CP v2

Blog

  • „Anthropic“ prieš IPO grįžo į nuostolį ir atskleidė 895 mlrd. dolerių įsipareigojimus

    „Anthropic“ prieš IPO grįžo į nuostolį ir atskleidė 895 mlrd. dolerių įsipareigojimus

    JAV bendrovė „Anthropic“, kuri kuria DI modelius „Claude“, trečiąjį ketvirtį padidino pajamas iki 17 mlrd. JAV dolerių, tačiau vėl pasuko į veiklos nuostolį. Įmonė taip pat atskleidė milžiniškus – apie 895,4 mlrd. JAV dolerių – pirkimo ir nuomos įsipareigojimus, daugiausia susijusius su skaičiavimo resursais.

    Šie skaičiai pateikti atnaujintame prospekte, kurį bendrovė pateikė JAV reguliuotojams prieš planuojamą akcijų debiutą biržoje, praneša „Euronews“. Būtent įsipareigojimų mastas gali tapti vienu svarbiausių klausimų investuotojams, vertinantiems įmonės perspektyvas.

    „Anthropic“ veiklos nuostolis siekė 567 mln. JAV dolerių, nors antrąjį ketvirtį bendrovė buvo fiksavusi 974 mln. JAV dolerių veiklos pelną. Įmonė aiškino, kad rezultatus paveikė gerokai išaugusios trumpalaikės skaičiavimo galios sąnaudos.

    Pasak prospekto, vien trumpalaikei kompiuterinei galiai, kai paklausa viršijo ilgalaikių sutarčių apimtis, buvo išleista 5 mlrd. JAV dolerių, o tokie sprendimai esą „šiuo metu kainuoja ženkliai daugiau“. Be to, finansiniuose rezultatuose įtrauktas ir 2 mlrd. JAV dolerių negrynųjų pinigų mokesčio pobūdžio įrašas, susijęs su darbuotojų aukų derinimo programa.

    Rezultatai ir augimo tempas

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį pajamos augo 47 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir buvo daugiau nei 12 kartų didesnės nei prieš metus. Vis dėlto dokumentuose pažymima, kad augimas jau vėsta – po itin staigaus šuolio nuo pirmojo iki antrojo ketvirčio.

    Koreguotu pagrindu „Anthropic“ nurodė 2,5 mlrd. JAV dolerių veiklos pajamas, o veiklos marža siekė 15 proc. – mažiau nei ankstesnio ketvirčio 19 proc.

    Tuo pat metu bendras grynasis nuostolis išaugo iki 23,3 mlrd. JAV dolerių (prieš metus buvo 12,1 mlrd.). Prospekte aiškinama, kad per pirmuosius devynis metų mėnesius didelę nuostolių dalį sudarė negrynųjų pinigų sąnaudos, susijusios su konvertuojamųjų obligacijų vertės pokyčiais bendrovei brangstant.

    Kas svarbiausia ruošiantis biržos debiutui

    „Anthropic“ planuoja listinguotis „Nasdaq“ biržoje su simboliu ANT, tačiau kainos rėžis dar nebuvo paskelbtas. JAV vertybinių popierių taisyklės reikalauja prospektą paviešinti bent 15 dienų prieš pradedant investuotojų pristatymų etapą, todėl rinkodara galėtų startuoti jau artimiausiu metu, o pats debiutas – nuo lapkričio 16-osios savaitės.

    Didžiausią dėmesį traukia ilgalaikiai įsipareigojimai: jie beveik septynis kartus viršija grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų sumą, kuri rugsėjo pabaigoje siekė 131,8 mlrd. JAV dolerių. Prospekte nurodoma, kad maždaug 70 mlrd. JAV dolerių įsipareigojimų sueina per 12 mėnesių, apie 450 mlrd. – iki 2030 metų pabaigos.

    Dar viena svarbi detalė – dalis įsipareigojimų nėra absoliučiai fiksuoti: apie 214 mlrd. JAV dolerių gali būti atšaukta arba priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo.

    Dokumentuose taip pat įvertinta, kad 5–7 proc. devynių mėnesių pajamų galėjo būti gauta iš klientų, pažeidusių naudojimo taisykles ar komercines sąlygas. Bendrovė perspėjo, kad griežtesnis tokių atvejų tramdymas ateityje gali sumažinti bendras pajamas ir augimo tempus.

    Galiausiai „Anthropic“ pažymėjo, jog gali „netrukus pasiekti“ savo pačios nustatytą ribą, apibrėžiančią „dramatiškai pagreitintą progresą, priskirtiną DI“, kai DI padeda kurti vis pajėgesnį DI. Įmonė nurodė, kad toks scenarijus gali kelti reikšmingų saugumo rizikų, tačiau kol kas nė vienas dabartinis modelis nėra oficialiai priskirtas šiai kategorijai.

  • Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius: kaip planuojamas maršrutas siejamas su taika ir prekyba tarp Europos ir Azijos

    Zangezūro koridorius Pietų Kaukaze pristatomas kaip projektas, galintis tapti ne tik transporto jungtimi, bet ir ekonominiu argumentu regioninei taikai. Pasak Baku analitiko dr. Matino Mammadlio, šis maršrutas būtų svarbus tiek Azerbaidžanui, tiek platesniems Europos–Azijos prekybos srautams.

    Publikacijoje „Euronews“ autorius pabrėžia, kad koridoriaus idėja siejama su sausumos ryšiu tarp pagrindinės Azerbaidžano teritorijos ir Nachičevanės autonominės respublikos. Kartu tai matoma kaip galimybė perbraižyti ekonominius ryšius Pietų Kaukaze ir suteikti normalizacijai labiau apčiuopiamą – finansinį ir logistinės naudos – pagrindą.

    Autorius primena, kad 2020 metų lapkričio 10 dienos trišaliame pareiškime (9 punkte) buvo numatytas regioninių ekonominių ir transporto ryšių atkūrimas, įskaitant jungtis tarp Azerbaidžano vakarinių rajonų ir Nachičevanės. Baku pozicija – tokie atkurti ryšiai galėtų padėti taikai įgyti ekonominį pamatą.

    Tekste akcentuojama, kad idėja nėra vien diplomatinė: minimi Horadizo–Aghbando geležinkelio ir kelių projektai bei pastangos pagerinti tolesnes jungtis su Nachičevane. Tai, autoriaus vertinimu, rodo, kad susisiekimas traktuojamas kaip investicijų prioritetas, o ne vien politinis šūkis.

    Susisiekimas, normalizacija ir TRIPP

    Autorius taip pat mini 2025 metų rugpjūčio 8 dieną pasiektus Vašingtono susitarimus, kuriuose dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Bendra deklaracija rėmė regioninį susisiekimą ir iniciatyvą „Trump Route for International Peace and Prosperity“ (TRIPP), o parafuotas taikos susitarimas, pasak autoriaus, sustiprino ekonominę normalizacijos logiką.

    Anot dr. M. Mammadlio, atvertos, ilgai neveikusios jungtys tarp Azerbaidžano ir Armėnijos galėtų kurti kasdienius stabilumo motyvus per prekybą, tranzitą ir paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad ekonominiai ryšiai patys savaime neišspręs visų politinių nesutarimų, tačiau gali padaryti taikius santykius praktiškesnius ir tvaresnius.

    Platesnė nauda: Vidurinis koridorius ir ES interesai

    Kaip rašoma, Azerbaidžanui tiesioginė nauda būtų patogesnis ryšys su Nachičevane ir, per Turkiją, su platesnėmis rinkomis. Tačiau autorius vienodai svarbia laiko ir strateginę dimensiją: alternatyvūs krovinių maršrutai, lankstesnė logistika bei nauji paslaugų centrai galėtų stiprinti šalies, kaip Kaspijos regiono mazgo, vaidmenį.

    Tekste Zangezūro idėja siejama ir su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, jungiančiu Kiniją, Centrinę Aziją, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Turkiją ir Europą. Autorius pažymi, kad verslui ir valdžios institucijoms svarbi diversifikacija – daugiau nei vienas realiai veikiantis ryšys tarp Azijos ir Europos rinkų.

    Minimos Pasaulio banko įžvalgos, kad koordinuotos investicijos ir reformos galėtų iki 2030 metų patrigubinti krovinių apimtis Viduriniame koridoriuje ir perpus sutrumpinti tranzito laiką, nors pabrėžiama, jog šie skaičiai taikomi visam koridoriui, o ne vien Zangezūrui. Vis dėlto teigiama, kad siūlomas maršrutas galėtų sustiprinti platesnį tinklą, jei būtų užtikrintas reikalingas veiklos suderinimas.

    Atskirai akcentuojamas ir Europos Sąjungos interesas: siekis turėti atsparesnes tiekimo grandines ir stipresnius ryšius su Centrine Azija. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais ES su partneriais paskelbė įsipareigojimus mobilizuoti 10 mlrd. eurų Transkaspiniam susisiekimui, o 2026 metų sausį ES ir Azerbaidžanas į darbotvarkę įtraukė bendradarbiavimą dėl Nachičevanės geležinkelio galimybių studijos.

    Praktiniai iššūkiai: nuo muitinių iki standartų

    Autoriaus vertinimu, lemiamas bus ne politinis pažadas, o įgyvendinimo kokybė: komercinis gyvybingumas, skaidrus valdymas, efektyvios pasienio procedūros ir nuoseklus politinis įsipareigojimas. Taip pat išskiriamas kasdienis techninis darbas – muitinių, tranzito taisyklių, techninių standartų ir infrastruktūros valdymo suderinimas.

    Tekste pabrėžiama, kad nauda galėtų būti platesnė nei vieno projekto dalyvių ratas: Armėnija galėtų labiau integruotis į tarptautinius transporto tinklus, Turkija – plėsti sausumos jungtis su Azerbaidžanu ir Centrine Azija, o Centrinės Azijos eksportuotojai gautų daugiau maršrutų pasirinkimų. Kaip viena iš galimų suinteresuotų pusių įvardijama ir Kinija, kuri turėtų papildomą kelią į Europos rinkas.

    Galiausiai Zangezūro koridorius straipsnyje įvardijamas kaip „testas“, ar regionas pajėgs pokarinę susisiekimo darbotvarkę paversti ilgalaike abipuse nauda. Jei tai pavyktų, maršrutas, autoriaus teigimu, galėtų prisidėti ir prie platesnio tikslo – stiprinti Europos ir Azijos mainus bei suteikti taikai tvirtesnį ekonominį pagrindą.

  • Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalijos vyriausybė pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su Vokietijos grupe „Lufthansa“, taip formalizuodama dar spalį patvirtinto sandorio sąlygas.

    Šalies ministras pirmininkas Luísas Montenegro per ceremoniją pabrėžė, kad sprendimas priimtas tik su sąlyga, jog bus išsaugota TAP tapatybė ir prekės ženklas.

    Jo teigimu, „Lufthansa“ nuo pat derybų pradžios rodė norą išlaikyti oro bendrovės išskirtinumą ir jos kryptis, susijusias su Portugalijos bendruomenėmis, regionais bei ekonomika.

    Ministras pirmininkas taip pat akcentavo ryšius su autonominiais regionais, pasaulyje gyvenančiomis portugalų bendruomenėmis ir portugališkai kalbančiomis šalimis, pabrėždamas, kad tai yra TAP privalumas, o ne našta. Jis pridūrė, kad sutartyje numatyta užtikrinti ir „socialinę taiką“ bendrovėje bei įsipareigojimus darbuotojams.

    Sutartis pasirašyta prie Lisabonos oro uosto

    Pasirašymo ceremonija vyko TAP komplekse šalia Lisabonos oro uosto. Joje dalyvavo ministras pirmininkas, finansų ministras Joaquimas Miranda Sarmento ir „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    „Lufthansa“ generalinis direktorius pareiškė, kad TAP ir toliau liks Portugalijos oro bendrove. Jo žodžiais, sandoris yra svarbus etapas ir pačiai TAP, ir Portugalijai, ir visai „Lufthansa“ grupei.

    Carstenas Spohras taip pat nurodė, kad „Lufthansa“ siekia plėtoti Lisaboną kaip vieną iš grupės aviacijos centrų, tačiau strategija neapsiribos vien sostine – svarbūs ir Porto, Funšalis, Madeira bei Algarvė.

    Kiek kainuoja sandoris ir kas laukia toliau

    Portugalijos vyriausybė spalio 14 dieną paskelbė pasirinkusi „Lufthansa“ dalinei TAP privatizacijai. Pasiūlyme numatyta iki 49,9 proc. oro bendrovės kapitalo įsigyti už 1,201 mlrd. eurų, o 5 proc. dalis pirmumo tvarka būtų skiriama darbuotojams.

    Kol kas valstybė pasilieka 51 proc. kapitalo ir daugumą valdyboje.

    Vis dėlto sandorio užbaigimas ir TAP integracija į „Lufthansa“ grupę dar priklausys nuo vertinimo Briuselyje.

    Vyriausybė tikisi, kad Europos institucijų pritarimas būtų gautas 2028 metų pirmoje pusėje. Iki tol TAP turėtų būti valdoma savarankiškai, tačiau prižiūrint Vokietijos grupei.

  • ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS aktas, skirtas geriau apsaugoti vaikus internete, gali turėti pasekmių kur kas platesniam paslaugų ratui nei vien socialiniai tinklai. Jei siūlymai bus priimti, naujų pareigų gali sulaukti ir diskusijų platformos, vaizdo žaidimų kūrėjai bei DI pokalbių robotus siūlančios įmonės.

    Kaip „Euronews“ nuomonės skiltyje rašo teisininkas Peteris Craddockas, dalis viešų diskusijų koncentruojasi į vaikų prieigą prie socialinių tinklų, tačiau reali teisės akto apimtis gali apimti ir paslaugas, kurios iš pažiūros nėra skirtos vaikams.

    Pagal siūlomą reguliavimą numatomos amžiaus ribos, stipresnis amžiaus patikrinimas ir reikalavimas vaikų apsaugos priemones „įdiegti pagal dizainą“ pačiose skaitmeninėse paslaugose. Galutinė akto forma dar derinama, tačiau verslui jau dabar kyla klausimų, ką teks keisti ir kaip suderinti saugumą su vartotojams svarbiomis funkcijomis.

    Ypač jautri sritis – amžiaus patikros priemonės ir su tuo susiję duomenų apsaugos aspektai. Idėja apsaugoti vaikus neturėtų virsti situacija, kai apie visus naudotojus pradedama rinkti perteklinė asmeninė informacija.

    Kada pokalbių robotas tampa „kompanionu“?

    Siūlyme minimi ir vadinamieji DI „kompanionai“, ir bendro pobūdžio pokalbių robotai. DI kompanionas apibrėžiamas kaip sprendimas, kuriame vyksta tęstinis, personalizuotas bendravimas, imituojantis ar skatinantis socialinį, emocinį ar tarpasmeninį ryšį.

    Tai reiškia, kad po reguliavimo „skėčiu“ teoriškai gali atsidurti ne tik produktai, reklamuojami kaip virtualūs draugai. Tekste pateikiamas pavyzdys: klientų aptarnavimo pokalbių robotas, kuris kreipiasi vardu, prisimena ankstesnius pokalbius ir stengiasi nuraminti, savaime dar netampa „kompanionu“, bet parodo, kur prasideda riba tarp naudingos personalizacijos ir ryšio kūrimo.

    Tarp svarstomų saugiklių – reikalavimai riboti funkcijas, galinčias kurti emocinę priklausomybę, taip pat testavimo ir stebėsenos pareigos. Kartu keliama dilema: kaip paslaugų teikėjams praktiškai įvertinti priklausomybės riziką, jei skirtingiems naudotojams tas pats bendravimo tonas gali turėti labai nevienodą poveikį.

    Persidengimas su kitais ES teisės aktais

    KIDS aktas būtų kuriamas remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris jau numato tam tikras nepilnamečių apsaugas. Tačiau siūlymai galėtų išplėsti pareigas ir toms paslaugoms, kurios nepatenka į dabartinę taikymo apimtį.

    Be to, jis veiktų greta kitų reglamentų – pavyzdžiui, DI akto, audiovizualinės žiniasklaidos taisyklių ir vartotojų apsaugos reikalavimų. Todėl įmonėms tektų vertinti visumą, o ne kurti atskiras, tarpusavyje nesuderintas atitikties programas.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į automatizuotus sprendimus: jei visiškai automatizuotas sprendimas reikšmingai paveikia žmogaus galimybes naudotis paslauga, gali atsirasti papildomų pareigų pagal BDAR. Nors bendro draudimo automatizuoti sprendimus vaikų atžvilgiu nėra, jų apsauga reikalauja ypatingo atsargumo.

    Ką gali tekti keisti skaitmeninėms paslaugoms?

    Vienas iš akcentų – net ir „suaugusiesiems skirtos“ bendruomenės ar forumai negalėtų automatiškai laikyti savęs nepatenkančiais į reguliavimo lauką vien dėl to, kad jų auditorija numatyta vyresnė. Pareigos gali atsirasti priklausomai nuo to, ar vaikai realiai gali pasiekti paslaugą ir kokios funkcijos joje veikia.

    Siūlyme skiriamos skirtingos amžiaus užtikrinimo priemonės. Amžiaus verifikavimui numatomas sertifikuotas trečiosios šalies sprendimas, o kitoms amžiaus užtikrinimo formoms galėtų būti taikomi kiti metodai, jei jie atitinka teisės akto reikalavimus. Paprasto „įrašykite savo amžių“ nepakaktų.

    Dar viena jautri tema – vadinamasis „priklausomybę skatinantis dizainas“. Daugiau laiko praleidžiant paslaugoje ne visada aišku, ar tai žala, ar tiesiog ženklas, kad paslauga naudinga ar įdomi, todėl verslui reikėtų aiškesnių rizikos indikatorių ir proporcingų testavimo lūkesčių.

    Autorius verslui siūlo pradėti ruoštis nuo paveikiamų funkcijų žemėlapio: įvertinti, kur vaikai gali pasiekti turinį, kokie registracijos ar nustatymų sprendimai gali keistis, ir kur susikerta produkto dizainas bei duomenų apsauga. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne vien „atitikties“ specialistų užduotis – reikalingas teisininkų, produkto ir technologijų komandų darbas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad teisiškai aiškus reguliavimas yra tik dalis sprendimo: net ir įvedus ribojimus, tai dar nereiškia, kad paaugliai jų laikysis. Todėl lygiagrečiai teks spręsti ir praktinio veiksmingumo klausimą.

  • Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija priešinasi ES muitams kiniškiems elektromobiliams: baiminasi Kinijos atsako

    Vokietija bando sustabdyti arba bent sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kurie, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti liepos 4 dieną.

    ES yra pranešusi, kad muitai Kinijos elektromobilių gamintojams galėtų siekti iki 38,1 proc. Sprendimas svarstomas po Europos Komisijos tyrimo, pradėto kilus įtarimams dėl reikšmingų Kinijos valstybės subsidijų, leidžiančių automobilius Europoje parduoti mažesnėmis kainomis.

    Numatoma, kad priemonės labiausiai paliestų tokius gamintojus kaip BYD, „Geely“ ir SAIC Motor. Kartu tai didina riziką, kad ginčas peraugs į platesnį prekybos konfliktą tarp ES ir Kinijos.

    Kinija jau signalizavo apie galimą atsaką – užsiminta apie muitus ES pagamintiems automobiliams su dideliais varikliais, o tai ypač skaudžiai atsilieptų Vokietijos prabangos segmentui, kuriame stiprios tokios įmonės kaip BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Porsche“.

    Kas Vokietijai kelia didžiausią riziką

    Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai akcentavo, kad muitai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant poveikį darbo vietoms pačioje Vokietijoje.

    Associated Press cituojamame pareiškime O. Scholzas pabrėžė, kad izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir daro visus skurdesnius. Jis taip pat akcentavo, kad Vokietija nenori užverti rinkų užsienio bendrovėms, nes tokio pat elgesio nenorėtų ir savo įmonėms.

    Vokietijos automobilių gamintojams papildomą pažeidžiamumą kuria tai, kad jie turi didelius gamybos pajėgumus Kinijoje. Jie taip pat yra pasinaudoję vietinėmis lengvatomis – pavyzdžiui, subsidijomis ir grantais, pigesne žeme ar palankesniu reguliavimu.

    Jei prasidėtų atsakomieji muitai, šie pranašumai galėtų būti sumažinti arba panaikinti. Be to, nemaža dalis dabartinių Vokietijos gamintojų pardavimų tenka būtent Kinijos rinkai, todėl prekybos karas grėstų ir tiesioginiu pajamų kritimu.

    Argumentas vartotojams: be kiniškų EV Europa gali strigti

    Straipsnyje pažymima, kad Europos vartotojai vis dažniau renkasi kiniškus elektromobilius dėl jų prieinamesnės kainos ir papildomų paskatų, pavyzdžiui, siūlomo nemokamo įkrovimo tam tikram laikotarpiui ar papildomos įrangos.

    Augant pragyvenimo kainoms, daliai pirkėjų europietiški elektromobiliai tapo sunkiau įperkami, todėl kiniški modeliai kai kam atrodo vienas iš realistiškiausių būdų pereiti prie elektrinio transporto.

    „The Electric Car Scheme“ vadovas Thom Groot teigė, kad Vokietijos bandymus sustabdyti ar švelninti muitus vartotojai turėtų vertinti palankiai. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys rodo, kad siekiant elektromobilių tikslų Kinijos gamintojų indėlis yra labai reikšmingas.

    Ką apie muitus sako rinkų analitikai

    CMC Markets vyr. rinkų analitikas Jochen Stanzl tikino, kad ES muitai gali atsisukti prieš pačią Europą: iki 38 proc. tarifai, jo vertinimu, yra mažesni nei 100 proc. muitai, kuriuos taiko JAV, bet gali nepakakti apsaugoti Europos gamintojų nuo pigesnės konkurencijos.

    Jis pridūrė, kad tokie tarifai gali net apsunkinti Vokietijos gamintojų konkurenciją su Kinijos varžovais, kai pramonė pereina nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių. Todėl Vokietijos pastangos blokuoti muitus, analitiko teigimu, yra suprantamos – jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    AJ Bell investicijų direktorius Russ Mould taip pat atkreipė dėmesį, kad ES galbūt vertėtų labiau koncentruotis į elektromobilių paklausos skatinimą, ypač kai matyti ženklų, jog rinka kai kuriose vietose lėtėja.

    Jo vertinimu, pirkėjus vis dar stabdo kaina, nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo infrastruktūros prieinamumas ir klausimai dėl baterijų panaudojimo, kai automobilis nebereikalingas. Šių problemų sprendimas, anot jo, gali būti racionalesnis kelias nei naujo prekybos karo eskalavimas, ypač ES siekiant iki 2035 metų atsisakyti vidaus degimo variklių.

  • Azijos biržos ir doleris smuko po JAV vidurio rinkimų: demokratų pergalė kelia įtampą rinkose

    Azijos biržos ir doleris smuko po JAV vidurio rinkimų: demokratų pergalė kelia įtampą rinkose

    Trečiadienį Azijos akcijų biržose fiksuotas kritimas, o JAV doleris silpnėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu investuotojams vertinant JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus.

    Kaip skelbia „Euronews“, ankstyvais duomenimis demokratai užsitikrino Senato kontrolę ir tuo pat metu artėjo prie pergalės Atstovų Rūmuose – tai reikštų reikšmingą smūgį prezidento Donaldo Trumpo ir Respublikonų partijos planams paskutiniais dvejais jo kadencijos metais.

    Rinkas labiausiai veikė ne vien politiniai skaičiavimai, bet ir galimos pasekmės: investuotojai svarsto, ar Vašingtone neįsivyraus politinis paralyžius, galintis užstrigdyti sprendimus dėl biudžeto, skolos limito, gynybos išlaidų ar kai kurių sektorių reguliavimo.

    Technologijų bendrovėms papildomą spaudimą kėlė nuogąstavimai, kad pasikeitusi politinė dauguma galėtų atnešti griežtesnę dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo kryptį, o kartu – daugiau neapibrėžtumo dėl investicijų į DI infrastruktūrą ir duomenų centrus.

    Politinis neapibrėžtumas smukdė dolerį

    Rinkimų baigtis sustiprino lūkesčius, kad JAV federalinė valdžia gali tapti labiau susiskaldžiusi, o tai dažnai reiškia sudėtingesnį įstatymų leidybos procesą ir didesnę riziką dėl fiskalinių derybų.

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai yra pareiškęs, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę jis galėtų aktyviai naudotis veto teise, nors kartu užsiminė, jog kompromisai vis tiek galimi.

    Šis neapibrėžtumas persikėlė į valiutų rinkas: doleris silpnėjo, euro kursas kilo iki 1,1249 JAV dolerio, o svaras stiprėjo 0,4 proc. iki 1,3460 JAV dolerio. Doleris taip pat smuko iki 157,63 Japonijos jenos.

    Azijoje labiausiai kliuvo technologijoms

    Azijos rinkose ryškiausias kritimas fiksuotas Tokijuje – indeksas smuko 2,85 proc., o stiprėjanti jena papildomai slėgė eksportuotojų akcijas.

    Nuosmukiai matyti ir kitose biržose – tarp jų Šanchajuje, Sidnėjuje, Seule, Singapūre ir Taipėjuje, tuo metu Honkongas dienos pradžioje kiek kilstelėjo.

    Technologijų sektoriuje investuotojai toliau vertino, kiek pagrįsta DI investicijų banga ir kada bendrovės, į šią sritį suleidusios milijardus, realiai gali sulaukti grąžos.

    Japonijoje rinkai papildomą signalą pasiuntė „SoftBank Group“ akcijos – bendrovės, siejamos su investicijomis į „OpenAI“, vertybiniai popieriai anksčiau buvo smukę 8 proc.

    Naftos kainos krito, auksas brango

    Žaliavų rinkose taip pat dominavo korekcija: „Brent“ naftos kaina anksti trečiadienį smuktelėjo žemiau 104 JAV dolerių už barelį, o JAV etaloninė nafta kainavo apie 96 JAV dolerius už barelį.

    Tuo metu auksas brango beveik 0,5 proc. – iki 3 958,50 JAV dolerio už unciją, atspindėdamas dalies investuotojų polinkį neapibrėžtumo metu rinktis saugesnius aktyvus.

    Europoje akcijų indeksų ateities sandoriai taip pat rodė neigiamą kryptį: pagrindiniai indeksai buvo linkę smukti 0,3–0,5 proc., o „Euro STOXX 50“ ateities sandoriai krito apie 0,7 proc.

    Tarp obligacijų rinkos signalų išsiskyrė švelnesni pajamingumų pokyčiai Europoje, o JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas, po ankstesnio kritimo, sugrįžo prie maždaug 4,945 proc. lygio.

  • Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė apie kibernetinę ataką: klientai nuostolių nepatirs

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė apie kibernetinę ataką: klientai nuostolių nepatirs

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė patyręs kibernetinę ataką, per kurią buvo atlikta sukčiavimo operacijų. Bankas tikina, kad klientams dėl to nebus patirta jokių finansinių nuostolių.

    Kaip skelbia „Euronews“, banko atstovai nurodė, kad incidentas buvo greitai identifikuotas, o situacija šiuo metu yra suvaldyta. Tačiau dalis operacijų laikinai buvo apribotos, siekiant užkirsti kelią naujiems neteisėtiems pervedimams.

    Bankas, kurio būstinė yra Bretanėje, teigia, kad tokio sprendimo imtasi sąmoningai – sustabdyti kai kurias operacijas, kad būtų užtikrintas procesų saugumas ir atlikti papildomi patikrinimai.

    Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad galėjo būti pasisavinta 133 mln. JAV dolerių (118 mln. eurų), tačiau bankas šio skaičiaus nepatvirtino. Pasak jo, dalis lėšų buvo įšaldyta, o tikslus incidento mastas dar vertinamas.

    Kas žinoma apie galimą lėšų kelią

    Apie galimai pavogtas lėšas pirmasis prabilo ZachXBT – nepriklausomas tyrėjas, besispecializuojantis kriptovaliutų sandorių sekime. Jo teigimu, lėšos buvo nukreiptos per kelias sąskaitas kriptovaliutų biržose.

    Bankas kol kas neatskleidė, kaip tiksliai buvo įvykdyta ataka ir kas galėtų būti už ją atsakingas. Taip pat nepateikta detalių, kiek ir kokių konkrečių operacijų buvo paveikta.

    Kada turėtų atsinaujinti sustabdytos operacijos

    „Crédit Mutuel Arkéa“ nurodė, kad laikinai sustabdytos operacijos turėtų būti atnaujintos artimiausiu metu, kai tik bus baigti galutiniai saugumo patikrinimai ir įdiegtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bankas pabrėžia, kad pagrindinis prioritetas – apsaugoti klientus ir užkirsti kelią naujiems sukčiavimo veiksmams. Kartu akcentuojama, kad klientų finansiniai interesai bus pilnai apsaugoti.

  • Krugmanas siūlo Europoje laikinai riboti nuomos kainas: tai smogtų spekuliacijai

    Krugmanas siūlo Europoje laikinai riboti nuomos kainas: tai smogtų spekuliacijai

    Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas teigia, kad Europoje verta svarstyti laikinus nuomos kainų „lubų“ sprendimus, kurie galėtų greitai pristabdyti spekuliaciją būsto rinkoje.

    Interviu „Euronews“ jis pabrėžė, kad vadinamieji šiuolaikiniai nuomos stabilizavimo modeliai gali palengvinti, jo žodžiais, „nepakeliamą“ situaciją nuomininkams ir kartu išsaugoti paskatas statyti daugiau būstų.

    Pastaraisiais mėnesiais kelių Europos šalių miestuose vyko protestai dėl pragyvenimo brangimo. Tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – nuo 2010 metų augančios būsto kainos ir nuomos įkainiai, ypač smarkiai juntami jaunų žmonių.

    Krugmanas problemą apibūdina kaip iš esmės aiškią: ilgalaikis atsakymas – statyti daugiau ir mažinti apribojimus, kurie apsunkina statybas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad naujų būstų pasiūla rinkoje atsiranda ne iš karto, todėl trumpuoju laikotarpiu reikalingi ir tarpiniai sprendimai.

    Nuomos stabilizavimas: kompromisas tarp rinkos ir reguliavimo

    Ekonomistas sako nesantis „griežtas puristas“ – jo vertinimu, statybų plėtra ir nuomos reguliavimas gali veikti greta. Kaip pavyzdį jis mini Niujorką, kur taikomos nuomos stabilizavimo priemonės, kartu numatant paskatas plėtrai.

    Niujorko programa nustato didžiausią metinių nuomos didinimų ribą, o privatiems vystytojams siūlomos reikšmingos mokestinės lengvatos iki 40 metų, jei dalis naujų būstų patenka į nuomos reguliavimo sistemą.

    Kitas pavyzdys – Berlyno modelis, pratęstas iki 2029 metų. Pagal jį naujose nuomos sutartyse nuomos kaina negali viršyti 10 proc. virš panašių būstų vietos vidurkio, numatant išimtį būstams, pirmą kartą užimtiems ir išnuomotiems po 2014 metų spalio 1 dienos.

    Krugmano vertinimu, tokie sprendimai nėra idealūs, bet gali būti reikalingi tik ribotą laiką – keleriems metams, kol pasiūlą padidins naujos statybos, o efektas nuomininkams gali būti juntamas gana greitai.

    Įtampa dėl būsto: jauniems žmonėms tai tampa barjeru

    Tekste primenama, kad būsto įperkamumas tampa problema daugelyje Europos šalių – nuo Albanijos iki Portugalijos ir Ispanijos. Priežastys skiriasi, tačiau būstas dažnai tampa vienu pagrindinių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių.

    Kaip iliustracija pateikiamas pavyzdys iš Italijos: agentūros AFP cituojama 21 metų studentė per vieną protestų pasakojo, kad vieno kambario nuoma Romoje pasiekė 1 200 eurų.

    Europos studentų sąjunga įspėjo, kad spekuliacinės praktikos gali išstumti dalį jaunų žmonių ir studentų iš galimybės studijuoti. Europos universitetų asociacijos duomenimis, studentai, negyvenantys su tėvais, būstui gali skirti beveik 40 proc. mėnesio pajamų.

    Europos Komisija ir Europos Parlamentas taip pat yra pripažinę, kad kainų šuolį didina būsto „finansializacija“ – kai nekilnojamasis turtas vis dažniau traktuojamas kaip investicinis, pelną generuojantis aktyvas.

    Krugmano perspėjimai: Prancūzijos skolos rizika ir „laikinas protekcionizmas“

    Kalbėdamas apie platesnį ekonominį foną, Krugmanas atkreipia dėmesį į Prancūzijos viešąją skolą, kuri, kaip nurodoma tekste, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo teigimu, Prancūzijos krizė galėtų tapti itin pavojinga visai euro zonai.

    Ekonomistas įspėja, kad jei Prancūzija patektų į rimtą skolų krizę ar net nemokumo situaciją, tai galėtų sukelti platesnį finansinį nestabilumą. Skirtingai nei periferinės ekonomikos, Prancūzija yra antroji pagal dydį ES ekonomika.

    Krugmano frazė, pacituota tekste, skamba ypač niūriai: Prancūzija, jo manymu, iš „per didelės, kad žlugtų“ tapo „per didelė, kad būtų išgelbėta“, nes jos svoris euro zonoje būtų per didelis bet kokiam gelbėjimo paketui.

    Dar vienas jo aptariamas aspektas – išoriniai sukrėtimai: JAV prekybos tarifai ir Kinijos perprodukcija, didinanti subsidijuotų prekių srautą į ES rinką. Krugmanas sako iš principo palaikantis laisvąją prekybą, bet dabartinėje geopolitinėje situacijoje ragina Europą „žaisti gynyboje“ ir svarstyti laikiną protekcionizmą.

  • BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW skelbia, kad trečiąjį ketvirtį jos ikimokestinis pelnas sumažėjo 11 proc., o bendrovė įspėja: 2026 metais pagrindinis automobilių padalinys gali dirbti nuostolingai.

    Kaip praneša „Euronews“, skaičiai paskelbti netrukus po antrojo šiemet pelno perspėjimo, kurį BMW sieja su automobilių rinką supurčiusia konkurencija iš Kinijos ir vidiniais pertvarkymais.

    Grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį smuko maždaug 15 proc. iki 1,45 mlrd. eurų. Pajamos tuo pačiu laikotarpiu krito beveik 6 proc. iki 30,45 mlrd. eurų.

    BMW teigimu, restruktūrizavimo sąnaudos gali priartinti pagrindinį automobilių verslą prie „nulio“ šiais metais, o daliai išlaidų siejant ir su planuojamais 8 000 atleidimų Vokietijoje, bendrovė neatmeta ir metinio veiklos nuostolio šiame padalinyje.

    Marža traukėsi, prognozė – beveik ties nuliu

    Automobilių padalinio veiklos marža trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 3,4 proc., kai prieš metus siekė 5,2 proc. Tai rodo, kad pelningumas spaudžiamas nepaisant bandymų mažinti kaštus.

    Visiems metams BMW dabar prognozuoja automobilių padalinio veiklos pelno maržą nuo -0,5 proc. iki +0,5 proc. Anksčiau bendrovė tikėjosi 1–3 proc. intervalo.

    BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius pareiškė, kad dabartiniai pokyčiai pramonėje reikalauja ryžtingų ir greitų sprendimų, todėl struktūrinės priemonės bus „stiprinamos ir spartinamos“.

    Smūgis Kinijoje ir bandymas susigrąžinti pozicijas

    Kaip ir kiti Vokietijos gamintojai, tokie kaip „Mercedes-Benz“ ar „Volkswagen“, BMW mažina darbo vietas, siekdama sumažinti išlaidas tuo metu, kai pigesni ir technologiškai pažengę Kinijos konkurentai stiprina pozicijas.

    BMW pristatymai Kinijoje, kurie jau pernai buvo žemiausi nuo 2017 metų, šį ketvirtį krito dar 24,8 proc. Dėl to bendri pasauliniai pristatymai mažėjo 6,3 proc.

    Tuo pat metu Europoje pristatymai augo 2,6 proc., o JAV – 2,5 proc. Vis dėlto Kinijos rinkos smukimas bendrą rezultatą nusvėrė į minusą.

    „Mini“ ir „Rolls-Royce“ taip pat priklauso grupei

    BMW grupė apima ne tik BMW prekės ženklą, bet ir „Mini“ bei „Rolls-Royce“. Bendrovė žada didesnę tiekimo grandinės dalį, skirtą Kinijos rinkai, perkelti į pačią Kiniją, siekdama susigrąžinti rinkos dalį.

    Nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių ir atsargesnės prognozės, trečiadienį apie 11 val. Vidurio Europos laiku BMW akcijos buvo pakilusios 2 proc., lyginant su ankstesnės dienos uždarymu.

  • JAV kadencijos vidurio rinkimai: demokratai perėmė Kongresą, bet Trumpas tarifų galios neprarado

    JAV kadencijos vidurio rinkimai: demokratai perėmė Kongresą, bet Trumpas tarifų galios neprarado

    JAV kadencijos vidurio rinkimuose demokratai laimėjo ir Atstovų Rūmus, ir Senatą, o tai tapo rimtu smūgiu Donaldo Trumpo politinei darbotvarkei. Vis dėlto Europos sostinėms ir rinkoms svarbiausias klausimas lieka tas pats: ar tai sumažins tarifų grėsmę ir ką tai reikš paramai Ukrainai.

    Kaip skelbia „Euronews“, iki 10:05 Vidurio Europos laiku demokratai buvo užsitikrinę 228 vietas Atstovų Rūmuose – dešimčia daugiau, nei reikia daugumai. Senate jie perėmė septynias vietas iš respublikonų, įskaitant pergales tokiose valstijose kaip Teksasas, Ohajas, Kanzasas ir Meinas.

    Rinkėjų nuotaikoms didelę įtaką darė kainos: apie du trečdaliai apklaustųjų rinkimų dieną teigė, kad Trumpo tarifai pakenkė ekonomikai. Pats prezidentas pareiškė priimsiąs rezultatus, tačiau pabrėžė, kad jų nelaiko asmeniniu smūgiu.

    Trumpas kartu aiškiai leido suprasti, kad gali blokuoti demokratų iniciatyvas veto teise, nors viešai užsiminė ir apie galimą bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad Vašingtone artėja politinė aklavietė, o jos pasekmės Europai ir investuotojams gali būti nevienareikšmės.

    Tarifų grėsmė Europai niekur nedingsta

    Nors Kongreso kontrolė pasikeitė, tarifų klausimu demokratai gali turėti ribotą poveikį. Straipsnyje pažymima, kad Trumpo tarifai nebėra tiesiogiai priklausomi nuo Kongreso sprendimų.

    Po to, kai Aukščiausiasis Teismas vasarį panaikino vadinamuosius „nepaprastosios padėties“ tarifus, administracija tarifų mechanizmą perkėlė į JAV prekybos teisės 301 skyrių. Šis kelias leidžia prezidentui veikti be įstatymų leidėjų balsavimo.

    Demokratai gali rengti klausymus, daryti spaudimą politiniais kanalais ar vilkinti kai kurių kandidatų tvirtinimą, tačiau paprastai negali lengvai atimti prezidento galios šioje srityje. Kai kurie ekonomistai neatmeta ir scenarijaus, kad politinė priešprieša Vašingtone prezidentą gali dar labiau skatinti remtis vienašaliais sprendimais.

    Ukrainos finansavimas: Kongresas gali skirti, bet Baltieji rūmai – nespausti „starto“

    Pasikeitusi dauguma Senate reiškia, kad demokratai vadovaus komitetams ir spręs, kurie Trumpo paskirti pareigūnai bus patvirtinti, kai naujas Kongresas pradės darbą sausį. Dalis demokratų taip pat siekia patvirtinti papildomas lėšas Ukrainai.

    Tačiau esminė problema – ne vien lėšų įrašymas į įstatymą. Pastaraisiais dvejais metais Baltieji rūmai, kaip teigiama, yra sulaikę jau patvirtintas lėšas iki finansinių metų pabaigos, kai jos nebeišnaudotos tiesiog nustoja galioti.

    Todėl net ir demokratiškas Kongresas gali susidurti su situacija, kai lėšos formaliai patvirtintos, bet praktiškai neišmokamos. Europos vyriausybėms siunčiamas signalas paprastas: planuojant paramą svarbu remtis ne tik pažadais ar įstatymo eilutėmis, bet ir realiai pasiekiančiais pinigų srautais.

    Rinkos: kilo bankai, šoktelėjo auksas, smuko gynybos sektorius

    Po nervingos pradžios Europos biržos pasuko į pliusą. Apie 10:00 Vidurio Europos laiku „Euro Stoxx 50“ indeksas kilo 0,8 proc., Vokietijos DAX – 0,6 proc., o Ispanijos IBEX 35 šoktelėjo 1,6 proc.; JAV akcijų ateities sandoriai taip pat atsigavo.

    Didžiausiais laimėtojais tapo bankai: „Deutsche Bank“ brango 3,6 proc., „Intesa Sanpaolo“ – 3,3 proc., „Commerzbank“ ir „Société Générale“ – po 3,1 proc., o „Santander“ ir „UniCredit“ – po 3 proc. Kilo ir švarios energetikos bendrovės – pavyzdžiui, Ørsted akcijos pašoko 7,3 proc., o „Vestas“ – 5,2 proc.

    Kita kryptimi judėjo gynybos sektorius: investuotojai baiminosi, kad demokratiškas Kongresas gali pristabdyti Trumpo skatinamą JAV karinių išlaidų augimą. Tarp kritusiųjų minimos BAE Systems (–5,2 proc.), Hensoldt (–4,9 proc.), Thales (–4,5 proc.), Saab (–3,8 proc.) ir Rheinmetall (–3,2 proc.).

    Tuo metu saugaus prieglobsčio paieškos kėlė tauriuosius metalus: auksas brango 2,7 proc. iki 4 035 JAV dolerių už unciją, sidabras kilo 4 proc. iki 51,76 JAV dolerio. Euras stiprėjo 0,5 proc. iki 1,1247 JAV dolerio, o JAV iždo obligacijų pajamingumai smuko.

    Investuotojai dažnai palankiai vertina politinę aklavietę, nes ji sumažina staigių ir didelių teisėkūros pokyčių tikimybę. Tačiau šiame cikle papildoma rizika išlieka JAV skolos limitas: jei ginčai dėl jo pakėlimo užsitęstų, tai galėtų didinti skolinimosi kainą, o ne ją mažinti.