CP v2

Blog

  • Santakos tiltas Kaune jau ant finišo ribos: ant perdangos – beveik 2 000 tonų asfalto

    Kaune statomas Santakos tiltas tarp Užnemunės ir Brastos gatvių pasiekė vieną paskutinių etapų: po atramų ir perdangos sutvirtinimo darbų rangovai pradeda asfaltavimo darbus. Miesto savivaldybė skelbia, kad ant tilto perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto, o eismui numatytos keturios juostos.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad mieste pastaraisiais metais įgyvendinama daug transporto infrastruktūros projektų, o Santakos tiltas turėtų tapti vienu labiausiai kasdienį judėjimą keisiančių objektų. Pasak jo, iki darbų pabaigos liko užbaigti asfaltavimą ir formalias procedūras.

    „Statybų pabaiga – jau čia pat. Liko išasfaltuoti perdangą ir užbaigti formalumus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Dar rugpjūčio pabaigoje plieninė tilto perdanga, sverianti apie 6 500 tonų, pasiekė abu Nemuno krantus. Skaičiuojama, kad jos suvirinimas ir perdangos užtraukimas ant atramų užtruko dvejus metus, o procese dalyvavo apie 100 darbuotojų.

    Kartu su važiuojamąja dalimi numatyta įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir saugesniam judėjimui per upę, kai vienoje vietoje sujungiami skirtingi transporto srautai.

    Vienoje tilto pusėje Užnemunės gatvę ir tiltą jungs viadukas su tuneliu, kur šiuo metu vyksta baigiamieji darbai: betonuojamos sienos, montuojamos saugumo priemonės ir įrengiami architektūriniai elementai. Kitoje pusėje, Brastos gatvėje, jau įrengta žiedinė sankryža, kuri turėtų padėti paskirstyti srautus.

    Santakos tiltas yra 417 metrų ilgio ir turėtų sujungti Vilijampolę bei Marvelę, taip pat pagerinti susisiekimą tarp miesto centro ir Aleksoto. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinius darbus planuojama užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos.

  • Tėvo prieš mirtį prašymas virto Plungės fenomenu: parama vaikams jau perkopė 100 tūkst.

    Plungėje spalio 25 dieną surengtas Gintauto Vaitkevičiaus atminimo labdaros koncertas subūrė atlikėjus, verslo atstovus ir šimtus žiūrovų, o vakaro tikslas buvo vienas – padėti sunkiai sergantiems vaikams. Organizatoriai pranešė, kad bendra iniciatyvos surinkta paramos suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.

    Šis renginys Plungėje įvyko ketvirtą kartą ir tapo pastebima bendruomenės tradicija. Koncertas taip pat buvo vienas pirmųjų didesnių renginių naujojoje Plungės sporto arenoje, todėl įgavo ir simbolinę miesto susitelkimo reikšmę.

    Tėvo palikimas tapo pažadu

    Iniciatyvos istorija prasidėjo nuo asmeninio šeimos pokalbio: prieš aštuonerius metus nuo onkologinės ligos miręs Gintautas Vaitkevičius sūnui Linui išsakė norą, kad ir po mirties būtų galima daryti gerus darbus. Vėliau šis prašymas virto kasmetiniu labdaros koncertu, kurio ašis – pagalba vaikams.

    „Tėtis man sakė, kad net ir jam išėjus norėtų likti naudingas kitiems, kad prasmė tęstųsi per pagalbą“, – sakė Linas Vaitkevičius.

    Plungiškiai Gintautą Vaitkevičių prisimena kaip aktyvų visuomenišką žmogų, palaikiusį bendruomenės iniciatyvas ir mokėjusį sutelkti kitus bendram tikslui. Būtent ši telkimo idėja ir tapo renginio pamatu.

    Scenoje – ryškiausi atlikėjai

    Koncerte pasirodė Inga Jankauskaitė, Vaidas Baumila, Justinas Jarutis, Edmundas Kučinskas, Vytautas Šiškauskas, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Paulina Paukštaitytė, Adrina, Steponas Januška, grupės „Tabasco“, „Grupė 2“, „Žemaitukai“ ir kiti atlikėjai.

    Renginį vedė iš Plungės kilęs Mantas Stonkus, o muzikinį skambesį sustiprino Plungės simfoninis orkestras ir Žemaitukų gyvo garso grupė. Organizatoriai akcentavo, kad dalis komandos ir atlikėjų prisidėjo neatlygintinai, todėl didesnė lėšų dalis galėjo būti nukreipta paramai.

    Kiek surinkta ir kam skiriama parama

    Organizatorių pateiktais duomenimis, koncerto metu surinkta 96 890 eurų, o renginio organizavimo išlaidos siekė 26 123 eurus. Atskaitoje nurodyta, kad penkiems sunkiai sergantiems vaikams numatyta paskirstyti 70 767 eurus, po 14 153,40 euro kiekvienam.

    Prie iniciatyvos aukomis prisidėjo ir žinomi žmonės: Mantas Stonkus paaukojo 2 000 eurų, Audrius Klišonis – 1 000 eurų. Taip pat paminėtas Plungės Lions klubas ir UAB „Darėja“, prisidėję prie renginio įgyvendinimo.

    Parama augo ir po koncerto: Tomas Balsys bei įmonė „Ratuota Prekyba“ papildomai skyrė 3 000 eurų. Būtent šios papildomos aukos leido pranešti, kad bendra suma perkopė 100 tūkst. eurų.

    Tokio tipo labdaros renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi skaidrumo principu: viešinamos surinktos sumos, organizavimo kaštai ir paramos paskirstymo logika. Šis modelis padeda išlaikyti pasitikėjimą ir skatina žmones aukoti ne vien renginio vakarą, bet ir jam pasibaigus.

    Plungėje gimusi iniciatyva šiandien jau peržengia vieno koncerto ribas: tai bendruomenės sutelktumo pavyzdys, kai asmeninė netektis virsta konkrečia, pamatuojama pagalba. Organizatoriai tikisi, kad tradicija bus tęsiama, o parama ir toliau pasieks tuos, kuriems jos reikia labiausiai.

  • Plungėje Lino Vaitkevičiaus šou iššlavė bilietus per dieną: nustebo net Mantas Stonkus

    Plungėje surengtas grupės „Žemaitukai“ nario Lino Vaitkevičiaus koncertas tapo vienu aptariausių pastarojo meto regiono renginių. Bilietai į pasirodymą buvo išpirkti per vieną dieną, o į areną susirinko pilna salė žiūrovų.

    Vakaro programą vedė plungiškis Mantas Stonkus, pabrėžęs, kad tokio masto ir kokybės sceną dažniau įprasta matyti nacionaliniuose apdovanojimuose ar didžiuosiuose sostinės renginiuose. Pasak jo, išskirtina tai, kad tokia produkcija sukurta ne Vilniuje, o gimtajame mieste.

    Bilietų medžioklė ir pilna arena

    Į koncertą atvykę žiūrovai pasakojo, kad bilietus įsigyti buvo sudėtinga dėl itin didelio susidomėjimo ir apkrautos pardavimo sistemos. Dalis gerbėjų teigė bandę ne vieną kartą, kol galiausiai pavyko „pagauti“ vietas salėje.

    Tokie atvejai Lietuvos koncertų rinkoje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, ypač kai pasirodymas siejamas su išskirtine programa arba aiškiu tikslu. Augant renginių pasiūlai, auditorija vis labiau vertina ne tik vardus, bet ir turinį, idėją bei patirtį.

    Žvaigždės scenoje ir kilnus tikslas

    Plungės sporto arenoje pasirodė būrys Lietuvos atlikėjų, o programą papildė gyvo garso muzikantai ir Plungės kultūros centro orkestras. Organizatoriai akcentavo, kad svarbi koncerto dalis buvo bendrystė, kai skirtingų kartų atlikėjai susivienija vienam vakarui.

    Renginys turėjo ir labdaros kryptį: iniciatyva siejama su Lino Vaitkevičiaus šeimos istorija bei noru padėti sunkiai sergantiems vaikams. Skelbta, kad bendra surinkta paramos suma, įskaitant aukas po koncerto, perkopė 100 000 eurų, o lėšos, atskaičius renginio išlaidas, numatytos penkiems vaikams.

    Tėvo atminimas tapo tradicija

    Koncerte daug dėmesio skirta atminimui ir vertybėms, kurios šią iniciatyvą lydėjo nuo pradžios. Lino Vaitkevičiaus tėvas Gintautas Vaitkevičius, artimųjų teigimu, buvo žmogus, mokėjęs sutelkti bendruomenę, o jo palinkėjimas padėti kitiems po mirties virto kasmet augančia tradicija.

    Žiūrovai taip pat prisiminė per anksti mirusį atlikėją Donatą Čižauską, kurio atminimas buvo pagerbtas visai arenai atsistojus. Vakaro pabaigoje nuskambėjo daina „Nepabaigta istorija“, tapusi emociniu koncerto akcentu.

    Plungėje vykęs renginys dar kartą parodė, kad regionuose gimstantys koncertai gali konkuruoti mastu ir kokybe, o jų didžiausia vertė dažnai slypi ne tik scenoje, bet ir realioje pagalboje tiems, kam jos labiausiai reikia.

  • Audra nuvertė paminklą prieš Vėlines: kas apmokės žalą ir ką daryti radus suniokotą kapą

    Artėjant Vėlinėms dalis žmonių, atvykę į kapines po ilgesnės pertraukos, randa nemalonią staigmeną: nuvirtusį paminklą, sutrūkinėjusią antkapinę plokštę ar sulankstytą tvorelę. Dažniausiai tokią žalą sukelia stiprus vėjas, nuvirtę medžiai ar nulūžusios šakos, tačiau kartais pakanka ir gretimos kapavietės elementų griūties.

    Tokiose situacijose kyla esminis klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Praktikoje atsakymas priklauso nuo to, ar žala kilo dėl nenugalimos jėgos, ar dėl aplaidžios priežiūros, taip pat nuo to, ar kapavietė ar paminklas buvo apdrausti.

    Kas atsako už nuvirtusį medį

    Kapinių priežiūrą paprastai organizuoja savivaldybės paskirtas administratorius arba bendruomenė, o kasdienę tvarką užtikrina kapinių prižiūrėtojas. Jei medis buvo akivaizdžiai pavojingas, pažeistas puvinio, ligotas, neprižiūrėtas ar laiku neapgenėtas, gali kilti atsakomybė už žalą, jei įrodoma, kad riziką buvo galima nustatyti ir jos išvengti.

    Jeigu medis nuvirto dėl staigaus ir ekstremalaus meteorologinio reiškinio, žalos priskyrimas konkrečiam atsakingam asmeniui gali būti sudėtingesnis. Tokiu atveju neretai vertinama, ar buvo objektyvi pareiga ir reali galimybė užkirsti kelią nelaimei, ar įvykis laikytinas nenugalima jėga.

    Kada padeda draudimas

    Draudikai pastebi, kad kapaviečių žalų pikas dažnai sutampa su audrų sezonu, tačiau nuostolių sukelia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, šlapio sniego slėgis ar gretimų objektų griūtis. Lietuvoje paplitusi praktika, kai kartu su būsto draudimu papildomai pasirenkamas paminklų draudimas, leidžiantis apdrausti ir kelias kapavietes skirtingose vietovėse.

    Tokia apsauga dažniausiai apima stacionarius kapavietės elementus, tarp jų paminklus, antkapines plokštes ir tvoreles. Įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti kompensuojamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo, bet ir atstatymo darbų išlaidos, net jei nepavyksta įrodyti kapinių prižiūrėtojo ar kito asmens kaltės.

    Ką daryti radus apgadintą kapavietę

    Pirmiausia verta nufotografuoti žalą ir aplinką, įskaitant nulūžusią šaką, nuvirtusį medį ar kitus objektus, galėjusius sukelti sugadinimus. Taip pat pravartu pasižymėti, kada paskutinį kartą kapavietė buvo tvarkinga, nes tai padeda atkurti įvykio aplinkybes.

    Apie pavojingus medžius ar kabančias šakas reikėtų informuoti kapinių prižiūrėtoją, ypač jei matyti akivaizdūs pažeidimai. Jei kapavietė ar paminklas apdrausti, apie žalą rekomenduojama pranešti kuo greičiau, net jei tiksli įvykio data nėra aiški.

    Prieš užsakant remonto ar atstatymo darbus svarbu suderinti su draudiku, kokių dokumentų reikės ir kokia tvarka fiksuojama žala. Tai ypač aktualu, kai tenka keisti paminklą ar atlikti brangesnius akmens apdirbimo darbus, nes vėliau gali prireikti sąskaitų ir kitų išlaidų pagrindimo.

    Kapaviečių tvarkymas daugeliui yra suplanuota kelionė ir jautrus įsipareigojimas, todėl papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos gali tapti rimtu išbandymu. Žinant atsakomybės principus, turint nuotraukas ir laiku kreipiantis į prižiūrėtoją ar draudiką, dažniausiai pavyksta greičiau išspręsti situaciją ir išvengti dar didesnių nuostolių.

  • STT įspėja: Šilutėje, Šilalėje ir Visagine pirkimuose per daug vieno tiekėjo – rizika permokėti

    Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybių bei Visagino savivaldybės viešųjų pirkimų procesuose. Tarnyba konstatuoja, kad taikoma praktika didina neteisėtų susitarimų tikimybę ir riziką, jog už gyventojams reikalingas prekes, darbus ar paslaugas gali būti permokama.

    STT vertinimu, problema ryškėja ten, kur viešumo ir konkurencijos yra mažiau, o sprendimų priėmimas tampa sunkiau patikrinamas. Tokiose situacijose savivaldybės gali prarasti kainos palyginimo pranašumą, o tiekėjų ratas realiai susiaurėja iki kelių nuolat pasikartojančių dalyvių.

    Viešųjų pirkimų tarnybos duomenų analizė rodo, kad neviešinamų mažos vertės pirkimų apimtys kai kuriose savivaldybėse išsiskiria. 2025 metais Šilutės rajono savivaldybėje tokių sutarčių sudaryta 1 854, o Šilalės rajono savivaldybėje – 1 536, ir šis didelis skaičius kartojasi nuo 2023 metų.

    STT nustatė, kad reikšminga pirkimų dalis vykdoma sulaukiant tik vieno pasiūlymo. Šilalės rajono savivaldybėje vienas pasiūlymas gautas apie 94 proc. pirkimų, o dalyje Šilutės rajono seniūnijų panaši situacija, pasak tarnybos, artima beveik visiems pirkimams.

    Pasikartojantys tiekėjai ir skaidymo rizika

    Analizėje fiksuojami atvejai, kai panašaus pobūdžio pirkimuose nuolat kartojasi tie patys tiekėjai, o sumos būna panašios ar net identiškos. Tai laikoma požymiu, kad didesni pirkimai galėjo būti skaidomi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos skelbti viešai ir sudaryti prielaidas kreiptis tik į vieną tiekėją.

    Kaip pavyzdį STT mini Šilutės rajone vykdytus pirkimus dėl metalinių konstrukcijų ir statybos darbų Švėkšnos ugniagesių garažui. 2024–2025 metais buvo atlikti trys atskiri pirkimai, kurių kiekvieno vertė siekė apie 18 150 eurų, o tiekėjas visais atvejais buvo tas pats.

    Šilalės rajone, pasak STT, pirkimų plane buvo numatytas 70 000 eurų vertės atviras konkursas, tačiau pagal tą pačią plano eilutę įvykdyta 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos viešai neskelbta. Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gautas vienas pasiūlymas.

    STT taip pat nurodo, kad 2024–2025 metais Šilalės rajono savivaldybės administracija iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 000 eurų. Tarnybos vertinimu, tokia praktika riboja konkurenciją ir apsunkina racionalaus lėšų panaudojimo kontrolę.

    Reikalavimai, kurie palankūs vienam

    STT analizėje pabrėžiama ir techninių specifikacijų rizika, kai reikalavimai tampa itin detalūs ar galimai neproporcingi. Tokiu atveju jie gali susiaurinti tiekėjų ratą ir sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam rinkos dalyviui.

    Šilutės rajono savivaldybės atvejis, kur siekta įsigyti tris naujus elektrinius mokyklinius autobusus ir nustatytas iki dviejų mėnesių pristatymo terminas, STT vertinimu kelia klausimų. Tiekėjai buvo atkreipę dėmesį, kad įprasta gamyba, komplektavimas ir pristatymas paprastai trunka 6–12 mėnesių.

    Konkurse dalyvavo viena bendrovė, pasiūliusi jau turimus autobusus, o jos kaina – 714 700 eurų – sudarė 99,95 proc. pirkimui skirtos, tačiau viešai neskelbtos sumos. STT teigimu, trumpas terminas kartu su detaliais techniniais reikalavimais galėjo suteikti pranašumą tiekėjui, jau turėjusiam konkrečias transporto priemones.

    Analizėje pažymima, kad panašios rizikos nustatytos ir dar dviejuose šios savivaldybės mokyklinių autobusų pirkimuose, kuriuose taip pat gauta po vieną pasiūlymą. STT nurodo, kad visus tris pirkimus laimėjusios dvi bendrovės buvo susijusios per vadovus ir akcininkus, o autobusus abi įsigijo arba ketino įsigyti iš to paties specializuoto pardavėjo Lenkijoje.

    Subjektyvūs kokybės kriterijai ir kainos didinimas

    STT atkreipia dėmesį ir į vertinimą pagal kokybės kriterijus, kai jie apibrėžiami abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui, darbų grafiko logiškumu ar realumu. Tarnyba pabrėžia, kad tokie kriterijai tiekėjams neleidžia aiškiai suprasti, už ką skiriami balai, o vertintojams suteikia didelę subjektyvaus sprendimo laisvę.

    Kaip pavyzdys minimas Šilutės miesto stadiono kapitalinio remonto pirkimas, kuriame už laiko planavimą buvo skiriama 15 balų iš 100. STT pažymi, kad trys savivaldybės administracijos specialistai laimėtojui skyrė maksimalų balą, tačiau vertinimo anketose nepateikė argumentų.

    Visagino savivaldybėje, vykdant statybos darbus, apėmusius ir kalno formavimą, fiksuotos kainos sutarties vertė išaugo nuo maždaug 645 000 iki 909 000 eurų. STT akcentuoja, kad kai reikšmingi papildomi darbai ir jų kaina paaiškėja jau po konkurso, kiti tiekėjai nebeturi galimybės dėl jų varžytis, o tai didina riziką, kad sutartis vėliau pakeičiama rangovui palankesnėmis sąlygomis.

    STT pateikė Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybėms bei Visagino savivaldybei antikorupcinius pasiūlymus, kaip tobulinti viešųjų pirkimų organizavimą. Savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta arba numatoma atsižvelgti į tarnybos pastabas.

  • Kaunas susekė triuką: neužbaigtame pastate veikęs autoservisas sulaukė VMI veiksmų

    Kauno miesto savivaldybė, tikrindama Islandijos plente veikusią komercinę veiklą, nustatė galimus pažeidimus neužbaigtame statyti pastate, kuriame veikė autoservisas. Miestas sako, kad dokumentuose aptikti neatitikimai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto mokesčiui, todėl informacija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    2024 metais kovą fiksuota, kad Islandijos pl. 213E esančio pastato plotas skirtinguose dokumentuose skyrėsi beveik dvigubai. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie 551 kv. m, o kadastro byloje – 1 016,96 kv. m.

    Savivaldybės vertinimu, situaciją apsunkino tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau duomenų apie nustatyta tvarka užbaigtą statybą tuo metu nebuvo. Nepaisant to, pastate fiksuota reali ūkinė veikla, o tai, savivaldybės teigimu, kelia klausimų ir dėl statinio naudojimo teisėtumo, ir dėl mokesčių apskaičiavimo.

    Patikrinimus atlikusi Eigulių seniūnija nurodė pastato savininkui pašalinti nustatytus trūkumus, o reikalavimų neįvykdžius 2024 metais balandį surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 metais gegužę pakartotinė apžiūra, savivaldybės teigimu, patvirtino, kad pastate remontuojami automobiliai ir toliau, todėl surašytas dar vienas protokolas.

    Ginčas su Statybų inspekcija tęsiasi

    Kauno miesto savivaldybė 2024 metais kovą ir balandį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti statybos teisėtumą bei nustatytas aplinkybes. Tačiau inspekcija nagrinėjimą nutraukė, argumentuodama, kad statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, o viešasis interesas, jos vertinimu, nebuvo pažeistas.

    Savivaldybė su tuo nesutiko ir 2024 metais gegužę sprendimą apskundė teismui. 2025 metais lapkritį Regionų administracinis teismas pirmojoje instancijoje panaikino inspekcijos sprendimą ir įpareigojo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau procesas dar nebaigtas, nes sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    VMI: inicijuojami kontrolės veiksmai

    Miestas pabrėžia, kad ploto neatitikimai ir faktinis pastato naudojimas galėjo lemti mažesnę mokestinę prievolę, todėl savivaldybė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Savivaldybės teigimu, nekilnojamojo turto mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo perskaičiuotas, o mokestinė prievolė patikslinta.

    Vėliau buvo patikslinti ir paties pastato duomenys registre. Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais vasarį per patikrinimą užfiksuota, jog nuo 2024 metais spalio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 995,04 kv. m bendrasis pastato plotas, taip pat atsirado deklaracija apie statybos užbaigimą.

    Įvertinusi savivaldybės pateiktą informaciją ir kitus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo priėmusi sprendimą autoserviso atžvilgiu inicijuoti kontrolės veiksmus.

    „Nebaigtų statyti statinių naudojimas ūkinei veiklai ir bandymai tokiu būdu išvengti priklausančių mokesčių nebus toleruojami. Jei atsakingos institucijos atsisakys tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, tokius sprendimus ginčysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokios situacijos svarbios ne tik dėl konkretaus objekto, bet ir dėl platesnės praktikos, kai komercinė veikla vykdoma objektuose, kurių statybos procedūros nėra iki galo sutvarkytos. Tokiais atvejais, institucijų teigimu, rizikos kyla ir dėl statybos priežiūros, ir dėl teisingo mokesčių administravimo.

  • D. Nausėdienė kviečia visą Lietuvą: jūsų meduolinės žvaigždės papuoš Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau šeštus metus iš eilės kviečia žmones visoje Lietuvoje prisidėti prie kalėdinės iniciatyvos ir kartu kurti Prezidentūros eglės papuošimus. Šiemet akcija pavadinta „Lietuvos žvaigždynas“, o jos ašimi tampa namuose gaminami meduoliniai žaisliukai.

    Akcijos dalyviai raginami kurti žvaigždutės arba širdelės formos papuošimus, dekoruotus meduolių raštais. Kiekvienas žaisliukas gali būti unikalus, atkartojantis šeimos tradicijas, turintis palinkėjimą ar simbolį, kuris primena apie artumą ir bendrystę.

    Pasak pirmosios ponios, šv. Kalėdų laukimas yra metas, kai senos tradicijos įgauna naują prasmę, o iš kartos į kartą perduodami papročiai padeda išlaikyti ryšį. Vienas ryškiausių tokių papročių Lietuvoje yra meduolių kepimas, sukviečiantis skirtingo amžiaus šeimos narius prie vieno stalo.

    „Šių metų meduolių žaisliukams pasirinkta žvaigždės forma primena, kad kiekvienas turime savo kelią ir savitą būdą šviesti, o mūsų skirtingos istorijos gali susijungti į vieną bendrą pasakojimą“, – sakė D. Nausėdienė.

    Pirmoji ponia pabrėžė, kad iniciatyva kasmet suartina šeimas, mokyklas ir bendruomenes, o pats kūrybos procesas tampa proga kalbėtis, dalintis prisiminimais ir kurti naujas tradicijas. Tokios veiklos, pasak jos, ypač svarbios šiandien, kai bendruomeniškumas vis dažniau kuriamas per prasmingus, paprastus ir įtraukiančius bendrus darbus.

    Iš skirtingų Lietuvos vietų atkeliavę papuošimai kartu sudarys „Lietuvos žvaigždyną“ ir papuoš pagrindinę Prezidentūros eglę bei kitas egles. Taip pat dalis kūrinių gali tapti simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams, partneriams ir bendruomenėms.

    Prisidėti kviečiamos šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės, o iniciatyvos esmė išlieka ta pati: per mažus, rankomis sukurtus darbus sustiprinti ryšį ir dalintis šventine šiluma. Dėl žaisliukų perdavimo į Prezidentūrą rekomenduojama kreiptis Prezidentūros nurodytais kontaktais.

  • Vilniuje neliko vietų: choras „Momentum“ stebuklo programą Kaune atliks paskutinį kartą

    Po išparduoto vakaro Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje choras „Momentum“ pranešė dar kartą pristatysiantis programą „Kur prasideda stebuklas“ Kaune. Organizatorių teigimu, tai bus paskutinis šios programos atlikimas, todėl klausytojams tai ir paskutinė proga ją išgirsti gyvai.

    Vilniaus koncerte salė buvo pilna, o publika atlikėjus palydėjo ovacijomis atsistojus. Vienu ryškiausių vakaro momentų tapo kompozitoriaus ir dirigento Mantvydo Drūlios kūrinio „Oi toli toli“ premjera, kuri Kaune skambės pirmą kartą.

    Programoje skirtingų autorių muzika jungiama bendra tema apie žmogaus ryšį su praeitimi, artimaisiais ir laiko tėkme. Koncerte numatyti Vaclovo Augustino, Evaldo Aleknos, Mantvydo Drūlios, Imanto Jono Šimkaus ir Donato Zakaro kūriniai, paremti lietuvių poezija ir laiškais.

    Literatūriniai šaltiniai aprėpia Maironio ir Vytauto Mačernio tekstus, taip pat M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai ir Oskaro Vaildo eiles.

    „Kūriniai joje pratęsia vienas kito mintį, keičia emocinę kryptį ir paruošia klausytoją tam, kas skambės toliau“, – sakė choro meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus.

    Šiuolaikiniai opusai programoje derinami su chorinės tradicijos atgarsiais, o vienu iš akcentų įvardijamas Romualdo Gražinio harmonizuotos liaudies dainos „Vai ūžia, gaudžia“ atlikimas, skirtas šio dirigento ir pedagogo atminimui.

    Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje skambesį lydės šiai erdvei pritaikyta šviesų dramaturgija, kuri, kaip skelbiama, keisis kartu su muzikos įtampa ir pauzėmis. Chorui vadovauja dr. Imantas Jonas Šimkus ir Mantvydas Drūlia, koncerto vedėjas – Jurgis Kubilius.

    Paskutinis programos „Kur prasideda stebuklas“ koncertas vyks lapkričio 14 dieną 19 valandą Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje Kaune. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

  • Vėjo ir saulės parkų kaimynams – daugiau nei 1 000 000 eurų: kur keliauja pinigai?

    Gyventojų ir bendruomenių kaimynystė su vėjo bei saulės elektrinėmis vis dažniau virsta apčiuopiama finansine nauda. Šiemet vietos projektams numatyta skirti daugiau nei 1 000 000 eurų, o dalis bendruomenių pinigus nukreipia į sprendimus, kurie mažina sąskaitas už elektrą.

    Lėšos surenkamos per gamybos įmoką: didesni elektros gamintojai moka po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Šis mechanizmas sieja atsinaujinančios energetikos plėtrą su tiesiogine grąža aplinkinėms teritorijoms.

    Pagal galiojančią tvarką 15 proc. surinktų lėšų skiriama namų ūkiams, kurie nuo elektrinės nutolę ne daugiau kaip 1,5 kilometro. Dėl likusios dalies gali varžytis bendruomenės iki 15 kilometrų spinduliu, o finansavimą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

    Pirmojo kvietimo metu jau pasirašyta paramos sutarčių už 836 000 eurų. Aktyviausiai galimybe pasinaudojo Šakių ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės, kurioms patvirtinta atitinkamai aštuoni ir septyni projektai.

    Dar vienas finansavimo etapas numatytas rudenį: antrajam kvietimui suformuotas beveik 148 000 eurų krepšelis iš nepanaudotų lėšų. Tai reiškia, kad dalis bendruomenių dar turės progą pretenduoti į paramą viešosioms erdvėms, infrastruktūrai ar energetiniams sprendimams.

    Augantis dėmesys saulės elektrinėms

    Finansuojami projektai atspindi skirtingus vietos poreikius: vienur atnaujinamos bendros erdvės, kitur įsigyjama renginiams reikalinga įranga ar tvarkomos bendruomenės patalpos. Vis dėlto ryškėja tendencija, kad vis daugiau pareiškėjų prioritetą teikia investicijoms, kurios ilgainiui mažina išlaidas energijai.

    Kelios bendruomenės planuoja įsirengti nuosavas saulės elektrines, kad dalį vartojamos elektros pasigamintų pačios. Tokie projektai dažnai vertinami ir kaip žingsnis link platesnio modelio, kai energiją kartu gamina ir ja naudojasi vietos gyventojai.

    „Gamybos įmoka leidžia dalį saulės ir vėjo elektrinių kuriamos naudos skirti vietos bendruomenėms. Šiomis lėšomis jos gali įgyvendinti gyventojų poreikius atitinkančius projektus“, – sakė VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

    Kas keičiasi nuo lapkričio?

    Nuo lapkričio 1 dienos paprastinamos sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms. Jei planuojama įrengti iki 100 kilovatų įrengtosios galios elektrinę ir veikti pagal gaminančių vartotojų parkų modelį, nebereikės leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumų.

    Tikimasi, kad paprastesnė tvarka paskatins daugiau bendruomenių rinktis ilgalaikes investicijas į energijos gamybą. Tokie sprendimai gali duoti finansinę grąžą daug metų ir kartu didinti vietos atsparumą kainų svyravimams elektros rinkoje.

    Pasak D. Tracevičiaus, konkurso sąlygos energetikos projektams yra palankios, nes jiems skiriami papildomi balai. Tai gali tapti pranašumu didėjant konkurencijai dėl paramos ir paskatinti platesnius pokyčius, pavyzdžiui, daugiau gyventojų rinktis šilumos siurblius ar elektromobilius.

  • Visi skalbia 40 laipsnių režimu, bet ekspertai perspėja: dažnai tai tik mitas

    Daugelis kasdienius drabužius iš įpročio skalbia 40 laipsnių temperatūroje, manydami, kad taip užtikrinama geriausia švara. Tačiau šiuolaikinės skalbimo priemonės ir skalbyklės vis dažniau leidžia pasiekti gerų rezultatų ir žemesnėje temperatūroje, o tai gali padėti taupyti elektrą ir saugoti audinius.

    Didžiausia dalis energijos skalbimo metu sunaudojama vandeniui pašildyti, todėl temperatūros mažinimas dažnai tiesiogiai mažina ir sąnaudas. Be to, vėsesnis vanduo paprastai yra švelnesnis spalvoms ir audinio pluoštui, todėl drabužiai ilgiau išlaiko formą ir ryškumą.

    Kada 40 laipsnių tikrai reikalinga?

    40 laipsnių režimas dažniausiai pasiteisina tada, kai drabužiai labiau sutepti riebalais, prakaitu ar įsisenėjusiais nešvarumais, o audinys tokiai temperatūrai pritaikytas. Vis dėlto vien temperatūra ne visada yra lemiamas veiksnys, nes daug ką nulemia skalbimo priemonė, programa, būgno prikrovimas ir skalbimo trukmė.

    Jei drabužiai tik lengvai panešioti ir neturi ryškių dėmių, dažnu atveju pakanka 20–30 laipsnių režimo. Tokiu būdu mažinama rizika susitraukti kai kuriems audiniams ir lėtinamas spalvų blukimas, ypač tamsiems ar ryškiems drabužiams.

    Kaip pasirinkti tinkamą temperatūrą?

    Kasdieniams marškinėliams, marškiniams, kelnėms ar lengvai suteptiems drabužiams dažnai tinka 30 laipsnių režimas, ypač jei naudojama kokybiška skalbimo priemonė. 40 laipsnių verta rinktis, kai reikia daugiau „jėgos“ prieš dėmes, tačiau būtina įvertinti audinio sudėtį ir priežiūros nurodymus.

    Higienos požiūriu dažniau išskiriami 60 laipsnių režimai, kurie paprastai pasirenkami patalynei, rankšluosčiams ar vaikų tekstilei, jei tik gamintojo etiketė tai leidžia. 90 laipsnių režimas kasdieniams drabužiams dažniausiai nereikalingas ir dažniau naudojamas išskirtiniais atvejais arba skalbyklės priežiūros ciklams.

    Sporto drabužiams karštis gali pakenkti

    Funkciniai sporto drabužiai dažnai siuvami iš sintetinių ir tamprių medžiagų, kurioms aukštesnė temperatūra ilgainiui kenkia. Dėl to gamintojai neretai rekomenduoja tokią aprangą skalbti iki 30 laipsnių, o nemaloniam kvapui mažinti rinktis sportinei tekstilei skirtas priemones, o ne kelti temperatūrą.

    Patikimiausias orientyras visada yra drabužio priežiūros etiketė ir skalbiklio instrukcija. Vieno universalaus temperatūros sprendimo nėra, todėl renkantis režimą verta atsižvelgti į audinį, nešvarumo pobūdį ir tai, ar prioritetas yra maksimalus dėmių šalinimas, ar ilgesnis drabužių tarnavimo laikas.