CP v2

Blog

  • Patriot PAC-3 MSE remonto centras Lenkijoje: aptarnavimas gali kainuoti iki 40 proc. raketos vertės

    Lenkijos valdžia paskelbė, kad šalyje bus kuriamas „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų PAC-3 MSE techninės priežiūros ir sertifikavimo centras. Tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų, skirtas europiniams šių raketų naudotojams.

    Gynybos pramonės vadovas dr. inž. Przemysławas Kowalczukas teigia, kad vien aptarnavimas su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės. Dėl to, jo vertinimu, didelė dalis išlaidų, kurios iki šiol nutekėdavo į užsienį, galėtų likti Lenkijos ekonomikoje.

    Kodėl servisas toks brangus?

    PAC-3 MSE raketos į servisą patenka dviem pagrindiniais atvejais: periodiškai ir tada, kai kariniuose daliniuose diagnostika aptinka galimą gedimą. Periodiniai patikrinimai paprastai atliekami kas 10–12,5 metų, priklausomai nuo gamintojo reikalavimų.

    Tokio patikrinimo metu raketa išardoma, tikrinamos atskiros dalys, keičiami susidėvėję ar rizikingi komponentai, po to raketa surenkama ir išbandoma. Pasak eksperto, kraštutiniu atveju naujomis gali būti pakeista net apie pusė elementų, o tai ir kelia aptarnavimo kainą.

    Nauda Europai ir Lenkijai

    Lenkijos PAC-3 MSE atsargos dar yra palyginti naujos, todėl realu, kad pirmiausia į naująjį centrą keliautų sąjungininkų raketos. Europoje PAC-3 MSE naudoja keli „Patriot“ operatoriai, o papildomą poreikį sudaro ir JAV pajėgų raketos, dislokuotos žemyne.

    Lenkijos atstovai anksčiau akcentavo, kad aptarnavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose gali užtrukti mėnesius, o kai kuriais atvejais ir ilgiau nei metus. Regioninis centras reikštų trumpesnius logistikos maršrutus, greitesnę grąžą į rikiuotę ir didesnį operacinį patikimumą krizės atveju.

    Kur galėtų atsirasti centras?

    Kaip vieną stipriausių kandidatų ekspertas įvardija Wojskowe Zakłady Elektroniczne gamyklą Zielonkoje, priklausančią Polska Grupa Zbrojeniowa grupei. Ten jau veikia su raketinėmis sistemomis susijusi infrastruktūra, taip pat gaminami tam tikri PAC-3 MSE komponentai, o tai mažintų įėjimo kaštus.

    Pasak pašnekovo, norint aptarnauti didesnį kiekį raketų, greičiausiai prireiktų naujos patalpos išardymo, tikrinimo ir surinkimo darbams. Didelę biudžeto dalį sudarytų specializuota testavimo įranga, darbuotojų parengimas ir sertifikavimas, nes darbai atliekami pagal griežtas gamintojo procedūras.

    „Servisas kartu su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės, nes kartais tenka keisti net didelę dalį komponentų“, – sakė dr. inž. Przemysławas Kowalczukas.

    Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad JAV šiuo metu didina naujų raketų gamybos apimtis, o tam dažnai naudojama panaši infrastruktūra kaip ir remontui. Dėl to Europos serviso pajėgumų plėtra, jo vertinimu, turi aiškų ekonominį ir praktinį pagrindą, ypač jei centras aptarnaus ne vien nacionalinius, bet ir regioninius poreikius.

    Finansinėje dalyje minimos ir reikšmingos investicijos į infrastruktūrą bei laboratorijas, kurios reikalingos sudėtingiems bandymams ir suderinamumo patikrai. Galutinis centro pajėgumas ir darbų pasidalijimas tarp Europos partnerių priklausys nuo saugumo reikalavimų ir nuo to, kurios raketos dalys bus leidžiamos aptarnauti vienoje vietoje, o kurios bus paskirstytos kelioms valstybėms.

  • Incidentas Ormūzo sąsiauryje: Iranas skelbia, kad ant jūrinių minų užplaukė trys tanklaiviai

    Ormūzo sąsiauryje per pastarąją parą užsidegė trys tanklaiviai, kurie, kaip teigiama Irano Korpuso islamo revoliucijos sargybinių (IRGC) pranešime, užplaukė ant jūrinių minų. Irano pusė tvirtina, kad laivai judėjo neleistinu maršrutu ir esą ignoravo karinių jūrų pajėgų perspėjimus.

    Pasak Irano žiniasklaidos cituojamos informacijos, tanklaiviai prieš incidentą buvo išjungę radarus ir navigacijos sistemas. Po sprogimų ir kilusių gaisrų laivai, anot IRGC, buvo palikti pietinėje sąsiaurio dalyje, tačiau detalių apie įgulų būklę nepateikta.

    IRGC neįvardijo nei laivų pavadinimų, nei vėliavų, taip pat nepatikslino, ar vykdomos gelbėjimo operacijos. Tuo pat metu laivybos bendrovėms ir laivų savininkams pasiųstas įspėjimas nesinaudoti maršrutais, kuriuos Iranas laiko draudžiamais, ir žadama griežta reakcija į, Irano vertinimu, provokacinius veiksmus.

    Rizikos taškas pasaulinei naftai

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl net pavieniai incidentai čia greitai persiduoda į naftos kainų lūkesčius, draudimo įmokas ir frachto tarifus. Regiono įtampa paprastai didina ir papildomas saugumo priemones, kurias laivai taiko įplaukdami į didžiausios rizikos zonas.

    Iranas teigia, kad sąsiauryje taikomi sugriežtinti kontrolės režimai dėl besitęsiančio konflikto, o judėjimas esą yra ribojamas. JAV savo ruožtu regione palaiko karinių pajėgų buvimą, o tai didina incidentų eskalacijos tikimybę net ir tada, kai informacija apie konkrečius įvykius būna fragmentiška.

    Gaisrai, tarša ir poveikis pakrantėms

    IRGC pareiškė, kad gaisrai sukėlė vandens taršą sąsiauryje. Naftos išsiliejimai šiame regione kelia riziką ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir pakrančių infrastruktūrai, įskaitant jūros vandens gėlinimo įrenginius, nuo kurių priklauso didelė dalis geriamojo vandens tiekimo Persijos įlankos valstybėse.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad naftos dėmė pasiekė Jungtinių Arabų Emyratų pakrantes, dėl ko dalyje emyratų buvo ribojamas priėjimas prie paplūdimių. Tokie incidentai dažniausiai turi ir ekonominių pasekmių, nes trumpina turizmo sezoną, didina valymo darbų apimtis ir brangina jūrinį draudimą.

    Alternatyvūs keliai ir šešėlinė logistika

    Analitikų vertinimai rodo, kad dalis Persijos įlankos naftos eksporto pastaruoju metu palaikomas alternatyviais maršrutais, kurie leidžia bent iš dalies apeiti sąsiaurį. Taip pat taikomas perlaipinimas tarp tanklaivių: mažesni laivai gabena krovinį per rizikingesnes atkarpas ir perduoda jį didesniems tanklaiviams atviresniuose vandenyse.

    Vis dėlto net ir esant alternatyvoms, srautai per Ormūzą išlieka jautrūs saugumo situacijai, o dalis reisų, įvairių šaltinių teigimu, vykdoma ribojant laivų identifikavimo ir buvimo vietos signalus. Tokia praktika didina avarijų bei neteisingo incidentų interpretavimo tikimybę, ypač įtampos sąlygomis.

    IRGC papildomai pranešė apie netoli Ormūzo sąsiaurio numuštą JAV tipo MQ-1 droną. Iranas nepatikslino, kam konkrečiai priklausė orlaivis ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo numuštas, todėl nepriklausomas įvykio patvirtinimas išlieka ribotas.

  • Prieš savaitgalį mažės degalų kainų lubos: nustatytos naujos benzino ir dyzelino ribos

    Prieš savaitgalį vairuotojams žadamos mažesnės degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainų ribas. Jos įsigalioja penktadienį ir yra kiek žemesnės nei galiojusios ketvirtadienį.

    Pagal ministerijos pranešimą, benzino 95 kaina negalės viršyti maždaug 1,50 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,88 euro. Ketvirtadienį galiojusios lubos buvo simboliškai didesnės, todėl pokytis labiau primena korekciją nei ryškų atpigimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas sprendimas dėl degalų kainų lubų turėtų būti skelbiamas penktadienį ir apims šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį. Tai reiškia, kad realios kainos degalinėse gali kisti dar kartą, priklausomai nuo nustatytų limitų ir rinkos dinamikos.

    Kaip veikia kainų lubos?

    Maksimalių kainų mechanizmas yra platesnio priemonių paketo dalis, kuriuo siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse. Paprastai tokie paketai remiasi laikinais mokesčių sprendimais ir papildomomis taisyklėmis rinkos dalyviams, kad kainų svyravimai vartotojams būtų mažiau skausmingi.

    Šioje schemoje kartu numatytos laikinos mokestinės lengvatos degalams, o finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios gauna viršplaninį pelną iš degalų prekybos. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos didelės baudos, kurios, kaip skelbiama, gali siekti iki 1 000 000 eurų.

    Kodėl kainos koreguojamos dabar?

    Degalų kainas pastaraisiais metais labiausiai veikia naftos kainų svyravimai, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos, o Europoje papildomai reikšmę turi ir mokesčių struktūra. Net ir nedidelis kainų lubų sumažinimas prieš intensyvesnį savaitgalio eismą dažnai vertinamas kaip signalas rinkai, nors galutinis efektas vairuotojams priklauso nuo to, ar degalinės dirba arti nustatytų ribų.

    Vartotojams verta atkreipti dėmesį, kad maksimalios kainos nebūtinai reiškia vienodą atpigimą visur: skirtingose vietovėse kainos gali skirtis dėl logistikos, konkurencijos ir konkrečių degalinių kainodaros. Daugiausia įtakos paprastai pajuntama ten, kur kainos priartėja prie nustatytų lubų.

  • Anglis grįžta į strategiją: duomenų centrai ir DI kelia energijos apetitą, JAV tai jau skaičiuoja

    Spartėjant duomenų centrų plėtrai ir DI diegimui, vis daugiau šalių iš naujo vertina energijos šaltinius, kurie gali užtikrinti stabilų elektros tiekimą. Tai keičia toną diskusijose apie anglį, kuri dar visai neseniai dažnai buvo vadinama praeities pramonės reliktu.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai buvęs „Kopex“ vadovas Marianas Kostempskis teigė, kad duomenų centrai yra itin energiškai imlūs, todėl anglis kai kuriose rinkose vėl tampa patraukliu kuru. Pasak jo, tokį posūkį jau mato ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kur energetinio saugumo argumentas grįžta į pirmą planą.

    Stabili elektra tampa pranašumu

    DI modelių mokymas, didelės apimties skaičiavimai ir debesijos paslaugos reikalauja ne tik daug energijos, bet ir itin patikimos infrastruktūros. Duomenų centrai jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl šalia atsinaujinančios energetikos vis dažniau akcentuojami bazinės generacijos pajėgumai, galintys veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Toks pragmatiškas požiūris pastebimas ne vien JAV: anglies gavybos ir anglimi kūrenamos generacijos neskubama atsisakyti ir Azijoje, kur elektros paklausa auga sparčiausiai. Energetikos analitikai pabrėžia, kad technologijų varžybose svarbus tampa ne tik procesorių ar duomenų centrų skaičius, bet ir tai, ar šalis gali užtikrinti pakankamai stabilios ir konkurencingos elektros.

    Kiek energijos gali prireikti?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius PSE savo scenarijuose prognozuoja ryškų duomenų centrų vartojimo augimą. Pagal šiuos vertinimus, 2036 metais duomenų centrai Lenkijoje galėtų suvartoti apie 17,4 TWh elektros per metus, o 2040 metais jau apie 29,4 TWh.

    Lenkijos ekonomikos institutas yra nurodęs, kad toks lygis galėtų sudaryti maždaug 11 proc. viso šalies elektros poreikio. Tai reikštų, kad duomenų centrų plėtra tampa ne nišiniu, o sisteminiu veiksniu, darančiu įtaką visai energetikos politikai, investicijoms į tinklus ir generaciją.

    Kodėl anglis vėl minima?

    Anglies šalininkai pabrėžia jos logistinį patogumą ir galimybę kaupti kurą prie elektrinių, taip mažinant priklausomybę nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Tokį argumentą savo komentare išsakė ir Lenkijos kalnakasių profesinės sąjungos atstovas Arkadiuszas Siekanecas, raginęs energetikos transformacijoje vadovautis pragmatizmu.

    „Atsakingiems už energetikos transformaciją Lenkijoje siūlyčiau pasižiūrėti, kaip šiandien į anglį žiūri Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Arkadiuszas Siekanecas.

    Vis dėlto net ir ten, kur anglis įvardijama kaip stabilumo garantas, ji vis dažniau minima kaip laikinas arba papildomas sprendimas pereinamajame laikotarpyje. Augant DI sukeltai paklausai, esminiu klausimu tampa ne vien kuro pasirinkimas, bet ir tai, kaip greitai šalys pajėgs plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą ir rezervinius pajėgumus, kartu išlaikant klimato tikslus.

  • Vokietija ir Japonija stiprina partnerystę: kritiniai mineralai, DI ir nauji naikintuvai GCAP

    Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Tokijuje sutarė stiprinti kritinių mineralų tiekimo grandines. Abu lyderiai pabrėžė, kad tai tiesiogiai susiję su ekonominiu saugumu ir pramonės atsparumu.

    Dėmesio centre atsidūrė žaliavos, be kurių sunku įsivaizduoti elektromobilių, puslaidininkių ir gynybos pramonės gamybą. Tokie susitarimai siejami su pastangomis mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir suvaldyti rizikas, kylančias dėl geopolitinių įtampų.

    Kritiniai mineralai ir tiekimo rizikos

    Retieji žemės elementai ir kiti kritiniai metalai reikalingi baterijoms, variklių magnetams, optikai bei įvairiai karinei įrangai. Pastaraisiais metais Europa ir Japonija vis aktyviau ieško alternatyvių tiekimo krypčių, nes eksporto ribojimai ar logistikos sutrikimai gali greitai paveikti kainas ir gamybos apimtis.

    Vokietijai tai ypač svarbu dėl didelės automobilių ir inžinerinės pramonės dalies ekonomikoje, o Japonijai – dėl aukštųjų technologijų sektoriaus masto. Šalių dialogas dėl tiekimo grandinių paprastai apima ne tik žaliavų pirkimą, bet ir perdirbimą, strategines atsargas bei bendras investicijas.

    DI dialogas ir pažangios technologijos

    Susitikime taip pat paskelbta apie naują aukšto lygio dialogo formatą dirbtinio intelekto srityje. Tokie formatai dažniausiai orientuojasi į standartus, saugumą, inovacijų skatinimą ir pramoninį pritaikymą, nes DI tampa konkurencingumo veiksniu tiek gamyboje, tiek gynyboje.

    Be DI, paminėtos ir kitos kryptys, kuriose numatoma glaudinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tarp jų – branduolinė sintezė ir vandenilio technologijos, kurios laikomos potencialiais ilgalaikiais sprendimais energetikos transformacijai.

    Gynybos bendradarbiavimas ir GCAP naikintuvai

    Lyderiai pranešė ketinantys įvertinti bendradarbiavimo galimybes naikintuvų srityje, siejant tai su trijų šalių projektu Global Combat Air Program. Šį projektą vysto Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija, o tikslas – iki 2035 metais sukurti naujos kartos kovinį orlaivį.

    Friedrichas Merzas taip pat padėkojo Japonijai už paramą Ukrainai ir perspėjo, kad revizionistinės ambicijos kelia platesnes pasekmes tarptautinei tvarkai. Abi pusės pabrėžė, kad euroatlantinio ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionų saugumas yra glaudžiai susijęs.

    Šis vizitas buvo pirmasis Friedricho Merzo apsilankymas Japonijoje jam einant kanclerio pareigas. Kelionės Azijoje programoje taip pat numatyti sustojimai Singapūre ir Pietų Korėjoje, o tai rodo platesnį Berlyno dėmesį partnerystėms Indijos–Ramiojo vandenyno regione.

    „Sutarėme dar labiau sustiprinti strateginį bendradarbiavimą daugelyje sričių“, – sakė Sanae Takaichi.

  • Lenkijoje pradėta priimti skundus dėl DI sistemų: kas tikrins, kada ir kokios gresia baudos

    Nuo šios savaitės Lenkijoje pradėjo veikti naujos DI priežiūros taisyklės: Komisija, atsakinga už DI plėtrą ir saugumą, įgijo teisę tikrinti įmones ir institucijas, tirti pažeidimus bei skirti sankcijas. Gyventojai ir organizacijos taip pat gali teikti skundus dėl netinkamo DI sistemų veikimo.

    Šie įgaliojimai siejami su nacionaliniu DI sistemų reguliavimu, kuris turi užtikrinti praktinį Europos Sąjungos DI akto taikymą. ES reglamentas nustato rizika pagrįstą modelį: kuo didesnė DI sistemos keliama grėsmė žmogaus saugai ar teisėms, tuo griežtesni reikalavimai ir kontrolė.

    Kas gali pateikti skundą?

    Skundus galima teikti tais atvejais, kai DI sistema veikia netinkamai ir dėl to kyla rizika saugumui arba priimami klaidingi sprendimai. Praktikoje tai gali apimti situacijas, kai automatizuotas vertinimas nepagrįstai apriboja paslaugų gavimą, sukelia diskriminacijos riziką ar klaidingai identifikuoja asmenį.

    Komisija, gavusi informaciją apie galimą pažeidimą, gali pradėti tyrimą ir vertinti, ar sistema nepažeidžia taikomų reikalavimų. Jei nustatoma tiesioginė grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar pagrindinėms teisėms, komisija gali įpareigoti operatorių stabdyti sistemos naudojimą arba ją išimti iš rinkos.

    Patikrinimai, tyrimai ir sankcijos

    Reguliavimas numato galimybę taikyti administracines priemones už taisyklių nesilaikymą. Kartu įtvirtinta ir logika, skatinanti bendradarbiavimą: jei organizacija pati praneša apie nustatytą klaidą ar pažeidimą ir aktyviai bendradarbiauja, sankcijos gali būti švelninamos.

    Toks modelis atitinka ES DI akto kryptį, kur daug dėmesio skiriama prevencijai ir atsekamumui. Įmonėms tai reiškia didesnę pareigą dokumentuoti, kaip veikia DI sprendimai, kokie duomenys naudojami, kaip valdomos rizikos ir kaip užtikrinama žmogaus priežiūra ten, kur ji būtina.

    Kiek kainuoja išaiškinimas ir kiek trunka?

    Įmonės ir viešojo sektoriaus įstaigos gali kreiptis į komisiją dėl individualios nuomonės, kaip taikyti DI akto ir nacionalines taisykles konkrečioje situacijoje. Nurodoma, kad tokia paslauga kainuoja apie 35 eurus, o atsakymas paprastai pateikiamas per 30 dienų.

    Sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Jei institucija per nustatytą laiką neatsako, laikoma, kad pareiškėjo pozicija yra pagrįsta, o tai gali suteikti papildomos apsaugos nuo baudų tiek, kiek faktinės aplinkybės atitinka pateiktą aprašymą.

    Komisija taip pat gali teikti bendresnius išaiškinimus savo iniciatyva arba gavusi prašymą, kad taisyklės būtų taikomos vienodai. Rengiant tokias pozicijas paprastai atsižvelgiama į Europos Komisijos ir Europos DI valdymo struktūrų rekomendacijas, taip pat teismų praktiką.

    ES DI akto įgyvendinimas vyksta etapais: dalis nuostatų jau taikoma, o aukštos rizikos sistemoms numatyti papildomi reikalavimai įsigalios vėliau. Dėl to DI kūrėjams ir naudotojams artimiausiais metais svarbiausia bus pasirengimas atitikties procedūroms, skaidrumo pareigoms ir veiksmingam incidentų valdymui.

  • DI agentai ateina į Lenkijos įmones: nuo skolų priminimų iki ERP, žadama iki 115 000 eurų nauda

    DI agentai perima rutinas

    Lenkijos įmonėse vis dažniau diegiami DI agentai, kurie ne tik generuoja tekstus, bet ir atlieka veiksmus verslo sistemose. Jie tikrina sąskaitas, sudengia mokėjimus, atnaujina įrašus ERP aplinkoje ir net skambina klientams dėl pradelstų įsipareigojimų.

    Tokie sprendimai pristatomi kaip būdas paspartinti procesus, sumažinti klaidų riziką ir išlaisvinti darbuotojų laiką analizei. Praktikoje DI agentai pirmiausia nukreipiami į aiškiai apibrėžtas, pasikartojančias užduotis.

    „Comarch“ skaičiuoja pirmuosius rezultatus

    ERP sprendimų kūrėja „Comarch“ demonstravo DI agentą, skirtą vadinamajai minkštajai skolų išieškojimo daliai. Scenarijus paprastas: pradelsta sąskaita patenka į gautinų sumų sąrašą, o agentas susisiekia su kontrahentu, primena apie skolą ir pokalbio rezultatą fiksuoja sistemoje.

    Bendrovė teigia, kad prieš pasiūlydama įrankį klientams išbandė jį savo vidiniuose procesuose. Vertinimas apėmė tiek atsiskaitymo terminų laikymąsi, tiek pinigų srautų ciklo sutrumpėjimą.

    „Kai gegužę šį agentą paleidome viduje, laiku apmokamų sąskaitų dalis padidėjo 10 proc.“, – sakė „Comarch“ atstovas Zbigniewas Rymarczykas.

    Jo vertinimu, vien trumpesnis išieškojimo ciklas, atsižvelgiant į pinigų vertę laike, bendrovei gali reikšti apie 69 000–115 000 eurų didesnę sumą sąskaitoje. Tai nėra universali garantija visoms įmonėms, tačiau rodo, kodėl DI agentai pirmiausia diegiami finansų ir apskaitos grandyse.

    Kuo DI agentai skiriasi nuo įprasto DI?

    Ši DI kryptis dažnai apibūdinama kaip žingsnis nuo turinio generavimo prie užduočių vykdymo. Skirtumas tas, kad agentas neapsiriboja atsakymu ar pasiūlymu, o pagal taisykles ir teises pats atlieka veiksmus sistemoje, pavyzdžiui, priskiria dokumentą sąnaudų kategorijai ar sudengia įmoką su sąskaita.

    „Comarch“ atstovai pabrėžia, kad tokie agentai integruojami į ERP, kur sujungiami apskaitos, pardavimų, pirkimų, sandėlio, gamybos ir personalo procesai. Tai leidžia automatizaciją taikyti ten, kur duomenys jau yra struktūruoti ir kur daug taisyklių galima aprašyti iš anksto.

    „Pereiname nuo etapo, kai žmogus aptarnavo sistemą, prie situacijos, kai sistema dirba žmogui“, – sakė „Comarch“ technologijų vadovas Tomaszas Stachlewskis.

    Kontrolė lieka žmogui

    Nors DI agentai gali veikti gana savarankiškai, įmonės pabrėžia kontrolės mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad administratorius nustato ribas, pavyzdžiui, minimalų pasitikėjimo lygį, nuo kurio leidžiama automatiškai sudengti mokėjimą, o atlikti veiksmai gali būti peržiūrimi ir atšaukiami.

    Toks modelis ypač svarbus apskaitoje ir mokėjimuose, kur klaidos kainuoja brangiai, o atsakomybė galutinai tenka žmogui. DI šiuo atveju traktuojamas kaip įrankis, o ne sprendimų priėmėjas.

    „Turime suteikti žmogui visišką kontrolę viskam, ką daro DI, nes galiausiai žmogus turi priimti atliktą darbą“, – sakė Zbigniewas Rymarczykas.

    Rinka auga, bet įsisavinimas nevienodas

    Agentinių sprendimų plėtrą skatina ne tik produktyvumo pažadai, bet ir darbo rinkos realybė, kai daliai pareigybių trūksta darbuotojų, o administracinės užduotys didina kaštus. „Comarch“ nurodo, kad agentais naudojasi tūkstančiai įmonių, o funkcijų iškvietimų skaičius jau skaičiuojamas milijonais.

    Kita vertus, DI diegimas smulkesnėms įmonėms neretai tampa atskiru projektu su biudžetu ir komanda. Todėl didelę reikšmę įgauna tai, ar agentai pateikiami kaip į jau naudojamą programinę įrangą įmontuota funkcija, kurią klientas įjungia sąmoningai ir valdo pagal savo taisykles.

    „Šiuo metu automatizuojame pavienius procesų elementus. Kitas žingsnis bus sujungti agentų užduotis į automatizuotus verslo procesus, o žmogus taps jų darbo dirigentu“, – sakė Tomaszas Stachlewskis.

  • Beveik 3 metrų šamas Lenkijoje: įspūdingas laimikis turnyre, bet pergalės neužtikrino

    Įspūdingas laimikis Lenkijos vandens telkinyje

    Lenkijoje, Rybnik miesto tvenkinyje, žvejybos varžybų metu sugautas milžiniškas europinis šamas, kurio ilgis siekė 2,92 metro. Laimikį ištraukė vokietis Oliveris Schäferis, žvejojęs kartu su Nyderlandų žveju Kevinu Cremersu.

    Žvejai į Lenkiją atvyko specialiai tarptautiniam plėšriųjų žuvų turnyrui, kuriame varžėsi apie 150 dalyvių, sudarę maždaug 70 komandų iš įvairių Europos šalių. Kova su žuvimi, pasak pačių dalyvių, truko daugiau nei 30 minučių.

    Žvejybai buvo naudojama įranga, pritaikyta dideliems šamams, ir minkštas plastikinis masalas. Kol O. Schäferis vargino žuvį, K. Cremersas laikė valtį reikiamoje padėtyje prieš vėją, kad žuvis nenutrūktų ir pavyktų ją saugiai pritraukti arčiau kranto.

    Patys žvejai vėliau pasakojo supratę, jog ant kabliuko užkibo didelė žuvis, dar kovos metu, tačiau tikrąjį mastą esą įvertino tuomet, kai šamas pirmą kartą išniro į paviršių.

    Išmatuotas ir paleistas atgal

    Grįžus į krantą, laimikį išmatavo teisėjai: oficialiai užfiksuotas 292 centimetrų ilgis. Vadovaujantis turnyro taisyklėmis, žuvis buvo paleista atgal į vandens telkinį.

    Žvejai aiškino, kad tokiose varžybose didelės žuvys iškeliamos ant specialaus brezento, kad kuo mažiau būtų pažeistas natūralus gleivių sluoksnis, saugantis žuvies odą. Tai laikoma svarbia atsakingos žūklės ir laimikio paleidimo praktikos dalimi.

    Nors šamas buvo vienas ryškiausių turnyro laimikių, pergalės vien toks sugavimas negarantuoja. Rezultatai skaičiuojami pagal bendrą per varžybas surinktų taškų sumą, vertinant ir kitus sugautus laimikius.

    Galiausiai O. Schäferio ir K. Cremerso komanda užėmė antrą vietą, surinkusi 28 930 taškų. Į jų įskaitą pateko ir kitos sugautos žuvys, įskaitant starkius, o viena žuvis, kaip nurodyta varžybų aprašymuose, siekė 81 centimetrą.

    Ar tai galėjo būti ta pati žuvis?

    Varžybų dalyviai neatmetė, kad šis šamas Rybnik vandens telkinyje galėjo būti sugautas ir anksčiau. Žvejai svarstė, jog tai gali būti ta pati žuvis, kuri buvo užkibusi per turnyrą 2025 metų spalį.

    Tuomet, pasak viešai skelbtos informacijos, vietos žvejai taip pat buvo užfiksavę 292 centimetrų ilgio šamą. Spėjama, kad per metus jo ilgis galėjo nepasikeisti, tačiau žuvis galėjo pastebimai priaugti svorio ir apimties.

    Sportinės žūklės pasaulyje rekordai dažniau fiksuojami pagal svorį, o vieningo oficialaus ilgio rekordų sąrašo visiems šamams nėra. Vis dėlto tokio ilgio laimikiai laikomi itin reti, todėl Rybnik vieta pastaraisiais metais vis dažniau minima tarp žvejų kaip galinti nustebinti ypač stambiais šamais.

    Ką rodo tendencijos Europoje?

    Europinis šamas laikomas didžiausia vietine gėlavandene žuvimi Europoje: palankiomis sąlygomis jis gali užaugti iki 3 metrų ir pasiekti apie 150 kilogramų. Jo kūnas be žvynų, galva plati, o orientuotis drumstame vandenyje padeda ūsai.

    Mokslininkai ir aplinkosaugos institucijos Europoje vis dažniau atkreipia dėmesį, kad šamų paplitimui įtakos turi šylantis vanduo, žmogaus sukurti vandens keliai ir įžuvinimo praktikos. Šiltesniuose telkiniuose žuvys dažnai būna aktyvesnės, intensyviau maitinasi ir gali augti sparčiau.

    Rybnik vandens telkinys išsiskiria ir tuo, kad yra naudojamas kaip vėsinimo baseinas šalia veikiančių energetikos objektų, todėl dalis vandens gali būti šiltesnė nei natūraliai. Tokios sąlygos, žvejų teigimu, gali būti vienas veiksnių, padedančių stambioms žuvims greičiau augti.

    Ar milžiniški šamai pavojingi žmonėms?

    Nors šamai gali atrodyti grėsmingai, jie paprastai žmonių nevengia, tačiau jų elgesys priklauso nuo aplinkybių, ypač neršto laikotarpiu. Europiniai šamai turi smulkius dantis, o rimti incidentai laikomi retais.

    Vis dėlto pastaraisiais metais Europoje būta pavienių atvejų, kai dideli šamai sužalojo besimaudančius žmones, dažniausiai lengvai. Ekspertai tokiose situacijose pabrėžia atsargumą ir rekomenduoja vengti artėti prie stambių žuvų seklumose, ypač ten, kur jos gali saugoti neršto teritorijas.

  • Azijinis geltonkojis širšė aptiktas Lenkijoje: mokslininkai įspėja dėl grėsmės bitėms Europoje

    Lenkijoje, netoli Krokuvos, šį rudenį aptiktas ir sunaikintas pirmasis azijinio geltonkojo širšės lizdas. Ši invazinė rūšis laikoma viena pavojingiausių medunešėms bitėms, nes aktyviai jas medžioja ir gali silpninti vietines bičių šeimas.

    Operacija buvo vykdoma suderinus su regiono aplinkosaugos institucijomis, o ieškant lizdo dalyvavo ir gelbėtojai. Lizdas buvo sunaikintas tuomet, kai vabzdžiai sugrįžo nakvynei, o vėliau perduotas mokslininkams tyrimams.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno lizdo sunaikinimas nebūtinai reiškia, jog grėsmė išnyko. Dalis jaunų motinėlių iki tol galėjo palikti koloniją ir ieškoti vietų žiemoti, todėl pavasarį tame pačiame regione gali atsirasti kelios dešimtys naujų lizdų.

    Azijinis geltonkojis širšė Europoje vertinamas kaip ypač pavojingas apdulkintojams, nes gali sistemingai medžioti bites prie avilių ir mažinti jų aktyvumą. Tai svarbu ne tik bitininkystei, bet ir žemės ūkiui, nes apdulkinimas tiesiogiai siejasi su derliaus stabilumu.

    Mokslininkai akcentuoja ankstyvo aptikimo svarbą: kuo greičiau randami ir šalinami lizdai, tuo didesnė tikimybė pristabdyti rūšies plitimą. Vasarą lizdai dažniau pastebimi medžių viršūnėse, todėl šiltuoju sezonu stebėsena tampa ypač reikšminga.

    Rūšį galima atskirti pagal būdingą spalvinimą: didžioji dalis krūtinės ir pilvelio yra tamsi, o pilvelio galas geltonai oranžinis. Ant kūno matoma geltonai oranžinė juosta, o tarp akių išryškėja oranžinis segmentas.

    Dar vienas požymis yra kojos: paskutiniai trys kiekvienos kojos segmentai būna ryškiai geltoni. Tyrimams surinkti individai, kaip nurodo specialistai, siekia maždaug 2,5 centimetro ilgį.

    Ekspertai ragina nesiimti savarankiško naikinimo, nes širšės gali būti agresyvios, o netinkami chemikalai sukelia papildomą riziką žmonėms ir aplinkai. Tokiais atvejais rekomenduojama fiksuoti vietą, jei įmanoma, nufotografuoti iš saugaus atstumo ir kreiptis į atsakingas tarnybas.

    Bitininkams patariama pavasarį ir vasarą ypač stebėti teritorijas aplink bitynus, nes širšės dažnai medžioja būtent prie avilių. Ankstyvas pranešimas gali padėti greičiau identifikuoti židinį ir sumažinti plitimo tikimybę.

  • Gyvatgalvė žuvis: kvėpuoja oru, trumpam vaikšto sausuma ir viena patelė padeda iki 50 000 ikrų

    Gyvatgalvės žuvys yra gėlavandeniai plėšrūnai, išsiskiriantys neįprastu prisitaikymu: jos gali kurį laiką kvėpuoti atmosferos oru ir trumpais atstumais judėti sausuma. Dėl šių savybių jos geba išgyventi sudėtingomis sąlygomis, kai vandens telkiniai nusenka ar pritrūksta deguonies.

    Šios žuvys paplitusios dalyje Pietų ir Pietryčių Azijos, Naujojoje Gvinėjoje, taip pat kai kuriuose Afrikos regionuose, įskaitant Madagaskarą. Dažniausiai jos aptinkamos sekliose, šiltose, lėtai tekančiose ar stovinčiose vandens ekosistemose, kur deguonies kiekis vandenyje gali smarkiai svyruoti.

    Gyvatgalvių kūnas pailgas, primenantis ungurį ar lydeką, o galva didelė ir tvirta, su aštriais dantimis. Būtent dėl galvos formos panašumo į roplius jos ir gavo tokį pavadinimą, o medžioklėje jos nėra išrankios: puola žuvis, varliagyvius ir kitus vandens gyvūnus.

    Jų kvėpavimo „triukas“ siejamas su papildomais viršžiauniniais organais, leidžiančiais pasisavinti deguonį iš oro. Tai padeda ištverti laikotarpius, kai vandens telkinyje trūksta deguonies, o kartais ir persikelti į kitą, gilesnį ar palankesnį telkinį.

    Judėti sausuma gyvatgalvėms padeda stiprūs pelekų raumenys ir gebėjimas trumpai išlaikyti drėgmę, tačiau tai nėra ilgos kelionės. Dažniausiai tai kelių ar keliolikos metrų „žygiai“ per šlapią žolę, dumblą ar negilius griovius, kai netoliese yra vandens.

    Dar viena priežastis, kodėl šios žuvys kelia nerimą biologams, yra jų produktyvumas. Skelbiama, kad viena patelė per nerštą gali padėti iki 50 000 ikrų, o jauniklių apsauga dažnai tampa abiejų tėvų „darbu“.

    „Abu tėvai saugo jauniklius, puldami kiekvieną, kuris priartėja“, – teigiama publikacijoje.

    Invazinių rūšių problema išryškėjo ten, kur gyvatgalvės pateko ne natūraliai, o per žmogaus veiklą. Kai kuriose šalyse jos buvo laikomos akvariumuose, o vėliau, žuvims užaugus per didelėms, paleistos į vietinius vandens telkinius, kur galėjo įsitvirtinti.

    Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose gyvatgalvių plitimas fiksuojamas nuo 2002 metų, kai jos pastebėtos Merilendo valstijoje. Vėliau pranešimų daugėjo ir kitose valstijose, o institucijos akcentavo, kad šie plėšrūnai gali daryti spaudimą vietinėms žuvų populiacijoms ir keisti ekosistemų pusiausvyrą.

    Tokia rūšis ypač pavojinga dėl kelių veiksnių derinio: plėšrumo, gebėjimo ištverti deguonies stygių, greito dauginimosi ir tėvų globos. Dėl to gyvatgalvės, patekusios į naujas ekosistemas, gali sparčiai plisti ir kelti grėsmę tiek biologinei įvairovei, tiek žvejybos ištekliams.