CP v2

Blog

  • Midasa tvirtovėje atsidengė paslėpta siena: atradimas keičia Frygijos gynybos istoriją

    Midasa tvirtovėje atsidengė paslėpta siena: atradimas keičia Frygijos gynybos istoriją

    Centrinėje Anatolijoje, Yazılıkaya–Midasa tvirtovės apylinkėse, archeologai aptiko iki šiol nematytą gynybinės sienos fragmentą. Ten, kur anksčiau buvo fiksuojami tik uoloje iškirsti pėdsakai, dabar atidengta reali mūro dalis, išlikusi pirminėje vietoje.

    Kaip skelbia kasinėjimus vykdančios komandos vadovas Yusufas Polatas, sienos fragmentas siekia apie 2,6 metro aukštį. Konstrukciją sudaro keturi kruopščiai apdorotų akmens blokų sluoksniai, leidžiantys vertinti ne tik bendrą planą, bet ir statybos technologiją.

    Ypač reikšminga mūro vieta: siena buvo pastatyta tarp natūralių uolinių darinių ir užvėrė siaurą praėjimą, kuris laikytas silpnesne plokščiakalnio gynybos grandimi. Tai rodo, kad frygai ne visada statė vientisą akmeninį perimetrą, o gynybą projektavo išnaudodami stačias uolas ir gilius slėnius.

    Kaip mūras keičia tyrimų kryptį

    Mokslininkai jau anksčiau žinojo apie tvirtovės sienas iš uoloje matomų įrėžų, lizdų ir paruoštų paviršių. Vis dėlto trūko didesnio, aiškiai identifikuojamo sienos fragmento, kuris leistų patikrinti hipotezes apie konstrukcijos storį, blokų jungimą ir pritaikymą prie reljefo.

    Naujasis radinys suteikia galimybę lyginti duomenis iš uoloje išlikusių pėdsakų su realia mūro sandara. Tokie palyginimai dažnai padeda patikslinti, ar sienos buvo perstatomos, stiprinamos, ar priklausė skirtingiems statybos etapams.

    Kasinėjimų vietoje aptikta ir keramikos, datuojamos VIII ir VII amžiumi prieš mūsų erą. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nereiškia, jog pats mūras būtinai pastatytas tuo pačiu laikotarpiu, tačiau radiniai gali padėti tiksliau nustatyti tvirtovės stiprinimo ir uždarymo fazes.

    Ne vien karinis objektas

    Yazılıkaya laikoma ne tik gynybine, bet ir religine frygų erdve. Plokščiakalnyje gausu uoloje iškirstų altorių, nišų, cisternų ir kitų su kulto praktikomis siejamų vietų, o regiono kraštovaizdis buvo pritaikytas tiek ritualams, tiek kontrolei.

    Žinomiausias paminklas šiame komplekse yra vadinamasis Midasa paminklas, monumentalus uolinis fasadas su geometriniais motyvais ir senąja frygų inskripcija, kurioje minimas valdovo vardas. Tokie objektai rodo, kad šioje vietovėje persipynė politinė įtaka, tikėjimas ir strateginė gynyba.

    Be to, Yazılıkaya slėnyje aptikta ir daugiau įtvirtintų taškų, išdėstytų taip, kad būtų galima kontroliuoti per regioną ėjusius maršrutus. Todėl naujai atidengtas mūras tampa svarbiu įrodymu, jog frygai nuosekliai derino natūralias kraštovaizdžio kliūtis su tiksliai parinktose vietose statomais akmeniniais įtvirtinimais.

  • Miške verda slaptos derybos: mokslininkai atskleidė, kaip medžiai įspėja vieni kitus

    Miške verda slaptos derybos: mokslininkai atskleidė, kaip medžiai įspėja vieni kitus

    Miške, pasirodo, vyksta kur kas daugiau nei tylus augimas: augalai geba perduoti vieni kitiems signalus apie pavojų ir keisti savo elgesį. Mokslininkai vis dažniau kalba apie sudėtingą cheminių, elektrinių ir per dirvožemį sklindančių impulsų sistemą, kuri padeda augalams greitai reaguoti į aplinkos pokyčius.

    Vienas geriausiai ištirtų mechanizmų yra lakieji organiniai junginiai, kuriuos augalai išskiria patirdami stresą, pavyzdžiui, užpulti vabzdžių. Šiuos junginius gali „užuosti“ netoliese augantys augalai ir iš anksto aktyvuoti gynybines reakcijas, tokias kaip detalesnė cheminių apsauginių medžiagų gamyba.

    Tyrimuose su įvairiomis rūšimis nustatyta, kad augalai, gavę tokį perspėjimą, neretai patiria mažiau kenkėjų padarytos žalos. Kai kuriuose eksperimentuose žalos sumažėjimas siekė iki 40 proc., o tai rodo, kad signalai gali turėti realią „praktinę“ naudą, ypač ten, kur kenkėjų spaudimas didelis.

    Po žeme veikia tinklai

    Dar daugiau klausimų kelia tai, kas vyksta po žeme. Daugelio medžių šaknys bendradarbiauja su mikoriziniais grybais, kurių siūlai dirvožemyje sudaro plačius tinklus: medis grybui atiduoda fotosintezės metu sukurtus anglies junginius, o mainais gauna vandens ir mineralinių medžiagų.

    Kai kurie moksliniai darbai rodo, kad tokie tinklai gali padėti pernešti tam tikras medžiagas tarp augalų, o populiariojoje literatūroje išpopuliarėjo vadinamoji motininių medžių hipotezė. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad medžiagų judėjimas tinkle dar nereiškia sąmoningo medžių sprendimo dalytis, o natūraliuose miškuose šių procesų mastas ir reikšmė tebėra diskusijų objektas.

    Elektriniai impulsai nereiškia sąmonės

    Ne mažiau intriguojantys ir elektriniai signalai: augalo pažeidimas gali sukelti impulsus, kurie plinta per audinius ir „įjungia“ gynybines reakcijas kituose augalo segmentuose. Tačiau tai nėra gyvūnams būdingos nervų sistemos atitikmuo, todėl iš tokių procesų negalima daryti išvadų, kad augalai mąsto ar turi sąmonę.

    Mokslininkai vis dažniau sutaria, kad svarbiausias klausimas yra ne ar augalai komunikuoja, o kiek sudėtinga yra jų signalų sistema. Tikimasi, kad pažangesni jutikliai, DI paremta duomenų analizė ir modernūs vaizdinimo metodai ateityje leis tiksliau „pamatyti“ procesus, kurie miške vyksta nuolat, bet žmogaus akiai dažniausiai lieka nematomi.

  • Indijos pakrantėje aptiko nuskendusio miesto pėdsakus: paslaptinga anomalija vis dar glumina

    Indijos pakrantėje aptiko nuskendusio miesto pėdsakus: paslaptinga anomalija vis dar glumina

    Indijos Bengalijos įlankoje povandeniniai tyrimai pateikė naujų įrodymų, siejamų su senoviniu Poompuhar miestu, kadaise buvusiu svarbiu Čolų karalystės uostu. Archeologai jūros dugne identifikavo keturis anksčiau nefiksuotus žiedinius šulinius, daugiau kaip 250 keramikos fragmentų ir dalį išskirtinės formos ąsočio.

    Radinių visuma stiprina hipotezę, kad dalis miesto kadaise buvo sausumoje, o vėliau atsidūrė po vandeniu dėl pakrantės erozijos, audrų, ilgalaikių jūros lygio svyravimų ir upės vagos pokyčių. Tokie procesai Bengalijos įlankos pakrantėse nėra reti, todėl Poompuhar laikomas vienu ryškesnių pavyzdžių, kaip kraštovaizdį gali perkurti gamtiniai veiksniai.

    Poompuhar, dar žinomas kaip Kaveripoompattinam, buvo įsikūręs prie Kaveri upės žiočių. Rašytiniuose šaltiniuose jis apibūdinamas kaip aktyvus prekybos centras su uosto, gyvenamosiomis ir turgaviečių zonomis, o archeologiniai tyrimai rodo ryšius su įvairiais Indijos regionais ir tolimesnėmis Azijos dalimis.

    Daug dėmesio sulaukė žiediniai šuliniai, sudėti iš apvalių degto molio segmentų. Tokios konstrukcijos senovėje dažnai buvo naudojamos vandeniui išgauti ar infrastruktūrai tvarkyti, o jų buvimas dabartiniame jūros dugne laikomas svarbia užuomina, kad teritorija anksčiau buvo sausuma. Tyrėjų vertinimu, šuliniai taip pat gali padėti rekonstruoti senąjį Kaveri vagos ruožą, kuris vėliau buvo užlietas.

    Ne mažiau reikšmingas ir aptiktas ąsočio fragmentas, siejamas su jūrine prekyba Vakarų Azijoje. Pasak archeologų, tai pirmas tokio tipo radinys, užfiksuotas Poompuhar povandeninių tyrimų metu, o viso indo skersmuo galėjo siekti apie 30–35 centimetrus. Panašūs indai buvo naudojami gabenti skysčius, pavyzdžiui, vyną ar aliejų.

    Tai papildo ankstesnius duomenis apie Poompuhar tarptautinį vaidmenį: ankstesniuose tyrimuose minėti importiniai radiniai, tarp jų amforos ir įvairi keramika. Tokie objektai rodo, kad Tamil Nadu pakrantė galėjo būti įtraukta į platesnius Indijos vandenyno prekybos maršrutus, siejusius Pietų Aziją su Arabijos pusiasaliu ir Persijos įlankos regionu.

    Vis dėlto didžiausia mįslė lieka vadinamoji povandeninė anomalija. Ankstesnių ekspedicijų metu aptikta masyvi U raidės formos konstrukcija maždaug 23 metrų gylyje, kurios ilgis siekia apie 40 metrų, o plotis apie 20 metrų. Netoliese fiksuotos ir kitos struktūros, nuogulų anomalijos bei galimos laivo liekanos, tačiau jų paskirtis kol kas neaiški.

    Tyrėjai pabrėžia, kad iki šiol detaliai ištirta tik apie 10 proc. planuojamos teritorijos. Kitas darbų etapas numatomas pasibaigus musonų sezonui, kai sąlygos nardymui ir prietaisų darbui tampa stabilesnės. Tikimasi, kad tęsiami tyrimai leis tiksliau įvertinti nuskendusios miesto dalies mastą ir atskleisti, kaip jūros lygio kaita bei pakrantės dinamika pakeitė šios istorinės vietovės likimą.

  • Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Pokytis po daugiau nei trijų dešimtmečių

    Lenkijos kariuomenė pristatė naują lauko uniformą, kuri turi pakeisti daugiau nei 33 metus naudotą modelį, siejamą su kamufliažu „Pantera“. Nauja apranga ir maskuotės raštas viešai pademonstruoti Čechanove, dalyvaujant aukščiausiems Lenkijos gynybos sistemos pareigūnams ir kariuomenės vadovybei.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad sprendimas keisti uniformą susijęs ne tik su estetika. Esminis tikslas – geriau pritaikyti aprangą šiuolaikinėms tarnybos sąlygoms, kintančiai kovos aplinkai ir naujausioms individualios ekipuotės tendencijoms.

    „Praėjo 33 metai nuo dabar naudojamo lauko uniformos rašto įvedimo. Atėjo laikas pokyčiams“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Naujas kamufliažas ir didesnis efektyvumas

    Naujasis maskuotės raštas pavadintas „K-03 Ryś“. Jis sukurtas taip, kad geriau skaidytų kario siluetą ir būtų veiksmingas skirtingose aplinkose – nuo miško iki urbanizuotų teritorijų.

    Teigiama, kad raštą sudaro penkios spalvos, parinktos pagal Lenkijos kraštovaizdyje dažniausiai sutinkamus atspalvius. Pristatymo metu akcentuota, kad kuriant raštą vertintas jo matomumas ir esant stebėjimui termovizoriais.

    Pagal pristatytą informaciją, naujojo kamufliažo efektyvumas turėtų būti maždaug 30 proc. didesnis nei iki šiol naudotos „Pantera“ maskuotės. Taip pat skelbta, kad jis panašiu skirtumu turėtų lenkti ir plačiai paplitusį „MultiCam“ tipo raštą.

    Uniformos konstrukcija, medžiagos ir apsauga

    Kartu su raštu atnaujintas ir pats uniformos kirpimas: švarkas ir kelnės suprojektuoti taip, kad geriau priglustų, nevaržytų judesių ir leistų patogiau pasiekti su savimi nešiojamą įrangą. Numatyta daugiau reguliavimo sprendimų, įskaitant lipdukus, o kišenės išdėstytos funkcionaliau.

    Atskiras dėmesys skirtas moterims kariams: pateikiami sprendimai, padedantys geriau pritaikyti švarko priekinę dalį, o kelnėms numatytas aukštesnis liemuo ir anatomiškesnis kirpimas. Skelbiama, kad komplektą bus galima individualizuoti pagal poreikius.

    Dideli pokyčiai numatomi ir audinyje: nurodoma, kad medžiaga tapo atsparesnė plyšimui maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus didesnis. Taip pat teigiama, kad audinys geriau praleidžia orą, todėl turėtų didėti komfortas ilgesnių pratybų ar tarnybos metu.

    Pristatant uniformą pabrėžta ir intelektinės nuosavybės klausimo svarba: naujasis kamufliažo raštas registruotas ir saugomas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Tai turi sumažinti nelegalios kopijavimo riziką ir aiškiau kontroliuoti tiekimą.

    Naujoji uniforma buvo demonstruojama kartu su kitu individualios ekipuotės atnaujinimu: pristatyti šarviniai liemenės sprendimai, taip pat pademonstruota ginkluotė ir priedai, naudojami šiuolaikinėje pėstininkų ekipuotėje. Lenkija šiuos pokyčius sieja su platesne karių individualios įrangos modernizacija.

    Skelbiama, kad vieno komplekto kaina siekia apie 230 eurų. Šiemet nauja uniforma turėtų pasiekti apie 7 500 karių, o pilnas perėjimas prie atnaujintos aprangos planuojamas iki 2028 metų pabaigos, numatant reikšmingą ilgalaikį finansavimą.

    Iki šiol naudota uniforma kilo iš 1993 metais sukurto modelio, pirmiausia sieto su specialiosiomis pajėgomis, o vėliau pritaikyto ir platesniam kariuomenės naudojimui. Per dešimtmečius ji keista ir tobulinta, tačiau „Pantera“ raštas išliko labiausiai atpažįstama jos dalis.

  • Nutekėjo „Apple“ spalio renginio data: ruošia net tris naujienas, kurių laukė milijonai

    Nutekėjo „Apple“ spalio renginio data: ruošia net tris naujienas, kurių laukė milijonai

    Po rugsėjo pristatymo „Apple“ gerbėjų piniginės, panašu, dar nespės pailsėti. Technologijų rinkoje vis garsiau kalbama, kad kompanija gali surengti dar vieną renginį jau spalį, nors oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.

    Apie galimą datą pranešė „Bloomberg“ žurnalistas Markas Gurmanas, ne kartą anksčiau tiksliai numatęs „Apple“ planus. Pasak jo, artimiausias pristatymas galėtų įvykti spalio 13 dieną, tačiau pati kompanija šios informacijos viešai nepatvirtino.

    Rinka įpratusi, kad rudenį „Apple“ dalija pristatymus į kelis etapus: rugsėjį dėmesys skiriamas „iPhone“ ir laikrodžiams, o spalį dažniau pasirodo namų pramogų, garso ar kitų ekosistemos įrenginių atnaujinimai. Todėl tokios kalbos nestebina, net jei konkreti renginio forma dar neaiški.

    Teigiama, kad šįkart pristatymas turėtų būti mažesnis nei rugsėjį, tačiau naujienų gali būti ne viena. Pasak nutekėjusios informacijos, „Apple“ gali parodyti bent tris produktus: atnaujintą „Apple TV 4K“, naujos kartos „HomePod Mini“ ir įrenginį, kuris tarp gerbėjų jau spėjo įgauti beveik legendinį statusą.

    Minimas ir vadinamasis „HomePad“ vardas, kurį analitikai sieja su namų valdymu ir „Apple“ ekosistemos plėtra. Pastaraisiais metais bendrovė vis aktyviau ieško būdų, kaip stiprinti pozicijas išmanių namų segmente, kuriame konkurencija itin arši, o pirkėjai vis dažniau tikisi, kad įrenginiai veiks sklandžiai vienoje sistemoje.

    Kol kas visos detalės išlieka nepatvirtintos, todėl iki oficialaus kvietimo tai reikėtų vertinti kaip rinkos prognozes. Vis dėlto artėjant spalio viduriui „Apple“ tradiciškai suaktyvina komunikaciją, tad aiškumas dėl renginio ir jo turinio turėtų atsirasti artimiausiomis dienomis.

  • Pinigai dingo akimirksniu: ar dar įmanoma atšaukti BLIK pavedimą ir ką daryti iškart?

    Pinigai dingo akimirksniu: ar dar įmanoma atšaukti BLIK pavedimą ir ką daryti iškart?

    BLIK pavedimai ir mokėjimai dažniausiai įvykdomi beveik akimirksniu, todėl po patvirtinimo bankas paprastai nebeturi techninės galimybės jų sustabdyti. Pagal mokėjimo paslaugas reglamentuojančias taisykles klientas gali atšaukti operaciją tik iki tol, kol bankas nepradėjo jos vykdyti, o BLIK atveju tai įvyksta praktiškai iš karto.

    Jeigu lėšos jau nurašytos ir pasiekė gavėją, banko programėlėje dažniausiai nerasite funkcijos, kuri leistų paprastai „atšaukti“ BLIK pavedimą. Vis dėlto delsimas čia kainuoja brangiai, todėl pastebėjus klaidą svarbiausia nedelsiant kreiptis į savo banką oficialiais kanalais.

    Bankui pranešus apie klaidingą pervedimą, pradedama grąžinimo procedūra, kuri remiasi gavėjo banko įsitraukimu. Paprastai bankas informuoja gavėją ir nurodo specialų grąžinimo kelią, kad lėšos galėtų būti sugrąžintos be papildomų mokesčių ir su aiškiu operacijos atsekamumu.

    Jei pinigai per BLIK buvo pervesti į neteisingą telefono numerį, lėšų susigrąžinimas įmanomas, tačiau bankas negali jų tiesiog paimti iš atsitiktinio gavėjo sąskaitos. Praktikoje bankas turi pradėti įstatyminę procedūrą per 3 darbo dienas nuo pranešimo, o jeigu per 30 dienų pinigai negrįžta, siuntėjas gali prašyti gavėjo duomenų, reikalingų reikalavimui pareikšti.

    Atskira ir sudėtingesnė situacija yra grynųjų išėmimas bankomate naudojant BLIK. Jei pinigai jau išduoti, sustabdyti tokios operacijos bankas nebegali, nes grynieji gali būti paimti per kelias sekundes, o po išdavimo operacija laikoma užbaigta.

    Jeigu įtariate sukčiavimą ir operacija buvo atlikta be jūsų sutikimo, bankui būtina pateikti pranešimą apie neautorizuotą transakciją. Tokiais atvejais galioja griežtesni vartotojo apsaugos terminai, o lėšos paprastai turi būti grąžinamos ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po pranešimo, jei nėra pagrįstų ir dokumentuotų įtarimų dėl paties kliento nesąžiningumo.

    Kur kas daugiau ginčų kyla tada, kai žmogus pats patvirtino BLIK, bet tai padarė apgautas, pavyzdžiui, sukčiui apsimetus pažįstamu ar banko darbuotoju. Tokiais atvejais bankas paprastai vertina individualias aplinkybes, todėl pateikiant pretenziją verta detaliai aprašyti įvykių seką ir turėti įrodymus, įskaitant susirašinėjimų vaizdus, skambučių istoriją ir policijai pateikto pareiškimo patvirtinimą.

    Pastaruoju metu daugėja ir schemų, kai sukčiai bando įtraukti atsitiktinius žmones į pinigų judėjimą per tariamus „grąžinimus“. Gavus netikėtą pervedimą nereikėtų aklai persiųsti pinigų atgal į skambinančiojo nurodytą numerį ar sąskaitą, nes taip galima netyčia tapti nusikalstamos veikos grandimi.

    Saugiausias kelias tokiose situacijose yra apie netikėtą pervedimą informuoti banką ir elgtis tik pagal oficialiai nurodytą grąžinimo procedūrą. Tuomet veiksmai būna dokumentuojami, mažėja rizika prarasti lėšas ir paprasčiau įrodyti, kad veikėte sąžiningai.

  • JAV meta dar 11 mln eurų į DI „paskutinės dienos lėktuvui“: ką tai keičia krizės metu?

    JAV meta dar 11 mln eurų į DI „paskutinės dienos lėktuvui“: ką tai keičia krizės metu?

    JAV Karinės oro pajėgos padidino finansavimą projektui, susijusiam su agentiniu dirbtiniu intelektu, kuris būtų pritaikytas būsimam E-4C oro vadavietės orlaiviui. Papildomas finansavimas siekia apie 11 mln eurų, o bendra sutarties vertė po pakeitimo priartėjo prie maždaug 41 mln eurų.

    Sutartis siejama su programa Agentic Artificial Intelligence for the E-4C, kuri turėtų prisidėti prie išgyvenamo oro operacijų centro koncepcijos. Ankstesnė sutartis su bendrove „Scale AI“ buvo sudaryta 2026 metais, tačiau viešai neatskleista, kokios konkrečios DI funkcijos numatytos orlaivyje.

    Oficialiame pranešime taip pat nenurodoma, ar DI sistemos veiktų tiesiogiai lėktuvo viduje, ar būtų labiau susietos su antžemine infrastruktūra, kuri palaiko oro vadavietės darbą. Gynybos projektuose toks neapibrėžtumas įprastas, nes techninės detalės dažnai priskiriamos jautriai informacijai.

    Agentinis DI nuo įprastų pokalbių sistemų skiriasi tuo, kad gali planuoti ir vykdyti kelių žingsnių užduotis, derinti kelis duomenų šaltinius ir padėti koordinuoti sprendimų grandinę. Oro vadavietės scenarijuje tai galėtų reikšti greitesnį pranešimų rūšiavimą, situacijos vaizdo sudarymą, alternatyvių veiksmų variantų parengimą ar štabo darbo automatizavimą krizinėmis sąlygomis.

    Toks pritaikymas ypač aktualus, nes šiuolaikinėse operacijose sprendimų priėmimą apsunkina duomenų perteklius ir skirtingų ryšio kanalų gausa. DI galėtų veikti kaip pagalbinė priemonė, kuri mažina laiką nuo informacijos gavimo iki sprendimo pateikimo, tačiau galutinė atsakomybė vis tiek išlieka vadovybei.

    E-4C kuriamas platesniame JAV oro vadovavimo modernizavimo kontekste, kuriame numatoma atnaujinti priemones, užtikrinančias valstybės valdymo tęstinumą ekstremalios krizės metu. JAV gynybos politikoje šiai krypčiai svarbi 2026 finansinių metų gynybos politika, įtvirtinta Nacionalinio gynybos įgaliojimų akte, kurio nuostatos numato papildomą priežiūrą ir atsiskaitymo reikalavimus dėl oro vadavietės pajėgumo išlaikymo.

    Dokumentuose akcentuojama, kad dalis lėšų gali būti siejama su ataskaitomis apie ilgalaikę strategiją, įskaitant alternatyvius sprendimus, kaip užtikrinti oro vadovavimo funkcijas. Tarp minimų krypčių – galimybės didinti C-130J-30 Super Hercules gamybą ir susieti oro vadavietės pajėgumą su kitomis platformomis.

    E-4C turėtų pakeisti E-4B Nightwatch, kuris yra sukurtas keturių modifikuotų „Boeing“ 747-200 pagrindu. Šių orlaivių užduotis – užtikrinti aukščiausiai JAV vadovybei galimybę vadovauti ginkluotosioms pajėgoms net tada, kai antžeminiai vadovavimo centrai neveiktų, įskaitant branduolinio atgrasymo valdymo grandinę.

    E-4B orlaiviai sukurti darbui ekstremaliomis sąlygomis, kai svarbios ryšio, ištvermės ir atsparumo priemonės. Galimybė papildyti degalus ore leidžia ilgai išlikti skrydžio režime, o vidinė infrastruktūra pritaikyta štabo darbui, ryšio kanalams ir operacijų koordinavimui.

    DI integracija į tokio tipo platformas rodo kryptį, kuria juda modernios vadovavimo sistemos: daugiau automatizuotos analizės, greitesnis informacijos apdorojimas ir didesnis atsparumas trikdymui. Vis dėlto gynybos sektoriuje tokie sprendimai paprastai diegiami etapais, akcentuojant patikimumą, kibernetinį saugumą ir aiškias žmogaus kontrolės ribas.

  • mObywatel Junior gavo svarbų atnaujinimą: prisijungimas taps paprastesnis ir saugesnis

    mObywatel Junior gavo svarbų atnaujinimą: prisijungimas taps paprastesnis ir saugesnis

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija išleido programėlės mObywatel atnaujinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama jaunesniems vartotojams skirtai versijai mObywatel Junior. Nauja laida pažymėta 4.91.0 numeriu ir jau platinama „Android“ bei „iOS“ įrenginiams.

    Svarbiausia naujovė susijusi su prisijungimu: mObywatel Junior dabar leidžia naudoti biometrinius metodus, įprastus suaugusiesiems skirtoje programėlės versijoje. Priklausomai nuo telefono galimybių, prieiga gali būti patvirtinama piršto atspaudu arba veido atpažinimu, o funkcija įjungiama programėlės nustatymuose.

    Tokie pokyčiai atitinka bendrą tendenciją, kai valstybės skaitmeninės paslaugos stengiasi suderinti patogumą ir saugumą. Biometrija dažnai sumažina riziką, kad vaikai ar paaugliai rinksis per silpnus slaptažodžius, tačiau kartu išlieka svarbus įrenginio apsaugos lygis ir atsakingas paskyros valdymas šeimoje.

    Atnaujinime taip pat atsirado pranešimų funkcija, kuri turėtų pagerinti programėlės naudojimą kasdienėse situacijose. Ministerija papildomai nurodo, kad 4.91.0 laidoje įdiegti ir smulkesni pakeitimai bei stabilumo patobulinimai.

    Skaitmenizacijos ministerija teigia turinti platesnių planų mObywatel ekosistemai dar šiais metais. Viena didžiausių krypčių – pasirengimas Europos skaitmeninės tapatybės piniginei, kuri ateityje turėtų palengvinti tam tikrų paslaugų naudojimą ir už Lenkijos ribų, kai bus pilnai įgyvendinti europiniai reikalavimai ir integracijos.

  • Pakeisite kelis nustatymus ir telefono baterija laikys gerokai ilgiau: ką daro ne visi

    Pakeisite kelis nustatymus ir telefono baterija laikys gerokai ilgiau: ką daro ne visi

    Išmaniojo telefono bateriją greičiausiai „suvalgo“ ekranas, ypač kai jis didelis, ryškus ir veikia su aukštu atnaujinimo dažniu. Praktikoje keli paprasti nustatymai gali pastebimai sumažinti energijos sąnaudas ir prailginti laiką iki kito įkrovimo. Svarbiausia yra ne vienas stebuklingas mygtukas, o kelių įpročių ir parinkčių derinys.

    Vienas efektyviausių žingsnių yra suvaldyti ekrano ryškumą ir atnaujinimo dažnį. Automatinis ryškumas dažnai padeda, bet jei ekranas nuolat pernieg ryškus, verta rankiniu būdu nusistatyti žemesnį lygį ir, kai nereikia, rinktis 60 Hz vietoje 90 ar 120 Hz. Kuo mažiau ekranas „dirba“, tuo mažiau energijos jis prašo.

    Tiems, kurie naudoja OLED ar AMOLED ekranus, gali padėti ir tamsus režimas. Tyrimai rodo, kad esant dideliam ryškumui tamsi tema gali sutaupyti reikšmingą dalį energijos, tačiau prie įprasto ryškumo skirtumas dažnai būna kur kas mažesnis. Vis dėlto tai paprastas pakeitimas, kurį verta išbandyti kartu su kitais nustatymais.

    Ne mažiau svarbūs yra sistemos baterijos režimai, tokie kaip energijos taupymas ar adaptyvus energijos valdymas. Jie gali apriboti foninius procesus, sumažinti našumo šuolius ir prislopinti nereikalingas sinchronizacijas. Tokie režimai ypač praverčia kelionėse ar dienomis, kai telefoną įkrauti bus sudėtinga.

    Didelę įtaką daro ir programėlės, kurios veikia fone net tada, kai atrodo uždarytos. Jos gali nuolat atnaujinti turinį, sinchronizuoti duomenis, naudoti vietovės nustatymą ir siųsti pranešimus, nors to realiai nereikia. Būtent todėl verta per baterijos naudojimo statistiką peržiūrėti, kurios programėlės naudoja daugiausia energijos, ir apriboti jų veikimą fone.

    Jei sąraše pastebite neaiškias ar jūsų neįdiegtas programėles, tai gali būti ir saugumo signalas. Tokiu atveju verta patikrinti, kokios programos turi administratoriaus teises, peržiūrėti leidimus ir pašalinti įtartinus dieginius. Papildomai gali padėti patikima saugumo programėlė, tačiau svarbiausia yra tvarkinga programų higiena.

    Ilgalaikę baterijos būklę stipriai veikia įkrovimo įpročiai, nes ličio jonų baterijoms nepalankios kraštutinės būsenos. Daugeliu atvejų naudingiau telefoną krauti dažniau, bet trumpiau, vengiant iškrovimo iki beveik nulio ir nuolatinio laikymo ties pilnu įkrovimu. Plačiai taikoma praktika yra pradėti krauti apie 20 proc. ir sustoti ties maždaug 80 proc., o kai kurie telefonai turi ir įkrovimo optimizavimo funkcijas.

    Taip pat svarbi temperatūra, nes šiluma bateriją dėvi greičiau. Kraunant geriau nenaudoti daug resursų reikalaujančių programų, pavyzdžiui, navigacijos, žaidimų ar vaizdo transliacijų, nes telefonas greitai įkaista. Pravartu kraunant išimti telefoną iš dėklo ir nepalikti jo saulėje ar ant įkaitusių paviršių.

  • Rusai perkėlė LMUR raketą ant sunkvežimio: naujas „Izdelije 347“ kelia klausimų fronte

    Rusai perkėlė LMUR raketą ant sunkvežimio: naujas „Izdelije 347“ kelia klausimų fronte

    Kas yra „Izdelije 347“?

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pratybas Čebarkulo poligone Čeliabinsko srityje buvo panaudotas „Izdelije 347“ – ant sunkvežimio bazės sumontuotas raketų paleidimo įrenginys. Skelbiama, kad sistema turėjo smogti tariamoms artilerijos pozicijoms, kurias esą anksčiau aptiko oro žvalgyba.

    Pagrindinis šio sprendimo elementas – modifikuota LMUR raketa, dar žinoma kaip „Izdelije 305“ arba Ch-39. Rusijos pusė teigia, kad šioje konfigūracijoje ji gali naikinti tiek stacionarius, tiek judančius taikinius iki 20 kilometrų atstumu.

    Kuo LMUR skiriasi nuo įprastų raketų?

    LMUR išsiskiria tuo, kad starto momentu jai nebūtina turėti tiesiogiai „apšviesto“ taikinio. Raketą galima paleisti pagal nurodytas koordinates, o paskutinėje skrydžio fazėje įsijungia termovizorinė galvutė, leidžianti operatoriui matyti vaizdą ir patikslinti pasirinkimą.

    Toks veikimo principas sujungia didesnį nuotolį ir galimybę taikinį parinkti jau atakos metu, kas ypač aktualu dinamiškame mūšio lauke. Viešai skelbiama, kad standartinė LMUR masė siekia apie 105 kilogramus, o kovinė galvutė – apie 25 kilogramus.

    Kodėl paleidimas nuo žemės keičia situaciją?

    Iki šiol LMUR dažniausiai buvo siejama su Rusijos sraigtasparniais Ka-52M ir Mi-28NM, nes ši raketa laikyta viena iš priemonių smūgiams iš oro didesniu atstumu. Tačiau antžeminis paleidiklis keičia logiką: sraigtasparniui nebereikia artėti prie fronto linijos, kad būtų atliktas smūgis.

    Praktiškai tai reiškia, kad taikinių duomenys gali būti perduodami iš kitų žvalgybos priemonių, o pats paleidimo įrenginys lieka ant žemės ir mažina riziką prarasti brangią skraidančią platformą su įgula. Toks modelis primena kelių platformų koncepciją, taikomą ir kitose valstybėse, kai ta pati valdomos ginkluotės šeima pritaikoma skirtingiems nešikliams.

    Vis dėlto Rusija neatskleidė, koks tiksliai sunkvežimis buvo panaudotas, kiek raketų gali gabenti ir paleisti šis sprendimas, taip pat kada jis galėtų pasiekti reguliarios kariuomenės dalinius. Dėl to kol kas sunku vertinti, ar tai bandymų etapas, ar signalas apie platesnį diegimą.

    Ne pirmas bandymas pritaikyti LMUR ant žemės

    Pranešimuose taip pat minima, kad tai nėra pirmasis Rusijos bandymas LMUR integruoti į antžeminę platformą. Anksčiau buvo minėtas projektas „Baikal“, kuriame svarstyta raketas montuoti ant šarvuoto vikšrinio pagrindo, kad būtų galima veikti prieš antžeminius taikinius ir lėtesnius oro objektus.

    Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu išplėsti precizinių smūgių galimybes, ypač kai ore veikiančios platformos patiria didesnę riziką nuo oro gynybos ir bepiločių sistemų. Kartu tai kelia klausimų, kiek efektyviai pavyks užtikrinti taikinių nustatymo grandinę, ryšį su operatoriumi ir raketos valdymą elektroninės kovos sąlygomis.