CP v2

Blog

  • Išgerkite prieš miegą šią arbatą: ryte žarnynas gali atsidėkoti lengvumu

    Daugelyje namų galima rasti ramunėlių – jų arbata dažniausiai geriama tada, kai vargina skrandžio ir žarnyno negalavimai po persivalgymo ar patirto streso: vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, spazmai. Vis dėlto ramunėlių poveikis yra platesnis. Išgerta maždaug valandą prieš miegą, ji padeda atsipalaiduoti ir lengvina atsigavimą, o tai neretai palankiai veikia ir viso virškinimo trakto darbą.

    Pagalba žarnyno negalavimams

    Žarnyno sutrikimai – sudėtingas reiškinys, kurį gali lemti tiek mityba, tiek psichologiniai veiksniai. Riebus ir sunkiai virškinamas maistas, didelis ankštinių ar pilvo pūtimą skatinančių daržovių kiekis, gazuoti gėrimai, alkoholis ir kiti žalingi įpročiai apkrauna žarnyną, o kartais prisideda ir prie uždegiminių procesų, galinčių didinti rimtesnių ligų riziką.

    Tačiau svarbi ne vien mityba – žarnyno sveikatai reikšmingi ir fizinis aktyvumas bei pakankamas miegas. Jei žarnyno problemos kartojasi ar stiprėja, verta pasitarti su specialistu, kuris padės įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausius sprendimus.

    Ramunėlių veikliosios medžiagos – mokslininkų dėmesio centre

    Tuo tarpu kasdienybėje galima rinktis ir švelnesnes, saugias priemones, kurios pasižymi raminamuoju poveikiu. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ramunėlių arbata gali padėti ne tik esant nevirškinimui, bet ir turėti teigiamą įtaką žarnynui.

    „Ramunėlės yra viena vertingiausių žaliavų dietoterapijoje, kai kalbama apie žarnyno ligas. Jose esantis chamazulenas slopina histamino sintezę, todėl pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis ir antialerginėmis savybėmis žarnyno gleivinėje. Tuo tarpu spazmus atpalaiduojantis poveikis žarnyno lygiųjų raumenų veiklai pasitelkiamas mažinant virškinamojo trakto spazmines būkles ir esant pilvo pūtimui“, – rašo Agnieszka Augustyniak.

    Tai paaiškina, kodėl po puodelio ramunėlių arbatos neretai gana greitai palengvėja skausminga pilvo įtampa. Įdomu ir tai, kad ramunėlių nauda gali neapsiriboti vien virškinimu: tie patys flavonoidai, pavyzdžiui, apigeninas, veikiantys virškinamojo trakto lygiuosius raumenis, gali turėti ir raminamąjį poveikį smegenims bei nervų sistemai.

    Ramunėlės – žarnynui ir kokybiškesniam miegui

    Apie ramunėlių arbatą, siejant ją su žarnyno sveikata ir miego kokybe, kalba ir dietologas Bartosz Kulczyński. Viename iš savo vaizdo įrašų jis remiasi 2019 metais žurnale „Phytotherapy Research“ publikuota analize, kurioje teigiama, jog ramunėlės gali padėti esant nerimo būsenoms ir nemigai, taip pat pastebimai gerinti miego kokybę.

    „Kaip parodė tyrėjai, ramunėlių arbata mažina nerimą, silpnina depresinius simptomus, padeda lengviau užmigti ir gerina miego kokybę“, – sako Bartosz Kulczyński.

    Dietologai dažnai pabrėžia, kad žarnyno būklė glaudžiai susijusi su nervų sistema. Stresas ir nerimas laikomi vienais svarbiausių veiksnių, galinčių paūminti dirgliosios žarnos sindromo (IBS) simptomus. Todėl tyrimuose minimas ramunėlių poveikis nerimui kai kuriais atvejais gali prisidėti ir prie „įsitempusių“ žarnų nuraminimo.

    Be to, ramunėlių kompresai ar įtrynimai gali palankiai veikti odą: mažinti paraudimą, slopinti bėrimus, skatinti žaizdų gijimą. Dėl antiseptinių savybių ramunėlių nuoviras neretai naudojamas burnos ertmės ir gerklės uždegimams skalauti. Juo taip pat kartais praplaunama akių sritis, kai vargina junginės ar vokų kraštų uždegimas, siekiant sumažinti deginimą ir niežėjimą.

  • Kam pirkti chemiją „Avroroje“, jei užtenka dantų pastos: keptuvę nuvalysite iki blizgesio

    Kam pirkti chemiją „Avroroje“, jei užtenka dantų pastos: keptuvę nuvalysite iki blizgesio

    Dantų pastą įprastai naudojame tik dantims valyti, tačiau ji gali praversti ir virtuvėje. Paprastas triukas padeda greitai atnaujinti puodų, keptuvių bei kitų metalinių paviršių išvaizdą, neišleidžiant daug pinigų specialioms priemonėms.

    Didelio kiekio pastos nereikia. Paimkite nešvarią keptuvę ar puodą, užtepkite visai nedaug dantų pastos ir įpilkite šlakelį vandens. Tuomet kempinėle gerai įtrinkite paviršių. Valykite visą vidinę dalį, tačiau daugiausia dėmesio skirkite išorei ir dugnui – būtent ten dažniausiai susikaupia labiausiai matomas pridegęs sluoksnis.

    Šis būdas ypač tinka nerūdijančiojo plieno indams. Po kelių minučių galite pastebėti, kad mišinys ima lengvai putoti. Toliau trinkite – būtent tuo metu ir vyksta intensyviausias nešvarumų šalinimas.

    Net ir prižiūrimi indai laikui bėgant praranda blizgesį: ant dugno atsiranda tamsus apnašas, kurį ne visada pavyksta pašalinti įprastomis priemonėmis. Dantų pasta padeda pamažu „atlaisvinti“ įsisenėjusius nešvarumus, o paviršius ima atrodyti švaresnis ir labiau atsinaujinęs.

    Baigę valyti, indą dar kartą perbraukite drėgna šluoste ir nuplaukite. Rezultatas dažniausiai matomas iš karto: paviršius pašviesėja, o didžioji dalis dėmių išnyksta. Net jei indas nebuvo labai nešvarus, po tokio valymo jis paprastai blizga gerokai labiau.

    Šis triukas tinka ne tik keptuvėms ar puodams. Jį galima pritaikyti ir kitoms metalinėms detalėms, pavyzdžiui, arbatinukams: užtepkite truputį pastos, švelniai patrinkite ir nuplaukite – paviršius vėl atrodys beveik kaip naujas.

    Išbandykite šį paprastą būdą namuose – jis padeda greitai sutvarkyti virtuvę ir atgaivinti daiktų išvaizdą be brangių priemonių.

  • Atrodo nekaltas klausimas Kaip sekasi, bet atsakymas gali lemti ir jūsų piniginę

    Atrodo nekaltas klausimas Kaip sekasi, bet atsakymas gali lemti ir jūsų piniginę

    Klausimas „Kaip sekasi?“ dažnai nuskamba pačiu netinkamiausiu metu: biuro koridoriuje, kai skubate, eilėje prie kavos ar netikėtai sutikus žmogų prie laiptinės. Daugeliui tai tik mandagumo formulė, būdas užpildyti pauzę, tačiau tiek liaudiški įsitikinimai, tiek šiuolaikinė psichologija sutaria dėl vieno dalyko – tai, ką pasakome atsakydami, veikia mūsų vidinę savijautą ir gali turėti įtakos sėkmei, įskaitant finansus.

    Kaip geriausia atsakyti apie savo reikalus

    Egzistuoja požiūris, kad žodžiai veikia kaip savotiškas „užsakymas“ Visatai. Kai žmogus automatiškai atšauna „Baisiai“, „Nėra pinigų“ ar „Vos išgyvenu“, jis tarsi patvirtina tokią realybę ir pats ją įtvirtina. Be to, nuolatinis skundimasis dažniau pritraukia užuojautą dalijančius, bet energiją „siurbiančius“ žmones, o ne tuos, kurie atveria naujas galimybes ar gali tapti sėkmingais partneriais.

    Skundai dėl pinigų stokos ilgainiui stiprina vadinamąją skurdo psichologiją, iš kurios vėliau sunku išsivaduoti. Tačiau yra ir kita kraštutinė pusė – detaliai pasakoti apie savo laimėjimus, priedus, pirkinius ar augančias pajamas. Tokiais atvejais neretai suveikia pavydas: net jei pašnekovas atrodo geranoriškas, jo netyčinė neigiama mintis gali tapti tuo vadinamuoju „blogu žvilgsniu“.

    Jeigu kas nors įkyriai bando „įlįsti į piniginę“ klausdamas: „O kiek dabar uždirbi?“, geriausia strategija – mandagi abstrakcija. Pavyzdžiui, galima atsakyti: „Tiek, kad jausčiausi komfortiškai, bet visada yra kur augti.“ Tai patikimas skydas: nepasakote konkrečių skaičių, nesigiriate ir nesiskundžiate.

    Verta prisiminti, kad atsakymas į paprastą klausimą nėra ataskaita – veikiau jūsų pačių pasirinkimas, kokią nuotaiką ir kryptį stiprinate: pozityvą, ramybę ir santūrų pasitikėjimą savimi.

  • Šlapia marškinėlius įmetu į paprastą maišelį – po 3 minučių sausi: plaukų džiovintuvo triukas

    Šlapia marškinėlius įmetu į paprastą maišelį – po 3 minučių sausi: plaukų džiovintuvo triukas

    Būna situacijų, kai mėgstami marškiniai ar marškinėliai dar drėgni, tačiau juos reikia apsivilkti tuoj pat. Kartais drabužį tenka skubiai išskalbti, o laiko laukti, kol jis išdžius natūraliai, tiesiog nėra. Tokiais atvejais praverčia paprastas ir veiksmingas būdas.

    Pirmiausia gerai nuspauskite drabužį rankomis, kad pašalintumėte kuo daugiau vandens. Net ir po to audinys liks drėgnas, tačiau tai gerokai palengvins tolesnį džiovinimą.

    Toliau pasiimkite švarų, sausą rankšluostį. Išskleiskite jį, ant viršaus padėkite marškinius ar marškinėlius ir atsargiai susukite į tvirtą ruloną. Svarbu susukti taip, kad audinys kuo labiau liestųsi su rankšluosčiu.

    Tuomet ruloną stipriai prispauskite delnais ir kelis kartus gerai nuspauskite. Rankšluostis sugers didelę dalį drėgmės. Jei turite galimybę, tą patį pakartokite su antru sausu rankšluosčiu – efektas bus dar geresnis.

    Net ir po šio žingsnio drabužis gali likti šiek tiek drėgnas. Kad greitai jį visiškai išdžiovintumėte, pasinaudokite dar vienu triuku: įdėkite drabužį į įprastą polietileninį maišelį.

    Tada pravers plaukų džiovintuvas. Nukreipkite šilto oro srautą į maišelio vidų, palikdami angą šiek tiek pridengtą, kad šiluma kuo ilgiau išliktų viduje. Kartkartėmis maišelį papurtykite ir pakeiskite drabužio padėtį, kad jis džiūtų tolygiai.

    Dažniausiai pakanka kelių minučių, kad audinys taptų visiškai sausas. Taip gausite drabužį, kurį galima apsivilkti iš karto, nebejaučiant drėgmės.

    Šį būdą verta išbandyti, kai reikia greito sprendimo. Jam nereikia jokių sudėtingų priemonių, o jis puikiai praverčia ir kelionėje – sutaupo laiko bei padeda išvengti diskomforto.

  • Kilimas ant grindų – jau atgyvena: 87 proc. europiečių renkasi šią stilingą alternatyvą

    Kilimas ant grindų – jau atgyvena: 87 proc. europiečių renkasi šią stilingą alternatyvą

    Laikai, kai sunkūs vilnoniai kilimai dešimtmečiais kabėjo ant sienų ar gulėjo po kojomis, baigiasi. Šiandien kilimas bute vis dažniau suvokiamas ne kaip jaukumo simbolis, o kaip didžiulis filtras, kaupiantis viską – nuo augintinio plaukų iki smulkių šiukšlių ir dulkių. Vis dėlto mintis vaikščioti basomis po šaltas grindis taip pat nevilioja.

    Kuo namuose pakeisti kilimą

    Laimei, šiuolaikiniai interjero sprendimai leidžia sušilti be nemalonių „šalutinių efektų“, tokių kaip dulkių alergija. Pasirodo, kad šiltoms kojoms visai nebūtina rinktis sunkiai prižiūrimo tekstilės sluoksnio. Štai keli variantai, kurie šildo ne prasčiau už kilimo plauką, o susitvarko daug paprasčiau.

    Jei norisi šilto ir malonaus pojūčio po kojomis, verta apsvarstyti kamštinę dangą arba kamštinius kilimėlius. Iš esmės tai susmulkinta ąžuolo žievė, kurios struktūroje yra oro „kišenėlių“. Dėl to kamštis veikia tarsi termosas – neleidžia šalčiui iš betono perdangos sklisti į patalpą.

    Skirtingai nei kilimai, kamštis nesielektrina, todėl dulkės prie jo neprilimpa taip stipriai. Dažniausiai pakanka paviršių nuvalyti drėgna šluoste. Be to, ši danga šiek tiek amortizuoja žingsnį, o tai gali būti palankiau sąnariams.

    Radikaliausias ir kartu vienas efektyviausių būdų visai pamiršti kilimus – įrengti grindų šildymo sistemą po pagrindine danga. Tai gali būti elektrinis šildymo kilimėlis arba plona infraraudonųjų spindulių plėvelė, kurią nesudėtinga montuoti net po įprastu laminatu ar linoleumu. Tokiu atveju šilumos šaltiniu tampa pačios grindys, o priežiūra apsiriboja įprastu grindų plovimu, be nuolatinio siurbimo.

  • Įmeskite kiaušinį į vandenį prieš mušdami: per 3 sek. sužinosite, ar jis tikrai šviežias

    Įmeskite kiaušinį į vandenį prieš mušdami: per 3 sek. sužinosite, ar jis tikrai šviežias

    Daugelis kiaušinių šviežumą vertina vien pagal ant pakuotės nurodytą galiojimo terminą. Vis dėlto praktikoje to ne visuomet pakanka: kartais kiaušiniai būna tinkami vartoti ir po nurodytos datos, o kartais, nors iš išorės atrodo įprastai, jau būna sugedę.

    Norėdami greitai įsitikinti kiaušinio kokybe, galite pasitelkti paprastą testą su vandeniu. Paimkite stiklinę, įpilkite vandens (palikite šiek tiek vietos viršuje) ir atsargiai įdėkite kiaušinį. Tuomet stebėkite, kaip jis elgiasi.

    Galimi keli variantai:

    Jeigu kiaušinis iš karto nusileidžia į dugną ir guli horizontaliai, jis yra labai šviežias ir visiškai tinkamas vartoti.

    Jeigu kiaušinis nusileidžia į dugną, tačiau atsistoja vertikaliai arba tarsi šiek tiek pakyla, jis jau nėra pats šviežiausias, bet dažniausiai dar gali būti naudojamas maistui.

    Jeigu kiaušinis iš pradžių trumpam nusileidžia, o vėliau pakyla į viršų ir laikosi vandens paviršiuje, jis yra sugedęs. Tokiu atveju nerizikuokite ir jo nevartokite, nes tai gali pakenkti sveikatai.

    Šis testas užtrunka vos kelias sekundes, tačiau padeda išvengti nemalonių pasekmių. Pravartu tokį patikrinimą paversti įpročiu prieš gaminant, ypač jei kyla abejonių dėl produkto šviežumo.

    Metodas veikia dėl pokyčių kiaušinio viduje: laikui bėgant jame susikaupia daugiau oro, todėl kiaušinis tampa lengvesnis ir ima plūduriuoti. Būtent todėl jo padėtis vandenyje gana tiksliai parodo, kiek jis šviežias.

    Pasitelkite šį paprastą būdą kasdienybėje, kad būtumėte ramesni dėl produktų kokybės ir lengviau pasirūpintumėte savo sveikata.

  • Traškios jaunos bulvės su šonine ir krapais: taip skaniai paruošite pietums ar griliui

    Bulvės – viena universaliausių daržovių, kuri puikiai tinka įvairiausiais pavidalais: nuo virtų bulvių ir bulvinių blynų iki apkepų ar kukulių. Šiame recepte pagrindinį vaidmenį atlieka pavasarinės, jaunos bulvės, kurios ypač dera su aromatingais krapais ir traškia, rūkyta šonine. Patiekalą užbaigia mocarela – kepant ji maloniai išsilydo ir tampa tąsi, todėl atsispirti beveik neįmanoma.

    Keptas bulvytes su šonine ir krapais galite patiekti vienas, tačiau jos taip pat puikiai dera su paprastu jogurtiniu česnakiniu padažu. Jam prireiks graikiško jogurto, šlakelio majonezo, smulkintų krapų, svogūnų laiškų, druskos ir pipirų.

    Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.

    Bulves kruopščiai nušveiskite, nuplaukite ir nusausinkite. Neskuskite – jaunų bulvių odelė suteiks daugiau skonio ir tekstūros. Sudėkite jas į dubenį, įpilkite alyvuogių aliejaus, įberkite druskos ir gerai išmaišykite.

    Bulves išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite apie 35–40 minučių, kol suminkštės.

    Tuo metu šoninę supjaustykite mažais gabalėliais ir apkepkite keptuvėje, kol taps traški. Krapus smulkiai sukapokite.

    Iškeptas bulves ištraukite iš orkaitės ir palikite kelioms minutėms, kad šiek tiek atvėstų.

    Kiekvieną bulvę perpjaukite per pusę ir mažyčiu šaukšteliu atsargiai išskobkite vidų. Svarbu nepažeisti odelės, kad puselės neiširtų.

    Išskobtą minkštimą sudėkite į dubenį, įmaišykite apkepintą šoninę, mocarelą ir krapus. Viską gerai išmaišykite.

    Paruoštu įdaru pripildykite bulvių puseles, sudėkite jas atgal į skardą ir kepkite dar apie 10–15 minučių, kol sūris ištirps ir lengvai apskrus.

    Patiekite su šaukštu grietinės ir papildomai pabarstykite krapais.

  • Grybai – ne tik skonis: juose slypi „paslėpta“ vitaminas D, kurio daugeliui trūksta

    Ne visi žino, kad grybai gali būti vienas iš tų produktų, kurie padeda papildyti kasdienėje mityboje neretai pritrūkstamas medžiagas. Reguliariai įtraukiant grybus į valgiaraštį, galima paprasčiau pasirūpinti organizmu: jie lengvai paruošiami, tinka prie daugelio patiekalų ir gali praturtinti racioną.

    Grybai dažnai atsiduria ant mūsų stalo, tačiau ne visada aišku, kuriuos rinktis ir kaip paruošti, kad būtų skanu bei lengviau virškinama. Grybus verta valgyti, nes jie yra nekaloringi, tačiau suteikia baltymų, B grupės vitaminų, mineralų ir skaidulų. Dėl to net paprastas patiekalas tampa sotesnis ir maistingesnis.

    Dažniausiai perkami pievagrybiai, austriškieji grybai, voveraitės ar baravykai. Juos galima ruošti įvairiai: kepti, troškinti, dėti į sriubas ar padažus. Jei galvojate apie laukinius grybus, saugiau juos įsigyti patikimose vietose arba rinktis iš patikrintų šaltinių – taip sumažinsite riziką ir galėsite ramiai mėgautis skoniu.

    Grybai taip pat siejami su palankesne imuninės sistemos veikla ir virškinimu. Juos lengva derinti su daržovėmis, mėsa ar kruopomis, taip pat įmaišyti į greitai paruošiamus kasdienius patiekalus. Tokiu būdu valgiaraštis tampa įvairesnis, o grybų įtraukimas į mitybą nereikalauja nei sudėtingų gudrybių, nei egzotiškų ingredientų.

    Grybuose yra vertingų maistinių medžiagų, apie kurias dažnai nepagalvojame. Ypatingo dėmesio nusipelno grybai kaip vitamino D ir seleno šaltinis, ypač pievagrybiai. Šaltuoju metų laiku vien saulės gali nepakakti, kad organizmas gautų pakankamai vitamino D, todėl grybai gali būti papildomas jo šaltinis, ypač jei auginti gavę natūralios šviesos. Žinoma, tai nepakeičia gydytojo rekomenduojamos suplementacijos, tačiau gali būti skanus ir naudingas raciono priedas.

    Be vitamino D, pievagrybiai gali suteikti ir seleno – šis mikroelementas svarbus imuninei sistemai ir padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Įtraukti juos į kasdienį valgiaraštį paprasta: jie paruošiami greitai, nereikalauja sudėtingų technikų, o mitybą papildo vertingomis medžiagomis.

    Pievagrybiai yra vieni populiariausių grybų virtuvėje, tačiau jų nauda sveikatai dažnai nuvertinama. Jie nekaloringi ir palyginti lengvai virškinami, todėl tinka kasdieniams patiekalams. Juose yra skaidulų, kurios palaiko virškinimą ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Taip pat pievagrybiai turi B grupės vitaminų, svarbių nervų sistemai ir medžiagų apykaitai, bei mineralų, pavyzdžiui, kalio, kuris prisideda prie normalios raumenų veiklos ir kraujospūdžio palaikymo. Be to, juose aptinkama bioaktyvių junginių, siejamų su imuninės sistemos palaikymu ir antioksidaciniu poveikiu.

    Grybus verta vertinti ne tik kaip skonio priedą, bet ir kaip visavertę, mitybą praturtinančią sudedamąją dalį. Pakanka kelių paprastų paruošimo būdų, kad kasdieniai patiekalai būtų įvairesni, o organizmas gautų medžiagų, kurių dažnam gali trūkti.

  • Pamirškite ridikėlius: ši laukinė pavasario žolė – tikra vitaminų bomba iš miško

    Meškinis česnakas – laukinė pavasario žolė, kurią nesunku rasti pamiškėse, aikštelėse ar miškuose. Jo lapai gausūs maistinių medžiagų, o vitaminų, mineralų ir antioksidantų derinys gali padėti stiprinti imunitetą, gerinti virškinimą ir bendrą savijautą. Be to, augalas patiekalams suteikia ryškų, gaivų aromatą.

    Meškinio česnako sezonas prasideda staiga ir taip pat greitai baigiasi, todėl jį lengva pražiūrėti. Rinkti geriausia ankstyvą pavasarį – dažniausiai nuo kovo iki gegužės, kol augalas dar nepradėjęs žydėti. Tuo metu lapai būna švelniausi, o kvapas – ryškiausias; vėliau aromatas pastebimai susilpnėja.

    Radus tinkamą vietą, meškinį česnaką atpažinti nesunku – jis gali uždengti ištisus miško plotus, sudarydamas tarsi žalią kilimą. Paprasčiausias atpažinimo būdas yra kvapas: patrynus lapą tarp pirštų, iškart pasijunta česnako aromatas. Renkant svarbu elgtis atsakingai – nereikėtų nuskinti visko, ką randate. Palikite dalį augalų augti toliau, kad kitąmet į tą vietą būtų galima sugrįžti.

    Laukinių augalų rinkimas gali teikti daug džiaugsmo, tačiau reikalauja atsargumo, nes ne visi panašiai atrodantys augalai yra saugūs. Daugiausia abejonių kyla meškinį česnaką painiojant su pakalnute. Kaip nesuklysti? Pirmiausia padeda kvapas: meškinio česnako lapai, patrynus, skleidžia ryškų česnako kvapą, o pakalnutė tokio kvapo neturi.

    Skiriasi ir augalo sandara. Meškinis česnakas dažniausiai leidžia po vieną lapą, o pakalnutė įprastai turi du lapus, augančius greta iš vienos vietos. Lapų neskinkite paskubomis – visada įvertinkite kelis požymius iš karto. Jei kyla bent menkiausių abejonių, geriau tokį augalą palikti ramybėje.

    Meškinį česnaką daugelis renkasi pavasarį ne tik dėl skonio, bet ir dėl galimos naudos sveikatai. Jis gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo, ypač po žiemos. Augale esantys natūralūs sieros junginiai ir antioksidantai padeda organizmui kovoti su įvairiomis infekcijomis. Taip pat jis siejamas su teigiamu poveikiu kraujotakai, gali prisidėti prie širdies veiklos ir padėti palaikyti normalią cholesterolio pusiausvyrą.

    Daugelis pastebi, kad meškinis česnakas skrandžiui būna švelnesnis nei įprastas česnakas. Jis gali padėti virškinimui ir nėra toks „sunkus“, todėl lengviau įtraukti į kasdienius patiekalus, nebijant pernelyg intensyvaus skonio ar nemalonaus diskomforto. Tai paprastas būdas natūraliai papildyti mitybą sezoniniu produktu ir kartu paįvairinti virtuvę.

    Kadangi meškinis česnakas pasirodo tik trumpam, dažnas svarsto, kaip jo skonį išsaugoti ir panaudoti kuo įvairesniuose patiekaluose. Paprasčiausia – vartoti šviežią: dėti į salotas, ant sumuštinių, į varškės užtepėles. Taip išsaugomas aromatas ir maistinės medžiagos.

    Norint ryškesnio skonio, puikiai tinka pesto – jį paruošite per kelias minutes, o vėliau galėsite naudoti su makaronais, tepti ant duonos ar patiekti kaip priedą prie pietų. Meškinį česnaką taip pat galima dėti į užkandžius, sriubas ar kitus kasdienius patiekalus.

    Šį laukinį pavasario augalą įtraukti į mitybą nesudėtinga, o nauda ir skonis dažnai maloniai nustebina. Pakanka kelių lapų salotoms, sumuštiniams ar sriubai, kad virtuvėje atsirastų daugiau sezoninės gaivos.

  • Iki 4 proc. žmonių girdi spalvas ar ragauja žodžius: mokslas aiškina, kas vyksta smegenyse

    Iki 4 proc. žmonių girdi spalvas ar ragauja žodžius: mokslas aiškina, kas vyksta smegenyse

    Ar kada nors esate „paragavę“ žodžio arba klausydamiesi muzikos matę spalvas?

    Jei taip, galite būti vienas iš maždaug 1–4 proc. žmonių, turinčių įdomų reiškinį, vadinamą sinestezija. Tai neurologinis fenomenas, kai suaktyvėjus vienam pojūčiui, pavyzdžiui, klausai, kartu įsijungia ir kitas, dažniausiai su juo tiesiogiai nesusijęs pojūtis, pavyzdžiui, rega. Dėl to sinesteziją turintys žmonės neretai patiria papildomų, itin ryškių pojūčių.

    Sinesteziją turintys žmonės vadinami sinestetais. Tyrimai leidžia manyti, kad sinestezija gali būti dažnesnė tarp moterų, tačiau toks įspūdis gali kilti ir dėl tyrimų atrankos ypatumų. Taip pat manoma, jog įtakos gali turėti genetiniai veiksniai.

    Sinestezija pasireiškia įvairiomis formomis. Vienas žinomiausių tipų – klausos ir regos sinestezija, kai žmogus girdėdamas garsus regi spalvas. Kiti gali matyti spalvas skaitydami, girdėdami ar net pagalvodami apie raides ir skaičius – tai vadinama grafemų ir spalvų sinestezija.

    Kitas pavyzdys – veidrodinio prisilietimo sinestezija. Tokiu atveju žmogus savo kūne pajunta pojūčius, kai pamato, kad liečiamas kitas asmuo.

    Skirtingų pojūčių informaciją deriname visi. Pavyzdžiui, stebėdami kalbantį žmogų, smegenys sujungia tai, ką matome ir girdime, kad geriau suprastume prasmę. Sinestezijos atveju šios sąsajos veikia kiek kitaip: garsas gali sukelti regiminį potyrį, tačiau pats mechanizmas tikėtina remiasi panašiais procesais, kuriuos turi visi žmonės.

    Svarbu tai, kad sinestetai paprastai negali kontroliuoti, kaip susipina jų pojūčiai. Šie potyriai yra spontaniški, ryškūs ir dažniausiai ilgainiui nekinta. Pavyzdžiui, žmogus, turintis grafemų ir spalvų sinesteziją, šiandien raidę A gali matyti kaip raudoną – ir labai tikėtina, kad po daugelio metų ji jam atrodys tokio paties atspalvio.

    Sinestezija nėra liga ar sutrikimas ir dažniausiai nesukelia žalos ar funkcinių sunkumų. Vis dėlto kai kuriems ji gali būti varginanti. Pavyzdžiui, jei žmogus kiekvieną kartą matydamas kito skausmą pats fiziškai jaučia skausmą, kai kurios situacijos – net ir filmo žiūrėjimas – gali tapti nemalonios.

    Tačiau apskritai sinestezija kasdieniam gyvenimui dažniausiai netrukdo. Nemažai žmonių net nesupranta turintys sinesteziją, nes tai jiems tiesiog įprastas būdas patirti pasaulį.

    Kas tiksliai sukelia sinesteziją, iki šiol nėra aišku, tačiau mokslininkai dažniausiai mini dvi pagrindines teorijas.

    Pirmoji – vadinamoji kryžminės aktyvacijos teorija. Pagal ją sinesteziją turintys žmonės turi daugiau ryšių tarp skirtingų smegenų sričių. Taip galėtų nutikti todėl, kad vystymosi metu smegenys nepašalina dalies nereikalingų jungčių tarp nervinių ląstelių. Šis procesas, vadinamas sinapsių „apgenėjimu“, paprastai padeda smegenims veikti efektyviau ir yra įprasta raidos dalis.

    Pagal šią teoriją, grafemų ir spalvų sinestezijos atveju sritis, atpažįstanti raides, būtų tiesiogiai susieta su sritimi, apdorojančia spalvas. Todėl pamačius raidę, kartu atsirastų ir spalvinis potyris.

    Antroji teorija teigia, kad sinestetų smegenų jungtys iš esmės gali būti panašios į neturinčių sinestezijos žmonių, tačiau tam tikri keliai yra stipresni arba aktyvesni. Kitaip tariant, sinestezija gali remtis mechanizmais, kuriuos vienaip ar kitaip turi visi, tik sinestetams jie veikia intensyviau ar kita kryptimi.

    Pavyzdžiui, pamatę pilką bananą, vis tiek žinome, kad bananai paprastai būna geltoni. Tai atspindi ir smegenų aktyvumo modeliai. Panašiai grafemų ir spalvų sinesteziją turinčių žmonių smegenys, pamačiusios juodas raides, gali automatiškai aktyvuoti konkrečių spalvų pojūtį.

    Supaprastintai, diskusija apie sinestezijos kilmę dažniausiai sukasi apie klausimą: ar sinestetų smegenų struktūra yra kitokia, ar jie tiesiog kitaip panaudoja tas pačias smegenų sistemas.

    Kūrybos pasaulyje neretai pasitaiko pasakojimų apie sinestezijai artimus potyrius. Kai kurie duomenys leidžia manyti, kad sinestezija gali būti dažnesnė tarp kūrybinių profesijų atstovų.

    Vienoje didelėje Australijos sinestetų apklausoje nustatyta, kad maždaug 24 proc. respondentų dirbo kūrybinį darbą – buvo menininkai, muzikantai, architektai ar grafinio dizaino specialistai. Palyginimui, bendroje populiacijoje tokių profesijų atstovų yra mažiau nei 2 proc. Nors priežastys iki galo neaiškios, skirtumas yra ryškus.

    Viena iš galimų priežasčių – sinestetai gali neįprastai susieti idėjas ir pojūčius, o tai gali skatinti kūrybiškesnį mąstymą. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad tam tikri sinestezijos tipai gali būti susiję su stipresne atmintimi ar ryškesne vaizduote, nors šis pranašumas gali būti ribotas.

    Sinestezija yra svarbus langas į tai, kaip smegenys kuria mūsų patiriamą realybę. Ji primena, kad suvokimas nėra vienodas visiems – tai aktyvus, smegenų „sukonstruojamas“ procesas, kuris gali būti daug įvairesnis ir turtingesnis, nei įprastai įsivaizduojame.