CP v2

Blog

  • Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje infliacija spalį pakilo iki 4 proc.: Lietuvoje ji išliko didžiausia – 6,1 proc.

    Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindine kainų augimo priežastimi išliko brangusi energija.

    Greitąjį įvertį paskelbęs „Eurostat“ nurodė, kad rugsėjį metinė infliacija siekė 3,8 proc., o ekonomistai spalio rezultatui prognozavo būtent 4 proc. Vien per spalį, palyginti su rugsėju, kainos euro zonoje ūgtelėjo 0,4 proc.

    4 proc. rodiklis yra didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo, kai infliacija euro zonoje siekė 4,3 proc. Taip pat tai reiškia, kad kainos kyla dukart sparčiau nei Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamas 2 proc. tikslas.

    Tuo metu vadinamoji bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami energijos, maisto, alkoholio ir tabako produktai, išliko 2,5 proc. Tai rodo, kad didžiausią spaudimą kainoms ir toliau daro būtent energijos komponentas.

    Energija vėl tapo pagrindiniu veiksniu

    „Eurostat“ duomenimis, energijos kainos buvo 20,8 proc. didesnės nei prieš metus (rugsėjį metinis augimas siekė 18,9 proc.). Vien per spalį energijos kainos pakilo 1,4 proc.

    Energija sudaro apie 9 proc. euro zonos „pirkinių krepšelio“, todėl, esant tokiam metiniam šuoliui, ji prie bendro 4 proc. infliacijos rodiklio prisidėjo maždaug 1,9 procentinio punkto. Kitaip tariant, beveik pusę bendros infliacijos paaiškina energijos brangimas.

    Paslaugų kainų augimas nežymiai paspartėjo iki 3,3 proc. (nuo 3,2 proc.). Kadangi paslaugos sudaro beveik pusę krepšelio, net ir nedideli pokyčiai šiame segmente daro apčiuopiamą įtaką bendrai infliacijai.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas siekė 1,6 proc. (rugsėjį – 1,3 proc.). Neapdoroto maisto – pavyzdžiui, šviežių vaisių, daržovių ar mėsos – infliacija paspartėjo iki 4,6 proc. nuo 4 proc., o tai gali reikšti, kad energijos kainų šokas vis labiau atsispindi ir parduotuvių lentynose.

    Kur kainos kilo sparčiausiai ir kur – lėčiausiai?

    Didžiausias šuolis fiksuotas Italijoje: metinė infliacija čia pakilo iki 5,6 proc. nuo 4,2 proc. rugsėjį. Per vieną mėnesį kainos Italijoje paaugo 1,2 proc. – tai didžiausias mėnesinis kilimas euro zonoje.

    Belgijoje infliacija pakilo iki 5,2 proc. nuo 4,5 proc., Suomijoje – iki 3,4 proc. nuo 2,7 proc. Graikijoje metinė infliacija pasiekė 5,6 proc., Estijoje – 3,6 proc., Prancūzijoje – 3,8 proc., Bulgarijoje – 6 proc., Portugalijoje – 3,9 proc.

    Iš viso infliacija paspartėjo 13-oje iš 21 euro zonos valstybių, šešiose sulėtėjo, o dviejose liko nepakitusi.

    Aukščiausia infliacija euro zonoje ir toliau fiksuojama Lietuvoje – 6,1 proc., tiek pat kaip ir rugsėjį. Bulgarija, įsivedusi eurą 2026 metų sausio 1 dieną, išliko antra pagal šį rodiklį su 6 proc. metine infliacija.

    Mažiausia infliacija užfiksuota Maltoje – 2,3 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija su 2,8 proc. ir Slovakija su 2,9 proc.

    Vokietija išsiskyrė: kainos net kiek smuko

    Vokietija tapo ryškiausia išimtimi: metinė infliacija joje sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,3 proc., o kainos, palyginti su rugsėju, smuko 0,1 proc.

    Pagrindinė priežastis – nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos galiojantis degalų mokesčių sumažinimas. Kadangi Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, šis kritimas turėjo reikšmės ir bendram euro zonos vidurkiui.

    Infliacija taip pat kiek sumažėjo Ispanijoje (iki 4,9 proc. nuo 5 proc.) ir Liuksemburge (iki 4,9 proc. nuo 5,2 proc.). Nedidelių mažėjimų fiksuota ir Austrijoje, Maltoje bei Slovakijoje.

    Ką tai gali reikšti ECB sprendimams?

    ECB spalio 29 dieną paliko indėlių palūkanų normą 2,5 proc. po to, kai ją kėlė birželį ir rugsėjį. ECB vadovė Christine Lagarde tuomet teigė, kad buvo svarstytas ir dar vienas didinimas, bet galiausiai nuspręsta palaukti.

    Spalio infliacijos duomenys rodo dvilypę situaciją: bendras rodiklis kyla ir yra dukart didesnis už tikslą, tačiau bazinė infliacija nejuda. Ekonomistai svarsto, ar energijos brangimas persimes į platesnį kainų ratą – pavyzdžiui, atlyginimus, nuomą ar paslaugų kainas.

    Oxford Economics ekonomistas Nicola Nobile komentare teigė, kad šie duomenys sustiprina argumentus dėl galimo palūkanų didinimo gruodį. Tuo metu „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistai Claus Vistesen ir Melanie Debono prognozavo 25 bazinių punktų didinimą gruodį ir dar vieną – 2027 metų kovą.

    Prognozių rinkose gruodžio 16–17 dienomis vyksiančiame ECB posėdyje ketvirčio punkto didinimo tikimybė vertinta apie 84 proc. Būtent tame posėdyje turėtų būti pristatytos ir naujos ECB ekonominės prognozės.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • Uzbekistanas plečia A380 magistralę Kinijos–Europos maršrute: vežėjai jau skaičiuoja naudą

    Uzbekistanas plečia A380 magistralę Kinijos–Europos maršrute: vežėjai jau skaičiuoja naudą

    Uzbekistane plečiama viena svarbiausių Centrinės Azijos magistralių – A380 kelio atkarpos, kuriomis juda kroviniai iš Kinijos į Vakarus, įskaitant Europą. Tikimasi, kad po rekonstrukcijų kelionės taps greitesnės, o vežėjams sumažės sąnaudos.

    Karakalpakstane, autonominėje respublikoje šiaurės vakarų Uzbekistane, 25 kilometrų ruožas kelyje tarp Nukuso ir Urgenčo plečiamas nuo dviejų iki keturių eismo juostų. Kaip skelbia „Euronews“, darbai yra apie 90 proc. baigti, o pabaigos laukiama iki 2026 metų pabaigos.

    Ši magistralė vežėjams svarbi kaip tarptautinių srautų dalis: ja gabenami kroviniai į Turkiją, Kazachstaną, Tadžikistaną ir kitas kryptis. Pasak transporto sektoriaus atstovų, geresnė kelio danga ir didesnis pralaidumas leidžia taupyti ne tik laiką, bet ir lėšas automobilių priežiūrai.

    Vis dėlto net ir sutvarkius kelius, vienas didžiausių trikdžių išlieka pasienio procedūros: muitinės patikros ir eilės gali smarkiai sulėtinti krovinių judėjimą. Dėl to kartu su kelių infrastruktūra planuojamos ir investicijos į modernesnį sienų kirtimo valdymą.

    Vežėjai: laiką sutrumpino kelis kartus

    Šiaurės vakarų kryptimi, link Kazachstano sienos, jau anksčiau buvo užbaigta kita A380 rekonstrukcijos dalis. 240 kilometrų ruožas nuo Kungrado iki pasienio buvo baigtas 2024 metais.

    Transporto bendrovės „Promizvest Servis“ vadovas Damiras Mamutovas teigė, kad anksčiau sunkvežimiams 240–250 kilometrų atstumui tarp Kungrado ir Bejneu prireikdavo mažiausiai 10–12 valandų, nes keliai buvo prastos būklės. Po atnaujinimo, jo žodžiais, tą patį atstumą pavyksta įveikti per 3–4 valandas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į techninę naudą: kai keliai buvo duobėti, padangų ir pakabos remontas dažnai būdavo reikalingas jau po vienos ar dviejų kelionių. Po rekonstrukcijos tokie gedimai, anot jo, pasitaiko rečiau, todėl mažėja priežiūros išlaidos.

    Plėtra Karakalpakstane: 25 km ir naujos sankryžų schemos

    Šiuo metu vykstantis 25 kilometrų ruožo platinimas Karakalpakstane vertinamas 48,7 mln. JAV dolerių (43,6 mln. eurų). Projektas įgyvendinamas kaip platesnės programos dalis, kurią remia Azijos plėtros bankas.

    Pasak ADB projekto įgyvendinimo grupės vadovo pavaduotojo Bahodiro Boltabojevo, iki pabaigos dar liko maždaug trys kilometrai betono dangos ir darbai ties estakada. Taip pat numatyti specialūs apsisukimo viadukai, kad transportas galėtų keisti kryptį nevažiuodamas į priešpriešinio eismo juostas.

    Boltabojevas teigė, kad anksčiau šiuo keliu kasdien važiuodavo apie 6 000–7 000 transporto priemonių. Užbaigus rekonstrukciją, prognozuojama, jog srautas galėtų išaugti iki 14 000–15 000 per parą.

    Šimtai milijonų regiono transportui ir dėmesys sienoms

    Bendras kelių gerinimo programos biudžetas siekia 383,4 mln. JAV dolerių (343 mln. eurų). Iš jų 274,2 mln. JAV dolerių (245 mln. eurų) sudaro ADB paskolos, o 109,2 mln. JAV dolerių (97,7 mln. eurų) – Uzbekistano valdžios indėlis.

    A380 kelias yra Centrinės Azijos regioninio ekonominio bendradarbiavimo (CAREC) programos 2-ojo koridoriaus dalis. Ši iniciatyva apima 11 šalių ir siekia gerinti susisiekimą, palengvinti prekybą bei stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama, vien „kietosios“ infrastruktūros nepakanka – krovinių judėjimą lėtina ir pasienio kontrolė. ADB atstovai kalba apie procedūrų skaitmeninimą ir elektronines eilių sistemas sunkvežimiams.

    2026 metų rugpjūtį ADB patvirtino atskirą 400 mln. JAV dolerių (358 mln. eurų) regioninę finansavimo priemonę BUILD, skirtą kelių ir geležinkelių pasienio punktams modernizuoti CAREC regione – diegiant skaitmenines sistemas, patikros įrangą ir gerinant sienų valdymą.

  • Tbilisyje kilęs gaisras užtvindė TV „Formula“ redakciją dūmais: pastate įstrigo 22 žurnalistai

    Tbilisyje kilęs gaisras užtvindė TV „Formula“ redakciją dūmais: pastate įstrigo 22 žurnalistai

    Tbilisyje trečiadienį užsidegus verslo centrui, kuriame įsikūrusi opozicinė televizija „Formula“, transliuotojas buvo priverstas nutraukti eterį, o dalis žurnalistų liko įkalinti dūmų pilname naujienų skyriuje.

    Kaip skelbia „Euronews“ ir AFP, gaisras kilo „Delisi“ verslo centre, o tiršti dūmai greitai pasklido į televizijos studijas ir redakciją.

    Žurnalistė Sopho Vardiashvili naujienų agentūrai „Interpress“ pasakojo, kad naujienų skyriuje įstrigo 22 darbuotojai – iš jo išeiti nepavyko, nes dūmai užtvindė laiptines.

    Pasak jos, ugniagesiai redakcijos darbuotojams patarė kol kas likti patalpose, laikant uždarytas duris, nes kitur pastate dūmų dar daugiau.

    Storos dūmų užtvaros ir išjungti liftai

    Žurnalistė teigė, kad pastato liftai buvo išjungti, o kolegos, bandę leistis laiptais, turėjo grįžti – dėl dūmų matomumas buvo prastas.

    Kita „Formula“ žurnalistė Nino Zhizhilashvili socialiniame tinkle „Facebook“ prašė skubios pagalbos, nurodydama, kad dalis komandos negali išeiti iš pastato būtent dėl dūmų.

    Kol kas nebuvo pateikta oficialios informacijos apie galimus nukentėjusius ar gaisro priežastį.

    Įvykio aplinkybės aiškinamos, o situacija – stebima, nes tai besivystanti istorija.

  • Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    Po JAV vidurio kadencijos rinkimų: susilpnėjęs Trumpas Europai gali kelti dar didesnę grėsmę

    JAV vidurio kadencijos rinkimai gali apriboti Donaldo Trumpo galias vidaus politikoje, tačiau tai nebūtinai reiškia silpnesnį prezidentą Europai. Priešingai, mažėjant manevro laisvei šalies viduje, jis gali dar aktyviau imtis užsienio, prekybos ir saugumo politikos.

    Tokį scenarijų savo komentare dėsto JAV ekspertas Josefas Braml, kurio vertinimu Europai sudėtingiausias laikotarpis per antrąją Trumpo kadenciją gali tik prasidėti. Pasak jo, rinkimai pirmiausia yra vidaus politikos sąskaita, o abiejuose Kongreso rūmuose ryškėja posūkis demokratų naudai.

    Autorius pabrėžia, kad būtų klaida manyti, jog prezidentas taps politiškai paralyžiuotas. JAV „stabdžių ir atsvarų“ sistema labiau riboja prezidentą vidaus politikoje, o tarptautinėje arenoje Baltieji rūmai dažnai turi daugiau veiksmų laisvės.

    Jeigu Kongresas vis dažniau blokuos iniciatyvas namuose, politinė motyvacija perkelti dėmesį į sritis, kuriose galima demonstruoti ryžtą, gali tik augti. Europai tai reikštų didesnį neapibrėžtumą ten, kur JAV sprendimai tiesiogiai veikia žemyno ekonomiką ir saugumą.

    Nuo Kongreso – į pasaulio sceną

    Demokratų kontroliuojamas Kongresas gali stabdyti teisėkūrą, daryti įtaką biudžetui, steigti tyrimų komitetus ir spausti administraciją šaukimais. Demokratų dauguma Senate taip pat gali komplikuoti Trumpo personalo politiką.

    Tačiau tai kartu gali paskatinti prezidentą dažniau rinktis veikimo lauką, kuriame tradiciškai turi didesnę erdvę. Straipsnyje teigiama, kad užsienio politika tam ypač palanki: tarptautinės krizės suteikia maksimalų dėmesį, o sėkmės – tikros ar deklaruojamos – gali būti priskirtos lyderio valiai.

    Josefas Braml pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio naujų karų pradėjimo. Vis dėlto Europa, jo vertinimu, turėtų ruoštis tam, kad prezidentas, susidūręs su vidiniais apribojimais, sieks ryškiau demonstruoti galią užsienyje.

    Muitai – greičiausiai pirmas smūgis Europai

    Didžiausia rizika, pasak autoriaus, kyla ekonominėje politikoje. Jo vertinimu, Trumpas muitus linkęs traktuoti ne kaip ekonominį instrumentą, o kaip politinio spaudimo priemonę.

    Tekste primenama, kad po prekybos susitarimo su ES daugumai europietiško eksporto į JAV taikoma 15 proc. muitų „lubų“ riba, tačiau išlieka reikšmingos išimtys, pavyzdžiui, plieno ir aliuminio sektoriuose.

    Kaip pavyzdys pateikiama „Audi“ istorija: vienu metu europietiškiems automobiliams ir sunkvežimiams muitai buvo padidinti iki 25 proc., o tai buvo siejama su reikalavimu gamybą perkelti į JAV. Vėliau „Audi“ paskelbė planuojanti investicijas JAV gamykloje, o įmonės vadovas Gernotas Döllneris prieš rinkimus pasirodė kartu su Trumpu mitinge Džordžijoje.

    Autorius teigia, kad tai atskleidžia geoekonominę logiką: įmonių sprendimus vis labiau gali lemti politiškai sukurta kaštų spaudimo schema, skatinanti kapitalą ir darbo vietas perkelti į JAV.

    Ukraina, NATO ir spaudimas sąjungininkams

    Geopolitinėje plotmėje, straipsnio autoriaus manymu, Europa neturėtų tikėtis, kad susilpnėjęs Trumpas savaime taps labiau linkęs į kompromisus. Tekste pabrėžiama, kad Vašingtonas turi svertų Ukrainos klausimu, kurie leidžia kelti sąlygas sąjungininkams nebūtinai kiekvieną kartą pereinant ilgą vidaus politinį procesą.

    Analogiškai vertinama ir NATO tema: Trumpas ne kartą viešai kvestionavo JAV paramą Aljansui, o jo pozicija Grenlandijos atžvilgiu pateikiama kaip pavyzdys, kiek toli gali siekti sandoriniu principu grindžiamas požiūris į užsienio politiką.

    Autorius pabrėžia, kad čia slypi esminis skirtumas: Europa NATO linkusi suvokti kaip vertybių ir saugumo bendruomenę, o Trumpas – kaip sandorį, kuriame svarbiausia, kas kiek sumoka ir kokią naudą gauna JAV.

    Iranas – pavojingiausias kelias į priekį

    Tekste išskiriama ir Irano kryptis. Pasak autoriaus, Trumpas norėjo konfliktą suvaldyti, tačiau praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo karo pradžios ilgalaikio sprendimo vis dar nėra, o situacija parodė pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą Hormūzo sąsiauryje.

    Josefas Braml pripažįsta, kad būtų spekuliatyvu teigti, jog Trumpas eskaluos konfliktą vien dėl vidaus politinių pralaimėjimų. Vis dėlto jis akcentuoja, kad paskata demonstruoti griežtumą gali nesumažėti net ir tada, kai prezidento partijai nepasiseka rinkimuose.

    Europai tai, anot autoriaus, reikštų kainą per energijos brangimą, galimus papildomus pabėgėlių srautus, naujus karinius įsipareigojimus ir silpnėjančius tarptautinius neplatinimo režimus.

    Rizika ES vienybei ir 2028-ųjų šešėlis

    Autorius pabrėžia ir ideologinį aspektą: Trumpo aplinka skeptiškai vertina ne tik Europos gynybos išlaidas, bet ir viršnacionalinę Europos integraciją. Todėl, jo manymu, Vašingtonas gali vis aktyviau remtis dvišaliais ryšiais su tomis vyriausybėmis ar politinėmis jėgomis, kurios siekia riboti Briuselio galias.

    Tekste taip pat pažymima, kad vidurio kadencijos rinkimai atveria startą 2028 metų JAV prezidento rinkimų kovai, kur respublikonų gretose išskiriami du ryškūs vardai – viceprezidentas JD Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Kas iš jų įgis pranašumą, anot autoriaus, priklausys ir nuo to, kaip partija interpretuos rinkimų rezultatą.

    Josefo Bramlo išvada Europai paprasta: didžiausia klaida būtų reaguoti su palengvėjimu į Trumpo vidaus politinius suvaržymus. Jo teigimu, Europa turėtų stiprinti atsparumą muitų spaudimui, didinti karinį savarankiškumą NATO rėmuose ir išlaikyti politinę vienybę, kad nebūtų išnaudojamas susiskaldymas.

  • Lenkija ruošiasi 2026-ųjų lapkričio 11-ajai: miestai skelbia koncertus, bėgimus ir piknikus

    2026 metų lapkričio 11-ąją Lenkijoje minima Nepriklausomybės diena šįkart žada būti ne vien tradicinių iškilmių ir susikaupimo metas. Vis daugiau miestų ir vietos institucijų planuoja renginius, skirtus ir bendruomeniškam šventimui – nuo koncertų iki sporto varžybų.

    Nors lapkričio 11 diena 2026 metais išpuola trečiadienį, dalis gyventojų jau svarsto, kaip laisvadienį išnaudoti trumpai išvykai. Pirmieji savivaldybių planai viešinami iš anksto, kad žmonės galėtų susidėlioti dienotvarkę.

    Šios datos minėjimas Lenkijoje siejamas su 1918 metais, kai po Pirmojo pasaulinio karo šalis atgavo nepriklausomybę. Todėl renginiuose paprastai dera dvi kryptys: oficialios, patriotinės ceremonijos ir platesnė, šeimoms pritaikyta programa.

    Skelbiama, kad daugelyje vietovių numatomi maršai, bėgimai, koncertai, šeimų piknikai ir kitos proginės iniciatyvos. Ieškantiems aiškios krypties laisvadieniui, vertėtų sekti miestų pranešimus ir iš anksto įsivertinti, kur planuojama įdomiausia programa.

    Renginiai – nuo ceremonijų iki šeimų pramogų

    Nepriklausomybės dienos programa tradiciškai apima oficialius minėjimus, kurių metu pagerbiami istoriniai įvykiai ir jų dalyviai. Tokie renginiai dažniausiai vyksta miestų centruose, prie paminklų ar kitose simbolinėse vietose.

    Kartu šventinis formatas plečiasi: vis dažniau akcentuojami bendruomeniniai renginiai, kviečiantys ateiti su šeima ar draugais. Tarp dažniausiai minimų veiklų – koncertai, teminiai bėgimai, organizuoti žygiai ir atviros erdvės renginiai.

    Ką verta įsivertinti planuojant išvyką

    Kadangi 2026 metais lapkričio 11-oji bus savaitės viduryje, planuojantiems vienos dienos kelionę svarbiausia – logistika. Patogu iš anksto pasitikrinti, kada ir kur vyks pagrindiniai renginiai, nes skirtingose vietovėse programa gali prasidėti skirtingu laiku.

    Taip pat verta turėti omenyje, kad šventinės dienos metu kai kur gali būti eismo ribojimų ar sutrikimų viešajame transporte dėl maršų ir ceremonijų. Todėl kelionę ir atvykimo laiką pravartu susiplanuoti iš anksto, ypač vykstant į didesnius miestus.

    Konkrečių miestų ir jų suplanuotų atrakcionų sąrašas, tikėtina, bus pildomas artėjant datai, kai daugiau savivaldybių paskelbs detalesnę programą. Gyventojams tai leidžia pasirinkti – dalyvauti oficialiuose minėjimuose arba rinktis aktyvesnį, šeimoms pritaikytą šventimo būdą.

  • Poznanėje baigėsi IT konferencija „GEEKtech 2026“: nuo DI agentų iki ZUS patikrų

    Poznanėje (Lenkija) pasibaigė keturias dienas trukusi IT konferencija „GEEKtech 2026“, kurioje aptarta ir technologijų ateitis, ir kasdieniai verslo rūpesčiai. Renginys vyko spalio 21–24 dienomis ir sutraukė per 900 dalyvių.

    Kaip rašoma „SE.pl“ publikacijoje, konferencijos programoje tilpo labai skirtingos temos – nuo dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo iki įmonėms aktualių patikrinimų bei teisinės praktikos. Organizatoriai akcentavo tarptautinį mastą: pranešimus skaitė lektoriai iš devynių šalių, o didelė dalis sesijų vyko anglų kalba.

    „GEEKtech“ prasidėjo kaip viena iš „Game Industry Conference“ (GIC) teminių krypčių, tačiau per kelerius metus išaugo į savarankiškai suvokiamą, didelio masto technologijų renginį vakarų Lenkijoje. Iš viso surengtos 43 sesijos ir pasirodė daugiau kaip 60 pranešėjų.

    Greta diskusijų apie programavimą, debesų sprendimus ar saugumą, čia buvo kalbama ir apie tai, su kuo technologijų įmonės susiduria praktiškai – ypač bendradarbiaudamos su specialistais B2B principu. Tai aktualu ir Lietuvos skaitytojams, nes panašūs klausimai kyla viso regiono IT rinkoje.

    Nuo DI modelių iki pirmųjų 72 valandų po atakos

    Vienas ryškiausių konferencijos akcentų – dirbtinis intelektas, įskaitant pristatytą lenkišką kalbos modelį „Bielik“ ir jo ekosistemą. Taip pat aptarta, kaip keičiasi programavimo praktikos ir kaip saugoti kodą, kai jis kuriamas pasitelkiant DI įrankius.

    Kita svarbi kryptis – kibernetinis saugumas. Programoje buvo nagrinėjama, kaip elgtis per pirmąsias 72 valandas po išpirkos reikalaujančios kenkėjiškos programos (ransomware) atakos, kai sprendimai turi būti greiti, o klaidos gali kainuoti brangiai.

    Programavimo bendruomenei taip pat skirta atskira dalis apie naują C++26 standartą ir tai, ko tikėtis iš tolesnės šios kalbos raidos. Tokios temos paprastai pritraukia ne tik praktikus, bet ir įrankių bei infrastruktūros kūrėjus.

    Scenoje – technologijų žvaigždės ir Lenkijos valdžios atstovai

    Renginyje pasirodė plačiau technologijų pasaulyje žinomi pranešėjai, tarp jų – programuotojas slapyvardžiu Psyho, kuris 2025 metais išgarsėjo laimėjęs konkursą, kuriame varžėsi su DI agentu. Poznanėje jis kalbėjo apie tai, kokias užduotis, jo vertinimu, kompiuterinės sistemos gali perimti artimiausiu metu.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir Guy Davidson – C++ kalbos standartizavimo komiteto vadovas, taip pat Megan Friedenberg iš „Walt Disney Imagineering“, pasakojusi apie kompiuterinės grafikos sprendimus pramogų industrijoje.

    Į „GEEKtech 2026“ atvyko ir politikos atstovai – tarp jų Lenkijos švietimo ministrė Barbara Nowacka. Ji dalyvavo diskusijose apie vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje bei Europos Sąjungos reguliavimą, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Verslo pusė: AMD planai ir startuolių prisistatymai

    Konferencija tapo ir vieta, kur susitinka darbdaviai, talentai bei investuotojai. Pagrindinis renginio rėmėjas AMD paskelbė planą per dvejus metus patrigubinti darbuotojų skaičių Lenkijoje – nuo maždaug 100 iki 300 inžinierių, daugiausia ieškant grafikos specialistų.

    Startuoliams taip pat skirtas atskiras segmentas: „GEEK Startups Zone“ devynios jaunos įmonės turėjo po penkias minutes pristatyti idėjas investuotojams ir ekspertams. Toks formatas dažnai laikomas vienu efektyviausių būdų greitai patikrinti, ar idėja patraukli rinkai.

    Organizatoriai jau paskelbė ir kitų metų planus: kita „GEEKtech“ konferencija Poznanėje numatyta 2027 metų spalio 27–30 dienomis.

  • Radome teisiami dėl prekybos žmonėmis: kolumbiečiai teigia buvę verčiami dirbti mėsos įmonėje

    Radome teisme pradėta nagrinėti prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo byla, susijusi su mėsos perdirbimo įmone. Penki Kolumbijos piliečiai, tarp jų ir nėščia moteris, teigia buvę išnaudojami ir verčiami dirbti vergovės sąlygomis.

    Anot nukentėjusiųjų pasakojimų, jiems buvo paimti pasai, jie esą sulaukė grasinimų, patyrė smurtą, o per dieną turėjo tik 15 minučių pertrauką. Būtent šios aplinkybės tapo bylos, kurioje kalbama apie priverstinį darbą, ašimi.

    Žmonės pasakojo, kad į Lenkiją atvyko bėgdami nuo kartelių Kolumbijoje ir tikėjosi saugumo bei galimybės dirbti. Tačiau, kaip teigiama, atsidūrę Radome jie pateko į situaciją, kurioje buvo kontroliuojami ir negalėjo laisvai spręsti dėl savo dokumentų bei darbo sąlygų.

    Procesas dėl prekybos žmonėmis ir darbo išnaudojimo pradėtas antradienį Radomo teisme. Toliau teismas aiškinsis, kas ir kokiomis aplinkybėmis galėjo organizuoti išnaudojimą, o taip pat vertins liudijimus apie grasinimus, smurtą ir dokumentų atėmimą.

    Ką mini nukentėjusieji

    Nukentėjusieji tvirtina, kad iš jų buvo atimti pasai, o tai esą apribojo galimybes laisvai judėti ir nutraukti darbą. Taip pat teigiama, kad jie buvo bauginami grasinimais.

    Pasakojimuose minimas ir fizinis smurtas bei itin trumpa poilsio pertrauka – vos 15 minučių per dieną. Šie teiginiai tapo esminiais kaltinimų dėl priverstinio darbo elementais.

    Byla dėl prekybos žmonėmis

    Teisme nagrinėjama byla apima įtarimus dėl prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo, susijusio su darbu mėsos perdirbimo sektoriuje Radome. Tokiose bylose paprastai vertinama, ar buvo pasinaudota asmenų pažeidžiamumu, priklausomybe ar baime, siekiant juos išnaudoti.

    Teismo proceso metu bus tikrinama, ar nukentėjusiųjų pateikti pasakojimai pagrįsti, ir nustatoma galima įtariamųjų atsakomybė.

  • Kalėdinis narcizas „paperwhite ziva“ kvepia meduoliais: kada sodinti, kad pražystų per šventes?

    Kai namuose norisi tikros Kalėdų nuotaikos, ją gali kurti ne tik meduolių kvapas iš orkaitės, bet ir kambarinis augalas. Yra narcizų veislė, kuri žydi žiemos viduryje, o jos aromatas dažnai lyginamas su gvazdikėliais ir ką tik keptu meduoliu.

    Kalbama apie „paperwhite ziva“ – tazetinių narcizų grupės svogūninį augalą, dar vadinamą kalėdiniu arba gruodžio narcizu. Jis vertinamas dėl sniego baltumo žiedų ir ryškaus, saldžiai prieskoninio kvapo.

    Šis narcizas užaugina vieną ar kelis stiebus, o ant kiekvieno jų gali sukrauti nuo kelių iki net keliolikos smulkių žiedpumpurių. Dėl to augalas atrodo puošniai ir tinka kaip natūrali dekoracija – nuo palangės iki šventinio stalo.

    Svarbiausia – laikas. Nuo pasodinimo iki pilno pražydimo „paperwhite ziva“ dažniausiai prireikia 4–6 savaičių, tad norint žiedų per Kalėdas, svogūnėlius reikia sodinti iš anksto.

    Kaip auginti „paperwhite ziva“ namuose?

    Šis narcizas laikomas vienu iš lengviau prižiūrimų svogūninių augalų, tinkamų auginti kambaryje. Svogūnėlius galima sodinti į vazonėlį su laidžia žeme taip, kad viršūnės liktų šiek tiek virš substrato.

    Kitas būdas – auginti stikliniame inde su smulkiais akmenukais ir trupučiu vandens. Svarbu, kad pats svogūnėlis nebūtų panardintas: per didelė drėgmė gali paskatinti puvimą.

    Indą ar vazoną geriausia laikyti šviesioje vietoje, vidutinėje temperatūroje. Žemė ar akmenukai turi būti tik lengvai drėgni, bet ne permirkę.

    Kai pasirodo ūgliai, augalui reikalinga pakankamai šviesos – taip stiebai mažiau ištįsta ir būna tvirtesni.

    Kada sodinti, kad pražydėtų per Kalėdas?

    Norint, kad „paperwhite ziva“ pražystų šventiniu laikotarpiu, svogūnėlius reikėtų pasodinti taip, kad iki Kalėdų liktų bent 4–6 savaitės. Tiksli žydėjimo pradžia gali kisti priklausomai nuo kambario temperatūros ir auginimo sąlygų.

    Jei laikas parinktas sėkmingai, gruodį namus papuoš ne tik balti žiedai, bet ir sodrus, prieskoninis kvapas, kuris daugeliui primena žieminius kepinius.

  • CBA tyrime dėl Ostrolenkos elektrinės sulaikyti 25 asmenys: nuostoliai viršija 1 mlrd. zl.

    Lenkijoje vykdant tyrimą dėl Ostrolenkos elektrinės projekto Centrinis kovos su korupcija biuras (CBA) sulaikė 25 asmenis. Byla vykdoma Balstogės regioninės prokuratūros užsakymu.

    Kaip skelbia „Radio ZET“, tyrėjai taip pat atliko kratas nekilnojamojo turto objektuose, siejamuose su dviem valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausančiais politikais.

    Tyrime kalbama apie didelio masto galimą finansinę žalą: nuostoliai vertinami kaip viršijantys 1 mlrd. zlotų. Ši suma atspindi projekto mastą ir galimas jo pasekmes viešiesiems finansams.

    Ostrolenkos elektrinės projektas Lenkijoje jau ne vienerius metus laikomas vienu labiausiai aptariamų energetikos investicijų pavyzdžių – tiek dėl planavimo sprendimų, tiek dėl galutinių rezultatų ir kainos.

    Ką žinoma apie CBA operaciją

    Pranešama, kad CBA pareigūnų veiksmai apėmė sulaikymus ir procesinius veiksmus skirtingose vietose. Tyrimas vykdomas prokuratūros pavedimu, o tai reiškia, kad jis susijęs su galimai kriminalinio pobūdžio įtarimais.

    Kol kas viešai nepateikiama, kokie konkretūs įtarimai pareikšti sulaikytiems asmenims ir kokios jų pareigos ar vaidmenys buvo projekte. Taip pat nenurodoma, ar tarp sulaikytųjų yra valstybės įmonių atstovų ar privataus sektoriaus darbuotojų.

    Nuostolių mastas ir politinis fonas

    Virš 1 mlrd. zlotų vertinama žala Lenkijos mastu yra išskirtinai didelė, todėl tyrimas kelia ir platesnių klausimų dėl viešųjų investicijų kontrolės bei sprendimų priėmimo.

    Žinia apie kratas, siejamas su PiS politikų turtu, suteikia tyrimui papildomą politinį atspalvį, tačiau tai savaime nereiškia kaltės – kratos yra įprasta ikiteisminio tyrimo procedūra, skirta surinkti įrodymus.

    Tolesnė proceso eiga priklausys nuo prokuratūros sprendimų: ar bus pareikšti oficialūs įtarimai, kokios bus kardomosios priemonės ir kokia apimtimi byla pasieks teismą.