CP v2

Blog

  • Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Beveik kas penktas darbas Europos Sąjungoje 2021 metais buvo priskirtas pažeidžiamų kategorijai, rodo Eurofound analizė. Šis vertinimas apima tris rizikas: nepakankamas pajamas, nesaugų užimtumą ir silpnesnes darbuotojų teises.

    Eurofound pažymi, kad po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis buvo išaugusi, tačiau nuo 2016 metų tendencija gerėjo. Vis dėlto agentūra pabrėžia, kad bendras rodiklis slepia didelius skirtumus tarp valstybių ir skirtingas pažeidžiamumo priežastis.

    Kur situacija prasčiausia

    Didžiausia pažeidžiamų darbo vietų dalis fiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 29 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Liuksemburgas po 25 proc., o Italijoje rodiklis siekė 24 proc.

    Mažiausi rodikliai nurodomi Vengrijoje – 17 proc., Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 proc. Eurofound atkreipia dėmesį, kad daliai šalių, tarp jų Lietuvai, 2021 metų palyginamų pajamų duomenų nepakako, todėl jos į šį palyginimą neįtrauktos.

    Kodėl pažeidžiamumas skiriasi

    Skirtingose Europos dalyse problemos šerdis nevienoda: dalyje žemyninės Europos ir Vidurio bei Rytų Europoje svarbiausias veiksnys yra mažas atlyginimas. Tuo metu pietinėse ir kai kuriose šiaurinėse valstybėse dažniau dominuoja nesaugumas, susijęs su priverstiniu terminuotu ar ne visu etatu darbu.

    Liuksemburgo vietą sąraše Eurofound aiškina metodika: pajamų pakankamumas vertinamas lyginant su kiekvienos šalies medianinėmis pajamomis. Tai reiškia, kad net aukštas bendras atlyginimų lygis automatiškai neužtikrina mažesnės pažeidžiamumo dalies.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažeidžiamas darbo vietas dažniau užima moterys, jaunimas, migrantai, romai, žmonės su negalia ir LGBT+ asmenys. Priežasčių spektras platus – nuo diskriminacijos ir priežiūros pareigų iki migracijos atveju pasitaikančių teisinių kliūčių ar nepripažintų kvalifikacijų.

    Švietimas įvardijamas kaip vienas stipriausių apsaugos veiksnių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pažeidžiamų darbuotojų dalis tarp žemesnio išsilavinimo žmonių siekė 58 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc.

    Dar vienas veiksnys – darbo patirtis: Eurofound skaičiavimu, kiekvieni papildomi metai darbo rinkoje vidutiniškai mažina pažeidžiamumo riziką maždaug vienu procentiniu punktu. Šiaurės šalyse jaunimo pažeidžiamumas gali būti ypač aukštas, tačiau neretai jis laikomas laikinu etapu prieš pereinant į stabilesnį užimtumą.

    Eurofound pabrėžia, kad vienas pažeidžiamumo aspektas nebūtinai reiškia prastą darbo gyvenimą, tačiau kelių rizikų sankaupa jau siejama su nuosekliai blogesniais rezultatais. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – menkesnės karjeros perspektyvos, ribotos mokymų galimybės, mažesnė autonomija ir nenuspėjamos pajamos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas psichologinis krūvis: labiausiai pažeidžiami darbuotojai dažniau susiduria su nerimu ir depresijos požymiais. Eurofound nurodo, kad šiuos skirtumus svarbu vertinti platesniame socialiniame kontekste, nes prastesnę savijautą gali lemti ne tik darbo sąlygos, bet ir nestabilios pajamos bei neapibrėžtumas dėl ateities.

    Europos Komisijai svarstant kokybiškų darbo vietų iniciatyvas, Eurofound ragina išlaikyti lankstumą, bet neleisti, kad netipinės darbo formos silpnintų standartus. Agentūra pabrėžia ir praktinį aspektą: darbuotojų apsaugos taisyklės veikia tik tiek, kiek realiai užtikrinama jų priežiūra ir vykdymas.

  • Skolos Europoje apvertė stereotipus: labiausiai prasiskolinę ne pietūs, o turtinga šiaurė

    Skolos Europoje apvertė stereotipus: labiausiai prasiskolinę ne pietūs, o turtinga šiaurė

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Europoje vis dar gajus stereotipas apie pietiečius, gyvenančius ne pagal išgales, neatlaiko faktų patikros. Didžiausias namų ūkių įsiskolinimas fiksuojamas ne pietuose, o turtingesnėse šiaurės ir vakarų Europos šalyse.

    Eurostato skaičiavimu, 2025 metais Europos Sąjungos namų ūkių skola siekė 49,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o euro zonoje – 50,7 proc. Abu rodikliai mažėja kasmet nuo 2020 metų, kai viršijo 60 proc., tačiau šalių skirtumai išlieka ryškūs.

    Kaip skaičiuojama namų ūkių skola

    Namų ūkių skola apima įsipareigojimus, tokius kaip būsto paskolos, vartojimo kreditai ir kitos skolos. Šis rodiklis pateikiamas kaip BVP dalis, kad būtų galima palyginti skirtingo dydžio ekonomikas ir įvertinti, kiek privataus skolinimosi tenka šalies sukuriamai vertei.

    Svarbu tai, kad šis santykis neparodo, kiek skolingas yra konkretus žmogus ar šeima. Jis apibūdina bendrą namų ūkių sektoriaus finansinį svertą, o 50 proc. reikštų, kad bendra namų ūkių skola prilygsta maždaug pusei metinės šalies ekonomikos produkcijos.

    Kodėl didelė skola kelia riziką

    Didelė namų ūkių skola savaime nereiškia krizės. Aukštesni rodikliai dažnai būdingi šalims su išvystyta hipotekos rinka, plačiu skolinimusi būstui ir brandžia finansų sistema, kur skolintis yra įprasta ir palyginti pigu.

    Vis dėlto per didelis įsiskolinimas gali sustiprinti ekonomikos nuosmukius, kai didėja palūkanos ar krenta pajamos. Europos Komisija 55 proc. BVP ribą dažnai vertina kaip lygį, nuo kurio namų ūkių skola gali tapti makroekonomine rizika, nes būtent privatus skolinimasis istorijoje ne kartą tapo kreditų krizių katalizatoriumi.

    Kur įsiskolinę labiausiai

    Europos žemėlapyje ryškėja paradoksas: šalių, kuriose namų ūkių skola viršija 55 proc. BVP, dauguma yra šiaurėje ar vakaruose. Tuo metu pietų Europoje, kuri anksčiau dažnai sieta su skolų krizėmis, namų ūkiai paprastai skolinasi santūriau.

    Italijoje namų ūkių skola sudaro 35,9 proc. BVP, Graikijoje – 38,0 proc., Ispanijoje – 42,9 proc., tad visos šios valstybės yra žemiau ES vidurkio. Tai išryškina kitą tendenciją: pietuose dažniau akcentuojami valdžios sektoriaus įsipareigojimai, o ne gyventojų skolos.

    Tarp labiausiai įsiskolinusių šalių pagal šį rodiklį išsiskiria Nyderlandai, kur namų ūkių skola siekia 93,5 proc. BVP, Danija – 84,1 proc., Švedija – 82,3 proc. Aukštus rodiklius taip pat rodo Suomija su 62,9 proc. ir Liuksemburgas su 60,5 proc.

    Ekspertai šiuose pavyzdžiuose dažnai akcentuoja būsto paskolų svarbą. Nyderlanduose didelė skola siejama su politika, kuri skatinanti skolintis būstui, o Danijoje ir Švedijoje reikšminga dalis įsipareigojimų tenka būsto finansavimui, todėl namų ūkiai gali būti jautresni palūkanų normų pokyčiams.

    Tuo metu Vokietija, nors yra viena turtingiausių ES ekonomikų, pagal rodiklį artima vidurkiui – 49,0 proc. Tai aiškinama didesne nuomos rinkos svarba ir mažesniu poreikiu finansuoti būstą itin didelėmis paskolomis, palyginti su šalimis, kuriose būsto įsigijimas beveik visada remiasi hipotekiniu skolinimusi.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad palūkanų normų kilimo laikotarpis išryškino skirtingus nacionalinių rinkų pažeidžiamumus. Šalyse, kur vyrauja kintamų palūkanų būsto paskolos, namų ūkių biudžetai palūkanų pokyčiams yra jautresni, todėl ekonominės politikos sprendimai ir bankų taikomos skolinimo sąlygos tampa ypač svarbios.

  • Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanijos Vyriausybė, anot šalies verslo žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, apsisprendė: kandidatu į Europos Centrinio Banko prezidentus turėtų tapti Pablo Hernández de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip aiškiai ruošia savo žmogų į aukščiausią euro zonos pinigų politikos postą, kurį šiuo metu užima Christine Lagarde.

    Diskusijas įkaitino vis garsesnės prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anksčiau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai tęsiasi iki 2027 metų spalio. Nors pati ECB vadovė viešai nėra patvirtinusi sprendimo trauktis, politinės spekuliacijos dėl jos vaidmens Prancūzijos vidaus politikoje spaudžia rinką ir didina įpėdinystės lenktynių greitį.

    Kas yra Hernández de Cos?

    P. Hernández de Cos laikomas vienu stipriausių technokratų euro zonos finansų architektūroje. 2018–2024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdančiosios tarybos narys, todėl tiesiogiai dalyvavo sprendžiant dėl palūkanų normų ir kovos su infliacija strategijos.

    Vėliau jis vadovavo Bazelio bankininkystės priežiūros komitetui, o nuo 2025 metų liepos tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija dažnai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinigų politiką, ir bankų priežiūros standartus.

    Kodėl Madrido parama svarbi?

    ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucinės pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neužtenka, būtina ir aiški gimtosios šalies politinė atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostinės palaikymo realių šansų beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.

    Viešojoje erdvėje buvo kalbėta, kad Ispanijos Vyriausybė galėjo abejoti P. Hernández de Cos kandidatūra dėl ankstesnių įtampų, kai centrinis bankas kritiškai vertino kai kurias socialinės politikos priemones. Tačiau šaltiniai, cituojami Ispanijos žiniasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija jį laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje dėl ECB vadovo posto.

    Prezidentūra arba nieko

    Šioje istorijoje yra ir svarbi sąlyga: P. Hernández de Cos esą svarstytų persikelti iš Bazelio į Frankfurtą tik tuo atveju, jei tai būtų ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje, net ir įtakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste būtų laikomi žingsniu žemyn.

    Jei kova dėl prezidentūros pasirodytų per sunki, Madridas, kaip teigiama, galėtų keisti strategiją ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypač aktualu po to, kai šiemet baigėsi buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija šiuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.

    Procedūriškai įpėdinis skiriamas aštuonerių metų, nepratęsiamai kadencijai. Pirmiausia kandidatų sąrašą kvalifikuota balsų dauguma formuoja euro zonos finansų ministrai, o galutinį sprendimą priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais būdavo pasiekiamas ir dėl vieno vardo.

    Kol kas viešojoje erdvėje minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp jų Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Tačiau aiškus Ispanijos signalas rodo, kad lenktynės dėl ECB vairo jau prasidėjo.

  • Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Taškente surengtas Pirmasis tarptautinis islamo civilizacijos forumas subūrė daugiau kaip 450 tyrėjų, religinių lyderių ir politikos formuotojų iš per 50 šalių. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip istorinė islamo pasaulio mokslo tradicija šiandien veikia švietimą, tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

    Forumo darbotvarkės centre buvo šiuolaikiniai iššūkiai, kuriems spręsti, dalyvių teigimu, būtinas mokslo ir kultūrinio dialogo derinys. Taškente aptartos švietimo reformos, akademinės partnerystės ir mokslinių institucijų vaidmuo kuriant pasitikėjimą tarp skirtingų regionų.

    Kelionė per istorinius centrus

    Renginys tęsėsi Samarkande ir Termeze, kurie istorijoje laikomi svarbiais islamo mokymosi centrais. Čia dalyviai grįžo prie Imam al-Maturidi ir Imam al-Tirmidhi intelektinio palikimo, kartu ieškodami būdų, kaip šią tradiciją pristatyti šiuolaikinei auditorijai.

    Pristatyti projektai apėmė interaktyvių muziejų plėtrą, rankraščių skaitmeninimą ir platesnį kultūros paveldo prieinamumą tyrėjams. Aptarta ir tai, kaip dirbtinis intelektas bei DI pagrįsti įrankiai gali pagreitinti archyvų apdorojimą, tekstų atpažinimą ir vertimų parengimą, kartu keliant duomenų kokybės bei autentiškumo klausimus.

    Mokslininkų idėjos ir šiandien

    Forume primintos Vidurinės Azijos mokslininkų įtakos sritys, nuo matematikos ir astronomijos iki medicinos ir filosofijos. Programoje akcentuotos tokių istorinių asmenybių kaip al-Chorezmi, Ibn Sina ir al-Biruni idėjos, kurios laikomos svarbiomis moderniųjų mokslo disciplinų raidos grandimis.

    Diskusijose pabrėžta, kad šiandieninėje mokslo politikoje vis svarbesnė tampa ne tik inovacijų plėtra, bet ir paveldo išsaugojimas bei atvira prieiga prie žinių. Skaitmeninimo projektai ir tarptautiniai konsorciumai vis dažniau vertinami kaip būdas sujungti humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, ypač kai tyrimams pasitelkiami dideli tekstynai.

    Taškento deklaracija ir kiti žingsniai

    Forumas baigėsi Taškento deklaracijos priėmimu, kurioje numatytas gairių rinkinys tolimesniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų, švietimo ir islamo paveldo apsaugos srityse. Dokumente išskirta partnerystė tarp universitetų, mokslinių centrų ir kultūros institucijų, taip pat siekis didinti tyrimų tarptautiškumą.

    Organizatorių vertinimu, deklaracija turėtų tapti atspirties tašku konkretiems projektams, apimantiems bendras studijų programas, mokslininkų mainus ir skaitmeninių kolekcijų plėtrą. Tikimasi, kad tokio tipo forumai padės perkelti diskusijas nuo simbolinių pareiškimų prie praktiškai pamatuojamų rezultatų mokslo ir švietimo ekosistemoje.

  • Tyrimas įspėja: gyvenimas prie judrios gatvės gali didinti Parkinsono riziką – ką rodo skaičiai

    Tyrimas įspėja: gyvenimas prie judrios gatvės gali didinti Parkinsono riziką – ką rodo skaičiai

    Naujas didelės apimties Danijos mokslininkų tyrimas rodo, kad ilgalaikis kelių eismo triukšmas gali būti susijęs su didesne Parkinsono ligos rizika. Autorių teigimu, svarbiausi mechanizmai gali būti miego trikdymas ir lėtinis organizmo stresas.

    Tyrime analizuoti daugiau nei 3 mln. Danijos gyventojų duomenys, vertinant laikotarpį nuo 2000 iki 2017 metų. Į analizę įtraukti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie stebėjimo pradžioje Parkinsono liga nesirgo.

    Rezultatai parodė, kad didėjant triukšmui prie labiausiai eismo veikiamos būsto pusės, didėjo ir rizika susirgti Parkinsono liga. Tyrėjai skaičiavo, kad maždaug 11 decibelų triukšmo padidėjimas buvo susijęs su apie 3 proc. didesne rizika.

    Įdomu tai, kad triukšmo poveikis vertintas ir prie tyliausios namo pusės, kuri mažiausiai veikiama eismo. Ten nustatyta, kad maždaug 9 decibelų triukšmo augimas siejosi su apie 4 proc. didesne rizika, o tai pabrėžia, kad svarbu vertinti visą gyvenamąją aplinką, o ne tik vieną tašką.

    Ar gali padėti tyli namo pusė?

    Tyrimas išskyrė ir galimą apsauginį veiksnį: vadinamąją tyliąją pusę, kai viena namo pusė yra bent 10 decibelų tylesnė už kitą. Toks akustinis skirtumas, autorių vertinimu, gali veikti kaip buferis, ypač kai bendras triukšmo fonas yra didelis.

    Gyventojai, neturintys tokios tylesnės erdvės, gali patirti nuolatinį, sunkiai išvengiamą triukšmą, ypač naktimis. Būtent naktinis triukšmas dažniau siejamas su prastesne miego kokybe ir didesniu fiziologiniu streso atsaku.

    Kodėl triukšmas gali būti svarbus?

    Mokslininkai pabrėžia biologinį tikėtiną paaiškinimą: lėtinis triukšmas gali išbalansuoti miegą, o miegas yra svarbus smegenų atsistatymui. Be to, nuolatinis dirgiklis gali skatinti sisteminį stresą, didinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, kurie siejami su neurodegeneracija.

    Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų pasaulyje, siejama su dopaminą gaminančių neuronų nykimu. Tikslios ligos priežastys iki šiol nėra aiškios, todėl vis daugiau dėmesio skiriama modifikuojamiems aplinkos veiksniams, tarp jų ir triukšmo taršai.

    „Nustatyti keičiamus aplinkos veiksnius yra visuomenės sveikatos prioritetas“, – sakė neurologas ir tyrėjas Fernando Alonso Frech, tyrime nedalyvavęs ekspertas.

    Pasak jo, miesto planavimas, triukšmą mažinančios užtvaros, eismo ribojimas gyvenamuosiuose rajonuose ir būsto projektavimas su mažiau triukšmo veikiamomis poilsio zonomis gali turėti reikšmingą poveikį. Tai ypač aktualu, nes eismo triukšmą kasdien patiria didelė gyventojų dalis.

  • JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad prie Mauritanijos krantų per kelis jūrinius incidentus žuvo arba dingo mažiausiai 144 pabėgėliai ir migrantai. Pastarasis atvejis dar kartą išryškino, kokia mirtinai pavojinga tampa Atlanto migracijos kryptis iš Vakarų Afrikos į Europos Atlanto salas.

    UNHCR nurodė, kad nuo liepos 14 dienos iki liepos 18 dienos iš Nuadibu uosto teritorijos buvo atliktos trys gelbėjimo operacijos. Jų metu į krantą saugiai pargabenti 387 įvairių tautybių žmonės.

    Didžiausia nelaimė siejama su laivu, kuris išplaukė iš Gambijos ir buvo nukreiptas į Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laivas jūroje dreifavo beveik 25 dienas, o gelbėtojams jį pasiekus gyvi rasti tik 38 žmonės, dar 143 laikomi žuvusiais arba dingusiais.

    „Tarp išgyvenusiųjų buvo du vaikai, kurie kelionės metu neteko visų savo šeimos narių ir dabar su kitais išgelbėtaisiais gydomi ligoninėje“, – sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarsh.

    Agentūra taip pat pranešė apie dar vieną mirtį tarp žmonių, išgelbėtų iš kito laivo liepos 14 dieną. UNHCR pabrėžia, kad Atlanto maršrutas į Kanarų salas išlieka vienas mirtiniausių pasaulyje dėl didelių atstumų, permainingų orų, perkrautų ir prastos būklės valčių bei ribotų galimybių laiku suteikti pagalbą.

    Pasak UNHCR, šiais metais Nuadibu ir Nuakšoto kryptimis užfiksuota 17 gelbėjimo ir išlaipinimo operacijų, per kurias į krantą saugiai pargabenti 2 147 pabėgėliai ir migrantai. Agentūra ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų gelbėjamos gyvybės ir plečiami saugesni bei teisėti judėjimo keliai.

  • Naujienų archyvas: ką svarbiausio paskelbta liepos 20 dieną ir kokios temos dominavo portaluose

    Liepos 20 dieną naujienų sraute dėmesys dažniausiai krypo į kelias kryptis: vidaus politikos sprendimus, tarptautinius įvykius ir ekonomikos signalus, kurie tiesiogiai veikia gyventojų kasdienybę. Tokios dienos archyvas leidžia greitai suprasti, kas formavo viešąją darbotvarkę ir kodėl.

    Naujienų archyvai portaluose paprastai sudaromi automatizuotai, todėl juose vyrauja chronologinis principas: nuo ryto pranešimų iki vakaro apžvalgų. Skaitytojams tai patogu, nes vienoje vietoje galima rasti tiek skubias žinias, tiek kontekstines publikacijas, kurios paaiškina, kas slypi už antraščių.

    Pastaraisiais metais archyvų paieška vis dažniau remiasi personalizavimo algoritmais ir DI sprendimais, padedančiais greičiau surasti konkrečią temą ar asmenį. Kartu redakcijos daugiau dėmesio skiria patikimumui: išskiria atnaujintas publikacijų versijas, pažymi korekcijas ir aiškiau atskiria faktus nuo komentarų.

    Tokio tipo puslapiuose neretai matyti ir techniniai elementai, skirti auditorijos matavimui bei svetainės veikimo analizei. Jie naudojami tam, kad redakcijos galėtų įvertinti, kokios temos skaitomos, kiek laiko praleidžiama straipsniuose ir kaip keičiasi vartotojų įpročiai skirtingomis savaitės dienomis.

    Jei ieškote konkrečios liepos 20 dienos publikacijos, dažniausiai efektyviausia pradėti nuo archyvo filtrų arba vidinės paieškos, nurodant raktažodį ir datą. Taip greičiau rasite pirminį pranešimą ir vėlesnius atnaujinimus, kurie dažnai prideda svarbių detalių.

  • Prie didžiausios pasaulio žuvies pritvirtinta kamera atskleidė: bangininės ryklės medžioja ir giliai

    Australijos mokslininkai pirmą kartą gavo išsamų vaizdo įrašų rinkinį, kaip bangininės ryklės maitinasi po vandeniu, ir nustatė, kad šių milžinių elgsena gerokai įvairesnė, nei manyta iki šiol. Iki šio tyrimo dauguma stebėjimų vyko nuo valčių ar nardant paviršiuje, todėl vos rykliui nėrus giliau, duomenų tiesiog nelikdavo.

    Australijos jūrų mokslo instituto tyrėjai ant bangininių ryklių nugaros peleko pritvirtino specialius įrenginius su kameromis. Prietaisai buvo sukurti taip, kad po maždaug paros patys atsikabintų, o mokslininkai galėtų juos surinkti kartu su įrašyta medžiaga, nesukeldami žalos gyvūnams.

    Surinkti vaizdai ir papildomai išanalizuota daugiau nei 100 mokslinių publikacijų leido sudaryti didžiausią iki šiol bangininių ryklių elgsenos katalogą. Tyrėjai išskyrė 36 atskirus elgesio tipus, daug dėmesio skirdami maitinimosi strategijoms skirtingomis sąlygomis.

    Pagrindinė išvada – bangininės ryklės maitinasi ne vien prie pat paviršiaus. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jos ieško maisto ir maitinasi iki maždaug 70 metrų gylyje, o tai koreguoja ankstesnį įsivaizdavimą, jog šios žuvys daugiausia renka planktoną tik viršutiniuose vandens sluoksniuose.

    Mokslininkai aprašė platų strategijų spektrą: nuo lėto, energiją taupančio slinkimo su praverta burna vandens storymėje iki aktyvaus maitinimosi, kai ryklės pasiekia tankius krilio ar kito smulkaus grobio telkinius. Tyrėjų teigimu, dažnai vyrauja vadinamasis mažai energijos reikalaujantis maitinimasis, kai ryklys tarsi nuolat renka mažus kąsnius, kol aptinka gausesnį maisto „židinį“.

    Ši elgsenos įvairovė gali būti viena priežasčių, kodėl bangininės ryklės geba išgyventi tropiniuose vandenyse, kur maistas pasiskirstęs netolygiai ir jo kiekiai gali smarkiai kisti. Palyginti su kitais dideliais filtratoriais, tokiais kaip milžiniškosios ryklės ar kai kurie banginiai, bangininės ryklės, panašu, naudoja platesnį prisitaikymo „įrankių rinkinį“.

    Kol kas stebėjimai daugiausia susiję su jaunų bangininių ryklių grupe prie Ningalo rifo Vakarų Australijoje, todėl mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams patvirtinti reikia daugiau duomenų iš kitų regionų. Tolimesni tyrimai su kameromis skirtingose pasaulio vietose galėtų tiksliau parodyti, kaip maitinimosi įpročiai priklauso nuo sezono, grobio gausos ir konkrečių buveinių.

    Bangininė ryklė yra didžiausia žuvis Žemėje ir laikoma nykstančia rūšimi, todėl geresnis jos gyvenimo būdo supratimas svarbus ne tik smalsumui patenkinti. Detalesni duomenys apie tai, kur ir kaip ji maitinasi, gali padėti tiksliau planuoti jūrų teritorijų apsaugą ir mažinti žmogaus veiklos rizikas tose vietose, kur šie gyvūnai realiai praleidžia daug laiko.

  • Tyrimas: Arkties jūros ledas vėl traukiasi sparčiau – 2024–2025 metais fiksuotas rekordinis kritimas

    Mokslininkai, remdamiesi naujausiais palydoviniais stebėjimais, teigia, kad trumpa stabilizacija, apie kurią kalbėta po 2005–2024 metų laikotarpio, nekeitė bendros tendencijos. Arkties jūros ledas ir toliau nyksta, o kai kuriais sezonais pokyčiai vėl darosi ryškesni.

    Rekordinis žiemos ledo sumažėjimas

    Ypač išsiskiria 2024–2025 metų laikotarpis: tyrėjai skaičiuoja, kad per metus žiemos jūros ledo plotas sumažėjo apie 5,8 proc. Tai įvardijama kaip didžiausias metinis žiemos ledo dangos kritimas per visą palydovinių matavimų istoriją.

    Palydoviniai duomenys Arkties regione reguliariai renkami nuo 1979 metų, todėl mokslininkai gali lyginti kelis dešimtmečius trunkančią statistiką. Vertinant sezoninį minimumą rugsėjį, bendras Arkties jūros ledo plotas per šį laiką sumažėjo maždaug perpus.

    Kodėl laikinas sulėtėjimas apgauna?

    Anksčiau tyrėjai kėlė versiją, kad sulėtėjimą galėjo lemti natūralūs vandenynų cirkuliacijos svyravimai, trumpam „prilaikę“ tirpsmo tempą. Tačiau nauja analizė pabrėžia, kad tai buvo tik laikina pauzė, o ne krypties pasikeitimas.

    „Tai, kas 2020-ųjų pradžioje atrodė kaip tirpsmo sustojimas, buvo tik trumpas sulėtėjimas ilgalaikėje mažėjimo kreivėje“, – sakė vienas tyrimo autorių, Sautamptono universiteto mokslininkas.

    Pasekmės jaučiamos ne tik Arktyje

    Mokslininkai pabrėžia, kad žiemos ledo mažėjimas svarbus ne vien poliariniams regionams. Jūros ledas veikia kaip barjeras tarp santykinai šilto vandenyno ir šaltos atmosferos, todėl jam traukiantis į orą patenka daugiau šilumos ir drėgmės.

    Dėl to gali keistis atmosferos cirkuliacija, didėti orų režimų nepastovumas ir stiprėti ekstremalūs reiškiniai vidutinėse platumose. Kitaip tariant, Arkties pokyčiai gali turėti įtakos audrų trajektorijoms ir kritulių pasiskirstymui toli į pietus nuo poliarinio rato.

    Tyrimo autoriai teigia, kad nauji skaičiai dar kartą patvirtina klimato kaitos mastą: net jei atskirais metais matomas „pagerėjimas“, ilgalaikė kryptis išlieka ta pati. Arktis šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, o tai didina riziką, kad ledo dangos nuostoliai ateityje taps dar sunkiau suvaldomi.

  • Mokslininkai įvardijo produktą, kurį verta valgyti kasdien: siejamas su smegenų apsauga

    Kasdieniai mitybos pasirinkimai ilgainiui daro apčiuopiamą įtaką ne tik savijautai, bet ir smegenų sveikatai bei su amžiumi susijusių ligų rizikai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad didžiausią naudą duoda ne vienas stebuklingas ingredientas, o reguliarus, nuoseklus tam tikrų produktų vartojimas.

    Vienas ryškiausių kandidatų, apie kurį dažnai kalba mitybos ir visuomenės sveikatos ekspertai, yra uogos. Mėlynės, avietės, braškės ir gervuogės siejamos su geresniais pažintiniais rodikliais, nes jose gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač flavonoidų ir antocianinų.

    „Uogos išsiskiria tuo, kad vienu metu suteikia ir skaidulų, ir antioksidantų, o tai yra palankus derinys metabolinei ir smegenų sveikatai“, – sakė mitybos tyrėja.

    Uogose esančios skaidulos padeda palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje, ilgiau suteikia sotumo ir prisideda prie žarnyno mikrobiotos įvairovės. Pastaroji tema pastaraisiais metais ypač akcentuojama dėl ryšio tarp žarnyno ir smegenų ašies, kai virškinimo sistemos būklė siejama su uždegiminiais procesais ir nuotaikos bei kognityvinėmis funkcijomis.

    Ne mažiau svarbu, kad uogos yra palyginti mažai kaloringos, tačiau turtingos mikroelementų. Jose dažnai randama vitamino C, vitamino K, taip pat kalio ir magnio, o šie elementai prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos ir bendros organizmo pusiausvyros.

    Tyrimuose uogų vartojimas neretai siejamas su mažesniais uždegimo žymenimis ir geresniais širdies bei kraujagyslių rodikliais. Kadangi kraujotaka ir kraujagyslių būklė tiesiogiai veikia smegenų aprūpinimą deguonimi, šis mechanizmas laikomas vienu iš galimų paaiškinimų, kodėl uogos gali būti siejamos su demencijos rizikos mažėjimu.

    Kasdienėje mityboje uogas lengva pritaikyti be sudėtingų receptų. Jos tinka su natūraliu jogurtu, avižine koše, varške, gali papildyti kokteilius ar salotas, o taip pat būti paprastas užkandis vietoje saldumynų su pridėtiniu cukrumi.

    Sveikatos specialistai primena, kad geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai uogos yra tik dalis platesnio vaizdo: kasdien racione dominuoja daržovės ir vaisiai, pakanka baltymų, sveikųjų riebalų, o itin perdirbtų produktų vartojimas ribojamas. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate kraują skystinančius vaistus, dėl didesnių mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.