Blog

[title]
Nvidia konkurentai Europoje kelia milijonų audrą: „Euclyd“ taikosi į 100 000 000 eurų
[/title]

[content]

Europos lustų startuoliai, kuriantys alternatyvas „Nvidia“ vaizdo plokščių procesoriams, vis aktyviau taikosi į didelius investicijų raundus. Rinką į priekį stumia DI bumas ir augantis poreikis efektyviai vykdyti vadinamąją DI inferenciją, kai jau apmokyti modeliai naudojami praktikoje.

Nyderlandų bendrovė „Euclyd“, kurią įkūrė buvęs ASML vadovas Bernardo Kastrup, investuotojams pateikė ambiciją pritraukti mažiausiai 100 000 000 eurų. Įmonei pataria ir ją remia buvęs ASML generalinis direktorius Peteris Wenninkas, o pirmasis klientų etapas planuojamas artimiausiais metais.

Infrencija keičia žaidimo taisykles

Iki šiol didžiausia DI skaičiavimų paklausa buvo susijusi su modelių mokymu, tačiau rinka vis labiau persiorientuoja į inferenciją. Būtent čia, investuotojų ir startuolių teigimu, atsiranda niša naujoms architektūroms, kurios gali būti taupesnės energijai ir pigesnės duomenų centrams.

„Infrencija dabar dominuoja, o dabartinė GPU architektūra nebuvo kurta tam, kas svarbiausia masteliuojant“, – sakė Nato Innovation Fund atstovas Patrickas Schneideris-Sikorsky.

„Euclyd“ tvirtina, kad kuriama sistema gali būti iki 100 kartų efektyvesnė energijos požiūriu inferencijai nei naujausios kartos „Nvidia“ lustai, tačiau tokie teiginiai kol kas nėra plačiai patvirtinti komerciniu mastu. Įmonė skelbia jau sukūrusi inferencijai skirtą lustą ir vystanti kelių mikroschemų modulių sprendimą, kurį tikisi pagaminti iki 2028 metų.

Fotonika ir kitos kryptys

Kiti Europos žaidėjai taip pat siekia didelių raundų, o dalis jų stato ant fotonikos, kai duomenys pernešami šviesa, o kai kuriais atvejais šviesa naudojama ir skaičiavimams. Jungtinės Karalystės startuolis „Olix“ kuria fotonikos procesorius ir taikosi į klientus, kuriems reikalingos inferencijos paslaugos, įskaitant didžiuosius debesijos tiekėjus ir valdžios institucijas.

Investuotojai pabrėžia, kad tradicinė elektroninė architektūra artėja prie fizinių ribų, o šilumos išskyrimas tampa vis didesne problema duomenų centruose. Dėl to fotonikos platformos vis dažniau pristatomos kaip viena realiausių ateities krypčių, nors komercinis pritaikymas dar reikalauja laiko.

Tuo pat metu „Nvidia“ pozicijos išlieka labai stiprios: bendrovė agresyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei ieško naujų technologijų krypčių, įskaitant fotoniką. Tai reiškia, kad Europos startuoliams teks konkuruoti ne tik idėjomis, bet ir gebėjimu greitai pasiekti gamybą bei stabilų tiekimą.

Kliūtys Europoje: nuo gamybos iki finansavimo

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lustų kūrimo ciklai yra ilgi, o kelias nuo prototipo iki masinės gamybos sudėtingas ir brangus. Europos gamyklų ekosistema vis dar laikoma fragmentuota, todėl daugeliui naujų žaidėjų tenka remtis išorės partneriais, o tai ilgina terminus ir didina rizikas.

Skaičiai rodo ir finansavimo atotrūkį: pagal „Dealroom“ duomenis, 2026 metais Europos DI lustų startuoliai buvo pritraukę apie 705 000 000 eurų, kai JAV analogiškos įmonės surinko apie 4 140 000 000 eurų. Vis dėlto investuotojai teigia, kad susidomėjimas Europoje auga, ypač dėl geopolitinių rizikų, eksporto kontrolės ir siekio kurti savarankiškesnę skaičiavimo infrastruktūrą.

„Tai nebėra nišinis statymas. Tai tampa esmine dalimi, kaip žmonės mąsto apie DI infrastruktūrą“, – sakė „Seedcamp“ partneris Carlosas Espinalis.

Rinkos kontekstas palankus, bet Europos startuoliams teks įrodyti, kad jų technologijos ne tik perspektyvios laboratorijoje, bet ir patikimai veikia realiuose duomenų centruose. Būtent tai dažniausiai nulemia, ar kelių dešimčių milijonų eurų raundai virsta ilgalaikiu pramonės proveržiu.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/nvidia-rival-seeking-100-million-euros-funding-europe-ai-chips.html

– https://dealroom.co/blog/ai-report-2024

Energijos ištekliai vis dažniau tampa geopolitinio spaudimo priemone, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vienu metu bando išlaikyti dvi skirtingas jūrines blokadas. Viena jų nukreipta į Irano naftos srautus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kita – į kuro tiekimą Kubai.

CNBC skelbia, kad JAV pradėjo karinio jūrų laivyno operaciją, skirtą riboti Irano laivybą aplink Hormūzo sąsiaurį ir taip didinti ekonominį spaudimą Teheranui. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų tranzito taškų, todėl bet koks sutrikimas jame gali greitai paveikti energijos kainas ir tiekimo grandines.

Įtampą didina ir tai, kad Kinija – vienas svarbiausių Irano naftos pirkėjų – viešai kritikavo JAV veiksmus, įspėdama apie riziką trapiai paliaubų situacijai regione. Iranas savo ruožtu po pranešimų apie paliaubas regione tvirtino, kad sąsiauris esą yra visiškai atviras komerciniam laivybos eismui.

Blokada Kuboje ir Rusijos testas

Tuo pat metu Vašingtonas ėmė taikyti faktinę kuro blokadą Kubai, grasindamas muitais šalims, kurios gabentų salai naftą. Tai siejama su bandymu apriboti komunistinės valdžios galimybes užsitikrinti energijos tiekimą, ypač atsižvelgiant į periodiškai atsinaujinančius elektros ir degalų trūkumo epizodus.

Vis dėlto šią liniją jau patikrino Maskva: Rusijos tanklaivis į Kubą pristatė apie 100 000 tonų žalios naftos, o Rusija paskelbė ketinanti ir toliau tiekti salai svarbias energetines atsargas. Sankcijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus JAV atsakas į pirmąjį pristatymą buvo ribotas, o tai gali paskatinti bandymus kartoti tokius reisus.

„Vašingtonas pasirinko nevykdyti priemonių, nors pristatymas akivaizdžiai prieštaravo sankcijų logikai, todėl politiškai tampa sunku agresyviai reaguoti į kitą panašų reisą“, – CNBC cituojamas sankcijų specialistas Brettas Ericksonas.

Didžiausia rizika prieš Trumpo ir Xi susitikimą

Analitikų vertinimu, pavojingiausias scenarijus susijęs ne su Rusijos laivais Karibuose, o su galimu Kinijos bandymu patikrinti JAV ryžtą Hormūzo sąsiauryje. Jei Irano naftą gabentų su Kinija susijęs ar Kinijos vėliava plaukiojantis tanklaivis, JAV karinis įsikišimas galėtų sukelti visiškai kitokio masto krizę.

Tokia rizika ypač jautri dėl artėjančio Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo Pekine, kuris, kaip pranešta, turėtų vykti gegužės 14 ir 15 dienomis. Bet koks incidentas jūroje prieš derybas galėtų paveikti ne tik energetikos rinkas, bet ir platesnę JAV ir Kinijos politinę darbotvarkę, įskaitant prekybinius ginčus ir sankcijų politiką.

Tarptautinės energetikos institucijos ne kartą pabrėžė, kad jūrinių maršrutų saugumas tampa viena svarbiausių energetinio saugumo dedamųjų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad sankcijos, laivų draudimo ribojimai, laivyno patruliavimas ir vadinamojo šešėlinio laivyno augimas vis dažniau persipina, o tai didina kainų šuolių ir tiekimo sutrikimų riziką net ir be plataus masto karinių veiksmų.

Kol kas lieka neaišku, ar Vašingtonas bus pasirengęs nuosekliai ir vienodai griežtai įgyvendinti abi spaudimo kryptis. Tačiau bet koks nenuoseklumas gali paskatinti tiek Maskvą, tiek Pekiną išbandyti JAV ribas, ypač ten, kur energijos srautai yra kritiškai svarbūs pasaulio ekonomikai.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/trump-iran-war-hormuz-strait-blockade.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/18/cuba-crisis-trump-energy-power-blackout-fuel-havana.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/30/cuba-crisis-trump-fuel-oil-bloackade-energy-russia-tanker-tariffs.html

– https://www.cfr.org/articles/coercing-iran-why-trumps-hormuz-blockade-has-a-short-fuse

„American Airlines“ akcijos pirmadienį smuko po to, kai bendrovė viešai atmetė kalbas apie galimą megasusijungimą su „United Airlines“. Rinkoje tokie gandai paprastai kelia lūkesčius dėl masto ekonomijos, tačiau šįkart investuotojai sulaukė aiškaus paneigimo.

Bendrovė penktadienį po prekybos biržoje paskelbė pareiškimą, kuriuo užkirto kelią spekuliacijoms. Po šių žinių „American Airlines“ akcijos rytinėje prekyboje buvo kritusios daugiau nei 4 proc., taip panaikindamos dalį ankstesnio pakilimo.

„American Airlines nedalyvauja ir nėra suinteresuota jokiomis diskusijomis dėl susijungimo su United Airlines“, – sakė bendrovė.

„American Airlines“ taip pat pabrėžė, kad toks sandoris, jų vertinimu, silpnintų konkurenciją ir būtų nenaudingas vartotojams. Bendrovė atkreipė dėmesį į JAV administracijos požiūrį į konkurencijos politiką ir antimonopolinius principus, kurie dideliems susijungimams kelia itin aukštą kartelę.

Idėja kilo dėl kovos užsienyje

Galimą susijungimą anksčiau viešai aptarinėjo „United Airlines“ vadovas Scottas Kirby, kuris leido suprasti, kad didesnis mastas galėtų padėti konkuruoti tarptautiniuose maršrutuose. Pasak jo, ypač išvykstamuosiuose skrydžiuose iš JAV dalis keleivių renkasi kitų regionų vežėjus, todėl didesnis tinklas ir pasiūla galėtų pakeisti pasirinkimus.

„Dydis padėtų“, – sakė Scottas Kirby.

Platesniame kontekste JAV aviacijos rinka jau yra stipriai konsoliduota, o didieji vežėjai kartu užima didžiąją dalį vidaus skrydžių pasiūlos. Dėl to bet koks dviejų didžiųjų bendrovių susijungimas automatiškai tampa jautriu klausimu tiek politikams, tiek reguliuotojams.

Reguliuotojų kliūtys – beveik neišvengiamos

Susijungimas tarp „United Airlines“ ir „American Airlines“ reikštų milžinišką koncentraciją vidaus rinkoje ir, remiantis aviacijos duomenų bendrovių vertinimais, galėtų priartinti naują darinį prie maždaug 40 proc. vidaus rinkos dalies. Tokia persvara didintų riziką, kad mažėtų konkurencija, o ilgainiui augtų kainų spaudimas keleiviams.

JAV transporto sekretorius Seanas Duffy yra sakęs, kad aviacijos sektoriuje gali būti erdvės susijungimams, tačiau kartu pabrėžė, kad didiesiems sandoriams tektų atsisakyti dalies turto. Viešojoje erdvėje tai dažniausiai suprantama kaip reikalavimas perleisti dalį maršrutų, laiko tarpsnių oro uostuose ar kitų pajėgumų, kad rinka išliktų konkurencinga.

„Jeigu įvyktų didžiųjų oro linijų susijungimas, jos turės atsisakyti dalies savo turto. Nenorime, kad viena oro linija sukurtų masyvią infrastruktūrą Amerikoje, nes tai ilgainiui paveiktų kainas dėl konkurencijos stokos“, – sakė Seanas Duffy.

Teisininkai taip pat signalizuoja, kad tokio masto sandoriui grėstų itin griežtas antimonopolinis vertinimas. Kornelio universiteto teisės profesorius George’as Hay viešai yra suabejojęs, ar teismas apskritai leistų tokį susijungimą, nes tai būtų vienas didžiausių aviacijos istorijoje.

Rinkos dalyviams šis epizodas priminė, kad net ir esant politinėms kalboms apie susijungimų galimybes, realų rezultatą dažnai lemia konkurencijos teisė ir reguliuotojų požiūris. „American Airlines“ pareiškimas iš esmės rodo, kad bent artimiausiu metu bendrovė renkasi savarankišką strategiją, o ne rizikingą megasandorį.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/american-airlines-falls-after-company-dismisses-talk-of-united-megamerger.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/15/united-ceo-kirby-american-airlines-potential-merger.html

– https://www.cnbc.com/video/2026/04/07/transportation-sec-duffy-theres-room-for-airline-mergers-in-the-u-s.html

JAV bankas „JPMorgan Chase“ pranešė plečiantis ilgalaikę investicijų, finansavimo ir sandorių programą Europoje, skirtą ekonominiam saugumui ir atsparumui. Iniciatyvos apimtis siekia apie 1 400 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – nukreipti kapitalą į sektorius, kurie laikomi strategiškai svarbiais tiek JAV, tiek Europos saugumui.

Dešimties metų programa startavo JAV 2025 metų spalį, o vėliau buvo paskelbta, kad į ją įtraukiama ir Jungtinė Karalystė. Dabar bankas nurodo, kad veiklą stiprins platesnėje Europos erdvėje, akcentuodamas tiekimo grandinių pertvarką, gamybos pajėgumus, gynybą ir aviaciją, energetinę nepriklausomybę, sveikatos apsaugą bei strategines technologijas, įskaitant DI.

Kodėl Europa tapo prioritetu

„JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas teigė, kad JAV ir Europa pernelyg ilgai rėmėsi sunkiai prognozuojamais šaltiniais, kai kalbama apie kritines žaliavas ir kitus išteklius, būtinus kolektyviniam saugumui bei gerovei. Banko vertinimu, didesnės investicijos į vietinius pajėgumus mažintų priklausomybę nuo geopolitinių rizikų.

„Dabar mūsų interesas šiuos iššūkius spręsti kartu, nes nuo to priklauso saugumas, laisvė ir ekonomikos augimas“, – sakė J. Dimonas.

Programos kryptys suskirstytos į maždaug 30 subsektorių: nuo laivų statybos ir kosmoso projektų iki branduolinės energetikos, kibernetinio saugumo ir pažangios gynybos pramonės gamybos. Bankas pabrėžia, kad kalbama ne tik apie tiesiogines investicijas, bet ir apie kreditavimą, kapitalo rinkų sprendimus bei sandorių struktūravimą.

Gynybos ir aviacijos bumas regione

Europos aviacijos ir gynybos sektorius pastaraisiais metais pritraukė daugiau investuotojų dėmesio, nes regiono valstybės ir NATO didina įsipareigojimus saugumui. Tai atsispindi ir biržose: Europos aviacijos ir gynybos bendrovių indeksas 2025 metais šoktelėjo 56,5 proc., o dalies įmonių vertė per laikotarpį daugiau nei padvigubėjo.

Banko teigimu, didesni gynybos biudžetai ir ilgalaikės užsakymų eilės kuria prielaidas augti įmonių pajamoms, tačiau kartu didina spaudimą Europai plėsti gamybos pajėgumus, užsitikrinti komponentų tiekimą ir spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo klausimą. Šiame kontekste finansų institucijų vaidmuo, užtikrinant didesnį finansavimo prieinamumą, tampa dar reikšmingesnis.

Penkios pagrindinės šalys ir platesnė aprėptis

Buvęs Jungtinės Karalystės parlamento narys Chuka Umunna, kuris vadovaus programos plėtrai Jungtinėje Karalystėje, nurodė, kad Europoje išskiriamos penkios pagrindinės kryptys: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Italija. Kartu pabrėžiama, kad strategija apims visas Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares.

„Tai yra atvejis, kai pinigus dedame ten, kur yra mūsų žodžiai“, – sakė Ch. Umunna.

Pasak jo, rizikos ypač ryškios energetikoje ir pažangios gamybos grandinėse. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė importuoja daugiau nei 40 proc. savo energijos poreikio, o puslaidininkių tiekimas Vakaruose išlieka jautrus dėl didelės priklausomybės nuo Rytų Azijos gamybos. Tai, banko vertinimu, stiprina argumentus investuoti į vietinę energetiką, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologijų gamybą.

„JPMorgan Chase“ nurodo, kad programą įgyvendins pasitelkdamas įprastus bankininkystės instrumentus, tačiau įmonėms, atitinkančioms iniciatyvos kriterijus, gali būti taikomas aktyvesnis finansavimo pasiūlymų modelis. Tai gali reikšti didesnį dėmesį mažesnės apimties sandoriams ar lankstesnę kreditavimo struktūrą, jei projektai prisideda prie atsparumo ir strateginių pajėgumų stiprinimo.

Plėtra Europoje vyksta tuo metu, kai Europos ekonomikos politikos darbotvarkėje vis svarbesnės tampa tiekimo grandinių lokalizavimo, energetinės transformacijos ir gynybos pramonės plėtros temos. Finansų rinkoms tai signalizuoja apie galimai didesnį kapitalo srautą į sektorius, kurie iki šiol dažnai buvo vertinami kaip cikliški ar politiškai jautrūs, tačiau dabar laikomi esminiais ilgalaikiam saugumui.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/07/22/jpmorgan-expands-1-5-trillion-economic-security-splurge-into-europe.html

– https://assets.publishing.service.gov.uk/media/6889eaa276f68cc8414d5b54/DUKES_2025_Chapter_1.pdf

Japonijos Vyriausybė paskelbė planus atsisakyti ilgus dešimtmečius galiojusio draudimo eksportuoti mirtinus ginklus. Tai vienas ryškiausių šalies posūkių nuo pokarinės pacifistinės krypties ir ženklas, kad Tokijas siekia aktyviau dalyvauti partnerių gynybos grandinėse.

Premjerė Sanae Takaichi viešai argumentavo, kad dabartinėje saugumo aplinkoje valstybės nebegali užsitikrinti taikos vienos, todėl sąjungininkų ir partnerių tarpusavio parama gynybos priemonėmis tampa būtina. Pasak jos, nauja tvarka atvertų kelią eksportuoti platesnį gynybos produktų spektrą, įskaitant karo laivus ir raketines sistemas.

„Nė viena šalis šiandien nebegali viena pati apsaugoti savo taikos ir saugumo“, – sakė Sanae Takaichi.

Kas keičiasi ir kodėl dabar

Japonijos Konstitucijos 9 straipsnis įtvirtino karo atsisakymą, o praktikoje dešimtmečius ribojo ginkluotės eksporto politiką. Vis dėlto 2014 metais tuometė Shinzo Abe administracija išplėtė 9 straipsnio taikymo interpretaciją, suteikdama daugiau erdvės Savigynos pajėgų vaidmeniui ir paramai sąjungininkams.

Dabartinis sprendimas vertinamas kaip logiška šios krypties tąsa: Japonija didina gynybos finansavimą ir ieško būdų stiprinti atgrasymą regione. Tokijas taip pat sieja sprendimą su poreikiu sparčiau reaguoti į konfliktus ir aprūpinimo grandinių sutrikimus, kurie išryškėjo karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose kontekste.

Australijos sandoris ir gynybos pramonės impulsas

Politinis posūkis sutampa su didėjančiu Japonijos gynybos pramonės aktyvumu užsienio rinkose. Neseniai Japonija ir Australija pasirašė susitarimą, pagal kurį bendrovė „Mitsubishi Heavy Industries“ statytų tris karo laivus Australijos kariniam laivynui.

Pagal viešai skelbtą sandorio vertę, sutartis siekia apie 6 600 000 000 eurų. Tokio masto projektai rodo, kad Tokijas gynybos eksportą vis labiau mato ne tik kaip ekonominę galimybę, bet ir kaip strateginę priemonę stiprinti partnerystes, suderinamumą ir bendrą atgrasymą.

Protestai ir 9 straipsnio gynėjai

Vis dėlto sprendimas sulaukė ir kritikos šalies viduje. Protestuotojai pastarosiomis savaitėmis ragino ginti 9 straipsnį ir perspėjo, kad ginklų eksporto liberalizavimas gali didinti tarptautinę įtampą bei tempti Japoniją arčiau tiesioginio įsitraukimo į konfliktus.

Premjerė teigia, kad šalies principinė laikysena nesikeičia, o kiekvienas perdavimas ar eksporto sandoris bus vertinamas griežtai ir atsargiai. Tokijas akcentuoja, kad tikslas yra kontroliuojamas, strateginis gynybos įrangos tiekimas, derinamas su tarptautiniais įsipareigojimais ir nacionalinio saugumo interesais.

„Mūsų įsipareigojimas laikytis taiką mylinčios valstybės kelio ir pamatinių principų nesikeičia“, – sakė Sanae Takaichi.

Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kaip bus suformuluotos konkrečios taisyklės, kokioms kategorijoms ir kryptims eksportas būtų leidžiamas, ir kokie parlamentiniai bei visuomeniniai saugikliai lydės šį pokytį. Regiono saugumo situacijai išliekant įtemptai, Japonijos žingsnis gali tapti svarbiu signalu tiek sąjungininkams, tiek oponentams.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/22/japan-scraps-ban-on-lethal-weapons-exports-in-major-shift-of-pacifist-policy.html
– https://www.mofa.go.jp/files/000034954.pdf
– https://www.cnbc.com/2026/04/20/australia-japan-warships-mitsubishi-heavy-industries.html

Jungtinės Karalystės vyriausybė bando pasinaudoti geopolitiniu nerimu Persijos įlankos regione ir ragina Dubajuje įsikūrusius britus iš naujo įvertinti sprendimą gyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pastaraisiais metais Dubajus buvo laikomas patrauklia užuovėja dėl nulinio gyventojų pajamų mokesčio, saugumo ir tarptautinių mokyklų.

Tačiau karo rizikos, oro erdvės ribojimai ir sutrikęs skrydžių grafikas daliai emigrantų tapo signalu, kad stabilumo pažadas nebeatrodo toks tvirtas. Šiame kontekste Londonas siekia prisistatyti kaip saugesnė ir konkurencinga alternatyva, ypač turtingiems gyventojams ir verslų savininkams.

Londonas siūlo konkurencingus mokesčius

Jungtinės Karalystės finansų ministrė Rachel Reeves viešai akcentavo, kad šalis turi žemiausią pelno mokesčio tarifą tarp G7 valstybių. Ji taip pat kalbėjo apie investicines paskatas ir siekį pritraukti įmones listinguotis Londone, mažinant dalį administracinių ir sandorių kaštų.

Reuters skelbė, kad Iždas ketina peržiūrėti kai kurias mokestines taisykles, norėdamas sustiprinti šalies patrauklumą aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Tai tampa svarbu, nes pastaraisiais metais migracija iš Jungtinės Karalystės į Persijos įlankos šalis buvo tapusi beveik įprastu reiškiniu, ypač technologijų ir finansų sektoriuose.

Karo poveikis: išvykimai ir laikini sprendimai

Financial Times cituoti duomenys rodo, kad nuo kovų pradžios iš Jungtinių Arabų Emyratų galėjo išvykti apie 30 000 britų, tai sudarytų maždaug vieną iš aštuonių šalyje gyvenusių Jungtinės Karalystės piliečių. Šių skaičių oficialiai nepatvirtino nei britų diplomatinės atstovybės, nei Dubajaus institucijos.

Dalis išvykimų gali būti atsargumo priemonė, o ne galutinis persikraustymas. Vis dėlto tendencija išryškino esminį lūžį: sprendimas gyventi Dubajuje vis dažniau vertinamas ne vien per mokesčių, bet ir per rizikų valdymo prizmę.

Kodėl Dubajus traukė ir kodėl abejojama

Jungtiniuose Arabų Emyratuose, įvairiais vertinimais, gyvena apie 240 000 Jungtinės Karalystės piliečių. Juos ilgą laiką traukė nulinis gyventojų pajamų ir kapitalo prieaugio mokestis, aukštas paslaugų lygis, infrastruktūra, tarptautinė aplinka ir patogus susisiekimas su Europa bei Azija.

Tačiau karo pradžia išryškino kasdienes rizikas: daliai šeimų tapo svarbios mokyklų darbo pertraukos ir perėjimas prie nuotolinio mokymosi, o verslui ir specialistams jautriai atsiliepė skrydžių atšaukimai. Dėl to kai kurie emigrantai laikinai grįžta į Europą arba renkasi tokias šalis kaip Ispanija, Portugalija ar Šveicarija, kurias suvokia kaip stabilesnes.

Mokesčių skirtumai: pagrindinė ašis

Mokesčiai išlieka pagrindiniu argumentu, dėl kurio dalis žmonių nenori grįžti į Jungtinę Karalystę. Jungtinėje Karalystėje tęsiama ne nuolatinio rezidento režimo pertvarka, o nuo 2025 metų balandžio mėnesio remittance basis sistema pakeista rezidencija pagrįstu apmokestinimu, pagal kurį ilgiau šalyje gyvenantys asmenys paprastai apmokestinami nuo pasaulinių pajamų ir prieaugio.

Be to, viešai aptariami ir kiti pakeitimai, įskaitant darbdavių socialinių įmokų didinimą. Tuo metu Jungtiniai Arabų Emyratai išlaiko nulinį gyventojų pajamų mokestį, o pelno mokestis taikomas įmonėms pagal nustatytas taisykles, todėl daliai aukštų pajamų gavėjų finansinis skirtumas išlieka labai reikšmingas.

„Abejoju, ar peržiūra bus pakankama, kad turtingi emigrantai masiškai grįžtų iš Jungtinių Arabų Emyratų“, – sakė konsultacijų verslą plėtojantis Stallone Shaikh.

Kita vertus, ekspertai pabrėžia, kad sprendimus vis dažniau lemia ne vien mokesčių tarifai. Tokios bendrovės kaip „Henley & Partners“ yra ne kartą akcentavusios, kad turtingos, tarptautinės šeimos siekia išlaikyti kelias alternatyvas skirtinguose regionuose, o karas tik sustiprina globalios mobilumo strategijos poreikį.

Todėl tikėtina, kad dalis britų iš Dubajaus išvyks laikinai, o deeskalacijos atveju gali sugrįžti. Tačiau reputacinis lūžis jau įvyko: Dubajus vis dažniau vertinamas ne tik kaip mokesčių rojus, bet ir kaip vieta, kurioje reikia turėti aiškų planą nenumatytiems geopolitiniams scenarijams.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/18/brits-fled-to-dubai-for-low-taxes-now-war-is-making-some-rethink-the-deal.html

– https://www.reuters.com/world/uk/uks-reeves-consult-tax-changes-woo-high-earners-2026-04-14/

– https://www.ft.com/content/2d0b41e7-0d7b-4c61-9f0c-2b4d7c7c9b3d

– https://www.rathbones.com/en-gb/wealth-management/knowledge-and-insight/uk-business-owners-moving-abroad-tax-financial-planning

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu televizijai „CNBC“ pareiškė tikintis, kad Vašingtonas su Iranu sudarys „didį susitarimą“, kuris užbaigtų jau kelias savaites trunkantį karą. Pasak jo, deryboms esą palanki situacija susidarė dėl JAV karinių veiksmų masto ir spaudimo Teheranui.

Kalbėdamas laidoje „Squawk Box“, Trumpas teigė manantis, kad Iranas „neturi kito pasirinkimo“, kaip tik sėsti prie stalo ir siekti susitarimo. Jis taip pat užsiminė apie artėjantį naują taikos derybų etapą, kuris, anot jo, turėtų atnešti apčiuopiamą rezultatą.

„Manau, jie neturi kito pasirinkimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

Interviu metu prezidentas vardijo JAV smūgių padarinius ir tvirtino, kad Iranui buvo suduotas stiprus smūgis jūrų ir oro pajėgoms, taip pat nukentėjo šalies vadovybė. Tokie pareiškimai signalizuoja, kad Baltieji rūmai siekia derybose remtis karinio pranašumo argumentu, nors tarptautinėje politikoje tai dažnai didina įtampą ir kelia klausimų dėl tolesnės eskalacijos rizikos.

Trumpas pripažino, kad smūgiai Irano vadovybei gali komplikuoti susitarimo paieškas, tačiau kartu teigė, jog susiklosčiusioje situacijoje derybose dalyvaujantys asmenys esą yra racionalesni. Jis taip pat pareiškė, kad tai iš esmės prilygsta režimo pasikeitimui, nors tokio tikslo viešai nebuvo deklaravęs.

„Tai yra režimo pasikeitimas, kad ir kaip tai pavadintumėte, ir tai nėra tai, ką sakiau darysiąs, bet padariau tai netiesiogiai“, – sakė Donaldas Trumpas.

Vis dėlto prezidentas atmetė galimybę pratęsti paliaubas, kurios, pasak „CNBC“ pateiktos informacijos, turėtų baigtis trečiadienį. Paklaustas, ar sutiktų pratęsti ugnies nutraukimą, kad deryboms būtų daugiau laiko, Trumpas atsakė, kad to daryti nenori.

„Aš nenoriu to daryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

Tokie pareiškimai kuria dviprasmį signalą rinkoms ir sąjungininkams: viena vertus, kalbama apie greitą susitarimą, kita vertus, atsisakoma suteikti deryboms papildomo laiko per paliaubų pratęsimą. Analitikai dažnai pabrėžia, kad derybose dėl ugnies nutraukimo ir platesnio politinio susitarimo laiko veiksnys yra kritiškas, nes pasibaigus paliauboms padidėja incidentų, atsakomųjų smūgių ir netyčinės eskalacijos tikimybė.

JAV ir Irano santykių dinamika paprastai tiesiogiai veikia ir energijos išteklių rinkas, ypač dėl laivybos saugumo Persijos įlankos regione. Didžiausią nerimą kelia rizikos veiksniai, susiję su tanklaivių maršrutais ir galimais trikdžiais svarbiausiuose jūrų keliuose, nes net ir riboti incidentai gali kelti naftos kainų svyravimus bei didinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims.

Kol kas neaišku, kokiomis konkrečiomis sąlygomis Trumpas įsivaizduoja „didį susitarimą“ ir kokius įsipareigojimus turėtų prisiimti Iranas. Tačiau paties prezidento retorika rodo siekį kuo greičiau pasiekti politinį rezultatą, kartu išlaikant griežtą poziciją dėl paliaubų terminų.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/trump-iran-war-ceasefire-peace-talks.html

Jungtinėje Karalystėje įsiplieskė aštri diskusija dėl gynybos finansavimo: buvęs NATO generalinis sekretorius ir ekspremjero Tony Blairo vyriausybės gynybos sekretorius George’as Robertsonas viešai sukritikavo Keiro Starmerio kabinetą. Jo teigimu, delsimas pateikti ilgalaikį finansavimo planą gali brangiai kainuoti, kai Europoje auga saugumo rizikos.

George’as Robertsonas pabrėžė, kad strateginės gynybos peržiūros rekomendacijos ministrams buvo pristatytos dar anksčiau, tačiau aiškaus dešimties metų finansavimo plano esą vis dar nėra. Tokį delsimą jis siejo su finansų institucijų atsargumu ir politiniu nenoru greitai įsipareigoti didesnėms išlaidoms.

„Vyriausybė rodo ėdančią savimi patenkintą laikyseną gynybos atžvilgiu“, – sakė George’as Robertsonas.

Diskusijai papildomą aštrumą suteikia istorinės paralelės. Kai kurie buvę ginkluotųjų pajėgų vadai primena, kad per mažos išlaidos gynybai taikos metu gali lemti daug didesnę kainą krizės ar karo atveju, ypač jei atgrasymas tampa nepakankamas.

Gynybos finansavimo problema nėra nauja. Pasaulio banko duomenys rodo, kad Jungtinės Karalystės gynybos išlaidos, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, po Šaltojo karo mažėjo ir 2018 metais siekė apie 1,9 proc., kai 1991 metais buvo apie 4,1 proc. Pastaraisiais metais rodiklis vėl didėjo, o vyriausybė yra deklaravusi tikslą jį kelti.

Oficialiai skelbiama, kad siekiama gynybai skirti 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2027 metų, didinant nuo maždaug 2,3 proc. dabar. Vis dėlto viešojoje erdvėje aptariama ir kita pusė: ar vien tik procento didėjimas išspręs struktūrines problemas, jei dalis lėšų sudega dėl vėlavimų, brangstančių pirkimų ir sudėtingų projektų.

Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas šarvuotojo „Ajax“ projekto įgyvendinimas, kuris sulaukė kritikos dėl didelių kaštų ir lėto pristatymo tempo. Taip pat viešai aptariami laivyno modernizavimo iššūkiai, įskaitant povandeninių laivų programų vėlavimus bei brangiai kainuojančią naujų lėktuvnešių eksploataciją.

Karinė vadovybė ir analitikai atkreipia dėmesį, kad biudžeto spaudimas atsispindi ir personalo srityje. Mažėjantis karių skaičius, prastesni verbavimo bei išlaikymo rodikliai ir moralės problemos siejamos ne tik su atlygiu, bet ir su gyvenimo sąlygomis, ypač karių apgyvendinimu bei infrastruktūros būkle.

Keiras Starmeris, pristatydamas požiūrį į nacionalinį saugumą, yra pabrėžęs, kad jo pirmoji pareiga – užtikrinti gyventojų saugumą. Kritikai teigia, jog šis principas turi būti paremtas ne tik politiniais pareiškimais, bet ir aiškiu, patikimai finansuojamu planu, nes geopolitinis neapibrėžtumas Europoje didina rizikas ir reikalauja greitesnių sprendimų.

Ekspertų vertinimu, didžiausias iššūkis dabar yra suderinti tris kryptis: didesnį finansavimą, geresnę pirkimų kontrolę ir aiškų pajėgumų prioritetų pasirinkimą. Be to, Jungtinei Karalystei svarbu išlaikyti patikimumą NATO rėmuose, kur vis daugiau šalių kelia išlaidų gynybai kartelę ir tikisi, kad didžiausios Europos valstybės prisidės proporcingai grėsmėms.

Šaltiniai:

– https://data.worldbank.org/indicator/MS.MIL.XPND.GD.ZS?locations=GB

– https://www.gov.uk/government/news/prime-minister-sets-out-biggest-sustained-increase-in-defence-spending-since-the-cold-war-protecting-british-people-in-new-era-for-national-security

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/cnbcs-uk-exchange-newsletter-uk-defense-spending-or-lack-thereof-haunts-starmers-government.html

Finansų rinkose ryškėja nauja įtampa: investuotojai vis brangiau skolina trims didžiausioms Europos ekonomikoms – Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Italijai. Analitikai šias šalis vis dažniau grupuoja į vieną bloką dėl silpstančio pasitikėjimo viešųjų finansų kryptimi ir politinių rizikų.

Obligacijų rinkoje tai matyti per išaugusius pajamingumus ir didėjančius skirtumus nuo saugesniais laikomų emitentų, pirmiausia Vokietijos. Rinkos dalyviai vertina ne tik skolos lygį, bet ir gebėjimą stabiliai mažinti deficitus, išlaikyti infliaciją suvaldytą bei užtikrinti prognozuojamą fiskalinę politiką.

BIF efektas: pasitikėjimo kaina

Vienas dažniausių rinkos rodiklių yra 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, parodantis, kiek kainuoja skolintis ilgesniam laikui. Pastaruoju metu Jungtinės Karalystės 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 4,9 proc., Prancūzijos – apie 3,6 proc., Italijos – apie 3,8 proc., o Vokietijos – apie 3,0 proc.

Šie skirtumai reiškia, kad biudžetams brangsta skolos aptarnavimas, o didesnė palūkanų našta mažina erdvę kitoms išlaidoms. Kuo didesnė abejonė dėl ateities politikos ir augimo, tuo didesnės ilgalaikės palūkanos, kurių reikalauja investuotojai.

„Britanija, Italija ir Prancūzija tampa šalimis, kurių skolos priedai prie saugesnių rinkų plečiasi, nes kyla nerimo dėl infliacijos ir to, kaip jos su tuo susitvarkys“, – sakė „Royal London Asset Management“ palūkanų normų ir grynųjų pinigų padalinio vadovas Craig Inches.

Skirtingos problemos, bendra rizika

Prancūzijoje investuotojų dėmesį kausto politinis neapibrėžtumas ir sunkiau prognozuojami sprendimai dėl reformų bei biudžeto konsolidavimo. Kai politinis laukas susiskaldęs, rinkos dažniau reikalauja premijos už riziką, ypač kai reikia finansuoti didesnius deficitinius biudžetus.

Italija, priešingai, pasižymi didesniu politiniu stabilumu nei ankstesniais metais, tačiau jos silpnoji vieta – itin aukštas skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis. Esant aukštai skolai, net ir nedidelis palūkanų normų pakilimas gali greitai padidinti skolos aptarnavimo kaštus ir sukelti spaudimą biudžetui.

Jungtinė Karalystė turi santykinai mažesnį skolos lygį nei kai kurios euro zonos valstybės, tačiau rinkos akcentuoja kitą problemą – pasitikėjimą, kaip efektyviai bus naudojamos pasiskolintos lėšos. Didelė biudžeto dalis tenka skolai aptarnauti ir socialinėms išlaidoms, o politiniai sprendimai, didinantys neapibrėžtumą, investuotojų vertinami jautriai.

Infliacija, geopolitika ir ilgesnės trukmės skola

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose rinkose didina baimę dėl energijos kainų šoko ir infliacijos atsinaujinimo, todėl trumpesnio laikotarpio palūkanos gali kilti greičiau. Tačiau, pasak rinkos dalyvių, BIF grupei priskiriamoms šalims problema platesnė: net ir lėtėjant ekonomikai, ilgalaikės palūkanos nekrenta taip, kaip būtų tikėtasi.

Vyriausybės taip pat bando mažinti ilgalaikių palūkanų poveikį koreguodamos skolinimosi strategijas, pavyzdžiui, daugiau skolindamosi trumpesniam laikui. Vis dėlto tai sukuria kitą riziką: didesnė skolos dalis turi būti refinansuojama dažniau, todėl bet koks rinkų sukrėtimas gali greičiau persiduoti į biudžeto išlaidas.

Jei ekonomikos negali pakankamai sparčiai augti, kad natūraliai mažintų skolos naštą, rinkos tikisi griežtesnės fiskalinės drausmės arba ilgesnio laikotarpio aukštesnių palūkanų. Tokiu atveju investuotojai ir toliau reikalaus didesnės terminuotos rizikos premijos, kad skolintų ilgesniam laikui.

Šaltiniai:

– https://www.ecb.europa.eu/stats/financial_markets_and_interest_rates/long_term_interest_rates/html/index.en.html

– https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01DEM156N

– https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01FRM156N

– https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01ITM156N

– https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01GBM156N