CP v2

Blog

  • Zniczai į stiklą ar mišrias? Viena klaida kapinėse gali kainuoti iki 1 150 eurų

    Kapinių tvarkymas prieš Vėlines kasmet sukuria milžiniškus atliekų kiekius, o didelė jų dalis atsiduria netinkamuose konteineriuose. Dažniausia klaida – stikliniai žvakidžių gaubtai metami į žalio stiklo tarą, nors daug kur to daryti negalima.

    Tokia painiava brangiai kainuoja visai atliekų sistemai: užterštos frakcijos sunkiau perdirbamos, o dalis žaliavų galiausiai nukeliauja į šalinimą. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad kapinių atliekos dažnai skiriasi nuo buityje įprastų pakuočių.

    Kur dėti stiklinę žvakidę?

    Stikliniai ir keraminiai žvakidžių gaubtai ne visada tinka pakuočių stiklo perdirbimui, nes gali būti pagaminti iš kitokios sudėties stiklo, o taip pat būna smarkiai užteršti vaško ar parafino likučiais. Dėl to kai kuriose savivaldybėse jie nukreipiami į mišrias atliekas, kad nesugadintų visos stiklo partijos.

    Saugiausia taisyklė lankantis skirtingose kapinėse – vadovautis vietoje esančiomis lentelėmis ir konteinerių žymėjimu. Jei informacijos nėra, o gaubtas riebaluotas, aprūkęs ar sunkiai išvalomas, dažniausiai rekomenduojama rinktis mišrių atliekų konteinerį.

    Įdėklai, dangteliai ir detalės

    Plastikiniai žvakių įdėklai paprastai būna aprūkę ir su sustingusio vaško likučiais, todėl jų perdirbimas dažniausiai neįmanomas. Tokie įdėklai, ypač jei ne visiškai sudegę, paprastai turėtų keliauti į mišrias atliekas.

    Kita situacija su švariais metaliniais dangteliais ar plastikinėmis detalėmis, kurios nebuvo kontaktavusios su vašku ir nėra smarkiai užterštos. Jei jos vienos medžiagos ir švarios, daug kur jos metamos į pakuočių plastiko ir metalo konteinerį, tačiau galutinį atsakymą vis tiek nulemia vietos taisyklės.

    Dirbtinės gėlės ir elektroninės lemputės

    Dirbtinės gėlės ir vainikai dažnai būna iš kelių medžiagų: plastiko, tekstilės, vielos, klijų, blizgučių, todėl jų išardyti ir kokybiškai perdirbti praktiškai neįmanoma. Dėl to daugelyje vietų nudėvėtos dirbtinės dekoracijos priskiriamos mišrioms atliekoms.

    Atskiro dėmesio reikalauja žvakės su LED, saulės baterijomis ar elektroniniais elementais, taip pat lemputės su maitinimo šaltiniais. Tokie gaminiai laikomi elektros ir elektronikos atliekomis, o baterijas būtina išimti ir priduoti į baterijoms skirtus surinkimo dėklus arba pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo vietas.

    „Jeigu kyla abejonių, patikimiausia išeitis yra perskaityti kapinėse pateiktą rūšiavimo schemą, o elektroninius žvakių gaminius visada laikyti atskirai nuo įprastų atliekų“, – pabrėžia atliekų tvarkymo specialistai.

    Už netinkamą atliekų tvarkymą gali grėsti administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų aplinkybių. Praktikoje griežčiausiai vertinamas pavojingų atliekų, įskaitant baterijas ir elektroniką, išmetimas į bendrus konteinerius.

  • Paaugliai surengė jaunuoliui pragarą: žemino, filmavo telefonu ir grasino, jei kreipsis į policiją

    Lenkijoje Kolos apskrityje jaunas vyras patyrė žiaurų fizinį ir psichologinį smurtą. Užpuolikai jį ne tik mušė ir žemino, bet ir viską fiksavo mobiliaisiais telefonais, darydami nuotraukas bei vaizdo įrašus.

    Pasak pareigūnų, smurtas buvo lydimas bauginimo: nukentėjusiajam esą grasinta susidorojimu, jei jis praneš teisėsaugai. Tokia taktika dažnai naudojama siekiant priversti auką tylėti ir apsunkinti tyrimą, nes žmonės bijo keršto.

    Incidentu operatyviai susidomėjo Kłodavos policijos pareigūnai, pradėję aiškintis įvykio aplinkybes ir galimus dalyvius. Tyrėjams svarbūs ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir skaitmeniniai pėdsakai, įskaitant filmuotą medžiagą bei susirašinėjimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad smurto filmavimas ir platinimas gali dar labiau traumuoja auką, nes pažeminimas persikelia į viešą erdvę. Tokiais atvejais atsakomybė gali grėsti ne tik tiems, kurie smurtavo, bet ir tiems, kurie padėjo įrašus platinti ar ragino tęsti patyčias.

    Teisėsaugos praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad delsti pranešti apie smurtą rizikinga, net jei grasinama. Pareigūnai ragina kreiptis kuo anksčiau, išsaugoti įrodymus telefone, neperduoti jų tretiesiems asmenims ir, jei įmanoma, fiksuoti grasinimus.

  • Į vandenį įpilkite 2 šaukštus: po skalbimo kandus vilnonis megztinis taps minkštas

    Kandus vilnonis megztinis gali sugadinti net šilčiausią rudens derinį: šildo, bet erzina odą ir verčia jį palikti spintos gilumoje. Tačiau yra paprastas būdas suminkštinti pluoštą namuose, o tam dažnai pakanka priemonės, kurią jau turite vonioje.

    Dažniausiai nemalonus kandimas juntamas su avies vilna, ypač jei pluoštas standesnis arba megztinis yra šiurkštesnio mezgimo. Dirginimą sustiprina trintis, sausas oras ir netinkamas skalbimas, kai pluoštas sukietėja.

    Prieš bandant agresyvesnes priemones verta prisiminti, kad vilna yra baltyminis pluoštas, jautrus karščiui ir staigiems temperatūros pokyčiams. Dėl to net geras megztinis gali prarasti švelnumą, susitraukti ar deformuotis, jei skalbiamas per karštai ar gręžiamas per stipriai.

    2 šaukštai priemonės iš vonios

    Vienas populiariausių naminių būdų – plaukų kondicionierius, padedantis laikinai suminkštinti vilnos pluošto paviršių ir sumažinti šiurkštumą. Tam tinka paprastas, stipriai nekoncentruotas kondicionierius, kurį lengva išskalauti.

    Į dubenį įpilkite drungno vandens ir įmaišykite 2 valgomus šaukštus plaukų kondicionieriaus, kad skystis taptų tolygus. Įmerkite megztinį ir palaikykite apie 20 minučių, tuomet gerai išskalaukite vėsiu vandeniu.

    Išimto megztinio nesukite ir negręžkite, nes taip pluoštas gali išsitampyti. Geriau švelniai nuspauskite vandens perteklių ir džiovinkite paguldę ant rankšluosčio, suformavę pradinę formą.

    Kaip skalbti vilną, kad nekąstų

    Jei megztinį skalbiate skalbyklėje, rinkitės vilnos arba rankinio skalbimo programą ir žemą temperatūrą. Svarbu ir mažas gręžimas, nes intensyvūs sūkiai skatina pluošto vėlimąsi ir kietėjimą.

    Naudokite vilnai skirtus skalbiklius, nes įprasti stipresni detergentai gali pažeisti pluoštą ir palikti šiurkštumo pojūtį. Taip pat venkite staigių temperatūros šuolių: skalbimas šiltai, o skalavimas šaltai vilnai nėra geras derinys.

    Nedžiovinkite vilnonių drabužių džiovyklėje ir nelaikykite jų ant radiatoriaus ar tiesioginėje saulėje. Karštis ir greitas džiūvimas didina susitraukimo riziką, o megztinis gali tapti dar standesnis.

  • Rossmanno naujovė iš Korėjos: vienkartiniai veido rankšluosčiai keičia įpročius Europoje

    Korėjoje sparčiai išpopuliarėję vienkartiniai veido rankšluosčiai vis dažniau pastebimi ir Europoje, o dabar jų galima rasti ir „Rossmann“ asortimente. Gamintojai juos pristato kaip higieniškesnę alternatyvą įprastiems audinio rankšluosčiams, kurie vonioje dažnai lieka drėgni ir naudojami pakartotinai.

    Dermatologai ne kartą atkreipia dėmesį, kad dažnai naudojamas veido rankšluostis gali tapti mikroorganizmų dauginimosi terpe, ypač jei jis prastai išdžiūsta. Ant audinio kaupiasi riebalų perteklius, negyvos odos ląstelės, kosmetikos likučiai, o tai gali didinti odos sudirgimo ir bėrimų riziką.

    Vienkartinių rankšluosčių idėja paprasta: kiekvieną kartą veidą sausinate švariu lapeliu, o panaudotą išmetate. Toks įprotis ypač aktualus žmonėms, kurių oda jautri, linkusi į uždegimus ar kurie aktyviai naudoja priemones nuo aknės, nes tuomet oda gali būti labiau pažeidžiama ir jautriau reaguoti į papildomą dirginimą.

    „Švarus paviršius kiekvieną kartą yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti kryžminės taršos riziką kasdienėje rutinoje“, – pabrėžia odos priežiūros specialistai, kalbėdami apie veido higieną po prausimosi.

    „Rossmann“ parduotuvėse siūlomi skirtingų tipų kosmetiniai vienkartiniai rankšluosčiai, dažniausiai pagaminti iš augalinės kilmės pluošto, pavyzdžiui, bambuko. Gamintojai akcentuoja, kad tokie rankšluosčiai būna be kvapiklių, minkšti ir gerai sugeria drėgmę, todėl tinka ne tik nusausinimui, bet ir demakiažui ar kaukių nuėmimui.

    Vis dėlto ekspertai primena, kad vienkartinis produktas nereiškia automatiškai geresnio pasirinkimo visais atvejais. Vertinant tvarumo aspektą, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, pakuotę ir atliekų kiekį, o jei renkamasi daugkartinė alternatyva, būtina užtikrinti dažną keitimą, gerą išdžiovinimą ir skalbimą pakankamai aukštoje temperatūroje.

    Ši tendencija rodo platesnį pokytį grožio rinkoje: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik prausikliams ar serumams, bet ir tam, kas vyksta po prausimosi. Maža detalė vonioje kai kuriems tampa esminiu žingsniu siekiant švaresnės ir ramesnės odos kasdien.

  • Ruduo jau čia: šie kvapai taps hitu – „Sephora“ atskleidė, ko ieškosime 2026-aisiais

    Atvėsus orams ir sutrumpėjus dienoms, daugelis natūraliai keičia ne tik garderobą, bet ir kvapus. Rudenį populiarėja šiltesnės, gilesnės kompozicijos, kurios ilgiau išlieka ant odos ir geriau atsiskleidžia vėsesniame ore. Būtent todėl parfumerijos lentynose šiuo sezonu dominuoja medienos, prieskonių, vanilės ir gintaro kryptys.

    Parfumeriai ir rinkos analitikai pastebi, kad ruduo tradiciškai laikomas intensyvesnių kvapų sugrįžimo laiku. Vasarą dažniau renkamės gaivesnius citrusinius ar vandens akordus, o rudenį išryškėja noras komforto, jaukumo ir vadinamojo „apsigaubiančio“ kvapo efekto. Tam ypač tinka kvapai su muskuso, ambros ir medienos pagrindais.

    Šį sezoną ryškėja kelios kryptys, kurios nuosekliai stiprėja ir nišinėje, ir masinėje parfumerijoje. Vis daugiau dėmesio skiriama gurmaniškiems akordams, kai kvepalai primena desertus ar šiltus gėrimus, taip pat prieskonių ir dūmo natoms, kurios suteikia paslaptingumo. Kartu grįžta ir klasika: pačiulis, kedras, santalas bei oda.

    Kas šį rudenį madinga?

    Rudens kvapuose dažnai ieškoma struktūros ir ilgaamžiškumo, todėl kompozicijos tampa sodresnės. Medienos akordai suteikia sausą, elegantišką foną, o cinamonas, kardamonas ar gvazdikėliai įneša šilumos. Tokie kvapai paprastai gerai „laikosi“ ant paltų, šalikų ir megztinių, todėl įspūdis tampa dar intensyvesnis.

    Gurmaniškos natos, tokios kaip vanilė, karamelė ar kava, išlieka viena stipriausių krypčių ir 2026 metais. Tačiau keičiasi pateikimas: saldumas vis dažniau balansuojamas mediena, ambra ar lengvu dūmu, kad kvapas nebūtų pernelyg „desertiškas“. Dėl to atsiranda daugiau suaugusio, rafinuoto saldumo interpretacijų.

    Trys ryškūs pasirinkimai 2026 metams

    Ieškantiems saldaus, bet intensyvaus įspūdžio dėmesio vertas „KAYALI“ „Yum Boujee Marshmallow 81“. Tokios krypties kvapuose dažnai dominuoja vanilė ir muskusas, o vaisių natos prideda žaismingumo. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori jaukaus, pastebimo kvapo vėsiems vakarams.

    Švelnesnį, kasdienį variantą gali atstoti „LE MONDE GOURMAND“ „Miel Bébé“. Medaus ir mandarinų kryptis paprastai kuria šiltą, draugišką aurą, o pralinės užuomina suteikia saldumo be sunkumo. Tokie kvapai dažnai pasirenkami darbui ar dienos susitikimams, kai norisi komforto, bet ne per didelio intensyvumo.

    Tuo metu „RARE BEAUTY“ „Rare Beginnings“ išsiskiria vaisių ir gėlių deriniu, kurį užbaigia vanilės šiluma. Ši kryptis patinka tiems, kurie nori lengvesnio, romantiško kvapo, bet vis tiek tikisi gero išsilaikymo. Rudenį tokie aromatai dažnai tampa universaliu pasirinkimu tiek dienai, tiek vakarui.

    Renkantis rudens kvepalus verta prisiminti, kad vėsiame ore kvapai atsiskleidžia lėčiau ir dažnai išlieka ilgiau, todėl pakanka mažesnio kiekio. Taip pat naudinga išbandyti kvapą ant odos ir palaukti bent valandą, kol pasirodys bazinės natos, būtent jos dažniausiai lemia, ar kvapas taps tikru sezono favoritu.

  • 10 lašų ir žvilgantys plaukai? Paprasta kaukė su ricinų aliejumi sukelia ažiotažą

    Padidėjęs plaukų slinkimas vargina tiek moteris, tiek vyrus, o priežastys gali būti labai skirtingos – nuo sezoniškumo iki mitybos trūkumų ar hormonų svyravimų. Nors socialiniuose tinkluose populiarėja pažadai apie greitą efektą, specialistai primena: pirmiausia svarbu įvertinti, ar slinkimas neviršija įprastų ribų, ir stebėti bendrą sveikatą.

    Dermatologai dažnai pabrėžia, kad kasdien netenkame dalies plaukų natūraliai, nes plaukas nuolat pereina augimo ir poilsio ciklus. Nerimą turėtų kelti staigus slinkimo suintensyvėjimas, ryškiai praretėjusios vietos, niežėjimas ar galvos odos paraudimas, nes tai gali signalizuoti apie uždegimą ar kitas būkles.

    Dažniausios priežastys – ilgalaikis stresas, miego stoka, geležies ar vitamino D trūkumas, nesubalansuota mityba, staigus svorio kritimas, po gimdymo pasireiškiantis slinkimas, taip pat skydliaukės sutrikimai. Jei problema tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ar progresuoja, verta pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus, o ne pasikliauti vien namų priemonėmis.

    Populiari namų kaukė

    Tarp dažniausiai minimų namų sprendimų išsiskiria galvos odai skirta kaukė iš kiaušinio trynio ir ricinų aliejaus. Šios priemonės gerbėjai teigia, kad pakanka įlašinti apie 10 lašų ricinų aliejaus, išmaišyti su vienu tryniu ir mišinį įtrinti į galvos odą prieš plovimą.

    Praktikoje tokia kaukė paprastai laikoma maždaug valandą, o tuomet plaukai išplaunami šampūnu. Rekomendacija, kuri dažniausiai kartojama grožio patarimuose, yra procedūrą atlikti kartą per savaitę, stebint, kaip reaguoja galvos oda ir ar neatsiranda sudirgimo.

    Kaip tai gali veikti?

    Kiaušinio trynyje yra riebalų ir baltymų, taip pat biotino ir kitų mikroelementų, kurie padeda išlaikyti plauko elastingumą ir sumažinti lūžinėjimą. Ricinų aliejus dažnai pasirenkamas dėl okliuzinių savybių, kurios gali padėti mažinti sausumą ir saugoti plauką nuo išsausėjimo, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis tiesiogiai paskatins naujų plaukų augimą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad namų kaukės dažniau pagerina plauko išvaizdą ir galvos odos komfortą, bet ne visuomet sprendžia pagrindinę slinkimo priežastį. Jei slinkimą lemia, pavyzdžiui, geležies stoka ar skydliaukės problemos, vien kosmetinių priemonių nepakaks.

    Kada verčiau neeksperimentuoti?

    Jei galvos oda jautri, linkusi į dermatitą ar yra žaizdelių, riebūs mišiniai gali pabloginti savijautą, o intensyvus įtrinimas kartais suerzina odą. Taip pat svarbu žinoti, kad kiaušinis yra potencialus alergenas, todėl prieš pirmą kartą verta atlikti atsargų bandymą mažame odos plote.

    Norint tvaraus rezultato, svarbiausia yra kompleksinis požiūris: švelni kasdienė priežiūra, tinkama mityba, streso valdymas ir, jei reikia, gydytojo konsultacija. Namų kaukės gali būti papildoma rutinos dalis, tačiau jos neturėtų pakeisti diagnostikos, kai slinkimas tampa ryškus ar užsitęsia.

  • Žalios akys ir šviesi oda: šie plaukų atspalviai akimirksniu jaunina ir skaistina veidą

    Tinkamai parinkta plaukų spalva gali pastebimai pakeisti veido įspūdį: išryškinti žalias akis, sušvelninti bruožus ir vizualiai suteikti daugiau skaistumo šviesiai odai. Kirpėjai pabrėžia, kad svarbiausia ne aklai sekti mada, o derinti atspalvį prie odos potonio, antakių ir natūralios plaukų bazės.

    Spalvos parinkimas dažnai lemia, ar veidas atrodys pailsėjęs, ar priešingai – pilkesnis. Šviesi oda paprastai jautriau reaguoja į per tamsius ar pernelyg šaltus tonus, todėl net nedidelis atspalvio pokytis gali arba paryškinti paraudimus, arba juos subtiliai „nugesinti“.

    Žalios akys laikomos retesnėmis, todėl kolorizacija čia gali veikti kaip akcentas: tinkamas atspalvis sustiprina rainelės gylį, o netinkamas ją vizualiai prigesina. Dėl to specialistai dažnai siūlo rinktis spalvas, kurios pakartoja šiltus auksinius ar riešutinius akių taškelius.

    Kaip įvertinti odos potonį?

    Prieš dažymą verta nustatyti, ar oda labiau šilta, šalta, ar neutrali. Šiltam potoniui būdingas persikinis ar auksinis atspalvis, o šaltam – rausvesnė, porcelianinė oda, kuri ryškiau „pagauna“ pilkumą nuo netinkamų spalvų.

    Praktikoje tai svarbu renkantis ne tik pačią spalvą, bet ir jos temperatūrą bei sodrumą. Jei kyla abejonių, saugiausia kryptis dažnai būna neutralesni, ne per peleniniai ir ne per ryškiai variniai tonai.

    Atspalviai, kurie išryškina žalias akis

    Šviesios odos ir žalių akių deriniui dažnai tinka riešutiniai, kakavos ir švelnūs šokoladiniai rudi atspalviai. Jie sukuria kontrastą, bet neatrodo pernelyg griežtai, todėl veidas išlieka minkštas, o akys tampa ryškesnės.

    Kita kryptis – šiltesni vario ir imbieriniai tonai, kurie žalią spalvą paryškina labiausiai. Svarbu išlaikyti balansą: jei oda labai šviesi ir linkusi rausti, pernelyg ryški ugninė ruda gali sustiprinti paraudimų įspūdį, todėl geriau rinktis švelnesnį varį arba šiltą auburn tipo rudą.

    Norinčioms šviesesnio įvaizdžio dažnai siūlomas smėlinis blond, ypač jei antakiai šviesūs ir natūrali plaukų spalva nėra labai tamsi. Toks atspalvis suteikia lengvumo, o prie žalių akių atrodo natūraliai, jei išvengiama labai šaltų, pilkų peleninių tonų.

    Ko vengti, kad veidas nepapilkėtų

    Labai tamsi, beveik juoda spalva šviesiai odai dažnai sukuria per griežtą kontrastą ir vizualiai pabrėžia šešėlius po akimis. Panašiai gali veikti ir itin šalti peleniniai atspalviai, jei oda nėra aiškiai šalto potonio.

    Jei norisi ryškesnio rezultato, daug natūraliau atrodo kelių tonų deriniai, pavyzdžiui, švelnūs šviesinimai aplink veidą ar šiltesnės sruogelės rudos spalvos fone. Tokie sprendimai suteikia judesio, atspindi šviesą ir dažnai atrodo jauninančiai be radikalių pokyčių.

    Kirpėjai taip pat primena, kad „jauninantis“ efektas priklauso ne vien nuo spalvos: didelę įtaką daro plaukų blizgesys ir būklė. Po dažymo svarbu palaikyti drėgmę ir apsaugą nuo karščio, kad atspalvis išliktų sodrus, o plaukai neatrodytų matiniai.

  • Didžiulė žemės reforma: nuo 2027 metų savivaldybės perims 800 tūkst. ha kaime

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.

    Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.

    „Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.

    „Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.

    Kas keisis gyventojams ir verslui

    Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.

    Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.

    Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba

    Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.

    Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.

    Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.

  • Renovacija virto košmaru Telšiuose: Birutės g. daugiabutis pripažintas avariniu, prašo premjero

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio gyventojai sako atsidūrę aklavietėje: po valstybės remtos modernizacijos pastatas pripažintas avariniu, o konstrukcijų deformacijos, anot jų, fiksuojamos beveik kasdien. Bendrija teigia, kad dėl užsitęsusio institucijų sprendimų derinimo didėja reali grėsmė gyventojų saugumui.

    Gyventojų teigimu, 2026 metų spalio 28 dieną bendrija raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama skubios finansinės pagalbos iš valstybės rezervo. Nurodoma, kad pirmajam pamatų ir grunto stabilizavimo etapui reikia apie 500 000 eurų, o delsimas gali baigtis dar didesniais konstrukcijų pažeidimais.

    Kas, gyventojų teigimu, nutiko

    Bendrija tikina, kad problemų grandinę sukėlė modernizacijos metu įrengta geoterminio šildymo sistema ir su ja susiję gręžiniai. Gyventojų vertinimu, darbai galėjo būti atlikti netinkamai įvertinus grunto sąlygas, todėl pradėjo kisti pamatų laikomosios savybės ir atsirado deformacijos.

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl projekto parengimo ir rangos kompetencijų: minimos bendrovės UAB „Banduva“ ir UAB „Lineta“, o gyventojai teigia, kad turėjo būti patikrinta, ar planuojamiems darbams buvo visos būtinos teisės ir leidimai. Jie akcentuoja, kad tokios rizikos esą turėjo būti suvaldytos dar projektavimo ir leidimų išdavimo etape.

    Teismai vyksta, o sprendimų reikia dabar

    Gyventojai nurodo, kad su generaliniu rangovu UAB „Rainių statyba“ teisiniai ginčai vyksta nuo 2024 metų lapkričio, tačiau procesai gali užtrukti ilgai. Tuo metu avarinės būklės šalinimas, pasak bendrijos, negali laukti, nes kiekviena savaitė didina remonto apimtį ir kainą.

    Bendrija teigia, kad savivaldybėje prašyta pagalba nebuvo suteikta, o gyventojams esą buvo pasiūlytas modelis, kai pirmiausia jie patys turėtų padengti didžiąją darbų dalį, o kompensacijos būtų svarstomos vėliau. Gyventojai pabrėžia, kad tokia schema avarinėje situacijoje jiems yra sunkiai įgyvendinama.

    Kaina viršija renovacijos mastą

    Gyventojų skaičiavimu, deformacijų ir pažeidimų šalinimas gali kainuoti apie 1,5 karto daugiau nei visa pirminė namo renovacija. Dėl to bendrija prašo sprendimo, kuris leistų skubiai finansuoti būtiniausius stabilizavimo darbus ir tik vėliau spręsti atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus.

    Pasak bendrijos, name gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, todėl finansinė našta ir neapibrėžtumas yra ypač skausmingi. Gyventojai tikina, kad rizika kasdienė, o aiškaus veiksmų plano iš atsakingų institucijų jie iki šiol negauna.

    „Valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko valstybės remtos renovacijos metu, ir skubiai užtikrinti avansinį finansavimą pamatų gelbėjimui“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Gyventojai tikisi, kad skubus Vyriausybės įsikišimas padėtų greičiau sutelkti techninę ekspertizę, finansavimą ir aiškią atsakomybės schemą. Jie pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra žmonių saugumas ir pastato stabilumas.

  • Santakos tiltas Kaune jau ant finišo ribos: ant perdangos – beveik 2 000 tonų asfalto

    Kaune statomas Santakos tiltas tarp Užnemunės ir Brastos gatvių pasiekė vieną paskutinių etapų: po atramų ir perdangos sutvirtinimo darbų rangovai pradeda asfaltavimo darbus. Miesto savivaldybė skelbia, kad ant tilto perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto, o eismui numatytos keturios juostos.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad mieste pastaraisiais metais įgyvendinama daug transporto infrastruktūros projektų, o Santakos tiltas turėtų tapti vienu labiausiai kasdienį judėjimą keisiančių objektų. Pasak jo, iki darbų pabaigos liko užbaigti asfaltavimą ir formalias procedūras.

    „Statybų pabaiga – jau čia pat. Liko išasfaltuoti perdangą ir užbaigti formalumus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Dar rugpjūčio pabaigoje plieninė tilto perdanga, sverianti apie 6 500 tonų, pasiekė abu Nemuno krantus. Skaičiuojama, kad jos suvirinimas ir perdangos užtraukimas ant atramų užtruko dvejus metus, o procese dalyvavo apie 100 darbuotojų.

    Kartu su važiuojamąja dalimi numatyta įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir saugesniam judėjimui per upę, kai vienoje vietoje sujungiami skirtingi transporto srautai.

    Vienoje tilto pusėje Užnemunės gatvę ir tiltą jungs viadukas su tuneliu, kur šiuo metu vyksta baigiamieji darbai: betonuojamos sienos, montuojamos saugumo priemonės ir įrengiami architektūriniai elementai. Kitoje pusėje, Brastos gatvėje, jau įrengta žiedinė sankryža, kuri turėtų padėti paskirstyti srautus.

    Santakos tiltas yra 417 metrų ilgio ir turėtų sujungti Vilijampolę bei Marvelę, taip pat pagerinti susisiekimą tarp miesto centro ir Aleksoto. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinius darbus planuojama užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos.