CP v2

Blog

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Išpuolė Ispanijos banką: „BBVA“ ir buvęs vadovas teisiami dėl šnipinėjimo skandalo

    Išpuolė Ispanijos banką: „BBVA“ ir buvęs vadovas teisiami dėl šnipinėjimo skandalo

    Teismas atveria kelią procesui

    Ispanijos Nacionalinis teismas nurodė pradėti baudžiamąjį procesą prieš antrą pagal dydį šalies banką „BBVA“ ir buvusį jo valdybos pirmininką Francisco Gonzalez. Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto informacijos rinkimo ir įmonių šnipinėjimo, pasitelkiant privačią struktūrą, siejamą su buvusiu aukšto rango policijos pareigūnu.

    Teismas konstatavo, kad surinktų duomenų pakanka, jog „BBVA“ ir dar keliolika kaltinamųjų, tarp jų ir buvęs banko vadovas, stotų prieš teismą. Tai viena reikšmingiausių pastarųjų metų Ispanijos finansų sektoriaus bylų, galinti turėti reputacinių ir reguliacinių pasekmių.

    Kokie kaltinimai pateikti

    Remiantis teismo išvadomis, „BBVA“ bus teisiamas dėl papirkimo ir neteisėto paslapčių atskleidimo bei sužinojimo. Tokie kaltinimai paprastai siejami su galimu neteisėtu prisijungimu prie privačios informacijos, jos rinkimu ar perdavimu tretiesiems asmenims be teisėto pagrindo.

    Buvęs valdybos pirmininkas Francisco Gonzalez, kuriam dabar 81 metai, teisme turės aiškintis dėl įtariamų veikų, apimančių papirkimą, paslapčių atskleidimą, dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, netinkamą valdymą ir dokumentų klastojimą. Kartu su juo teisiami ir keli buvę banko vadovai.

    Kas yra Villarejo byla

    Tyrimo ištakos siekia 2019 metus, kai „BBVA“ atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įtarimų, kad bankas samdė privačią tyrimų agentūrą, siejamą su buvusiu policijos komisaru Jose Manuel Villarejo. Įtariama, kad ta struktūra galėjo rinkti duomenis apie politikus, žurnalistus ir verslo atstovus.

    Pats bankas anksčiau yra pripažinęs, kad praeityje naudojosi verslo žvalgybos grupės, siejamos su Villarejo ir vadinamos „Cenyt“, paslaugomis. Tyrėjai šią grupę siejo su galimai neteisėtomis praktikomis, įskaitant spaudimą, grasinimus ar kompromituojančios informacijos kaupimą.

    „Teismas mano, kad yra pakankamai požymių, jog byla turi būti nagrinėjama viešame teismo procese“, – sakė teismo poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Jose Manuel Villarejo atskirai jau buvo nuteistas 2023 metais 19 metų laisvės atėmimo bausme kitoje byloje, kurioje teismas nustatė, kad jis slapta įrašinėjo šimtus viešų asmenų ir organizavo jų diskreditavimo kampanijas. Šie įrašai Ispanijoje ne kartą sukėlė politinių ir visuomeninių bangų, nes buvo susiję su aukšto rango pareigūnais ir įtakingais asmenimis.

    Kodėl tai svarbu finansų rinkai

    Tokios bylos Europoje atidžiai stebimos ne tik dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, bet ir dėl bankų valdymo bei atitikties kultūros. Pastaraisiais metais priežiūros institucijos vis dažniau reikalauja aiškiai įrodyti, kad bankai kontroliuoja trečiųjų šalių paslaugų tiekėjus, o rizikingos praktikos, susijusios su informacijos rinkimu, yra užkardomos.

    Jei kaltinimai būtų patvirtinti teisme, tai galėtų reikšti ne tik finansines sankcijas, bet ir papildomus įpareigojimus bankui dėl vidaus kontrolės, tiekėjų atrankos ir atitikties procedūrų. „BBVA“ atvejis taip pat parodo, kaip reputacijos rizika finansų sektoriuje gali kilti iš sprendimų, priimtų prieš daugelį metų.

  • Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Prancūzija kas 15 minučių „pagamina“ milijonierių: kaip atrodo Europa ir Baltijos šalys?

    Milijonierių bumas Europoje

    Prancūzijoje 2025 metais vidutiniškai atsirasdavo po naują JAV dolerio milijonierių kas 15 minučių, rodo banko UBS asmeninio turto vertinimai. Tai reikštų apie 95 naujus milijonierius per dieną, o pagal absoliučius skaičius Prancūzija Europoje nusileido tik Jungtinei Karalystei.

    UBS skaičiuoja „turtą“ kaip finansinio ir realaus turto, daugiausia būsto, vertę atėmus skolas. Vertinant pagal tuo metu galiojusius kursus, 1 milijonas JAV dolerių atitiko maždaug 875 000 eurų, todėl riba, nuo kurios žmogus laikomas milijonieriumi, Europoje išlieka labai aukšta.

    Rytų Europa augo sparčiausiai

    Nors didžiosios Vakarų Europos ekonomikos kasmet papildė turtingųjų gretas dešimtimis tūkstančių žmonių, procentine išraiška lyderiavo Rytų Europa. Greitą šuolį dažnai lemia tai, kiek gyventojų jau buvo arti milijono ribos ir kaip per metus keitėsi nekilnojamojo turto bei finansinių aktyvų vertė.

    Lietuvoje fiksuotas didžiausias procentinis augimas tarp minimų valstybių – 8 proc., o tai reiškė 921 naują JAV dolerio milijonierių per 2025 metus. Toliau rikiavosi Turkija su 6,4 proc. augimu ir Latvija su 5,7 proc. augimu, o tai rodo, kad turto koncentracija regione didėja sparčiau nei brandžiose rinkose.

    Kur daugiausia naujų milijonierių?

    Pagal bendrą naujų milijonierių skaičių pasaulyje ryškiai dominavo Jungtinės Valstijos, per metus pridėjusios 441 078 milijonierius, tai sudarė beveik pusę viso pasaulinio prieaugio. JAV taip pat gyvena daugiau nei 40 proc. visų UBS analizuotų rinkų dolerio milijonierių.

    Europoje, vertinant absoliučius skaičius, daugiausia naujų milijonierių pridėjo Jungtinė Karalystė – daugiau nei 43 000 per metus. Prancūzija ir Ispanija kiekviena perkopė 32 000 ribą, o Italija ir Vokietija taip pat pateko į pasaulio dešimtuką, pridėjusios daugiau nei po 24 000.

    Konvertavus į dienos tempą, Jungtinėje Karalystėje vidutiniškai atsirasdavo 118 naujų milijonierių per dieną, Prancūzijoje – 95, Ispanijoje – 90. Italija per dieną pridėdavo apie 67, Vokietija – 66, tačiau šių šalių procentiniai augimai mažesni dėl jau labai didelės esamos turtingųjų bazės.

    „Daugiau žmonių kyla turto laiptais, viršūnėje gretos stiprėja, o augimas matomas stebėtinai plačiame rinkų lauke“, – teigiama UBS ataskaitoje.

    UBS duomenimis, nė viena iš 56 analizuotų rinkų 2025 metus nebaigė turėdama mažiau milijonierių nei metų pradžioje. Ekspertai pabrėžia, kad milijonierių skaičius ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį, nes didelę įtaką daro būsto nuosavybė, privačios pensijų santaupos ir mokesčių paskatos kaupti bei investuoti.

  • „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    Priežiūros taryboje – blokada

    „Volkswagen“ bandymas gauti pritarimą plataus masto pertvarkai atsitrenkė į priežiūros tarybos pasipriešinimą. Agentūros „Reuters“ cituojami šaltiniai teigia, kad darbuotojų atstovai kartu su Žemutinės Saksonijos atstovais neleido patvirtinti siūlymų, kurie keltų riziką darbo vietoms ir gamykloms.

    Pranešama, kad balsavimas baigėsi 12 prieš 7 valdybos siūlymų nenaudai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu išlieka didelis neapibrėžtumas, kokia kryptimi bus sprendžiami kaštų mažinimo ir gamybos tinklo klausimai.

    Protestai ir kalbos apie darbo vietas

    Tą pačią dieną, kai vyko posėdis, profesinė sąjunga IG Metall organizavo koordinuotus protestus visoje Vokietijoje. Protestuotojai siekė sustabdyti planą, kuris, remiantis žiniasklaidoje aptariamais scenarijais, galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje.

    Taip pat buvo minima galimybė uždaryti keturias gamyklas Vokietijoje, įskaitant „Volkswagen“ gamybos padalinius ir „Audi“ gamyklą Neckarsulm. Vis dėlto pati „Volkswagen“ po posėdžio viešai konkrečių skaičių ir sprendimų dėl uždarymų nepatvirtino.

    Strategija iki 2030-ųjų: mažiau modelių, mažiau variantų

    Po posėdžio koncernas pristatė strategines gaires iki 2030 metų, kurios nereikalavo priežiūros tarybos pritarimo. Bendrovė planuoja perpus sumažinti siūlomų modelių skaičių ir iki 75 proc. apkarpyti automobilių variantų įvairovę, siekdama mažinti sudėtingumą ir savikainą.

    Taip pat numatyta mažinti metinius gamybos pajėgumus iki maždaug 9 mln. automobilių. „Volkswagen“ tai aiškina suintensyvėjusia konkurencija ir poreikiu pritaikyti gamybą prie paklausos, nes prieš pandemiją pajėgumai siekė apie 12 mln., o dabar yra arčiau 10 mln. automobilių per metus.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    Finansiniai rodikliai ir rinkos dinamika tampa pagrindiniu spaudimo šaltiniu. „Volkswagen“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai sumenko 8,6 proc. per metus, o tai rodo lėtėjimą pagrindinėse rinkose ir aštrėjančią kainų konkurenciją.

    Koncernas taip pat yra pripažinęs, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos traukėsi 2,5 proc. iki 75,7 mlrd. eurų. Šie skaičiai sustiprino valdybos argumentą, kad vien anksčiau sutarti taupymo žingsniai nebeatitinka aplinkos, kurioje brangsta gamyba ir didėja reguliacinė našta.

    Vadovų žinutė: perteklius ir produktyvumas

    „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume vaizdo pranešime teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pasaulinė padėtis suprastėjo, o įtaką daro geopolitinė įtampa, tarifai, aukšti kaštai, griežtėjantis reguliavimas ir konkurencijos augimas. Pasak jo, koncernui būtina atsisakyti perteklinių pajėgumų, o tai ilgainiui gali reikšti ir diskusijas apie gamyklų ateitį.

    Finansų vadovas Arno Antlitz akcentavo, kad siekiama ženkliai mažinti administracines išlaidas, didinti gamyklų efektyvumą ir greitinti technologijų kūrimą bei sprendimų priėmimą. „Volkswagen“ taip pat pabrėžia skaitmeninimo, DI ir bendrų paslaugų svarbą produktyvumui didinti.

    Šiuo metu „Volkswagen“ visame pasaulyje turi apie 657 000 darbuotojų, tačiau oficialiai neįvardija, kaip planuojamas pajėgumų mažinimas atsilieps užimtumui. Darbuotojų taryba, remiantis „Reuters“ informacija, iš vadovybės pareikalavo aiškių atsakymų dėl kaštų mažinimo planų ir galimų pasekmių darbuotojams.

  • „Apollo“ perima „easyJet“: netikėtas 6,6 mlrd. eurų pasiūlymas įplieskė kovą dėl bendrovės

    „Apollo“ perima „easyJet“: netikėtas 6,6 mlrd. eurų pasiūlymas įplieskė kovą dėl bendrovės

    Pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pakeitė kryptį derybose dėl galimo perėmimo ir pranešė iš esmės sutarusi dėl „Apollo Global Management“ grynųjų pinigų pasiūlymo. Sandorio vertė siektų apie 6,6 mlrd. eurų, o vienos akcijos kaina pagal pasiūlymą – maždaug 8,3 euro.

    Iki tol „easyJet“ buvo palankiai vertinusi kito JAV privataus kapitalo investuotojo „Castlelake“ pasiūlymą, tačiau valdyba nurodė, kad „Apollo“ variantas akcininkams yra geresnis. Rinkos reakcija buvo greita: „easyJet“ akcijos šoktelėjo, nors ir liko žemiau siūlomos kainos, nes investuotojai vertina reguliacines rizikas.

    Pasiūlymas reikšmingai viršija kainą, kurią rinka buvo suformavusi prieš pasirodant pirmajai žiniai apie galimą įsigijimą. Tokia premija atspindi, kaip smarkiai oro linijų sektorių pastaraisiais mėnesiais veikė brangę degalai, geopolitinė įtampa ir didesnis neapibrėžtumas dėl kelionių paklausos.

    Finansiniuose rezultatuose tai taip pat atsispindėjo: „easyJet“ yra skelbusi apie nuostolį po mokesčių per pirmąjį finansinių metų pusmetį, nors pajamos augo. Bendrovė perspėjo, kad antroje metų pusėje rezultatams įtaką gali daryti išaugusios kuro sąnaudos ir prastesnis išankstinių užsakymų matomumas.

    Briuselio taisyklės – esminis barjeras

    Didžiausia kliūtis abiem pirkėjams yra Europos Sąjungos taisyklės, taikomos oro vežėjams, vykdantiems skrydžius ES viduje. Reglamentavimas numato, kad tokios aviakompanijos turi būti daugiausia valdomos ir faktiškai kontroliuojamos ES valstybių narių arba kvalifikuotų Europos piliečių.

    „Castlelake“ buvo siūliusi struktūrą su ES pagrindu veikiančia įmone, kurioje kontrolę turėtų Europos aviacijos vadovai. „Apollo“ teigia imsianti visų reikalingų veiksmų, kad gautų susijungimo leidimus, taip pat įvertintų reikalavimus, kylančius iš ES užsienio subsidijų reglamentavimo.

    Kas bus su prekės ženklu?

    „Apollo“ kartu įsipareigojo išsaugoti „easyJet“ pavadinimą ir pratęsti licenciją su „easyGroup“. Tai svarbu, nes „easyJet“ įkūrėjas Stelios Haji-Ioannou su šeima yra vienas įtakingiausių akcininkų ir, viešai skelbta, valdo apie 15 proc. bendrovės, o licencijos modelis siejamas su honoraru nuo pajamų.

    Šis pažadas gali tapti vienu lemiamų derybų argumentų, nes nei vienas pasiūlymas dar nėra galutinis. Pagal Jungtinės Karalystės perėmimo taisykles „Castlelake“ turi apsispręsti iki rugpjūčio 3 dienos, o „Apollo“ – iki rugpjūčio 7 dienos.

    Jei sandoris būtų užbaigtas, „easyJet“ galėtų pasitraukti iš Londono vertybinių popierių biržos. Tai papildytų pastaruoju metu ryškėjusią tendenciją, kai Jungtinės Karalystės įmones perka užsienio kapitalas, o investuotojai sprendimus grindžia vertinimų skirtumais ir lūkesčiais dėl pelningumo atsigavimo.

  • Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Jungtinės Karalystės policija aiškinasi finansinės paramos kraštutinių dešiniųjų partijai „Reform UK“ aplinkybes, pranešė šalies žiniasklaida. Tyrimas siejamas su aukomis, kurios, kaip teigiama, galėjo būti tinkamai nedeklaruotos arba sukėlusios papildomų klausimų dėl jų kilmės.

    Pranešama, kad Londono Metropolitan Police dėmesį patraukė apie 587 000 eurų vertės aukos, sietinos su turtinga aristokrate Fiona Cottrell. Ji minima kaip JAV už sukčiavimą 2017 metais nuteisto George’o Cottrello motina, o šis pastaraisiais metais viešumoje buvo pristatomas ir kaip kriptovaliutų verslininkas.

    Kaip prasidėjo tyrimas

    Policija nurodė, kad tyrimas pradėtas 2025 metų vasarį gavus rinkimų finansų priežiūros institucijos Electoral Commission kreipimąsi. Pasak pareigūnų, du asmenys jau buvo apklausti įspėjus dėl galimos atsakomybės, tačiau suėmimų kol kas nebuvo.

    Jungtinėje Karalystėje politinių aukų kontrolė grindžiama pareiga deklaruoti didesnes sumas, o leidžiamos aukos siejamos su aiškiai apibrėžtais donorų statusais. Dėl to kiekvienas atvejis, kai kyla įtarimų dėl nedeklaravimo ar lėšų kilmės, gali virsti tiek reguliaciniu, tiek baudžiamuoju procesu.

    Farage’ui – keli atskiri klausimai

    Partijos lyderis Nigelas Farage’as neigia bet kokius pažeidimus ir tvirtina, kad veiksmai buvo teisėti. Vis dėlto žiniasklaida primena, kad tai ne vienintelė tema, kelianti klausimų dėl jo aplinkos ar partijai teiktos paramos atskleidimo.

    Anksčiau buvo skelbta apie kitus galimai nedeklaruotus ryšius ar dovanas, taip pat parlamente svarstytą epizodą dėl didelės paramos iš Tailande gyvenančio kriptovaliutų verslo atstovo Christopherio Harborne’o. Tokie atvejai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa politinio skaidrumo diskusijų centru, ypač rinkimų laikotarpiu.

    Artėja papildomi rinkimai

    Situacija aštrėja ir dėl politinio kalendoriaus: pranešta, kad po staigaus Farage’o pasitraukimo iš parlamento nario pareigų bus rengiami papildomi rinkimai Klaktone, pietryčių Anglijoje. Savivaldos institucija nurodė, kad balsavimas vyks rugpjūčio 13 dieną, o kandidatų registracija numatyta liepos 14–17 dienomis.

    Didžiosios partijos, kaip skelbiama, į šiuos rinkimus žiūri skeptiškai ir dalis jų atsisako kelti kandidatus, vadindamos procesą politiniu triuku. Tuo metu viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir netradicinis pretendentas Count Binface, save pristatantis kaip intergalaktinį kosmoso karį.

    „Reform UK“ vadovybės atstovai kritikuoja publikacijas, susijusias su Fiona Cottrell, ir teigia, kad tai esą politiškai motyvuotas bandymas diskredituoti partiją. Tyrimo eiga ir galimos išvados, ypač artėjant balsavimui, gali turėti tiesioginės įtakos tiek kampanijai, tiek platesnei diskusijai apie politinių aukų skaidrumą Jungtinėje Karalystėje.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrų dramblys Nilas netikėtai dingo: tarnybos paaiškino, kas nutiko

    Pietinis jūrų dramblys Nilas, tapęs socialinių tinklų žvaigžde Tasmanijos pakrantėje, netikėtai paliko savo įprastą poilsio vietą ir, kaip skelbia vietos gamtosaugos institucijos, sugrįžo į jūrą. Pastarosiomis savaitėmis į ramų pakrantės miestelį plūdo smalsuoliai, o augantis žmonių skaičius pradėjo kelti riziką tiek gyvūnui, tiek lankytojams.

    Tasmanijos Gamtos išteklių ir aplinkos departamentas nurodė, kad Nilas elgėsi natūraliai: jūrų drambliai periodiškai išlipa į krantą pailsėti ir šerti kailį, o vėliau vėl išplaukia maitintis. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu jis gali pasirodyti tame pačiame ar gretimame pakrantės ruože.

    Nilas išpopuliarėjo dėl vaizdo įrašų, kuriuose jis ilsisi gyvenamųjų gatvių pašonėje, o kartais ir stumdo ar laužo kelio ženklus bei atitvarus. Tokie epizodai sulaukė milijonų peržiūrų, o spontaniškai susiformavusios minios privertė tarnybas pakartotinai raginti laikytis saugaus atstumo.

    Gamtosaugininkai priminė, kad prie laukinių jūrų žinduolių artintis pavojinga: net ir ramiai atrodantis gyvūnas gali staigiai pajudėti, o stresas gali pakeisti jo elgesį ir padidinti traumų tikimybę. Gyventojams ir turistams rekomenduota nesiartinti arčiau kaip per 20 metrų, šunis laikyti su pavadėliu mažiausiai 50 metrų atstumu ir niekada neužstoti gyvūnui kelio į vandenį.

    Departamentas pažymėjo, kad tiesiogiai sekti Nilo judėjimo šiuo metu neįmanoma. Palydovinis siųstuvas jam buvo pritvirtintas 2023 metais, tačiau per kasmetinį šėrimą jis, kaip ir tikėtasi, nukrito, o įrenginys vėliau buvo rastas 2024 metais.

    Ankstesnio stebėjimo duomenys rodė, kad jaunas patinas jūroje gali praleisti apie pusmetį, maitintis daugiau nei 1 600 kilometrų į pietvakarius nuo Tasmanijos, o bendras jo maršrutas gali viršyti 5 000 kilometrų. Specialistų teigimu, toks ilgas klajojimas būdingas jauniems pietinių jūrų dramblių patinams, ieškantiems maitinimosi plotų.

    Nilo istorija turi ir platesnį kontekstą: jis gimė pietų Tasmanijoje, nors istorinės pietinių jūrų dramblių kolonijos šiame regione buvo sunaikintos dar XIX amžiuje, kai gyvūnai buvo intensyviai medžiojami. Šiuo metu reikšminga populiacijos dalis veisiasi atokiose salose, įskaitant Makvorio ir Herdo salas.

    Tasmanijos laukinės gamtos ir jūrų ekosistemų programos atstovai yra minėję, kad Nilas gali būti vienas pirmųjų šios rūšies jauniklių, gimusių Tasmanijoje po ilgos pertraukos. Dėl to jo pasirodymai krante vertinami kaip išskirtinis reiškinys, tačiau kartu pabrėžiama, kad laukinei gyvūnijai labiausiai padeda ne dėmesys, o pagarbus atstumas.

    Vietos valdžia ragina pastebėjus Nilą pranešti atsakingoms tarnyboms ir nesistengti jo sekti ar filmuoti iš arti. Pasak pareigūnų, didžiausias tikslas yra užtikrinti, kad gyvūnas galėtų ramiai pasiekti vandenį, o žmonės išvengtų pavojingų situacijų, kurias sukelia minios ir per didelis priartėjimas.

  • Žvejai sunerimę dėl saulinio ešerio: invazinė žuvis plečiasi vandens telkiniuose ir stumia vietines rūšis

    Ukrainos gėlo vandens telkiniuose sparčiai plinta invazinė žuvis saulinis ešerys, dėl kurios pastaruoju metu vis dažniau sunerimsta žvejai. Nors ši žuvis atrodo dekoratyviai, mokslininkai pabrėžia, kad gausėjant populiacijai ji gali daryti apčiuopiamą žalą vietinėms ekosistemoms.

    Apie situaciją pasakoja Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Jūrų biologijos instituto mokslininkas, biologijos mokslų daktaras Jurijus Kvačas. Pasak jo, saulinis ešerys yra invazinė rūšis, kilusi iš Šiaurės Amerikos, o į Europą pateko dar XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo atvežtas kaip akvariuminė žuvis.

    „Žmonėms jis tiesioginės grėsmės nekelia. Tačiau noriu pabrėžti: su piranijomis jis neturi nieko bendra“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Mokslininko teigimu, pradinis šios rūšies įsitvirtinimas Europoje siejamas su Reino baseinu, iš kur ji vėliau išplito į Dunojų, o dar vėliau pasiekė ir kitus upių tinklus. Ukrainoje saulinis ešerys pirmą kartą fiksuotas maždaug XX amžiaus viduryje, o kai kuriuose regionuose, įskaitant Kyjivo apylinkių vandens telkinius, jis pastebimai gausėja palyginti neseniai.

    Problema ta, kad saulinis ešerys yra agresyviai teritoriją ginanti, „lizdus“ įsirengianti žuvis. Ji nerštui pasirenka seklumas, smėlingas ar akmenuotas vietas, suformuoja lizdą dugne ir aktyviai saugo teritoriją, neleisdama artintis kitiems vandens gyventojams.

    Tokia strategija suteikia jam pranašumą prieš daugelį vietinių rūšių, kurios ikrus neretai paskleidžia aplinkoje ir jų nebesaugo. Dėl to invazinė žuvis ne tik užima potencialias vietinių žuvų neršto vietas, bet ir gali maitintis kitų rūšių ikrais, mažindama jų sėkmingo dauginimosi galimybes.

    „Kai saulinis ešerys smarkiai išplinta, jis gali išstumti kitas rūšis ir keisti mitybines grandines, nes minta dugno bestuburiais ir kitais smulkiais organizmais“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Vis dėlto specialistas atkreipia dėmesį, kad žvejų pastangos šią žuvį gaudyti yra naudingos: taip bent iš dalies pristabdomas populiacijos augimas. Be to, saulinis ešerys yra valgoma žuvis, nors dėl mažo dydžio dažniau laikomas labiau sportinės ar pramoginės žūklės laimikiu nei kasdieniu maisto produktu.

    Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Dunojaus regione, sauliniai ešeriai gali užaugti didesni, todėl labiau domina žvejus. Įdomu ir tai, kad pavieniai šios rūšies atvejai fiksuoti net Juodojoje jūroje: jūroje ji nesidaugina, tačiau gali ja pasinaudoti migruodama tarp gėlavandenių telkinių.

    Mokslininkas pabrėžia, kad viešojoje erdvėje pasitaikantys palyginimai su piranijomis yra klaidinantys ir be reikalo kelia baimę. Piranijos yra visai kitos biologinės grupės tropinės žuvys, o saulinis ešerys nei išvaizda, nei elgsena, nei kilme su jomis nesusijęs.

    Kalbėdamas apie tikrąsias piranijas, Jurijus Kvačas pažymi, kad pavieniai egzotinių akvariumų gyventojai kartais neatsakingai paleidžiami į gamtą. Vis dėlto vietos klimato sąlygomis jos paprastai neišgyvena šaltojo sezono, todėl ilgalaikės įsitvirtinimo rizikos daugelyje regionų nėra.

    Invazinių rūšių tema išlieka aktuali visame regione, nes tokie organizmai gali greitai prisitaikyti ir pakeisti vietinių ekosistemų pusiausvyrą. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas rūšių plitimo fiksavimas, atsakingas akvariuminių gyvūnų laikymas ir nuosekli stebėsena yra svarbiausios priemonės, padedančios mažinti žalą gamtai.

  • Žvejai Ukrainoje painioja su šamu: plinta invazinis amerikietiškas šamukas, naikinantis mailių

    Apie plitimą viešai kalbėjo Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Jūrų biologijos instituto mokslininkas, biologijos mokslų daktaras Jurijus Kvačas. Pasak jo, vandens telkiniuose vis dažniau aptinkamas invazinis amerikietiškas juodasis šamukas, kurį žvejai neretai palaiko europinio šamo jaunikliu.

    „Gėluose vandens telkiniuose matome invazinės rūšies, amerikietiško juodojo šamuko, plitimą“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Mokslininko teigimu, anksčiau Ukrainoje buvo fiksuojamas daugiausia amerikietiškas rudas šamukas, tačiau jis nebuvo plačiai įsitvirtinęs ir dažniausiai minėtas Vakarų Ukrainoje. Pastaruoju metu dažniau registruojamas juodasis šamukas, kuris, specialistų vertinimu, gali būti agresyvesnis kitų rūšių atžvilgiu.

    Didžiausia problema, anot ekspertų, kyla dėl klaidingų lūkesčių: sugavę panašiai atrodantį mažą šamą, dalis žvejų jį paleidžia arba net perkelia į kitus telkinius tikėdamiesi, kad žuvis užaugs. Tačiau amerikietiški šamukai paprastai visą gyvenimą išlieka nedideli ir nesiekia pramoninei žvejybai patrauklaus dydžio.

    „Žmonės mano, kad tai mums įprastas europinis šamas, todėl paleidžia žuvį atgal, tikėdamiesi, kad ji užaugs. Tačiau amerikietiškas šamukas didelis netaps: jis pradeda sparčiai daugintis išlikdamas mažas ir kartu mažina kitų žuvų išteklius“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Pasak mokslininkų, šamukai dažniausiai užauga iki 10–15 centimetrų, o retais atvejais pasiekia 20–25 centimetrus. Dėl to jie neturi reikšmingos ekonominės vertės, bet gali daryti spaudimą ekosistemai, ypač kai populiacija gausiai išplinta mažesniuose, uždaruose ar silpniau valdomuose tvenkiniuose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių plitimą dažnai paspartina žmogaus veikla. Vienas pagrindinių kelių yra žuvinimas, kai kartu su įsigytu mailiumi į tvenkinius patenka ir nepageidaujamos rūšys, vėliau tampančios dominuojančios.

    Kita invazinė žuvis, kurią mokslininkai mini kaip vis dažniau pasitaikančią, yra rotanas. Jo natūralus arealas siejamas su Kinija ir Rusija, o į naujus regionus ši rūšis dažnai patenka būtent per žuvinimui skirtų mailiaus partijų judėjimą.

    Pasak Jurijaus Kvačo, rotanas kai kuriose vietovėse anksčiau buvo dažniau fiksuojamas Vakarų Ukrainoje ir aplink sostinę, tačiau dabar aptinkamas ir rytiniuose regionuose. Ši žuvis laikoma agresyvia, nes minta kitų žuvų mailiumi ir gali greitai pakeisti tvenkinio žuvų sudėtį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad invazinės rūšys dažniausiai geriausiai įsitvirtina ten, kur ekosistema jau patiria stresą dėl taršos, hidrologinių pokyčių ar per intensyvaus naudojimo. Tokiose sąlygose vietinėms rūšims sunkiau konkuruoti, o invazinės žuvys lengviau išnaudoja maisto ir buveinių nišas.

    Ekspertai ragina žvejus ir tvenkinių savininkus elgtis atsakingai: neperkelti sugautų žuvų į kitus telkinius, o žuvinant rinktis patikimus tiekėjus ir, kiek įmanoma, užtikrinti mailiaus kilmės kontrolę. Tai vienas praktiškiausių būdų sumažinti riziką, kad invazinės rūšys toliau plėsis ir išstums vietines žuvis.