CP v2

Blog

  • „Lucid“ pasamdė automobilių industrijos naujoką: plečia sandorį su „Uber“ ir pritraukia 690 mln. eurų

    „Lucid“ pasamdė automobilių industrijos naujoką: plečia sandorį su „Uber“ ir pritraukia 690 mln. eurų

    Elektromobilių gamintoja „Lucid Group“ paskelbė naują generalinį direktorių ir kartu atnaujino savo finansavimo bei partnerystės planus. Įmonės vadovo pareigas perims Silvio Napoli, iki šiol vadovavęs liftų ir eskalatorių gamintojai „Schindler Group“ bei beveik 31 metus dirbęs šioje pramonės grupėje.

    „Lucid“ tai bus antrasis generalinis direktorius po įkūrėjo Peterio Rawlinsono, kuris netikėtai pasitraukė 2025 metų vasarį. Laikinasis vadovas Marc Winterhoff liks įmonėje ir, Napoli pradėjus darbą, eis operacijų vadovo pareigas.

    Pasak bendrovės atstovo, naujasis vadovas darbą turėtų pradėti artimiausiomis savaitėmis, kai bus užbaigtas persikėlimas iš Šveicarijos ir sutvarkyti JAV vizos formalumai. Rinkoje naujienos sutiktos jautriai: paskelbimo dieną „Lucid“ akcijos sesijos metu krito maždaug 5 proc.

    „Uber“ didina statymą dėl robotaksi

    Kartu „Lucid“ pranešė plečianti partnerystę su pavėžėjimo platforma „Uber Technologies“. Pagal atnaujintą susitarimą „Uber“ investuos dar 184 mln. eurų į „Lucid“, o taip pat įsipareigojo įsigyti mažiausiai 35 000 specialiai robotaksi paslaugai pritaikytų „Lucid“ automobilių.

    Ankstesnėje susitarimo versijoje buvo kalbama apie 276 mln. eurų investiciją ir 20 000 transporto priemonių. Didesnis užsakymas rodo, kad „Uber“ sparčiau ruošiasi pasaulinei robotaksi paslaugai, o „Lucid“ tai gali tapti retesne galimybe užsitikrinti ilgalaikį paklausos srautą itin konkurencingoje elektromobilių rinkoje.

    Saudo Arabijos fondas skiria naują injekciją

    „Lucid“ taip pat paskelbė apie 506 mln. eurų investiciją iš su Saudo Arabijos Viešųjų investicijų fondu siejamos struktūros. Šis fondas yra didžiausias „Lucid“ akcininkas, o papildomas kapitalas stiprina bendrovės galimybes finansuoti gamybos plėtrą ir naujų modelių kūrimą.

    Iš viso per abi paskelbtas injekcijas „Lucid“ pritraukia apie 690 mln. eurų. Elektromobilių gamintojams tai ypač svarbu, nes sektorius susiduria su lėtesniu paklausos augimu, kainų spaudimu ir poreikiu vienu metu investuoti į baterijų technologijas, programinę įrangą bei gamybos efektyvumą.

    Naujas vadovas be automobilių patirties

    Silvio Napoli laikomas pramonės valdymo ir efektyvumo ekspertu, tačiau jis anksčiau nėra vadovavęs automobilių gamintojui. „Lucid“ argumentuoja, kad įmonei dabar kritiškai svarbūs kapitalo paskirstymas, veiklos disciplina ir gebėjimas technologijas paversti stabiliu, aukštos kokybės produktu, kai gamyba didinama.

    „Jo patirtis kapitalo paskirstyme, veiklos efektyvume ir gebėjimas technologijas paversti nuosekliai aukšta kokybe laikui bėgant bus kritiškai svarbūs, „Lucid“ toliau plečiant mastą ir įgyvendinant strategiją“, – sakė bendrovės valdybos pirmininkas Turqi Alnowaiser.

    Bendrovė sieja vadovų pasikeitimą su artimiausiais planais: ruošiami vidutinės klasės elektromobiliai, taip pat deklaruojamos naujos autonominio vairavimo iniciatyvos. Jei „Lucid“ pavyks suderinti naują finansavimą, robotaksi užsakymus ir gamybos efektyvumo didinimą, tai gali tapti svarbiu posūkiu bandant stabilizuoti veiklą po vadovybės pokyčių.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/02/lucid-names-auto-industry-outsider-as-ceo-expands-uber-deal.html

    – https://media.lucidmotors.com/article?id=7r1k5SIGvKlxtTltn4CLHE

    – https://www.cnbc.com/2025/07/17/uber-lucid-robotaxi-partnership-300-million-20000-nuro.html

  • „Toyota“ ir „Suzuki“ hibridai užkariauja Indiją: „Tesla“ ir „BYD“ planus stabdo realybė

    „Toyota“ ir „Suzuki“ hibridai užkariauja Indiją: „Tesla“ ir „BYD“ planus stabdo realybė

    Kol pasaulyje sparčiai auga elektromobilių paklausa, Indijos lengvųjų automobilių rinkoje ryškėja kitokia kryptis: pirkėjai vis dažniau renkasi hibridinius modelius, kuriems nereikia išorinio įkrovimo. Analitikų vertinimu, būtent hibridai tampa tuo kompromisu, kuris masinei rinkai siūlo mažesnes degalų sąnaudas, bet nereikalauja keisti įpročių.

    Indijos tyrimų bendrovės Care Ratings duomenimis, per finansinius metus, pasibaigusius 2026 metų kovo mėnesį, hibridinių automobilių pardavimai šalyje išaugo iki 362 866 vienetų. Palyginimui, 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 98 010, taigi augimas siekė beveik keturis kartus.

    Tuo metu elektra varomų lengvųjų automobilių parduota 131 865 vienetai. Care Ratings prognozuoja, kad finansiniais metais iki 2027 metų kovo hibridai gali sudaryti apie 10 proc. visų automobilių pardavimų, o elektromobiliai apie 5 proc.

    Hibridai už EV lenkia dėl paprastumo

    Ekspertai pabrėžia, kad hibridiniai automobiliai Indijoje laimi dėl paprasto argumento: jie pildomi degalinėje kaip įprasti benzininiai modeliai, todėl nereikia naujų įpročių ar priklausomybės nuo įkrovimo infrastruktūros. Kartu jie suteikia geresnę ridą vienu baku ir mažina vadinamąjį nuvažiuojamo atstumo nerimą, kuris vis dar riboja elektromobilių patrauklumą.

    „Hibridai nereikalauja jokio elgesio pokyčio, nes vartotojai degalus pilasi degalinėje taip, kaip visada“, – sakė Omdia vyresnysis automobilių analitikas Diwakaras Muruganas.

    S&P Global Mobility atstovas Puneet Gupta CNBC teigė, kad dalis pirkėjų, anksčiau rinkusiųsi dyzelinius automobilius, pereina prie hibridų dėl kainos ir eksploatacijos kaštų balanso. Jo vertinimu, elektromobilių plėtrą Indijoje lėtina nepakankamas įkrovimo tinklas, ribotas prieinamų modelių pasirinkimas ir susirūpinimas dėl perpardavimo vertės.

    Japonijos gamintojai stiprina pozicijas

    Hibridų banga palankiausia gamintojams, kurie Indijoje jau turi stiprias pozicijas. Kotak Securities duomenimis, tarp lyderių išsiskiria „Toyota“ ir „Maruti Suzuki“, kuri yra „Suzuki Motor“ kontroliuojama bendrovė Indijoje. Populiarūs modeliai, minimi rinkos analitikų, yra Toyota Innova Hycross ir Maruti Grand Vitara.

    Indijos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, per 12 mėnesių iki 2026 metų kovo „Maruti Suzuki“ pardavė daugiau nei 1,8 mln. automobilių, iš kurių 20 466 sudarė vadinamieji stiprieji hibridai. Tuo pačiu laikotarpiu „Toyota Kirloskar Motor“ pardavė 366 896 automobilius, o stipriųjų hibridų dalis siekė 91 536.

    Stiprieji hibridai nuo švelniųjų skiriasi didesne baterija ir tuo, kad trumpais atstumais mažais greičiais gali važiuoti vien elektra, taip pagerindami realų degalų ekonomijos rezultatą mieste. Analitikai prognozuoja, kad per artimiausius 12 mėnesių Indijoje gali pasirodyti daugiau naujų hibridinių modelių nei per pastaruosius penkerius metus.

    „Tesla“ ir „BYD“ Indijoje stringa

    Indija yra trečia pagal dydį automobilių rinka pasaulyje, tačiau pasauliniai elektromobilių lyderiai čia kol kas neužsitikrino proveržio. Remiantis Indijos transporto priemonių registravimo duomenimis, nuo 2025 metų „Tesla“ Indijoje pardavė mažiau nei 400 automobilių, o „BYD“ mažiau nei 7 000.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį, kad net elektromobilių segmente didesnes apimtis šiuo metu generuoja vietos gamintojai, įskaitant „Tata Motors“ ir „Mahindra & Mahindra“. Tuo pat metu „BYD“ ir „Tesla“ planus Indijoje veikia importo sąlygos ir rinkos reguliavimo ypatumai, todėl masinė plėtra vyksta lėčiau nei tikėtasi.

    Analitikų vertinimu, artimiausiais metais Indijos lengvųjų automobilių rinkoje hibridai išliks svarbia pereinamojo laikotarpio technologija. Tai suteikia papildomą konkurencinį pranašumą gamintojams, kurie hibridus gali gaminti ir tiekti dideliais mastais, o elektromobiliams dar reikia greitesnio infrastruktūros ir kainų prieinamumo šuolio.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/step-aside-tesla-byd-japanese-carmakers-deepen-their-hold-on-indias-auto-market-with-hybrids.html
    – https://www.pib.gov.in/PressReleasePage.aspx?PRID=2166801&reg=3&lang=2
    – https://www.siam.in/statistics.aspx?mpgid=8&pgidtrail=14

  • „IBM“ pranoko prognozes, bet rinką nuvylė: akcijos smuko, įmonė prognozių nekeičia

    „IBM“ pranoko prognozes, bet rinką nuvylė: akcijos smuko, įmonė prognozių nekeičia

    Technologijų bendrovės „IBM“ akcijos po prekybos sesijos smuko apie 6 proc., nors įmonė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Investuotojus labiausiai nuvylė tai, kad vadovybė nusprendė nekeisti visų metų prognozių, nors finansiniai rodikliai viršijo analitikų lūkesčius.

    „IBM“ teigimu, per pirmąjį ketvirtį pajamos siekė 15,92 mlrd. JAV dolerių, o pakoreguotas pelnas akcijai buvo 1,91 JAV dolerio. Pagal tuometį euro ir JAV dolerio kursą tai sudaro maždaug 14,7 mlrd. eurų pajamų ir apie 1,8 euro pakoreguoto pelno vienai akcijai.

    Bendrovė nurodė, kad pajamos per metus išaugo 9 proc., o grynasis pelnas siekė 1,22 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,13 mlrd. eurų. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, grynojo pelno augimą bendrovė siejo su veiklos rezultatais ir tuo, kad pakoreguoti rodikliai eliminuoja kai kuriuos su įsigijimais susijusius koregavimus.

    Prognozės liko tos pačios

    Nepaisant teigiamų ketvirčio skaičių, „IBM“ pakartojo 2026 metų lūkesčius. Bendrovė ir toliau planuoja daugiau nei 5 proc. pajamų augimą vertinant pastoviomis valiutomis ir numato, kad laisvųjų pinigų srautas per metus turėtų padidėti 1 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 0,9 mlrd. eurų.

    Rinka dažnai tikisi, kad geresni nei prognozuota rezultatai lems ir pakeltą visų metų gairių kartelę. Kai prognozės nekeičiamos, investuotojai tai neretai interpretuoja kaip signalą, kad vadovybė mato didesnių rizikų antrąjį pusmetį, pavyzdžiui, dėl paklausos svyravimų ar tiekimo grandinės neapibrėžtumo.

    „Nemanau, kad kada nors būtume kėlę prognozes jau pirmąjį ketvirtį“, – sakė „IBM“ finansų vadovas Jimas Kavanaugh per pokalbį su analitikais.

    Programinė įranga augo sparčiausiai

    Didžiausią postūmį rezultatams suteikė programinės įrangos segmentas: jo pajamos augo 11 proc. iki 7,05 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 6,5 mlrd. eurų. Tuo metu konsultacijų pajamos siekė 5,27 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,9 mlrd. eurų, ir per metus ūgtelėjo 4 proc.

    „IBM“ taip pat komentavo, kad „Red Hat Enterprise Linux“ augimas sulėtėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Pasak finansų vadovo, tam įtakos galėjo turėti užsakymų dinamika viešajame sektoriuje ir platesni aparatinės įrangos tiekimo grandinės svyravimai, kurie neretai atsispindi ir su infrastruktūra susietose programinės įrangos diegimuose.

    Infrastruktūra nustebino, bet akcijos spaudžiamos

    Infrastruktūros pajamos šoktelėjo 15 proc. iki 3,33 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,1 mlrd. eurų. „IBM“ išskyrė 51 proc. išaugusias Z pagrindinių kompiuterių pajams, o tai rodo, kad naujesnių modelių ciklas kol kas išlieka stiprus.

    Vis dėlto akcijų kainą šiemet slėgė ne tik ketvirčio prognozių tema. Iki rezultatų paskelbimo „IBM“ akcijos 2026 metais buvo atpigusios apie 15 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu S&P 500 indeksas buvo paaugęs apie 4 proc., todėl investuotojai į įmonės komentarus dėl augimo tempo reaguoja itin jautriai.

    „Artimųjų Rytų įvykiai mūsų pirmojo ketvirčio rezultatams įtakos neturėjo. Neapibrėžtumas išlieka, tačiau mūsų veiklų, geografijų, industrijų ir didžiųjų klientų įvairovė mus gerai pozicionuoja“, – sakė „IBM“ vadovas Arvindas Krishna.

    Kontekstas svarbus ir technologijų sektoriui: investuotojai 2026 metais iš įmonių vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kaip jos monetizuoja DI, kaip saugo maržas ir kaip užtikrina atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose net ir geri ketvirčio rezultatai ne visada garantuoja teigiamą reakciją, jei ateities gairės atrodo per daug konservatyvios.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/ibm-earnings-q1-2026.html

    – https://www.ibm.com/investor/earnings

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/eurofxref/

  • „Infiniti“ meta gelbėjimosi ratą JAV: naujas QX65 SUV turi pakeisti krentančių pardavimų kryptį

    „Infiniti“ meta gelbėjimosi ratą JAV: naujas QX65 SUV turi pakeisti krentančių pardavimų kryptį

    Japonijos gamintojo „Nissan“ prabangių automobilių ženklas „Infiniti“ pristatė naują vidutinio dydžio prabangų SUV QX65 ir atvirai sieja su juo ambiciją atsitiesti JAV rinkoje. Tai vienas svarbiausių prekės ženklų žingsnių po kelerius metus trukusio modelių atsinaujinimo sąstingio ir nuoseklaus pardavimų smukimo.

    Gamintojas skelbia, kad QX65 bus komplektuojamas su 268 arklio galių VC-Turbo benzininiu varikliu, o salone numatyti du 12,3 colio ekranai. Numatoma, kad modelis papildys ribotą „Infiniti“ pasiūlą JAV, kur šiuo metu rinkoje akcentuojami vos keli pagrindiniai vardiniai modeliai.

    Pardavimų kritimas po rekordo

    „Infiniti“ JAV pardavimų pikas buvo 2017 metais, kai, bendrovės duomenimis, pasiektas 153 000 automobilių rezultatas. Vėlesniais metais pardavimai mažėjo beveik kasmet, o pastaraisiais metais, remiantis viešai cituojamais vertinimais, apimtys nuo piko yra smukusios daugiau nei 60 proc.

    Rinkos analitikai tai sieja su ilgesniu laikotarpiu, kai prekės ženklas turėjo mažiau naujų modelių ir silpnesnį atnaujinimų tempą. Ši situacija ypač juntama JAV, kur vidutinio dydžio SUV segmentas laikomas vienu didžiausių ir konkurencingiausių, o pirkėjai greitai reaguoja į naujoves, technologijas ir modelių gausą.

    Kaina ir segmentas: bandymas pataikyti į masiškiausią nišą

    QX65 startinė kaina JAV rinkoje nurodoma 53 990 JAV dolerių, tai yra apie 49 500 eurų. Tai pastebimai mažiau nei vidutinė prabangių vidutinio dydžio SUV segmento rekomenduojama kaina, kuri, pagal JAV rinkos duomenų teikėjus, siekia apie 77 000 JAV dolerių, arba maždaug 70 700 eurų.

    Toks kainodaros pasirinkimas gali būti mėginimas pritraukti pirkėjus, kurie ieško prabangos ženklo, bet nenori mokėti segmentui būdingos aukštesnės vidutinės kainos. Vis dėlto vien kaina dažnai nebūna lemiamas kriterijus, nes pirkėjai prabangių automobilių klasėje vertina ir modelių įvairovę, likutinę vertę, aptarnavimo tinklą bei technologinę pažangą.

    Gamyba JAV ir nuosaikus atnaujinimų planas

    „Infiniti“ skelbia, kad QX65 bus gaminamas Smyrnoje, Tenesio valstijoje, o pirmieji automobiliai prekybos vietas turėtų pasiekti vasaros pradžioje. JAV gamyba prekės ženklui leidžia greičiau reaguoti į paklausą ir logistikos pokyčius, o pirkėjams dažnai tampa papildomu pasitikėjimo signalu.

    Tačiau „Infiniti“ nurodo planuojanti pristatyti po vieną naują modelį per metus artimiausius penkerius metus, o tai yra labiau nuosaikus grafikas, palyginti su agresyviomis atnaujinimo strategijomis, kurias kai kurie konkurentai renkasi siekdami sparčiau auginti rinkos dalį. Analitikų vertinimu, realiam prekės ženklo atsigavimui gali prireikti laiko, nes vienas naujas modelis nebūtinai greitai pakeičia bendrą tendenciją.

    „Viltis, kad tai taps lūžio tašku, yra, bet tam prireiks laiko“, – sakė S&P Global Mobility automobilių rinkos analitikė Stephanie Brinley.

    QX65 pristatymas vertinamas kaip signalas, kad „Infiniti“ siekia grįžti į aktyvesnę kovą JAV prabangių SUV rinkoje. Vis dėlto sėkmę lems ne vien vieno modelio startas, o nuoseklus produktų portfelio plėtimas, aiški pozicionavimo strategija ir gebėjimas konkuruoti su sparčiai augančiais prabangių automobilių ženklais.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/17/infiniti-hopes-new-suv-can-turn-around-fortunes-in-the-us.html
    – https://www.haigpartners.com/haig-report/

  • „Meta“ ruošiasi sekti darbuotojų paspaudimus: DI mokymui stebės Google, LinkedIn, Wikipedia

    „Meta“ ruošiasi sekti darbuotojų paspaudimus: DI mokymui stebės Google, LinkedIn, Wikipedia

    Technologijų milžinė „Meta“ patvirtino kurianti vidinį darbuotojų veiksmų stebėjimo įrankį, kuris fiksuotų klavišų paspaudimus ir pelės judesius darbo kompiuteriuose. Šie duomenys būtų naudojami DI modeliams treniruoti, teigiama apie projektą informavusiuose vidiniuose pranešimuose.

    Remiantis žiniasklaidos paskelbta informacija, tarp stebimų vietų minimi Google, LinkedIn ir Wikipedia, taip pat kitos plačiai naudojamos paslaugos bei programėlės. Anksčiau viešai nebuvo skelbta, kad stebėjimo sąraše galėtų atsidurti ir tokios platformos kaip „GitHub“, „Slack“ ar „Atlassian“ įrankiai.

    Kas yra MCI ir kam to reikia

    „Meta“ vidinis įrankis, vadinamas Modelių galimybių iniciatyva, siejamas su bendrovės pastangomis paspartinti generatyvaus DI ir vadinamųjų agentų kūrimą. Tokie agentai turėtų gebėti atlikti kompiuterines užduotis panašiai kaip žmogus, pavyzdžiui, naršyti meniu, spausti mygtukus ar pildyti laukus.

    Bendrovės atstovas patvirtino projektą ir aiškino, kad modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės iš tikrųjų dirba kompiuteriu. Pasak jo, planuojama rinkti būtent įvesties signalus, o ne bet kokiu tikslu sekti darbuotojų produktyvumą.

    „Jei kuriame agentus, padedančius žmonėms kasdienėse užduotyse kompiuteriu, mūsų modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės juo naudojasi: pelės judesių, paspaudimų, naršymo meniu“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Darbuotojų baimės: slaptažodžiai ir jautrūs duomenys

    Vidiniuose pokalbiuose dalis „Meta“ darbuotojų tokį rinkimą apibūdino kaip keliantį nerimą dėl privatumo ir galimo jautrių duomenų nutekėjimo. Tarp dažniausiai minimų rizikų įvardijami slaptažodžiai, konfidenciali informacija apie naujų produktų kūrimą ar asmeniniai duomenys, galintys pasirodyti ekrane.

    Vidiniame memorandume, kuriuo bandyta nuraminti darbuotojus, nurodyta, kad sistema esą matytų tik ekrano turinį taip, kaip jį tuo metu mato pats darbuotojas, bet neskaitinėtų failų ar priedų. Taip pat teigiama, jog numatytos priemonės, kurios turėtų neleisti DI modeliui „išmokti“ atsitiktinai užfiksuotų asmens duomenų.

    „Meta“ vidiniuose paaiškinimuose darbuotojams buvo akcentuota ir praktinė taisyklė: jei žmogus nenori, kad asmeniniai dalykai patektų į fiksuojamą ekrano vaizdą, jis neturėtų tvarkyti asmeninių reikalų darbiniame kompiuteryje. Vis dėlto toks argumentas ne visiems atrodo pakankamas, nes net ir dirbant išimtinai darbo užduotis ekrane gali atsirasti jautrios informacijos.

    Platesnis kontekstas: DI lenktynės ir kontrolės klausimai

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI, o ypač į sprendimus, galinčius automatizuoti biuro ir programavimo darbus. Tokiems modeliams svarbu ne tik tekstas ar kodas, bet ir praktinė sąveika su programomis, todėl vis dažniau kalbama apie „kompiuterio naudojimo“ duomenų rinkimą.

    Kartu auga spaudimas aiškiai apibrėžti ribas tarp modelių mokymo ir darbuotojų stebėsenos. Europoje darbuotojų ir asmens duomenų apsaugos praktika paprastai vertinama itin griežtai, todėl panašūs projektai dažnai sulaukia klausimų dėl proporcingumo, skaidrumo, duomenų minimizavimo ir realios kontrolės, kokie duomenys renkami ir kiek laiko saugomi.

    Kol kas neaišku, ar „Meta“ viešai pateiks išsamų stebimų programų ir svetainių sąrašą, kokios konkrečios apsaugos priemonės taikomos bei kaip bus tikrinama, kad surinkta informacija nebūtų panaudota kitais tikslais. Taip pat lieka neatsakyta, ar darbuotojams bus suteikta galimybė realiai atsisakyti tokio rinkimo, jei jų funkcijos nesusijusios su DI modelių testavimu ar mokymu.

    Vienas dalykas aiškus: DI agentų era verčia bendroves ieškoti duomenų, kurie atspindi realų darbą kompiuteriu, tačiau tokie sprendimai neišvengiamai kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad inovacijos neperžengtų darbuotojų privatumo ribų.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/sustainability/boards-policy-regulation/meta-start-capturing-employee-mouse-movements-keystrokes-ai-training-data-2026-04-21/

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/meta-is-tracking-employee-keystrokes-on-google-linkedin-wikipedia-as-part-of-ai-training-initiative.html

  • „BMW“ meta iššūkį rinkai: sedanų neatsisako, nors SUV dominuoja ir slegia muitai JAV

    „BMW“ meta iššūkį rinkai: sedanų neatsisako, nors SUV dominuoja ir slegia muitai JAV

    „BMW“ tikina neplanuojanti atsisakyti sedanų, nors visame sektoriuje pirkėjai vis dažniau renkasi sportinius visureigius, o dalis konkurentų didžiųjų sedanų JAV rinkoje jau atsisako. Apie tai kalbėdamas Šiaurės Amerikos vadovas Sebastianas Mackensenas pabrėžė, kad sedanai išlieka svarbi prekės ženklo tapatybės dalis.

    Ši žinia paskelbta pristatant atnaujintą didžiausią modelį 7 seriją, kurią gamintojas vadina technologiniu savo gaminių vitrinos automobiliu. „BMW“ teigia, kad dalis naujų sprendimų, anksčiau kurtų elektriniams modeliams, nuo šiol bus diegiami platesniame asortimente.

    Technologijos iš elektromobilių

    Atnaujintoje 7 serijoje numatytos naujos skaitmeninės funkcijos, įskaitant panoraminį projekcinį ekraną priekyje ir pažangesnę balso valdymo sistemą, kuri remiasi dirbtinis intelektas. Gamintojas taip pat akcentuoja galiniams keleiviams skirtą pramogų įrangą, kuri automobilyje sukuria kino salės įspūdį.

    Modelių pasiūla apima ir vidaus degimo, ir elektrines versijas, todėl 7 serija tampa savotišku tiltu tarp tradicinių pavarų ir elektrifikacijos. Toks sprendimas atitinka vis dar nevienodą premium segmento paklausą, kai dalis pirkėjų nori elektromobilio, o kiti ieško įprasto variklio ir ilgo nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo.

    SUV populiarumas ir 15 proc. muito rizika

    Vis dėlto realybė JAV rinkoje „BMW“ sedanams nėra palanki. Nuo 2018 metų kompanijos pilno dydžio visureigis X7 pardavimais aiškiai lenkia 7 seriją, o premium segmente SUV apskritai užima vis didesnę dalį.

    Svarbus veiksnys yra ir gamybos geografija. X7 gaminamas Spartanburge, Pietų Karolinoje, o 7 serija į JAV importuojama. Straipsnyje nurodoma, kad į JAV iš Vokietijos atgabenamiems automobiliams taikomas 15 proc. muitas, kuris gali tiesiogiai paveikti kainodarą ir paklausą.

    „Tai tikrai taps reikšmingu veiksniu, todėl „BMW“ turės labai atidžiai sekti paklausą ir realius pardavimus, kad įvertintų, kiek ilgai apsimokės importuoti 7 seriją“, – sakė „AutoPacific“ produktų ir vartotojų įžvalgų vadovas Robby DeGraff.

    Konkurentai traukiasi, bet „BMW“ mato nišą

    Premium ir prabangos segmente JAV pastaraisiais metais matomas aiškus didžiųjų sedanų traukimasis. „Volvo“ sustabdė S60 ir S90 sedanų importą, „Lexus“ skelbia nutrauksianti LS modelio prekybą po 2026 modelinių metų, o „Audi“ pranešė baigsianti A8 gamybą. Tai reiškia, kad sedanų pasiūla mažėja, o likę modeliai turi daugiau erdvės nišinei, bet ištikimai auditorijai.

    „BMW“ vadovas Šiaurės Amerikoje teigia, kad klientų pasirinkimas premium segmente išlieka itin svarbus, o sedanų gerbėjų bendruomenė nemaža. Tai sustiprina ir tyrimai: „AutoPacific“ apklausoje, kurioje dalyvavo 18 000 planuojančių įsigyti ar išsinuomoti automobilį per artimiausius trejus metus, 45 proc. potencialių „BMW“ pirkėjų nurodė labiausiai linkę rinktis keturių durų sedaną.

    „Jei žiūrėtum vien ekonomiškai, nevertindamas įvaizdžio ir prekės ženklo, galėtum suabejoti atsiperkamumu. Tačiau tokie modeliai vis dar veikia kaip technologinė vitrina“, – teigė „Oxcap Analytics“ automobilių ir mobilumo tyrimų vadovas Stuartas Pearsonas.

    „BMW“ argumentas paprastas: 7 serija ne tik parduodama, bet ir formuoja viso prekės ženklo prestižą, o kai kurios platformos ir komponentai bendri su kitais sedanų modeliais, todėl kaštai iš dalies paskirstomi. Tuo pat metu JAV rinka išlieka kritiškai svarbi pelningumui, todėl gamintojas signalizuoja, kad nori išlaikyti kuo platesnį pasirinkimą ir neprarasti tradicinio sedanų pirkėjo.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/bmw-says-it-has-no-intention-of-dropping-sedans-even-as-some-rivals-cut-back.html

    – https://www.autopacific.com/industry-insights

  • „Microsoft“ svarstė pirkti „Cursor“, bet pasitraukė: „SpaceX“ siūlo 55 mlrd. eurų sandorį

    „Microsoft“ svarstė pirkti „Cursor“, bet pasitraukė: „SpaceX“ siūlo 55 mlrd. eurų sandorį

    Dar prieš „SpaceX“ šią savaitę paskelbiant, kad gavo teisę įsigyti DI programavimo įrankių kūrėją „Cursor“, „Microsoft“ buvo įvertinusi galimo sandorio scenarijų, teigia du su diskusijomis susipažinę šaltiniai. Vis dėlto bendrovė nusprendė pasiūlymo neteikti, o pokalbiai liko nevieši.

    „Microsoft“ šiuo metu siekia stiprinti savo pozicijas sparčiai augančioje DI kūrėjų įrankių rinkoje. Nors „GitHub Copilot“ yra vienas žinomiausių produktų, pastaruoju metu daug dėmesio ir vartotojų pritraukia „Cursor“, taip pat konkurentai, siejami su „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    „SpaceX“ pasiūlymas ir suma eurais

    „SpaceX“, kurią kontroliuoja Elonas Muskas, pranešė susitarusi dėl teisės įsigyti „Cursor“ iki metų pabaigos už 60 mlrd. JAV dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 55 mlrd. eurų, o alternatyva numato 10 mlrd. JAV dolerių, arba apie 9 mlrd. eurų, mokėjimą už bendradarbiavimą.

    Pasak šaltinių, „SpaceX“ susitarimas buvo sudėliotas labai vėlai „Cursor“ finansavimo procese, todėl daliai potencialių investuotojų toks posūkis tapo netikėtas. Taip pat teigiama, kad likus kelioms savaitėms iki paskelbimo „SpaceX“ buvo pasiūliusi „Cursor“ prieigą prie skaičiavimo resursų.

    Kodavimo DI rinka kaista

    DI įrankiai, padedantys kurti programinį kodą, testus ir dokumentaciją, tampa vienu svarbiausių technologijų sektoriaus augimo variklių. Tokie produktai ypač patrauklūs įmonėms, nes leidžia spartinti programavimo darbus ir mažinti rutininių užduočių apimtį, o tai tiesiogiai veikia kaštus ir produktų kūrimo terminus.

    CNBC anksčiau skelbė, kad rizikos kapitalo fondai buvo parengę „Cursor“ finansavimą, kuris būtų įvertinęs bendrovę 50 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 46 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kokio masto lūkesčiai šiandien siejami su įrankiais, leidžiančiais greičiau kurti svetaines ir programėles.

    „Microsoft“ pozicija ir konkurentų spaudimas

    „Microsoft“ savo komentaro nepateikė, o „Cursor“ atstovas į užklausą neatsakė. Tuo pat metu „Microsoft“ strategijoje svarbi vieta tenka ir investuotojo bei debesijos tiekėjo vaidmeniui, nes bendrovė yra glaudžiai susieta su dideliais DI rinkos žaidėjais, kurių infrastruktūros poreikiai reikšmingai augina „Azure“ paslaugų paklausą.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella analitikams yra nurodęs, kad „GitHub Copilot“ turi 4,7 mln. mokančių prenumeratorių, tai yra 75 proc. daugiau nei prieš metus. Konkurencija aštrėja: „OpenAI“ stumia savo „Codex“ programavimo programėlę, o „Anthropic“ paslaugos populiarumas šiemet taip pat augo.

    Rinkos dinamika rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės vis agresyviau siekia ne tik kurti savo DI produktus, bet ir įsigyti ar užsitikrinti išskirtines teises į sparčiai augančius startuolius. Tokie sandoriai gali nulemti, kas ateinančiais metais valdys programuotojų įrankių ekosistemą ir susijusius debesijos pajamų srautus.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/spacex-says-it-can-buy-cursor-later-this-year-for-60-billion-or-pay-10-billion-for-our-work-together.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/19/cursor-ai-2-billion-funding-round.html

    – https://www.cnbc.com/2026/01/28/microsoft-msft-q2-earnings-report-2026.html

  • „SpaceX“ užsimojo: teisė įsigyti „Cursor“ už 55 mlrd. eurų arba 9 mlrd. eurų už darbą

    „SpaceX“ užsimojo: teisė įsigyti „Cursor“ už 55 mlrd. eurų arba 9 mlrd. eurų už darbą

    „SpaceX“ pranešė sudariusi susitarimą su DI startuoliu „Cursor“, pagal kurį bendrovė įgyja teisę dar šiemet nupirkti įmonę už maždaug 55 mlrd. eurų. Alternatyva numato apie 9 mlrd. eurų išmoką už bendrą darbą ir kuriamas technologijas, jei įsigijimas neįvyktų.

    Apie susitarimą „SpaceX“ paskelbė socialiniame tinkle X, pabrėždama, kad abi komandos glaudžiai dirba kurdamos sprendimus programavimui ir žinių darbui. Toks formatas, kai iš anksto sutariama dėl teisės įsigyti ir dėl kompensacijos už bendrus rezultatus, rinkoje vertinamas kaip būdas užsitikrinti strateginę partnerystę sparčiai brangstančiame DI sektoriuje.

    Skaičiai ir rinkos kontekstas

    Žinią lydėjo ir viešojoje erdvėje pasirodę skirtingi vertinimai: dalis šaltinių iš pradžių minėjo apie 46 mlrd. eurų vertės sandorį, tačiau vėliau informacija buvo patikslinta pagal pačios „SpaceX“ pareiškimą. Tokie neatitikimai rodo, kad derybos ir sandorio struktūra gali būti sudėtinga, o galutinės sąlygos priklausys nuo įvykdymo etapų.

    Tuo pat metu „Cursor“ siejamas su nauju finansavimo etapu: bendrovė, remiantis žiniasklaidos informacija, kalbėjosi dėl maždaug 2 mlrd. eurų investicijų, o vertinimas galėjo viršyti 46 mlrd. eurų. Jei toks raundas būtų užbaigtas, tai reikštų vieną ryškiausių pastarųjų metų DI startuolių vertės šuolių.

    Ką kuria „Cursor“

    „Cursor“ kuria įrankius programuotojams, kurie padeda tikrinti kodo pakeitimus ir fiksuoti darbą pasitelkiant vaizdo įrašus, žurnalus bei ekrano kopijas. Tokio tipo produktai ypač paklausūs dėl dviejų priežasčių: įmonės siekia greitinti kūrimą, bet kartu nori geriau kontroliuoti kokybę, saugumą ir atsekamumą.

    Konkurencija šioje nišoje aštri: didieji rinkos dalyviai taip pat turi programavimo DI sprendimų, todėl „SpaceX“ interesas rodo siekį sustiprinti pozicijas ir sutrumpinti laiką iki brandžių produktų. Papildomą signalą rinkai suteikė ir žinia, kad „SpaceX“ neseniai pasamdė du programuotojus, anksčiau dirbusius „Cursor“.

    Muskui svarbi DI ekosistema

    Susitarimas skelbiamas po anksčiau viešintų Elono Musko veiksmų DI srityje, įskaitant „SpaceX“ ir DI startuolio „xAI“ sujungimą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas kurti vertikaliai integruotą ekosistemą, kur DI pritaikomas tiek inžinerijoje, tiek produktų kūrime, tiek didelio masto infrastruktūroje.

    „„SpaceX“ ir „Cursor“ dabar glaudžiai dirba kartu kurdami geriausią pasaulyje programavimo ir žinių darbo DI“, – sakė bendrovė pranešime.

    „Džiaugiuosi partneryste su „SpaceX“ komanda, kad galėtume sparčiau plėsti „Composer““, – sakė „Cursor“ vadovas Michaelas Truellas.

    Neatsitiktinai šis pranešimas pasirodė ir prieš viešai aptariamą teisminį ginčą tarp Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano, kuriame dėmesys krypsta į DI vystymo kryptis, interesų konfliktus ir ankstyvąsias investicijas. Pasak žiniasklaidos, „OpenAI“ buvo tarp ankstyvųjų „Cursor“ investuotojų.

    Kol kas nei „SpaceX“, nei „Cursor“ plačiau nekomentavo detalių, todėl rinkai išlieka klausimų dėl terminų, sąlygų ir to, kaip būtų sprendžiami reguliavimo bei konkurencijos aspektai. Vis dėlto jau dabar aišku, kad tokio masto skaičiai patvirtina: DI įrankiai programuotojams tampa viena brangiausių ir geidžiamiausių technologijų krypčių.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/21/spacex-says-it-can-buy-cursor-later-this-year-for-60-billion-or-pay-10-billion-for-our-work-together.html
    https://www.nytimes.com/2026/04/21/business/spacex-cursor-deal.html

  • „BYD“ ir „KFC“ Kinijoje žada 9 minučių sustojimą: maistas ir įkrovimas vienu metu

    „BYD“ ir „KFC“ Kinijoje žada 9 minučių sustojimą: maistas ir įkrovimas vienu metu

    Kinijoje elektromobilių gamintoja „BYD“ pranešė pradedanti bendradarbiavimą su „Yum China“ valdoma „KFC“ siekiant sukurti vadinamuosius devynių minučių sustojimus: vairuotojai galėtų vienu metu užsisakyti maistą ir įkrauti automobilį, o visas procesas turėtų tilpti į mažiau nei 10 minučių.

    Pagal „BYD“ informaciją, šalyje bus vystomas „KFC“ greitojo aptarnavimo stotelių tinklas, pritaikytas elektromobiliams. Idėja orientuota į kelionių maršrutus ir miesto srautus, kur trumpi sustojimai yra svarbūs, o įkrovimo laikas dažnai lieka vienu didžiausių elektromobilių naudojimo nepatogumų.

    „BYD“ teigimu, devynių minučių koncepcija siejama su įmonės pristatytomis greitojo įkrovimo technologijomis ir antros kartos „Blade“ akumuliatoriumi. Gamintojas yra viešai komunikavęs, kad tam tikromis sąlygomis ši technologija leidžia pasiekti iki 97 proc. įkrovą maždaug per devynias minutes.

    Užsakymas iš automobilio ekrano

    Partnerystės dalis taip pat apima vadinamąją išmaniojo užsakymo funkciją: vairuotojai galėtų pateikti užsakymą tiesiai iš automobilio informacinės sistemos. Sistema taip pat turėtų rodyti, kur pakeliui yra „KFC“ sustojimai su įkrovimo galimybe.

    Skelbiama, kad ši funkcija bus diegiama palaipsniui „BYD“ lengvųjų elektromobilių modeliuose, o pradžia numatyta nuo „Fangchengbao“ linijos SUV Ti7. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai automobilių gamintojai stengiasi sujungti įkrovimo infrastruktūrą, mokėjimus ir paslaugas vienoje skaitmeninėje ekosistemoje.

    Varžybos dėl įkrovimo tinklo

    „BYD“ taip pat akcentuoja infrastruktūros plėtrą: įmonė yra skelbusi užbaigusi 5 000-ąją greitojo įkrovimo stotį Kinijoje ir planuojanti iki metų pabaigos jų skaičių padidinti iki 20 000. Tokie mastai svarbūs ne tik patogumui, bet ir konkurencijai, nes Kinijos rinkoje gamintojai vis dažniau kovoja ne vien modelių kaina ar komplektacija, bet ir įkrovimo paslaugų prieinamumu.

    Platesnis kontekstas „BYD“ nėra vien tik technologinis. Pastaraisiais ketvirčiais Kinijos elektromobilių rinkoje ryškėja kainų spaudimas ir pasiūlos perteklius, o konkurencija tarp vietos gamintojų auga. Tokiose sąlygose papildomos paslaugos, įkrovimo patirtis ir partnerystės su dideliais mažmeninės prekybos tinklais tampa būdu išsiskirti ir išlaikyti klientų lojalumą.

    Kodėl būtent „KFC“?

    „KFC“ Kinijoje išlieka vienu tankiausiai išvystytų greitojo maisto tinklų. „Yum China“ nurodo, kad 2025 metų pabaigoje „KFC“ veikė beveik 13 000 restoranų daugiau nei 2 500 miestų, o tai suteikia prielaidas greitai plėsti standartizuotą sustojimų formatą.

    Rinkos vertinimai rodo, kad greitojo maisto segmentas Kinijoje išlieka didelis ir augantis, o plėtrą vis labiau skatina žemesnio lygio miestai. Tai sutampa su elektromobilių paklausos geografija, nes įperkamų modelių banga ir infrastruktūros plėtra pasiekia ne vien didmiesčius.

    „Greitas maistas Kinijoje yra kasdienybės dalis, ypač miestuose“, – sakė skaitmeninės konsultacijų bendrovės „ChoZan“ įkūrėja Ashley Dudarenok.

    Jos teigimu, tokias vartojimo įpročių realijas stiprina ilgos darbo valandos, intensyvus gyvenimo tempas ir pristatymo platformų plėtra. Todėl modelis, kai vairuotojas per trumpą pauzę gali ir pavalgyti, ir papildyti bateriją, tikėtina, bus patrauklus dažnai keliaujantiems bei taksi ir pavežėjų sektoriui.

    Ekspertai pažymi, kad tokio tipo bendradarbiavimai gali tapti nauja norma: įkrovimo vietos vis dažniau jungiamos su prekybos centrais, kavinėmis ar greitojo aptarnavimo restoranais, nes tai didina srautą abiem pusėms. Vairuotojui tai reiškia mažiau prastovų, o verslui papildomą klientų srautą ir impulsinius pirkimus.

    Vis dėlto praktinę sėkmę lems keli faktoriai: realus įkrovimo greitis skirtingomis oro sąlygomis, įkroviklių galia, eilių valdymas, patogus atsiskaitymas ir tai, ar pažadėtas devynių minučių scenarijus bus pasiekiamas ne tik reklamoje, bet ir kasdienėje eksploatacijoje.

    Šaltiniai:

    – https://mp.weixin.qq.com/s/u1qAswbCn6-weyWII6Smlg

    – https://www.byd.com/za/news-list/byd-unveils-2nd-generation-blade-battery-and-flash-charging-technologyw

    – https://mp.weixin.qq.com/s/CMAIbCHebRaB_k0bgAKDug

    – https://ir.yumchina.com/our-brands/

    – https://yumchinaholdingsinc.gcs-web.com/news-releases/news-release-details/yum-china-reports-fourth-quarter-2025-results

  • Mažmenai pagaliau priartėjo prie OpenAI: „Robinhood“ fondas investavo 70 mln. eurų

    Mažmenai pagaliau priartėjo prie OpenAI: „Robinhood“ fondas investavo 70 mln. eurų

    Prekybos platforma „Robinhood“ pranešė, kad jos mažmeniniams investuotojams skirtas investicinis instrumentas įsigijo dalį privačios bendrovės „OpenAI“. Tokia žinia atveria dar vieną netiesioginį kelią smulkiesiems investuotojams gauti ekspoziciją į vieną įtakingiausių dirbtinio intelekto kūrėjų pasaulyje.

    Pasak bendrovės, „Robinhood Ventures Fund I“ į „OpenAI“ investavo 75 milijonus JAV dolerių, tai yra apie 70 milijonų eurų. Šis fondas šių metų kovą pradėjo prekybą Niujorko vertybinių popierių biržoje, todėl jo vienetais gali prekiauti ir rinkos dalyviai, kurie tiesiogiai į privačias įmones dažniausiai nepatenka.

    Kas iš tiesų perkama?

    „OpenAI“ išlieka privati bendrovė, todėl smulkieji investuotojai paprastai negali įsigyti jos akcijų kaip biržoje kotiruojamų įmonių atveju. Šiuo atveju kalbama apie investiciją per fondą, kuris savo portfelyje laiko kelių privačių technologijų bendrovių dalis, o pats fondas yra viešai prekiaujamas.

    „OpenAI yra viena iš dirbtinio intelekto lyderių, ir mes didžiuojamės galėdami įtraukti ją į fondą“, – sakė „Robinhood Ventures Fund I“ prezidentė Sarah Pinto.

    Nors 70 milijonų eurų „OpenAI“ mastu nėra didžiulė suma, mažmeniniams investuotojams tai reikšmingas signalas. Pastaraisiais metais didelės vertės DI bendrovės pritraukia milijardines privataus kapitalo investicijas, tačiau į jas dažniausiai gali patekti tik instituciniai investuotojai ar itin turtingi klientai.

    Po konflikto dėl žetonizuotų akcijų

    Šis žingsnis seka po viešai aptarto „OpenAI“ ir „Robinhood“ nesutarimo. Praėjusią vasarą „OpenAI“ ir jos vadovas Sam Altman kritikavo „Robinhood“ planus siūlyti žetonizuotą nuosavybę, pabrėždami, kad akcijų žetonai nereiškia realios nuosavybės bendrovėje.

    Tuo metu „Robinhood“ Europoje buvo pradėjusi siūlyti žetonizuotus su „OpenAI“ ir „SpaceX“ susietus instrumentus. Diskusija išryškino platesnę problemą rinkoje: smulkieji investuotojai ieško būdų prieiti prie privačių technologijų milžinų, tačiau tokie sprendimai kelia klausimų dėl teisinės struktūros, investuotojų apsaugos ir to, ką tiksliai žmogus įsigyja.

    Kodėl smulkieji investuotojai to nori?

    Pastaruoju metu išaugęs susidomėjimas „OpenAI“, „Anthropic“ ar „xAI“ atspindi bendrą rinkos tendenciją: DI tema dominuoja technologijų sektoriuje, o investuotojai ieško būdų dalyvauti augime dar iki galimo viešo akcijų platinimo. Tai ypač aktualu, nes dalis sparčiai augančių įmonių vis ilgiau lieka privačios, pritraukdamos dideles investicijas be biržos spaudimo.

    „Robinhood“ nurodo, kad minėtas fondas taip pat turi investicijų į kitas privačias technologijų bendroves, įskaitant „Databricks“, „Revolut“ ir „Oura“. Tokia struktūra investuotojams reiškia diversifikaciją, tačiau kartu ir tai, kad rezultatą lems ne vien „OpenAI“, o visas portfelis ir jo vertinimo pokyčiai.

    Ekspertai primena, kad investicijos į privačias bendroves, net ir per viešai prekiaujamus fondus, gali būti mažiau skaidrios nei įprastos biržos akcijos. Vertinimai gali būti peržiūrimi rečiau, o kainos svyravimus lemia ne tik įmonių rezultatai, bet ir lūkesčiai dėl būsimų finansavimo etapų ar galimo IPO.

    Vis dėlto „Robinhood“ sprendimas rodo, kad rinka intensyviai ieško būdų sujungti mažmeninius investuotojus su privataus kapitalo segmentu. Jei tokios priemonės plis, tai gali pakeisti tradicinį modelį, kai didžioji dalis ankstyvo technologijų bendrovių augimo atitenka tik profesionaliems investuotojams.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/08/13/retail-traders-can-now-get-long-openai-as-robinhoods-venture-fund-takes-a-stake.html

    – https://www.cnbc.com/2025/07/08/robinhood-ceo-downplays-openai-concerns-on-tokenized-stock-structure.html