Blog

Apie „jet-set“ keliones tikriausiai esate girdėję, tačiau vis dažniau kalbama ir apie „set-jetting“ – keliones, kurių maršrutai sudaromi pagal filmų ar televizijos serialų filmavimo vietas. Ši tendencija ypač pelninga Ispanijos sostinei Madridui: miesto lankytinos vietos pavertė jį geidžiama kryptimi tiek kino kūrėjams, tiek gerbėjams, norintiems savo akimis pamatyti ekrane matytas lokacijas.

Balandį Madrido savivaldybės turizmo politiką kuruojanti Almudena Maíllo del Valle pristatė „Madrido filmų biuro“ tyrimo rezultatus. Tyrimas parengtas kartu su Madrido autonominio universiteto L. R. Klein ekonominių prognozių instituto komanda ir parodė spartų sostinės kūrybinių industrijų augimą.

Tyrime „Filmų ir serialų filmavimų Madrido mieste apimtis ir ekonominis poveikis“ nurodoma, kad 2021–2024 m. laikotarpiu Madridas tapo 173 filmų ir dar 242 televizijos serialų filmavimo vieta.

Skaičiuojama, kad šie projektai gamybos etapais miestui sukūrė 1,54 mlrd. eurų ekonominį poveikį. Vidutiniškai per metus tai sudarė apie 385,5 mln. eurų.

Anot A. Maíllo del Valle, tyrimas atskleidžia, jog sektorius kuria darbo vietas ir pritraukia investicijas visame mieste. Ji taip pat pabrėžė, kad kino ir serialų industrija „lemtingai prisideda prie Madrido įvaizdžio tarptautinėje erdvėje kaip kūrybiškos krypties, taip pat skatina turizmą, susijusį su šiuo pasauliniu matomumu“.

Madridas kasmet išlieka paklausiu filmavimo miestu tiek Ispanijos, tiek tarptautinėms produkcijoms. 2025 m., siekdama skatinti vietos turizmą, Madrido regiono valdžia įsipareigojo skirti tris išmokas, kurių bendra suma – 1,5 mln. eurų, būsimam Woody Alleno filmui.

Projektas „Wasp“ (santrumpa nuo „Woody Allen Summer Project 2026“) turėtų būti užbaigtas iki 2027 m. gruodžio 31 d. Filmą planuojama filmuoti Madride ir jo apylinkėse, ekrane parodant atpažįstamas miesto vietas.

Madride taip pat filmuoti ir kiti žinomi kūriniai. Pavyzdžiui, filme „Inception“ viena scena nufilmuota Calle de Alcalá gatvėje. Ispanijos sostinėje darbavosi ir filmų „The Cold Light of Day“ bei „Terminator: Dark Fate“ komandos.

Kur „įžengti į sceną“: vietos, kurias verta pamatyti

Norintiems pasivaikščioti žvaigždžių pėdomis, miesto turizmo organizacijos ir „Madrido filmų biuras“ siūlo įvairius maršrutus po kino ir serialų filmavimo vietas.

Augant televizijos projektų srautui, savivaldybė yra parengusi dviejų dalių maršrutus „Madrid, TV serialų sostinė“. Pirmojoje dalyje pateikiamas žemėlapis su devyniais Madride filmuojamais ar nufilmuotais pavadinimais, tarp jų – populiarusis „Netflix“ serialas „La Casa de Papel“ („Money Heist“). Antroji dalis papildo sąrašą dar aštuoniais kritikų pripažintais kūriniais, tarp jų – „The Midas Touch“ ir „Small Coincidences“.

Dar vienas maršrutas – „Berlanga Madride“ – siūlomas anglų ir ispanų kalbomis ir skirtas vienam įtakingiausių Ispanijos režisierių Luisui García Berlangai. Gimęs Valencijoje, režisierius 1947 m. persikėlė į Madridą.

15 stotelių maršrutas prasideda jo šeimos namuose Chamberí rajone, kur jis dirbo prie klasikinių filmų „Welcome Mr. Marshall“, „Plácido“ ir „The Executioner“. Kelionė baigiasi Instituto Cervantes pastate, kur 2008 m. režisierius menų archyve paliko nepublikuotą scenarijų, turėjusį būti atverstas jo gimimo 100-ųjų metinių proga 2021 m.

Madridas su kinu susipažino dar 1896 m., kai Carrera de San Jerónimo gatvėje esančiame salone pirmą kartą buvo parodytas brolių Lumière’ų kinematografas – pačioje miesto širdyje.

Jau daugelį metų plaukimas per Tracy Arm fjordą pietryčių Aliaskoje buvo vienas ryškiausių kruizų maršrutų akcentų. Keliautojus viliojo dramatiški peizažai, siauras vandens kelias tarp laukinės gamtos ir aktyvūs ledynai, nuo kurių į ledinį vandenį nuolat atskyla ledo luitai.

Vis dėlto šį sezoną dalis didžiųjų kruizų operatorių nusprendė Tracy Arm maršruto atsisakyti ir jį aplenkti.

Sprendimą paskatino praėjusią vasarą įvykusi masinė nuošliauža: didelė ledyno dalis nugriuvo į fjordą ir sukėlė cunamį. Bangos tuomet šovė aukštai į priešingą kalno šlaitą. Po įvykio kilo abejonių dėl aplinkinių šlaitų stabilumo, o teritorija iki šiol laikoma potencialiai pavojinga.

Kruizų bendrovės, motyvuodamos keleivių saugumu ir tebesitęsiančia geologine rizika, koreguoja maršrutus, kol specialistai toliau vertina situaciją.

„Tracy Arm yra didinga princesė – ji yra fjordų karalienė“, – sakė kelionių agentas Nate’as Vallier.

Jo teigimu, kruizų ir turų organizatorių pasirinkta alternatyva – netoliese esantys Endicott Arm ir Dawes ledynas – „vis dar yra gražu, bet tai ne tas pats“.

Tracy Arm fjordas, esantis į pietryčius nuo Juneau, yra maždaug 50 kilometrų ilgio ir veda iki Sawyer ledyno. Šioje vietovėje galima pamatyti įvairios laukinės gyvūnijos, tarp jų – ruonius ir lokius.

2025 m. rugpjūčio 10 d. nuo aukšto šlaito virš Pietų Sawyer ledyno papėdės, netoli fjordo viršūnės, nuslinkusi nuošliauža sukėlė vandens pliūpsnį, kuris pakilo daugiau nei pusę kilometro į priešingą kalno sieną ir nusirito Tracy Arm link.

Pareigūnai nurodė, kad tuo metu fjorde nebuvo laivų, žuvusiųjų ar sužeistųjų neužfiksuota. Tačiau baidarininkai, stovyklavę saloje netoli vietos, kur susitinka Tracy Arm ir Endicott Arm, pasakojo, jog sraunus vanduo nuplovė didelę dalį jų įrangos.

Pietryčių Aliaska, kurią didžiąja dalimi dengia vidutinių platumų lietaus miškai, nuošliaužų reiškinius patiria ne pirmą kartą. Vis dėlto, kaip teigė valstijos klimato ir ledo keliamų pavojų programos vadovas Gabrielis Wolkenas, nors buvo žinoma, kad Tracy Arm regiono fjordų tinklas yra jautrus, būtent tas šlaitas iki pernai vasaros nebuvo įvardytas kaip aktyvus pavojus.

Mokslininkai siekia suprasti ne tik tai, kas nulėmė šlaito griūtį, bet ir kokios papildomos grėsmės gali slėptis fjorde.

JAV Geologijos tarnybos atstovas Stevenas Sobieszczykas pabrėžė, kad teritorija išlieka nestabili. Jo teigimu, stačių nuošliaužų zonos gali keistis dar daugelį metų po pirminio įvykio.

„Tikėtinas nuolatinis akmenų kritimas ir nedideli slinkimai nuo atviros nuošliaužos žaizdos. Jie gali paveikti vandenį ir potencialiai sukelti būsimą lokalų cunamį“, – elektroniniu laišku komentavo jis.

Į žurnalistų klausimus „Associated Press“ nurodė, kad tokios kruizų bendrovės kaip „Holland America“, „Carnival Cruise Line“ ir „Royal Caribbean“ Tracy Arm apsilankymą šį sezoną keičia į Endicott Arm. Vietoj Tracy Arm į Endicott Arm ir prie Dawes ledyno taip pat plaukia „MSC Cruises“, „Virgin Voyages“ bei regioninė turų įmonė „Allen Marine“. Bendrovė „Norwegian Cruise Line“ teigė neturinti reisų, kurių maršrutuose būtų Tracy Arm.

Endicott Arm daliai laivų ir anksčiau buvo įprasta stotelė, taip pat jis tapdavo alternatyva tais atvejais, kai Tracy Arm dėl sąlygų, pavyzdžiui, per didelio ledo kiekio, būdavo nesaugu.

N. Vallier, kuriam priklauso „Alaska Travel Desk“, sakė, kad keliautojams norėtųsi daugiau išankstinės informacijos apie maršrutų pakeitimus.

Pirmieji sezono laivai, išplaukę iš Seattle, balandžio 21 d. turėtų atvykti į Ketchikan, o į Juneau – kitą savaitę.

Daugeliui turistų ledyno pamatymas, ypač tokio, kuris aktyviai „lūžta“ ir į vandenį meta ledo luitus, yra viena svarbiausių kelionės svajonių. N. Vallier teigimu, būtent tai ir pavertė Tracy Arm tokia populiaria kryptimi. Nors Mendenhall ledynas Juneau yra viena pagrindinių miesto įžymybių, daugelis lankytojų jį stebi iš kitos ežero pusės, o kai kuriose pėsčiųjų apžvalgos vietose ledynas yra sumažėjęs arba apskritai pasitraukęs iš matymo lauko.

Kansas valstijos Wichita gyventoja Kimberly Lebeda pasakojo, kad praėjusiais metais su šeima įsigijo bilietus į Tracy Arm ekskursiją ir labai laukė šios išvykos. Ji teigė, jog renka informaciją apie vietoves, kurias aplanko, o būtent vaizdai ją ir įtikino pasirinkti šią kryptį.

Tačiau išvakarėse šeimai pranešta, kad dėl ledo Tracy Arm fjorde bus plaukiama į Endicott Arm. Lebeda pasakojo, kad ji, jos šeima ir kiti ekskursiją užsisakę keleiviai iš kruizinio laivo persėdo į mažesnį laivą su stikliniais langais, gausiomis sėdimomis vietomis ir užkandžiais. Kelionės metu jie matė ruonius ant ledo lyčių, krioklius ir, jos žodžiais, „ledo sieną“, nuo kurios atskyla luitai Dawes ledyno pašonėje.

„Tai buvo nuostabu pamatyti“, – sakė ji.

„Ar buvo verta? Taip, nes nežinau, ar kada nors dar turėsiu progą leistis į tokią kelionę. Tracy Arm nesu buvusi, todėl negaliu palyginti. Bet man – ar buvo verta ir ar buvo įspūdinga? Be jokios abejonės“, – kalbėjo Kimberly Lebeda.

Kiekvieną balandį, tarsi pagal laikrodį, aš ir milijonai golfo entuziastų visame pasaulyje žvilgtelime į spintoje dūlančias lazdas ir pradedame svajoti apie vaizdingus farvaterius, vandens kliūtis bei kruopščiai prižiūrėtus žalumynus.

Kodėl? Nes daugelis stebime „Masters“ turnyrą ir mintyse persikeliame į „Augusta National Golf Club“, kur norėtume žaisti greta Europos „Ryder Cup“ žvaigždžių Rory McIlroy, Shane Lowry ir Justin Rose.

Žinoma, didieji čempionatai nėra skirti pasaulio „mėgėjams“ (tokiems kaip aš). Tačiau net ir neturint „Green Jacket“ vertų įgūdžių, tai neturėtų atgrasyti nuo progos kartkartėmis užsisakyti 18 duobučių gražioje golfo aikštyno trasoje.

Laimei, Europa gali pasigirti vienomis geriausių golfo krypčių pasaulyje ir tūkstančiais aikštynų. Pasirinkimas toks platus, kad norint aplankyti bent dalį to, ką siūlo žemynas, praverstų ankstyva pensija ir ne vienas loterijos laimėjimas.

Kad apsispręsti būtų lengviau, pateikiame keletą ryškiausių naujų ar atnaujinamų Europos golfo aikštynų, kuriuos verta įtraukti į 2026 ir 2027 metų kelionių planus.

„Old Petty“ „Cabot Highlands“ kurorte, Škotija

Škotijos Aukštumose, šalia Moray Firth įlankos, įsikūręs „Old Petty“ – vienas laukiamiausių šių metų golfo turizmo atidarymų Europoje. Šis „Cabot Highlands“ kurorto aikštynas suprojektuotas taip, kad maksimaliai išnaudotų atšiaurų pakrantės reljefą: žaidimą formuoja natūralios reljefo linijos, o vaizdus papildo įspūdinga jūra.

Pirmosios apžvalgos išskiria klasikinį „links“ stiliaus išdėstymą, tačiau su šiuolaikišku maršrutu, padedančiu atskleisti laukinės gamtos charakterį. Oficialus atidarymas numatytas gegužės 15 dieną.

„Le Golf National“ (pertvarka), Prancūzija

„Le Golf National“ „Albatros“ trasa netoli Paryžiaus jau seniai yra viena atpažįstamiausių Europoje, o dabar jai ruošiama reikšminga pertvarka. Aikštynas, kuriame vyko 2018 metų „Ryder Cup“, atnaujinamas planuojant atidarymą 2026 metų rugsėjį.

Skelbiama, kad pokyčiais siekiama pagerinti tiek žiūrovų patirtį, tiek aikštyno žaidžiamumą. Keliautojams tai reta proga išbandyti čempioninę trasą, pritaikytą naujam etapui.

„Torre Course“ „Terras da Comporta“ komplekse, Portugalija

2025 metų „World Golf Awards“ apdovanojimuose „Torre Course“ Portugalijoje buvo pripažintas geriausiu nauju golfo aikštynu pasaulyje. Trasa atidaryta 2025 metų birželį, ją suprojektavo 2017 metų „Masters“ nugalėtojas Sergio Garcia – tai pirmasis jo vardinis aikštynas.

„Stengėmės sukurti trasą, kuri būtų iššūkis, bet kartu ir tokią, į kurią norisi sugrįžti, žaisti dar kartą ir patikrinti, ar gali sužaisti kitaip“, – yra sakęs S. Garcia.

„Terras da Comporta“ yra maždaug valanda kelio į pietus nuo Lisabonos. Komplekse taip pat veikia aukšto lygio „Dunas Course“, atidarytas 2023 metų spalį.

„Trump International“ naujoji trasa, Škotija

„World Golf Awards“ apdovanojimuose ši trasa pripažinta geriausiu nauju Europos golfo aikštynu 2025 metais. Šiaurės rytų Škotijoje esančio „Trump International“ golfo kurorto Naujoji trasa oficialiai atidaryta pernai liepą.

Pakrantės reljefe išsidėstęs aikštynas siūlo plačias Šiaurės jūros panoramas ir išsiskiria didžiausiu pasaulyje natūraliu bunkeriu.

„Ponta do Pargo Golf Course“, Madeira, Portugalija

Portugalija ruošiasi reikšmingai naujienai Madeiroje: „Ponta do Pargo“ atidarymas numatomas 2027 metais, o tai būtų pirmas naujas aikštynas saloje per daugiau nei du dešimtmečius.

Trasą projektuoja Nick Faldo „Faldo Design“ komanda. Ji formuojama uolėtoje vakarinėje salos pakrantėje, kur atsiveria įspūdingos Atlanto vandenyno panoramos. Keliautojams tai turėtų tapti svarbiu papildymu Portugalijos golfo žemėlapyje, Madeirą dar labiau priartinant prie Algarve regiono patrauklumo.

„Curracloe Links“, Airija

Pietrytinėje Airijos pakrantėje esantis „Curracloe Links“ žaidėjų turėtų laukti 2027 metų balandį. Šis projektas žada naują „links“ patirtį regione, kuris dažniau siejamas su paplūdimiais nei golfu.

„Curracloe Links“ suprojektavo amerikiečių architektai Dana Fry ir Jason Straka. Tai pirmasis čempioninio lygio aikštynas Wexford grafystėje, priklausantis maždaug 20 mln. eurų vertės „Ravenport Resort“ golfo atostogų krypčiai. Skelbiama, kad trasa turėtų būti „nepanaši į jokį kitą Airijos „links“ tipo aikštyną“.

Valensijos valdžia pritarė naujoms taisyklėms, kuriomis siekiama sumažinti trumpalaikės nuomos ir atostogų būstų skaičių visame mieste.

Valensijos miesto taryba šią savaitę paskelbė, kad kiekviename miesto rajone ir mikrorajone atostogų būstai bei apartamentai negalės sudaryti daugiau nei 2 proc. viso būsto fondo.

Sprendimą palankiai įvertino Valensijos merė María José Catalá. Pasak jos, Valensija tapo pirmuoju Ispanijos miestu, nusprendusiu nustatyti tokį aiškų ribojimą atostogų apgyvendinimui.

„Šios taisyklės yra dar viena, daug ambicingesnės strategijos dalis, įgyvendinama platesnės miesto vizijos kontekste, keičiant nusistovėjusį požiūrį“, – sakė merė.
„Mes nesame vien saulės ir paplūdimio miestas, siekiantis masinio pigaus turizmo. Esame miestas, kuris yra ir urbanistinė turistinė kryptis, todėl įvedame tvarką chaose, susikaupusiame per pastaruosius metus“, – pridūrė ji.

Valensijoje, kaip ir kituose Ispanijos miestuose, pavyzdžiui, Barselonoje, pastaraisiais metais vyko didelio masto protestai. Gyventojai piktinosi perpildytais miestų centrais ir įtampa būsto rinkoje, augant turistų srautams. Šis reiškinys vis dažniau įvardijamas kaip turistų sukeliamas kainų kilimas.

Naujosios nuostatos buvo patvirtintos miesto tarybos posėdyje, kaip Valensijos urbanistinio planavimo taisyklių pakeitimai.

M. J. Catalá pabrėžė, kad Valensija yra „gyvenamasis miestas, kuriame būstai skirti gyventojams“, o naujos taisyklės, jos teigimu, turėtų užtikrinti, jog 98 proc. būsto būtų orientuota į gyvenamąją paskirtį.

Pakeitimai taip pat numato, kad bendras turistinio apgyvendinimo kiekis (viešbučiai, apartamentai ir atostogų nuoma) konkrečiame rajone ar mikrorajone negalės viršyti 8 proc. ten registruotų gyventojų skaičiaus. Be to, gyvenamosiose teritorijose pirmuose pastatų aukštuose leidžiama atostogų apgyvendinimo dalis negalės viršyti 15 proc.

Vis dėlto sprendimas sulaukė ir kritikos. Valensijos kaimynijų asociacijų federacijos atstovas Francisco Guardeño teigė, kad mieste „nelegaliai veikia daugiau nei 9 tūkst. turistinių apartamentų“.

„Pagrindinis miesto turistinio apgyvendinimo sektorius, kuris yra beveik dvigubai didesnis už viešbučių apgyvendinimą, veikia šešėlyje“, – sakė jis.
„Ir būtent tai yra problema, kurios šiandien svarstomas pasiūlymas neišsprendžia“, – pridūrė F. Guardeño.

Pavargote nuo miesto triukšmo, perpildyto metro ir ilgo kelio į darbą? Jei vis dažniau svajojate apie ramesnį gyvenimą toliau nuo didmiesčių chaoso, Airijoje atsirado itin neįprastas pasiūlymas – įsigyti visą kaimą.

„The Village at Lyons“ – apie 20 akrų (maždaug 8 ha) dydžio valda Kilderio grafystėje, maždaug už 30 minučių kelio automobiliu nuo Dublino. Šiuo metu ji parduodama už 20 mln. eurų.

Į teritoriją patenkama pro vartus, vingiuojant medžių alėja. Dabar kaimas veikia kaip penkių žvaigždučių viešbutis „Cliff at Lyons“.

Objekte įrengti 32 atskiri kambariai keliuose istoriniuose pastatuose, taip pat yra penki savarankiškam poilsiui pritaikyti dviejų miegamųjų kotedžai. Be apgyvendinimo, čia veikia vidaus ir lauko SPA zona „The Well in the Garden“ bei keli restoranai. Tarp jų buvo ir „Aimsir“ – dviejų „Michelin“ žvaigždučių įvertintas restoranas, kuriam vadovavo šefas Jordanas Bailey, tačiau jis užsidarė 2025 metų pradžioje.

Skelbimą platina nekilnojamojo turto bendrovė „Sotheby’s International Realty“. Tarp kitų patogumų minimi biblioteka, namų kino teatras, menininko studija, jogos erdvė ir lauko kubilas.

„The Village at Lyons“ istorija

„The Village at Lyons“, įsikūręs prie Didžiojo kanalo, jungiančio Dubliną su Šenono upe, siekia XVIII amžiaus pabaigą.

Didžiausio klestėjimo laikotarpiu čia veikė miltų malūnas, kareivinės, kalvė ir kelios gyvenamosios trobelės. Malūną kadaise valdė Josephas P. Shackletonas – giminaitis Antarktidos tyrinėtojo Ernesto Shackletono.

Vėliau malūnui sudegus kaimas ėmė nykti, o dalis pastatų ilgainiui atsidūrė prastos būklės.

1996 metais kaimą įsigijo „Ryanair“ įkūrėjas Tony Ryanas. Kartu jis nusipirko ir pagrindinį namą, kuris į pardavimo paketą neįtrauktas. Pastatų ir sodų atkūrimo darbai vyko 1999–2008 metais.

Jei po COVID-19 pandemijos kas nors tikrai išliko, tai skaitmeninių klajoklių gyvenimo būdas.

Kas nenorėtų išnaudoti nuotolinio darbo galimybių ir dirbti iš paplūdimio, prie baseino ar jaukioje kavinėje su įspūdingu vaizdu?

Nors dalis žmonių nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą, kiti mieliau apsistoja vienoje kryptyje kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Jei priklausote pastarajai grupei, verta atkreipti dėmesį į naują kryptį – Šri Lanką.

Pirmą kartą idėja apie skaitmeninių klajoklių vizą buvo aptarta 2021 m., o oficialiai ji pradėta išduoti 2026 m. vasarį.

Kas gali pretenduoti į Šri Lankos skaitmeninių klajoklių vizą?

Kaip ir daugelyje kitų šalių, norint gauti skaitmeninių klajoklių vizą, reikia atitikti minimalių pajamų reikalavimą. Šri Lankos atveju pareiškėjo mėnesio pajamos turi viršyti 1 700 eurų.

Šis reikalavimas nesikeičia, jei kartu vykstate su mažiau nei dviem vaikais. Tačiau už kiekvieną papildomą vaiką minimali pajamų riba didėja 425 eurais.

Taip pat būtina būti vyresniam nei 18 metų ir įrodyti, kad pasiekiate nustatytą pajamų lygį, dirbdami tik su klientais už Šri Lankos ribų.

Kaip pateikti paraišką Šri Lankos skaitmeninių klajoklių vizai?

Paraiškos teikiamos Šri Lankos Imigracijos ir emigracijos departamento interneto svetainėje, kur pateikiamas ir visas dokumentų bei pateikimo reikalavimų sąrašas.

Šri Lankos skaitmeninių klajoklių viza galioja vienus metus ir kainuoja 425 eurus vienam asmeniui. Ją galima pratęsti kasmet.

Be draudimo dirbti Šri Lankoje veikiančioms įmonėms, vizos turėtojai taip pat įpareigojami susilaikyti nuo bet kokios politinės ar trikdančios veiklos.

Kodėl verta rinktis Šri Lanką kaip naujus namus?

Šri Lanka, dar vadinama „Indijos vandenyno perlu“, kasmet pritraukia apie 2,3 mln. tarptautinių turistų.

Net jei su šalimi nesate gerai susipažinę, tikėtina, kad esate matę legendinio Galle forto vaizdus ar traukinio maršrutą iš Ella į Kandy, vingiuojantį per arbatos plantacijas.

Keliautojai čia atvyksta dėl idiliškų pietinės pakrantės paplūdimių, taip pat norėdami išvysti dramblius, tigrus ir leopardus nacionaliniuose parkuose bei aplankyti paveldo vietas, tokias kaip senovės miestai Sigiriya ir Anuradhapura.

2023 m. Šri Lanka pristatė naują maždaug 300 kilometrų ilgio pėsčiųjų maršrutą „Pekoe trail“, kuris driekiasi per Centrinę aukštumą.

Vis dėlto verta įvertinti ir praktinį aspektą: interneto greitis šalyje gali nuvilti. Remiantis „Speedtest Global Index“ duomenimis, Šri Lanka fiksuoto plačiajuosčio interneto reitinge užima 131-ą vietą pasaulyje.

Klimato kaita kelia grėsmę Bansko slidinėjimo trasų vertei, tačiau Bulgarijos kurortas rado sprendimą, leidžiantį pritraukti žmones ištisus metus. Miestas vis aktyviau vilioja kosmopolitišką skaitmeninių klajoklių bendruomenę, kuri čia atvyksta dėl bendradarbystės erdvių, kokybiškų restoranų ir aktyvaus gyvenimo būdo.

Per pastaruosius kelerius metus Bansko atsirado trys centrai, siūlantys šimtus bendradarbystės vietų nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms. Tam padėjo greitas internetas ir pagerėjusi infrastruktūra.

„Perskaičiau, kad tai geriausia vieta pradėti skaitmeninio klajoklio gyvenimą“, – sako 25 metų danas Oscaras Trainas, nuo 2021 metų maždaug pusę metų dirbantis nuotoliu iš Bansko. „Atvykau čia išmokti, kaip tai daryti, ir sutikti bendraminčių. Čia žmonės iš viso pasaulio, skirtingų profesijų“, – priduria jis.

Didžiojoje Britanijoje užaugęs ir ten draudimo bendrovėje dirbantis O. Trainas teigia, kad Bansko moka apie 15 proc. mokesčių, įskaitant socialines įmokas. Anot jo, jei jis liktų Jungtinėje Karalystėje, mokestinė našta siektų 45 proc., ir tai būtų be socialinių įmokų.

Vis dėlto, kaip pats pabrėžia, pagrindinis traukos veiksnys jam yra gyvenimo būdas. Žiemą, iš dalies dėl vienos valandos laiko skirtumo su Londonu, jis dieną pradeda dviem valandomis slidinėjimo Bansko trasose, kurių bendras ilgis siekia 75 kilometrus ir kuriose yra vykusios Pasaulio taurės varžybos. Po to jis nusivalo sniegą ir sėda prie darbo.

Vasarą jis taip pat mėgaujasi kultūrinių renginių kalendoriumi, kuriame atsiranda ir skaitmeniniams klajokliams pritaikytų iniciatyvų. Viena jų – savaitę trunkantis festivalis „Nomad Fest“, skirtas nuotolinio gyvenimo būdo bendruomenei: jame rengiamos veiklos, susitikimai ir kontaktų mezgimas.

Reikšmingas ekonominis poveikis

Bansko įsikūręs Pirino kalnų masyvo uolėtose viršūnėse. Pakėlus akis nuo kompiuterio ekrano, galima pamatyti beveik 3 tūkst. metrų aukščio Vichreno kalną, iškilusį virš miestelio.

Maždaug 10 tūkst. gyventojų turintį miestą supa karštosios versmės. Iki sostinės Sofijos automobiliu – apie dvi valandos, o iki Graikijos pakrantės – maždaug dvi su puse valandos kelio.

Šalia bendradarbystės erdvių pastaruoju metu mieste daugėja aukštesnės klasės restoranų ir kavinių. Tarp akmeninių namų ir grįstų gatvelių ryškėja ir nauji pokyčiai – šiuo metu tiesiamas dviračių takas.

Bansko meras Stoycho Banenskis tikslaus į miestą persikėlusių užsieniečių skaičiaus nenurodo, tačiau pabrėžia, kad jų ekonominis poveikis yra „reikšmingas“. Tai, pasak jo, ypač svarbu tuo metu, kai klimato kaita vis labiau silpnina žiemos sporto perspektyvas.

Vasario mėnesį Sofijoje įsikūręs analitinis centras „Institute of Market Economics“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad turizmas po Covid-19 pandemijos ribojimų padėjo vietos ekonomikai sparčiai atsigauti. Joje taip pat pažymima, kad užsieniečių atvykimas padėjo sušvelninti sezoninius pajamų svyravimus.

„Tačiau turbūt svarbiausia – pokytis, kurį jie atneša“, – sako S. Banenskis, pagal profesiją kalnų gelbėtojas. „Itin svarbu, kad čia gyvena žmonės iš viso pasaulio ir kad galime keistis idėjomis, nuomonėmis bei skirtingais požiūriais į pasaulį.“

Miestas tapo tarptautinis

Dalis žmonių, kurie į Bansko atvyko kaip keliautojai, galiausiai čia ir įsikūrė. Šiandien miestelyje gyvena šimtai šeimų iš įvairių pasaulio šalių.

Prancūzų pora Anne Dupal (47) ir Christianas Rudnickis (53), anksčiau dirbę grafikos dizaineriais, 2022 metų pradžioje persikėlė į Bansko ir atidarė nedidelę kepyklėlę.

A. Dupal pasakoja, kad miestas pasikeitė, palyginti su tuo, ką jie pamatė atvykę pirmą kartą: „Ryškios šviesos, lyg sekso klube, techno muzika, restoranų viliotojai gatvėse.“

Šiandien, pasak C. Rudnickio, ryškiau jaučiasi bendruomeniškumas. „Nuostabu, kai kaimynė močiutė užsuka atnešti pomidorų ar žolelių, o tada kepykloje sutinki indoneziečių šeimą“, – sako jis.

Vis dėlto yra ir minusų – kylanti pragyvenimo kaina, kuri palietė ir būsto kainas.

„Vyksta gentrifikacija, kuri, deja, susijusi ir su tokiais žmonėmis kaip mes, bet taip pat su daugeliu bulgarų, paliekančių didžiuosius miestus“, – sako A. Dupal.

Kai kurie vietos gyventojai vis dėlto džiaugiasi gerėjančia infrastruktūra ir gyvesne atmosfera.

„Miestas pasikeitė – jis tapo tarptautinis“, – sako 29 metų slidinėjimo alpinizmo varžybų dalyvis Nikola Kalistrinas, gimęs ir gyvenantis Bansko. „Jauni žmonės iš to laimi.“

Kaip tapti skaitmeniniu klajokliu Bulgarijoje

Bulgarija yra patogi bazė kelionėms po Europą, o nuotoliniu būdu dirbančių žmonių bendruomenei ji siūlo ir aiškesnes taisykles. 2025 metų gruodį pristatyta Bulgarijos skaitmeninių klajoklių schema skirta ne Europos Sąjungos, ne Europos ekonominės erdvės ir ne Šveicarijos piliečiams, norintiems gyventi šalyje dirbant nuotoliu darbdaviams ar klientams, esantiems už Bulgarijos ribų.

Pareiškėjai turi atitikti vieną iš trijų kategorijų: būti nuotoliniai darbuotojai įmonėse, registruotose už ES, EEE ir Šveicarijos ribų; būti verslo savininkai arba akcininkai, turintys bent 25 proc. užsienyje registruotos įmonės akcijų; arba būti laisvai samdomi specialistai, bent vienerius metus iki paraiškos teikimo teikę paslaugas klientams už Bulgarijos ribų.

Taip pat būtina įrodyti pakankamas finansines galimybes. Pajamų slenkstis nustatytas kaip 50 kartų didesnis už Bulgarijos mėnesinę minimalią algą. Kadangi minimali alga šiuo metu siekia 620 eurų per mėnesį, reikalaujamos metinės pajamos sudaro apie 31 000 eurų. Be to, pareiškėjai turi parodyti, kad jų pajamos gaunamos iš šaltinių už Bulgarijos ribų.

Kaip pateikti paraišką

Paraiškos teikimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia reikia gauti D tipo ilgalaikę vizą Bulgarijos ambasadoje ar konsulate savo gyvenamojoje šalyje. Paprastai procesas trunka nuo keturių iki aštuonių savaičių. Ši viza leidžia atvykti į Bulgariją ir kreiptis dėl ilgalaikio leidimo gyventi.

Atvykus į Bulgariją, paprastai per 14 dienų reikia pateikti prašymą dėl skaitmeninio klajoklio leidimo gyventi vietos migracijos institucijoms. Dažniausiai prašoma dokumentų: gyvenamosios vietos įrodymo Bulgarijoje (nuomos sutarties, viešbučio rezervacijos ar nuosavybės įrodymo), pajamų, atitinkančių nustatytą slenkstį, patvirtinimo, galiojančio sveikatos draudimo, galiojančio Bulgarijoje, pažymos apie neteistumą iš gyvenamosios šalies, taip pat oficialių užsienio dokumentų vertimų į bulgarų kalbą, jei reikia – su apostile.

Leidimas gyventi paprastai išduodamas vieniems metams, o vėliau gali būti pratęsiamas, jei išlieka atitiktis nustatytoms sąlygoms.

Jungtinėje Karalystėje besitęsiant pragyvenimo išlaidų krizei, vis daugiau nuotoliu dirbančių žmonių svarsto galimybę persikelti gyventi į užsienį ir pasirinkti skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdą.

Toks sprendimas leidžia keliauti lėtesniu tempu, dažnai gyventi pigiau ir, neretai, naudotis geresniu internetu bei patogesne darbo infrastruktūra.

Kaip teigiama CV kūrimo platformos „LiveCareer UK“ ataskaitoje, apie 165 tūkst. Jungtinės Karalystės specialistų persikėlė į kitas šalis ir dirba nuotoliu. Dažniausi motyvai – geresnis oras ir siekis subalansuoti darbą su asmeniniu gyvenimu.

Prie šio pokyčio prisideda ir vadinamoji „slomad“ tendencija, kai skaitmeniniai klajokliai renkasi ilgesnes viešnages vienoje vietoje ir ramesnį gyvenimo ritmą. Tokie darbuotojai ypač domisi valstybėmis, kurios siūlo aiškias vizų taisykles, mokesčių lengvatas ir jau susiformavusias bendruomenes.

Kur dažniausiai keliasi britų nuotoliniai darbuotojai? Apžvelkime populiariausias kryptis.

Ispanija: saulė, tapas ir greitas internetas

2025 m. Ispanija tapo populiariausia skaitmeninių klajoklių kryptimi Jungtinės Karalystės piliečiams. Viena pagrindinių priežasčių – itin greitas internetas ir speciali skaitmeninių klajoklių viza.

Ši viza, kurią neretai galima tvarkytis jau atvykus į šalį, suteikia teisę legaliai gyventi ir dirbti Ispanijoje. Daugeliu atvejų galima atsivežti ir šeimos narius, taip pat pasinaudoti palankesniu apmokestinimu pagal nerezidentų pajamų mokesčio režimą. Norint gauti vizą, paprastai reikia įrodyti bent 2 700 eurų mėnesines pajamas.

Ispanija vilioja ir klimatu: per metus čia fiksuojama daugiau nei 300 saulėtų dienų, o pragyvenimas dažniausiai kainuoja apie 20–40 proc. mažiau nei Jungtinėje Karalystėje.

Nuotoliniams darbuotojams patrauklus ir gausus bendradarbystės erdvių bei darbui pritaikytų kavinių pasirinkimas. Prie to prisideda šalies gastronomija, tapas kultūra ir turtinga istorija.

Tokiuose miestuose kaip Barselona, Valensija ir Madridas reguliariai vyksta tinklaveikos renginiai, o didelės užsieniečių bendruomenės padeda lengviau įsilieti į vietinį gyvenimą.

Laisvalaikiu čia lengva išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą – netrūksta paplūdimių, kalnų ir nacionalinių parkų.

Portugalija: startuolių scena ir angliškai kalbančios bendruomenės

Portugalija – dar viena itin patraukli kryptis britų nuotoliniams darbuotojams. Šalyje galioja skaitmeninių klajoklių viza (D8), kuriai 2025 m. buvo taikomas reikalavimas įrodyti 3 480 eurų mėnesines pajamas.

Portugalija taip pat siūlo greitą internetą, o pragyvenimo kaina, remiantis imigracijos svetaine „Touchdown“, vidutiniškai yra apie 30–40 proc. mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje. Be to, ji dažnai pigesnė ir už kai kuriuos kitus Vakarų Europos centrus.

Stiprios bendradarbystės bendruomenės telkiasi Lisabonoje, Madeiroje ir Porte. Šalis vertinama dėl saugumo ir švelnaus klimato ištisus metus.

Lisabona ypač patraukli dėl plataus britų emigrantų tinklo, gyvybingos startuolių ekosistemos ir paslaugų, kuriose lengva susikalbėti angliškai. Tiesa, mieste vis dažniau kalbama apie būsto krizę ir augantį vietos gyventojų nepasitenkinimą skaitmeniniais klajokliais.

Tokie regionai kaip Algarvė vis dar išlieka palyginti įperkami, kartu siūlydami išskirtinį kraštovaizdį, golfo aikštynus, žygių maršrutus ir vandens sportą.

Kaip ir Ispanijoje, Portugalijoje per metus būna daugiau nei 300 saulėtų dienų, o tai daugeliui padeda lengviau suderinti darbą ir poilsį – baigus darbo dieną galima tiesiai keliauti prie jūros.

Kroatija: Viduržemio jūros atmosfera ir viza be vietinio pajamų mokesčio

Kroatija taip pat sulaukia vis daugiau britų skaitmeninių klajoklių dėmesio. Šalis siūlo specialią skaitmeninių klajoklių vizą ne Europos Sąjungos piliečiams, leidžiančią gyventi ir dirbti iki vienerių metų nemokant vietinio pajamų mokesčio. Vis dėlto taikomas pajamų reikalavimas – apie 3 295 eurus per mėnesį.

Pagal jachtų tematikos svetainės „Goolets“ pateikiamus skaičiavimus, pragyvenimas Kroatijoje gali būti maždaug 30 proc. pigesnis nei Jungtinėje Karalystėje, o kainos dar labiau mažėja nutolus nuo turistinių pakrančių zonų.

Kroatija vertinama dėl saugumo, greito interneto ir daugiau nei 300 saulėtų dienų per metus. Be to, paslaugos dažnai pritaikytos užsieniečiams – teigiama, kad apie 80 proc. gyventojų kalba angliškai, todėl britams lengviau įsikurti.

Dubrovnike, Splite ir Zagrebe auga užsieniečių bendruomenės, daugėja bendradarbystės erdvių, skirtų nuotoliniams darbuotojams.

Laisvalaikiui Kroatija taip pat turi ką pasiūlyti: istoriniai pakrančių miestai, 13 nacionalinių parkų ir daugiau nei 1 000 salų suteikia daugybę galimybių keliauti ir tyrinėti.

Estija: pažangi skaitmeninė valstybė ir e. rezidentūra

Estija – dar viena kylanti skaitmeninių klajoklių kryptis Europoje, išsiskirianti ypač stipria skaitmenine infrastruktūra. Teigiama, kad apie 99 proc. valstybės paslaugų veikia internetu visą parą – nuo bankininkystės iki balsavimo, o tai padeda kurti efektyvią aplinką, kurioje mažiau biurokratijos.

Nuo 2026 m. Estijoje numatomas 22 proc. mokesčio tarifas, aktualus ir nuotoliniams darbuotojams. Pragyvenimo išlaidos, remiantis „Numbeo“ duomenimis, yra apie 30,5 proc. mažesnės nei Jungtinėje Karalystėje.

Estijos e. rezidentūros programa leidžia verslininkams ir laisvai samdomiems specialistams per kelias minutes užregistruoti Europos Sąjungoje veikiančią įmonę ir ją valdyti nuotoliu, taip palengvinant tarptautinių skaitmeninių veiklų vykdymą.

Talinas garsėja augančia technologijų ekosistema, aukštu anglų kalbos mokėjimo lygiu ir kokybiškomis bendradarbystės erdvėmis. Miestas patogus pėsčiomis, o netoliese esančios pelkės, miškai ir pakrantė suteikia galimybių pailsėti nuo ekranų ir atkurti balansą.