CP v2

Blog

  • Vokietijos pramonė įspėja dėl brangstančių geležinkelio mokesčių: poveikis gali būti greitas

    Įmonės baiminasi naujų sąnaudų

    Vokietijos ekonomikai ieškant būdų taupyti, pramonės atstovai įspėja apie dar vieną riziką verslui: augančius ir sunkiai prognozuojamus mokesčius už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra. Pasak jų, tai gali tiesiogiai didinti krovinių vežimo geležinkeliais kainą ir silpninti Vokietijos gamintojų konkurencingumą.

    Šią poziciją viešai išsakė penkios Vokietijos sektorių asociacijos, atstovaujančios chemijos, energetikos, popieriaus, plieno pramonę ir krovininių vagonų savininkus. Jų teigimu, pokyčiai ypač jautrūs įmonėms, kurių logistika remiasi reguliariais žaliavų ir produkcijos srautais.

    Biudžeto projekte – mažesnės kompensacijos

    Asociacijos nurodo, kad Vokietijos biudžeto projekte numatytas 65 000 000 eurų sumažinimas dotacijoms, kuriomis buvo amortizuojami mokesčiai už prieigą prie bėgių. Verslas įspėja, kad mažėjant kompensacijoms realios sąnaudos gali būti perkeltos vežėjams, o galiausiai ir pramonės įmonėms.

    Pramonės atstovai pabrėžia, jog problema yra ne vien absoliuti mokesčių suma, bet ir jų nepastovumas. Kai tarifai tampa sunkiai prognozuojami, įmonėms sudėtingiau planuoti ilgalaikes tiekimo grandines, sudaryti vežimo kontraktus ir priimti investicinius sprendimus.

    Kritika infrastruktūros kokybei

    Dar vienas argumentas, kurį kelia asociacijos, yra infrastruktūros kokybės ir paslaugos patikimumo klausimas. Pasak jų, mokesčiai didėja net ir tuo metu, kai geležinkelių tinkle fiksuojami vėlavimai, o krovinių vežimas patiria trikdžių, kurie sukuria papildomas išlaidas ir neapibrėžtumą.

    Verslas akcentuoja, kad bet kokie tolesni kainų augimai turėtų būti siejami su aiškiai matomu kokybės gerėjimu, nes priešingu atveju geležinkeliai pralaimės konkurencinę kovą kelių transportui. Tai reikštų ir didesnį spaudimą klimato tikslams, nes geležinkeliai laikomi viena svarbiausių alternatyvų mažinant transporto išmetimus.

    „Esant dabartiniam ekonominiam klimatui, šie mokesčiai yra neproporcingi ir tampa reikšminga našta geležinkelio logistikai“, – teigiama asociacijų pareiškime.

    „Įmonėms būtinas planavimo tikrumas. Patikimi ir prieinami mokesčiai už prieigą prie bėgių yra svarbi investicijų ir geležinkelio krovinių vežimo konkurencingumo sąlyga“, – pabrėžia pramonės organizacijos.

    Ko prašo pramonė

    Asociacijos ragina išlaikyti kompensacijas bent jau dabartiniame lygyje ir užtikrinti didesnį tarifų nuspėjamumą. Taip pat siūloma spartinti infrastruktūros kokybės gerinimą, kad įmonės galėtų pasikliauti geležinkelių tinklu planuodamos gamybos ir tiekimo grafikus.

    Kartu keliama ir platesnė idėja peržiūrėti visą mokesčių už prieigą prie bėgių modelį, kad jis būtų labiau orientuotas į ilgalaikį konkurencingumą. Pramonė perspėja, kad jei geležinkelių kaštai taps pernelyg dideli, dalis srautų bus perkelta į kelius, o tai reikštų didesnį spaudimą ir kelių infrastruktūrai bei logistikos išlaidoms.

  • Rusija pradėjo perdirbti platinos ir paladžio rūdą Norilske: ką reiškia šis projektas rinkai

    Rusijoje, Norilsko regione, pradėtas pirmasis rūdos perdirbimo etapas Černogorsko kasybos ir perdirbimo komplekse. Projektą įgyvendinanti bendrovė „Russian Platinum“ pranešė, kad jau apdorojama pirmoji rūda, o darbus padėjo paspartinti bendradarbiavimas su „Norilsk Nickel“.

    Pradiniame etape numatyta parengti ir paleisti kasyklą, pirminio smulkinimo mazgą, pagrindinį perdirbimo korpusą bei elektrinę šiluminę jėgainę. Teigiama, kad šių objektų statybos pažanga viršija 80 proc., o pilnas komplekso paleidimas planuojamas 2026 metų pabaigoje.

    Kas slypi Černogorsko telkinyje

    Černogorsko vario ir nikelio telkinio įsisavinimas pradėtas 2021 metais. Jis laikomas vienu didesnių platinos grupės metalų telkinių, todėl projektas svarbus ne tik Rusijos pramonei, bet ir tarptautinėms žaliavų grandinėms.

    Skelbiama, kad telkinio ištekliai siekia apie 143 milijonus tonų, iš jų maždaug 359 tonos paladžio ir 133 tonos platinos. Galutiniais produktais turėtų tapti vario ir nikelio koncentratai, kuriuose numatomas aukštas platinos ir paladžio kiekis.

    Pirmojo etapo projektinis pajėgumas vertinamas 7–9 milijonai tonų rūdos per metus. Tokios apimtys gali reikšmingai papildyti platinos grupės metalų pasiūlą, tačiau reali įtaka priklausys nuo to, kaip greitai kompleksas pasieks nominalų pajėgumą ir ar nebus techninių bei logistinių ribojimų.

    Kodėl rinka stebi šį startą

    Platina ir paladis yra kritiškai svarbūs metalai automobilių katalizatoriams, chemijos pramonei, elektronikai ir daliai energetikos sprendimų. Pastaraisiais metais paklausą veikė ir technologiniai pokyčiai, įskaitant perėjimą prie elektrifikacijos, tačiau vidaus degimo variklių parkas pasaulyje išlieka didelis, todėl platinos grupės metalų paklausa greitai nedingsta.

    Kartu šie metalai jautrūs geopolitikai ir tiekimo rizikoms: Rusija yra viena svarbiausių paladžio tiekėjų, o bet kokie gamybos ar logistikos sutrikimai paprastai atsispindi kainose. Dėl to naujų pajėgumų paleidimas Norilsko regione investuotojams ir pramonei tampa signalu, kad Rusija siekia išlaikyti ir sustiprinti savo pozicijas strateginių žaliavų segmente.

    Projektas taip pat siejamas su Rusijos Arkties plėtros ir nacionalinio saugumo kryptimis iki 2035 metų, nes infrastruktūros stiprinimas šiauriniuose regionuose laikomas strateginiu prioritetu. Skaičiuojama, kad Rusija po Pietų Afrikos Respublikos yra antra pagal platinos gavybą pasaulyje, todėl bet koks papildomas pajėgumas gali turėti platesnių pasekmių tiek konkurencijai, tiek kainodarai.

  • Trumpas skelbia, kad paliaubos su Iranu baigėsi: Kataras tarpininkauja dėl tolesnių derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, tačiau Vašingtonas sutiko tęsti pokalbius su Teheranu. Savo žinutėje platformoje „Truth Social“ jis nurodė, kad Iranas esą paprašė tolesnių derybų, o JAV aiškiai pasakė, jog ugnies nutraukimo laikotarpis pasibaigė.

    Trumpas detalių nepateikė ir nepaaiškino, ar planuojami tolesni kariniai veiksmai. Po kelių dienų intensyvesnių smūgių JAV ketvirtadienį naujų atakų nefiksuota, o tai interpretuojama kaip laikinas operacijų pristabdymas, kol vyksta diplomatiniai kontaktai.

    Kas paskatino įtampą?

    Tekste teigiama, kad JAV veiksmai buvo atsakas į Irano atakas prieš laivus Hormūzo sąsiauryje ir prieš JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks eskalavimas šiame regione paprastai greitai atsiliepia rinkų nuotaikoms ir saugumo situacijai.

    Pastaraisiais metais JAV ir Iranas periodiškai keičiasi kaltinimais dėl išpuolių jūroje, dronų atakų ir smūgių per tarpininkus regione. Tokie incidentai dažnai virsta trumpais, bet intensyviais eskalacijos ciklais, kuriuos vėliau bandoma stabdyti per tarpininkus.

    Kataro vaidmuo derybose

    Žiniasklaida skelbia, kad Kataro tarpininkai ketvirtadienį vyko į Iraną ir derino deeskalacijos pokalbius, koordinuodami veiksmus su amerikiečių derybininkais. Kataras pastaraisiais metais ne kartą atliko tarpininko vaidmenį regioniniuose konfliktuose, palaikydamas ryšius tiek su JAV, tiek su Iranu.

    Diplomatinių šaltinių vertinimu, nors pokalbiai tęsiasi, abi pusės gali siekti grįžti prie pirminio supratimo dėl ugnies nutraukimo. Vis dėlto vieši Trumpo pareiškimai rodo, kad Vašingtonas siekia išlaikyti spaudimą ir palieka erdvės griežtesniems sprendimams, jei derybos neduotų greito rezultato.

    Ką tai reiškia artimiausiomis dienomis?

    Neaiškumas dėl to, ar paliaubų pabaiga yra formalus sprendimas, ar politinė žinutė deryboms sustiprinti, didina riziką, kad bet koks naujas incidentas gali vėl įžiebti karinę fazę. Tokiose situacijose svarbiausiu indikatoriumi tampa ne vien retorika, o realūs veiksmai: ar bus tęsiami smūgiai, ar bus patvirtintas derybų grafikas, ir ar pavyks susitarti bent dėl laikinų deeskalacijos taisyklių.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo tarpininkų pastangų ir nuo to, ar abi pusės bus pasirengusios susitarti dėl minimalių įsipareigojimų, mažinančių išpuolių jūroje ir prieš karinius objektus tikimybę. Kol kas aišku viena: diplomatinis kanalas paliekamas atviras, bet kartu signalizuojama, kad ankstesnis paliaubų režimas nebegalioja.

  • Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Muzikos turizmas Jungtinėje Karalystėje muša rekordus: 24,7 mln. keliautojų ir 13,1 mlrd. eurų

    Rekordiniai skaičiai po koncertų ir festivalių

    Jungtinėje Karalystėje 2025 metais muzikos turizmas pasiekė rekordą: į koncertus, turus ir festivalius atvyko 24,7 mln. vadinamųjų muzikos turistų. Tai 4,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai jų buvo 23,5 mln., rodo industrijos organizacijos UK Music duomenys.

    Kartu augo ir išlaidos: per 2025 metus lankytojų išlaidos renginių metu ir aplink juos pasiekė apie 13,1 mlrd. eurų. Metinis augimas siekė 11,3 proc., o didžiausi srautai fiksuoti prie didžiųjų koncertų ir festivalių, tokių kaip Glastonbury, Download, Reading, Boomtown ir Wireless.

    Kas augino srautus ir kur jie važiavo

    Dalis analitikų šį šuolį sieja su ypač stipriu koncertų kalendoriumi, kuriame buvo daug pasaulinio lygio vardų. UK Music išskiria „Oasis“, Beyoncé, Dua Lipa, „Coldplay“, Lana Del Rey ir Kendricką Lamarą kaip atlikėjus, kurių pasirodymai stipriai prisidėjo prie kelionių planų ir bilietų paklausos.

    Iš 24,7 mln. muzikos turistų 22,6 mln. sudarė vietiniai Jungtinės Karalystės gyventojai, keliaujantys į renginius šalies viduje. Tuo pat metu užsienio lankytojų skaičius augo sparčiausiai: jų buvo 2,1 mln., arba 26,8 proc. daugiau nei 2024 metais, kai fiksuota 1,6 mln. atvykėlių.

    Ryškėja ir geografinis efektas: įplaukos koncentruojasi ne tik Londone, bet ir regionuose, kai koncertai vyksta stadionuose ar didelėse festivalio erdvėse. 2025 metais Glastonbury festivalis Somersete sutraukė tokius vardus kaip The 1975, Neil Young, Olivia Rodrigo ir Charli xcx, o Rytų Anglijoje reikšmingą impulsą suteikė Edo Sheerano koncertų serija Ipsvičo „Portman Road“ stadione.

    „Oasis“ sugrįžimas ir miestų ekonomikos efektas

    Vienu svarbiausių metų traukos taškų tapo ilgai lauktas „Oasis“ susivienijimas: surengta 17 išparduotų koncertų visoje šalyje. Pasirodymai vyko Kardifo „Principality Stadium“, Mančesterio „Heaton Park“, Londono „Wembley Stadium“ ir Edinburgo „Murrayfield Stadium“.

    UK Music ataskaita rodo, kad kartu su kitais dideliais renginiais tai reikšmingai kėlė regionines pajamas. Šiaurės Vakarų Anglijoje muzikos turistų išlaidos 2025 metais augo 15,6 proc. ir pasiekė apie 1,64 mlrd. eurų, o Londone augimas siekė 27,4 proc., iki maždaug 3,99 mlrd. eurų.

    Didieji turai veikia kaip platus vartojimo „paketas“: bilietai, apgyvendinimas, transportas, maitinimas ir kitos išlaidos miestuose dažnai išauga kelias dienas iš eilės. Tokią dinamiką patvirtino ir „Barclays“ vertinimas, kuriame prognozuota, kad „Oasis“ turo lankytojai bendrai galėjo išleisti apie 1,24 mlrd. eurų.

    Toje pačioje analizėje nurodyta, kad į 17 išparduotų „Oasis“ koncertų Jungtinėje Karalystėje galėjo atvykti beveik 1,4 mln. žmonių, o vienam lankytojui vidutinės išlaidos galėjo siekti apie 899 eurus. Į šią sumą įtraukiami ne tik bilietai, bet ir kelionė, nakvynė bei kitos su renginiu susijusios išlaidos.

    Ką tai reiškia 2026 metų sezonui

    Rekordiniai 2025 metų rodikliai sustiprino argumentą, kad gyva muzika yra svarbi Jungtinės Karalystės turizmo ekonomikos dalis, konkuruojanti su tradiciniais traukos objektais. Tuo pat metu industrijai išlieka aktualūs klausimai dėl infrastruktūros, viešbučių kainų piko metu ir transporto pajėgumų, kai vienas renginys per trumpą laiką sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių.

    2026 metais dalis festivalių, įskaitant Glastonbury, turi vadinamuosius pertraukos metus, todėl rinkos dalyviai stebės, ar rekordą pavyks išlaikyti su kitu koncertų ir turų deriniu. Tačiau 2025 metų statistika rodo, kad dideli sugrįžimai ir stadioniniai turai gali tapti vienu stipriausių impulsų atvykstamajam turizmui Europoje.

  • Puikios nuotaikos Varšuvos biržoje: WIG ir mWIG40 pasiekė rekordus, bankai tempia rinką aukštyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigėsi ryškiu optimizmu ir keliais naujais rekordais. Istorines aukštumas pasiekė platusis WIG ir vidutinės kapitalizacijos įmones vienijantis mWIG40, o bankų sektoriaus indeksas WIG-Banki taip pat užfiksavo rekordą.

    Per penkias prekybos sesijas pagrindiniai indeksai kilo: WIG20 paaugo apie 2,6 proc., WIG – apie 2,1 proc., mWIG40 – apie 1,5 proc., o sWIG80 fiksavo kuklesnį, maždaug 0,3 proc. prieaugį. WIG pasiekė maždaug 14 223 punktų ribą, o mWIG40 taip pat užsidarė rekordiniu lygiu.

    WIG20 nuo dabartinės ralio viršūnės atsiliko nedaug: mėnesiu anksčiau indeksas buvo pasiekęs apie 3 787,8 punkto, o savaitės pabaigoje laikėsi ties maždaug 3 769,5 punkto. Toks fonas rodo, kad rinka išlaiko pagreitį, nors dalyje stambiųjų bendrovių matėsi ir korekcinių judesių.

    Bankai muša rekordus

    Didžiausią įtaką bendrai nuotaikai turėjo bankų akcijos. Dėl jų stiprybės WIG-Banki pasiekė naują rekordą – apie 25 498 punktus, o nuo metų pradžios bankų sektoriaus prieaugis siekė apie 33 proc.

    Investuotojų dėmesys bankams dažnai sustiprėja, kai tikimasi stabilesnių palūkanų normų trajektorijos arba geresnių finansinių rezultatų perspektyvų. Kartu bankai Varšuvoje tradiciškai turi didelį svorį indeksuose, todėl jų ralis greitai atsispindi ir visos rinkos dinamikoje.

    Korekcijos: KGHM ir energetika

    Ne visiems WIG20 atstovams savaitė buvo sėkminga: dalis stambiųjų įmonių atpigo. Ryškiausia korekcija fiksuota KGHM akcijose, kurios per savaitę smuko daugiau nei 8 proc.

    Energetikos sektoriuje taip pat matėsi spaudimas: PGE krito apie 3 proc., o Tauron – apie 2 proc. Tuo metu „Żabka“ akcijos nežymiai koregavosi maždaug 0,7 proc., nors bendrai bendrovė išlaikė aukštą rinkos vertės lygį.

    Antroji linija: XTB, „Asbis“ ir „Synektik“

    Platesnėje rinkoje išsiskyrė antrosios linijos bendrovės, kurios gerokai prisidėjo prie teigiamos savaitės statistikos. Tarp dažniausiai minimų vardų – brokeris XTB, technologijų platintoja „Asbis“, taip pat medicinos technologijų įmonė „Synektik“.

    „Asbis“ nuo metų pradžios buvo išaugusi apie 250 proc., o XTB pasiekė naujas istorines aukštumas; rinkos vertė buvo perkopusi maždaug 3,5 mlrd. eurų ribą. „Synektik“ taip pat gerino rekordus, o investuotojai aktyviai sekė ir iš šios grupės išskirtos radiofarmacijos krypties įmonės „Syn2bio“ akcijas, kurios per savaitę brango daugiau nei 50 proc.

    Nors trumpalaikiai šuoliai daliai bendrovių gali būti susiję su rinkos lūkesčiais ir likvidumo banga, rekordai pagrindiniuose indeksuose paprastai signalizuoja platesnį rizikos apetito sugrįžimą. Vis dėlto investuotojams svarbu vertinti, ar augimą palaiko fundamentiniai rezultatai, sektorių perspektyvos ir įmonių prognozės, o ne vien momentinis entuziazmas.

  • „PGE“ grupei priklausanti „Bestgum Polska“ plečiasi: ES skiria apie 3,5 mln. eurų gamybai

    „PGE“ grupei priklausanti bendrovė „Bestgum Polska“ sulauks Europos Sąjungos paramos investicijoms į gamybą. Kaip pranešė PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna, projektui skiriama apie 3,5 mln. eurų dotacija, o bendra investicijų vertė siekia maždaug 7 mln. eurų.

    Finansavimas skiriamas pagal regioninę programą Fundusze Europejskie dla Łódzkiego 2021–2027, kuri orientuota į pramonės modernizavimą ir konkurencingumo didinimą. Įmonė už gautas lėšas planuoja įsigyti ir įdiegti dvi technologines linijas, kurios leis išplėsti produktų portfelį ir padidinti gamybos apimtis.

    Dvi naujos linijos ir skirtingos rinkos

    Pirmoji technologinė linija bus skirta gumos gaminių, naudojamų kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, gamybai. Tokie sprendimai taikomi ir sporto bei rekreacijos objektuose, kur reikalingos atsparios, amortizuojančios dangos ar jų elementai.

    Ši linija taip pat numato gamybos atliekų perdirbimą, todėl investicija siejama ir su žiedinės ekonomikos kryptimi. Pastaraisiais metais ES ir nacionalinės programos vis dažniau remia projektus, kurie kartu didina gamybos pajėgumus ir mažina atliekų kiekį.

    Antroji linija turėtų sudaryti sąlygas gaminti specializuotus konvejerių juostų ritinėlius. Tokie komponentai plačiai naudojami logistikos centruose, sandėliuose, jūrų transporte, atliekų rūšiavimo įrenginiuose, taip pat kai kuriose pramonės šakose, įskaitant cukraus pramonę.

    Projektas iki 2028 metų pabaigos

    PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna nurodo, kad visas projektas bus įgyvendinamas iki 2028 metų pabaigos. Toks terminas įprastas didesnės apimties pramonės investicijoms, nes laiko reikalauja įrangos pirkimai, įdiegimas, darbuotojų apmokymai ir gamybos paleidimas.

    Įmonių investicijos į automatizavimą ir naujas linijas šiuo metu dažnai siejamos su keliais tikslais vienu metu: didesniu našumu, stabilesne kokybe ir mažesniais vieneto kaštais. Be to, gamybos modernizacija yra būdas sumažinti priklausomybę nuo importuojamų komponentų ir užsitikrinti patikimesnes tiekimo grandines.

    Nors PGE grupė plačiau žinoma kaip energetikos sektoriaus žaidėja, šis projektas rodo ir diversifikacijos kryptį, kai grupės valdomos bendrovės investuoja į pramoninius produktus, susijusius su infrastruktūra ir logistika. Tokie segmentai Europoje išlieka paklausūs dėl transporto tinklų atnaujinimo ir didėjančių logistikos srautų.

  • Portugalijos festivalyje NOS Alive literatūra gavo atskirą sceną: kodėl tai traukia pilnas minias

    Portugalijos festivalyje NOS Alive literatūra gavo atskirą sceną: kodėl tai traukia pilnas minias

    Nauja erdvė šalia muzikos

    Lisabonos Algéšo rajone, Passeio Marítimo de Algés erdvėje vykstantis NOS Alive festivalis šiemet išplėtė programą ne tik muzika. Viena ryškiausių naujovių 18-ajame renginyje tapo Literatūros scena, skirta knygoms, rašymui ir pasakojimų galiai.

    Festivalis vyko liepos 9–11 dienomis, o organizatoriai skelbė, kad maksimali dienos talpa siekia 55 000 žmonių. Dėl tokio masto kiekvienas naujas programos segmentas iškart tampa testu, ar publika pasirengusi daugiau nei koncertams.

    Ką siūlo Literatūros scena?

    Literatūros scenoje vyko pokalbiai su autoriais ir moderuojamos diskusijos, o lankytojai vietoje galėjo įsigyti knygų bei gauti autografus. Tai įprastą festivalio patirtį pavertė panašesne į kultūrinę mugę, kur muzika ir literatūra ne konkuruoja, o papildo viena kitą.

    Tarp pakviestų dalyvių minėti portugalų autoriai ir kūrėjai, įskaitant Valterį Hugo Mãe, Pedro Chagas Freitas, Afonso Cruz, Luísa Sobral, taip pat kitus rašytojus ir kultūros lauko vardus, pasirodžiusius skirtingomis festivalio dienomis.

    Organizatoriai taip pat pasiūlė sprendimą tiems, kurie nenori nešiotis papildomo svorio kuprinėje. Bendradarbiaujant su FNAC ir Portugalijos pašto paslauga CTT, įsigytas knygas buvo galima išsiųsti į namus nemokamai.

    Rašytojo perspėjimas apie DI

    Vienas ryškiausių programos akcentų tapo Valterio Hugo Mãe pokalbis, kuriame autorius pabrėžė, kad knygas svarbu priartinti prie žmonių ten, kur jie ir yra. Jo teigimu, vieta neturėtų nulemti, ar knyga priklauso konkrečiai erdvei, nes bet kuri vieta gali tapti vieta knygoms.

    „Man svarbios visos iniciatyvos, kurios priartina knygas prie žmonių ir atneša jas ten, kur yra žmonės“, – sakė Valteris Hugo Mãe.

    Autorius taip pat kalbėjo apie naujų technologijų ir dirbtinio intelekto keliamus klausimus kūrybai. Jo mintis buvo paprasta: technologijos gali žavėti ir palengvinti kai kurias užduotis, tačiau problema atsiranda tada, kai patogumas ima siūlyti žmogaus patirčių pakaitalą.

    „Koks man būtų įdomumas gražiame meilės eilėraštyje, jei jį už mane sukurtų mašina?“ – klausė Valteris Hugo Mãe.

    Kodėl tai veikia festivalyje

    Festivalio lankytojai teigė, kad literatūrinė erdvė buvo netikėta, bet natūraliai įsiliejanti į bendrą atmosferą. Kai kurie prisipažino atvykę anksčiau vien tam, kad suspėtų į autorių pokalbius ir pamatytų rašytojus gyvai.

    Toks formatas atspindi platesnę tendenciją Europoje: dideli festivaliai vis dažniau plečia turinį už muzikos ribų, įtraukdami komediją, diskusijas, fado ar kitus žanrus. NOS Alive atvejis rodo, kad knygos gali tapti dar vienu būdu prailginti lankytojo laiką renginyje ir suteikti jam papildomą patirtį tarp koncertų.

    Muzikinėje programoje pirmąją festivalio dieną ryškiausiai skambėjo Nick Cave and The Bad Seeds bei Twenty One Pilots koncertai. Vėliau publikos dėmesį traukė ir kiti dideli vardai, o literatūros scena šalia to veikė kaip alternatyvus traukos taškas tiems, kurie festivalyje ieško daugiau nei pagrindinės scenos.

  • Žalioji plieno gamyba dar neatsiperka: vokiečiai paskaičiavo, kokių kainų reikia lūžiui

    Žalioji plieno gamyba Europoje kol kas sunkiai randa pirkėjų ne dėl technologijų stokos, o dėl kainos. Vokietijoje atlikta analizė rodo, kad „žaliojo“ plieno priedas prie įprasto produkto šiandien dažnai yra per didelis, kad masiškai įsitrauktų tokie sektoriai kaip automobilių pramonė.

    Skaičiuojama, kad gamintojų pasiūlymuose plokščiųjų gaminių iš žaliosios plieno partijos kaina neretai būna didesnė maždaug 170–200 eurų už toną, o kai kuriais atvejais priedas siekia ir apie 300 eurų. Net ir mažesnis skirtumas, artimas 120–200 eurų už toną, daugeliui pirkėjų reiškia, kad sprendimą lemia ne ambicija mažinti emisijas, o biudžetas.

    Kur slypi didžiausios emisijos?

    Plienas, naudojamas automobilių kėbulams, dažniausiai gaminamas iš geležies rūdos pirminėje gamyboje, kuri paprastai sukuria didžiausią išmetimų dalį. Tuo metu armatūros ar konstrukcinio plieno rinkoje didelę dalį sudaro antrinė gamyba iš metalo laužo elektrinėse krosnyse, o jos emisijos ženkliai mažėja, jei naudojama žalia elektros energija.

    Reikšmingas pirminės gamybos pėdsako mažinimas siejamas su tiesioginiu geležies redukavimu, kai vietoje iškastinio kuro naudojamas žalias vandenilis. Būtent čia atsiremta į kainą: vandenilio savikaina labai priklauso nuo elektros kainų, nes jo gamybai reikia didelių elektros kiekių.

    Kokios kainos reikalingos atsiperkamumui?

    Analizėje teigiama, kad norint, jog investicijos į DRI technologijas su žaliuoju vandeniliu taptų ekonomiškai patrauklios, iki 2035 metų reikėtų išlaikyti vandenilio kainą apie 140 eurų už megavatvalandę. Taip pat įvardijamas ir elektros kainos orientyras: maždaug 60 eurų už megavatvalandę per tą patį laikotarpį.

    Akcentuojama, kad 2022 metais Europoje šoktelėjus energijos kainoms, pabrango ir vandenilis, todėl pramonės planavimas tapo rizikingesnis. Kaip viena iš priemonių minimos tikslinės nuolaidos dideliems vartotojams: apie 10 eurų už megavatvalandę elektrai ir apie 20 eurų už megavatvalandę vandeniliui, kad būtų sumažinta perėjimo prie mažesnių emisijų technologijų kaina.

    Kokios paramos prašo pramonė?

    Tyrimo autoriai siūlo neapsiriboti vien kainų prognozėmis ir akcentuoja investicinės paramos poreikį. Kaip realistiškas instrumentas įvardijamos dotacijos arba mažų palūkanų paskolos, kurios galėtų dengti iki 50 proc. investicijų, nes plieno gamybos transformacija reikalauja itin didelio kapitalo.

    Taip pat išskiriamos paklausos skatinimo priemonės, ypač viešieji pirkimai, kur galima suteikti pirmenybę mažesnių emisijų produktams ir vietos gamintojams, taikant local content principą. Idėja paprasta: jei valstybė ir savivaldybės nuosekliai pirktų „žalesnį“ plieną, rinkoje atsirastų labiau prognozuojama paklausa, kuri mažintų riziką investuotojams.

    Platesniame Europos kontekste pažymima, kad iki 2050 metų ES plieno paklausa gali siekti 160–180 mln. tonų per metus, o Vokietijai tektų reikšminga dalis „klimatui palankesnės“ gamybos. Tačiau kol kas pagrindinė kliūtis išlieka ta pati: norint, kad žalioji plieno gamyba taptų ne nišine, o masine, kainų skirtumas turi tapti pirkėjams priimtinas be nuolatinio papildomo mokesčio už toną.

  • „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    Naujas albumas be nostalgijos

    „The Rolling Stones“ pristatė naują albumą Foreign Tongues ir dar kartą paneigė prielaidą, kad veteranų leidiniai neišvengiamai virsta pagarbiomis retrospektyvomis. Vietoj saugios kelionės per praeitį grupė renkasi gyvą, šiandien skambantį roko įrašą, kuriame daugiau impulso nei sentimentų.

    Po 2023 metais išleisto Hackney Diamonds, kuris buvo sutiktas kaip kūrybinio atgimimo ženklas, Foreign Tongues skamba dar tvirčiau ir užtikrinčiau. Šįkart akcentas krenta į didesnes melodijas, ryškesnius gitarų rifus ir aiškiai suvaldomą energiją, kuri dažnai asocijuojama su jaunesnių grupių ambicijomis.

    Jaggerio balsas ir grupės pagreitis

    Vienas ryškiausių albumo aspektų yra Micko Jaggerio vokalas, kuris, sprendžiant iš įrašo, išlaikė ir atpažįstamą manierą, ir jėgą. Tai ypač juntama dainose, kuriose jis grįžta prie aštresnės, labiau „kandančios“ intonacijos, bet kartu išlieka muzikalus ir tikslus.

    Ronnie Woodas ir Keithas Richardsas čia gauna daugiau erdvės gitaroms, o aranžuotės dažnai kuriamos taip, kad dainos judėtų pirmyn be užsitęsiančių įžangų. Albumas nuo pradžios deklaruoja tempą ir jo nemažina: tai labiau koncertinė, dinamiška roko plokštelė nei studijinis prisiminimų albumas.

    Svečiai, politinės užuominos ir silpnesnės vietos

    Foreign Tongues turi keletą daug dėmesio sulaukusių svečių pasirodymų, tačiau jie labiau papildo bendrą paveikslą, o ne perbraižo dainas. Kai kuriose kompozicijose girdėti ir socialinės ar politinės užuominos, kurios dera prie „Stones“ tradicijos nevengti aktualijų, bet nepaverčia albumo pamokslu.

    Vis dėlto ne viskas vienodai stipru: keli sprendimai, ypač kai kurios švelnesnės, saldesnės stilistikos dainos, skamba mažiau įtikinamai ir tarsi bando atkartoti ankstesnius grupės hitų receptus. Tačiau bendrame kontekste tai nepakeičia įspūdžio, kad albumas yra vientisas, nuosekliai sukonstruotas ir gerai „suklijuotas“ kaip leidinys.

    Prodiusavimo prasme Foreign Tongues skamba šiuolaikiškai, švariai ir pakankamai „kietai“, kad neprarastų roko aštrumo. Šis balansas leidžia albumui išlikti prieinamam platesnei auditorijai, bet kartu neatrodyti nušlifuotam iki sterilumo.

    „Ar norite šokti, kol įlūš stogas, o gitaros klyks ir choras vis tiek dainuos“, – skamba laisvai perteikiama Jaggerio teksto mintis vienoje ryškiausių albumo vietų.

    Galutinis įspūdis aiškus: Foreign Tongues yra žingsnis pirmyn po Hackney Diamonds ir priminimas, kad „The Rolling Stones“ vis dar remiasi ne vien reputacija. Tai albumas, kuris, nepaisant kelių blankesnių momentų, išlaiko pagreitį ir labiausiai įtikina tada, kai grupė tiesiog groja taip, lyg jai dar būtų ką įrodyti.

  • „Axpo“ pirmąkart įleido biometaną į Italijos dujų tinklą: iki pilnos galios liko keli mėnesiai

    Šveicarijos energetikos grupė „Axpo“ pranešė pirmą kartą įleidusi į Italijos nacionalinį dujų tinklą biometaną, pagamintą bendrovei priklausančioje gamykloje Grotolėje, Pietų Italijoje. Įmonės teigimu, objektas pradėjo veiklą po to, kai projektas buvo perimtas 2024 metais kaip statybai parengta iniciatyva.

    Pasak „Axpo“, iki visiškos operacinės galios gamyklai gali prireikti iki šešių mėnesių. Pasiekus pilną pajėgumą, įrenginys turėtų pagaminti apie 45 GWh atsinaujinančios energijos per metus, o tai atitinka reikšmingą žaliųjų dujų kiekį regiono rinkoje.

    Kaip gaminamas biometanas?

    Grotolės įrenginys biometaną gamina iš vietos ūkių tiekiamų žemės ūkio šalutinių produktų. Tokia žaliava naudojama biodujoms išgauti, o vėliau jos išvalomos iki gamtinių dujų kokybės standarto biometano, tinkamo tiekti į dujų tinklą.

    „Axpo“ pažymi, kad be mažesnės taršos dujų, procese taip pat susidaro perdirbtos maistinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos kaip trąšos. Toks modelis laikomas vienu iš būdų stiprinti žiedinę ekonomiką žemės ūkyje ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Kas pirks pagamintas dujas?

    Bendrovė nurodo, kad dėl biometano tiekimo pasirašyta ilgalaikė dujų supirkimo sutartis su popieriaus pramonės įmone „Cartiere del Garda“. Tokie susitarimai energetikos rinkoje paprastai padeda užtikrinti stabilesnes pajamas gamintojui ir sumažinti kainų svyravimų riziką pirkėjui.

    „Biometanas atlieka esminį vaidmenį Europos energetikos transformacijoje, o Grotolės projektas yra vienas mūsų augimo strategijos ramsčių“, – sakė „Axpo“ atstovas Andy Heiz.

    „Pirmųjų dujų įleidimas į tinklą yra daugiau nei technologinė sėkmė. Tai įrodymas, kad mūsų biometano strategija duoda apčiuopiamų rezultatų, o plėtra Italijoje – tik pradžia“, – sakė „Axpo“ atstovė Véronique Abrate.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Biometanas laikomas vienu sparčiausiai augančių atsinaujinančių dujų segmentų Europoje, nes gali būti naudojamas esamoje dujų infrastruktūroje ir pramonėje, kur elektrifikacija vyksta lėčiau. Dėl to daug dėmesio skiriama projektams, kurie leidžia pakeisti dalį iškastinių dujų vietine, iš atliekų ar šalutinių produktų pagaminta alternatyva.

    „Axpo“ akcentuoja, kad tokie projektai kaip Grotolėje padeda derinti energetinio saugumo tikslus su emisijų mažinimu. Įmonė taip pat leidžia suprasti, kad biometano kryptis bus plėtojama ir toliau, plečiant gamybą kitose rinkose.