Blog

„OpenAI“ atsitraukė nuo planų tiesiogiai nuomotis skaičiavimo pajėgumus būsimame Norvegijos duomenų centre, kurį Narvike vysto Jungtinės Karalystės debesijos startuolis „Nscale“. Pasak bendrovės atstovo, dabar „OpenAI“ derasi dėl pajėgumų nuomos per „Microsoft“, o tai esą geriau atitinka esamus įsipareigojimus ir bendras išlaidas.

Iki šiol „OpenAI“ buvo siejama su projektu „Stargate Norway“, kurio planuojama galia siekia 230 megavatų. Su situacija susipažinęs šaltinis nurodė, kad „OpenAI“ svarstė nuomotis apie pusę numatytos infrastruktūros, tačiau galutinis susitarimas nebuvo pasiektas.

„Mes tęsiame savo planus Norvegijoje. „Microsoft“ yra svarbus partneris mūsų tinkle, todėl su jais dirbsime, kad pasiektume skaičiavimo pajėgumus Norvegijoje, kaip tai darome ir kitose pasaulio vietose“, – sakė „OpenAI“ atstovas.

„Microsoft“ plečia susitarimą Narvike

„Nscale“ pranešė, kad „Microsoft“ išplečia sutartį Narviko miestelyje ir į diegimą įtrauks daugiau nei 30 000 „Nvidia“ Rubin grafikos procesorių. Tai rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės Europoje aktyviai užsitikrina DI infrastruktūrai reikalingus resursus, ypač augant paklausai debesijos paslaugoms.

„Microsoft“ pabrėžė, kad plėtra Narvike turėtų padėti klientams Europoje gauti pažangią DI infrastruktūrą. Tokie projektai dažnai priklauso nuo elektros kainų, prijungimo prie tinklų ir leidimų, todėl sprendimai dėl pajėgumų nuomos ar pirkimo gali keistis net ir pažengus deryboms.

Kas keičiasi „OpenAI“ strategijoje

„OpenAI“ sprendimas persiorientuoti į pajėgumų nuomą per „Microsoft“ sutampa su pastaruoju metu ryškėjančiu išlaidų peržiūrėjimu. Bendrovė neseniai patvirtino sustabdžiusi analogišką „Stargate“ projektą Jungtinėje Karalystėje, kaip priežastis įvardijusi energijos kainą ir reguliacinę aplinką.

Tuo pat metu „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi atnaujintus skaičiavimo resursų išlaidų tikslus iki 2030 metų. Rinka tai vertina kaip signalą, kad DI infrastruktūros lenktynėse svarbu ne tik pritraukti kapitalą, bet ir užsitikrinti prognozuojamas sąnaudas bei stabilų tiekimą, ypač kalbant apie didelio masto duomenų centrus.

Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „OpenAI“ yra įsipareigojusi pirkti „Azure“ paslaugas už maždaug 232 milijardus eurų. Toks mastas paaiškina, kodėl pajėgumų nuoma per „Microsoft“ gali būti paprasčiau įgyvendinama finansiškai ir teisiškai nei atskiri tiesioginiai susitarimai su duomenų centrų vystytojais.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/09/openai-halts-uk-stargate-project.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/openai-pulls-back-from-stargate-norway-data-center-deal-as-microsoft-takes-over.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/31/openai-funding-round-ipo.html

Jungtinės Karalystės finansų ministrė Rachel Reeves paragino nedelsiant deeskaluoti karą Artimuosiuose Rytuose ir kritikavo JAV administracijos veiksmus, teigdama, kad konflikto tikslai per pastarąsias savaites buvo neaiškūs ir kintantys. Pasak jos, tokia situacija didina rizikas pasaulio ekonomikai ir kelia papildomą spaudimą energijos kainoms.

Vašingtone vykusiame renginyje ministrė pabrėžė, kad vienas didžiausių pavojų yra galimi sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, per kurį iš Persijos įlankos tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Rinkos tokius signalus vertina kaip rizikos veiksnį, kuris gali išauginti energijos išteklių kainų svyravimus ir paveikti tiekimą.

„Nesu įsitikinusi, kad šis konfliktas padarė pasaulį saugesnį. Per pastarąsias šešias savaites nebuvo aišku, koks tiksliai yra šio konflikto tikslas“, – sakė Rachel Reeves.

Ministrė pridūrė, kad Jungtinė Karalystė su JAV išlaiko gerus santykius, tačiau tai nereiškia, jog nuomonės visais klausimais sutaps. Jos teigimu, be tiesioginių karo padarinių, jau padaryta ilgalaikė žala naftos ir dujų infrastruktūrai regione, todėl net ir sumažėjus kariniam intensyvumui ekonominiai efektai gali išlikti.

Tarptautinis valiutos fondas yra įspėjęs, kad Jungtinė Karalystė, kaip grynoji dujų importuotoja, pagal augimo sulėtėjimą galėtų patirti vieną didžiausių smūgių tarp turtingiausių pasaulio ekonomikų, jei įtampa užsitęstų. Reeves tikino, kad prognozes įmanoma pagerinti, tačiau tai tiesiogiai priklausys nuo deeskalacijos ir tiekimo grandinių stabilizavimo.

Pasak jos, geriausia ekonominė politika šiuo metu būtų įtampos mažinimas ir grįžimas prie diplomatinių derybų, kurios vyko iki karo veiksmų pradžios. Reeves argumentavo, kad deeskalacija mažintų infliacinį spaudimą, gerintų verslo lūkesčius ir sumažintų staigių energijos kainų šuolių tikimybę Europoje.

Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad energetikos kainų šokai pirmiausia persiduoda per transporto, gamybos ir šildymo kaštus, o tai gali lėtinti vartojimą ir investicijas. Jungtinei Karalystei tai ypač aktualu dėl importo priklausomybės, todėl bet koks užsitęsęs nestabilumas Artimuosiuose Rytuose gali turėti tiesioginį poveikį augimui ir infliacijai.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2025/06/25/uk-finance-minister-rachel-reeves-blasts-trump-administration-over-economic-impact-of-iran-war.html

– https://www.imf.org/en/Publications/WEO

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Izraelio ir Libano derybos turėtų prasidėti ketvirtadienį. Detalių jis nepateikė, tačiau teigė siekiantis sumažinti įtampą tarp šalių ir sukurti bent minimalų saugumo atokvėpį pasienyje.

Šis pareiškimas nuskambėjo po trilateralio JAV, Izraelio ir Libano pareigūnų susitikimo, kuris įvardijamas kaip pirmas reikšmingas aukšto lygio kontaktas tarp Izraelio ir Libano nuo 1993 metų. Susitikime sutarta judėti link tiesioginių derybų pradžios ir tęsti diskusijas dėl formatų bei darbotvarkės.

JAV pusė akcentavo, kad kalbos turėtų peržengti ankstesnių susitarimų ribas ir būti orientuotos į platesnį, ilgalaikį sprendimą. Taip pat pabrėžta, jog bet kokie susitarimai dėl karo veiksmų nutraukimo turi būti pasiekti tarp dviejų valstybių, tarpininkaujant JAV, o ne per atskirus, neoficialius kanalus.

Derybų fonas – nutrūkęs paliaubų režimas

Įtampos kontekstas siejamas su ankstesnėmis paliaubomis, kurios buvo sudarytos 2024 metais po ilgai trukusio konflikto tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Konflikto eskalacija regione plačiai sieta su 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengta ataka prieš Izraelį.

Vėliau paliaubų režimas pradėjo byrėti, o abipusiai smūgiai ir raketų apšaudymai vėl iškėlė platesnės eskalacijos grėsmę. Pastaraisiais mėnesiais Izraelis rengė smūgius prieš „Hezbollah“ infrastruktūrą, o operacijų geografija plėtėsi ir už pietų Libano ribų.

Libano sveikatos institucijų pateikiami duomenys rodo didelį civilių nuostolių mastą: iki balandžio 15 dienos skelbta apie 2 164 žuvusius ir 7 061 sužeistą žmogų. Šie skaičiai tapo vienu iš veiksnių, didinančių tarptautinį spaudimą ieškoti bent laikino sprendimo.

Kas labiausiai skiria Izraelį ir Libaną?

Viešai įvardijami pagrindiniai nesutarimai išlieka esminiai. Izraelis deklaruoja siekį, kad Libane būtų nuginkluotos visos nevalstybinės ginkluotos grupuotės ir išardyta teroristinė infrastruktūra, įskaitant „Hezbollah“ pajėgumus.

Tuo metu Beirutas akcentuoja 2024 metų susitarimų įgyvendinimą ir reikalavimą, kad Izraelis pasitrauktų iš Libano teritorijų, kurios laikomos ginčytinomis ar okupuotomis. Šios dvi pozicijos sunkiai suderinamos, todėl net ir prasidėjus deryboms greitas proveržis nėra garantuotas.

Diplomatiniai bandymai taip pat persipina su platesniais regioniniais procesais, įskaitant įtampą tarp Vašingtono ir Teherano. Irano pareigūnai anksčiau signalizavo, kad platesnės derybos dėl karo veiksmų stabdymo regione sunkiai įsivaizduojamos, jei Izraelio smūgiai Libane nesiliaus.

Kodėl šios derybos svarbios dabar?

Izraelis ir Libanas neturi įprastų diplomatinių santykių, o jų tarpusavio konfliktų istorija ir „Hezbollah“ vaidmuo Libane daugelį metų buvo vienas pavojingiausių nestabilumo taškų Artimuosiuose Rytuose. Dėl to bet koks tiesioginių derybų formatas, net jei jis apsiribotų saugumo mechanizmais, gali sumažinti netyčinės eskalacijos riziką.

Vis dėlto esminis klausimas išlieka, ar pavyks susitarti ne tik dėl laikino smurto mažinimo, bet ir dėl ilgalaikių įsipareigojimų, kurie būtų politiškai įgyvendinami abiejose pusėse. Derybų sėkmę lems dalyvių sudėtis, tarpininkavimo modelis ir tai, ar bus rastas kelias derinti saugumo reikalavimus su teritoriniais bei suvereniteto klausimais.

„Stengiuosi sukurti šiek tiek atokvėpio tarp Izraelio ir Libano“, – sakė Donaldas Trumpas.

„Praėjo labai daug laiko, maždaug 34 metai, kai šalių lyderiai kalbėjosi“, – teigė jis.

Šaltiniai:
– https://lb.usembassy.gov/meeting-between-the-governments-of-the-united-states-lebanon-and-israel/
– https://www.peaceagreements.org/media/documents/IL_LB_241126_Announcement_of_a_Cessation_of_Hostilities_and_Related_Commitments.pdf
– https://www.cnbc.com/2024/06/27/an-israel-hezbollah-war-would-be-devastating-to-both-sides.html

Jungtinės Karalystės ekonomika vasarį paaugo 0,5 proc., rodo Nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai mėnesinio bendrojo vidaus produkto duomenys. Toks rezultatas gerokai viršijo rinkos lūkesčius: agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo tik 0,1 proc. augimą.

Augimą tempė pagrindiniai sektoriai: paslaugos ir gamyba vasarį didėjo po 0,5 proc., o statybų apimtys ūgtelėjo 1 proc. Tai tęsė sausį fiksuotą, nors ir kuklų, atsigavimą, kai ekonomika paaugo 0,1 proc., nors ankstesnis vertinimas rodė sąstingį.

Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad šie skaičiai atspindi situaciją iki naujų geopolitinių sukrėtimų. Vasario pabaigoje paaštrėjęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose pakeitė energijos ir finansų rinkų lūkesčius, todėl vasario augimas vis dažniau vertinamas kaip atgal į praeitį žiūrintis indikatorius.

„Nesu tikras, ar tai atspindi realias ekonomikos sąlygas“, – sakė „Schroders“ vyresnysis ekonomistas George’as Brownas.

Jis atkreipė dėmesį, kad darbo rinkos signalai prastėja: nedarbo rodikliai kyla ir jau perkopė 5 proc. Tokia dinamika paprastai reiškia silpnesnį vartojimą, atsargesnius namų ūkių sprendimus ir didesnę riziką, kad trumpalaikis BVP šuolis neperaugs į tvarų augimą.

Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę perspėjo, kad Jungtinė Karalystė iš didžiųjų ekonomikų gali patirti vieną didžiausių augimo smūgių dėl karo poveikio. Fondo prognozėje 2026 metų JK augimas sumažintas iki 0,8 proc., kai sausį buvo numatyta 1,3 proc.

„Žvelgiant į priekį tikimės, kad augimas susilpnės“, – teigė „Deutsche Bank“ vyriausiasis JK ekonomistas Sanjay’us Raja.

Pasak jo, padidėjęs neapibrėžtumas paprastai slopina tiek vartojimą, tiek įmonių investicijas, o griežtesnės finansavimo sąlygos situacijos nepalengvina. Silpstant nuotaikoms, reali gamyba ir paslaugų paklausa gali imti trauktis, net jei trumpuoju laikotarpiu statistika dar rodo atsigavimą.

Infliacija ir palūkanų dilema

Jungtinė Karalystė, būdama grynoji energijos importuotoja, yra jautri naftos ir dujų kainų šokams. Energijos brangimas greitai persiduoda į transporto, šildymo ir dalies prekių savikainą, todėl infliacijos trajektorija gali vėl pasukti aukštyn.

Iki konflikto paaštrėjimo rinkos tikėjosi, kad Anglijos bankas artimiausiais mėnesiais pradės mažinti palūkanų normas, nes infliacija buvo priartėjusi prie 2 proc. tikslo. Tačiau pasikeitus energijos kainų perspektyvai, lūkesčiai persitvarkė: dalis ekonomistų dabar prognozuoja spartesnę infliaciją ir galimą palūkanų normų didinimą šiais metais.

Rinkoje taip pat akcentuojama, kad vienas stiprus mėnesinis BVP rodiklis greičiausiai nepakeis centrinio banko sprendimų artimiausiame posėdyje. Investuotojai ir ekonomistai labiau lauks naujesnių duomenų, kurie atspindėtų vartotojų elgseną, įmonių užsakymų dinamiką bei energijos kainų poveikį kovą ir balandį.

Ekspertų vertinimu, pagrindinis klausimas dabar yra ne tai, ar ekonomika vasarį įgavo pagreitį, o ar jis išsilaikys šokų akivaizdoje. Jei energijos kainų spaudimas didins infliaciją, o darbo rinka toliau silps, Anglijos bankui gali tekti rinktis tarp kovos su kainų augimu ir paramos ekonomikai.

Šaltiniai:

– https://www.ons.gov.uk/economy/grossdomesticproductgdp/bulletins/gdpmonthlyestimateuk/february2026

– https://www.imf.org/en/Publications/WEO

– https://www.bankofengland.co.uk/monetary-policy/the-interest-rate-bank-rate

Europos pigių skrydžių bendrovės „EasyJet“ akcijos smuko, investuotojams įvertinus įspėjimus dėl silpnesnių užsakymų perspektyvos. Bendrovė nurodė, kad įtampą kelia Artimųjų Rytų konfliktas ir dėl jo augančios kuro kainos, kurios tiesiogiai veikia vežėjų kaštus.

„EasyJet“ skaičiuoja, kad vien kovo mėnesį papildomos kuro sąnaudos sudarė apie 29 milijonus eurų. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad artimiausiais mėnesiais sąnaudos išliks glaudžiai susietos su nepastoviomis degalų kainomis, todėl planavimas tampa sudėtingesnis.

Rinkoje tai atsispindėjo greitai: prekybos metu akcijos buvo kritusios iki maždaug 8,7 proc., vėliau nuosmukis sumažėjo iki maždaug 5 proc. Investuotojai jautriai reaguoja į signalus, kad 2026 metų vasaros sezonas gali būti mažiau prognozuojamas, o paklausa jautresnė kainų šuoliams.

Bendrovė pranešė, kad už šešis mėnesius iki kovo 31 dienos tikisi patirti 630–653 milijonų eurų nuostolį prieš mokesčius. Pilnus pirmojo pusmečio rezultatus „EasyJet“ ketina paskelbti gegužės 21 dieną, todėl rinkos dalyviai lauks detalesnių komentarų apie vasaros sezoną.

„EasyJet“ taip pat išskyrė vadinamąją sutrumpėjusią užsakymų kreivę: keleiviai bilietus perka vėliau nei įprasta, todėl oro bendrovėms sunkiau tiksliai prognozuoti pardavimus. Tai reiškia, kad kainodara ir lėktuvų užpildymo planavimas tampa labiau priklausomas nuo trumpalaikių paklausos svyravimų.

Pasak „EasyJet“, metų likučio išankstiniai pardavimai yra kiek silpnesni nei pernai. Trečio ketvirčio bilietų parduota 63 proc., tai yra 2 procentiniais punktais mažiau nei tuo pačiu metu prieš metus, o ketvirto ketvirčio bilietų parduota 30 proc., taip pat 2 procentiniais punktais mažiau.

Bendrovė pabrėžė, kad jos pajamos itin jautrios paklausai: 1 proc. pokytis trečio ketvirčio pajamose vienai sėdynei bendras pajamas pakeistų maždaug 30 milijonų eurų. Ketvirtą ketvirtį analogiškas pokytis reikštų apie 38 milijonus eurų, todėl net nedideli rinkos poslinkiai gali smarkiai paveikti rezultatą.

Vis dėlto „EasyJet“ nurodė, kad riziką dalinai mažina kuro apsidraudimas: apie 70 proc. vasaros sezono kuro poreikio yra užfiksuota iš anksto. Likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams, o tai, pasak bendrovės, išlaiko papildomą neapibrėžtumą antrajam metų pusmečiui.

Įtampą rinkai didina ir platesnės rizikos Europai. Analitikai įspėja, kad užsitęsus konfliktui ir sutrikus tiekimo maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, per kelias savaites gali kilti sisteminis reaktyvinių degalų trūkumas, galintis paveikti skrydžių tvarkaraščius.

Europos oro uostams atstovaujanti ACI Europe yra įspėjusi, kad degalų trūkumas galėtų sutrikdyti vasaros kelionių sezoną ir turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Organizacija taip pat akcentuoja, kad aviacija Europoje kasmet prisideda prie didelės ekonominės vertės ir užimtumo, todėl bet kokie sutrikimai gali turėti grandininį efektą turizmui ir susijusiems sektoriams.

„Turime investicinio lygio balansą ir stiprų likvidumą, todėl esame gerai pasirengę naviguoti dabartinius geopolitinius iššūkius, išlaikydami dėmesį vidutinės trukmės tikslams“, – sakė „EasyJet“ vadovas Kenton Jarvis.

Rinkos dalyviai artimiausiu metu stebės dvi kryptis: ar stabilizuosis naftos ir reaktyvinių degalų kainos, ir ar keleivių paklausa vasaros atostogoms išliks pakankamai stipri, nepaisant geopolitinės rizikos. Oro bendrovėms tai reikš kovą tarp kainų, užpildymo ir kaštų kontrolės, o keleiviams gali atsiliepti bilietų kainų svyravimais ir galimai mažesniu skrydžių lankstumu.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/14/jet-fuel-shortage-middle-east-crisis-flight-cancellations-europe.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/10/jet-fuel-shortage-european-airports-strait-of-hormuz.html

Prancūzijos prabangos prekių grupė „Kering“ pristatė ambicingą pertvarkos planą, kuriuo siekia dvigubinti pelningumą ir atgaivinti svarbiausią savo prekės ženklą „Gucci“. Strategija paskelbta tuo metu, kai prabangos sektorius po 2022 metais pasiekto piko vis dar susiduria su vangesne paklausa ir didėjančiu kainų jautrumu.

Bendrovės vadovas Luca de Meo, į pareigas atėjęs prieš septynis mėnesius, per kapitalo rinkų renginį Florencijoje pripažino, kad iki šiol veikęs modelis nebeduoda norimo rezultato. Rinka į žinutes reagavo atsargiai: „Kering“ akcijos prekybos pradžioje smuko iki 5 proc., vėliau nuostolis sumažėjo.

„Trumpai tariant, modelis, kuris veikė dešimtmetį, mums nebėra efektyvus“, – sakė Luca de Meo.

„ReconKering“: maržos, parduotuvės, atsargos

Planą „Kering“ pavadino „ReconKering“. Juo numatoma daugiau nei padvigubinti 2025 metais fiksuotą 11,1 proc. pasikartojančią veiklos maržą, o vidutiniu laikotarpiu kapitalo grąžą pakelti virš 20 proc.

Praktinės priemonės palies prekybos tinklą: bendrovė ketina atnaujinti arba perkelti apie du trečdalius „Gucci“ parduotuvių, bendrą prekybinį plotą sumažinti 20 proc., o išparduotuvėlių skaičių apkarpyti trečdaliu. Tikslas iki 2030 metų padvigubinti pardavimų tankį, tai yra pajamas vienam prekybiniam plotui.

Dar vienas prioritetas yra atsargų mažinimas. „Kering“ nurodė per 12 mėnesių ketinanti sumažinti bendras atsargas 1 mlrd. eurų, taip siekiant sumažinti poreikį agresyvioms nuolaidoms ir atkurti kainodaros galią.

„Gucci“ problema: 11 ketvirčių iš eilės

Didžiausias iššūkis išlieka „Gucci“, kuri sudaro didžiausią „Kering“ pelno dalį. „Kering“ pranešė, kad „Gucci“ fiksavo 11 iš eilės ketvirčių organinių pardavimų mažėjimą, o papildomą spaudimą rezultatams sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su juo siejami turizmo srautų svyravimai.

Pastarųjų metų prabangos rinkos kontekstas taip pat nepalankus: pandemijos laikotarpiu paklausa šoktelėjo, kainos kilo, tačiau vėliau dalis pirkėjų pradėjo atsitraukti. Tuo pat metu Kinijos, ilgai buvusios vienu svarbiausių augimo variklių, vartojimas tapo mažiau nuspėjamas, o konkurencija dėl turtingiausių klientų dar labiau sustiprėjo.

„Gucci“ „prarado dalį savo spindesio“, – pripažino Luca de Meo.

Vadovas teigė, kad prioritetas yra padaryti „Gucci“ iš karto atpažįstamą, bet nebūtinai garsesnį ar sudėtingesnį. Pasak jo, atpažįstamumas turi remtis meistryste, dizaino kodais ir aiškia tapatybe, o ne vien logotipų dominavimu.

Mažesnė priklausomybė nuo „Gucci“

„Kering“ strategija apima ir siekį mažinti visos grupės priklausomybę nuo „Gucci“, stiprinant kitus prekės ženklus, tarp jų „Yves Saint Laurent“, „Bottega Veneta“ ir „Balenciaga“. Bendrovė akcentuoja, kad prekės ženklai turi išlaikyti savitas tapatybes, tačiau grupė kartu ieškos daugiau sinergijų tiekimo, gamybos ir mažmeninės prekybos grandinėse.

Finansinės drausmės kryptį rodo ir ankstesni sprendimai: „Kering“ už 4 mlrd. eurų pardavė savo grožio verslą „L’Oréal“, taip sumažindama skolą ir sustiprindama balansą. Tai suteikia daugiau lankstumo investicijoms į parduotuvių tinklo pertvarką, produktų portfelį ir rinkodarą.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad prabangos prekių ženklų pertvarkos šiandien dažnai būna lėtesnės ir brangesnės nei anksčiau, o investuotojai paprastai nori greitesnių rezultatų. Dėl to „Kering“ planui teks atlaikyti ne tik rinkos ciklo, bet ir kantrybės testą, ypač jei „Gucci“ pardavimai artimiausiais ketvirčiais ir toliau neatsigaus.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/kering-looks-to-double-profits-as-it-unveils-ambitious-turnaround-plan-to-revive-gucci.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/15/kering-stock-q1-earnings-gucci-sales-iran-war-middle-east-luxury.html

Jungtinės Karalystės finansų rinkų priežiūros institucija Financial Conduct Authority (FCA) paskelbė iš esmės pertvarkanti trumpųjų pardavimų, vadinamų short selling, reguliavimą. Pokyčiais mažinama administracinė našta ir supaprastinamos atskleidimo taisyklės, o įsigaliojimas numatytas liepos 13 dieną.

Short selling yra investavimo strategija, kai investuotojas uždirbti siekia iš akcijos ar kito vertybinio popieriaus kainos kritimo. Praktikoje dažnai skolinamasi vertybiniai popieriai, jie parduodami, o vėliau perkami atgal pigiau, taip fiksuojant skirtumą.

Kas konkrečiai pasikeis?

Esminė naujovė yra duomenų skelbimo modelis: FCA ketina viešinti apibendrintą informaciją apie bendrą grynųjų trumpųjų pozicijų dydį kiekvienoje bendrovėje. Tai reikšmingas posūkis nuo ankstesnio režimo, kai rinka galėdavo matyti ir konkrečius dalyvius, laikančius didesnes trumpąsias pozicijas.

Reguliuotojo teigimu, toks modelis turėtų suteikti aiškesnes ir paprastesnes taisykles, kartu paliekant FCA pakankamai informacijos rinkos priežiūrai. Pramonė šį pokytį vertina kaip reputacinės ir strateginės rizikos mažinimą, nes nebebus viešai įvardijami individualūs trumpintojai.

Taip pat numatomas lankstesnis terminas trumpųjų pozicijų atskleidimui ir mažesni atitikties kaštai, kas ypač aktualu mažesniems ar augantiems rinkos dalyviams. FCA pabrėžia, kad siekia sumažinti perteklinę biurokratiją, bet išlaikyti sąžiningos rinkos principus.

Kodėl tai svarbu rinkoms?

Trumpieji pardavimai jau daug metų kelia diskusijas: kritikai tvirtina, kad agresyvus short selling gali pagilinti paniką, paskatinti staigius išsipardavimus ir apsunkinti pažeidžiamų įmonių padėtį didelio nepastovumo laikotarpiais. Kita vertus, reguliuotojai ir dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad ši praktika prisideda prie kainodaros tikslumo, likvidumo ir rizikos valdymo.

Naujas JK požiūris rodo platesnę šalies kryptį po „Brexit“ siekti konkurencingesnio finansų centro statuso, peržiūrint ir supaprastinant kai kurias ES laikotarpiu įtvirtintas taisykles. Šiame kontekste apibendrintas atskleidimas gali būti suprantamas kaip bandymas suderinti rinkos skaidrumą ir strategijų apsaugą.

Signalas Europai ir fondams

Rinkos atstovai pokyčius vertina kaip galinčius padidinti JK patrauklumą investicinei veiklai, nes sumažėja rizika, kad atskleistos pozicijos taps taikiniu kopijuojantiems sandoriams ar vadinamiesiems short squeeze epizodams. Tuo pačiu tikimasi, kad prižiūrėtojas, gaudamas detalesnius duomenis ne viešai, galės veiksmingiau identifikuoti piktnaudžiavimo atvejus.

Alternatyvaus turto valdytojų asociacijų atstovai taip pat ragina Europos Sąjungą peržiūrėti savo atskleidimo režimą, nes konkurencija tarp finansų centrų stiprėja. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, ar nauja JK sistema padidins aktyvumą ir likvidumą, ir ar kartu nesumažės viešai matomos informacijos, kuri anksčiau leido rinkai identifikuoti didžiausius trumpintojus.

Šaltiniai:
– https://www.fca.org.uk/publication/policy/ps25-11.pdf
– https://www.fca.org.uk/news/press-releases/fca-strengthens-short-selling-regime-while-reducing-burdens-firms

Šveicarijos šokolado gamintoja „Barry Callebaut“ sumažino veiklos pelno prognozę ir įspėjo apie sudėtingą laikotarpį rinkoje. Bendrovė nurodė, kad tam įtakos turi staigus kakavos kainų kritimas, pertekliniai pajėgumai pramonėje ir galimi tiekimo trikdžiai, siejami su karu Irane.

Įmonė, laikoma didžiausia šokolado gamintoja pasaulyje, teigia, kad 2025–2026 finansiniais metais jos EBIT turėtų mažėti vidutiniais paaugliais skaičiais, tai yra maždaug 10–19 proc. Tokia prognozė yra aiškus pablogėjimas, palyginti su prieš kelis mėnesius skelbtais lūkesčiais dėl grįžimo prie augimo.

Į naująsias rizikas sureagavo ir rinka: „Barry Callebaut“ akcijos ketvirtadienį buvo kritusios iki 17 proc. Tokie svyravimai rodo, kad investuotojai šį perspėjimą vertina kaip reikšmingą signalą dėl trumpalaikio pelningumo ir paklausos dinamikos.

Kodėl pinga kakava

Pastaraisiais mėnesiais kakavos kainos smarkiai smuko, o tai iš pirmo žvilgsnio turėtų palengvinti žaliavos naštą šokolado gamintojams. Vis dėlto „Barry Callebaut“ pabrėžia, kad išskirtinai greitas kainų kritimas gali trumpuoju laikotarpiu nepadėti pelnui, nes rinkoje susidaro spaudimas maržoms, didėja konkurencija ir mažėja apimtys.

Remiantis „Trading Economics“ duomenimis, trečiadienį kakava atpigo iki maždaug 3 537 eurų už toną. Nors per pastarąją savaitę buvo matomas atšokimas, nuo metų pradžios kaina buvo kritusi daugiau nei 40 proc., o per 12 mėnesių sumažėjusi daugiau nei perpus.

Bendrovė taip pat įvardijo logistikos ir tiekimo grandinių rizikas. Žaliavų rinkoms įtaką daro geopolitinės įtampos, įskaitant transporto maršrutų sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais kelia kaštus net ir krintant pačiai žaliavos kainai.

Vadovo žinutė ir rinkos persitvarkymas

„Barry Callebaut“ generalinis direktorius Hein Schumacher, pareigas pradėjęs eiti sausio pabaigoje, pranešime akcentavo bendrovės stiprią poziciją ir ilgalaikes augimo galimybes. Kartu jis perspėjo, kad sektorių veikia turbulencija, o įmonė prioritetą teikia apimčių atkūrimui.

„Pirmąjį mūsų finansinių metų pusmetį kakavos pupelių kainos sumažėjo, tai skatina būsimą šokolado rinkos pagreitį ir padėjo sugeneruoti stiprius laisvuosius pinigų srautus“, – sakė H. Schumacher.

„Tačiau išskirtinis rinkos kritimo greitis, konkurenciniai pertekliniai pajėgumai, apimčių mažėjimas ir tiekimo trikdžiai paveikė EBIT rezultatą, todėl pakoregavome metų pelningumo prognozę, nes prioritetą teikiame apimčių atkūrimui ir rinkos grąžinimui į augimą“, – pridūrė jis.

Analitikų vertinimu, šokolado sektoriui būdinga tai, kad žaliavos kainų pokyčiai į galutinių produktų kainas persiduoda ne iš karto. Daliai gamintojų tenka vykdyti ilgalaikius kontraktus, valdyti atsargas ir kainodarą taip, kad staigūs kakavos kainos šuoliai ar kritimai nesukeltų didelių finansinių svyravimų per vieną ar du ketvirčius.

„Barry Callebaut“ atvejis parodo ir kitą tendenciją: net ir pingant kakavai, paklausos elgsena gali išlikti trapi, ypač jei vartotojai jautriai reaguoja į ankstesnį šokolado brangimą. Todėl įmonėms svarbu ne vien žaliavos kaina, bet ir apimčių atsigavimas bei gebėjimas išlaikyti klientus, kai rinka tampa perpildyta pasiūla.

Šaltiniai:

– https://www.barry-callebaut.com/system/files/2026-04/Barry-Callebaut-Group-Half-Year-Results-Fiscal-Year%202025-26-PR-EN.pdf

– https://tradingeconomics.com/commodity/cocoa

DI startuolis „Anthropic“ paskelbė planus reikšmingai plėsti veiklą Londone ir įsirengti naujas biuro patalpas, pritaikytas iki 800 darbuotojų. Žinia pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai konkurentė „OpenAI“ pranešė apie pirmąjį nuolatinį biurą Londone.

„Anthropic“ teigimu, šiuo metu Londone jau dirba daugiau nei 200 įmonės žmonių, todėl naujas biuras turėtų tapti pagrindu tolesniam augimui Europoje. Bendrovė akcentuoja, kad Londonas jai yra vienas svarbiausių tyrimų ir komercinės plėtros centrų už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.

Kur įsikurs ir kodėl tai svarbu

Naujos „Anthropic“ patalpos planuojamos vadinamajame Knowledge Quarter rajone Londone, kuris pastaraisiais metais stiprina reputaciją kaip DI ekosistemos traukos taškas. Šioje zonoje veikia ir kitos ryškios DI rinkos įmonės, įskaitant „Google“ padalinį „DeepMind“ bei „Meta“, taip pat kelios sparčiai augančios technologijų bendrovės.

Didžiųjų DI kūrėjų koncentracija vienoje vietoje signalizuoja, kad Londonas siekia tapti viena pagrindinių Europos sostinių, kur susitinka talentai, kapitalas, mokslas ir reguliavimo diskusijos. Tokia aplinka ypač svarbi įmonėms, kurios konkuruoja ne tik produktais, bet ir gebėjimu greitai pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistus.

„Jungtinė Karalystė jungia ambicingas įmones ir institucijas, kurios supranta, kas yra DI sauga, ir turi išskirtinį DI talentų telkinį, todėl norime būti ten, kur visa tai susitinka“, – sakė „Anthropic“ EMEA regiono šiaurės vadovė Pip White.

DI lenktynės persikelia į Londoną

Plėtra vyksta konkurencijai tarp didžiųjų DI laboratorijų intensyvėjant: jos varžosi dėl rinkos dalies, infrastruktūros, klientų ir įtakos standartams, kaip turi būti kuriami bei diegiami pažangūs modeliai. Sprendimas didinti komandą Londone sutampa su „OpenAI“ žingsniu įtvirtinti nuolatinį biurą Jungtinės Karalystės sostinėje, todėl rinka tai vertina kaip aiškų signalą dėl regiono svarbos.

„Anthropic“ pastaruoju metu didino matomumą ir produktų tempą, ypač programavimo ir kibernetinio saugumo srityse. Bendrovė išleido programavimo agentą „Claude Code“ ir pristatė modelį „Mythos“, kurį sieja su gebėjimu aptikti programinės įrangos silpnybes bei saugumo spragas.

Finansai ir verslo paklausa

Įmonė taip pat pabrėžia augantį verslo klientų susidomėjimą: teigiama, kad jos metinis pajamų tempas viršijo 30 milijardų JAV dolerių, o daugiau nei 1 000 įmonių kasmet išleidžia daugiau nei 1 milijoną JAV dolerių. Konvertuojant, tai atitinka daugiau nei 27 milijardus eurų metinio pajamų tempo, o klientų išlaidos viršija 900 000 eurų per metus.

„Anthropic“ pranešime taip pat minimi investuotojų vertinimai: 2026 metų vasarį bendrovė pritraukė finansavimą, kuriame jos vertė siejama su 30 milijardų JAV dolerių, o rinkoje aptariami pasiūlymai investuoti ir gerokai aukštesniu vertinimu. Konvertuojant, 30 milijardų JAV dolerių atitinka apie 27 milijardus eurų.

DI sektoriuje tokios plėtros žingsniai paprastai reiškia ne tik papildomas darbo vietas, bet ir didesnę konkurenciją dėl specialistų bei partnerių, o taip pat didesnį spaudimą miestams dėl biurų pasiūlos ir atlyginimų lygio. Londono atveju tai gali dar labiau sutelkti DI kompetencijas viename regione, o Jungtinei Karalystei suteikti daugiau svertų tarptautinėse diskusijose apie DI saugą, standartus ir reguliavimą.

Ekspertai pastebi, kad DI įmonių sprendimus dėl geografijos vis dažniau lemia ne vien mokesčiai ar biurų kaštai, bet ir galimybė greitai pasiekti tyrėjus, inžinierius, verslo klientus bei viešojo sektoriaus partnerius. Dėl to Londonas, turintis stiprią universitetų bazę ir tarptautinį finansų centrą, tampa natūralia vieta, kur DI bendrovės siekia įtvirtinti ilgalaikį buvimą.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/anthropic-unveils-plans-for-major-uk-expansion-after-openai-announces-first-permanent-london-office.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/13/openai-london-office-sam-altman-uk-stargate.html

Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigia, kad šaliai pavyko sušvelninti Irano karo sukeltą energijos kainų šoką dėl spartaus perėjimo prie saulės ir vėjo elektrinių. Pasak jo, didesnė vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sumažino priklausomybę nuo importuojamų iškastinių žaliavų.

Ministro žinutė skambėjo tuo metu, kai Ispanijos Vyriausybė laikosi kritiškos linijos JAV ir Izraelio veiksmų Irano atžvilgiu. Diplomatinei įtampai augant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino riboti prekybinius ryšius su Madridu.

Mažesnė priklausomybė nuo dujų

Carlas Cuerpo akcentavo, kad Ispanija šią krizę pasitiko geriau pasirengusi nei ankstesnius sukrėtimus, nes energetikos sistemoje padidėjo atsinaujinančių išteklių dalis. Jo teigimu, priklausomybė nuo dujų, kurios daro didelę įtaką elektros kainų formavimui, 2026 metais sumažėjo iki 16 proc., kai 2019 metais siekė 75 proc.

„Energetikos prasme esame geriau pasirengę, nes kryptingai įgyvendinome atsinaujinančios energetikos darbotvarkę“, – sakė Carlosas Cuerpo.

Ministras taip pat pabrėžė, kad mažesnis dujų vaidmuo didina energetinį suverenitetą ir mažina pažeidžiamumą dėl išorinių šokų. Analitikų vertinimu, Ispanija kartu su Portugalija ir kai kuriomis Šiaurės šalimis pastaruoju metu patyrė vienas mažiausių dujų kainų įtampų Europos Sąjungoje.

Smūgis vartotojams vis tiek jaučiamas

Nors elektros kainų poveikis, pasak ministro, suvaldomas geriau, jis pripažino, kad gyventojai ir verslas vis dar patiria karo pasekmes per brangesnius degalus ir trąšas. Šie veiksniai tiesiogiai didina transporto, žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinių sąnaudas, o tai gali persiduoti ir galutinėms kainoms.

Europoje tokie sukrėtimai dažniausiai ryškėja per naftos ir dujų rinkų nepastovumą, ypač kai didėja geopolitinė rizika tiekimo maršrutuose. Dėl to energetikos diversifikacija ir vietinės gamybos augimas tampa ne tik klimato politikos, bet ir ekonominio saugumo klausimu.

Prekybos grasinimai ir ES realybė

D. Trumpas pareiškė ketinantis nutraukti prekybą su Ispanija po to, kai ši neleido dviem kartu valdomoms bazėms savo teritorijoje būti naudojamoms smūgiams Iranui. JAV prezidentas taip pat kritikuoja Madridą dėl nepasiekto NATO gynybos finansavimo tikslo, kuris pastaruoju metu įvardijamas kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Ispanija nenorėjo dalyvauti vienašaliame konflikte, kuris yra už tarptautinės teisės ribų. Būtent taip ir pasielgėme“, – sakė Carlosas Cuerpo.

Vis dėlto prekybiniai grasinimai, ekspertų vertinimu, nėra paprastai įgyvendinami, nes prekybos susitarimus su JAV derasi Europos Sąjunga kaip bendras blokas. Tai reiškia, kad Ispanijos įmonės veikia tomis pačiomis taisyklėmis kaip Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos bendrovės, o derybų kryptis priklauso nuo bendros ES pozicijos.

Ispanijos perėjimas prie atsinaujinančios energetikos pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos, ypač po didelio masto elektros sutrikimo Pirėnų pusiasalyje 2025 metų balandžio 28 dieną. Europos elektros perdavimo sistemos operatorius ENTSO-E vėliau nurodė, kad vienos priežasties nebuvo, o incidentą lėmė daug tarpusavyje sąveikavusių veiksnių.

Šiame fone Ispanija bando siųsti signalą, kad energetikos transformacija gali veikti kaip amortizatorius geopolitinių krizių metu. Tačiau kartu išlieka klausimas, kiek ilgai ekonomikai pavyks atsilaikyti prieš brangstančių žaliavų poveikį ir ar diplomatinė įtampa su Vašingtonu neatsispindės investicijų ir prekybos sprendimuose.

Šaltiniai:
– https://www.entsoe.eu/publications/blackout/28-april-2025-iberian-blackout/
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/trade-policy/
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en