CP v2

Blog

  • Jubiliejinė 40-oji „Maisto banko“ akcija startuoja visoje Lietuvoje: kur ir ką aukoti labiausiai

    Jau šiandien visoje Lietuvoje prasideda jubiliejinė 40-oji „Maisto banko“ akcija. Ji vyks 409 parduotuvėse 75 miestuose ir miesteliuose, kur pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių. Kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

    Akcija truks dvi dienas: penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, o labiausiai reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

    Surinkti produktai bus panaudoti įvairiai: dalis jų pasieks „Maisto banko“ atiduotuves, dalis bus skirta maisto gamybai labdaros valgyklose, taip pat formuojant maisto paketus nenumatytiems atvejams, kai pagalbos prireikia nedelsiant po gaisrų, stichinių nelaimių ar kitų netikėtų krizių.

    „Maisto banko“ akcija vyks prekybos tinklų „IKI“, „Lidl“, „Maxima“ ir „Rimi“ parduotuvėse.

    Neapsisprendę, ką aukoti, „IKI“ ir „Maxima“ parduotuvių pirkėjai kasoje galės nuskenuoti akcijos skrajutę ir taip paaukoti 5 eurus „Maisto banko“ veiklai. Prisidėti finansiškai galima ir skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka – 5 eurai) arba skiriant 1,2 proc. GPM paramą.

    Kviečiama nelikti abejingiems ir prisidėti prie bendro tikslo – padėti tiems, kuriems pagalbos šiandien reikia labiausiai.

    Parengė Komunikacijos skyrius

  • Panevėžys atvėrė piniginę kultūrai: 17 projektų – 70 tūkst. eurų, štai kas laimėjo

    Panevėžio miesto savivaldybė paskirstė dalinį finansavimą kultūros ir meno projektams: 2026 metais 17 iniciatyvų skirta 70 tūkst. eurų. Kultūros ir meno projektų vertinimo komisija iš viso sulaukė 28 paraiškų, o parama atiteko projektams, geriausiai atitinkantiems miesto kultūros politikos prioritetus.

    Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio skirta trims kryptims: miesto viešųjų erdvių įveiklinimui, bendruomenės įtraukimui ir profesionalaus meno plėtrai. Palankiau vertinti projektai, vykstantys viešosiose erdvėse, gyvenamuosiuose rajonuose ar kultūros paveldo objektuose. Taip pat akcentuota iniciatyvų nauda bendruomenei, meninė kokybė ir inovatyvumas.

    Aukščiausiais įvertinimais išsiskyrė projektai, prisidedantys prie miesto patirties kūrimo ir plečiantys kultūrinį turinį.

    Aukščiausi įvertinimai – kultūros projektams, kuriantiems miesto patirtį

    Didžiausią finansavimą – po 5000 eurų – ir maksimalų 100 balų įvertinimą pelnė du projektai. „Stasys Museum“ įgyvendins L. Katino parodą „Dar vienas miegančiųjų apsivertimas“. Šiuo projektu siekiama praplėsti parodos filosofinį ir kultūrinį kontekstą. Numatyti šeši renginiai: ekskursija su Viktoru Liutkumi, trys paskaitos, praktinis seminaras ir filmų programa.

    Tokį pat įvertinimą gavo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ projektas „Kultūrinio maršruto sukūrimas – Siaurukas Panevėžyje“. Planuojama sukurti turistinį maršrutą su penkiomis QR kodais pažymėtomis stotelėmis, kuriose bus pristatomas Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ir Panevėžio kultūros paveldas. Taip pat numatytas 171,5 kv. m ploto gatvės meno kūrinys, kuris turėtų tapti nauju kultūriniu traukos objektu. Projektas skatins savarankišką lankymą, edukacines veiklas, „Kultūros paso“ iniciatyvas ir prisidės prie pramoninio turizmo plėtros Panevėžyje.

    Projektai, stiprinantys bendruomenę ir kūrybinį dialogą

    4750 eurų finansavimas skirtas Panevėžio muzikinio teatro projektui „Garsai gimtajam miestui“, kuriuo siekiama suburti pripažintus menininkus ir vietos bendruomenę. Keturių kūrybos vakarų ciklu ketinama mažinti socialinę atskirtį, stiprinti kultūrinį dialogą ir atskleisti kūrėjų tapatybę.

    Dar vienai Panevėžio muzikinio teatro iniciatyvai – festivaliui „Už muziką ir vaikystę“ – taip pat skirta 4750 eurų. Penkių koncertų ciklas burs jaunuosius atlikėjus ir profesionalius teatro kolektyvus, skatins meninį augimą ir stiprins Panevėžio, kaip vaikų meninio ugdymo centro, vaidmenį.

    „Stasys Museum“ projektui „Kino ciklas „Kūnai, kurie prisimena“ skirta 4650 eurų. Tarptautinis kino ciklas pristatys eksperimentinį ir autorinį kiną, nagrinėjantį postkolonijines temas, regionų tapatybę ir atmintį. Seansus lydės diskusijos apie ekologiją, kultūrinius pokyčius ir identiteto klausimus.

    Tokia pati suma skirta kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ festivaliui „Gegužinė“, vyksiančiam Skaistakalnio parke ir skirtam Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos 100-mečiui paminėti. Programoje numatoma istorinė dalis, jaunimo ir senjorų poezijos skaitymai, pievų žiedų vainikų pynimas, vaikų kūrybinės dirbtuvės, galvos papuošalų kūrimas ir cianotipijos veiklos.

    Asociacijos „LDS Panevėžio skyrius“ projektui „Vėliava karaliui“ skirti 3053 eurai. Profesionalūs menininkai sukurs dešimt originalių vėliavų, skirtų Lietuvos karaliui Mindaugui. Liepos 6-ąją, Valstybės dienos renginių metu, vėliavos papuoš Laisvės aikštę ir Panevėžio miesto savivaldybės pastato fasadą.

    Kultūros iniciatyvos visoms kartoms

    Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos projektui „Literatūros ir meno kaleidoskopas“ skirta 4500 eurų. Renginių cikle planuojami literatūriniai susitikimai, knygų pristatymai, parodos, edukacinės programos ir kūrybinės dirbtuvės.

    Kitai tos pačios įstaigos iniciatyvai – „Metai su Elena: Elenai Mezginaitei – 85“ – skirti 4375 eurai. Numatyti poezijos renginiai, kaligrafijos, žurnalistikos ir poezijos edukacijos, parodos bei įvairios kūrybinės veiklos.

    4350 eurų skirta projektui „Mainytuvės x meilės kalba“, kuris vyks kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“. Iniciatyva orientuota į tvarumą, dalijimosi kultūrą ir bendruomeniškumą per kūrybines veiklas bei mainų renginius.

    Festivaliui „Dūdų vasara 2026“, kurį organizuoja Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija, skirti 4275 eurai. Kiekvieną penktadienį festivalis kvies į gyvus muzikos pasirodymus miesto centre.

    4116 eurų skirta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektui „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna „Nevėžis“. Projektas jau 14 metų ugdo jaunųjų kūrėjų bendruomenę, buria literatūrą ir vizualiuosius menus kuriančius moksleivius bei mokytojus Panevėžio mieste ir regione.

    Paveldas, tradicijos ir tarptautiškumas

    Panevėžio kraštotyros muziejaus projektui „Knygos – bibliografinės retenybės restauravimas ir pristatymas visuomenei“ skirti 1952 eurai. Bus restauruojamas retas bibliografinis leidinys – Vilniaus akademijos spaustuvėje 1797 m. išleista knyga „Uczęstnictwo y jednosc duchowna…“ („Dalyvavimas ir dvasinė vienybė…“).

    Dar vienam to paties muziejaus projektui – „Gamtos paveldo prieinamumo didinimas muziejuje“ – skirti 2799 eurai. Numatyta aktualizuoti ekspoziciją „Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“, įtraukiant įvairias gyventojų grupes į kūrybines, edukacines ir pažintines veiklas.

    4200 eurų skirta Asociacijos „Aukštaičių kultūros draugija“ projektui „Etninės kultūros populiarinimo renginių ciklas „Etnokultūriniai mokymai Panevėžyje 2026“. Dalyviai mokysis kankliavimo, liaudies dainų, sutartinių giedojimo, folklorinių šokių, muzikavimo liaudies instrumentais, o šeimos ir vaikai bus supažindinami su kalendorinėmis šventėmis, žaidimais, rateliais ir kita.

    Asociacijos „LDS Panevėžio skyrius“ organizuojamam XXIV tarptautiniam tapytojų plenerui „Panevėžys 2026 m., skirtam Kazimierui Naruševičiui atminti“ numatyta 3850 eurų.

    Panevėžio lėlių vežimo teatro tradicinėms vasaros gastrolėms skirta 3730 eurų. Teatras organizuos 40-ąsias gastroles.

    Organizacinė informacija projektų vykdytojams

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyrius primena, kad finansavimą gavusios organizacijos per 30 darbo dienų turi pateikti patikslintas išlaidų sąmatas. Finansavimo sutartys bus sudaromos per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Projektų vykdytojai privalės laikytis atnaujintų finansavimo nuostatų.

    Skirta parama leis įgyvendinti įvairias kultūrines iniciatyvas, kurios stiprins Panevėžio kultūrinį gyvenimą, skatins kūrybiškumą ir didins kultūros prieinamumą miesto gyventojams.

    Komunikacijos skyrius

  • „Europos egzaminas“ grįžta: kas, kada ir kaip dalyvauti – apdovanos ir įmones

    „Europos egzaminas“ grįžta: kas, kada ir kaip dalyvauti – apdovanos ir įmones

    Gegužės 9-ąją minima Europos diena kasmet suburia tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje. Šia proga Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su „LRT“ jau septynioliktus metus rengia „Europos egzaminą“ – iniciatyvą, kviečiančią pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą, jos vertybes, vienybę ir demokratiją. 2025 metais egzamine dalyvavo beveik 40 tūkst. žmonių.

    Šiemet prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti ir organizacijos bei įmonės. Gausiausiai dalyvavusios organizacijos bus apdovanotos specialiais „Europos egzamino“ prizais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti proga ne tik prasmingai paminėti Europos dieną, bet ir stiprinti bendruomeniškumą, komandinę dvasią bei europietiškas vertybes.

    Organizacijų ir įmonių kategorijoje planuojama apdovanoti gausiausiai dalyvavusias įmones trijose grupėse:

    • mažos įmonės – iki 50 darbuotojų;
    • vidutinės įmonės – nuo 51 iki 200 darbuotojų;
    • didelės įmonės – 201 ir daugiau darbuotojų.

    „Europos egzaminas“ vyks gegužės 8–10 dienomis, iki gegužės 10 d. 23.59 val. Jį bus galima spręsti „LRT“ portale.

    Dalyvauti gali visi norintys – tereikės įrašyti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir organizacijos pavadinimą. Egzaminą sudarys 10 trumpų klausimų, todėl jo sprendimas turėtų užtrukti ne ilgiau kaip 10 minučių.

    Organizatoriai kviečia susidomėjusias organizacijas registruotis iš anksto – užsiregistravusieji gaus priminimą prieš egzamino pradžią ir naudingos informacijos pasirengimui. Daugiau informacijos apie „Europos egzaminą“ skelbiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje interneto svetainėje.

    Parengta pagal Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informaciją.

  • Daugelis klysta rūšiuodami atliekas: balandžio 30-ąją galėsite pasitikrinti žinias

    Daugelis klysta rūšiuodami atliekas: balandžio 30-ąją galėsite pasitikrinti žinias

    Į kurį konteinerį išmestumėte pakuotę nuo traškučių ar saldainių, o kur dėtumėte panaudotas baterijas? Iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai neretai tampa galvosūkiu. Apklausos rodo, kad daugelis gyventojų teigia puikiai išmanantys atliekų rūšiavimo taisykles, tačiau praktika atskleidžia ką kita – klaidų vis dar pasitaiko dažnai.

    Dėl to visi Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Šiemet jis vyks jau septintą kartą. Iniciatyva tapo vienu žinomiausių nacionalinių projektų, skirtų atsakingam elgesiui, tvariam požiūriui ir rūšiavimo edukacijai. Kasmet egzaminas suburia tūkstančius dalyvių visoje šalyje – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir įmonių komandų.

    Organizatoriai pastebi, kad susidomėjimas kasmet auga. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 tūkst. žmonių, o aktyviausia buvo švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai, tapę šios iniciatyvos varikliu.

    Tai rodo, kad aplinkosaugos temos vis tvirčiau įsitvirtina kasdienybėje ir tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi.

    Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, o registracija prasidės balandžio 9-ąją. Specialių reikalavimų dalyviams nėra. Pasiruošti galima iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus.

    Egzaminas vyks internetu, todėl dalyvauti paprasta – užtenka užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

    „Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Kad dalyvavimas būtų įdomus ir prasmingas kiekvienam, egzaminas suskirstytas pagal amžiaus grupes. Jaunesniųjų klasių mokiniams parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones – tai puiki galimybė ne tik pasitikrinti žinias, bet ir stiprinti komandinę dvasią“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro („VAATC“), kuris organizuoja egzaminą, vadovė Elida Drapienė.

    Organizatoriai siūlo pabandyti sau atsakyti į kelis klausimus:

    • Į kurį konteinerį mestumėte picos dėžę?
    • Kur dėtumėte sudužusį veidrodį?
    • Ar visi plastikai gali būti perdirbami?

    Jei bent vienas klausimas sukėlė abejonių, šis egzaminas gali būti kaip tik jums. Tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoti kasdienius įpročius, kurie ilgainiui tampa natūralia gyvenimo dalimi ir prisideda prie švaresnės aplinkos.

    Geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    Kaip ir kasmet, taip ir šiemet Zarasų rajono savivaldybė steigia prizus geriausiai „Atliekų kultūra“ egzamine pasirodysiantiems dalyviams. Apdovanojimai bus skiriami šioms kategorijoms:

    • geriausiai pasirodžiusiam 1–4 klasės mokiniui ar mokinei;
    • geriausiai pasirodžiusiam 5–10 klasės mokiniui ar mokinei;
    • geriausiai pasirodžiusiam 11 klasės mokiniui ar mokinei arba vyresniam dalyviui;
    • geriausią rezultatą pasiekusiai 1–4 klasių grupės klasei.

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia užtikrinti, kad klausimai būtų suprantami ir kartu pakankamai iššūkių keliantys kiekvienam.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai. Jauniausiems dalyviams parengta 15 klausimų, vyresniems – po 20. Nors apimtis skiriasi, tikslas visiems tas pats – padėti geriau suprasti rūšiavimo principus ir tvarų gyvenimo būdą.

    Dalyvių žinios bus įvertintos diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus.

    Vyresniems kartelė aukštesnė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

    Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 val., o jo trukmė – 45 minutės. Organizatorių teigimu, tai nedidelė laiko investicija, kuri gali padėti pastebėti žinių spragas, pakeisti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Alytaus RATC, Marijampolės AATC, Kauno RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC ir Telšių RATC.

  • Pasaulinę meno dieną zarasiečiai išvyko į Vilnių: meilės intrigos ir filharmonijos kulminacija

    Pasaulinę meno dieną zarasiečiai išvyko į Vilnių: meilės intrigos ir filharmonijos kulminacija

    Balandžio 15-ąją minima Pasaulinė meno diena – proga pagerbti meną įvairiausiomis jo formomis ir priminti, kokią svarbią vietą kūryba užima kiekvieno žmogaus gyvenime. Ši data siejama su Leonardo da Vinci gimimo diena – kūrybiškumo, smalsumo ir inovacijų simboliu.

    Pasaulinę meno dieną inicijavo UNESCO, siekdama skatinti meninę saviraišką, kultūrų dialogą ir kūrybinę laisvę. Daugelyje šalių šia proga rengiami koncertai, parodos, edukacijos bei susitikimai su menininkais.

    Kasmet šiai dienai paminėti Zarasų rajono savivaldybė pagerbia kultūros darbuotojus, įvertina jų indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą ir skiria jiems ypatingą dėmesį. Gražia tradicija tapo prasminga išvyka, kurios metu lankomi kultūros objektai, dalyvaujama ekskursijose, koncertuose ar kituose renginiuose. Tai ne tik padėkos ženklas, bet ir galimybė pasisemti įkvėpimo, praplėsti akiratį bei parsivežti naujų idėjų tolesniems darbams.

    Šiemet Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Šukštulienė kultūros darbuotojus pakvietė į pažintinę kelionę po Vilniaus kultūros erdves.

    Pirmoji išvykos stotelė – Pilininko namas, naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicinis padalinys Vilniuje. Ekskursiją „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės takais“ vedė gidas Laisvūnas Čekavičius. Jis įtraukiai pristatė Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės dramatišką meilės istoriją – nuo aistros kupinų jausmų ir slaptų vestuvių iki politinių intrigų.

    Vėliau grupė apsilankė Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Čia kultūros darbuotojus pasitiko vyriausioji vadybininkė, projektų „Visai šeimai“ koordinatorė ir operos solistė Jomantė Šležaitė-Paukštė. Ji priminė, kad dabartinio pastato vietoje nuo XVI amžiaus veikė Rusėnų pirklių namai – reikšmingas Vilniaus prekybos ir visuomeninio gyvenimo centras. Bėgant laikui, pastatas ne kartą keitėsi, buvo rekonstruojamas, kito jo paskirtis, tačiau vieta išliko svarbi miesto istorijai.

    Pasak J. Šležaitės-Paukštės, laikui bėgant ši erdvė iš komercinės paskirties virto ryškiu kultūros židiniu. Ji taip pat priminė, kad čia 1904 m. atidarytas pirmasis Vilniuje lietuviškas knygynas, 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, o 1906 m. įvyko pirmosios lietuvių tautinės operos – Miko Petrausko „Birutė“ – premjera.

    Išvyką vainikavo orkestro muzikos koncertas Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Scenoje pasirodė Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas meno vadovo, solisto ir dirigento Sergejaus Krylovo, kartu su ansambliu „Giunter Percussion“ (vadovas Pavel Giunter).

    Vakaro programą pradėjo kraštiečio kompozitoriaus Fausto Latėno kūrinys „Bolero“ (Tomo Petrikio aranžuotė). Šiemet minimos F. Latėno 70-osios gimimo metinės. Tai vienas paskutinių kompozitoriaus kūrinių, kuriame ryškiai skleidžiasi žmogaus egzistencijos, meilės ir būties temos.

    Vėliau skambėjo Ástoro Piazzollos keturių tango ciklas „Metų laikai Buenos Airėse“, jungiantis klasikinę muziką, džiazo elementus ir tango ritmus. Kūrinys atskleidė modernų, aistringą ir energingą tango skambesį.

    Koncerto kulminacija tapo Georges’o Bizet ir Rodiono Shchedrino „Karmen siuita“ styginiams ir mušamiesiems – virtuoziškas kūrinys, žavėjęs ryškia melodika ir įspūdingu mušamųjų instrumentų skambesiu.

    „Bibliotekos specialistai džiaugiasi turininga išvyka. Pasaulinė meno diena – tai proga atkreipti dėmesį į meno ir kultūros svarbą visuomenėje, kūrybiškumo reikšmę. Pažintis su kultūros paveldo objektais, dalyvavimas nuostabiame muzikos renginyje, neformalus bendravimas su kitų kultūros sričių kolegomis vienija ir ženkliai prisideda prie darbuotojų motyvacijos bei bendradarbiavimo stiprinimo“, – teigia Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Jolanta Lementauskienė.

    Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene Inesa Dumbravienė
    Autorės ir Donato Merkio nuotr.

  • Zarasuose ruošiamasi darbams Vytauto gatvėje: paaiškėjo, kuriuos namus prijungs prie tinklų

    Zarasuose ruošiamasi darbams Vytauto gatvėje: paaiškėjo, kuriuos namus prijungs prie tinklų

    Zarasų rajono savivaldybės administracija praneša, kad Zarasų mieste, Vytauto gatvės atkarpoje tarp Malūno ir Griežto gatvių, planuojama plėsti vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklus.

    2026 metų vasarį Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirašė paslaugų sutartį su mažąja bendrija „Palaimos projektai“. Pagal ją bus parengtas Vytauto gatvės lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų projektas.

    Projekte numatoma galimybė prie viešųjų inžinerinių tinklų prijungti šiuos gyvenamuosius namus: Vytauto g. 27, 29, 31, 37, 41, 43, 45 ir 47 (Griežto g. 1).

    Savivaldybė tikisi, kad užbaigus projektavimo darbus ir atlikus reikalingas procedūras, rangos darbai galėtų prasidėti dar šiais metais.

    Pasak savivaldybės, šis projektas svarbus gerinant gyventojų gyvenimo kokybę ir sudarant galimybes patogiau bei patikimiau naudotis centralizuotomis vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugomis Zarasų mieste.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

  • Netikėtas vizitas Zarasų savivaldybėje: „Ąžuolo“ gimnazijos pirmokai „išbandė“ profesijas

    Netikėtas vizitas Zarasų savivaldybėje: „Ąžuolo“ gimnazijos pirmokai „išbandė“ profesijas

    Zarasų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje įvyko susitikimas su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos 1b klasės mokiniais. Vizitas tapo ne tik pažintine išvyka, bet ir galimybe iš arčiau susipažinti su skirtingomis profesijomis bei pamatyti, kaip atrodo kasdienis darbas savivaldoje.

    Susitikimo metu Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir administracijos skyrių atstovai pristatė savo veiklas: pasakojo, kokį kelią nuėjo iki dabartinių pareigų, kokie darbai jų laukia kasdien, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokių asmeninių savybių reikia atsakingoms užduotims atlikti. Kartu buvo aptarti ir kai kurie iš anksto susiformavę mitai apie profesijos pasirinkimą.

    Merė N. Guobienė mokiniams atvirai papasakojo apie savo profesinį kelią, prisiminė vaikystės svajones ir pripažino, kad kadaise net neįsivaizdavo, jog vieną dieną taps mere. Šis nuoširdus pasidalijimas priminė, kad karjeros kelias ne visada būna tiksliai suplanuotas, o svarbūs sprendimai neretai ateina kartu su patirtimi.

    Į veiklas aktyviai įsitraukė ir savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė. Ji mokiniams parengė viktoriną, kuri pagyvino susitikimą, paskatino pasitikrinti žinias, pasvarstyti apie įvairias situacijas ir geriau suprasti tam tikrų profesijų svarbą.

    Mokiniai taip pat drąsiai dalijosi savo mintimis apie ateitį: pasakojo, kokias profesijas svarsto rinktis, kuo jos juos traukia ir ką jau dabar daro, kad priartėtų prie savo tikslų. Vieni kalbėjo apie svajones, kiti – apie konkrečius žingsnius, o pats susitikimas virto prasmingu dialogu tarp skirtingų kartų ir patirčių.

    Tokie susitikimai jauniesiems dalyviams padeda geriau pažinti profesijų pasaulį ir suprasti, kad už kiekvienų pareigų slypi ne tik pavadinimas, bet ir žmogus, jo atsakomybė, pastangos bei kasdien priimami sprendimai. Svarbiausia – tai skatina drąsiau galvoti apie ateitį, ieškoti mėgstamos veiklos ir tikėti, kad kiekvienas profesinis kelias prasideda nuo smalsumo, klausimų ir noro pažinti.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Ignalinoje „Humoro stotelėje“ atidaroma paroda apie Al Jaffee vaikystę Zarasuose

    Ignalinoje „Humoro stotelėje“ atidaroma paroda apie Al Jaffee vaikystę Zarasuose

    Balandžio 23 d. 17 val. 15 min. Ignalinoje, „Humoro stotelėje“ (Geležinkelio g. 8, autobusų stotyje), bus pristatyta paroda „Vaikystės nuotykiai Zarasuose“. Ji kviečia pažinti vieno ryškiausių XX–XXI a. karikatūristų Al Jaffee vaikystės pasaulį, glaudžiai susijusį su Lietuva.

    Paroda atskleidžia unikalią kūrėjo istoriją: nors Al Jaffee gimė JAV, jo tėvai buvo kilę iš Zarasų, o vaikystėje jis ne kartą gyveno šiame Lietuvos mieste. Ežerų ir miškų apsupta aplinka, paprasta miestelio kasdienybė ir vaikystės laisvė, pasak parodos rengėjų, prisidėjo prie menininko vaizduotės, kūrybiškumo ir gebėjimo įžvelgti humorą kasdienėse situacijose.

    Ekspozicijoje lankytojai pamatys piešinius, sukurtus pagal autoriaus prisiminimus apie gyvenimą Zarasuose: vaikų žaidimus, savadarbius išradimus, nuotykius gamtoje ir miestelio buitį. Pats Al Jaffee savo vaikystę yra lyginęs su nuotykių kupinu pasauliu, save pavadindamas „žydų Tomu Sojeriu“.

    Al Jaffee laikomas vienu ilgiausiai pasaulyje dirbusių karikatūristų ir yra įrašytas į Gineso rekordų knygą. Didžiąją karjeros dalį jis kūrė satyriniame žurnale „Mad Magazine“, kur išgarsėjo kaip vadinamųjų „Fold-in“ (sulankstomų iliustracijų) pradininkas. Į pensiją menininkas išėjo sulaukęs 99 metų, o mirė būdamas 102-ejų.

    Paroda pristato ne tik kūrybą, bet ir jautrią šeimos istoriją, migracijos patirtis bei dramatišką XX a. istorijos foną. Ypatingas dėmesys skiriamas Zarasų laikotarpiui, kuris, paties kūrėjo teigimu, paliko neišdildomą įspūdį ir tapo svarbia jo kūrybinės tapatybės dalimi.

    „Vaikystės nuotykiai Zarasuose“ – pasakojimas apie vaizduotės galią, vaikystės laisvę ir gebėjimą net paprasčiausiose akimirkose atrasti humorą.

    Paroda kviečia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius apsilankyti ir pažvelgti į pasaulį kūrėjo akimis – su šypsena, smalsumu ir lengva ironija.

    Parodos organizatoriai: Zarasų krašto muziejus, MB „Toli jau arti“, UAB „Ignalinos butų ūkis“.

  • Gamtos riteris atskleidė tai, ko nesitikėjo net kolegos: knyga apie erelį žuvininką sugrįžo

    Gamtos riteris atskleidė tai, ko nesitikėjo net kolegos: knyga apie erelį žuvininką sugrįžo

    Biologas, ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras, literatas ir fotografas Bronius Šablevičius, vadinamas Gamtos riteriu, geriausiai žinomas dėl retų Lietuvos paukščių tyrimų, ypač pelėdų ir erelio žuvininko stebėjimų.

    Balandžio 16 d. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje pristatyta mokslininko knyga Erelis žuvininkas. Naujoji knyga papildo 1988 metais pasirodžiusį to paties pavadinimo leidinį: joje plačiau apžvelgiami 1979–1986 metų stebėjimų duomenys, atskleidžiamos to meto realijos ir prisimenami kartu dirbę žmonės.

    Į susitikimą bibliotekoje susirinko buvę bendradarbiai iš Aukštaitijos nacionalinio parko, kolegos iš kitur, bičiuliai ir ignaliniečiai. Autorių pristatė bibliotekininkė Laima Banienė, priminusi, kad B. Šablevičius yra ir rajono literatų klubo „Lelija“ narys.

    Aukštaitijos nacionaliniame parke B. Šablevičius dirbo daugiau nei 40 metų – pradėjo 1977-aisiais. Pasak jo, per ilgus metus patirta visko, o pats autorius neretai jautėsi tarsi „balta varna“: neprisitaikė prie sistemos ir tuometinių vadų kuriamos „tvarkos“, kuriai priešinosi jo laisva dvasia. Jis pripažino visada turėjęs idėjinių oponentų, o atvirumas ir tiesus žodis kai kam gali pasirodyti per griežtas, tačiau tai – jo laikysena ir principas.

    Pristatymo metu B. Šablevičius dalijosi prisiminimais iš darbo Ažvinčių girioje, kai vienas žmogus buvo aptikęs erelio žuvininko lizdą, tačiau vietos neatskleidė, tad teko ilgai ieškoti pačiam. Retas paukštis mokslininką itin sužavėjo.

    „Buvau dar tik pradėjęs dirbti. Ažvinčių girioje vienas žmogus atrado erelio žuvininko lizdą. Nepasakė, kur. Reikėjo pačiam ilgai ieškoti. Šitas retas paukštis mane labai sužavėjo, tiesiog užkabino. Visoj Prancūzijoje jų yra vos kelios poros. Jei dabar grįžčiau į tuos laikus, dar patyrinėčiau ir erelio žuvininko psichologiją, kuri tikrai unikali…“, – sakė Bronius Šablevičius.

    Autorius pasakojo, kaip netoliese lizdo, pušyje, buvo įsirengęs stebėjimo palapinę ir ten praleisdavo ištisas dienas – nuo aušros iki sutemų. Jo teigimu, šiandien lizdą galima stebėti ir per kompiuterį, gurkšnojant kavą, tačiau toks būdas neatstoja gyvų emocijų, ypatingų išgyvenimų ir nuotykių pojūčio. Viename interviu B. Šablevičius yra sakęs, kad eidamas prie paukščių jaučiasi esąs ir įsiveržėlis, ir laikinas, o jie – amžini.

    Renginyje B. Šablevičius dėkojo bičiuliui Remigijui Noreikai – buvusiam Aukštadvario regioninio parko direktoriui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui, o dabar Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro vadovui, kuris paskatino jį rašyti disertaciją.

    „Pažįstu Bronių nuo 15 metų. Esu jam dėkingas, nes tik šio žmogaus dėka tapau gamtininku. Tai pedagogas iš didžiosios raidės, mokantis motyvuoti, uždegti, paskatinti…“, – kalbėjo R. Noreika.

    Jis prisiminė ir B. Šablevičiaus kadaise ištartus žodžius: pasaulis esą didesnis nei Sabališkė ar Kazitiškis. Abu jie kartu dalyvavo tiriamosiose mokslinėse ekspedicijose.

    Autorių taip pat sveikino astronomas, muziejininkas ir Molėtų observatorijos įkūrėjas Gunaras Kakaras, garsus gamtos fotografas Jonas Danauskas. Prisiminimais dalijosi gamtininkas Pranas Zubrickas, miškininkas Jonas Barzdėnas, geru žodžiu minėtas buvęs Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Emanuelis Leškevičius.

    „Gamtininkai – atskira žmonių kategorija. Jie konkuruoja, jie nori būti pirmi, jie turi patirti, atrasti…“, – sakė E. Leškevičius.

    Knyga džiaugėsi ir sveikinimus autoriui skyrė kolegos, miškininkai bei gamtos fotografai iš klubo „Žalias skėtis“.

    „Tavo gyvenimas laimingas, nes visada gyvenai labai intensyviai…“, – sakė J. Danauskas.

    Ignalinos rajono viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė padėkojo už susitikimą ir bibliotekai dovanotas knygas – tiek naujausias, tiek anksčiau išleistas, taip pat palinkėjo, kad jų atsirastų ir daugiau. Renginyje nuskambėjo ir mintis, kad B. Šablevičius yra vertas tapti Ignalinos garbės piliečiu – juk, kaip buvo pasakyta, viskas prasideda nuo minties.

    Parengė Lina Kovalevskienė

  • Kas keičiasi „Eglės sanatorijoje“: Druskininkuose startuoja naujas baseinų kompleksas

    Kas keičiasi „Eglės sanatorijoje“: Druskininkuose startuoja naujas baseinų kompleksas

    Druskininkuose, „Eglės sanatorijoje“, surengta simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija, pažymėjusi naujo vidaus ir lauko baseinų komplekso statybų pradžią. Tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto sanatorijos plėtros projektų: jis praplės sveikatinimo ir poilsio paslaugų pasiūlą, sustiprins sanatorijos pozicijas Šiaurės Europoje ir prisidės prie Druskininkų, kaip modernaus kurorto, patrauklumo.

    Naujasis kompleksas bus statomas greta jau veikiančio „Comfort“ baseinų ir pirčių komplekso, kuris ir toliau išliks svarbia „Eglės sanatorijos“ infrastruktūros dalimi. Plėtra planuojama kaip natūrali esamų erdvių tąsa, apjungianti poilsį, sveikatinimą ir šiuolaikinius technologinius sprendimus.

    Bendras naujojo komplekso plotas sieks 1 625 kv. m. Jį pastačius, „Eglės sanatorijos“ „Comfort“ baseinų kompleksu vienu metu galės naudotis apie 200 žmonių.

    „Ši plėtra mums svarbi ne tik kaip infrastruktūros atnaujinimas, bet ir kaip nuoseklus strateginis žingsnis stiprinant „Eglės sanatorijos“ pozicijas sveikatinimo rinkoje. Investuojame į kokybišką, šiuolaikišką ir ilgalaikę vertę kuriančią infrastruktūrą, kuri leis dar geriau atliepti augančius svečių lūkesčius, plėsti paslaugų spektrą ir stiprinti Druskininkų, kaip sveikatinimo krypties, patrauklumą tiek Lietuvos gyventojams, tiek svečiams iš užsienio“, – sako „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda.

    Anot jo, projektas atspindi platesnę sanatorijos kryptį kurti aplinką, kurioje dera gydymas, sveikatos prevencija, poilsis ir aukšta paslaugų kokybė.

    „Matome, kad sveikatinimo paslaugų kokybei ir visapusiškai patirčiai žmonės skiria vis daugiau dėmesio. Todėl mums svarbu kurti erdves, kurios būtų ne tik funkcionalios, bet ir kurtų išskirtinę vertę žmogaus savijautai, sveikimui ir poilsiui“, – pabrėžia sanatorijos vadovas.

    Pasak „Eglės sanatorijos“ administracijos ir atitikties vadovės bei rekonstrukcijos projekto vadovės Ilonos Baranauskienės, kuriant naują kompleksą siekiama suderinti terapines ir poilsio funkcijas.

    „Vidaus erdvėse numatytas terapinis baseinas, skirtas kaklo ir stuburo tempimo pratimams, su akriliniu stiklu, per kurį kineziterapeutai galės stebėti, kaip žmogus atlieka pratimus vandenyje. Taip pat čia bus įrengta priešsrovė, dar vadinama upės efektu, kuri leis taikyti aktyvesnius vandens pratimus“, – teigia I. Baranauskienė.

    Komplekse numatyti ir sprendimai, kurių regione iki šiol nebuvo. Vienas jų – baltojo purvo baseinas, kuriame sapropelinis purvas bus maišomas su gėlu ir mineraliniu vandeniu iki tirštos, kisielių primenančios konsistencijos.

    „Tai bus vienintelis toks 10 kubinių metrų talpos baseinas Baltijos šalyse, kuriame vienu metu galės būti iki 14 žmonių. Vidaus komplekse taip pat suplanuota sūkurinė vonia ir pirtys“, – sako projekto vadovė.

    Lauko erdvėse planuojamas apie 150 kubinių metrų baseinas, veiksiantis ištisus metus. Jame bus palaikoma 32–34 laipsnių vandens temperatūra, todėl juo bus galima naudotis nepriklausomai nuo sezono. Greta numatyta įrengti sūkurinę vonią ir šildomą terasą.

    Pasak I. Baranauskienės, daug dėmesio skiriama ir pažangioms inžinerinėms sistemoms. Planuojama diegti kelių pakopų vandens paruošimo technologiją, paremtą moderniais fizikiniais ir cheminiais procesais.

    „Komplekse bus naudojama moderniausia šiuo metu rinkoje prieinama technologija. Dezinfekcija bus vykdoma vietoje generuojamu chloru iš druskos tirpalo, taip užtikrinant stabilų, tiksliai valdomą ir aplinkai draugiškesnį procesą. Mikrobiologinę apsaugą užtikrins UV spinduliai, kurie naikina chloraminus vandenyje, todėl nebus chloro kvapo ir odos dirginimo. Papildomą dezinfekciją užtikrins ozonavimas – pažangus oksidacinis metodas, efektyviai šalinantis mikroorganizmus ir organinius teršalus bei mažinantis dezinfekcijos šalutinių junginių susidarymą“, – aiškina I. Baranauskienė.

    Ji pabrėžia, kad vandens kokybė bus užtikrinama daugiapakope mechanine filtracija, pašalinančia net mikrodaleles, o vandens minkštinimo sistema padės stabilizuoti cheminę sudėtį ir prisidės prie įrangos ilgaamžiškumo. Visiška sistemos automatizacija, anot jos, leis taupyti energijos ir gamtos išteklius.

    „Šių technologijų sinergija leis pasiekti aukščiausius higienos, tvarumo ir lankytojų komforto standartus, sukuriant išskirtinės kokybės aplinką“, – teigia I. Baranauskienė.

    Naujasis kompleksas atitiks A++ energetinės klasės reikalavimus. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su architektų biuru „Unitectus“ (projekto vadovas Tumas Mazūras), generaliniu rangovu „Statybų ritmas“ ir projekto valdytoju „EIKA Development“.

    „Eglės sanatorijos“ finansiniai partneriai – „SEB bankas“, suteikęs finansavimą pagal žaliojo finansavimo kriterijus, ir „Artea bankas“, su kuriuo tęsiamas ilgalaikis bendradarbiavimas.

    Naujo baseinų komplekso statybos žymi dar vieną „Eglės sanatorijos“ atsinaujinimo etapą. Anksčiau buvo užbaigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas, atvėręs atnaujintą „Comfort“ gydyklą su SPA centru, kur vienu metu gali būti teikiamos procedūros iki 140 klientų.