimti ir atkartoti pažangiausias JAV dirbtinio intelekto sistemas. Pasak JAV administracijos, tai daroma sistemingai, pasitelkiant didelį kiekį techninių ir organizacinių priemonių.

JAV prezidento patarėjas mokslo ir technologijų klausimais Michaelas Kratsiosas memorandume teigė, kad tikslas yra vadinamoji distiliacija, kai mažesni DI modeliai apmokomi remiantis didesnių sistemų elgsena ir atsakymais. Anot jo, ši praktika pati savaime nėra neteisėta, tačiau problema kyla tuomet, kai ji vykdoma slapta ir be leidimo.

„Nėra nieko inovatyvaus sistemingai išgaunant ir kopijuojant Amerikos pramonės pasiekimus“, – sakė Michaelas Kratsiosas.

Memorandume pažymima, kad įtariamos kampanijos esą vykdomos naudojant dešimtis tūkstančių tarpininkaujančių paskyrų ir vadinamuosius apeinamuosius metodus, kuriais bandoma išgauti konfidencialią informaciją apie modelių veikimą. JAV pusė tvirtina, kad tokiais veiksmais siekiama ne tik sumažinti kūrimo kaštus, bet ir greičiau išleisti konkurencingai atrodančius produktus.

JAV administracija akcentuoja, kad neautorizuota distiliacija nebūtinai leidžia pasiekti identišką originalių modelių kokybę. Vis dėlto, pasak Baltųjų rūmų, tai gali sudaryti sąlygas pristatyti sistemas, kurios pasirinktuose testuose atrodo panašiai veiksmingos, nors sukurti kainuoja gerokai mažiau.

Taip pat keliamas saugumo aspektas: teigiama, kad kopijuojant modelius gali būti sąmoningai pašalinami saugos filtrai ir apsaugos protokolai. Dėl to rinkoje gali atsirasti lengviau piktnaudžiaujami DI įrankiai, kuriuos sudėtingiau kontroliuoti, ypač jei jie platinami už JAV jurisdikcijos ribų.

Kratsiosas pabrėžė, kad distiliacija turi legitimių taikymų, kai siekiama sukurti mažesnius, greitesnius ir pigiau eksploatuojamus modelius iš pažangesnių sistemų. Tačiau, JAV požiūriu, pramoniniu mastu vykdomos operacijos, kuriomis siekiama apeiti prieigos taisykles ir gauti uždarą informaciją, yra nepriimtinos.

JAV administracija pranešė ketinanti dalintis informacija su JAV DI bendrovėmis apie priešiškų kampanijų taktiką ir galimai susijusius veikėjus. Taip pat žadama svarstyti priemones, kurios leistų patraukti užsienio subjektus atsakomybėn, nors konkrečios priemonės kol kas nedetalizuojamos.

Kinijos ambasada Vašingtone viešo komentaro dėl memorandumo iš karto nepateikė. Tuo metu JAV institucijos ir anksčiau yra įspėjusios, kad su Kinija siejami veikėjai gali taikytis į amerikietiškas technologijas ir intelektinę nuosavybę, o DI tapo viena jautriausių sričių dėl spartaus komercializavimo ir geopolitinės konkurencijos.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/white-house-warns-of-industrial-scale-efforts-in-china-to-rip-off-u-s-ai-tech.html
https://whitehouse.gov/wp-content/uploads/2026/04/NSTM-4.pdf
https://www.cnbc.com/2024/01/09/china-and-cybercriminals-are-targeting-american-ai-companies.html

„Microsoft“ pirmą kartą per 51 metų istoriją Jungtinėse Valstijose siūlys savanoriškas darbuotojų išpirkas. Kaip skelbiama, programa gali būti aktuali iki 7 proc. bendrovės JAV darbuotojų, nors tikslaus skaičiaus įmonė viešai neatskleidžia.

Numatyta vienkartinė ankstyvo pasitraukimo į pensiją schema: ja galės pasinaudoti darbuotojai iki vyresniojo direktoriaus lygmens imtinai, kurių amžiaus ir darbo stažo suma siekia 70 ar daugiau. Detales tinkamiems darbuotojams ir jų vadovams žadama pateikti gegužės 7 dieną.

„Tikimės, kad ši programa suteiks tinkamiems darbuotojams galimybę žengti kitą žingsnį savo sąlygomis, sulaukiant dosnios bendrovės paramos“, – rašė „Microsoft“ vykdomoji viceprezidentė ir personalo vadovė Amy Coleman bendrovės vidiniame pranešime.

DI bumas keičia kaštus ir prioritetus

Technologijų sektoriuje šis žingsnis siejamas su sparčiai kintančia rinka, kurią iš esmės perbraižo generatyvaus DI sprendimai. Didžiosios bendrovės vis daugiau lėšų skiria duomenų centrams ir debesijos infrastruktūrai, kad galėtų pasiūlyti klientams skaičiavimo pajėgumus DI modeliams.

„Microsoft“ viešai yra pabrėžusi, kad debesijos ir DI sprendimų plėtra reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą, o tai verčia iš naujo vertinti sąnaudų struktūrą. Panašias kryptis yra deklaravusios ir kitos technologijų milžinės, didindamos kapitalo išlaidas duomenų centrams.

Po ankstesnių atleidimų ir su naujomis taisyklėmis

Pastaraisiais metais „Microsoft“ jau mažino kaštus keliais atleidimų etapais. 2025 metų birželį bendrovė buvo nurodžiusi turinti 228 000 darbuotojų, iš jų 125 000 dirbo JAV.

Šalia išpirkų programos bendrovė taip pat keičia metinių apdovanojimų ir akcijų skyrimo principus. Nurodoma, kad vadovams nebereikės akcijų skyrimo tiesiogiai sieti su piniginėmis premijomis, siekiant suteikti daugiau lankstumo įvertinant aukštus rezultatus.

Be to, „Microsoft“ supaprastins vadovų vertinimo procesą: vietoje devynių atlygio parinkčių bus paliktos penkios. Bendrovė tikisi, kad tai sumažins administracinę naštą ir leis greičiau priimti sprendimus dėl darbuotojų atlygio.

Analitikai pažymi, kad savanoriškų išpirkų modelis technologijų sektoriuje dažnai pasirenkamas kaip švelnesnė alternatyva priverstiniams atleidimams, kai įmonės siekia perbalansuoti komandas, bet kartu sumažinti reputacinę ir vidinę įtampą. Tuo pat metu DI įrankių branda keičia darbo pobūdį, ypač programavimo ir produktų kūrimo grandyse, todėl įmonės vis dažniau peržiūri kompetencijų poreikį.

„Microsoft“ atvejis rodo, kad net ir stiprius finansinius rezultatus demonstruojančios bendrovės prisitaiko prie naujo ciklo: didesnės infrastruktūros investicijos, efektyvumo paieškos ir atnaujinama atlygio politika tampa vienos strategijos dalimi.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/microsoft-plans-first-ever-voluntary-employee-buyout-for-up-to-7percent-of-u-s-workforce.html
https://www.microsoft.com/en-us/annualreports
https://www.microsoft.com/en-us/investor/earnings/FY-2025-Q4/press-release-webcast

Technologijų milžinė „Meta“ mažina darbuotojų skaičių: bendrovė planuoja atleisti 10 proc. komandos, tai yra apie 8 000 žmonių. Sprendimas siejamas su spartinamu persiorientavimu į dirbtinis intelektas sprendimus ir investicijas, siekiant pasivyti pagrindinius konkurentus.

Skelbiama, kad atleidimai turėtų prasidėti gegužės 20 dieną. Taip pat atsisakoma planų užpildyti apie 6 000 anksčiau atidarytų laisvų pozicijų, todėl bendras samdymo tempas bus mažinamas net ir DI krypties fone.

„Meta“ šį etapą pristato kaip efektyvumo didinimo ir resursų sutelkimo į DI prioritetus dalį. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė jau buvo vykdžiusi mažesnio masto sumažinimus, o dalis jų palietė projektus, susijusius su metavisata ir „Reality Labs“ padaliniu.

DI bumas keičia darbo rinką

Platesniame kontekste tai atspindi visą technologijų sektorių apėmusį persitvarkymą: įmonės peržiūri struktūras, automatizuoja procesus ir daugiau lėšų nukreipia į DI infrastruktūrą, modelių kūrimą bei skaičiavimo pajėgumus. Tokie pokyčiai dažnai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų nyksta arba yra sujungiamos.

Panašias tendencijas demonstruoja ir kitos didžiosios technologijų bendrovės. Pastaruoju metu „Microsoft“ patvirtino planus siūlyti savanoriško išėjimo programas daliai darbuotojų, o „Amazon“ buvo pranešusi apie reikšmingus korporatyvinių vaidmenų mažinimus, akcentuojant veiklos supaprastinimą.

Darbuotojų skaičius jau mažėjo

Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Meta“ pasaulyje turėjo 78 865 darbuotojus, kai 2022 metų pabaigoje jų buvo 86 482. Dar anksčiau, 2020 metų pabaigoje, bendrovė nurodė 58 604 darbuotojus, o tai rodo, kad po pandemijos laikotarpio aktyvaus samdymo sektorius dabar pereina į kitą fazę.

„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas viešai yra pabrėžęs, kad DI tampa strateginiu prioritetu, o bendrovė siekia sustiprinti pozicijas generatyvaus DI srityje. Kartu įmonė diegia naujus vidinius procesus ir įrankius, skirtus pagreitinti DI produktų kūrimą bei testavimą.

Ką tai reiškia rinkai?

Investuotojai atidžiai stebi, ar kaštų mažinimas ir didesnis dėmesys DI padės „Meta“ sparčiau auginti pajamas bei maržas, ypač reklamos ir platformų produktyvumo srityse. Bendrovė artimiausiu metu turėtų skelbti ketvirčio rezultatus, todėl rinkos reakcija gali priklausyti ir nuo atnaujintų prognozių.

Tuo pat metu darbuotojams ir darbo rinkai tai dar vienas signalas, kad technologijų sektoriuje tęsiasi perėjimas nuo plėtros „bet kokia kaina“ prie griežtesnio efektyvumo, o DI kompetencijos daugelyje vaidmenų tampa vis svarbesnės.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/23/meta-will-cut-10percent-of-workforce-as-company-pushes-deeper-into-ai.html
https://about.fb.com/news/2024/02/meta-fourth-quarter-and-full-year-2023-results/
https://www.microsoft.com/en-us/annualreports

Programinės įrangos sektorių JAV biržose supurtė staigus išpardavimas, investuotojams įvertinus naujausius „ServiceNow“ ir „IBM“ rezultatus. Rinka jautriai sureagavo į augimo tempo signalus ir įtampą dėl to, kaip DI keičia tradicinį debesijos prenumeratų verslo modelį.

„ServiceNow“ akcijos vienos prekybos sesijos metu smuko apie 18 proc. – tai didžiausias bendrovės vienos dienos kritimas istorijoje. Nors įmonė rezultatais nežymiai pranoko Volstrito lūkesčius, ji pranešė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose tapo nepalankiu veiksniu ketvirčio prenumeratų pajamoms.

„IBM“ taip pat paskelbė geresnius nei tikėtasi pelno ir pajamų rodiklius, tačiau paliko galioti ankstesnes prognozes. Investuotojai tai interpretavo kaip atsargesnį toną, o akcijos krito apie 8 proc., prisidėdamos prie bendro sektoriaus nuotaikų pablogėjimo.

Kritimo banga persimetė ir į kitus programinės įrangos vardus: „Salesforce“ ir „HubSpot“ smuko maždaug po 9 proc. ir 8 proc. „Adobe“ krito apie 7 proc., o „Intuit“ ir „Oracle“ prarado po maždaug 6 proc.

Ryškiai prasčiau atrodė ir „Workday“, kurios akcijos tą pačią dieną krito apie 9 proc., o nuo metų pradžios buvo nusileidusios daugiau nei 45 proc. Sektoriaus termometras, „iShares Expanded Tech-Software ETF“, tądien smuko apie 6 proc., o nuo metų pradžios buvo nukritęs maždaug 19 proc.

Kas gąsdina investuotojus?

Pagrindinė baimė – kad spartėjanti DI įrankių plėtra gali keisti programinės įrangos kūrimo, diegimo ir naudojimo ekonomiką. Rinka svarsto, ar dalis funkcijų, už kurias iki šiol buvo mokamos didelės prenumeratos, bus „suvalgytos“ DI asistentų, automatizavimo sprendimų ir naujų platformų, mažinančių klientų priklausomybę nuo tradicinių tiekėjų.

Šias nuotaikas sustiprina ir tai, kad įmonės vis dažniau akcentuoja ne tik technologinius pokyčius, bet ir geopolitines bei makroekonomines rizikas. Kai bendrovės pradeda kalbėti apie išorinius „priešpriešinius vėjus“ prenumeratų pajamoms, investuotojai paprastai greitai perskaičiuoja augimo prognozes ir vertinimo kartotinius.

Žvilgsnis į artėjančias ataskaitas

Artimiausiu metu investuotojų dėmesys krypsta į kitų didžiųjų technologijų bendrovių finansinius pranešimus, kurie gali nulemti, ar tai buvo vienkartinis sukrėtimas, ar platesnės korekcijos pradžia. Rinka tikisi aiškesnių atsakymų, kaip bendrovės monetizuos DI, kokios bus investicijų į infrastruktūrą apimtys ir ar pavyks išlaikyti pelningumą.

Kol kas didžiosios platformos, turinčios stiprias pozicijas DI ekosistemoje, laikosi tvirčiau nei „grynieji“ programinės įrangos tiekėjai. Tačiau pastarųjų dienų judesiai rodo, kad net ir geri rezultatai ne visada garantuoja palankią reakciją, jei rinkai pritrūksta pasitikėjimo dėl ateities augimo.

„Investuotojai šiuo metu pervertina riziką, kad DI pakeis nusistovėjusį debesijos prenumeratų modelį“, – teigiama rinkos komentaruose, aptariančiuose pastarojo išpardavimo priežastis.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/23/software-stocks-plunge-on-servicenow-ibm-results-as-ai-fears-escalate.html
https://www.cnbc.com/2026/04/22/servicenow-now-earnings-q1-2026.html
https://www.cnbc.com/2026/04/22/ibm-q1-earnings-report-2026.html

JAV lustų gamintojo „Texas Instruments“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango 19 proc. ir fiksavo geriausią šuolį nuo 2000 metų. Rinką nudžiugino geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistinė bendrovės prognozė, siejama su augančia DI duomenų centrų paklausa.

Bendrovė pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pajamos išaugo 19 proc. ir pasiekė 4,83 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,48 mlrd. eurų. Tai viršijo analitikų lūkesčius, o pelnas akcijai taip pat buvo didesnis nei prognozuota.

Antram ketvirčiui „Texas Instruments“ pateikė 5–5,4 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, tai yra apie 4,64–5,01 mlrd. eurų. Vidutinė prognozė reikštų maždaug 17 proc. augimą, o tai investuotojai įvertino kaip ženklą, kad paklausa išlieka stipri.

Kas iš tikrųjų varo augimą?

Generalinis direktorius Havivas Ilanas investuotojams teigė, kad duomenų centrų segmentas per metus išaugo maždaug 90 proc., o pramonės kryptis – apie 30 proc. Tokie skaičiai rodo, kad DI infrastruktūros plėtra vis dažniau remiasi ne tik pažangiausiais procesoriais, bet ir didžiuliais pagalbinių komponentų kiekiais.

„Esame pasirengę. Jei rinka norės augti tokiu pačiu tempu kaip pirmąjį ketvirtį, mes pasiruošę. Jei ji norės spartėti, taip pat būsime pasirengę“, – sakė Havivas Ilanas.

Nors „Texas Instruments“ negamina pačių pažangiausių skaičiavimo procesorių, jos analoginiai lustai yra kritiški duomenų centrams: jie valdo maitinimą, padeda stabilizuoti energijos tiekimą ir konvertuoja signalus į duomenis, reikalingus kitoms mikroschemoms. Plečiantis serverių parkams, tokių komponentų poreikis auga kartu su visa infrastruktūra.

Didelės investicijos ir rinkos rizikos

„Texas Instruments“ skelbia planuojanti investuoti 60 mlrd. JAV dolerių, arba apie 55,7 mlrd. eurų, į tris naujas gamyklas JAV. Bendrovė lustus taip pat gamina Vokietijoje, Japonijoje ir Kinijoje, todėl gali diversifikuoti tiekimą ir geriau atlaikyti regioninius svyravimus.

Įmonė taip pat siekia plėsti technologijų portfelį: vasarį paskelbta apie susitarimą įsigyti lustų projektavimo bendrovę „Silicon Laboratories“ už 7,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 7,0 mlrd. eurų. Šis sandoris stiprintų belaidžio ryšio ir junglumo sprendimų kryptį, aktualią tiek pramonei, tiek vartotojų elektronikai.

Vadovas komentavo ir rinkoje aptarinėjamą atminties komponentų trūkumą, pabrėždamas, kad kol kas nėra ženklų, jog tai artimiausiais ketvirčiais smarkiai smogtų asmeninės elektronikos segmentui. Vis dėlto puslaidininkių sektoriuje cikliškumas išlieka, o grandinių sutrikimai gali greitai pakeisti kainas ir užsakymų tempus.

Šis „Texas Instruments“ šuolis išryškina platesnę tendenciją: DI bumas kelia ne tik GPU ir serverių procesorių gamintojų rezultatus, bet ir analoginių bei energijos valdymo lustų paklausą. Tai segmentas, kuris dažnai lieka už antraščių ribų, tačiau duomenų centrų plėtrai yra toks pat būtinas kaip ir pagrindiniai skaičiavimo lustai.

Šaltiniai:
https://www.ti.com/about-ti/newsroom/news-releases/2026/2026-04-22-ti-reports-first-quarter-2026-financial-results-and-shareholder-returns.html
https://www.cnbc.com/2026/04/24/texas-instruments-stock-jumps-19percent-for-best-day-since-2000-as-ai-demand-soars.html

JAV lustų gamintoja „Intel“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie gerokai pranoko Volstrito lūkesčius, o investuotojai sureagavo akimirksniu. Po prekybos sesijos bendrovės akcijos šoktelėjo apie 20 proc., rinkai įvertinus pagerėjusias pajamas ir optimistiškesnes prognozes.

„Intel“ pranešė, kad pakoreguotas pelnas akcijai siekė 0,29 JAV dolerio, kai analitikai tikėjosi 0,01 JAV dolerio, o pajamos sudarė 13,58 mlrd. JAV dolerių, palyginti su prognozuotais 12,42 mlrd. JAV dolerių. Metinis pajamų augimas siekė 7,2 proc. ir tai signalizuoja, kad bendrovė, pastaraisiais metais pralaimėjusi dalį lenktynių dėl DI, gali stabilizuotis.

Stipriausia žinutė – duomenų centrai

Didžiausią pagreitį „Intel“ demonstravo duomenų centrų segmente, kur pajamos augo 22 proc. iki 5,1 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė aiškina, kad DI apkrovos vis dažniau reikalauja ne tik vaizdo plokščių, bet ir galingų centrinių procesorių, todėl didėja serverinių CPU paklausa.

„CPU vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu. Tai ne mūsų noras, tai tai, ką girdime iš klientų“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tan.

Prognozės pakėlė nuotaikas

Antrojo ketvirčio pajamų prognozė taip pat pranoko lūkesčius: „Intel“ tikisi 13,8–14,8 mlrd. JAV dolerių pajamų ir 0,20 JAV dolerio pakoreguoto pelno akcijai. Analitikų konsensusas buvo atsargesnis – apie 13,07 mlrd. JAV dolerių pajamų ir 0,09 JAV dolerio pelno akcijai.

Rinkai tai svarbu ir dėl platesnio konteksto: puslaidininkių sektoriuje investuotojai vis jautriau vertina augimo ženklus, nes DI bumas pakeitė kapitalo srautus, o konkurencija tarp lustų kūrėjų ir gamintojų pasiekė rekordines apimtis.

Nuostoliai išaugo, o iššūkiai liko

Nors skaičiai dėl pajamų ir prognozių nudžiugino, „Intel“ vis dar dirba nuostolingai. Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai išaugo iki 4,28 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus siekė 887 mln. JAV dolerių, o nuostolis akcijai sudarė 0,73 JAV dolerio.

„Intel“ išskirtinumas tas, kad ji ir kuria, ir gamina lustus, kai didelė dalis konkurentų gamybą perduoda specializuotoms liejykloms, tokioms kaip Taiwan Semiconductor Manufacturing Company. Ši strategija suteikia kontrolę, tačiau reikalauja milžiniškų investicijų, o technologinių vėlavimų kaina pastaraisiais metais buvo ypač didelė.

Bendrovė taip pat plečia liejyklų veiklą: šio segmento pajamos augo 16 proc. iki 5,4 mlrd. JAV dolerių, nors reikšminga dalis vis dar susijusi su nuosavų produktų gamyba. Pagrindinis klausimas rinkai išlieka tas pats: ar „Intel“ pavyks pritraukti daugiau išorinių klientų ir užtikrinti pakankamą gamybos išeigą naujausiuose technologiniuose procesuose.

Pastaruoju metu „Intel“ akcentuoja ir pažangų lustų pakavimą, kuris tampa vienu iš kritinių „butelio kakliukų“ didinant DI lustų tiekimą. Bendrovė teigia, kad šis pajėgumas gali generuoti reikšmingas pajamas iš didžiųjų užsakovų, nes rinkoje trūksta aukščiausio lygio pakavimo paslaugų.

Investuotojams „Intel“ šie rezultatai tapo ženklu, kad atsigavimo scenarijus dar nėra nurašytas, tačiau kartu priminė ir rizikas: net ir augant pajamoms, nuostoliai, technologinė konkurencija bei kapitalo poreikis gali išlikti didžiausiais spaudimo taškais artimiausiais ketvirčiais.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/intel-earnings-q1-2026.html
https://www.intc.com/financial-info/financial-results
https://www.lseg.com/en/data-analytics/financial-data