CP v2

Blog

  • Vokietija skubiai šaukia Saugumo tarybą: dėl karo Irane gali pritrūkti aviacinio kuro

    Vokietija skubiai šaukia Saugumo tarybą: dėl karo Irane gali pritrūkti aviacinio kuro

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pranešė, kad „nedelsdamas“ sušauks šalies Nacionalinę saugumo tarybą. Posėdyje bus aptarta rizika, jog dėl besitęsiančio karo Irane gali sutrikti reaktyvinio kuro tiekimas ir jo gali pritrūkti.

    „Mūsų tikslas aiškus: verslas ir gyventojai turi galėti pasikliauti esminių produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyvinis kuras, tiekimu“, – atidarydamas Hanoverio pramonės mugę sakė F. Merzas.

    Pastaraisiais mėnesiais reaktyvinio kuro kainos Europoje, kaip skelbiama, daugiau nei padvigubėjo nuo tada, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo karą prieš Iraną. Teheranas atsakė blokuodamas didžiąją dalį laivybos Hormūzo sąsiauryje – strateginiame taške, per kurį įprastai juda maždaug penktadalis pasaulinių naftos srautų.

    Nors kancleris pripažino, kad situacija yra „įtempta“, jis pabrėžė, jog šiuo metu Vokietija dar turi pakankamą prieigą prie pagrindinių degalų rūšių. Vis dėlto, anot jo, blogėjant aplinkybėms šalis yra pasirengusi imtis veiksmų.

    „Jei sąlygos pablogės, esame pasirengę veikti“, – teigė F. Merzas ir pridūrė, kad tiekimo saugumui užtikrinti būtų pasitelktos „visos turimos priemonės“.

    Vokietijos Nacionalinė saugumo taryba, kurią sudaro svarbiausi ministrai ir atskirų sektorių ekspertai, buvo įkurta pernai. Jos paskirtis – koordinuoti greitą reagavimą į dideles grėsmes. Sprendimas sušaukti šią grupę rodo, kad Berlynas galimą reaktyvinio kuro trūkumą vertina kaip rimtą riziką.

    Ekonomikos ministrė Katherina Reiche praėjusią savaitę pristatė atsarginių veiksmų planus ir pirmadienį ketina susitikti su degalų tiekėjais, aviakompanijų atstovais bei oro uostų operatoriais.

    Vokietijos pasirengimas galimam krizinės situacijos scenarijui kontrastuoja su Briuselio bandymais mažinti įtampą. ES transporto komisaras Apostolas Tzitzikostas penktadienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog Europoje trūktų reaktyvinio kuro. Tačiau tuo pat metu tokios aviakompanijos kaip „KLM“ ir „Lufthansa“ mažina skrydžių apimtis, reaguodamos į smarkiai išaugusias degalų kainas.

    Pramonės ekspertai perspėja, kad net ir normalizavus laivybą Hormūzo sąsiauryje, kainos greičiausiai išliks aukštos dar ilgą laiką. Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walshas šį mėnesį yra sakęs, jog degalų tiekimas į įprastą lygį gali grįžti tik per „kelis mėnesius“.

  • ES ambasadoriai spręs dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: viską lems nafta į Vengriją

    ES ambasadoriai spręs dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: viską lems nafta į Vengriją

    Europos Sąjungos ambasadoriai trečiadienį ketina pritarti 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai, tačiau sprendimas gali priklausyti nuo to, ar iki tol bus atnaujintas rusiškos naftos tranzitas į Vengriją per „Družba“ naftotiekį.

    Viltys pasiekti susitarimą sustiprėjo po to, kai pirmininkaujanti valstybė įtraukė Ukrainos paskolos klausimą į trečiadienį vyksiančio ES 27 ambasadorių susitikimo darbotvarkę. Keturi diplomatai, kalbėję su „POLITICO“ anonimiškai dėl derybų jautrumo, teigė, kad jei naftos srautai bus atnaujinti iki posėdžio, Vengrija turėtų atsisakyti prieštaravimų ir paskola būtų patvirtinta.

    Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas sekmadienį pareiškė, kad panaikins veto, kai tik bus atkurta naftos gabenimo galimybė „Družba“ naftotiekiu, kuris, pasak pranešimų, sausį buvo apgadintas per Rusijos smūgį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę skelbė, kad naftotiekis turėtų pradėti veikti iki mėnesio pabaigos, tačiau diplomatai neatmetė, jog srautai gali būti atnaujinti ir anksčiau, dar iki trečiadienio susitikimo.

    Jei paskola būtų patvirtinta šią savaitę, Kyjivas lėšas galėtų gauti jau gegužę. Tai suteiktų palengvėjimą karo nualintai Ukrainos ekonomikai, šaliai tęsiant gynybą nuo plataus masto Rusijos invazijos, kuri tęsiasi jau penktus metus. Vengrijai atsisakius veto, Europos Komisija galėtų pradėti lėšų išmokėjimo procesą, užbaigusi techninius patikrinimus, kurie, tikėtina, užtruks kelias savaites.

    Budapeštas iš pradžių paskolai pritarė gruodį, tačiau vasarį ją užblokavo, paaštrėjus ginčui dėl „Družba“ naftotiekio. V. Orbánas kaltino V. Zelenskį vilkinant infrastruktūros remontą, esą taip keršijant už Vengrijos draugiškus santykius su Rusija.

    Situacija pasikeitė po to, kai V. Zelenskis netrukus įsipareigojo imtis remonto darbų. Šis posūkis įvyko po to, kai konservatyvios opozicijos lyderis Péteris Magyaras praėjusį sekmadienį vykusiuose rinkimuose įveikė V. Orbáną. Tiesa, P. Magyaras dar nėra perėmęs pareigų.

  • Kodėl agurkai tampa vandeningi ir beskoniai: paprasti namų triukai, kurie viską pakeičia

    Paaiškiname, kodėl agurkai praranda natūralų skonį, kokie namų būdai jį veiksmingai sustiprina ir ką verta pridėti prie agurko, kad patiekalai su juo būtų ryškesnio skonio.

    Jei atrodo, kad agurkai skanėja vis prasčiau, tai ne vien vaizduotės žaidimai. Šiuolaikiniai šiltnamiuose auginami agurkai išties skiriasi nuo tų, kurie prieš porą dešimtmečių augo daržuose. Tam yra kelios priežastys, kurias žinant lengviau sąmoningai rinktis skanesnes daržoves.

    Pirmoji priežastis – auginimo būdas. Šiltnamiuose agurkai auga kontroliuojamomis sąlygomis, neretai ne dirvoje, o specialiuose substratuose, laistomi hidroponiniais tirpalais. Augalas gauna tiksliai tiek vandens ir maistinių medžiagų, kiek reikia greitam augimui, todėl jam nereikia „kovoti“ dėl išlikimo. O būtent lengvas stresas – saikingas vandens trūkumas, temperatūrų svyravimai ir natūrali dirvos mikroflora – skatina augalą gaminti aromatines medžiagas, kurios suteikia intensyvesnį skonį.

    Antroji problema – veislių atranka pagal išvaizdą ir patvarumą, o ne skonį. Gamintojai dažnai renkasi veisles, kurios gerai atlaiko transportą, ilgai atrodo šviežios lentynoje ir turi vienodą, patrauklią formą. Skonis tokiu atveju atsiduria antrame plane. Rezultatas – agurkai, kurie atrodo nepriekaištingai, tačiau skoniu primena tik blankų daržovės „šešėlį“.

    Trečiasis veiksnys – derliaus nuėmimo laikas. Per anksti nuskinti agurkai, dar nepasiekę pilnos brandos, nespėja suformuoti viso skonio profilio. O ne sezono metu – žiemą ir ankstyvą pavasarį – užauginti agurkai dažnai augo esant žemesnei temperatūrai ir dirbtiniam apšvietimui, todėl aromatinių medžiagų susidaro mažiau. Dėl to vasarą turguje iš vietinio ūkininko pirktas lauko agurkas dažnai skamba visai kita „nata“ nei parduotuvinis šiltnaminis vasario mėnesį.

    Gera žinia ta, kad net vandeningą šiltnaminį agurką galima „išgelbėti“. Yra keli paprasti, patikimi metodai, kurie padeda išgauti daugiau skonio, ir nė vienam jų nereikia nei ypatingų įgūdžių, nei egzotiškų produktų.

    Sūdymas ir nusausinimas – seniausias ir vienas veiksmingiausių triukų. Supjaustykite agurką, pabarstykite druska ir palikite 10–15 minučių sietelyje ar kiaurasamtyje. Druska ištrauks vandens perteklių, o kartu ir tą vandeningą, blankų poskonį. Likęs agurko skonis taps labiau koncentruotas ir ryškesnis. Po nusausinimo dažniausiai net nereikia plauti – pakanka lengvai nuspausti.

    Trupinimas vietoje pjaustymo – technika, žinoma Azijos virtuvėse. Užuot pjaustę agurką lygiomis riekelėmis, padėkite jį ant lentelės ir kelis kartus trinktelėkite plokščiąja peilio puse ar puodo dugnu, kad suskiltų į netaisyklingus gabalėlius. Suplėšytos skaidulos daug geriau sugeria padažus, marinatus ir prieskonius nei lygūs griežinėliai, todėl skonis tampa intensyvesnis net naudojant nedaug ingredientų.

    Greitas marinavimas – dar vienas būdas suteikti charakterio. Čia nereikia nei ilgo rauginimo, nei „marinatų iš stiklainio“. Pakanka sumaišyti agurko gabalėlius su šaukštu ryžių arba vyno acto, žiupsneliu cukraus ir trupučiu druskos. Po kelių minučių turėsite visai kitokį rezultatą: rūgštis paryškina skonį, cukrus subalansuoja kartumą, o druska iškelia aromatus. Taip paruoštas agurkas tinka ir prie sumuštinių, ir prie ant grotelių keptos mėsos.

    Lengvas apkepimas gali nustebinti net skeptikus. Įkaitintoje keptuvėje su trupučiu sezamų aliejaus agurką pakanka pakepti vos minutę: paviršius lengvai karamelizuojasi, o vidus išlieka traškus. Su česnaku ir sojų padažu tai – klasikinis azijietiškas derinys, kuris daugeliui būna netikėtas atradimas.

    Net ir pasūdytas bei nusausintas agurkas – tik pagrindas. Būtent priedai lemia, ar patiekalas bus eilinis, ar įsimins. Užuot nusivylę blankiu skoniu, skirkite minutę tinkamam paruošimui – skirtumas dažnai būna milžiniškas.

  • Bulvės ką tik išvirtos? Po 12 valandų jos gali būti gerokai sveikesnės – štai kodėl

    Atvėsusiose bulvėse vyksta procesas, keičiantis krakmolo struktūrą. Jis tampa atsparesnis virškinimui, todėl organizmas pasisavina mažiau kalorijų, geriau dirba žarnynas, o sotumo jausmas išlieka ilgiau. Žemiau paaiškiname, kaip tai veikia ir kaip šį principą pritaikyti kasdienėje virtuvėje.

    Verdant bulves jų viduje esantis krakmolas išbrinksta ir tampa lengvai pasisavinamas. Organizmas jį greitai suskaido, cukraus kiekis kraujyje pakyla, o energija išsiskiria beveik iš karto. Dėl to po lėkštės karštų bulvių neretai jau po valandos vėl norisi valgyti.

    Tačiau kai virtos bulvės atvėsta ir kelias valandas pastovi šaldytuve, prasideda procesas, vadinamas retrogradacija. Krakmolo molekulės iš naujo susidėlioja į tvarkingesnes struktūras, kurias virškinimo fermentai skaido gerokai lėčiau. Taip susidaro atsparusis krakmolas – savotiška skaidulų rūšis, kuri organizme elgiasi visiškai kitaip nei įprastas krakmolas. Būtent dėl to temperatūra ir laikas gali paversti paprastą garnyrą funkcionalesne mitybos dalimi.

    Tyrimai rodo, kad atvėsusiose bulvėse gali būti net 10–15 proc. mažiau pasisavinamų kalorijų nei suvalgytose karštose. Taip yra todėl, kad atsparusis krakmolas plonojoje žarnoje nėra iki galo suvirškinamas. Vietoje to jis keliauja į storąją žarną, kur tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia čia ne valgyti mažiau, o valgyti išmintingiau. Iš vakaro paruoštos bulvės, patiektos šaltos salotose arba lengvai pašildytos keptuvėje, dažniausiai turi žemesnį glikeminį indeksą ir palankiau veikia cukraus kiekį kraujyje.

    Svarbu ir tai, kad pakartotinis pašildymas atspariojo krakmolo visiškai nesunaikina. Jo kiekis gali šiek tiek sumažėti, tačiau vis tiek išlieka gerokai didesnis nei bulvėse, kurios suvalgomos iškart po virimo. Vadinasi, vakarykštes bulves galima ramiai pašildyti keptuvėje ir vis tiek pasinaudoti jų geresnėmis savybėmis.

    Principas paprastas, tačiau verta jį žinoti tiksliai, kad bulvės taptų ne tik įprastu priedu prie pietų, bet ir palankesniu pasirinkimu kasdienėje mityboje.

    Bulves virkite su lupena pasūdytame vandenyje, kol suminkštės. Lupena padeda krakmolui ne taip greitai išsiplauti į vandenį. Išvirus jų nevalgykite iš karto: nupilkite vandenį, leiskite bulvėms atvėsti ir dėkite į šaldytuvą bent 8–12 valandų. Patogiausia jas išvirti vakare, o naudoti kitą dieną.

    Atvėsusias bulves galima valgyti šaltas – pavyzdžiui, salotose su jogurtu, krapais ir svogūnų laiškais. Taip pat jas galima lengvai pakepti keptuvėje su trupučiu alyvuogių aliejaus, supjausčius griežinėliais ar kubeliais. Dar vienas variantas – įmaišyti į dubenėlį su daržovėmis, kiaušiniu ir vinegretiniu padažu. Visais šiais būdais išsaugoma nemaža dalis atspariojo krakmolo.

    Tačiau reikėtų vengti gilaus atvėsusių bulvių kepimo. Aukšta temperatūra ir didelis riebalų kiekis sumenkina naudą sveikatai. Jei kepate, geriau rinktis keptuvę su plonu aliejaus sluoksniu ir vidutine kaitra.

    Bulvės nebūtinai turi būti „neišvengiama blogybė“ racione. Kartais pakanka pakeisti vieną įprotį – išvirti jas iš anksto ir leisti pastovėti šaldytuve. Šis paprastas žingsnis pakeičia krakmolo struktūrą, sumažina glikeminį indeksą ir padeda organizmui pasisavinti mažiau kalorijų. Be papildų ir gudrybių – tik laikas ir temperatūra.

  • Orbanas pralaimėjo, o Europa griežtėja: Izraeliui gresia ES sankcijos ir santykių „perkrauta“?

    Orbanas pralaimėjo, o Europa griežtėja: Izraeliui gresia ES sankcijos ir santykių „perkrauta“?

    Viktoro Orbano pralaimėjimas Vengrijos visuotiniuose rinkimuose gali reikšmingai pakeisti Izraelio padėtį Europos Sąjungoje. Ilgametis šalies vadovas buvo laikomas vienu patikimiausių Izraelio partnerių bloke ir ne kartą naudojosi veto teise, kad apsaugotų Benjamino Netanyahu vyriausybę nuo didesnio politinio spaudimo.

    Jo pasitraukimas sutapo su vis griežtėjančia Izraelio kritika Europoje. Dėl to didėja tikimybė, kad ES vėl imsis svarstyti sankcijas smurtu kaltinamiems Vakarų Kranto naujakuriams ir suteiks pagreitį iniciatyvoms peržiūrėti ES ir Izraelio santykius.

    Pokytis matomas net tarp lyderių, kurie anksčiau buvo laikomi gana palankiai vertinančiais Izraelį. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį teigė esantis „giliai susirūpinęs padėtimi Palestinos teritorijose“, žmogaus teisių organizacijoms pranešus apie išaugusį smurtą prieš palestiniečius, kurį esą vykdo naujakuriai Vakarų Krante. Tuo metu Italija praėjusią savaitę sustabdė gynybos ir technologijų susitarimą su Izraeliu, o užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pasmerkė, jo žodžiais, „nepriimtinus“ Izraelio smūgius Libane.

    V. Orbanas, valdęs 16 metų ir prieš nesėkmingą perrinkimo kampaniją sulaukęs B. Netanyahu palaikymo, vasarį blokavo pasiūlymą taikyti sankcijas smurtaujantiems Vakarų Kranto naujakuriams. Šį sprendimą rėmė 26 iš 27 ES valstybių narių.

    Diplomatų teigimu, kai balandžio 12 d. V. Orbaną nugalėjęs Péteris Magyaras pradės eiti ministro pirmininko pareigas, sankcijų klausimas greičiausiai pajudės į priekį. Pats P. Magyaras yra sakęs, kad sieks išlaikyti Vengrijos „ypatingus“ ryšius su Izraeliu, tačiau kitą dieną po rinkimų žurnalistams pripažino, jog „negali garantuoti, kad Vengrija ir toliau blokuos ES sprendimus dėl Izraelio“.

    Vieno ES pareigūno teigimu, lūžio taškas Briuselyje atsirado po ankstyvą balandį surengtų Izraelio aviacijos smūgių Libane, per kuriuos, remiantis pranešimais, žuvo daugiau kaip 250 žmonių.

    „Tai Izraeliui kainavo dalį draugų“, – teigė pareigūnas.

    Kitas galimas ES žingsnis – ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sustabdymas. Ši idėja anksčiau buvo svarstoma Izraelio karo Gazoje piko metu, o sekmadienį ją aktyviai ragino atgaivinti Ispanijos premjeras Pedro Sánchez. 2000 m. įsigaliojęs susitarimas yra vienas pagrindinių ES ir Izraelio prekybinių ryšių ramsčių.

    Kol kas ši priemonė nesurinko sprendimui reikalingos kvalifikuotos daugumos, tačiau vienas aukšto rango ES pareigūnas nurodė, kad riba galėtų būti pasiekta, jei Italija atsisakytų prieštaravimo.

    Šią savaitę didesnis spaudimas Izraeliui atsiduria dėmesio centre, nes ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmininkauja susitikimams, kuriuose bus aptariama dviejų valstybių sprendimo iniciatyva, taip pat vadovaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai kels Vakarų Kranto sankcijų ir asociacijos susitarimo klausimus, nors kai kurių šaltinių teigimu, šalys gali vengti greitų sprendimų atsižvelgdamos į Izraelio ir Libano taikos derybas.

    ES lyderių kritika stiprėja ir dėl Izraelio veiksmų Libane, ir dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, kurį rėmė B. Netanyahu ir kuris numato mirties bausmę teroristams iš Palestinos teritorijų.

    K. Kallas šį įstatymo projektą, pristatomą prieš vėliau šiemet vyksiančius Izraelio rinkimus, pavadino „rimtu žingsniu atgal“ pareiškime, paskelbtame ES vardu kovo 31 d. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat perspėjo, kad toks įstatymas „galėtų pakenkti Izraelio įsipareigojimams demokratiniams principams“.

    Tuo metu dešiniųjų pažiūrų ministrai B. Netanyahu koalicijoje į kritiką reagavo kaltindami oponentus silpnumu ir ragindami Izraelio Aukščiausiąjį Teismą neužkirsti kelio įstatymo taikymui. Izraelio ambasados ES atstovas atsisakė komentuoti.

    Diplomatų vertinimu, šis įstatymas gali paskatinti atnaujintas diskusijas dėl sankcijų Izraeliui, įskaitant ir asociacijos susitarimo peržiūrą, tačiau kol kas konkrečios priemonės esą nėra oficialiai pateiktos.

    „Nuotaikos keičiasi“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas, dalyvaujantis organizuojant diplomatinius pokalbius dėl Izraelio. Pasak jo, daug kas priklausys nuo taikos proceso tarp Izraelio ir Libano.

    Praėjusiais metais Nyderlandų vadovauta iniciatyva sustabdyti asociacijos susitarimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazoje nepasiekė kvalifikuotos daugumos. Vertinimai, ar šią idėją reikėtų iš naujo svarstyti po paliaubų Gazoje, skiriasi: vieni diplomatai teigia, kad to daryti nereikia, kiti mano, jog pasiūlymas jau prarado aktualumą.

    Izraelio pareigūnai pripažįsta, kad V. Orbano pasitraukimas gali pakeisti diplomatinį kraštovaizdį Europoje. Vis dėlto Jeruzalė tikisi, kad Vengrija išliks „draugiška“ valstybė, teigė vienas su B. Netanyahu vyriausybės pozicija susipažinęs šaltinis.

    Trečiadienį P. Magyaras ir B. Netanyahu surengė, kaip skelbta, „šiltą, įvadinį“ pokalbį. Jo metu sutarta, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai netrukus susitiks.

  • Vengrijoje – netikėtas lūžis: Péteris Magyaras skelbia ministrus ir griauna Orbáno modelį

    Vengrijoje – netikėtas lūžis: Péteris Magyaras skelbia ministrus ir griauna Orbáno modelį

    Vengrijos politikoje – reikšmingi pokyčiai. Partijos „Tisza“ lyderis Péteris Magyaras pristatė pirmuosius septynis būsimos Vyriausybės narius ir paskelbė, kad jo kabinetą sudarys 16 portfelių. Taip ketinama atsitraukti nuo per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtinusio centralizuoto valdymo modelio, sieto su Viktoru Orbánu.

    P. Magyaras spaudos konferencijoje Budapešte teigė, kad jo administracija atsisakys vadinamųjų „superministerijų“ ir svarbiausias sritis išskaidys į atskiras, savarankiškas ministerijas.

    Užsienio reikalų ministre jis paskyrė Anitą Orbán – buvusią „Vodafone“ valdybos narę, taip pat turinčią patirties Europos užsienio santykių taryboje. Finansų ministro portfelis patikėtas Andrásui Kármánui, prisidėjusiam rengiant „Tisza“ siūlomą turto mokesčio iniciatyvą. Ekonomikos ir energetikos ministerijai turėtų vadovauti Istvánas Kapitány, 37 metus dirbęs „Shell“.

    Sveikatos ministru paskirtas buvęs chirurgas Zsoltas Hegedűsas. Gynybos ministro pareigas perims buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas Romuluszas Ruszin-Szendi. Aplinkos ministro portfelis patikėtas László Gajdosui, apdovanojimus pelniusio zoologijos sodo vadovui, o žemės ūkio ir maisto ekonomikos sritį prižiūrės buvęs ūkininkas Szabolcsas Bóna.

    Likę portfeliai, kurie bendrą skaičių padidins iki 16, turėtų apimti vidaus reikalus, teisingumą, transportą ir investicijas, švietimą, socialinius reikalus, ministro pirmininko kanceliariją, kaimo plėtrą, kultūrą ir skaitmenines technologijas. Daugiau kandidatūrų žadama paskelbti artimiausiomis dienomis.

    Numatoma pertvarka apibūdinama kaip sąmoningas posūkis nuo ankstesniais metais sustiprėjusios galios koncentracijos. P. Magyaras siekia įsteigti atskiras švietimo, sveikatos ir socialinės politikos ministerijas, atkurti savarankišką teisingumo ministeriją, o Vidaus reikalų ministerijos veiklą apriboti teisėsaugos funkcijomis. Taip pat planuojama finansus atskirti nuo platesnės ekonomikos politikos ir įsteigti atskirus skaitmeninių technologijų bei aplinkos portfelius.

    Kalbėdamas apie valdžios perėmimą, P. Magyaras pasirinko griežtesnį toną ir perspėjo, kad pasikeitus valdžiai gali iškilti daug nemalonių faktų apie ankstesnės Vyriausybės finansus. Jis pažadėjo paviešinti valstybės finansinę padėtį, kai tik naujasis kabinetas pradės darbą.

    Skelbiama, kad naujasis Vengrijos parlamentas turėtų susirinkti apie gegužės 9–10 dienomis, o Vyriausybės suformavimas gali įvykti per kelias dienas po to.

  • Gėlių turizmas 2026-aisiais sprogo: 5 įspūdingiausios vietos pasaulyje, kur verta vykti

    Gėlių turizmas 2026-aisiais sprogo: 5 įspūdingiausios vietos pasaulyje, kur verta vykti

    Šiemet keliautojai visame pasaulyje su ypatingu entuziazmu ieško vietų, kuriose galima pasigrožėti laukinių gėlių žydėjimu. Kelionės, planuojamos pagal trumpalaikius gamtos reiškinius, tampa vis patrauklesnės – nuo Japonijos gatvių, pavasarį nusidažančių sakurų žiedais, iki aukštikalnių slėnių Indijoje.

    „Gyvename sparčios skaitmeninės raidos laikotarpiu, o kelionės visada buvo būdas pakeisti aplinką ir vėl susijungti su pasauliu, savimi bei kitais. Žmonės ieško autentiškumo, pabėgimo nuo kasdienybės ir ryšio, o žydinčių gėlių turizmas suteikia progą keliauti turint tikrą tikslą“, – teigė kelionių ekspertas Andy Brookeris iš „kate & tom’s“.

    Pasak jo, vis daugiau žmonių siekia naujų įspūdžių ir supranta, kad jie nebūtinai turi būti susiję su adrenalinu – dažnai svarbiausia tampa bendrystė su kitais, kurie taip pat žavisi gamta.

    Kelionių ekspertai išskyrė penkias įspūdingiausias pasaulio vietas, kur šį sezoną galima pamatyti ryškiausią laukinių gėlių žydėjimą.

    Geriausias metas lankyti: birželio pabaiga – liepos vidurys

    Viena mėgstamiausių Andy Brookerio vietų laukinėms gėlėms stebėti – Šiaurės Jorkšyras. Jo teigimu, kraštovaizdis ir gėlių įvairovė Mookerio pievas paverčia išskirtinėmis.

    Ekspertas siūlo čia surengti popietinį pikniką ir tiesiog mėgautis buvimu gamtoje, tačiau perspėja pasiruošti permainingam orui. Kelionių ekspertė Sarah Findlay iš „Total Travel Protection“ taip pat pabrėžia, kad geriausias metas vykti – vasara, o ne pavasaris.

    „Rekomenduočiau atvykti birželį, nes, priklausomai nuo orų, šienapjūtė gali prasidėti jau liepos viduryje. Jei turite laiko, siūlyčiau pietums sustoti Mookeryje ir pasivaikščioti palei Swale upę, jei tik nebūsite pernelyg pavargę“, – sakė ji.

    Geriausias metas lankyti: kovo pabaiga – balandžio pradžia

    Viena garsiausių gėlių švenčių pasaulyje neabejotinai yra sakurų žydėjimo sezonas Japonijoje, kai ištisi miestai paskęsta švelniai rožinių žiedlapių jūroje.

    „Tai vienas ikoniškiausių žydėjimo reginių pasaulyje“, – teigė „Away Holidays“ produktų vadovas Gianni Leone, pabrėžęs, kad sakurų stebėjimas vienoje kelionėje sujungia kultūrines tradicijas ir gamtos grožį.

    Jis rekomenduoja aplankyti Ueno parką Tokijuje arba Filosofo taką Kiote, o ypatingą įspūdį, pasak jo, palieka vakariniai apšvietimai. Tiesa, kelionę patariama planuoti iš anksto – gali tekti rezervuoti net prieš 12 mėnesių.

    Geriausias metas lankyti: pavasario pabaiga – vasaros pradžia

    Himalajuose, šiaurinėje Indijoje, esantis slėnis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, siūlo vieną įspūdingiausių laukinių gėlių žydėjimo vaizdų. Slėnis nusidažo ryškiomis spalvomis: čia žydi endeminiai augalai, o fone stūkso kalnų viršūnės.

    „Tai tikras rojus gamtos mylėtojams“, – sakė G. Leone. Jis priduria, kad vieta labiau tinka aktyvesniems keliautojams, pasirengusiems vidutinio sudėtingumo žygiams, ir pataria rengtis sluoksniais dėl temperatūrų svyravimų.

    Geriausias metas lankyti: balandžio pabaiga

    Balandžio pabaigoje Kalifornijoje aguonų laukai pasidengia ryškiai oranžinėmis juostomis. Norint pamatyti gražiausią vaizdą, ekspertai pataria rinktis saulėtas dienas, kai žiedai būna visiškai prasiskleidę, taip pat pasirūpinti vandeniu – takuose gali būti karšta.

    Geriausias metas lankyti: nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios

    Keukenhof sodai laikomi vienu ryškiausių gėlių reginių Europoje. S. Findlay primena, kad Nyderlandai dažnai atsiduria gėlių peizažų gerbėjų kelionių sąrašo viršuje, o Lisse miestelyje, maždaug už 30–40 minučių kelio nuo Amsterdamo, kasmet rankomis pasodinama daugiau kaip septyni milijonai svogūnėlių.

    „Sodai visuomenei atviri nuo 1950 metų, o apsilankę šiuo laikotarpiu pamatysite daugybę spalvų ir atspalvių – nuo raudonos ir geltonos iki violetinės, mėlynos ir daugelio kitų“, – sakė ji.

    Nuo narcizų ir krokų iki hiacintų bei pirmųjų sezono tulpių – rezultatas primena kruopščiai suplanuotą kompoziciją, kuri dėl savo masto atrodo beveik siurrealistiškai ir, pasak ekspertės, palieka neišdildomą įspūdį.

  • 65-erių pensininkas atvirai prabilo: visi laukia palengvėjimo, bet pensija atneša krizę

    65-erių pensininkas atvirai prabilo: visi laukia palengvėjimo, bet pensija atneša krizę

    65 metų pensininkas atvirai papasakojo, kad išėjimas į pensiją toli gražu nėra idiliška gyvenimo pabaiga, kokią daugelis įsivaizduoja. Pasak jo, pirmieji metai be darbo dažnai tampa ne poilsiu, o netikėta psichologine krize.

    Savo įraše tinklaraščiui „Expert Editor“ Farley Ledgerwood teigė, kad daugybė žmonių dešimtmečius gyvena su mintimi: tereikia „ištverti iki pensijos“. Tačiau, kai ši diena ateina, įpročiai ir vadinamoji raumenų atmintis neretai pasirodo stipresni už racionalų suvokimą, kad pagaliau niekur nebereikia skubėti.

    Jis pasakojo, kad pirmus mėnesius ir toliau prabusdavo 5.45 val. ryto, o dienos pradžioje jausdavosi pasimetęs – nebebuvo nei elektroninių laiškų, nei susitikimų, nei įprasto darbo ritmo.

    Autoriaus teigimu, darbas daugelį metų veikia tarsi skydas: užimtumas tampa patogia priežastimi nebandyti nieko naujo, neatidėti klausimų apie save ir savo norus. Tačiau, kai šis „skydas“ dingsta, žmogus lieka akis į akį su paprastu, bet nelengvu klausimu:

    „Kas aš iš tiesų esu, jeigu atimame mano pareigas?“

    Ledgerwood pastebėjo, kad laisvas laikas gali atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir specifinį liūdesį. Dieną išėjęs pasivaikščioti pensininkas gali daug aštriau prisiminti šeimos įvykius ar vaikų sporto rungtynes, kurias kadaise praleido dėl „svarbių“ skambučių ar neatidėliotinų darbų.

    Pasak jo, maždaug po pusmečio nuo pasitraukimo iš darbo jis pajuto gilią nostalgiją laikui, kurį anksčiau buvo iškeitęs į terminus ir užduotis. Iš šios būsenos jam padėjo išeiti pokalbis su žmona, kuri pasakė mintį, tapusią lūžio tašku:

    „Praeities neįmanoma suredaguoti, bet ateitis vis dar rašoma nuo švaraus lapo“, – sakė ji.

    Nepaisant baimių, autorius pabrėžė, kad pensija suteikia unikalų „leidimą“ augti ir keistis. Jo teigimu, 65-erių jis pasijuto tikresnis nei jaunystėje: vietoje ataskaitų pradėjo rašyti apmąstymus, kurie galiausiai peraugo į tinklaraštį.

    Jis taip pat pastebėjo, kad vyresniame amžiuje žmonės dažnai tampa kantresni ir ima klausytis kitų ne dėl „veiksmų plano“, o dėl paties bendravimo.

    Dar viena pensijos dovana, pasak jo, yra prabanga vėl būti pradedančiuoju. Ledgerwood užsirašė į akvarelės kursus ir neslėpė, kad, lyginant su jaunesniais dalyviais, jis ten anaiptol nėra stipriausias mokinys.

    Pabaigoje jis akcentavo, kad pensija – tai ne apie ramybę, o apie transformaciją. Nors visiška laisvė kartais gali svaiginti ir gąsdinti, kartu ji suteikia ir ryškesnį gyvenimo pojūtį. Jo teigimu, tik dabar jis išmoko kurti laiką, o ne vien jį užpildyti.

    Taigi išėjimas į užtarnautą poilsį jam tapo ne kelio pabaiga, o proga pagaliau susipažinti su žmogumi, kuriam trisdešimt penkerius metus vis pritrūkdavo laiko.

    Anksčiau buvo rašyta, kur Europoje pensininkams gyventi palankiausia: vienoje Skandinavijos šalyje vidutinė pensija siekia apie 1850 eurų, pragyvenimo išlaidos vienam žmogui svyruoja nuo 850 iki 1000 eurų, o komunaliniai mokesčiai neviršija 220 eurų per mėnesį.

  • Wengrovo bazilika stebina freskomis, bet didžiausią mįslę slepia „Mistro Tvardovskio“ veidrodis

    Wengrovo bazilika stebina freskomis, bet didžiausią mįslę slepia „Mistro Tvardovskio“ veidrodis

    Wengrove esanti Mažoji bazilika, skirta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimui į dangų, laikoma vienu svarbiausių Mazovijos regiono architektūros paminklų. Dabartinis jos pavidalas susiformavo XVIII a. pradžioje, o statybas finansavo Janas Dobrogostas Krasinskis. Projektas dažnai priskiriamas iškiliam baroko epochos architektui Tylmanui van Gamerenui, o darbus vykdė ir Carlo Ceroni bei Janas Reisneris.

    Šventovė pastatyta ankstesnės gotikinės bažnyčios vietoje – jos ištakos siekia XV a. Įdomu tai, kad Reformacijos laikotarpiu pastatas kurį laiką buvo naudojamas protestantų pamaldoms. Šiandien bazilika dominuoja rytinėje Wengrovo turgaus aikštės pusėje, o jos monumentali, trijų navų kompozicija laikoma klasikiniu sakralinio baroko Lenkijoje pavyzdžiu.

    Didžiausias bazilikos vidaus akcentas – freskos, kurias nutapė Michałas Aniołas Pallonis. Šios polichromijos išsiskiria barokui būdinga erdvinės iliuzijos technika: tapyti architektūriniai elementai sukuria trimatį įspūdį ir stiprina emocinį poveikį, kuriuo tuo metu siekta įtraukti tikinčiuosius.

    Freskose vaizduojami katalikų tikėjimo dogmatams svarbūs siužetai, ypač susiję su Marija ir šventaisiais. Tai turėjo ypatingą reikšmę religinių ginčų laikais – menas čia veikė kaip sąmoningai pasirinkta idėjinio poveikio priemonė: vizualus pasakojimas, skirtas įtikinti, mokyti ir stiprinti Bažnyčios žinią didžiausių įtampų epochoje.

    Vis dėlto labiausiai intriguojantis bazilikos objektas saugomas zakristijoje – vadinamasis „Mistro Tvardovskio“ veidrodis. Tai metalinis veidrodis, maždaug 56 x 46,5 cm dydžio, sveriantis daugiau nei 17 kilogramų. Manoma, kad jis galėjo būti pagamintas XVI a. pradžioje Vokietijoje, kur veikė su Fausto tradicija siejami magai, o vėliau į Wengrovą pateko per Krasinskių giminę.

    Su veidrodžiu siejama Jano Tvardovskio – legendinio mago ir astrologo, siejamo su Žygimanto Augusto dvaru – figūra. Pasakojama, kad veidrodžiu jis esą kvietė dvasias, tarp jų ir Barborą Radvilaitę, Žygimanto Augusto žmoną. Ant juodo veidrodžio rėmo yra lotyniškas įrašas: „Luserat hoc speculo magicas Twardovius artes, lusus at iste Dei versus in obsequium est“, kurį galima versti taip: „Šiame veidrodyje Tvardovskis žaidė magijos menais, tačiau ši pramoga pakrypo į paklusnumą Dievui.“

    Bėgant metams aplink šį artefaktą susiformavo daugybė legendų. Viena jų teigia, kad 1812 m. į veidrodį pažvelgė Napoleonas ir išvydo savo pralaimėjimą, o įtūžęs esą jį apgadino. Kita istorija aiškina įtrūkimą išsigandusio mokinio poelgiu – jis neva metė į veidrodį bažnyčios raktus, kai blizgančiame paviršiuje pamatė velnio veidą.

    Istorikų požiūriu „Mistro Tvardovskio“ veidrodis pirmiausia yra vertingas, iki galo neištirtos kilmės ir paskirties artefaktas. Jis pagamintas iš neįprasto metalų lydinio, todėl gerokai skiriasi nuo to laikotarpio veidrodžių. Taip pat išskirtina tai, kad objektas buvo išsaugotas ir eksponuojamas sakralioje erdvėje, nors siejamas su praktikomis, laikytomis magiškomis. Tai retas simbolio perinterpretavimo pavyzdys – nuo tariamo magijos įrankio iki religinio pasakojimo elemento.

    Kodėl veidrodis laikomas zakristijoje? Pasak vieno iš pasakojimų, tai vienintelė vieta, kur jis neva praranda savo „magiškąsias“ galias.

    Artefaktas jau daug metų traukia istorikų ir mokslininkų dėmesį. Teigiama, kad veidrodis pagamintas iš bismuto ir stibio, papildant variu, tačiau iki šiol nebuvo atlikta išsami cheminė analizė. Paviršius yra nupoliruotas, jame matyti subtilūs graviravimai ir dėmės, o pažvelgus tam tikru kampu arba veidrodžiui aprasojus, galima įžiūrėti neaiškius vaizdinius.

    Šiandien „Lorenzo Dhuro“ – asmens, kartais įvardijamo kaip Mistras Tvardovskis, – veidrodis dažniau laikomas kultūrinės atminties ženklu nei antgamtinių reiškinių įrodymu. Jo unikalumas slypi paslaptimis apipintoje istorijoje ir savitame legendų, faktų bei religijos susipynime, jau šimtmečius kurstančiame žmonių vaizduotę.

    Šaltiniai: „hub.pl“, „wilanow-palac.pl“, „mazowsze.travel“.

  • Vienuolynas, kuris stebina net istorikus: Lądas prie Vartos slepia šimtmečių paslaptis

    Vienuolynas, kuris stebina net istorikus: Lądas prie Vartos slepia šimtmečių paslaptis

    Pirmieji Lądo paminėjimai siekia 1136 metus. Šaltiniai rodo, kad dar nuo VIII amžiaus šioje vietoje galėjo stovėti įtvirtinta gyvenvietė, saugojusi perėją per Vartos upę. 1175 metais į vietovę atvyko cistersai, kuriuos pakvietė kunigaikštis Mieška III Senasis. Nuo pat pradžių abatija augo itin sparčiai: rėmėjų dosnumas lėmė, kad ji greitai tapo vienu svarbiausių religinių ir politinių centrų Didžiojoje Lenkijoje. XIII amžiuje čia lankėsi valdovai, vyko valstybinės reikšmės iškilmės, įskaitant vyskupų konsekracijas.

    XIV amžiuje vienuolynas buvo išplėstas gotikos stiliumi, todėl susiformavo iki šiol atpažįstama erdvinė struktūra. Vėlesniais šimtmečiais kompleksas keitėsi ir buvo perstatomas, o šiandien, lankantis Lądo prie Vartos abatijoje, labiausiai krinta į akis baroko estetika. Būtent baroko epochoje cistersų vienuolynas įgijo dabartinį monumentalų pavidalą. Išskirtinis šio komplekso bruožas – funkcijos ir svarbos tęstinumas: nepaisant politinių permainų ir XIX amžiuje įvykdyto vienuolyno panaikinimo, jis išliko reikšmingu kultūros ir religijos centru. Tai taip pat vienas seniausių vienuolynų Lenkijoje.

    Didžiausia Lądo abatijos stiprybė – architektūra, susiformavusi per šimtmečius trukusius pertvarkymus. Pirminė romaninė bažnyčia neišliko, tačiau jos vietoje iškilo įspūdinga barokinė šventovė. Komplekso konstrukciniai sprendimai laikomi neįprastais: kupolas su langų angomis ir apgalvotos akustinės detalės liudija to meto architektų meistriškumą.

    Vienuolyno interjerai stebina dekorų gausa. Iki šių dienų išliko gotikinės polichromijos, taip pat vėlesni freskų ir stiuko darbai, sukuriantys vientisą, nors ir daugiasluoksnę meninę žinutę. Ypač išsiskiria XIV amžiaus kapitulą primenanti salė, kurios skliautas remiasi į vieną koloną – tai retas ir itin efektingas sprendimas.

    Abatijos architektūrinė sandara nėra atsitiktinė. Pastatų išdėstymas atitinka cistersų regulas: vienuolynai paprastai būdavo statomi atokiau nuo miestų, derinant gyvenimą su gamta. Kartu ši vieta užtikrino patogų priėjimą prie svarbaus prekybos kelio.

    Vienuolyno bažnyčia, dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir šv. Mikalojui, XVII amžiuje buvo nugriauta, o jos vietoje pastatyta dabartinė barokinė šventovė. Šiandieninis kompleksas apima ir vienuolyno pastatus, buvusių sodų bei kiemų erdves, taip pat žaliąsias Vartos pakrantes. Visa tai padeda geriau suprasti, kaip veikė viduramžių abatija.

    Nors pirminiai vienuolyno sodai iki mūsų dienų neišliko autentiška forma, žinoma, kad jie buvo neatsiejama komplekso dalis ir atliko praktines, poilsio bei reprezentacines funkcijas. Šiandien abatijoje veikia dvasinė seminarija, todėl vieta tebėra gyva ir yra daugiau nei vien muziejus.

    Lądo prie Vartos abatija laikoma vienu geriausiai išsilaikiusių tokio tipo objektų Lenkijoje. 2009 metais kompleksui suteiktas Istorijos paminklo statusas. Išlikę įrangos elementai ir turtingos ikonografinės programos leidžia geriau pažinti tiek viduramžių visuomenės meną ir mąstyseną, tiek vėlesnę, potrydentinės epochos teologiją.

    Šaltiniai: hub.pl, zabytek.pl