Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindine kainų augimo priežastimi išliko brangusi energija.
Greitąjį įvertį paskelbęs „Eurostat“ nurodė, kad rugsėjį metinė infliacija siekė 3,8 proc., o ekonomistai spalio rezultatui prognozavo būtent 4 proc. Vien per spalį, palyginti su rugsėju, kainos euro zonoje ūgtelėjo 0,4 proc.
4 proc. rodiklis yra didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo, kai infliacija euro zonoje siekė 4,3 proc. Taip pat tai reiškia, kad kainos kyla dukart sparčiau nei Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamas 2 proc. tikslas.
Tuo metu vadinamoji bazinė infliacija, į kurią neįtraukiami energijos, maisto, alkoholio ir tabako produktai, išliko 2,5 proc. Tai rodo, kad didžiausią spaudimą kainoms ir toliau daro būtent energijos komponentas.
Energija vėl tapo pagrindiniu veiksniu
„Eurostat“ duomenimis, energijos kainos buvo 20,8 proc. didesnės nei prieš metus (rugsėjį metinis augimas siekė 18,9 proc.). Vien per spalį energijos kainos pakilo 1,4 proc.
Energija sudaro apie 9 proc. euro zonos „pirkinių krepšelio“, todėl, esant tokiam metiniam šuoliui, ji prie bendro 4 proc. infliacijos rodiklio prisidėjo maždaug 1,9 procentinio punkto. Kitaip tariant, beveik pusę bendros infliacijos paaiškina energijos brangimas.
Paslaugų kainų augimas nežymiai paspartėjo iki 3,3 proc. (nuo 3,2 proc.). Kadangi paslaugos sudaro beveik pusę krepšelio, net ir nedideli pokyčiai šiame segmente daro apčiuopiamą įtaką bendrai infliacijai.
Maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas siekė 1,6 proc. (rugsėjį – 1,3 proc.). Neapdoroto maisto – pavyzdžiui, šviežių vaisių, daržovių ar mėsos – infliacija paspartėjo iki 4,6 proc. nuo 4 proc., o tai gali reikšti, kad energijos kainų šokas vis labiau atsispindi ir parduotuvių lentynose.
Kur kainos kilo sparčiausiai ir kur – lėčiausiai?
Didžiausias šuolis fiksuotas Italijoje: metinė infliacija čia pakilo iki 5,6 proc. nuo 4,2 proc. rugsėjį. Per vieną mėnesį kainos Italijoje paaugo 1,2 proc. – tai didžiausias mėnesinis kilimas euro zonoje.
Belgijoje infliacija pakilo iki 5,2 proc. nuo 4,5 proc., Suomijoje – iki 3,4 proc. nuo 2,7 proc. Graikijoje metinė infliacija pasiekė 5,6 proc., Estijoje – 3,6 proc., Prancūzijoje – 3,8 proc., Bulgarijoje – 6 proc., Portugalijoje – 3,9 proc.
Iš viso infliacija paspartėjo 13-oje iš 21 euro zonos valstybių, šešiose sulėtėjo, o dviejose liko nepakitusi.
Aukščiausia infliacija euro zonoje ir toliau fiksuojama Lietuvoje – 6,1 proc., tiek pat kaip ir rugsėjį. Bulgarija, įsivedusi eurą 2026 metų sausio 1 dieną, išliko antra pagal šį rodiklį su 6 proc. metine infliacija.
Mažiausia infliacija užfiksuota Maltoje – 2,3 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija su 2,8 proc. ir Slovakija su 2,9 proc.
Vokietija išsiskyrė: kainos net kiek smuko
Vokietija tapo ryškiausia išimtimi: metinė infliacija joje sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,3 proc., o kainos, palyginti su rugsėju, smuko 0,1 proc.
Pagrindinė priežastis – nuo spalio 1 dienos iki metų pabaigos galiojantis degalų mokesčių sumažinimas. Kadangi Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, šis kritimas turėjo reikšmės ir bendram euro zonos vidurkiui.
Infliacija taip pat kiek sumažėjo Ispanijoje (iki 4,9 proc. nuo 5 proc.) ir Liuksemburge (iki 4,9 proc. nuo 5,2 proc.). Nedidelių mažėjimų fiksuota ir Austrijoje, Maltoje bei Slovakijoje.
Ką tai gali reikšti ECB sprendimams?
ECB spalio 29 dieną paliko indėlių palūkanų normą 2,5 proc. po to, kai ją kėlė birželį ir rugsėjį. ECB vadovė Christine Lagarde tuomet teigė, kad buvo svarstytas ir dar vienas didinimas, bet galiausiai nuspręsta palaukti.
Spalio infliacijos duomenys rodo dvilypę situaciją: bendras rodiklis kyla ir yra dukart didesnis už tikslą, tačiau bazinė infliacija nejuda. Ekonomistai svarsto, ar energijos brangimas persimes į platesnį kainų ratą – pavyzdžiui, atlyginimus, nuomą ar paslaugų kainas.
Oxford Economics ekonomistas Nicola Nobile komentare teigė, kad šie duomenys sustiprina argumentus dėl galimo palūkanų didinimo gruodį. Tuo metu „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistai Claus Vistesen ir Melanie Debono prognozavo 25 bazinių punktų didinimą gruodį ir dar vieną – 2027 metų kovą.
Prognozių rinkose gruodžio 16–17 dienomis vyksiančiame ECB posėdyje ketvirčio punkto didinimo tikimybė vertinta apie 84 proc. Būtent tame posėdyje turėtų būti pristatytos ir naujos ECB ekonominės prognozės.
Leave a Reply