CP v2

Blog

  • STT įspėja: Šilutėje, Šilalėje ir Visagine pirkimuose per daug vieno tiekėjo – rizika permokėti

    Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybių bei Visagino savivaldybės viešųjų pirkimų procesuose. Tarnyba konstatuoja, kad taikoma praktika didina neteisėtų susitarimų tikimybę ir riziką, jog už gyventojams reikalingas prekes, darbus ar paslaugas gali būti permokama.

    STT vertinimu, problema ryškėja ten, kur viešumo ir konkurencijos yra mažiau, o sprendimų priėmimas tampa sunkiau patikrinamas. Tokiose situacijose savivaldybės gali prarasti kainos palyginimo pranašumą, o tiekėjų ratas realiai susiaurėja iki kelių nuolat pasikartojančių dalyvių.

    Viešųjų pirkimų tarnybos duomenų analizė rodo, kad neviešinamų mažos vertės pirkimų apimtys kai kuriose savivaldybėse išsiskiria. 2025 metais Šilutės rajono savivaldybėje tokių sutarčių sudaryta 1 854, o Šilalės rajono savivaldybėje – 1 536, ir šis didelis skaičius kartojasi nuo 2023 metų.

    STT nustatė, kad reikšminga pirkimų dalis vykdoma sulaukiant tik vieno pasiūlymo. Šilalės rajono savivaldybėje vienas pasiūlymas gautas apie 94 proc. pirkimų, o dalyje Šilutės rajono seniūnijų panaši situacija, pasak tarnybos, artima beveik visiems pirkimams.

    Pasikartojantys tiekėjai ir skaidymo rizika

    Analizėje fiksuojami atvejai, kai panašaus pobūdžio pirkimuose nuolat kartojasi tie patys tiekėjai, o sumos būna panašios ar net identiškos. Tai laikoma požymiu, kad didesni pirkimai galėjo būti skaidomi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos skelbti viešai ir sudaryti prielaidas kreiptis tik į vieną tiekėją.

    Kaip pavyzdį STT mini Šilutės rajone vykdytus pirkimus dėl metalinių konstrukcijų ir statybos darbų Švėkšnos ugniagesių garažui. 2024–2025 metais buvo atlikti trys atskiri pirkimai, kurių kiekvieno vertė siekė apie 18 150 eurų, o tiekėjas visais atvejais buvo tas pats.

    Šilalės rajone, pasak STT, pirkimų plane buvo numatytas 70 000 eurų vertės atviras konkursas, tačiau pagal tą pačią plano eilutę įvykdyta 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos viešai neskelbta. Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gautas vienas pasiūlymas.

    STT taip pat nurodo, kad 2024–2025 metais Šilalės rajono savivaldybės administracija iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 000 eurų. Tarnybos vertinimu, tokia praktika riboja konkurenciją ir apsunkina racionalaus lėšų panaudojimo kontrolę.

    Reikalavimai, kurie palankūs vienam

    STT analizėje pabrėžiama ir techninių specifikacijų rizika, kai reikalavimai tampa itin detalūs ar galimai neproporcingi. Tokiu atveju jie gali susiaurinti tiekėjų ratą ir sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam rinkos dalyviui.

    Šilutės rajono savivaldybės atvejis, kur siekta įsigyti tris naujus elektrinius mokyklinius autobusus ir nustatytas iki dviejų mėnesių pristatymo terminas, STT vertinimu kelia klausimų. Tiekėjai buvo atkreipę dėmesį, kad įprasta gamyba, komplektavimas ir pristatymas paprastai trunka 6–12 mėnesių.

    Konkurse dalyvavo viena bendrovė, pasiūliusi jau turimus autobusus, o jos kaina – 714 700 eurų – sudarė 99,95 proc. pirkimui skirtos, tačiau viešai neskelbtos sumos. STT teigimu, trumpas terminas kartu su detaliais techniniais reikalavimais galėjo suteikti pranašumą tiekėjui, jau turėjusiam konkrečias transporto priemones.

    Analizėje pažymima, kad panašios rizikos nustatytos ir dar dviejuose šios savivaldybės mokyklinių autobusų pirkimuose, kuriuose taip pat gauta po vieną pasiūlymą. STT nurodo, kad visus tris pirkimus laimėjusios dvi bendrovės buvo susijusios per vadovus ir akcininkus, o autobusus abi įsigijo arba ketino įsigyti iš to paties specializuoto pardavėjo Lenkijoje.

    Subjektyvūs kokybės kriterijai ir kainos didinimas

    STT atkreipia dėmesį ir į vertinimą pagal kokybės kriterijus, kai jie apibrėžiami abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui, darbų grafiko logiškumu ar realumu. Tarnyba pabrėžia, kad tokie kriterijai tiekėjams neleidžia aiškiai suprasti, už ką skiriami balai, o vertintojams suteikia didelę subjektyvaus sprendimo laisvę.

    Kaip pavyzdys minimas Šilutės miesto stadiono kapitalinio remonto pirkimas, kuriame už laiko planavimą buvo skiriama 15 balų iš 100. STT pažymi, kad trys savivaldybės administracijos specialistai laimėtojui skyrė maksimalų balą, tačiau vertinimo anketose nepateikė argumentų.

    Visagino savivaldybėje, vykdant statybos darbus, apėmusius ir kalno formavimą, fiksuotos kainos sutarties vertė išaugo nuo maždaug 645 000 iki 909 000 eurų. STT akcentuoja, kad kai reikšmingi papildomi darbai ir jų kaina paaiškėja jau po konkurso, kiti tiekėjai nebeturi galimybės dėl jų varžytis, o tai didina riziką, kad sutartis vėliau pakeičiama rangovui palankesnėmis sąlygomis.

    STT pateikė Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybėms bei Visagino savivaldybei antikorupcinius pasiūlymus, kaip tobulinti viešųjų pirkimų organizavimą. Savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta arba numatoma atsižvelgti į tarnybos pastabas.

  • Kaunas susekė triuką: neužbaigtame pastate veikęs autoservisas sulaukė VMI veiksmų

    Kauno miesto savivaldybė, tikrindama Islandijos plente veikusią komercinę veiklą, nustatė galimus pažeidimus neužbaigtame statyti pastate, kuriame veikė autoservisas. Miestas sako, kad dokumentuose aptikti neatitikimai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto mokesčiui, todėl informacija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    2024 metais kovą fiksuota, kad Islandijos pl. 213E esančio pastato plotas skirtinguose dokumentuose skyrėsi beveik dvigubai. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie 551 kv. m, o kadastro byloje – 1 016,96 kv. m.

    Savivaldybės vertinimu, situaciją apsunkino tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau duomenų apie nustatyta tvarka užbaigtą statybą tuo metu nebuvo. Nepaisant to, pastate fiksuota reali ūkinė veikla, o tai, savivaldybės teigimu, kelia klausimų ir dėl statinio naudojimo teisėtumo, ir dėl mokesčių apskaičiavimo.

    Patikrinimus atlikusi Eigulių seniūnija nurodė pastato savininkui pašalinti nustatytus trūkumus, o reikalavimų neįvykdžius 2024 metais balandį surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 metais gegužę pakartotinė apžiūra, savivaldybės teigimu, patvirtino, kad pastate remontuojami automobiliai ir toliau, todėl surašytas dar vienas protokolas.

    Ginčas su Statybų inspekcija tęsiasi

    Kauno miesto savivaldybė 2024 metais kovą ir balandį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti statybos teisėtumą bei nustatytas aplinkybes. Tačiau inspekcija nagrinėjimą nutraukė, argumentuodama, kad statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, o viešasis interesas, jos vertinimu, nebuvo pažeistas.

    Savivaldybė su tuo nesutiko ir 2024 metais gegužę sprendimą apskundė teismui. 2025 metais lapkritį Regionų administracinis teismas pirmojoje instancijoje panaikino inspekcijos sprendimą ir įpareigojo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau procesas dar nebaigtas, nes sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    VMI: inicijuojami kontrolės veiksmai

    Miestas pabrėžia, kad ploto neatitikimai ir faktinis pastato naudojimas galėjo lemti mažesnę mokestinę prievolę, todėl savivaldybė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Savivaldybės teigimu, nekilnojamojo turto mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo perskaičiuotas, o mokestinė prievolė patikslinta.

    Vėliau buvo patikslinti ir paties pastato duomenys registre. Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais vasarį per patikrinimą užfiksuota, jog nuo 2024 metais spalio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 995,04 kv. m bendrasis pastato plotas, taip pat atsirado deklaracija apie statybos užbaigimą.

    Įvertinusi savivaldybės pateiktą informaciją ir kitus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo priėmusi sprendimą autoserviso atžvilgiu inicijuoti kontrolės veiksmus.

    „Nebaigtų statyti statinių naudojimas ūkinei veiklai ir bandymai tokiu būdu išvengti priklausančių mokesčių nebus toleruojami. Jei atsakingos institucijos atsisakys tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, tokius sprendimus ginčysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokios situacijos svarbios ne tik dėl konkretaus objekto, bet ir dėl platesnės praktikos, kai komercinė veikla vykdoma objektuose, kurių statybos procedūros nėra iki galo sutvarkytos. Tokiais atvejais, institucijų teigimu, rizikos kyla ir dėl statybos priežiūros, ir dėl teisingo mokesčių administravimo.

  • D. Nausėdienė kviečia visą Lietuvą: jūsų meduolinės žvaigždės papuoš Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau šeštus metus iš eilės kviečia žmones visoje Lietuvoje prisidėti prie kalėdinės iniciatyvos ir kartu kurti Prezidentūros eglės papuošimus. Šiemet akcija pavadinta „Lietuvos žvaigždynas“, o jos ašimi tampa namuose gaminami meduoliniai žaisliukai.

    Akcijos dalyviai raginami kurti žvaigždutės arba širdelės formos papuošimus, dekoruotus meduolių raštais. Kiekvienas žaisliukas gali būti unikalus, atkartojantis šeimos tradicijas, turintis palinkėjimą ar simbolį, kuris primena apie artumą ir bendrystę.

    Pasak pirmosios ponios, šv. Kalėdų laukimas yra metas, kai senos tradicijos įgauna naują prasmę, o iš kartos į kartą perduodami papročiai padeda išlaikyti ryšį. Vienas ryškiausių tokių papročių Lietuvoje yra meduolių kepimas, sukviečiantis skirtingo amžiaus šeimos narius prie vieno stalo.

    „Šių metų meduolių žaisliukams pasirinkta žvaigždės forma primena, kad kiekvienas turime savo kelią ir savitą būdą šviesti, o mūsų skirtingos istorijos gali susijungti į vieną bendrą pasakojimą“, – sakė D. Nausėdienė.

    Pirmoji ponia pabrėžė, kad iniciatyva kasmet suartina šeimas, mokyklas ir bendruomenes, o pats kūrybos procesas tampa proga kalbėtis, dalintis prisiminimais ir kurti naujas tradicijas. Tokios veiklos, pasak jos, ypač svarbios šiandien, kai bendruomeniškumas vis dažniau kuriamas per prasmingus, paprastus ir įtraukiančius bendrus darbus.

    Iš skirtingų Lietuvos vietų atkeliavę papuošimai kartu sudarys „Lietuvos žvaigždyną“ ir papuoš pagrindinę Prezidentūros eglę bei kitas egles. Taip pat dalis kūrinių gali tapti simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams, partneriams ir bendruomenėms.

    Prisidėti kviečiamos šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės, o iniciatyvos esmė išlieka ta pati: per mažus, rankomis sukurtus darbus sustiprinti ryšį ir dalintis šventine šiluma. Dėl žaisliukų perdavimo į Prezidentūrą rekomenduojama kreiptis Prezidentūros nurodytais kontaktais.

  • Vilniuje neliko vietų: choras „Momentum“ stebuklo programą Kaune atliks paskutinį kartą

    Po išparduoto vakaro Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje choras „Momentum“ pranešė dar kartą pristatysiantis programą „Kur prasideda stebuklas“ Kaune. Organizatorių teigimu, tai bus paskutinis šios programos atlikimas, todėl klausytojams tai ir paskutinė proga ją išgirsti gyvai.

    Vilniaus koncerte salė buvo pilna, o publika atlikėjus palydėjo ovacijomis atsistojus. Vienu ryškiausių vakaro momentų tapo kompozitoriaus ir dirigento Mantvydo Drūlios kūrinio „Oi toli toli“ premjera, kuri Kaune skambės pirmą kartą.

    Programoje skirtingų autorių muzika jungiama bendra tema apie žmogaus ryšį su praeitimi, artimaisiais ir laiko tėkme. Koncerte numatyti Vaclovo Augustino, Evaldo Aleknos, Mantvydo Drūlios, Imanto Jono Šimkaus ir Donato Zakaro kūriniai, paremti lietuvių poezija ir laiškais.

    Literatūriniai šaltiniai aprėpia Maironio ir Vytauto Mačernio tekstus, taip pat M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai ir Oskaro Vaildo eiles.

    „Kūriniai joje pratęsia vienas kito mintį, keičia emocinę kryptį ir paruošia klausytoją tam, kas skambės toliau“, – sakė choro meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus.

    Šiuolaikiniai opusai programoje derinami su chorinės tradicijos atgarsiais, o vienu iš akcentų įvardijamas Romualdo Gražinio harmonizuotos liaudies dainos „Vai ūžia, gaudžia“ atlikimas, skirtas šio dirigento ir pedagogo atminimui.

    Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje skambesį lydės šiai erdvei pritaikyta šviesų dramaturgija, kuri, kaip skelbiama, keisis kartu su muzikos įtampa ir pauzėmis. Chorui vadovauja dr. Imantas Jonas Šimkus ir Mantvydas Drūlia, koncerto vedėjas – Jurgis Kubilius.

    Paskutinis programos „Kur prasideda stebuklas“ koncertas vyks lapkričio 14 dieną 19 valandą Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje Kaune. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

  • Vėjo ir saulės parkų kaimynams – daugiau nei 1 000 000 eurų: kur keliauja pinigai?

    Gyventojų ir bendruomenių kaimynystė su vėjo bei saulės elektrinėmis vis dažniau virsta apčiuopiama finansine nauda. Šiemet vietos projektams numatyta skirti daugiau nei 1 000 000 eurų, o dalis bendruomenių pinigus nukreipia į sprendimus, kurie mažina sąskaitas už elektrą.

    Lėšos surenkamos per gamybos įmoką: didesni elektros gamintojai moka po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Šis mechanizmas sieja atsinaujinančios energetikos plėtrą su tiesiogine grąža aplinkinėms teritorijoms.

    Pagal galiojančią tvarką 15 proc. surinktų lėšų skiriama namų ūkiams, kurie nuo elektrinės nutolę ne daugiau kaip 1,5 kilometro. Dėl likusios dalies gali varžytis bendruomenės iki 15 kilometrų spinduliu, o finansavimą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

    Pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta paramos sutarčių už 836 000 eurų. Aktyviausiai galimybe pasinaudojo Šakių ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės, kurioms patvirtinta atitinkamai aštuoni ir septyni projektai.

    Dar vienas finansavimo etapas numatytas rudenį: antrajam kvietimui suformuotas beveik 148 000 eurų krepšelis iš nepanaudotų lėšų. Tai reiškia, kad dalis bendruomenių dar turės progą pretenduoti į paramą viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ar energetiniams sprendimams.

    Augantis dėmesys saulės elektrinėms

    Finansuojami projektai atspindi skirtingus vietos poreikius: vienur atnaujinamos bendros erdvės, kitur įsigyjama renginiams reikalinga įranga ar tvarkomos bendruomenės patalpos. Vis dėlto ryškėja tendencija, kad vis daugiau pareiškėjų prioritetą teikia investicijoms, kurios ilgainiui mažina išlaidas energijai.

    Kelios bendruomenės planuoja įsirengti nuosavas saulės elektrines, kad dalį vartojamos elektros pasigamintų pačios. Tokie projektai dažnai vertinami ir kaip žingsnis link platesnio modelio, kai energiją kartu gamina ir ja naudojasi vietos gyventojai.

    „Gamybos įmoka leidžia dalį saulės ir vėjo elektrinių kuriamos naudos skirti vietos bendruomenėms. Šiomis lėšomis jos gali įgyvendinti gyventojų poreikius atitinkančius projektus“, – sakė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

    Kas keičiasi nuo lapkričio?

    Nuo lapkričio 1 dienos paprastinamos sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms. Jei planuojama įrengti iki 100 kilovatų įrengtosios galios elektrinę ir veikti pagal gaminančių vartotojų parkų modelį, nebereikės leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumų.

    Tikimasi, kad paprastesnė tvarka paskatins daugiau bendruomenių rinktis ilgalaikes investicijas į energijos gamybą. Tokie sprendimai gali duoti finansinę grąžą daug metų ir kartu didinti vietos atsparumą kainų svyravimams elektros rinkoje.

    Pasak D. Tracevičiaus, konkurso sąlygos energetikos projektams yra palankios, nes jiems skiriami papildomi balai. Tai gali tapti pranašumu didėjant konkurencijai dėl paramos ir paskatinti platesnius pokyčius, pavyzdžiui, daugiau gyventojų rinktis šilumos siurblius ar elektromobilius.

  • Visi skalbia 40 laipsnių režimu, bet ekspertai perspėja: dažnai tai tik mitas

    Daugelis kasdienius drabužius iš įpročio skalbia 40 laipsnių temperatūroje, manydami, kad taip užtikrinama geriausia švara. Tačiau šiuolaikinės skalbimo priemonės ir skalbyklės vis dažniau leidžia pasiekti gerų rezultatų ir žemesnėje temperatūroje, o tai gali padėti taupyti elektrą ir saugoti audinius.

    Didžiausia dalis energijos skalbimo metu sunaudojama vandeniui pašildyti, todėl temperatūros mažinimas dažnai tiesiogiai mažina ir sąnaudas. Be to, vėsesnis vanduo paprastai yra švelnesnis spalvoms ir audinio pluoštui, todėl drabužiai ilgiau išlaiko formą ir ryškumą.

    Kada 40 laipsnių tikrai reikalinga?

    40 laipsnių režimas dažniausiai pasiteisina tada, kai drabužiai labiau sutepti riebalais, prakaitu ar įsisenėjusiais nešvarumais, o audinys tokiai temperatūrai pritaikytas. Vis dėlto vien temperatūra ne visada yra lemiamas veiksnys, nes daug ką nulemia skalbimo priemonė, programa, būgno prikrovimas ir skalbimo trukmė.

    Jei drabužiai tik lengvai panešioti ir neturi ryškių dėmių, dažnu atveju pakanka 20–30 laipsnių režimo. Tokiu būdu mažinama rizika susitraukti kai kuriems audiniams ir lėtinamas spalvų blukimas, ypač tamsiems ar ryškiems drabužiams.

    Kaip pasirinkti tinkamą temperatūrą?

    Kasdieniams marškinėliams, marškiniams, kelnėms ar lengvai suteptiems drabužiams dažnai tinka 30 laipsnių režimas, ypač jei naudojama kokybiška skalbimo priemonė. 40 laipsnių verta rinktis, kai reikia daugiau „jėgos“ prieš dėmes, tačiau būtina įvertinti audinio sudėtį ir priežiūros nurodymus.

    Higienos požiūriu dažniau išskiriami 60 laipsnių režimai, kurie paprastai pasirenkami patalynei, rankšluosčiams ar vaikų tekstilei, jei tik gamintojo etiketė tai leidžia. 90 laipsnių režimas kasdieniams drabužiams dažniausiai nereikalingas ir dažniau naudojamas išskirtiniais atvejais arba skalbyklės priežiūros ciklams.

    Sporto drabužiams karštis gali pakenkti

    Funkciniai sporto drabužiai dažnai siuvami iš sintetinių ir tamprių medžiagų, kurioms aukštesnė temperatūra ilgainiui kenkia. Dėl to gamintojai neretai rekomenduoja tokią aprangą skalbti iki 30 laipsnių, o nemaloniam kvapui mažinti rinktis sportinei tekstilei skirtas priemones, o ne kelti temperatūrą.

    Patikimiausias orientyras visada yra drabužio priežiūros etiketė ir skalbiklio instrukcija. Vieno universalaus temperatūros sprendimo nėra, todėl renkantis režimą verta atsižvelgti į audinį, nešvarumo pobūdį ir tai, ar prioritetas yra maksimalus dėmių šalinimas, ar ilgesnis drabužių tarnavimo laikas.

  • Kaune kyla moderniausia futbolo ir regbio arena: technika jau kasa tinklus, aiškėja terminai

    Kauno Aleksote, Europos prospekto 105A sklype, įgauna pagreitį naujo futbolo ir regbio arenos projekto statybos. Po apleistų statinių griovimo statybvietėje vykdomi žemės darbai ir pradedami kloti požeminiai nuotekų bei kiti inžineriniai tinklai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad projektas yra dalis platesnių Aleksoto pokyčių: teritorijoje vystomi sporto, laisvalaikio ir inovacijų objektai. Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, naujos erdvės bus skirtos ne tik profesionaliam sportui, bet ir gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    „Aleksotas išgyvena tikrą proveržį. Neabejoju, kad modernios erdvės pasitarnaus ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir prasmingai praleisti laisvalaikį norintiems gyventojams“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Planuojama, kad apie 17 000 kv. metrų ploto komplekse bus trys aukštai ir rūsys, o pastato aukštis sieks apie 28 metrus. Numatyta įrengti 105 metrų ilgio ir 68 metrų pločio dirbtinės dangos aikštę, pritaikytą oficialių varžybų reikalavimams.

    Projektas apima ir žiūrovams skirtą infrastruktūrą: numatytos maždaug 1 000 vietų tribūnos, sportininkų ir teisėjų patalpos, medicinos bei administracinės erdvės. Taip pat suplanuotos lauko terasos, iš kurių atsivers vaizdas į Aleksoto aerodromo panoramą.

    Prie sporto komplekso planuojama įrengti 158 vietų automobilių stovėjimo aikštelę ir atskiras vietas autobusams. Tokie sprendimai įprasti naujos kartos sporto objektuose, kai siekiama iš anksto suvaldyti renginių srautus ir sumažinti apkrovas aplinkinėse gatvėse.

    Nurodoma, kad techninį projektą ir projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „Maspro“, o rangos darbus vykdo konkursą laimėjusi bendrovė „Infes“. Statybas tikimasi užbaigti per dvejus metus nuo darbų pradžios, artimiausi etapai siejami su pamatų įrengimu ir antžeminių konstrukcijų darbais.

    Energinio efektyvumo prasme objektui numatyta A++ klasė, kuri šiuo metu yra aukščiausias reikalavimų lygis naujiems pastatams Lietuvoje. Tai reiškia griežtesnius sprendinius dėl šilumos nuostolių, inžinerinių sistemų efektyvumo ir bendrų eksploatacijos kaštų, kas sporto infrastruktūrai tampa vis svarbiau augant energijos kainų jautrumui.

  • Lenkija UE kelia rafinerijų pajėgumų klausimą: be jų gali strigti ir gynybos, ir ekonomikos planai

    Lenkija Europos Sąjungoje kelia klausimą, kurį Varšuva vadina strategiškai svarbiu: kaip pereinant prie mažataršės ekonomikos išsaugoti pakankamus naftos perdirbimo pajėgumus Europoje. Apie tai Liuksemburge vykstančioje ES energetikos ministrų taryboje kalbėjo Lenkijos energetikos viceministras Wojciechas Wrochna.

    Jo teigimu, ES dekarbonizacijos tikslai išlieka ambicingi, tačiau perėjimas prie elektrifikacijos užtruks, o pereinamuoju laikotarpiu išliks didelė priklausomybė nuo tradicinių degalų. Todėl, Lenkijos pozicija, europinės rafinerijos negali būti paliktos rinkos savieigai, jei tai reikštų pajėgumų nykimą.

    Rafinerijos kaip saugumo dalis

    Varšuva pabrėžia, kad degalų prieinamumas yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Lenkijos atstovas akcentavo, kad karinė aviacija ir kitos ginkluotosios pajėgos reikalauja patikimų aviacinių degalų ir dyzelino tiekimo grandinių.

    „Prieš pasiekdami visišką elektrifikaciją turime pasirūpinti, kad Europoje išliktų rafinerijų pajėgumai“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Lenkija argumentuoja, kad įtampa NATO rytiniame flange ir karas Ukrainoje keičia planavimo logiką: degalai tampa kritiniu resursu ne tik kasdieniam judumui, bet ir galimam greitam pajėgų permetimui bei ilgalaikėms operacijoms.

    Europos Komisijos signalai pramonei

    Tekste minima, kad Europos Komisijoje Lenkijos pozicijai palankiai nusiteikęs už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Aukšto lygio dialoge su Europos rafinerijų sektoriumi jis įspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi prireikus staigiai didinti vidaus degalų gamybą.

    Kubilius taip pat atkreipė dėmesį į NATO planavimo scenarijus, pagal kuriuos pirmosiomis dienomis galimo konflikto atveju gali tekti greitai perkelti reikšmingas pajėgas, o tai automatiškai didina degalų paklausą. Šiame kontekste išryškėja ir logistikos klausimai, įskaitant kuro tiekimo infrastruktūrą.

    Ko Lenkija siekia derybose

    Varšuva siekia pradėti diskusiją su ES valstybėmis ir Europos Komisija, kaip pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti rafinerijų pajėgumų išlaikymą. Tai apima ir konkurencingumo klausimą: jei europinės gamyklos pralaimėtų globaliai konkurencijai, didėtų importo dalis, o kartu ir priklausomybė nuo išorės tiekėjų.

    Lenkijos siunčiama žinia paprasta: transformacija turi vykti, bet ji neturi sukurti naujų pažeidžiamumų energetikos tiekime. Todėl rafinerijų pajėgumai, Lenkijos vertinimu, turi būti traktuojami kaip strateginė infrastruktūra, kurios vaidmuo išliks dar ne vienerius metus.

  • „Orlen“ dukterinė „Unipetrol“ sudarė 10 metų PPA su CEZ: pirks saulės elektrinės energiją

    Čekijoje veikianti „Orlen“ grupės bendrovė „Orlen Unipetrol“ susitarė su CEZ grupės įmone CEZ ESCO dėl glaudesnio bendradarbiavimo modernios energetikos srityje. Įmonės pasirašė memorandumą, apimantį energijos vartojimo efektyvumo projektus, elektromobilumą ir naujas iniciatyvas atsinaujinančios energijos grandinėje.

    Vienas pirmųjų praktinių žingsnių – ilgalaikė elektros tiekimo sutartis, pagal kurią „Orlen Unipetrol“ pirks energiją iš CEZ saulės elektrinės. Tokios sutartys, dažnai vadinamos PPA, leidžia pramonei užsitikrinti prognozuojamą žaliąją elektros dalį ir mažinti kainų svyravimo riziką.

    10 metų sutartis dėl saulės parko

    „Orlen Unipetrol“ ir CEZ ESCO sudarė 10 metų trukmės susitarimą, kuriuo užsitikrinama visa metinė naujos CEZ saulės elektrinės gamyba. Elektrinė statoma Růžodolio vietovėje netoli Litvínovo, o jos gaminama elektra bus tiekiama tiesiogiai „Orlen Unipetrol“ infrastruktūrai, įskaitant naftos perdirbimo objektus.

    Projektas vystomas pramoninių atliekų sąvartyne – tai sprendimas, dažnai pasirenkamas siekiant panaudoti jau pažeistas teritorijas ir neplėsti užstatymo į žemės ūkiui ar gamtai svarbias vietoves. Skelbiama, kad elektrinės įrengtoji galia sieks 9,65 megavato, o metinė gamyba – apie 10 gigavatvalandžių.

    Platesni planai: įkrovimas ir efektyvumas

    Bendrovės nurodo, kad bendradarbiavimas apims ne tik elektros pirkimą, bet ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, galimą naujų saulės elektrinių vystymą bei žaliavų tiekimo ir modernizacijos projektus. Taip pat akcentuojama elektromobilumo kryptis – įkrovimo infrastruktūros plėtra ir susijusios paslaugos.

    „Pasirašytas memorandumas atveria galimybes tolesniems bendriems projektams, įskaitant greitąjį elektromobilių įkrovimą. Iki 2030 metų siekiame išplėsti greitojo įkrovimo tinklą iki 600 taškų visoje Čekijoje“, – sakė „Orlen Unipetrol“ valdybos narė Agnieszka Bobrukiewicz.

    CEZ ESCO vadovas Kamil Čermák pabrėžė, kad „Orlen Unipetrol“ yra vienas svarbiausių įmonės energetikos klientų, todėl bendradarbiavimas bus plečiamas kryptingai. „Dėmesį sutelksime į energiją taupančius sprendimus, naujas saulės elektrines ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą“, – sakė jis.

    Kas yra „Orlen Unipetrol“ ir CEZ ESCO?

    „Orlen Unipetrol“ yra didžiausia rafinavimo ir petrochemijos bendrovė Čekijoje, šimtu procentų priklausanti „Orlen“ grupei. Įmonė perdirba naftą, gamina degalus, plastikų žaliavas ir trąšas, o taip pat valdo degalinių tinklą; pagrindiniai gamybiniai objektai veikia Litvínove ir Kralupuose prie Vltavos.

    CEZ ESCO – CEZ grupės įmonė, teikianti energijos efektyvumo auditus ir konsultacijas, diegianti apskaitos ir valdymo sprendimus, vystanti kogeneraciją ir įgyvendinanti saulės elektrinių projektus. CEZ grupę kontroliuoja Čekijos valstybė, todėl dalis strateginių krypčių siejama ir su nacionaliniais energetinio saugumo bei dekarbonizacijos tikslais.

  • Masters & Robots konferencijoje Varšuvoje – DI bumas, suverenitetas ir klausimas, kur brėžti automatizacijos ribas

    Jubiliejinė konferencija Varšuvoje

    Varšuvoje įvyko jubiliejinė, dešimtoji konferencijos Masters & Robots edicija, kurią organizavo Digital University. Dvi dienas renginyje susitiko tarptautiniai ekspertai, mokslininkai, verslo lyderiai ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Diskusijų centre atsidūrė DI raida, technologinis suverenitetas, kibernetinis saugumas ir darbo rinkos pokyčiai. Pagrindinė mintis kartota nuosekliai: spartėjant automatizacijai, sprendimų atsakomybė negali būti „perduota“ vien technologijai.

    DI ribos ir žmogaus atsakomybė

    Digital University vadovė Jowita Michalska pabrėžė, kad per dešimtmetį pasikeitė pati DI samprata: tai, kas anksčiau atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien yra kasdieniai įrankiai. Tačiau, pasak jos, riba atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai paliečia žmonių gyvenimus.

    Konferencijoje akcentuota, kad organizacijos, diegdamos DI, dažnai susitelkia į efektyvumą, bet per mažai investuoja į valdymo taisykles, rizikų vertinimą ir atsakomybės pasidalijimą. Būtent dėl to klausimas „ką galima automatizuoti“ vis dažniau keičiamas į „ko automatizuoti negalima“.

    „Technologija turi padėti žmonėms ir greitinti procesus, tačiau ji negali pakeisti žmogaus sprendimo, jautrumo ir atsakomybės ten, kur sprendžiama dėl kito žmogaus“, – sakė Jowita Michalska.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir saugumo kultūra

    Renginyje kalbėta, kad visuomenės atsparumas skaitmeninėje erdvėje tampa nebe nišine tema, o bazine kompetencija. Skaitmeniniai įgūdžiai pristatyti kaip praktinis „saugos diržas“, kuris reikalingas ne tik IT specialistams, bet ir darbuotojams beveik kiekviename sektoriuje.

    Pranešimuose pabrėžta, jog kibernetinės grėsmės vystosi greičiau nei įprasti reguliavimo ciklai, todėl vien formalūs reikalavimai problemos neišsprendžia. Organizacijoms būtina stiprinti mokymus, incidentų valdymą ir kasdienę saugumo higieną, nes didelė dalis atakų prasideda nuo žmogiškų klaidų.

    „Skaitmeninių kompetencijų stiprinimas yra esminis dalykas: kaip išmokome segtis saugos diržus automobilyje, taip turime išmokti pagrindinių saugumo taisyklių skaitmeniniame pasaulyje“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Liderystė triukšmo ir rizikų laikais

    Konferencijoje aptarta, kad DI eroje vadovų užduotis yra ne tik pasirinkti technologiją, bet ir sukurti kultūrą, kurioje darbuotojai drįsta užduoti nepatogius klausimus. Pranešėjai atkreipė dėmesį į polinkį ieškoti greitų sprendimų, kurie trumpuoju laikotarpiu atrodo pigesni, bet vėliau brangiai kainuoja.

    Kita išryškėjusi kryptis – pasitikėjimo ir santykių svarba, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Nuskambėjo mintis, kad duomenys ir skaičiavimai būtini, tačiau kritiniais momentais sprendimų kokybę dažnai lemia lyderystė, komandos brandumas ir gebėjimas valdyti riziką.

    „Kibernetiniame saugume klausimas vis dažniau keičiasi iš ‘kas turi prieigą prie ko?’ į ‘kas turi prieigą prie ko per įrenginius?’, ir tai reikalauja ne vien transformacijos, o radikalesnių sprendimų“, – sakė Ramses Gallego.

    Darbo rinka, motyvacija ir žmogaus pranašumas

    Dalis pranešimų buvo skirta klausimui, kaip DI keis profesijas ir organizacijų struktūras. Pabrėžta, kad algoritmai ypač stiprūs pasikartojančiose užduotyse, tačiau jiems sunkiau atkurti giluminę žmogaus motyvaciją, socialinį kontekstą ir emocinį sprendimų sluoksnį.

    Ekspertai išskyrė ir kitą aspektą: technologiniai šuoliai verčia sparčiau persikvalifikuoti, o darbuotojams svarbiausia tampa gebėjimas mokytis. Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį pranašumą turės tie, kurie sugeba derinti technologinį raštingumą su kritiniu mąstymu, kūrybiškumu ir atsakomybe.

    Robotika kaip simbolis ir praktika

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo Europoje pristatytas humanoidinių robotų ir robotų šunų pasirodymas, kuriame technologijos buvo sujungtos su dizainu ir kūrybinėmis industrijomis. Idėja buvo ne tik pramoginė, bet ir simbolinė – parodyti, kad žmonių ir mašinų santykis vis dažniau persikelia į viešąją erdvę.

    Konferencijos pabaigoje pakartota, kad skaitmeninė transformacija nėra vien infrastruktūra ar serverių pajėgumai. Sėkmę labiausiai lemia tai, ar organizacijos geba atsakingai valdyti DI, investuoti į žmonių kompetencijas ir susitarti dėl aiškių taisyklių.

    „Transformacijos pagrindas yra ne technologijų sparta, o žmonių brandumas ir pasirengimas prisiimti atsakomybę už sprendimus“, – sakė renginio organizatoriai.